LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 2, 92, 12, 13, 40, 57, 64, 71, 711, 75, 78, 781, 79, 84, 85, 90, 116, 117, 120 STRAIPSNIŲ, XII SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO, 2 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43, 93, 132, 141, 341, 531 STRAIPSNIAIS IR XII SKYRIAUS ŠEŠTUOJU, SEPTINTUOJU, AŠTUNTUOJU SKIRSNIAIS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS ĮSTATYMO NR. IX-2183 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 92, 12, 13, 40, 57, 64, 71, 711, 75, 78, 781, 79, 84, 85, 90, 116, 117, 120 straipsnių, XII skyriaus penktojo skirsnio, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 43, 93, 132, 141, 341, 531 straipsniais ir XII skyriaus šeštuoju, septintuoju, aštuntuoju skirsniais įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas) perkeliami ir įgyvendinami šie Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktai:
- 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvos (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis, 2 ir 3 straipsniai (t. y. nuostatos, kurias ES valstybės narės turi taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d.);
- 2019 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva (ES) 2019/1995, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos, susijusios su nuotoline prekyba prekėmis ir tam tikromis šalies viduje tiekiamomis prekėmis.
Taip pat įstatymo projektu siekiama aiškiau reglamentuoti kai kuriuos apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) tvarkos aspektus.
Kartu teikiamas įstatymo projekto lydimasis įstatymo projektas ‑ Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja Asta Zelo (tel. 219 9383) ir vyr. specialistė Giedrė Morkūnienė (tel. 239 0229).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu apmokestinamieji asmenys, teikiantys telekomunikacijų paslaugas, radijo ir televizijos transliavimo paslaugas ar elektroniniu būdu teikiamas paslaugas (toliau – elektroninės paslaugos) kitų valstybių narių neapmokestinamiesiems asmenims (jei viršija 10 tūkst. eurų ribą), laikomi jas suteikusiais pirkėjo valstybėje narėje ir ten turi registruotis PVM mokėtojais tiesiogiai arba mokėti tų valstybių narių PVM naudodamiesi specialiomis vieno langelio principu grįstomis sistemomis:
- pagal specialią elektroninių paslaugų, kurias teikia ES teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemą (toliau – Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema);
- pagal specialią elektroninių paslaugų, kurias teikia už ES teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemą (toliau – Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema).
Šių schemų principas toks: PVM surenkamas vienoje valstybėje narėje ir paskirstomas kitoms valstybėms narėms.
Tais atvejais, kai apmokestinamieji asmenys teikia kitų valstybių narių neapmokestinamiesiems asmenims kitas nei elektronines paslaugas, kurios apmokestinamos PVM tose kitose valstybėse narėse, paslaugų teikėjai turi registruotis tiesiogiai tose kitose valstybėse narėse ir ten deklaruoti bei mokėti PVM.
Be to, šiuo metu apmokestinamieji asmenys, parduodami prekes kitų valstybių narių asmenims (išskyrus PVM mokėtojus), t. y. vykdydami vadinamąją nuotolinę prekybą ES viduje ir viršydami tam tikras (kiekvienoje valstybėje narėje skirtingas) nustatytas pardavimų pajamų ribas, privalo tiesiogiai registruotis PVM mokėtojais ir mokėti PVM kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje tos ribos yra viršytos. Tai lemia papildomus administravimo kaštus.
Taip pat vartotojai iš trečiųjų šalių tiekėjų šiuo metu gali įsigyti ir į ES be PVM importuoti prekes, neviršydami šiuo metu siuntai taikomos 22 eurų ribos.
Be to, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – PVM įstatymas) nustatyta, kad importo PVM neapmokestinamos prekės, atsiunčiamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenose (dokumentų siuntose, pašto siuntose ar pašto siuntiniuose). Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu bendra jos vertė neviršija 45 eurų.
Taip pat šiuo metu apmokestinamieji asmenys privalo saugoti dokumentus tokios formos (rašytinės ar elektroninės), kokios jie buvo išsiųsti ar pateikti, išskyrus atvejus, kai teikiamos tam tikros ilgalaikės paslaugos. Tokiu atveju apmokestinamųjų asmenų išsiųstos rašytinės formos PVM sąskaitos faktūros gali būti saugomos tik elektronine forma.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūlomi pakeitimai (nuo 2021 m. sausio 1 d.):
1. Siekiant sumažinti administracinę naštą, siūloma plėsti Sąjungoje neįsikūrusių asmenų ir Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemas, kurios dabar taikomos tik elektroninėms paslaugoms, numatant:
- taikyti Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą[1], kai teikiamos ir kitos (ne tik elektroninės) paslaugos skirtingų valstybių narių neapmokestinamiesiems asmenims (PVM įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio pakeitimai);
- taikyti Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą[2], kai teikiamos ir kitos (ne tik elektroninės) paslaugos kitų valstybių narių neapmokestinamiesiems asmenims (PVM įstatymo papildymas XII skyriaus šeštuoju skirsniu). Be to, ES įsikūrusių asmenų schema bus taikoma ir nuotolinei prekybai ES viduje (PVM įstatymo 2 straipsnis papildomas sąvoka „Europos Sąjungos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis“), taip pat prekėms, kurias neapmokestinamiesiems asmenims tiekia už ES ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo per internetinę prekyvietę (taikoma PVM įstatymo 43 straipsnio 2 dalis) ir kurių gabenimas prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje;
- taikyti metinę slenkstinę 10 tūkst. eurų ribą (ši riba bus bendra ES vidaus nuotolinei prekybai prekėmis ir kitų valstybių narių neapmokestinamiesiems asmenims teikiamoms elektroninėms paslaugoms), kurios nepasiekus nurodytos prekės ir paslaugos iš esmės apmokestinamos asmens, kuris tiekia prekes ar teikia paslaugas, valstybėje (PVM įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimai, 13 straipsnio pakeitimai ir papildymas 132 straipsniu, kuriais tikslinamos prekių tiekimo ir paslaugų teikimo vietos nustatymo taisyklės). Jeigu ši riba viršijama, apmokestinama pirkėjo valstybėje ir šiuo atveju būtų leidžiama taikyti minėtas schemas.
2. Kaip minėta, vartotojai į ES iš trečiųjų šalių šiuo metu gali importuoti prekes be PVM, jei neviršijama 22 eurų riba. O vykstant nuotolinei prekybai ES viduje tokios nustatytos ribos nėra, kas lemia nepalankią ES asmenų konkurencinę padėtį, nes jie parduodami prekes ES vartotojams PVM turi mokėti, neatsižvelgdami į prekės vertę. Todėl siūloma ES mastu suvienodinti šias taisykles, t. y. atsisakyti importo PVM lengvatos taikymo tokioms smulkioms prekių siuntoms (PVM įstatymo 40 straipsnio 1 dalies pakeitimas).
Kartu siūloma tokių importuojamų prekių, kai jų vertė neviršija 150 eurų (siuntoms, kurių apmokestinamoji vertė viršija 150 eurų, pradedami skaičiuoti muitai, jas įvežant į ES teritoriją, pildoma standartinė muitinės deklaracija), apmokestinimui PVM irgi leisti taikyti vieno langelio principą (PVM įstatymo papildymas XII skyriaus septintuoju skirsniu), t. y. trečiųjų šalių asmenys irgi galės deklaruoti ir sumokėti PVM pardavimo metu toje valstybėje, kurioje registruosis patys arba per privalomus tarpininkus (t. y. naudosis nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis apmokestinimo schema (toliau – importuojamų prekių schema). Importuojant tokias siuntas, kurioms taikoma importuojamų prekių schema, papildomai importo PVM jos bus neapmokestinamos (PVM įstatymo papildymas 341 straipsniu), PVM už šias prekes bus sumokamas jų pardavimo metu. PVM įstatyme taip pat apibrėžiama nuotolinės prekybos iš trečiųjų valstybių ar trečiųjų teritorijų importuojamomis prekėmis sąvoka (PVM įstatymo 2 straipsnis).
Tuo atveju, kai asmenims, kurie tieks prekes, kurių vertė neviršija 150 eurų, ir nepasirinks taikyti importuojamų prekių schemos, bus leidžiama taikyti specialią importo PVM sumokėjimo ir deklaravimo procedūrą, pagal kurią prekes muitinei pateikiantis asmuo (paprastai pašto paslaugų teikėjas arba skubių siuntų tarnyba) asmens, kuriam skirtos prekės, sąskaita praneštų apie mokėtiną šioms siuntoms taikomą PVM ir jį sumokėtų elektroniniu būdu pateikdamas mėnesinę ataskaitą. Siekiant dar supaprastinti deklaravimo procesą, šioms prekėms bus taikomas standartinis PVM tarifas. Jei nebūtų pasinaudojama šia priemone, importo PVM būtų sumokamas pateikiant standartinę muitinės deklaraciją.
Prievolė sumokėti importo PVM tokiu atveju tektų asmeniui, kuriam skirtos prekės, tačiau jį surinktų ir muitinei sumokėtų asmuo, pateikiantis prekes muitinei. Pagal šias nuostatas už atsiradusios importo PVM mokestinės prievolės įvykdymą atsakingi abu asmenys – tiek asmuo, kuriam skirtos prekės, tiek asmuo, pateikiantis prekes muitinei. Pagal siūlomas Muitinės įstatymo pataisas asmenys, pateikiantys prekes muitinei, bus deklarantai (Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 15 punktas), atsakingi už visos teisingos informacijos, reikalingos mokestinei prievolei nustatyti, pateikimą muitinei. Pagal Sąjungos muitinės kodeksą (77 straipsnio 3 dalis) netiesioginio atstovavimo atveju skolininku laikomi ir deklarantas, ir asmuo, dėl kurio interesų pateikta muitinės deklaracija. Kadangi už importo PVM mokestinės prievolės vykdymą atsakingas ir asmuo, kuriam prekės skirtos, ir asmuo, pateikiantis prekes muitinei, taip pat siekiant efektyvaus importo PVM išieškojimo, jeigu mokestis nebūtų nustatytu laiku sumokėtas, siūloma nustatyti, kad abu minėti asmenys solidariai atsako už importo PVM sumokėjimą.
3. Siūloma PVM mokėjimo atsakomybę iš dalies perkelti internetinėms prekyvietėms, per kurias ES viduje neapmokestinamiesiems asmenims parduodamos prekės, t. y. PVM apmokestinimo tikslais internetinės prekyvietės būtų laikomos prekių tiekėjomis, nepriklausomai nuo to, ar platforma fiziškai gauna prekes, ar ne (PVM įstatymo 43, 93 straipsniai). Toks traktavimas būtų taikomas tik tokiais atvejais, kai per internetinę prekyvietę butų vykdoma nuotolinė prekyba iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių importuojamoms prekėms, kurių vertė neviršija 150 eurų, taip pat ES vidaus nuotolinei prekybai prekėmis. Tokiu atveju būtų laikoma, kad įvyko du tiekimai: pardavėjo – prekyvietei (B2B) ir prekyvietės – galutiniam vartotojui (B2C). Pirmasis tiekimas internetinei prekyvietei bus atleidžiamas nuo PVM (PVM įstatymo 531 straipsnis) ir apmokestinamas tik antrasis (B2C) tiekimas, kurį atliks internetinė prekyvietė. Kartu nustatomas tokio prekių tiekimo apmokestinimo momentas, t. y. prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM atsiras tada, kai bus atliekamas apmokėjimas (PVM įstatymo papildymas 141 straipsniu).
Kartu teikiamu Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai taikoma speciali nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių, apmokestinimo schema, asmenys, deklaruojantys prekes, laikomi turinčiais gavėjų įgaliojimą deklaruoti prekes savo vardu, jeigu tokių prekių gavėjai nėra iš anksto informavę minėtų asmenų, kad pageidauja deklaruoti jų gaunamas prekes patys arba paskirdami kitą atstovą muitinėje. Analogiškai siūloma, kad asmenys, taikantys specialią importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūrą, laikomi turinčiais gavėjų įgaliojimą deklaruoti prekes, kurioms taikoma minėta procedūra, savo vardu, jeigu tokių prekių gavėjai nėra iš anksto informavę minėtų asmenų, kad pageidauja deklaruoti jų gaunamas prekes patys arba paskirdami kitą atstovą muitinėje.
Prekių apmokestinimo pavyzdžiai pateikiami prie aiškinamojo rašto pridedamame priede.
Tarybos direktyvos (ES) 2017/2455 ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1995 nuostatas įgyvendinantys pakeitimai turėtų įsigalioti 2021 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisija, atsižvelgdama į tai, kad dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) protrūkio valstybėms narėms teko keisti savo prioritetus ir perskirstyti finansinius išteklius, 2020 m. gegužės 8 d. yra pateikusi Pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) protrūkio keičiamos direktyvų (ES) 2017/2455 ir (ES) 2019/1995 perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo datos ir siūloma šių direktyvų nuostatų įgyvendinimą atidėti šešiems mėnesiams.
Kartu, atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. spalio 5 d. Tarybos direktyvoje 2006/79/EB dėl nekomercinio pobūdžio smulkių prekių siuntų importo iš trečiųjų šalių atleidimo nurodyta, kad atleidimas nuo importo PVM taikomas tada, kai siuntą fiziniam asmeniui siunčia fizinis asmuo, siūloma atitinkamai patikslinti PVM įstatymo 40 straipsnio 4 dalį.
Be to, siūloma nustatyti, kad rašytinės PVM sąskaitos faktūros galėtų būti saugomos elektronine forma (PVM įstatymo 78 straipsnio 7 dalies pakeitimas).
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Nenumatoma.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms, nes siūlomomis nuostatomis supaprastinamas PVM prievolių vykdymas skirtingose valstybėse narėse, taip pat užtikrinamas ES veikiančių ūkio subjektų konkurencingumas. Taip pat bus aiškiau reglamentuotos kai kurios apmokestinimo PVM nuostatos.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turės nustatyti registravimo, išregistravimo ir PVM mokėtojo kodo, skirto atitinkamai ES neįsikūrusių asmenų schemos, ES įsikūrusių asmenų schemos ar importuojamų prekių schemos tikslais, suteikimo tvarką, nustatyti PVM deklaracijai užpildyti reikalingus duomenis, jų užpildymo ir pateikimo tvarką, turės parengti apmokestinamųjų asmenų, norinčių prekių tiekimo ar paslaugų suteikimo vieta laikyti ne Lietuvos Respublikos teritoriją, kreipimosi į mokesčių administratorių tvarkos aprašą, turės detalizuoti apskaitos registrų tvarkymo reikalavimus ir registruose reikalingus pateikti duomenis.Ataskaitai, kurioje pateikiama informacija apie importo PVM, surinktą taikant specialią importo PVM procedūrą, užpildyti reikalingus duomenis, jos užpildymo ir pateikimo tvarką turės nustatyti Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Taip pat turės būti keičiamos Muitinės administruojamų mokesčių mokėjimo ir su jais susijusių sumų mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 „Dėl Muitinės administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, ir pakeistas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 1B-741 „Dėl Mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų permokų bei per klaidą sumokėtų sumų grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Taip pat turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 780 „Dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 1K-065 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio, sumokėto už telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu suteiktas paslaugas, paskirstymo valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Numatoma, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos dalies elektroninės sistemos sukūrimo kaštai sieks apie 1,4 mln. eurų, Muitinės departamento – apie 160 tūkst. eurų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Pridėtinės vertės mokestis“, „Europos Sąjungos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis“, „nuotolinė prekyba iš trečiųjų valstybių ar trečiųjų teritorijų importuojamomis prekėmis“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
_______________________