PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-354(2)

 

2017-09-19

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1

1

1

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto XIIP–354(2) (toliau - Įstatymo projektas) paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių apsaugą ir įgyvendinimą, o vaiko teisių apsaugą garantuoja ne atskira Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje minima LR Konstitucijos nuostata, bet ne mažiau svarbios nuostatos dėl teisės į gyvybę, laisvę, orumą ir kt., tikslinga įtraukti nuorodą ne į atskirą Konstitucijos nuostatą, o į pačią Konstituciją, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ir Vaiko teisių deklaraciją.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį taip:

 

„1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas.“

2.

3

1

 

Argumentai:

 

Teikiamas pasiūlymas 3 str. 1 d., kurioje  fizinio smurto apibrėžime numatytas perteklinis (šiuo atveju klaidinantis) žodis „neteisėtas“ suponuojantis išvadą, jog gali būti ir teisėtas fizinis smurtas (t. y. „tyčinis fizinis veiksmas prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė <...>“). Kadangi fizinės jėgos panaudojimas kaip būtina priemonė apsaugoti vaiką nuo didesnės rizikos iš viso nelaikomi smurtu, taigi ir fiziniu smurtu (žr. Projekto 2 str. 9 p.), tai akivaizdu, kad turima minty ne ši įstatyme iš smurto apibrėžimo aiškiai išeliminuota situacija. Kadangi neaišku, kas laikoma teisėtu fizinės jėgos panaudojimu, nuo kurio vaikas miršta, sužalojama jo sveikata ar vaikas patiria skausmą ir t.t., tai siūlytina žodį „neteisėtas“ išbraukti.

 

1 Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo projekto 3 str. 1 d. taip:

 

„1) fizinis smurtas – neteisėtas tyčinis fizinis veiksmas prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas;“

 

3.

24

 

 

Argumentai:

Vaiko pareigos nėra šio teikiamo įstatymo reguliavimo dalyku. Iš esmės vaiko pareigos susiję su jo amžiumi, branda ir statusu, pvz. vaiko – mokinio pareigas reglamentuoja Švietimo įstatymas, elgesio problemų turinčių vaikų, kuriems taikomos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė (pvz. už padarytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką) pareigas reglamentuoja Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas. Abejotinas pareigos gerbti kiekvieną žmogų įtvirtinimas (suaugusiam žmogui tokia pareiga nėra įtvirinta įstatymu), tačiau sutiktina, kad pareiga gerbti kiekvieno žmogaus teises ir laisves (gyvybę, neliečiamumą, orumą, nuosavybę, žodžio, tikėjimo ir religijos laisves, kt.), vsiuotinai priimtas elgesio normas turi būti ugdoma vaikams. Abejotina nuostata, jog vaiko, įskaitant kūdikius ir mažamečius, pareigų (taip kaip jos apibrėžtos Įstatymo projekto 24 str.) nevykdymas automatiškai sukuria vaikui naujas pareigas (ar visais atvejais? kokias naujas pareigas?).

Siūlytina atsisakyti vaiko pareigų įtvirtinimo vaiko teises ir laisves saugančiame įstatyme (kaip minėta teisių įgyvendinamumas ir naudojimasis laisvėmis nėra automatiškai susietas su pareigomis), apsiribojant vaikų pareigų įtvirtinimu specialiuose įstatymuose.

 

Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos dėl vaiko atsakomybės ir pagarbos ugdymo labiau atitinka Įstatymo paskirtį ir yra pakankamos, teikiamas šis siūlymas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį taip:

 

„24 straipsnis. Vaiko ugdymas naudotis savo teisėmis ir laisvėmis

1. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi:

1) visapusiškai ugdyti vaiko asmenybę, talentą, jo protinius bei fizinius sugebėjimus, suteikti vaikui pasitikėjimo savimi ir įgūdžių, kurių reikia priimant savarankiškus sprendimus ir prisiimant už juos atsakomybę;

2) ugdyti vaiko pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, savo tėvams, gamtai, kultūriniam tapatumui, kalbai ir vertybėms, ugdyti vaiko pilietiškumą, pagarbą Lietuvos valstybei, tautinėms, etninėms, nacionalinėms ir religinėms grupėms;

1. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi

3) taip ugdyti vaiką, kad jis taptų atsakingu visuomenės nariu, naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis laikytųsi visuotinai pripažintų elgesio normų, Konstitucijos, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų; bei tinkamai vykdytų pagrindines savo pareigas:

1) gerbti tėvus ir tausoti jų nuosavybę;

2) gerbti kitus šeimos narius, suaugusius asmenis, vaikus, nepažeisti jų teisių ir laisvių;

3) laikytis elgesio normų buityje, švietimo, kitose įstaigose, viešosiose vietose;

4) tausoti kultūros, istorijos vertybes, gamtą, kitų asmenų nuosavybę;

5) atlikti kitas pareigas, numatytas Švietimo įstatyme, kituose teisės aktuose.

2. Vaikas turi būti ugdomas tinkamai pagal savo amžių ir brandą atlikti savo pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius.

3. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas ar pažeidžiantį kitų asmenų teises ir laisves, vaiko tėvai, vaiko atstovai pagal įstatymą arba kiti už vaiko priežiūrą atsakingi asmenys gali tinkamai drausminti, išskyrus fizines bausmes ar kitas smurto formas. Vaiko teisės išlieka ir tada, kai jis savo pareigų nesilaiko, o pareigų nesilaikymas tik sukuria kitas pareigas.

4 2. Vaikas turi būti rengiamas savarankiškam gyvenimui ir integracijai į visuomenę, kad gebėtų tinkamai pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais, pasirengtų šeiminiams santykiams, gerbtų tėvų ir kitų asmenų teises ir laisves, lyčių lygybę, taptų visaverte ir atsakinga už savo poelgius asmenybe.“

 

 

4.

29

3,6

 

Argumentai:

Tikslintina 29 str. 3 d. formuluotė vietoje „nukentėjo nuo nusikalstamos veikos“ į „galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos“, taip pat netikslingas nukreipimas į 29 str. 1 d., nes pastarasis kalba apie visas nusikalstamas veikas vaiko atžvilgiu. Be to, pranešimas turi būti numatytas ne tik nusikalstamos veikos, bet ir smurto atveju (žinant nukentėjusį vaiką bus objektyviai neįmanoma iš karto pagrįstai žinoti ar jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ar nuo smurto už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė), o taip pat netikslinga pranešimo atvejo riboti papildoma sąlyga – pagalbos vaikui reikalingumu, nes pagalba vaikui reikalinga visais nukentėjimo nuo nusikalstamos veikos ar smurto atvejais.

Pagalba vaikui turi būti teikiama jau po pirmos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu, todėl tiek 29 str. 3 tiek 6 d. turi būti vartojama vienaskaita „nusikaltama veika“ vietoje „nusikalstamų veikų‘.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 24 str. 3 ir 6 d. taip:

„3. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs ir (ar) turintis pagrįstos informacijos apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamųos veikosų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ir dėl to jam gali būti reikalinga pagalba arba smurto, privalo nepaisydamas konfidencialumo taisyklių apie tai pranešti policijai ir (ar) teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui. „

 

„6. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytųos nusikalstamųos veikųos ar smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, ir jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba ir kita apsauga, kad vaikas, jo tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos. Ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga.“

 

5.

33

3

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 33 str. 3 d. visiškai nepagrįstai vaiko pilietinių teisių įgijimą ar jų įgyvendinamumą sieja su biologine šeima, taip diskriminuojant dalį Lietuvos Respublikos piliečių, kurie neturi galimybės augti biologinėje šeimoje juolab neaišku kodėl išskiriamos tik pilietinės teisės, visos vaiko teisės: pilietinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės yra glaudžiai susiję ir vienodai svarbios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma 3 dalį išbraukti.

 

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 33 str. 3 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

„3. Vaiko pilietinės teisės prasideda vaiko biologinėje šeimoje, kuri yra pagrindinis tarpininkas informuojant vaiką apie žmogaus teises ir jas saugant, užtikrinant pagarbą žmogiškosioms vertybėms, kultūriniam savitumui ir paveldui.“

 

6

33

4

 

Argumentai: Įstatymo 33 str. 4 -5 d. diskriminuoja vaikus augančius ne biologinėse šeimose, t. y. turi būti teikiama pagalba ir paslaugos ne tik biologinėms šeimoms, bet ir įvaikintojų šeimoje augančiam vaikui, todėl 4 dalyje siūloma atsisakyti žodžio „biologinė“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 33 str. 4 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„4. Vaikas turi augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia, nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų.“

 

7.

35

2

 

Argumentai:

Tikėtina, kad padarytos techninės klaidos:

 Įstatymo projekto 35 str. 1 ir 2 d. nukreipiant ne į tas 29 str. dalis, t. y. 35 str. 1 d. 2 p. turi nukreipti į 29 str. 1 d. (nes tiek 35 str. 1 d. 2 p., tiek 29 str. 1 d. kalba apie nusikalstamas veikas vaiko atžvilgiu), o 35 str. 2 d. turi nukreipti į 29 str. 2 d. (nes tiek 35 str. 2 d., tiek 29 str. 2 d. kalba apie vaiko teisių pažeidimus už kuriuos nenumatyta baudžiamoji atsakomybė).

 Įstatymo projekte nuorodos sudėliotos atvirkščiai, pvz. nustatant, kad „turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, nurodytą šio įstatymo 29 str. 2 d. <...>“, kai 29 str. 2 d. iš viso nenurodo jokių nusikalstamų veikų, analogiškai ir 35 str. 2 d. atžvilgiu.

Šios klaidos neištaisius, panaikinama švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų darbuotojų pareiga  pranešti apie smurtą prieš vaiką ar net nusikalstamą veiką teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui ar policijai, todėl 35 str. 1 ir 2 d. tikslintinos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 35 straipsnio 1  ir 2 dalis taip:

 

„1. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, kurių darbas yra susijęs su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu:

1) matydami vaiką, nesilaikantį visuotinai pripažintų elgesio normų, pažeidžiantį kitų asmenų teises ir laisves ar viešąją tvarką, privalo patys nedelsdami imtis tinkamų veiksmų sudrausminti vaiką, išskyrus bet kokias smurto formas, o nepavykus to padaryti, – informuoti tėvus (jeigu jie yra žinomi), jų nesuradus ar nežinant, – informuoti teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių arba policiją;

2) turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, nurodytą šio įstatymo 29 straipsnio 2 1 dalyje, privalo nedelsdami apie tai informuoti teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių arba policiją. Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatęs daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, nurodytą šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, privalo nedelsdamas imtis veiksmų, nurodytų šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje.

2. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 29 straipsnio 1 2 dalyje, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, arba apie likusius be tėvų globos nepilnamečius vaikus, ar būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus (dėl tėvų ligos, mirties, išvykimo ar dingimo, tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“

 

8.

35

3

 

Argumentai:

Baudžiamoji atsakomybė už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą kyla bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo pareigų: „1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“ (BK 238 str. 1d.), todėl tikslintina 35 str. 3 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo norma neturi siaurinti atsakomybės, būtent nusikaltimų prieš vaiką atžvilgiu.

 

Pasiūlymas

„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Aasmuo, pagrįstai žinantis apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešęs apie tai policijai ar teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui, įstatymų nustatyta tvarka traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas asmuo, nepranešęs apie kitus vaiko teisių pažeidimus, traukiamas kituose įstatymuose numatyton atsakomybėn.“

 

9.

36

1

 

Argumentai:

Tais atvejais, kai įtariama, kad vaikas patyrė smurtą, jis privalo būti išklausytas psichologo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 36 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

 

„1. Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, vaikas pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato grėsmės vaikui lygį. Jeigu  galimų vaiko teisių pažeidimų ir grėsmės vaiko saugumui ir sveikatai teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius nenustato, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.“

 

Teikia                                    Parašai:

Seimo nariai                                                                                               Dovilė Šakalienė