|
1.
|
2
|
|
|
Argumentai
Atsižvelgus į tai, kad
atsargumo principas yra įtvirtintas pirminėje Europos Sąjungos (ES)
teisėje (t. y. ES sutartyse, tame tarpe ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos
veikimo) principas;
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Artegodan byloje (T-132/00) yra pažymėjęs, jog atsargumo
principas apibrėžtinas kaip bendrasis Europos Sąjungos teisės principas,
suteikiantis visuomenės sveikatos, vartotojų ir aplinkosaugos interesų
apsaugai viršenybę prieš grynai ekonominius interesus;
Europos Sąjunga bei Europos Sąjungos valstybės narės tarptautinėje
bendruomenėje, įskaitant Pasaulio Prekybos Organizaciją, Tarptautinį
Teisingumo Teismą, spręsdamos tarptautinės prekybos, aplinkosaugos,
visuomenės sveikatos ir pan. klausimus nuosekliai ir pastoviai remiasi
atsargumo principu (pvz. ginčai PPO EC Hormones, EC Biotech, EC Asbestos
bylose, Tarptautiniame Teisingumo Teisme – Gabčikovo-Nagymaros byla);
Atsargumo principas yra ES pasitelkiamas formuojant GMO
naudojimo ir paleidimo į aplinką ar maisto grandinę politiką bei GMO
naudojimą ir paleidimą į aplinką ar maisto grandinę reguliuojančių teisės
normų aiškinime ir taikyme, o taip pat reguliuojant hormonų naudojimą maisto
grandinėje (mėsos pramonėje);
Europos Sąjungos valstybės narės bei Europos Komisija,
pasirašydamos Europos Sąjungos bei jos valstybių narių
ir Kanados strateginės partnerystės susitarimą (toliau – ES ir Kanados
susitarimas), yra padariusios pareiškimų, kuriuose atkreipiamas dėmesys į
atsargumo principo taikymą pasirašomos sutarties atžvilgiu, o ypač ta
apimtimi, kiek sutartis apima prekybą GMO bei jautiena, kurios auginimui buvo
panaudoti hormonai;
yra manytina, jog siekiant didesnio teisinio aiškumo interpretuojant
bei taikant ES ir Kanados susitarimo normas yra būtinas ir Lietuvos
Respublikos pareiškimas, ratifikavimo metu paaiškinant, kaip Lietuvos
Respublika supranta atsargumo principo taikymą ES ir Kanados susitarimo
aiškinimui ir taikymui.
Pasiūlymas
Papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir
jį išdėstyti taip:
„2
straipsnis. Lietuvos Respublikos pareiškimas
Lietuvos Respublika pareiškia, kad prisijungia prie
Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių pareiškimų, padarytų Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės
partnerystės susitarimo pasirašymo metu, tiek, kiek minėtieji pareiškimai,
padaryti pasirašymo metu, apima atsargumo principo taikymo, genetiškai
modifikuotų organizmų (GMO) reguliavimo ir prekybos mėsa, kurios gamybai buvo
panaudoti hormonai, klausimus. Atitinkamai,
Lietuvos
Respublika pažymi, jog Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados
strateginės partnerystės susitarimo nuostatos Lietuvos Respublikoje bus
aiškinamos ir taikomos išsaugant Europos Sąjungos
ir jos valstybių narių galimybę taikyti savo esminius principus, kuriais
reglamentuojama reguliavimo veikla. Europos Sąjungos atveju šie principai
apima Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo
nustatytus principus, ir visų pirma apima atsargumo principą, nurodytą
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnyje ir atspindėtą
168 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnio 1 bei 2 dalyse;
Lietuvos Respublika patvirtina, kad jokios Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės
partnerystės susitarimo nuostatos neužkerta kelio
atsargumo principo taikymui Europos Sąjungoje, kaip nustatyta Sutartyje dėl
Europos Sąjungos veikimo;
Lietuvos Respublika pripažįsta, kad Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės
partnerystės susitarimas nepadarys poveikio Europos
Sąjungos teisės aktams, susijusiems su GMO ir produktų, gautų naudojant
naujas veisimo technologijas, leidimu, pateikimu rinkai, auginimu ir
ženklinimu, o valstybės narės išlaiko galimybę riboti ar drausti GMO auginimą
savo teritorijoje laikantis sąlygų, išdėstytų 2015 m. kovo 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/412, kuria iš dalies
keičiama Direktyva 2001/18/EB;
Lietuvos Respublika, siekdama užtikrinti aukšto lygio
žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą, patvirtina, kad nė viena Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės
partnerystės susitarimo nuostata nedaro poveikio
Europos Sąjungos teisės aktams dėl hormoninį poveikį turinčių medžiagų
naudojimo mėsai skirtų gyvūnų auginime. Visų pirma Europos Sąjungos
bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarime nėra numatyta papildomų prievolių Europos Sąjungai dėl
jautienos, kuriai auginti buvo panaudoti hormonai, importo. Todėl Europos
Sąjunga galės toliau taikyti galiojančius savo teisės aktus dėl gyvūnų
augimui skatinti skirtų hormoninį poveikį turinčių medžiagų uždraudimo
(Direktyva 96/22/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/74/EB), kuriais
jai leidžiama toliau drausti gaminti ar importuoti mėsą ir produktus,
pagamintus iš gyvūnų, kuriems buvo skiriamos tokios medžiagos. Trečiosios
šalys, kurioms leidžiama eksportuoti mėsą į ES ir kurios leidžia augimą
skatinančias medžiagas naudoti vidaus tikslais, privalo turėti įdiegtas
atskiras gamybos sistemas siekiant užtikrinti, kad į ES eksportuojamoje
mėsoje nebūtų uždraustų medžiagų. Tos sistemos turi būti prižiūrimos
laikantis ES teisės aktuose (Direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir
jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo
priemonių) nustatytų nuostatų. Europos Sąjungos bei jos valstybių
narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimu nepakeičiamas
nė vienas iš šių reikalavimų;
Trečiųjų šalių, įskaitant Kanadą, kilmės mėsa į Europos
Sąjungą gali būti importuojama tik jei tos šalys laikosi visų Europos
Sąjungos importo sąlygų, kaip patvirtinta veterinarijos sertifikatu, kurį
išduoda eksportuojančios šalies kompetentinga institucija, kurios patikimumą
patvirtinti atitiktį Europos Sąjungos importo reikalavimams oficialiai
pripažino Komisija.“
|