LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 151
STENOGRAMA
2018 m. kovo 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Leiskite pradėti vakarinį mūsų šios dienos posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Kadangi dar kolegos eina į salę, tai tuoj mūsų bus ir daugiau. Rytinio posėdžio nesuspėtus svarstyti įstatymų projektus, mes tikimės, pavyks apsvarstyti vakariniame posėdyje.
15.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Aplinkos ministro K. Navicko pranešimas apie Miškų įstatymo įgyvendinimą
Dabar skelbiu mūsų darbotvarkės 2-1 klausimą, kaip ir praėjusį antradienį, – priimtų įstatymų stebėsena. Kviečiu aplinkos ministrą K. Navicką. Pranešimas apie Miškų įstatymo įgyvendinimą. Jums skiriama 15 minučių pristatyti, o po to atsakymai į klausimus. Iš viso – pusė valandos. Ačiū. Žodis jums, gerbiamasis ministre.
K. NAVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pristatyti, kaip mums sekasi įgyvendinti Miškų įstatymą, kuris buvo priimtas praeitų metų liepos 7 dieną, pristatyti kelis rezultatus, pirmuosius rezultatus, kuriuos turime ir kuriais galime pasidžiaugti ir norime pasidalinti su jumis.
PIRMININKĖ. Labai atsiprašau, gerbiamas ministre, matau, kad jau yra svečiai. Gal jūs sutiktumėte porą minučių luktelti ir leistumėte paskelbti slapto balsavimo rezultatus.
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Žydrūną Bartkų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-1771(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Žydrūną Bartkų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 127, rasta 127: galiojančių – 126, negaliojančių – 1.
Už balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 14. Seimo nutarimas priimtas. Kviečiu Seimo Pirmininką pasveikinti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Ž. Barkų. (Gongas, plojimai)
Ž. BARTKUS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai, už išreikštą pasitikėjimą.
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lauros Matjošaitytės atleidimo iš Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-1820 (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Taip pat noriu paskelbti antrąjį balsų skaičiavimo protokolą. Seimo nutarimas „Dėl Lauros Matjošaitytės atleidimo iš Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės pareigų“.
Išduoti 126 biuleteniai, rasti 126: galiojantys – 126, negaliojančių nėra. Už atleidimą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 65, susilaikė 3. Seimo nutarimas nepriimtas.
15.03 val.
Vyriausybės pusvalandis (tęsinys)
Aplinkos ministro K. Navicko pranešimas apie Miškų įstatymo įgyvendinimą
Atsiprašome ministro ir tęsiame mūsų darbą toliau. Prašome pradėti apie Miškų įstatymo įgyvendinimą ir atsakyti į su tuo susijusius klausimus. Ačiū.
K. NAVICKAS. Nelemtas įstatymas, antrą kartą… Pirmą kartą pristatant buvo nutrauktas, dabar vėl. Tai tęsiu. Kaip ir sakiau, pirmiausia noriu pasidžiaugti tuo, kas yra pasiekta per tą trumpą laiką.
Šiandieną yra veikianti viena valstybės įmonė – Valstybinių miškų urėdija. Išregistruoti 42 juridiniai asmenys, suformuota įmonės valdyba, kurią sudaro septyni nariai: keturi – nepriklausomi, atrinkta Vyriausybės nustatyta tvarka, du darbuotojų atstovai ir vienas steigėjo – Aplinkos ministerijos atstovas. Paskirtas nepriklausomas prekybos mediena sistemos administratorius UAB „Baltpool“. Likviduojama generalinė miškų urėdija. Likvidavimo terminas turėtų būti numatyta šių metų gegužės 31 diena. Konkurso būdu atrinktas įmonės vadovas M. Pulkauninkas. Patvirtinta nauja įmonės struktūra su 26 regioniniais padaliniais ir vykdoma regioninių padalinių vadovų atranka.
Paraiškų priėmimo terminas baigėsi vakar. Yra gaustos 106 paraiškos. Konkursas yra nemažas, maždaug keturi žmonės į vieną vietą. Tikimės, tikrai bus iš ko rinktis ir judėsime toliau. Yra patvirtinta centrinės įmonės struktūra. Šiuo metu vyksta padalinių vadovų konkursai. Tikimės greitu metu baigti formuoti pagrindinį centrinį padalinį. Per vasario mėnesį yra gauta 13,5 mln. pajamų už parduotą medieną, t. y. 100 tūkst. eurų daugiau negu sausio mėnesį, turint mintyje, kad vasaris yra trimis dienomis trumpesnis, tikrai neblogi rezultatai. Iš tiesų ir efektyvumo rezultatai yra dideli. Yra gaunama daugiau pajamų už tą patį iškirstą medienos kiekį. Kaip ir sakau, kol kas pati pradžia nerimui prielaidų nesudaro.
Yra svarbu paminėti, kad Aplinkos ministerija išlieka ir liks strateginis miškų įmonės valdytojas. Lūkesčių rašte, jis numatytas įstatymu, yra surašyti arba numatyti lūkesčiai iš įmonės, juos aš noriu detaliau ir išsamiau pristatyti.
Užtikrinti, kad miškai būtų prižiūrimi, tvarkomi ir saugomi pagal darnaus miškų ūkio principus. Vadinasi, turi būti suderinta tiek ir ekonominė nauda, socialinė, regioninė, taip pat ir aplinkosauginė. Pirmi rezultatai taip pat džiugina, kad įmonė jau pradeda kalbėti apie gamtotvarkos projektus, tai leidžia ir įstatymas, ir iš tikrųjų bus didelė paspirtis mums įgyvendinant ir aplinkosaugos įsipareigojimus, gyvosios gamtos įsipareigojimus, kuriuos mes esame prisiėmę stodami į Europos Sąjungą.
Sėkmingai užbaigti valdymo konsolidavimą, skirti daugiau dėmesio gamtiniu požiūriu (jautrioms) teritorijoms: tai kirtinėms miško buveinėms, „Natūra 2000“ teritorijoms ir Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems miškams ar žemei.
Įgyvendinti iškeltus valstybinių miškų ūkio sektoriaus plėtros tikslus, susijusius su miškingumo didinimu, racionaliu miško išteklių naudojimu ir medynų produktyvumo didinimu, miško ekosistemos tvarumo išsaugojimu ir didinimu. Prižiūrėti ir gerinti Lietuvos miškuose esančių miško kelių tinklų būklę.
Ir lūkesčiai, kurie yra susiję su valdymu. Tikimasi, kad Valstybinių miškų urėdija prisidės prie regioninės politikos įgyvendinimo, tikimasi, kad Valstybinių miškų urėdijos valdymo organai, priimdami sprendimus dėl valstybinių miškų urėdijų struktūrų pertvarkymo, t. y. regioninių padalinių skaičiaus, regioninių padalinių centrų, girininkijų skaičiaus, centrinių medienos taršos padalinių steigimo, regioniniu lygmeniu centralizuotų vykdomų funkcijų apimtį, darbuotojų poreikį ir kt., visapusiškai vertintų šių sprendimų galimą įtaką regionams. Įmonės vadovybė turi maksimaliai stengtis išsaugoti darbo jėgą regionuose, prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo, todėl ekonominiai kriterijai ir tikslai neturi būti vienintelis faktorius, priimant sprendimus.
Kompleksinės miškų ūkio veiklos proceso standartizavimas ir tobulinimas. Iki reorganizavimo valstybės įmonės 42 miškų urėdijų, kompleksinė miškų ūkio veikla buvo organizuojam skirtingai, todėl visų pirma būtina standartizuoti visus miškų ūkio darbų ir medienos apskaitos procesus ir pradėti taikyti bendras miškų ūkio darbų buhalterinės apskaitos, personalo valdymo ir kitas įmonės valdymo sistemas.
Miškų ūkio technikos, parko bei turto racionalus naudojimas. Tikimasi, kad Valstybinių miškų urėdijoje bus atliktas išsamus turimos miško ūkio technikos ir jos poreikio ilgalaikėje perspektyvoje įvertinimas ir, atsižvelgiant į rezultatus, pritaikytas optimalus balansas tarp įmonės pajėgumais atliekamų ir perkamų rangos darbų. Tikimasi, kad bus atlikta Valstybinių miškų urėdijos nekilnojamojo turto valdymo analizė ir šio turto išlaikymo sąnaudų įvertinimas ir, atsižvelgiant į rezultatus, priimti sprendimai, užtikrinantys, kad visas Valstybinių miškų urėdijos valdomas nekilnojamasis turtas būtų naudojamas ir reikalingas tik įmonės funkcijoms atlikti.
Valstybinių miškų urėdijoje artimiausiais metais turėtų būti įdiegta ir įgyvendinta skaidrumo politika, užkertanti kelią galimam korupcijos pasireiškimui, žaliavinės medienos prekybos, medienos trąšos, įmonės vykdomų viešųjų pirkimų, personalo atrankos ir kitose įmonės veiklos srityse. Įgyvendinama šiuolaikinė žmogiškųjų išteklių valdymo politika, kompetentingi ir profesionalūs darbuotojai yra Valstybinių miškų urėdijos sėkmės garantas. Siekiant tobulinti įmonės veiklą, būtina suburti profesionalų ir veržlų Valstybinių miškų urėdijos kolektyvą, kuris gebėtų ne tik inicijuoti, bet ir sklandžiai įgyvendinti bei koordinuoti pokyčius.
Be to, būtina įmonėje sukurti skaidrią ir aiškią darbuotojų atrankos sistemą, prioritetą teikiant jauniems specialistams, nusprendusiems darbo vietą pasirinkti ekonomiškai silpnuose regionuose. Valstybinių miškų urėdijoje turi būti skatinamas darbuotojų iniciatyvumas, sudaromos galimybės visiems darbuotojams prisidėti prie veiklos proceso tobulinimo, sukurta ir įdiegta bendra darbuotojų apmokėjimo ir motyvavimo sistema, užtikrinanti, kad tas pačias pareigas užimantys darbuotojai gautų vienodą bazinį darbo užmokestį. Siekiant skatinti darbuotojų tobulėjimą, jų profesinės kompetencijos ugdymą, tikslinga įdiegti darbuotojų mokymo sistemą.
Inovacijų ir pažangių technologijų diegimas. Valstybinių miškų urėdijoje turi būti diegiamos pažangios miškų ūkio technologijos, informacinės sistemos, sudarančios sąlygas efektyviai įmonės veiklai organizuoti ir koordinuoti, veiklos kontrolei ir leidžiančios taupyti išteklius. Tikimasi, kad Valstybių miškų urėdija imsis visų reikiamų veiksmų, kad iki 2021 metų įmonės finansinės ataskaitos būtų sudaromos pagal tarptautinius finansinės atsakomybės apskaitos standartus. Tiek trumpo mano pranešimo.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs sutaupėte laiko. Duosime galimybę kolegoms daugiau paklausti. Pirmasis klausia frakcijos vardu J. Olekas. Prašau, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, labai gaila, kad čia tik taip trumpai pristatėte. Vakar laukėme konferencijoje, vykusioje Seime, kur galbūt buvo daugiau galimybių pristatyti. Parodėte daug gražių buvusių urėdijų nuotraukų, urėdijų, kurias jau panaikinote.
Mano klausimas būtų ne apie tai, kaip bus, o apie tai, kaip yra, nes jūs atėjote pasidalinti tuo, kaip vyksta reforma. Prašau pasakyti, kokį atlyginimą gaudavo generalinis urėdas urėdijos, kuri buvo gera ir kuri buvo panaikinta, ir kiek jis dabar gauna kaip pavaduotojas naujos įmonės, ir koks yra naujos įmonės vadovo atlyginimas?
Antroji klausimo dalis. Kokį atlyginimą gavo Ignalinos girininkas ir kokį atlyginimą jis šiandien gauna įgyvendinus naują jūsų reformą, nes vienas iš tikslų buvo padidinti atlyginimus regionuose dirbantiems specialistams? Ačiū už atsakymą.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Konkrečių skaičių aš neturiu, atsakysiu jums raštu. Iš esmės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus atlyginimas yra nustatytas įstatymu. Mes ten kokių nors išradimų neturime numatę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Žemaitaitis frakcijos vardu. O toliau – pagal užsirašymo eilę.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, vakar kaip tik su frakcija lankėmės Panevėžio rajone ir buvome susitikę su Katinų gyvenvietės bendruomenės atstovais. Kadangi buvo pažadas, kad bus nauja Generalinė urėdija perkelta į Katinų kaimą, žmonėms, gyventojams mes neturėjome ką pasakyti. Susitikome su smulkiaisiais verslininkais, jie sako: norėtume krautuvėlę atidaryti, gal mažą viešbutį atidaryti. Kada iš tikrųjų tame Katinų kaime ta nauja Generalinė urėdija pradės veikti ir kada Seimo nariai galės važiuoti ten juostelę perkirpti?
Antras dalykas. Šiandien ryte pasiekė informacija, kad vis dėlto jau nebe Katinų kaime, o Kaune, Aleksandro Stulginskio universiteto patalpose, veiks Generalinė urėdija. Tada klausimas toks: kada Generalinė urėdija kartu su Aplinkos ministerija įvykdys S. Skvernelio pažadą, kad Aplinkos ministerija ir Ūkio ministerija bus perkeltos į Kauną?
K. NAVICKAS. Gerai, kad pažadas buvo ne jūsų, nereikėjo aiškintis Katinų kaimelio gyventojams, kodėl jis neįgyvendintas. Sprendimo, kur bus centrinė įmonė, dar nėra. Taip, politinis pažadas yra, mes jo neatsisakome ir laikomės tų principų, kad regioninė politika yra prioritetas. Dabar įmonė vertina procesus, darbuotojus, traukia darbuotojus, kai pateiks pasiūlymus, tada svarstysime ir bus priimtas galutinis spendimas. Katinų kaimo de facto yra neatsisakoma. Apie Kauną aš girdžiu pirmą kartą. Matyt, jūs deratės be manęs, todėl šitos situacijos negaliu komentuoti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Varžgalys. Ruošiasi V. Poderys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs ką tik minėjote, kad gauta per 120 paraiškų į urėdų vietas. Tai vis dėlto būtų noras ir pastaba kuo greičiau suorganizuoti tuos konkursus ir kad urėdijos jau turėtų savo urėdus, nes, sutikite, daug dabar yra neapibrėžtumo, išėjo nemažai darbuotojų ir tikrai urėdijos… taip sakant, nėra ten toks geras darbas.
Antra. Norėčiau paklausti jūsų, ar jums neatrodo, kad dabar pradėti labai masiškai kirsti miškai?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Pirmas atsakymas yra besąlygiškai taip pat ir mes suinteresuoti, kad būtų kuo greičiau baigti konkursai. Tą minėjau ir savo pranešime.
O dėl antro klausimo. Miškų tikrai nekertama daugiau, nes miškų kirtimo normos yra nekeistos, principus nustato Seimas įstatymais, o apimtis nustato Vyriausybė nutarimais. Vyriausybės nutarimas, man būnant ministru, nebuvo pakeistas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia V. Poderys. Ruošiasi S. Gentvilas.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas yra dėl valdymo struktūros. Čia, Seime, mes esame peržiūrėję kai kurių bendrovių valdymo struktūrą, tų, kur yra ypač daug nepriklausomų valdybos narių, ir ką pastebėjome? Pastebėjome, kad valstybė savo lūkesčių laiškus surašo labai atsainiai, labai aptakiai, ir valdybos, kuriose dauguma yra nepriklausomų, sprendžia, kaip gyvens ir kaip tvarkysis. Kai pristatėte jūsų lūkesčių laišką, toks pats aptakus ir su palinkėjimais, palinkėjimų tipo.
Mano klausimas. Gal yra kokie nors rodikliai, kokius tiksliai keliate reikalavimus, kokius tiksliai rodiklius valdybos nariams, nes šiuo atveju turbūt mes mėgdžiojame verslą, bet versle viskas yra kur kas tiksliau ir konkrečiau? Dėkui.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Apskritai tie lūkesčių raštai, aš suprantu, yra naujas žanras, ypač valstybės įmonėse. Mes įrengėme taip, kaip numato dabar galiojanti tvarka ir metodinės rekomendacijos. Rodikliai yra, aš jų neskaičiau, prie kiekvieno lūkesčio yra surašyti rodikliai, tas turi būti padaryta. Iš kitos pusės, yra tam tikra diskrecijos teisė, na, negali steigėjas ar šiuo atveju Aplinkos ministerija arba politinė valdžia detaliai sudėlioti instrukcijas, kaip turi elgtis nepriklausoma valdyba. Tos pačios EBPO vienas iš reikalavimų – atskirti įmonių valdymą nuo politinės valdžios, tai taip pat turi būti teisė ir sprendimo teisė palikta valdyboms, o strateginiai dalykai ir įmonės strategija yra perteikiama lūkesčių laišku. Jis ir turi būti nurodantis kryptį, bet nenurodantis sprendimų, nes tam yra įmonė, tam yra valdyba.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi P. Saudargas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis ministre, už pristatymą. Norėjau irgi šiokio tokio komentaro dėl lūkesčių laiško. Jūs esate visiškai teisus, kad tai yra naujovė. Prieš dešimtmetį, tuomet, kai dar valdė Ūkio ministeriją D. Kreivys, buvo akcininko gairės išsiunčiamos valstybės valdomoms bendrovėms.
Norėčiau jūsų komentaro dėl regioninių darbo vietų, dėl prioriteto jaunesnių darbuotojų arba pozityvios diskriminacijos. Jie turėtų atsikraustyti į regionus, ten, kur galbūt regionai tuštėja. Mes, Aplinkos apsaugos komitetas, gauname labai daug laiškų iš suinteresuotų savivaldybių, kad vienur ar kitur liktų urėdijos padalinys. Tarkime, Lazdijų savivaldybė konkuruoja su Druskininkų savivaldybe. Tai dabar leiskite paklausti. Ar tai bus valdybos sprendimas, ar tai bus politinis sprendimas, kur liks atskiras teritorinis padalinys? Kaip valdyba turi traktuoti, gavusi jūsų lūkesčių laišką? Ar tai yra jos kompetencija apsispręsti dėl filialo vietovės, ar tai yra politinis sprendimas?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Kaip aš sakiau, yra politinis sprendimas, kad, valdybai vertinant, kur turi būti, ar turi likti filialas, turi būti vertinamas ir socialinis jautrumas, ir regioninė dimensija, o sprendimą priima valdyba. Sprendimas, kur ir koks padalinys bus, yra valdybos sprendimas. Mes, Aplinkos ministerija, jo nenulemiame ar negalime nulemti vienokiais ar kitokias sprendimais. Taip, yra daug laiškų, yra laiškų iš vienos pusės ir iš kitos, laiškų yra ir iš darbuotojų. Tam yra valdyba, ji prisiima atsakomybę ir priima sprendimą, kaip turi atrodyti struktūra ir kur tie padaliniai turi būti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Saudargas. Ruošiasi E. Pupinis.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Pirmiausia pastaba Seimo vadovybei. Aš nelabai suprantu, kodėl mes klausinėjame ministrą šiandien. Tai iš esmės tas pats, kaip aptarti koncertą, dar tik uvertiūrai prasidėjus, nes tik vakar ministras pasakė, kad pasibaigė dokumentų paraiška į padalinių vadovų konkursus. Iš esmės vinis visos reformos buvo pakeisti urėdus, nes jie blogi. Tai nė vieno dar nepakeitėme, apie ką mes kalbame, kokius rodiklius mes čia galime matyti, jeigu dar nepradėjo nauji vadovai dirbti?
Man atrodo, po kelių mėnesių mes matysime iš tikrųjų, kas vyksta ir kaip galima įvertinti, bet, nepriklausomai nuo to, aš paklausiu šiek tiek apie ateitį. Vis dėlto girdžiu gandų, nors mes buvome patikinti, kad visa reforma yra tik atsisakyti dalies buhalterijos, dalies administracinio aparato regionuose, sukelti į centrą. Ar neatsitiks taip, kad vis dėlto tie padaliniai, tos urėdijos bus verčiamos atsisakyti ir daug daugiau funkcijų, tarp jų ir miško rangos darbų, ir kirtimų, ir t. t., išparduoti techniką, liks tik biurokratinis aparatas, o viską atiduosime verslui ir galimai sukursime tam tikras monopolines sąlygas? Ar jūs galite patikinti, kad tų funkcijų artimiausiais metais nebus atsisakoma?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Galiu patikinti, tai esame išsakę ir lūkesčių laiške, tai yra išsakyta ir mano susitikime su vadovu, kad kompleksinis miškų valdymas turi likti, kad turi išlikti tos pačios proporcijos, kiek dabar atlieka rangos darbų valstybės įmonė ir kiek privatūs, t. y. santykis 60:40. Mes norime, kad tas santykis išliktų, kad nebūtų siekiama rangos darbus, kurios atlieka privatūs rangos tiekėjai, konsoliduoti į vieną ar į dvi įmones, kad būtų diferencijuota, todėl yra sudarytos prielaidos, kad rangos darbus prižiūrės ir vykdys atskiri padaliniai. Visų tų dalykų, kurie buvo pažadėti, kaip matote, yra laikomasi, girininkijos išlikusios, funkcijos yra išlikusios. Taip pat yra judama ta linkme, kad daugiau dėmesio būtų skirta gamtotvarkai, turint mintį, kad kai kurios procesus bus galima optimizuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Stebėsena išties svarbi visuose etapuose. Dabar klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs šiandien kalbėjote apie tai, kad vykdysite regioninę politiką. Norėčiau paklausti dėl vykdomos regioninės politikos. Kiek dabar sumažinta darbo vietų, vykdant tą reformą?
Antras klausimėlis. Norėčiau paklausti vis dėlto, ar manote, kad įmonės pelningumas šiais metais padidės, ar sumažės, ar iš tikrųjų bus minusinis?
Ir dar vienas klausimas dėl… Užteks dviejų. Ačiū.
K. NAVICKAS. Pradėsiu nuo antro. Pelningumą dar anksti vertinti, pirmi mėnesiai, pirmi rodikliai labai pozityvūs, kad efektyvumas didėja, aš sakiau darydamas savo pranešimą. Dėl darbuotojų, kiek dabar bus sumažintas skaičius, aš negaliu įvardinti, nes iš esmės patys 348 darbuotojai neperėjo į naują įmonę, tai yra nemažas nubyrėjimas. Kol kas mums suvaldyti procesams reikia visų darbuotojų, kuriuos turime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi A. Sysas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Ministre, pasiekė čia įvairios žinios dėl personalo. Mano kolegos klausė dėl pasirinkimo turėti viename ar kitame regione tiek centrinę būstinę, tiek, tarkime, tie urėdijos padaliniai… tarkime, Druskininkų ir Veisiejų konfliktas. Kiek iš tikrųjų galimai buvo politinio sutarimo galbūt ir iš premjero pusės su Druskininkų meru? Tai viena klausimo dalis.
Kita klausimo dalis dėl valdybos narių skaidrumo ir pateikimo deklaracijų, viešųjų ir privačių interesų deklaracijų. Kiek man žinoma, ne visi dar yra pateikę ir ar jūs, kaip prisiimantis politinę atsakomybę, galite kontroliuoti tuos dalykus?
Trečias dalykas, yra tokių gandų, nežinau, gal tai tik gandai, bet patvirtinkite arba paneikite, kad yra tokių urėdų, kurie buvo įdarbinti vienai dienai Miškotvarkos institute tam, kad be konkurso galėtų pereiti į naują įmonę. Ar tai tiesa, ar čia yra kažkokie gandai? Nes jeigu… Skamba bet kokiu atveju nelabai maloniai.
K. NAVICKAS. Dėl politinių susitarimų tai griežtai atmetu, nes tokių susitarimų nebuvo, bent aš nebuvau į juos įtrauktas. Ir tai buvo grynai… sprendimas buvo priimtas valdybos. Valdybos posėdžiuose nedalyvavo net Aplinkos ministerijos atstovai, turiu mintyje tuos, kurie nėra valdybos nariai.
Dabar dėl to, ar buvo priimtas nors vienas urėdas laikinai į įmonę, tai buvo Panevėžio urėdas, kuris paskui laikinai buvo paskirtas vadovauti, tai V. Kaubrė. Nesu tikras, kaip buvo priimtas, bet, man atrodo, jau įmonę įsteigus, Ukmergės urėdas taip pat dirba centriniame padalinyje. Tai, kas siejasi. Daugiau man informacijos, kad buvę urėdai dirbtų centriniame padalinyje ar įmonėse, tai aš, ta prasme padaliniuose, ne taip įvardinau, aš nežinau. Iš tikrųjų gali būti, bet kad masiškai būtų, tai ne. Aš žinau du atvejus, bet ypač dėl V. Kaubrės tai buvo taip, su mano suderinimu.
Koks dar buvo vienas? (Balsai salėje) Dėl deklaracijų. Taip, aš turiu patikrinti, ar visi teikia. Nes iš tikrųjų, mano žiniomis, jie deklaravo pavėluotai. Tam ir buvo jūsų kreipimasis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Neturiu žinių, ar dabartiniai tikrai nepateikė. Tikrai nustebčiau, jei taip būtų atsitikę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Vingrienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, du trumpi klausimai. Pirmas, ar pakvietėte darbuotojų atstovą į valdybą, kaip reikalauja mūsų įstatymai?
Ir antras, teko girdėti, kad jūs žadėjote, kad girininkai, kurie gyvena būstuose, turės teisę išsipirkti pirmumo teise. Dabar, kiek man žinoma, tie namai arba girininkijos pastatai atiduodami į Turto fondą kartu su gyventojais. Kodėl pasikeitė jūsų pažadai? Ačiū.
K. NAVICKAS. Dėl darbuotojų atstovo nepakeitėme ir nežinau, kam ten prieštarauja, nes darbuotojų atstovai buvo paskirti pagal galiojančius teisės aktus.
Dėl pastatų buvo įstatymo pataisa, pateikta V. Vingrienės, neatsimenu, negaliu pakomentuoti, dėl kokių priežasčių buvo atmesta. Negaliu jums dabar atsakyti, nes tai labiau susiję su teisine aplinka, bet, mano žiniomis, V. Vingrienės pataisa dėl pirmumo teisės išsipirkti buvo atmesta. Tiesa? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Vingrienė. Ruošiasi L. Balsys.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas ministre, už pristatymą. Jūs pristatyme užsiminėte apie miškų ekonominės naudos aspekto lygiagretumą su aplinkosauginiais, regioniniais ir socialiniais aspektais. Apie regioninius ir socialinius aspektus jau pakalbėjo kiti kolegos, uždavė klausimus. Aš norėčiau kaip žalioji daugiau į aplinkosauginį aspektą koncentruotis. Neseniai teko išgirsti jūsų Valstybinių miškų urėdijos valdybos pirmininko pasvarstymus apie miškų kirtimo apimties didinimą iki 20 % ir net bandant tai susieti su aplinkosauginiu aspektu, esą tie kirtimo brandą jau pasiekę miškai netgi kelia pavojų CO2 emisijų atžvilgiu, netgi neabsorbuoja. Kaip jūs žiūrite į tai ir ką jūs galvojate dėl tokių pamąstymų, ir kaip bus įgyvendinami klimato kaitos įsipareigojimai šiuo aspektu?
Kitas klausimas būtų, kaip būtų su pačiais rangos darbais? Ar Valstybinių miškų urėdija neplanuoja, tarkim, rangos paslaugas vykdyti privačiame sektoriuje, kas buvo kalbėta urėdijų reformos kontekste?
PIRMININKĖ. Laikas!
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Pirmas klausimas tikrai geras ir už jį dėkui. Balandžio 6 dieną globojant Seimo Pirmininkui mes kaip tik darome konferenciją Aleksandro Stulginskio universitete, kalbėsime apie darnų miško valdymą, kaip turi būti. Iš tiesų tos nuomonės buvo visą laiką, jos yra, ar reikėtų didinti miškų apimtis, nes miškininkai sako, prapuola geras miškas.
Mano, kaip ministro, pozicija: aš manau, kad požiūris vienu aspektu – tiktai miško prieaugio, ir traktuoti, kad tai yra susiję su emisijomis, yra ribotas (atsiprašau buvusio valdybos pirmininko), nes miško vertė pirmiausia yra ir negyvos medienos kiekiai masyvuose. Geninių paukščių skaičius yra vienas iš rodiklių. Manau, kad mes kertame ta apimtimi, kuri susijusi su darniu miškų valdymu. Aš asmeniškai nematau prielaidų, kad reikėtų jas didinti, bet, kaip sakiau, paliekame šitai mokslinei diskusijai, kuri bus balandžio 6 dieną. Tikiuosi, kad mes rasime kokį nors kompromisą ir argumentų už ir prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, tokius tris trumpus aspektus norėčiau paliesti.
Vienas aspektas. Kaip galite paaiškinti, kodėl vykdydami reformą taip vengiate atviros ir tiesios diskusijos su visuomenės atstovais? Štai vakar Seime vyko gana aukšto rango konferencija, inicijuota grupės Seimo narių ir nevyriausybinių organizacijų. Ten iš ministerijos tesulaukėme poros labai žemo rango atstovų, kurie atėjo tik paklausyti ir į nieką negalėjo atsakyti.
Iš esmės klausimas dėl reformos. Reformos metu kiek planuojate palikti girininkijų ir eiguvų ir kaip reguliuosite plynuosius kirtimus pagal jūsų reformos koncepciją – didinsite, mažinsite, nieko nekeisite? Ačiū.
K. NAVICKAS. Dėkui už klausimą. Į pirmą klausimą – mes niekada nevengėme atviros diskusijos. (…) suorganizuota konferencija yra jūsų teisė. Kaip sakiau, mes buvome gerokai anksčiau paskelbę dėl balandžio 6 dienos konferencijos. Tam ruošiamės, kviečiame ir aukščiausio lygmens ekspertus ir tam visą dėmesį skiriame. Tiesiog vertinu kaip vieną iš renginių, bet į visus renginius mes negalime nueiti.
Dėl plynų kirtimų. Taip, programoje yra numatyta peržiūrėti. Mes planuojame kaip tik kalbėti, kalbėti ir toje konferencijoje dėl tvaraus miškų valdymo. Vienas iš tų klausimų taip pat turi būti siejamas su plynaisiais kirtimais. Tikrai reikia turėti aiškų atsakymą. Tą mes esame visi įsipareigoję, to įsipareigojimo laikomės.
Dėl eiguvų ir girininkijų. Paliekame visas, kaip esame įsipareigoję.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į pateiktus klausimus. Atsiprašome tų Seimo narių, kurie nespėjo paklausti. Manau, kad tai tarpinis etapas ir dar mes prie šio įstatymo įgyvendinimo, jeigu kolegos Seimo nariai pageidaus, sugrįšime. Dabar, ministre, jums minutėlė pailsėti.
15.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1859 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Aš kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį, kad pateiktų Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-1859. Pateikimas. Prašau.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, turime tokį iškilusį klausimą. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlytas kandidatas tiesiog pats pasitraukė iš tos komisijos, tiksliau, ne kandidatas, bet narys D. Laurinavičius, todėl mes turime jį išbraukti iš tos komisijos.
PIRMININKĖ. Ačiū.
V. PRANCKIETIS. O naują, aptarėme, ruošia kandidatą, tada ir pateiksime.
PIRMININKĖ. Nori paklausti V. Bakas. V. Bako nematau. Norinčių klausti nėra. Ačiū, Pirmininke.
Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“? Prašom balsuoti.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Yra gauta Teisės departamento išvada, ji techninio pobūdžio – preambulėje nurodyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nario atleidimo iš šių pareigų pagrindą. 10 straipsnį pasiūlyta tikslinti 10 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Galime pritarti tokiam Teisės departamento pasiūlymui?
Diskusija. Nori dalyvauti diskusijoje P. Gražulis. (Balsai salėje) Atsisako. Nuomonė už, nuomonė prieš po svarstymo? Norinčių kalbėti nėra. Dėkoju. Bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Galime.
Priėmimas. Nuomonė už, nuomonė prieš? (Šurmulys salėje) Niekas nenori kalbėti. Dėkoju.
Balsuojame. Atsiprašau, čia yra vienas straipsnis – pakeisti 3 punktą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 98, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1859) priimtas. (Gongas)
15.37 val.
Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 4, 5, 6 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1818 (pateikimas)
Ir vėl kviečiu ministrą į tribūną pateikti Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 4, 5, 6 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1818. Prašau, ministre.
K. NAVICKAS. Ačiū. Teikiame Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimą. Iš esmės ilgai nepristatinėsiu – visiškai techninė pataisa, susijusi su valstybinio aplinkos apsaugos monitoringo įgyvendinimu. Valstybinio aplinkos apsaugos monitoringo įstatymas buvo Seime pateiktas, svarstytas, perėjęs svarstymo stadiją, likęs tik priėmimas. Šitas Jūros aplinkos apsaugos įstatymas dėl procedūrinių dalykų truputį judėjo iš paskos. Esmė – įstatyme pakeisti definiciją – Valstybinę aplinkos stebėsenos programą į Valstybinį aplinkos apsaugos monitoringo veiksmų planą.
Iki šiol Valstybinė aplinkos monitoringo programa buvo tvirtinama Vyriausybės. XVII Vyriausybės pozicija yra griežta, kad tokio lygmens dokumento Vyriausybė neturėtų tvirtinti, tai turi tvirtinti aplinkos ministras, tai yra visa esmė šito plano. Ir yra prašymas pritarti po pateikimo, kad galėtume įtraukti į bendrą paketą ir Valstybinio aplinkos monitoringo įstatymą priimti bendra tvarka artimiausiu metu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausti nori penki Seimo nariai. Pirmasis – V. Rinkevičius. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų mes kaip ir menkiname tą aplinkosaugos reikšmę ir apskritai iš Vyriausybės nuleidžiame į ministeriją. Ar jums neatrodo, kad kai šiame XXI amžiuje ir klimato kaitos, ir apskritai problemos pasaulyje dėl globalaus atšilimo ir t. t., o mes perkeliame iš Vyriausybės žemyn?.. Mums, žaliesiems, kaip ir nelabai tiktų, turbūt reikėtų mums kaip tik suteikti didesnę reikšmę ir daugiau dėmesio skirti tam, o mes darome atvirkščiai. Ar mes nesumenkinsime požiūrio ir apskritai reikšmės mūsų šiandieniame pasaulyje visos aplinkosauginės problemos?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, nenuvertinkite Aplinkos ministerijos gebėjimo susitarti su kitom ministerijom. Valstybinis jūros monitoringas iš tikrųjų, jeigu mes kalbame apie šitą įstatymą, yra vykdomas tik Aplinkos ministerijos. Žuvų ištekliai yra netiesioginė monitoringo dalis, ką vykdo Žemės ūkio ministerija, bet bendra tvarka ne vienas įstatymas ir ne viena platesnė, arba horizontali, strategija, teisės aktas yra įgyvendinami arba koordinuojami per Aplinkos ministeriją. Tai kažkokio nuogąstavimo, kad Valstybinė aplinkos monitoringo programa tampa Aplinkos ministerijos lygmens dokumentu, aš nematau.
PIRMININKĖ. Ačiū. L. Balsys. Nematau L. Balsio. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, kiek kainuoja toks programos įgyvendinimas valstybės biudžetui, pačios stebėsenos? Ir kartoju gerbiamojo Viktoro klausimą, iš tikrųjų, jeigu šiandien mes turime Vyriausybės patvirtintą programą, aš manau, kad yra didelė parama aplinkos ministrui, nes dažniausiai tokios programos, stebėsena, kainuoja. Tai, kad yra Vyriausybės programa, tada ir finansų ministrui ta programa galioja. Kai yra tik aplinkos apsaugos ministro įsakymas, tai lieka aplinkos apsaugos ministro rūpesčiu. Mes, norėdami patalkinti ir turėdami galvoje aplinkos svarbą, užduodame būtent šį klausimą. Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Jūs antrą kartą prašote labai tikslių skaičių, aš dabar neturiu jų pasirinkęs. Bet iš esmės kertinis Valstybinės aplinkos monitoringo programos įgyvendinimas yra vykdomas per Aplinkos apsaugos agentūrą. Yra ir tinklai, ir laboratorijos, yra aiškios programos. Ir Valstybinis aplinkos monitoringas yra visų pirma mūsų, kaip valstybės, įsipareigojimas. Antra, mes taip pat raportuojame ir Europos Komisijai, ypač kas yra susiję su vandens kokybe, oro tarša, klimato kaitos rodikliais. Iš esmės, šiaip ar taip, kertinis akmuo yra Aplinkos ministerijos rankose. Kai kurios programos išeina iš Aplinkos ministerijos, tai daugiausia dėl dirvožemio ir žuvų išteklių, yra Žemės ūkio ministerijos. Kaip ir sakiau, nematau problemos dėl to susitarti, juo labiau įstatymas įpareigoja ir kitas institucijas vykdyti valstybinį aplinkos monitoringą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Gentvilas. Ruošias K. Starkevičius.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, jums turbūt žinoma problema – Klaipėdos uosto akvatorijoje yra didelis užterštumas tributilo alavu, konkrečiai Malkų įlankoje didelės laivų statyklos įrengtos. Nori trigubinti darbuotojų skaičių esamas didžiausias Klaipėdos darbdavys – Vakarų laivų gamykla. Šitas užterštas dumblas turėtų būti kitose šalyse aplink Baltijos jūrą… buvo nusodintas į jūrą ir išvežtas. Lietuva pasirašė gana aiškius standartus ir neveš, ir tuo būdu neterš bendros Baltijos jūros. Norėčiau paklausti, kas monitoringo kontekste daroma, kad šitas dumblas, kuris yra uoste, galėtų būti panaudotas kranto darbams arba stabilizuotas ir būtų galima jo nevežti į atvirą jūrą? Ar Aplinkos ministerija daro veiksmus su Uosto direkcija tam, kad būtų rastas sprendimas?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Man nėra žinoma, kad kitos šalys laidotų tributilo alavu užterštą gruntą atviroje jūroje. Mes turime specifiką Lietuvoje, jūs tikriausiai žinote, ji atsiradusi dėl to, kad mūsų Laivų remonto įmonė ilgą laiką, ilgus metus į Kuršių marias arba į atvirus vandenis leido ar laidojo nuo laivų nuvalytus dažus ir kitas antikorozines priemones, jos ėjo tiesiai į Kuršių marias. Tai mūsų pagrindinė problema yra ne dabartinė, bet istorinė. Iš tikrųjų aš manau, kad būtų nusikaltimas, jeigu mes ją paleistume vėl į atvirą aplinką, tikrai ieškome priemonių, kaip stabilizuoti ir apsaugoti, kad šitos medžiagos patekimas į natūralią aplinką būtų sustabdytas. Buvo ir komitete pasitarimas, jūs žinote. Toliau mes tų būdų ieškome.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Stebėseną, monitoringą, yra labai svarbu vykdyti, nes to reikalauja ir Europos Komisija, kai mes kalbame apie žuvų kvotas. Labai svarbu, aišku, žinoti, kas yra palikta po Antrojo pasaulinio karo jūroje, ar radioaktyvios medžiagos, kurios ten paliktos, ar dujos, tiksliau, dujos, į aplinką nėra išėjusios. Tačiau svarbiausia, kad būtų suderinimas su ta pačia Žemės ūkio ministerija, kad nebūtų darbų dubliavimo, ir derinimas su kitomis šalimis, kurios taip pat vykdo tą monitoringą. Kaip tai bus derinama, kaip bus koordinuojama?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Koordinavimas vyksta pirmiausia per tarptautines organizacijas. Baltijos jūroje pirmoji institucija, kuri vykdo koordinavimą, yra HELCOM. Taip pat yra Europos aplinkos apsaugos agentūra, kuri taip pat vykdo koordinavimo darbus. Kas susiję su tarptautiniais vandenimis, tai tam tikros priemonės yra išdalintos, tiksliau, monitoringo užduotys yra išdalintos šalims.
Dėl cheminio ginklo Baltijos jūroje yra atskira programa ir šalys žino. Vietos yra aiškiai nustatytos, yra stebima to ginklo buvimo vieta ir būklė. Kaip žinote, yra nuspręsta palikti nejudinant, nes pajudinus ginklus, tuos palaidotus, kaip čia juos įvardyti, ne sprogmenis, o ginklus, būtų didesnė rizika, kad jie pateks į atvirą aplinką. Todėl monitoringas vykdomas tarptautinių organizacijų, Lietuva tik prisideda, bet nėra atsakinga už cheminio ginklo monitoringą Baltijos jūroje.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Atsakėte į klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Prieš – J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš nesu griežtai prieš, bet noriu dar kartą pagarsinti mūsų abejojančių žmonių nuomonę, kad tokį dalyką kaip stebėseną, kaip monitoringą žeminti, sakykime, iš Vyriausybės lygmens sprendimų į ministerijos… Jau iš klausimų gerbiamas ministras galėjo susidaryti labai aiškų vaizdą, kad yra nemažai ką stebėti. Ne tik žuvis, ne tik kitus dalykus, net priėjome iki cheminio ginklo, kas ypač Krašto apsaugos ministerijai yra gerai žinoma. Tai stebėsenai vykdyti ir veiksmams, reaguojant į tam tikrus pasikeitimus, reikia ne vienos žinybos pajėgų. Krašto apsaugos ministerija taip pat turi tam tikrų pajėgumų, kurie galėtų reikalui esant būti panaudoti.
Atrodytų logiškiau, kad tokia programa turėtų būti patvirtinta aukštesnės institucijos, ne vien atskiro ministro įsakymu, kaip buvo iki šiol, patvirtinta Vyriausybės sprendimu. Todėl aš kviesčiau neskubėti, juo labiau kad ministro minėtas kitas įstatymas, kuris Seime svarstomas, jį ministras vejasi kaip lydimąjį įstatymą, dar nėra priimtas ir nėra galutinai apsispręsta, dar yra tik svarstymo stadija. Aš kviesčiau tikrai susilaikyti nuo tokio sprendimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom balsuoti. Kitos nuomonės nebuvo. Ją išsakysite balsuodami.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 95, prieš – 3, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas kaip pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Papildomo nėra numatyta. Nėra kitų pasiūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti balandžio 12 dieną. Galime sutarti bendru sutarimu? Dėkoju.
15.49 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo šeštuoju1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-1391, Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIII-1392, Administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIII-1393 (pateikimas)
Gerbiamas ministre, dar jūs norite pateikti kitus įstatymų projektus? Leiskite juos pagarsinti. Projektai Nr. XIIIP-1391, Nr. XIIIP-1392 ir Nr. XIIIP-1393 – Žmonių palaikų laidojimo, Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių ir Administracinių nusižengimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymų projektai. Jūs pateiksite juos visus kartu? Dėkoju. Pateikimas.
K. NAVICKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, įstatymų projektai yra parengti atsižvelgiant į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto praeitų metų gegužės 3 dienos posėdžio protokole pateiktus pasiūlymus, kad turi būti aiškiau reglamentuojamas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projekte palaikų gabenimas ir kremavimo veikla. Įstatymo projekto tikslas – aiškiai reglamentuoti žmogaus palaikų vežimo klausimus, nustatyti atsakomybę už Žmonių palaikų laidojimo įstatymo reikalavimų pažeidimus ir pašalinti teisinio reguliavimo prieštaravimus. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. mirties liudijimas neišduodamas, vietoj jo išduodamas medicininis mirties liudijimas, taip pat žmogaus palaikų pirminis vežimas atliekamas dar neturint medicininio mirties liudijimo, o siekiant jį gauti, todėl įstatymo reikalavimas žmogaus palaikų pirminį vežimą atlikti turint mirties liudijimą yra neįgyvendinamas. Ir daugiau prieštaravimų yra dabar galiojančiuose.
Dabar šiek tiek detaliau. Siūloma patikslinti šiuos žmonių palaikų vežimo reikalavimus: nustatyti, kad žmogaus palaikai į užsienio valstybes šalis, kurios yra pritarusios 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimtam susitarimui dėl mirusiųjų kūnų pervežimo (toliau – susitarimas), vežami turint dokumentą, vadinamąjį laissez-passer; nustatyti, kad žmogaus palaikai į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, vežami apie tai informavus Vyriausybės įgaliotą instituciją Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; nustatyti, kad Lietuvoje žmogaus palaikai vežami laidoti ar kremuoti turint medicininį mirties liudijimą.
Kitas aspektas. Siūloma patikslinti atvejus, kada draudžiama kremuoti žmogaus palaikus: kai asmuo pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo; jei tarp mirusiojo artimų giminaičių yra kilęs nesutarimas dėl kremavimo; jei nenustatyta mirusio asmens tapatybė; jei medicininiame mirties liudijime pažymėta, kad yra sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kada apie tai privaloma pranešti policijai ir negautas rašytinis prokuroro sutikimas; jei negautas rašytinis prokuroro sutikimas, kai norima kremuoti, ekshumuoti žmogaus palaikus.
Patikslinamos laidojimo paslaugų teikėjo pareigos: privaloma atsisakyti vežti žmogaus palaikus, jei yra atvejai, dėl kurių žmogaus palaikus draudžiama kremuoti; privaloma raštu informuoti kremavimo įmonę, kad tarp mirusiojo artimų giminaičių yra kilę nesutarimų dėl mirusio palaikų kremavimo, kad mirusysis yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo. Siūloma papildyti medicininį mirties liudijimą žyma, kurioje turėtų būti nurodytos sąlygos, kad pradedamas ikiteisminis tyrimas ir draudžiama kremuoti žmogaus palaikus. Tokia žyma yra vienintelis būdas sužinoti, kad žmogaus palaikus draudžiama kremuoti. Siūloma nustatyti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims už kremavimo veiklos pažeidimus.
Ko tikimasi priėmus šiuos įstatymų projektus? Bus pašalinti esminiai teisiniai prieštaravimai, bus sumažinta administracinė našta laidojimo paslaugų teikėjams. Medicininiame mirties liudijime bus aiškiai pažymėta, kad žmogaus palaikų negalima kremuoti, ir bus sudaromos galimybės kremuoti žmogaus palaikus vykstant ikiteisminiam tyrimui, jei bus gautas prokuroro sutikimas. Kartu bus užtikrinta, kad kremuoti bus tik tie žmogaus palaikai, kurie ikiteisminiam tyrimui atlikti nereikalingi.
Prašom pritarti įstatymų projektų paketui.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, dėkoju už įstatymo projektą, dėkoju už atsiliepimą į komiteto protokolinį pavedimą.
Trys maži klausimėliai, kuriais prašyčiau išsklaidyti… Pirmas. Šiuo metu Lietuvoje veikia vienintelė kremavimo įstaiga. Reglamentavus palaikų išgabenimą kremavimo paslaugoms užsienyje, kolegos sako, kad iš esmės tai veiks kaip rinkos protekcija, kad iš esmės bus apsunkintas išvežimas. Ar tą galėtumėte paneigti konkrečiais pavyzdžiais?
Antras dalykas. Jeigu asmuo miršta savaitgalio metu, ar nebus apsunkintas išvežimas, nes valstybės institucijos nedirbtų savaitgalio metu?
Trečias dalykas. Galbūt įvardintumėte, kaip konkrečiai bus kontroliuojamas palaikų išvežimas į užsienį? Dėkoju.
K. NAVICKAS. Pirmas klausimas. Kaip tik išvežimas į kitas šalis neapsunkinamas. Šalims, kurios yra pasirašiusios susitarimą ir turi tą laissez-passer, šitas išvežimas į kitas šalis kaip tik palengvėja. Šiuo atveju atmetu nuogąstavimus dėl protegavimo galimai vieno paslaugos teikėjo, taip būtų galima įvardyti.
Dėl kontrolės. Yra veikiančios… Tai bus galima daryti, kas vyksta, ir dabar, sustabdžius automobilį, policija gali turėti… ir jeigu yra dokumentai, įrašas tą aiškiai reglamentuoja.
Trečias jūsų klausimas susijęs su išdavimu. Gali būti, kad aš klystu, bet kai dabar yra išduodamas elektroninis mirties liudijimas, jį išduoda medicinos įstaiga ir jis išduodamas nepriklausomai nuo to, ar tai yra savaitgalis, ar ne. Bet dėl šito atsakymo nesu tikras. Turėsiu pasitikslinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Saudargas. Ruošiasi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš patikslinsiu, ką komitetas turi omeny, nes praeitoje kadencijoje buvo kilusi diskusija dėl žmonių ar pagrįstų, ar nepagrįstų abejonių, kad atiduoda velionį, jis išvažiuoja į užsienį, grįžta urna, fiksuoja ties siena, kad išvažiavo, ir ties siena, kad parvažiavo. Bet kas vyko toliau, jokia Lietuvos institucija realiai neprisiėmė atsakomybės. Mes komitete turėjome klausymus ir klausėme, kas kontroliuoja tą visą procesą nuo A iki Z. Mes negavome atsakymų. Būtent dėl šios abejonės, dėl tos paslaugos tikrumo, ką žmogus ten parsivežė ta prasme, ar tai tikrai buvo įgyvendinta artimų žmonių valia, o kas ten, kad nebūtų tam tikro manipuliavimo žmonių tikėjimu, čia buvo pagrindinė problema. Man skaitant aiškinamąjį raštą, kaip tik kyla nuogąstavimų, nes sakote, palengvinom, ir dar kartą patvirtinote, kad palengvinamas išvežimas į užsienį.
PIRMININKĖ. Klauskite, klausite!
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). O ar iš tiesų nereikėtų kaip tik aiškiau nustatyti visą dokumentaciją, o ne tik kad reikia palengvinti, jūs vežkit ir darykit, ką norit?
K. NAVICKAS. Palengvinimas nereiškia, kad nėra aiškiau. Aš nesutinku su šiuo jūsų pasakymu, nes tame pačiame komitete buvo aiškiai įvardyta, kad yra dviprasmybių kai kuriais atvejais. Dabartiniame įstatymo projekte ir yra įvardyta, kokios procedūros turi būti laikomasi, o kai kurių priemonių pagal dabartinį galiojantį įstatymą net neįmanoma įgyvendinti. Tai vis tiek reikia turėti pirmiausia įstatyme numatytą aiškumą.
Dėl nuogąstavimų, ar palaikai tinkamai kremuojami Europos Sąjungos šalyse arba šalyse, kurios yra pasirašiusios susitarimą. Kiekviena valstybė turi savo kontroliuojančias institucijas ir užtikrina, kad ta paslauga būtų atliekama kokybiškai. Mes, veikdami bendroje ekonominėje Europos erdvėje, ta informacija keičiamės. Yra keičiamasi ir operatyvine informacija, ir, jeigu bus kokių nors nuogąstavimų, jie visą laiką bus, kaip pasakyti, išaiškinti. Nematau čia kokio nors nuogąstavimo dėl to, kad aiškumas dėl palaikų gabenimo tarp šalių, ypač Europos Sąjungos šalių, atsiranda. Aš manyčiau, kad tai yra teigiamas, o ne labiau neigiamas dalykas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi A. Vinkus.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Ministre, man įdomu, ar jūs gaunate daug kokių nors nusiskundimų ar prašymų iš visuomenės, kad įstatymo pataisymas nulemtas tiesiog jūsų institucijos sugalvojimu, ar jūs remiatės žmonių kokiais nors nusiskundimais, ar tuo, kad nevisiškai aiškus reglamentavimas ir reguliavimas? Iš tikrųjų kiek tai galbūt, nežinau, palengvins, jeigu taip galima sakyti, šiuo atveju artimiesiems, kurie yra netekę savo artimo žmogaus, užtikrinti visą tą procedūrą, kaip jinai turėtų veikti? Kokie palengvinimai, iš vienos pusės? Iš kitos pusės, ar įstatymo rengimas yra susijęs su iniciatyva iš apačios, sakykim, taip?
K. NAVICKAS. Matote, įstatymo pakeitimo iniciatyva yra kelių asocijuotų narių, kurie buvo atėję į Aplinkos apsaugos komitetą. Tai ne visuomenės nuogąstavimas atsiradęs. Dėl to ir buvo keli dalykai. Kas yra užfiksuota Aplinkos apsaugos komiteto protokole, pirmiausia nėra aiški ta visa tvarka, tarkime, kas turi vykti tuo metu, kai dar žmogaus mirties vietoje… jisai turi būti nuvežamas ekspertizei. Dabar yra neįgyvendinama ta priemonė, nes nėra mirties liudijimo, nėra net faktas užfiksuotas. Daug tokių dalykų. Dėl to paties tarptautinio gabenimo laissez-passer. Yra sutarimas, pagal jį yra nustatomos tvarkos, kaip turi būti įforminami dokumentai, kad žmogaus palaikai keliautų per valstybinę sieną.
Man atrodo, kai atsiranda visi aiškūs procesai, kuriuos mes numatome įstatymo pakeitimuose, yra aiškiau ir kontroliuoti. Toks būtų atsakymas. Ir aiškiau iš tikrųjų pateikti prašymus ir sutvarkyti dokumentus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi K. Starkevičius.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, labai ačiū už tokį išsamų ir kultūringą šito įstatymo pristatymą. Labai dažnai pasaulyje sakoma: „Tauta, kuri moka gražiai pagerbti mirusį, niekada neišnyks.“ Čia yra detalės ir punktai, kurie saugo mirusiojo atminimą ir dėl pagarbaus laidojimo. Labai puiku, kad jūs įpareigojate paslaugų teikėjus raštiškai informuoti, jeigu buvo žmogaus raštiškas prašymas ir sutikimas dar prieš mirtį, kad jis būtų kremuojamas.
Antra, parašyta viename iš punktų: „bendraudamas su laidojančiu asmeniu ir mirusio asmens artimaisiais susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų ignoruojami jų įsitikinimai, ir laikydamasis laidojančio asmens nurodymų sudaryti sąlygas laidotuvėse dalyvauti tesės aktų nustatyta tvarka įregistruotų religinių bendruomenių ir bendrijų atstovams, kitiems asmenims“. Drįstu paklausti ir vienu, ir kitu atveju, kaip čia ir ponia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė klausė, ar daug yra tokių faktų visuomenėje?
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Paklausiau.
K. NAVICKAS. Tų faktų daug nėra, bet iš tikrųjų turėkime mintyje, kad kremavimas Lietuvoje kaip kultūrinis pokytis, atsiradęs po ilgo tarpo vėl naujai. Iš tikrųjų kyla daug nuogąstavimų, kyla nuogąstavimų, susijusių ir su galimu nusikaltimo aplinkybių slėpimu. Tai mes, matydami iš praktikų ir gaudami signalus, dėl to ir teikiame tuos pasiūlymus.
Iš tikrųjų vienas dalykas yra svarbus, tai žmogus valia ir žmogaus valios įvykdymas, nes nebuvo apibrėžta, kaip yra, kas galutinai nusprendžia ir kas suteikia teisę nekremuoti, jeigu yra tokia valia, ir kas tą valią įgyvendins. Man atrodo, svarbu gerbti to žmogaus valią, kurią jis pareiškė prieš savo mirtį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš šiek tiek istorijos prisiminsiu. Kai buvo skintas kelias į kremavimą, prisimenu 1991 metus, turbūt ir jūs, ministre, atsiminsite šviesios atminties Gricių, kai mums teko organizuoti jo laidotuves ir tą visą kremavimo procedūrą. Dabar viskas, aišku, pasikeitę. Tačiau aš matau viena, kad vienų kremavimo rūmų, kurie yra šiandieną prie Kėdainių, yra maža. Gal jūs jau žinote informaciją, kada bus tie nauji rūmai? Aš tiems, kurie buvo prieš kremavimą, nes šis įstatymas skynėsi kelią IV–VIII kadencijose, – matome, kad kažkokių didelių pažeidimų nebuvo. Tačiau šitie numatyti pakeitimai iš tikrųjų reikalingi.
Ir dar vienas mano klausimas būtų dėl to, ar dabar buvo galima, jeigu teisėsauga dar nebaigė tyrimų, kremuoti, ar nebuvo aiškiai apibrėžta? Dabar įstatyme bus aiškiau apibrėžta?
K. NAVICKAS. Į pirmą klausimą negaliu atsakyti, nes tai verslo veikla, jie vykdo tuos projektus, ir negaliu pasakyti, ne mes juos reglamentuojame, kiek tas verslas plėsis. Aš negaliu tiksliai atsakyti, nes man atrodo, kad nebuvo galima nei kremuoti, nei laidoti be atsakingų teisėsaugos institucijų leidimo. Šiuo atveju nėra kokios nors naujovės. Bet naujovė yra tai, kad mirties liudijime turėtų būti įrašyta ta nuostata dėl kremavimo. Kadangi, kaip sakiau, tai yra nauja, matyt, nežinau, kaip ją įvardinti, nauja tradicija atsirandanti, tai tie nuogąstavimai ir tas aiškumas turi būti išreikštas ir dokumentaliai, ir geriau reglamentuotas. Čia tik tokia pataisos esmė, ne daugiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte per nustatytą laiką, skirtą klausimams. Nuomonė už, nuomonė prieš. Gal, kolegos, kadangi nėra prieš, galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Norite balsuoti? Balsuojame dėl pateiktų įstatymų projektų Nr. XIIIP-1391, Nr. XIIIP-1392, Nr. XIIIP-1393.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 5. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomi – Sveikatos reikalų komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Čia būtų dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1391 ir Nr. XIIIP-1392, juos siūloma svarstyti gegužės 15 dieną. O dėl Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomi – Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetai. Siūloma svarstyti gegužės 15 dieną.
16.07 val.
Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1807, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1808, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 10 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1809, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1810 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, noriu prašyti jūsų sutikimo iš rytinės darbotvarkės leisti pateikti vidaus reikalų viceministrui D. Urbonui (kviečiu jį į tribūną) įstatymo projektus Nr. XIIIP-1807 ir su juo susijusius projektus Nr. XIIIP-1808, Nr. XIIIP-1809 ir Nr. XIIIP-1810 – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymą, Vyriausybės įstatymą, Valstybės tarnybos ir Valstybės politikų ir su valstybės pareigūnų darbo apmokėjimu susijusius įstatymus. Prašom, pateikimas.
D. URBONAS. Gerbiami Seimo nariai, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant efektyvesnės, nuoseklesnės ir labiau koordinuotos savivaldybių administracinės priežiūros, taip pat Vyriausybės atstovų veiklos tobulinimo bei jų optimalaus skaičiaus nustatymo.
Taip pat siekiama įgyvendinti Vyriausybės programos prisiimtus įsipareigojimus, t. y. vykdyti valstybės administravimo sistemos pertvarką, mažinant institucijų ir įstaigų skaičių ir optimizuojant jų funkcijas. Kokie siūlomi pagrindiniai pakeitimai? Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra minimas Vyriausybės atstovas, taigi, atsižvelgiant į jo statusą, jo reikšmę, siūloma keisti jo teisinį statusą. Šiuo metu įstaigos vadovas yra valstybės tarnautojas. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovas būtų pareigūnas… atitinkamai su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis.
Nustatyti, kad Vyriausybės atstovas būtų skiriamas penkerių metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Šiuo metu kadencijos nėra ribojamos. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė Vyriausybės atstovo paskirtis yra prižiūrėti, kaip laikomasi Konstitucijos, įstatymų įgyvendinimo, Vyriausybės sprendimų, t. y. iš esmės teisinis įvertinimas, siūloma koreguoti reikalavimus Vyriausybės atstovui dėl jo išsilavinimo ir siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovas turėtų būtent universitetinį teisinį bakalauro ir magistro išsilavinimą, taip pat penkerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų pedagoginio teisinio darbo stažą.
Taip pat, siekiant nustatyti ir įtvirtinti politinio neutralumo principą, nustatyti reikalavimą Vyriausybės atstovui stabdyti savo dalyvavimą politinių partijų veikloje, ir jis paskiriamas į pareigas atitinkamai. Taip pat, kadangi jis jau nebebūtų valstybės tarnautojas ir jam Valstybės tarnybos įstatymas nebūtų taikomas, šiuo atveju įstatyme nustatomos ir tam tikros socialinės garantijos Vyriausybės atstovui. Nustatomos ir atostogos, nustatomas darbo užmokestis. Taip pat lydimajame teisės akte nustatomi su tarnybos eiga susiję klausimai, atleidimo pagrindai.
Jeigu kalbėtume apie Vyriausybės atstovų darbo organizavimą, siūloma reorganizuoti 10 Vyriausybės atstovų tarnybų ir įsteigti vieną Vyriausybės atstovų įstaigą. Vietoje dešimties siūloma skirti penkis Vyriausybės atstovus. Taip būtų suvienodinamas Vyriausybės atstovų darbo krūvis, užtikrinama galimybė labiau koordinuoti, kaip minėjau, savivaldybių administracinę priežiūrą.
O lydimuosiuose teisės aktuose yra daromi labiau techninio pobūdžio pakeitimai, susiję su Vyriausybės atstovo teisinio statuso pakeitimu ir Vyriausybės atstovų įstaigos įsteigimu. Dėl įstatymo pateiktos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos tikrai nėra esminės, labiau techninio, redakcinio pobūdžio. Tikrai įstatymo projektas galėtų būti patobulintas jau Seimo komitetuose, svarstant įstatymo projektą ir lydimuosius teisės aktus. Taigi prašau pritarti įstatymo projektui ir lydimiesiems teisės aktams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Varžgalys. Ruošiasi R. Martinėlis.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, kalbate apie Vyriausybės atstovus apskrityse.
Mano klausimas toks. Rajonų merai, tarybos kartais priima neteisėtus sprendimus, nors prieš tarybos posėdį Vyriausybės atstovai susipažįsta su klausimais, kurie bus sprendžiami taryboje, ir perspėja rajonų merus, savivaldybių administracijų direktorius. Tačiau nepaisydami to jie vis tiek tuos nutarimus priima ir neatšaukia nutarimų, nors Vyriausybės atstovas įgalioja juos atšaukti. Tęsiasi teisminiai ginčai, tačiau nieko iš to nebūna. Kaip jūs tai pakomentuotumėte? Tai ypač išryškėjo, kai pradėjome merus rinkti tiesiogiai.
D. URBONAS. Iš tikrųjų čia turbūt tas klausimas… Vieno atsakymo turbūt ir nebūtų. Sistemiškai žiūrint, apskritai mūsų valstybės sąranga, teisinė sistema – tokia demokratijos tradicija. Savivalda turi teisę priimti sprendimus. Savivaldybių administracinei priežiūrai yra nustatytas institutas. Turime administracinius teismus, kurie taip pat konstatuoja, kad, tarkime, buvo pažeisti įstatymai, ir įpareigoja pakeisti teisės aktus, naikinti ar koreguoti. Taip pat tai yra galbūt mūsų mentaliteto ydos.
Pavyzdys. Vokietijoje – analogiška sistema. Daugelyje demokratinių valstybių yra analogiška sistema. Galbūt tai ne Vyriausybės veiklos efektyvumo klausimas. Šiuo atveju jis padarė viską, ką įstatymas jį įgaliojo daryti. Klausimas yra, kaip užtikrinti jau Administracinio teismo priimto sprendimo įgyvendinimą. Vakarų valstybėse toks klausimas yra apskritai nesuprantamas. Tarkime, diskutuojame su kolegomis teisininkais ir keliame klausimą, kaip jūs užtikrinate administracinių teismų sprendimų vykdymą, kai įpareigojama priimti ar naikinti vienus ar kitus sprendimus. Jie tiesiog nesupranta mūsų klausimo. Esmė ta, kad tiesiog tie sprendimai yra vykdomi. Jeigu teismas taip nusprendė, jie turi būti vykdomi. Bet tai yra ne Vyriausybės atstovo klausimas, o apskritai administracinės jurisprudencijos ir teismų sprendimų vykdymo klausimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi M. Majauskas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dėl struktūrinių pakeitimų. Bus viena įstaiga, penkios atstovybės ir valstybės pareigūnas – tai teigiami dalykai. Aš norėčiau paklausti dėl su darbu susijusių dalykų. Išankstinė savivaldybės rengiamų teisės aktų projektų priežiūra yra vykdoma. Kaip jūs galvotumėte, ar Vyriausybės atstovai, ar jų tarnybų atstovai turėtų privalomai dalyvauti rajonų tarybų posėdžiuose? Kartais ir posėdžio metu kyla įvairių klausimų, diskusijų? Ačiū.
D. URBONAS. Manau, to imperatyvo, privalomo dalyvavimo, nei įstatymas reikalauja, nei mes siūlome, kad jis būtų įtvirtintas. Apskritai Vyriausybės atstovas turi teisę tai daryti.
Kai kalbame apie išankstinę priežiūrą, iš esmės ir sakome, kad ypač naudojant šiuolaikines technologijas galima efektyviai tai daryti, iš anksto gauti teisės aktų projektus ir atitinkamai teikti pastabas dėl tokių teisės aktų. Be abejo, kai yra galimybės ir kai matoma, kad dalyvavimas yra būtinas teikiant tam tikras pastabas, pastebėjimus, šiuo atveju tai yra numatoma įstatyme, bet nesiūloma įtvirtinti pareigos visais atvejais dalyvauti, nes kartais greičiausiai tai būtų fiziškai neįmanoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majausko nematau. Klausia A. Šimas. Ruošiasi S. Gentvilas. (Balsai salėje)
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Pranešėjau, jeigu galima, pažiūrėkime į šitą reorganizaciją, ar tikrai atneš laukiamų rezultatų, nes Vyriausybės atstovas bus skiriamas penkeriems metams, ne ilgiau dviem kadencijoms, negalės daugiau balotiruotis, eiti pareigas. O dabar, jeigu keičiasi Vyriausybės, vieną kartą – viena Vyriausybė, kitą kartą – kita, per tuos penkerius metus pasikeičia dvi Vyriausybės, ar nereikėtų Vyriausybės atstovams įvesti ketverių metų kadenciją pagal Seimo rinkimus, pagal politinę pažiūrą? Ir ar Vyriausybės atstovai tikrai sugebės, uždėjus tą krūvį, sumažinus nuo dešimties iki penkių Vyriausybės atstovų, sujungus dvi apskritis, tinkamai įvertinti savivaldybių darbą, nes dabar kartais Vyriausybės atstovų pastabos, kaip ir sakė kolega, nurodymai savivaldybės administracijai, savivaldybės merui įvykdyti teisės aktus…
PIRMININKĖ. Kolega, klauskite!
A. ŠIMAS (LVŽSF). …į tai jie žiūri ne taip, kaip turi būti? Ar dabar Vyriausybės atstovams užkraunant tokį darbą…
PIRMININKĖ. Klauskite! Reikia mokėti paklausti per minutę.
A. ŠIMAS (LVŽSF). …jie tikrai sugebės vykdyti savo pareigas?
D. URBONAS. Manome, kad tikrai tą darbą sugebės vykdyti. Kalbant apie vienos įstaigos privalumus, iš tikrųjų tą darbą galima organizuoti labiau koordinuotai ir derinti pozicijas, kalbant apie tam tikrą bendrą skirtingų savivaldybių matymą, ne tiktai koncentruojantis į vieno Vyriausybės atstovo prižiūrimą apskritį. Be abejo, kaip ir minėjau, laikas pasikeitė. Daugybė technologinių galimybių šiandien leidžia daug efektyviau organizuoti darbą, gauti įvairiausius dokumentus, net stebėti posėdžius onlain. Taigi manyčiau, kad tikrai tos galimybės šiandien yra, ir toks darbo organizavimas, manau, leis tikrai efektyviau organizuoti Vyriausybės atstovų darbą.
Kitas dalykas, ką mes (…) kalbant apie kadencijas, ką minėjote, dvi kadencijas iš eilės. Praėjus vienai kadencijai, jis vėl galėtų tapti Vyriausybės atstovu. Kai kuriais atvejais, kalbant apie skiriamus tam tikrus pareigūnus, ne visada sutampa su kadencija, bet yra numatyta atskira penkerių metų kadencija, toks siūlymas yra daugiau derinant prie ombudsmenų ir kitų panašias funkcijas atliekančių pareigūnų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi G. Skaistė.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis viceministre, mes turbūt sutinkame, kad Vyriausybės atstovai apskrityse turi būti teisės profesionalai ir teisininkai ir vadovautis teisės viršenybe, tačiau man labai labai sukėlė nerimą prieš tris dienas premjero „Alytaus naujienoms“ pasakyta sentencija. „Vyriausybės atstovai turėtų dirbti kaip Vyriausybės atstovai, žmonės nesupranta, kai jie dirba kaip Vyriausybės atstovai, o pozicijos nesuderinamos su Vyriausybe, atstovaujama netgi priešingai Vyriausybei. Tada kyla klausimas, kas čia per darinys?“
Gerbiamasis viceministre, turint omeny, kad pagal jūsų įstatymo projektą nekeičiamos funkcijos, bet Vyriausybės atstovai apskrityse bus politinio pasitikėjimo asmenys ir nebebus atrenkami konkurso tvarka kaip iki šiol, ar nėra prielaidos, kad bus politizuojama šita pareigybė ir savivalda taps prižiūrima per politinę prizmę, nes šiuo metu…
PIRMININKĖ. Klauskite!
S. GENTVILAS (LSF). …funkcijoms nesikeičiant premjeras aiškiai sako, kad Vyriausybės atstovai nederina pozicijų su Vyriausybe dėl vieno ar kito teisinio akto priežiūros? Dėkui.
D. URBONAS. Iš tikrųjų mes nematome tos grėsmės. Kita vertus, turbūt reikėtų atkreipti dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kuri sako, kad Vyriausybės atstovų ryšys su Vyriausybe šiaip yra labai akivaizdus. Todėl, kai Vyriausybė skiria vienus pareigūnus, lygiai taip pat kaip, tarkim, Seimas skiria kitus pareigūnus, vis tiek išlaikomi tam tikri politinio neutralumo principai. Šiuo atveju, kalbant apie Vyriausybės atstovą, jam yra konkrečiai įrašoma pareiga sustabdyti dalyvavimą politinių partijų veikloje, taip pat negauti jokio kito atlyginimo.
Čia būtų toks atsakymas, mes nematome grėsmės.
Kita vertus, be abejo, Vyriausybės atstovų paskirtis yra savivaldybių administracinė priežiūra, kad būtų stebima ir žiūrima, jog teisės aktai būtų įgyvendinti. Mes matome šiokią tokią problemą, nes kartais skirtingai suvokiama, kaip tie teisės aktai turėtų būti įgyvendinami. Tai čia yra ta problema, kuri, manyčiau, taip organizuojant Vyriausybės atstovų darbą būtų sprendžiama.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Aš turiu du klausimus. Vienas iš jų yra apie krūvį, kuris laukia būsimų Vyriausybės atstovų. Dabar vienas Vyriausybės atstovas prižiūri vieną apskritį, paskui turės prižiūrėti dvi. Ar manote, kad bus optimalus darbų pasiskirstymas, ar galbūt buvo geresnis iki šiol, nes jie, ko gero, turėdavo bet kokiu atveju daug teisės aktų prižiūrėti?
Kitas klausimas. Paskutiniame punkte nurodoma, kad visi Vyriausybės atstovai bus atleisti, kai įsigalios įstatymas. Mano klausimas, ar visų Vyriausybės atstovų, dabar dirbančių, kadencijos baigsis iki to laiko, tiesiog jie turėjo teisėtų lūkesčių, pretendavo į tam tikro laikotarpio kadenciją, ar bus atleisti anksčiau to termino?
D. URBONAS. Atsakysiu į jūsų pirmą klausimą. Manytume, kad kaip tik mes suvienodinsime Vyriausybės atstovų darbo krūvius. Jeigu pažiūrėsime, tarkim, palyginsime Vilniaus apskrities atstovus ir Tauragės, tai Vilniaus apskrityje yra aštuonios savivaldybės, Tauragėje – keturios. Šiuo atveju yra taip suskirstytos apskritys, kad vienam Vyriausybės atstovui tektų dvi apskritys. Taip pasiskirsto maždaug tolygiai – nuo 11 iki 13 savivaldybių vienam Vyriausybės atstovui.
Be abejo, kaip mes matome, jau trečią kartą kartoju, galimybių efektyviau organizuoti darbą tikrai yra, ir manytume, jis dėl to neturėtų nukentėti. Žiūrint statistiškai, iš tikrųjų a priori peržiūrimų teisės aktų skaičiai atrodo įspūdingai, tačiau kai kalbame apie tam tikra prasme šiokį tokį rezultatą, tai kreipimųsi į teismą, reikalavimų naikinti arba keisti teisės aktus yra vienetai. Žiūrint statistiką ir tas ataskaitas.
Dėl antro klausimo apie teisėtus lūkesčius. Mes iš tikrųjų svarstėme ir tas klausimas tikrai mums buvo aktualus. Manome, kad iš tikrųjų šio principo įgyvendinimas neturėtų būti siejamas apskritai su bet kokiu absoliučiu ribojimu subjekto, kuris gali reorganizuoti, keisti įstaigą, sietis išimtinai prie vadovų kadencijos. Kaip pavyzdys – siūlomos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos dėl įstaigos vadovų siejamos su kadencija. Išeitų, kad jeigu mes taip mąstysime, apskritai jokia įstaiga ar organizacija negalės būti likviduojama, keičiama, atsižvelgiant į būtinybę, poreikius, o bus laukiama, kada baigsis kadencija.
Mes manome, kad tos socialinės garantijos, kurios bus užtikrinamos Vyriausybės atstovams, t. y. atitinkamai taikomas įspėjimo laikotarpis, išmokama atitinkama kompensacija, priklausanti nuo jo stažo valstybės tarnyboje, galiausiai šiuo metu dar būtų įrašomas į valstybės rezervą, rodo, kad tie lūkesčiai daugiau ar mažiau turėtų būti patenkinti.
Kitas dalykas, norėčiau dar atkreipti dėmesį, ko jūs ir klausėte, ne visų kadencija baigsis iki siūlomos įstatymo įsigaliojimo datos. Tačiau jau šiandien mes turime realiai dirbančius septynis Vyriausybės atstovus iš dešimties.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jums nustatytas laikas atsakyti į klausimus baigėsi. Kolegos, noriu priminti, kad klausti – minutė, atsakyti – dvi. Mes labai norime daug ir ilgai klausti, ilgai atsakyti, o kiti kolegos lieka nepaklausę. Ačiū, jūs galite atsisėsti. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, reikia racionalizuoti ir tobulinti Vyriausybės atstovų tarnybą. Nesakau, kad projekte viskas tobulai išspręsta, ir aš vieną pasiūlymą esu pateikęs, kad jeigu keičiame regionų struktūrą pagal (…) dabartinių dešimt apskričių, tai reikia gal realiau žiūrėti, kas yra tie regionai ir jų centrai. Manau, dėl daug ko galima diskutuoti, bet po pateikimo siūlyčiau pritarti, kad judėtume į priekį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, buvusi Vyriausybės kanclerė M. Dargužaitė kalbėjo apie tai, kad bus panaikinta 150 biudžetinių įstaigų. Tai akivaizdus žingsnis link to – iš dešimties įstaigų liks viena. Bet iš esmės pagal funkcijas niekas nesikeis ir mes matome funkcinį pakeitimą iš esmės tik tokį, kad dabar, Vyriausybei pritarus premjero teikimui, bus galima paskirti politinio pasitikėjimo pareigūnus kontroliuoti savivaldybes. Mes nematome funkcinės pertvarkos. Savivaldybes ir taip jau kontroliuoja ir Valstybės kontrolė, ir atstovai apskrityse, ir savivaldybių kontrolieriai, ir daugelis tarnybų, specialiųjų tyrimų tarnybų. Kontrolės yra perteklius, kartais net laiko nebelieka dirbti. Mes norime funkcinės peržiūros, o ne politinio pavaldumo.
Premjero interviu, duotas „Alytaus naujienoms“ prieš tris dienas, atskleidžia tikrąją motyvaciją, kad Vyriausybės atstovus norima paversti Vyriausybei pavaldžiais politinio pasitikėjimo pareigūnais. Jiems nebebus skelbiami konkursai. Galų gale jiems net nebus į sąlygas įtrauktas reikalavimas, kad jie turi išmanyti viešąją teisę, o jiems tiesiog reikės teisinio išsilavinimo ir penkerių metų praktikos. Einama pavojingu keliu, kai Vyriausybė tiesioginį valdymą įves per Vyriausybės atstovus savivaldybėms. Užuot peržiūrėjus iš esmės kontrolę ir jos perteklių, imamasi politinės kontrolės.
PIRMININKĖ. Kolegos, dėkoju. Nuomonės išsakytos. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 63, prieš – 8, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomu komitetu dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1807 ir Nr. XIIIP-1810 – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1808 ir Nr. XIIIP-1809 papildomas komitetas nenumatytas. Siūloma svarstyti gegužės 31 dieną. Nėra kitų pasiūlymų?
J. Sabatauskas turi kažką pasiūlyti. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Siūlau, kad papildomas komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKĖ. Ar dėl kurio įstatymo, ar dėl viso paketo?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Savivaldybių administracinės priežiūros ir Vyriausybės.
PIRMININKĖ. Taip, dėl projekto Nr. XIIIP-1807 jūs siūlote, kad kaip papildomas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, nes tai yra konstitucinė pareigybė, kuri nurodyta Konstitucijoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tik dėl šio įstatymo projekto.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ir dėl Vyriausybės aš siūlau.
PIRMININKĖ. Ir dėl Vyriausybės, tai būtų projektas Nr. XIIIP-1808, kaip papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti J. Sabatausko pasiūlymui, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar būtų kaip papildomas dėl anksčiau minėtų įstatymų projektų? Galime bendru sutarimu tam pritarti? Galime. Dėkoju.
16.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1802 (pateikimas)
Grįžtame prie mūsų vakarinio posėdžio darbotvarkės. Skelbiu 2-4 klausimą. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1802. Kviečiu E. Jovaišą. Pateikimas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šių metų sausio mėnesį Seimas priėmė nutarimą, kuriuo buvo pritarta dviejų universitetų prijungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto. To nutarimo antruoju punktu buvo numatyta ir pavesta tiems trims universitetams parengti planą ir reorganizavimo sąlygas, o trečiuoju punktu buvo pavesta Seimo valdybai padaryti nepriklausomą ekspertizę.
Šiandien, gerbiamieji kolegos, teikiame naują nutarimą, nes tie besijungiantys universitetai tas sąlygas, kurias mes iškėlėme, įvykdė, t. y. jie pristatė planą ir reorganizavimo sąlygas. Taip, nėra kol kas įgyvendintas trečiasis punktas, kad turi būti nepriklausomas ekspertinis vertinimas, bet noriu pasakyti, kad, mūsų Teisės departamento supratimu, šitas procesas gali prasidėti po to, kai yra įregistruotas nutarimas ir pradėtas jo svarstymas.
Taigi naujasis nutarimas susideda iš šešių straipsnių: 1 straipsnis būtų reorganizuoti Lietuvos universitetus, 2 straipsnis – patvirtinti sąlygas ir reorganizavimo planą, 3 straipsnis – patvirtinti Vytauto Didžiojo universiteto statutą, 4 straipsnis – jau Juridinių asmenų registre dėl registravimo, 5 straipsnis – dėl siūlymo Vyriausybei numatyti valstybės biudžeto lėšų ir 6 straipsnis pasako, kurie mūsų straipsniai jau yra netekę galios. Nutarimai yra netekę galios.
Gerbiamieji kolegos, dar noriu trumpai pridurti, kad komitetas dar prieš šitą teikimą yra padaręs išankstinį svarstymą. Mes šitas sąlygas labai įdėmiai svarstėme, yra daug pasiūlymų dėl jų ir jau yra įregistruotas antrasis variantas ir plano, ir sąlygų aprašo. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti labai daug Seimo narių. Pirmoji klausia G. Skaistė. Ruošiasi A. Gumuliauskas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Aš tai norėjau paklausti ne konkrečiai dėl šito nutarimo, bet dėl apskritai Kauno universitetų perspektyvų, nes pradžioje buvo kalbama, kad tai yra tiktai pirmas etapas ir planuojamas ir kitų universitetų jungimas. O šiandien visas tas procesas – arba jis yra labai negirdimas, arba jis yra sustojęs. Kokios yra perspektyvos šitoje srityje?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Šitoje sesijoje mes turėsime nutarimą dėl Vilniaus universiteto ir Šiaulių universiteto jungimosi. Mes šitoje sesijoje turėsime nutarimą dėl Mykolo Romerio universiteto reorganizavimo prijungimo būdu prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Šitoje sesijoje mes turėsime Vyriausybės teikimą ir nutarimo teikimą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto reorganizavimo prijungimo būdu prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Taigi iš tikrųjų gal antrasis variantas negirdimas, gal ne tiek, kad sustojęs.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Gumuliauskas. Ruošiasi A. Kubilius.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Man iš tikrųjų labai džiugu, kad 2017 metų pavasarį neapsirikome ir kaip tik numatėme šitų universitetų susijungimą. Tačiau viešojoje erdvėje sklando įvairūs tokie gandai. Aš norėčiau, kad jūs vis dėlto paaiškintumėte plačiau, kas ištiks, sakykim, LEU studentus, kurie jau įstojo iki to jungimosi proceso? Ar jie galės baigti mokslus Vilniuje? Toks praktiškas dalykas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Tie studentai, kurie įstojo ir yra pirmame arba antrame kurse, arba trečiame, arba ketvirtame kurse, užbaigs studijas Vilniuje. Tai jiems yra garantuojama.
Dabar dažnai iškyla toks klausimas, kur jie užbaigs. Pereitą savaitę buvo švietimo ministrės susitikimas su Edukologijos universiteto bendruomene ir šitas klausimas buvo užduotas studentams, kur jie linksta, kur jie norėtų pabaigti studijas. Vienareikšmiškas toks atsakymas, kad jie norėtų užbaigti studijas Vilniuje kaip Vytauto Didžiojo universiteto dalis.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Kubilius. Ruošiasi M. Adomėnas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Profesoriau, aš noriu jūsų paklausti tokio filosofinio klausimo. Ar šita universitetų pertvarka, jūs žinote mano kritinę nuomonę…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Žinau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar ji yra tik pačių universitetų reikalas, ar tai yra ir visos valstybės reikalas? Kodėl aš taip klausiu? Todėl, kad man atrodo, jog jūs pasirinkote tokį kelią, kad ką atneša universitetai, rektoriai, tai ir yra štampuojama. Štai Seimas davė pavedimą, kad iki šito nutarimo pateikimo turi būti atliktas ekspertinis vertinimas, kitaip sakant, kad mes neliktume tiktai su universitetų rektorių nuomone. Ekspertinio vertinimo neturime, Vyriausybės nuomonės, ar čia gerai yra planuojama, neturime.
Dabar viskas, ką mes matome šiame projekte, tai yra klausimas apie pinigus. Rektoriai sako, duokite mums daugiau pinigų. Netgi rektoriai parašo tokį projektą, kuriame tiesiogiai atsisako įgyvendinti Seimo nutarimą, kad LEU turtas negali būti perkeliamas į šitą jungiamąjį universitetą. Aš ir klausiu: ar rektoriai yra viso šito proceso vieninteliai šeimininkai, ar valstybė jūsų ir valdančiosios daugumos asmenyje turės kokį nors vaidmenį? Ar mes gausime ekspertinę išvadą? Ar Vyriausybė turės galimybę pasakyti kokią nors savo nuomonę…
PIRMININKĖ. Klauskite!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …šiuo klausimu?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū jums už klausimą. Visi žinome jūsų nuomonę. Pirma. Be abejo, universitetų jungimas yra visos valstybės reikalas. Antra. Šitas procesas toli gražu nėra nevaldomas. Tos, sakyčiau, jungtys, kurios dėstėsi ir susidėstė, yra atėjusios įvairiais keliais. Vienos iš jų (jungtys) yra, sakyčiau, geranoriškos, savanoriškos būtent šitų universitetų jungimosi atžvilgiu, nes tie procesai VDU, LEU prasidėjo 2015 metais.
Jeigu kalbėtume dėl kitų Kauno universitetų, tai taip, yra jų tam tikros valios ir, deja, mes turime jos paisyti. Bet vis dėlto tai, kad ir nepaisėme valios, matyti iš Lietuvos sporto universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sujungimo, kada matome valstybinį reikalą tai atlikti. Rektoriai… Kaip jūs teisingai pasakėte, tikrai aprašuose yra padaryta klaidų, jos jau dabar ištaisytos antrajame.
O dėl jūsų labai teisingo klausimo dėl ekspertinės išvados – nuo jos niekas nebėga. Aš noriu tiesiog pacituoti Seimo valdybos atsakymą, kada tai galime daryti. Tuojau, taip čia yra. Štai komiteto raštas ir atsakymas: „Nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas užsakomas nutarus pradėti šio projekto svarstymo procedūrą.“
Vadovaujantis šituo yra kiek pristabdyta, bet noriu pasakyti, kad komitetas išreiškė savo nuomonę, kaip galėtų būti atliktas šitas ekspertinis vertinimas šito svarstymo metu. Ir komitetas pasiūlė, kad tą eksperto nepriklausomą vertinimą padarytų Lietuvos mokslo taryba. Taip, aš suprantu, kad gali pasirodyti, kad jinai nėra nepriklausoma, bet jau tikrai jam objektyvumo užtenka, šitam dariniui – Lietuvos mokslo tarybai – ir jinai galėtų šitą padaryti. Yra kitas kelias – apskritai atsisakyti šito ekspertinio vertinimo, bet manau, kad tai bus nekorektiška visų Seimo narių atžvilgiu ir tų, kurie inicijavo šitą nutarimo pakeitimą sausio mėnesį. Aš atsakiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tik primenu, kad ekspertinis vertinimas yra nustatomas griežtai Statuto nustatyta tvarka ir to mes reikalausime laikytis.
Klausia M. Adomėnas. Ruošiasi E. Pupinis.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Iš tiesų atsisakyti ekspertinio vertinimo nėra nekorektiška, tai tiesiog būtų mūsų pačių nutarimo pažeidimas.
PIRMININKĖ. Tai yra Statuto 145 straipsnis. Atsiprašau, Mantai.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Seimas už tai balsavo. Aš norėjau paklausti kitko. Kiek kainuos mūsų biudžetui šitas jungimasis? Skamba skaičiai – dešimtys milijonų eurų, buvo kalbama apie 40 mln. eurų. Tik nedidelė tos sumos dalis yra jungimosi tiesioginės lėšos, kaip kad žmonių atleidimas ir konsolidavimas organizacijų. Likusios lėšos yra nurodomos kaip plėtros lėšos, bet jeigu vis dėlto tai yra plėtros lėšos, kurios skiriamos universitetui, tai lygiai taip pat į jas galėtų pretenduoti ir kiti Lietuvos universitetai. Tai niekaip tiesiogiai nesusiję ir neplaukia iš paties jungimo. Kodėl dabar tokia privilegija šiam besijungiančiam dariniui pretenduoti į tas lėšas, į kurias galėtų pretenduoti kiti Lietuvos universitetai?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Jokios privilegijos nėra, yra aukštųjų mokyklų optimizavimo fondas – 105 mln., ir visi vienodai galės pretenduoti į plėtros fondą. Dabar tie matymai, kurie apraše ir plane yra, sakykime, tie pageidavimai, kuriuos mato universitetai, kad jiems reikės šitų lėšų… Paminėti 49,75 mln. iš tikrųjų paskirstomi štai šitaip. Aš labai norėčiau atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad būtų aiškiau ir tiksliau. Suprantame, apie ką mes šnekame. Iš 49,75 mln. 32,75 mln. sudaro Europos Sąjungos lėšos. Biudžeto lėšos sudaro 17 mln. Trys besijungiantys universitetai sudaro savo jungimosi fondą, kurio suma yra 4,86 mln.
Noriu pabrėžti, kad iš padarytos analizės, mes tai komitete darome ir darysime ir toliau rytoj, aiškėja, kad iš ES lėšų suma, kuri reikalinga jungimosi procesui… Tai yra kompensavimo iždas, tai yra infrastruktūros palaikymo pinigai, nes iš Vilniaus reikia kelti mokytojų darymo įstaigą, mokytojų rengimo įstaigą į Kauną, tai sudaro apie 4 mln., išeitinės sudaro 3,5 mln. eurų. Ir iš valstybės biudžeto ne per šiuos metus, bet iki 2019 metų jungimuisi prašoma 6,38 mln. Šitam jungimosi periodui, laikotarpiui apskritai yra prašoma ir iš ES lėšų, ir valstybės biudžeto 14,5 mln.
PIRMININKĖ. Labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, jūsų atsakymai labai išsamūs ir ilgi. Pranešiau dar E. Pupinio pavardę, gal sutarkime, kad klausime komitetuose, diskusijų metu. Pabaigiame atsakymus į klausimus. Dėkojame.
Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. Norinčių kalbėti yra. V. Rinkevičius – nuomonė už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Opozicija kritikuoja, kad stringa aukštojo mokslo reforma, kad nevyksta universitetų jungimasis, kita vertus, dabar jau reikalauja, klausia, ar ekspertinis vertinimas yra ir t. t. Jums štai pavyzdys, kaip vyksta tokios politinės peripetijos. Iš vienos pusės – reikalaujame pokyčių, reformų, iš kitos – žiūrime, kaip jas pristabdyti. Jums štai pavyzdys, kad jungiasi trys universitetai, kad judame į priekį, dirbame prie to ir tikrai reforma nestringa. Ateityje, manau, bus ir kitų projektų, jungiančių kitus universitetus. Žingsnis į priekį didelis, manau, pakels ir šio universiteto prestižą, sustiprins studijas, išplės galimybes. Siūlau balsuoti už ir pritariu šiam projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, negalėsiu pritarti šitam pertvarkos modeliui, jis man nelabai suprantamas arba visiškai nesuprantamas. Jeigu yra sujungiami universitetai, jeigu yra mažinama programų, aš galiu suprasti, kad gali reikėti pinigų dėstytojams atleisti, galiu tai suprasti. Bet kad gali reikėti 40 mln., neaišku kam, aš negaliu suprasti kam. Jeigu programų skaičius mažėja, tai yra taupoma, turi būti lėšų mažėjimas, o ne jų augimas. Dabar išeina, kad reforma reikalauja daugybės pinigų. O kam iš viso tada judinti tuos universitetus, kur čia yra reformos vinis? Aš nesuvokiu jos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom balsuoti ir išreikšti savo nuomonę.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 78, prieš – 8, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 17 dieną. Tinka? Galime sutarti bendru sutarimu. Gerbiamas A. Kubilius. Replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos ir dėl datų. Ką tik buvo gražiai aptarta, kad turi būti ekspertinės išvados. Ar jūs įsitikinę, kad dėl tokio sudėtingo klausimo ekspertinės išvados bus pateiktos iki balandžio 17 dienos? Aš tuo labai abejoju.
Antras dalykas. Net Teisės departamentas primygtinai ragina gauti Vyriausybės išvadas, nes tai susiję su finansais, ir visiškai neaišku, kaip jie tai apibrėžia. Aš bent jau siūlau sutarti, kad Vyriausybės išvados privalo būti gautos.
Paskutinis dalykas. Norėčiau tiesiog informuoti Seimo narius. Gerbiami kolegos, aš dar ir dar kartą noriu priminti, kad parlamente ir valstybės teisei negalioja principas – tikslas pateisina bet kokias priemones. Tikslas reformuoti aukštojo mokslo sistemą yra gražus, bet priemonės turi būti ir gerai apskaičiuotos, ir tik teisinės. Noriu informuoti, kad šiandien grupė Seimo narių išsiuntė du kreipimusis į Konstitucinį Teismą. Vienas – dėl Sporto universiteto forsuojamo jungimo nepaisant jokių teisės aktų. Antras dėl to, ką Vyriausybė ir ministerija padarė su universitetų programų revizija, kai pritaikė įstatymą atgaline data ir pavertė visą procesą visišku chaosu. Aš raginu nustoti taikyti tą principą, kad tikslas pateisina bet kokias priemones.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl Vyriausybės išvados. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados.
Dabar dėl gerbiamo A. Kubiliaus pasiūlytos datos. Kadangi prašome Vyriausybės išvados, iš tikrųjų balandžio 17 diena būti negali. Komitetas buvo pasiūlęs gegužės 10 dieną.
Dėl vedimo tvarkos būtinai suteiksiu žodį G. Steponavičiui. Komiteto pirmininke, prašome pasiūlyti datą. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiama pirmininke, aš kaip tik dėl datos noriu pasakyti. Kolegos, daliai patiks, daliai nepatiks šis jungimasis. Sąlygos dar bus svarstomos. Manau, ir finansinį pagrindimą mes turėsime pažiūrėti Švietimo ir mokslo komitete. Kolegos, jeigu mes per artimiausias tris savaites nepriimsime šio nutarimo, pakibs visų mokytojų rengimo studijų programos. Puikiai žinote, kad LEU licencija galioja iki liepos 1 dienos. Jeigu šios programos VDU nebus perregistruotos iki priėmimo į šias studijas sezono, pakibs daugelis kitų dalykų. Nekovokime ir nebūkime patys sau priešai. Veiksmus kiekvienas daro, bet aš esu už kaip įmanoma ankstesnę datą. Judėti į priekį tikrai turime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pasiūlykite optimalią datą, kad būtų galima suspėti ir… (Balsai salėje) Pasiūlėme balandžio 17 dieną, bet ji nelabai reali, kad Vyriausybė suspėtų parengti išvadą. E. Jovaiša, komiteto pirmininkas. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Prašytume palikti balandžio 17 dienos datą. Mes turime tai sutvarkyti iki to laiko. Jeigu neišeis iki to laiko, nulenksime galvą ir paprašysime nukelti, bet prašome palikti balandžio 17 dienos datą.
PIRMININKĖ. Prašote palikti. Gerai. Balsuosime, jeigu reikia balsuoti. Ar galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritariame, kad lieka balandžio 17 diena. Tikimės, kad mums pavyks. J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Aš noriu paklausti, kokį mes signalą siunčiame dabartiniams abiturientams, kurie renkasi ir laiko egzaminus. Jeigu balandžio 17 dieną mes nesusitvarkome, reikia arba pratęsti egzaminų sesiją, arba dar kitus sprendimus priimti. Aš manau, mes turime spėti bet kokiu būdu tai padaryti.
PIRMININKĖ. Supratome. Stengsimės spėti. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Man labai gaila, kad mes palaidojome buvusią Alma Mater, Žemės ūkio akademiją. Aš kalbėjau ir sakysiu, sakyčiau ateities žmonėms, kad padaryta pati baisiausia klaida mokslo istorijoje. Dėl ko? Jei mes sugebėjome apginti Karo akademiją, jei mes sugebėjome apginti Konservatoriją, čia yra specifinis mokslas, kurio reikia ateities žemės ūkiui. Bet taip padarėme, jie taip nusprendė, vis vien jau čia nieko nepakeis ir mano tos kalbos nieko. Bet ar jūs girdėjote, kad kiekvienas reorganizavimas turi atnešti pelną, o čia vien nuostoliai, tam tikros sumos. Jeigu taip mes padarėme, tada reikėjo padaryti taip: tegul būna universitetas, bet administraciją reikėjo perkelti į Žemės ūkio universitetą, nes galinga bazė, o tuos nereikalingus pastatus, kurie yra Kauno mieste, parduoti už šimtus milijonų ir dar būtų pelno.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, išties nutraukiu visas replikas. Mes vėluojame gerą pusę valandos. Diskusijų metu bus galimybė pasakyti visus pasiūlymus. Teikite juos ir raštu ir toliau diskutuosime.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Dar tikslinu, kad prašome Vyriausybės išvados ir pritariame, kad dėl anksčiau svarstyto klausimo nustatyta tokia data – balandžio 17 diena.
16.51 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1280 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Švietimo įstatymo 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1280. Pateikimas. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jūsų dėmesiui Švietimo įstatymo 72 straipsnio pakeitimo projektą, kuriame sakomi štai tokie dalykai. Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie mokosi užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų mokyklose, įsteigtose Lietuvos Respublikoje, išeina švietimo ir mokslo ministro nustatytą Lietuvos istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo programą. Šis įstatymas turėtų įsigalioti 2018 m. rugsėjo 1 d. Atsakydamas į klausimus, tikiuosi, pasakysiu ir motyvus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už trumpą, racionalų pristatymą. Klausia R. Martinėlis, ruošiasi A. Gumuliauskas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti. Kokiose švietimo įstaigose šiuo metu buvo palikta galimybė nemokyti istorijos, pilietiškumo ugdymo? Ar tos pilietiškumo ugdymo programos iš tikrųjų skatina patriotizmą, pilietiškumą? Yra rašoma, kad yra sudaroma galimybė. Klausimas: ar tai reiškia, kad bus galimybė rinktis tas studijas, ar tai bus privaloma mokytis pagal tas programas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Lietuvoje yra bent trys tokios įstaigos. Yra Vilniaus tarptautinė mokykla, Tarptautinė Amerikos mokykla ir Tarptautinis prancūzų licėjus, kurių mokosi 1–12 klasėse 785 moksleiviai, iš jų Lietuvos piliečių – 590. Vadinasi, 75 % yra Lietuvos piliečiai ir jie (labai noriu pabrėžti) negauna sisteminio Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos kurso. Vadinasi, kad šitie dalykai yra horizontaliai integruoti į kokius nors kitus dalykus, pavyzdžiui, į socialinius mokslus ir dar ką nors, kur tam tikromis vietomis yra užčiuopiama Lietuvos geografija, užčiuopiama Lietuvos istorija, bet sisteminio kurso visiškai nėra. Aš pasidomėjau, pavyzdžiui, 7 klasės istorijos vadovėliu. Vilnius international school mokykloje neišeitas nė vienas paragrafas. O turėkite omenyje, mes mokome Lietuvos istorijos per pasaulio istorijos prizmę. Vadinasi, neišeita nei pasaulio antika, nei Lietuvos antika ir panašūs dalykai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Gumuliauskas. Ruošiasi G. Landsbergis.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėjau užduoti tokius du klausimus. Kolega, pirmas klausimas. Ar seniai tęsiasi tokia situacija?
Antras. Kokius atestatus gauna Lietuvos piliečiai?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Matote, čia yra… Įstatymas nėra pažeistas. Čia yra normali iki šiol buvusi praktika. Jie turi savo Vyriausybės patvirtintą programą, kurioje buvo vienintelis reikalavimas, kad būtų mokoma valstybine lietuvių kalba, t. y. gali būti mokoma ir anglų kalba, bet privaloma valstybinė lietuvių kalba. Jie gauna atestatą, kurį pripažįsta ir Lietuvos Respublika, be abejonės, ir kitos šalys, kurios yra prisijungusios prie šitos švietimo sistemos. Tarptautinis bakalaureatas ir panašiai, ir dar kitaip.
PIRMININKĖ. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Jie manė ir dabar mano, kad galbūt ir užtenka šitų pamokėlių, tų horizontaliųjų prisilietimų, bet aš dar kartą noriu pabrėžti – 75 % sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, jų vaikai ir mes apeiti šitokį didelį skaičių iš tikrųjų nelabai turime galimybių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia G. Landsbergis. Ruošiasi R. Tamašunienė.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamasis profesoriau, išties įdomiai skamba, kai mes turime galimybę Lietuvoje bent tiems 75 % lankančių tarptautines mokyklas suteikti galimybę gauti bemaž geriausią išsilavinimą, koks yra pasaulyje. Jūsų argumentais, ar tai būtų tarptautinio bakalaureato, ar prancūziškoji sistema, jos iš tiesų yra traktuojamos kaip vienos pažangiausių pasaulyje, mes norime įdiegti savo sistemos dalis, kaip jūs kalbate, paragrafus, kuriuos jie išeitų. Jūs tikriausiai esate susipažinęs su ne viena sistema. Jos neintegruoja paragrafinės sistemos. Tiesą sakant, mes mėginsime pamokyti tuos, iš kurių mes turėjome pasimokyti jau nemažą laiką.
Profesoriau, ar jūs nemanote, kad geriau reikia paklausti tarptautinio bakalaureato, kuriuos elementus mes galėtume perkelti į lietuviškąją sistemą ir kaip padaryti, kad mūsų visų mokyklų mokiniai būtų tokie pat pilietiški kaip lankantys tas mokyklas, o ne daryti priešingai?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, aš jokiu būdu nesakiau įdiegti paragrafus, tai būtų absoliutus nesusipratimas. Aš tik pavyzdį pavartojau sakydamas, kad neišėjo nė vieno paragrafo. Beje, aš suprantu puikiausiai, gerbiamasis Gabrieliau, šituos dalykus, arba reikia tiesiog mokėti integruoti. Čia bus papildomas krūvis toms mokykloms, kurios turi savo programą. Jeigu mes priimsime, joms reikės prisitaikyti ir šituos sisteminius kursus įvesti savo mokykloje.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi R. Miliūtė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, aš iš tikrųjų buvau labai nustebusi, kad Lietuvos piliečiai, mokydamiesi kad ir privačiose mokyklose, neišeina Lietuvos istorijos, geografijos kurso, nes neįsivaizduojama, kaip tai galėtų atrodyti, pavyzdžiui, tautinių mažumų mokykloje.
Bet mano klausimas, o kaip jie laiko egzaminus? Ar visi pasirenka toliau mokytis ir studijuoti užsienyje? Ar vis dėlto dalis apsisprendžia mokytis Lietuvos aukštosiose mokyklose, ir kaip tuomet yra su egzaminų laikymu, nes dalis tų dalykų, be abejo, yra egzaminuose?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai geras klausimas. Kai yra privalomas valstybinis egzaminas, jie gauna pažymą, kad yra išėję visą valstybinės kalbos kursą. Iš tikrųjų čia ir yra problema. Kiek aš turėjau galimybės kontaktuoti, kaip tik ir tėvai nėra visai patenkinti, nes jeigu jie lieka Lietuvoje ir reikia toliau tęsti mokslus Lietuvoje, jiems reikia samdyti korepetitorių, kad, pavyzdžiui, stojant studijuoti istoriją ar kitus dalykus, kur reikalingi istorijos ar geografijos egzaminai, jiems reikalingas papildomas mokytojas, papildomas mokslas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Miliūtė. Ruošiasi M. Puidokas.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų gana praktinis. Ar galėtumėte patikslinti, kai Lietuvos istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo programos būtų integruotos, jos taptų privalomos, ar pasirenkamos? Ir kaip tuomet dėl mokytojų ir specialistų? Ar tie patys?..
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kartoju. Čia būtų taip, kaip ir valstybinės kalbos mokymas – privalomas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Puidokas. Įdėkite kortelę. Ruošiasi L. Balsys. (Balsai salėje)
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kategoriškai.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Visų pirma noriu padėkoti už gerą iniciatyvą ir paklausti kalbant apie istorijos ir pilietiškumo mokymą, ar tas galiotų tik Lietuvos Respublikos piliečiams, ar ir tiems užsienio šalių žmonėms, kurie mokosi tose tarptautinėse mokyklose? Iš principo būtų logiška, kad ir jie galėtų susipažinti su mūsų šalies istorijos baziniais dalykais.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Egzistuojanti dabartinė sistema kaip tik yra pakakamai palanki užsienio šalių piliečiams, kadangi ji supažindina su tam tikrais svarbiais, mokyklos ar mokytojo manymu, Lietuvos istorijos įvykiais per įvairias pamokas. Bet tai nėra sisteminis kursas ir imtis, kaip čia pasakyti, drąsos, kad ir užsienio piliečiai mokytųsi šito dalyko, turbūt yra tikrai nereikalinga. Juo labiau, kartoju, kad jiems, užsienio šalių piliečiams, sudaryta sąlyga bent paviršutiniškai susipažinti su Lietuvos istorija, ko visiškai neužtenka Lietuvos Respublikos piliečiams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia L. Balsys.
Toliau posėdžiui pirmininkaus I. Degutienė.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėjau paklausti. Kaip jūs praktiškai įsivaizduojate realizavimą tos visos programos išėjimo sistemos? Ar čia lietuviukai bus pagal pilietybę klasėje atskiriami ir varomi į kitą kokią nors klasę, į kitą pamoką ir ten klausys? Kaip tai praktiškai vyks? O kitas dalykas. Ar nemanote, kad tuomet Lietuvos Vyriausybė turėtų skirti finansavimą privačioms mokykloms, kad jos apsiimtų organizuoti tą kursą? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad tos tarptautinės mokyklos gauna mokinio krepšelį iš mūsų valstybės. Joms duodamas mokinio krepšelis, o tai, kaip jie organizuos viduje šį mokymą, tai bet kuri mokykla sugebės organizuoti be diskriminacijos požymių.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Dėkoju. Dabar motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai siūlyčiau pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui, nes kiekviena valstybė gali nustatyti tam tikrus reikalavimus net ir tarptautinėms mokykloms savo šalyje. Ne taip seniai su darbo vizitu viešėjau Jungtinėse Amerikos Valstijose ir susitikau su vienu iš mūsų ambasados darbuotojų, kurio jauni vaikai mokosi mokykloje. Kaip tik jis pabrėžė, papasakojo apie Amerikos pilietinio ugdymo programą ir dėmesį tam pilietiškumo ugdymui būtent tarptautinėje mokykloje, įkurtoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten keliama Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava, ten duodami pasižadėjimai ir panašiai. Aš manau, kad mes tikrai turime tokią galimybę įpareigoti įstatymu, kad tam tikrų dalykų būtų mokoma, juo labiau kad šios mokyklos yra finansuojamos ir iš Lietuvos biudžeto.
Kviesčiau pritarti po pateikimo, po to, matyt, dar galėsime truputį padiskutuoti dėl paties įstatymo teksto, nes galbūt stilistai turėtų pažiūrėti, ar ta privaloma lietuvių kalba yra gerai išmokta tų, kurie rašė šį projektą. Kviečiu pritarti projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Dėl pačios idėjos aš nieko prieš, bet, gerbiamieji, Seimas tikrai neturi išleisti, ar paleisti, į gyvenimą įstatymo, kuris parašytas, jeigu sutrumpinsime, kad Lietuvos piliečiai išeina ugdymo programą. Įvedus į „Lietuvių kalbos žodyną“ žodį „išeina“, išmeta tik vieną žodį – „išeinamoji“, pagal J. Jablonskį. Gerbiamieji, čia yra turbūt vertimo rusicizmas, todėl siūlyčiau, nors idėja gera, bet grąžinti iniciatoriams tobulinti ir pataisyti lietuvių kalbą bent jau šio 1 straipsnio.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 55, prieš – 5, susilaikė 30. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatomas svarstymas balandžio 12 dieną. Tinka? Dėkoju.
Darbotvarkės 2-6 klausimas – projektas Nr. XIIP-4093. (Balsai salėje) Taip, klausau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, dėl paskutinio balsavimo. Aš prašyčiau salės kreiptis į Vyriausybę įvertinimo. Vyriausybės išvados. Tikrai aš kviečiu neskubėti šito žingsnio žengti. Žinau, kad jūs turite pakankamai balsų, bet man atrodo, kad mes galime labai apsijuokti prieš pasaulį darydami ne pačius išmintingiausius žingsnius.
PIRMININKĖ. Yra siūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu prašyti Vyriausybės išvados.
17.05 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4093 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4093 pateikimas. Kviečiu J. Narkevičių.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, čia man patarė ne pristatyti, o iš karto prie klausimų, bet gal vis dėlto pristatysiu.
Esmė. Siūlymas yra pakeisti Švietimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalį, papildyti, kad būtų išsaugota galimybė ugdytis ir tautinių mažumų kalba bent vienoje vienuoliktoje klasėje. Dabartiniu metu veikianti redakcija: tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamosiose vietovėse, kuriose veikia kelios valstybine ir tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančios mokyklos, kuriose yra po vieną skirtingų mokymosi kalbų vienuoliktų klasių komplektą, jų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama tik valstybine kalba. Kitaip kalbant, jeigu yra šalia esanti veikianti vienuolikta klasė ne valstybine kalba, lenkų ar rusų, tai jau prievolės tokios neišlieka. Taigi mūsų pasiūlymas – papildyti, kad išliktų bent vienoje mokykloje ar bent vienoje klasėje tautinių mažumų kalba. Tokia yra esmė. Tokia esmė.
Projekto tikslas yra sudaryti sąlygas asmenims, gyvenantiems teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, tęsti mokymąsi valstybine ir tautinių mažumų kalbomis, užtikrinant lygių galimybių principą.
Tik pridursiu, kad šis papildymas atitinka Jungtinių Tautų konvencijos dvasią, kuri ragina susilaikyti nuo tokios politikos ir veiksmų, kurie veda prie asimiliacijos tautinėms mažumoms priklausančius asmenis prieš jų valią. Kitaip kalbant, tas, kuris norėtų ugdytis valstybine – lietuvių kalba, jis tai galės. Mokykla arba klasė, bent viena, lietuvių kalba išsaugota, tačiau jei būtų šalia norinčių tęsti vienuoliktoje klasėje ne lietuvių kalba, irgi liktų tokia pati prievolė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jūsų siūlyme lieka nuostata, kad valstybinės lietuvių kalbos mokymo dalykas lieka programoje. Aš pritariu jūsų siūlymui dėl mokymo tautinių mažumų kalba, tik noriu paklausti. Ar užteks mokytojų, mokančių tautinių mažumų kalba, ar personalas yra dabar? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Aš patikslinsiu. Čia kalbama ne apie lietuvių kalbos mokymą, o apie mokymąsi lietuvių kalba arba kitomis kalbomis. Yra vietovė, tarkime, pavadinsime Piliakalniu, ir jame yra vienuolikta klasė, kur vaikai mokosi lietuvių kalba. Šalia yra kita mokykla, kurioje yra vienuolikta klasė, tarkime, lenkų kalba, tai kad ir liktų ši klasė lenkų kalba šalia esančios ir toliau tęsiančios (dėl to absoliučiai nekeičiu reglamentavimo)… lietuvių kalba besimokantiems vaikams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš tik norėjau paklausti jūsų. Sakykite, ar šitas įstatymo projektas skatins tautinių mažumų jaunuolius labiau integruotis į Lietuvos visuomenę ar izoliuotis? Kaip jūs manote?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Gal bendro pobūdžio atsakymas būtų. Dėkoju už klausimą. Tada iš viso ar reikalingos yra mokyklos ar mokymasis gimtąja ne lietuvių kalba? Nes tada galima pasakyti, kad tų mokyklų egzistavimas iš principo neskatina kokio nors integravimosi. Tai yra neteisinga nuostata, pažeidžianti ir tautinių žmogaus teisių… Jeigu yra toks poreikis, mūsų Konstitucija, mūsų patirtis reiškia, kad reikia sudaryti sąlygas ugdytis gimtąja kalba. O tame procese lietuvių kalbos ugdymas yra aukštuma, ir vaikai, baigę ne lietuvių mokymosi kalba, puikiai geba ir moka lietuviškai. Ačiū.
PIRMININKĖ. M. Majauskas. Nėra. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Toks dvilypis klausimas bus. Vis tiek kiekvieną sprendimą ir pasiūlymą norėtųsi matyti platesniame pasaulėžiūriniame kontekste. Jūs žinote, kas dabar yra nuspręsta Latvijoje, prie kokio švietimo modelio priėjo Latvija. Lygindamas su Lietuvoje esančia švietimo sistema, ar jūs sutiktumėte su teiginiu, kad Lietuvos švietimo sistema yra puikiai sutvarkyta tautinių bendrijų jaunosios kartos ugdymui ir kad tai yra tikrai gera vieta gyventi, augti, puoselėti savo švietimą ir kultūrą? Ar jūs vis dėlto manytumėte, kaip ir mano, pavyzdžiui, kai kurie Kremliaus atstovai, kad tai, ką daro latviai, yra asimiliacija ir blogas dalykas? Koks jūsų būtų atsakymas į šitą dvilypį klausimą? Labai ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū už tą jūsų dvilypį klausimą. Galbūt bus ir analogiškai dvilypis atsakymas. Viskas turi palyginimo vertę. Jeigu jūs kalbate apie Latviją, turbūt žinote, kad nuo nepriklausomybės galimybių ugdytis gimtąja kalba Latvijoje padaugėjo. Buvo apie 10 % dalykų, kurių ugdymas buvo gimtąja nevalstybine kalba, o dabartiniu metu apie 30 ir daugiau. Taigi galimybės yra išplėstos ugdytis gimtąja kalba.
Pas mus, jeigu mes kalbame, tai buvo visa 100 % dalykų galimybė ugdytis gimtąja kalba. O šita naujo Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo priimta nuostata susiaurino tas galimybes, kurios buvo gana plačios.
Dabartiniu metu (antra atsakymo dalis būtų) mes džiaugiamės, kad Lietuvoje yra sudarytos galimybės ugdytis gimtąja kalba, ir norėtume, kad tos galimybės nebūtų siaurinamos, o būtų nors atkurtos, kokios buvo iki Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo. Sąlygos išties, jeigu mes palyginsime su kitomis šalimis, kuriose tradicijos yra visiškai kitokios, yra geresnės. Tačiau jeigu mes palyginsime, kokias turėjome iki nepriklausomybės galimybes ugdytis iš visų dalykų ir dabar, tai būtent dėl to ir kyla mums visokiausių niuansų, tad mes sakome: nesiaurinkite, nesiaurinkite. Tada nereikės vadinti Kremliumi ar ten dar kaip nors, nes mes gyvename Lietuvoje ir esame Vilniuje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ar nebus taip, kad jeigu tokia pataisa būtų priimta, kad tai bus mechaniškai įtvirtintas klasių buvimas nepaisant to, kad beveik niekas į jas nenori leisti vaikų? Užuot skatinus tautinių mažumų mokyklas galvoti apie kokybę ir kaip pozityviai pritraukti, tiesiog bus mechaniškai užtikrintas išlikimas nepaisant to, kad ten klasėse yra vos po keletą vaikų ir tie vaikai negauna atitinkamos ugdymo kokybės. Ar tai nebus meškos paslauga tiems patiems tautinių mažumų mokyklas lankantiems vaikams?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Manau, nevertėtų nuvertinti tėvų. Nereikėtų. Jeigu jie parenka tam tikrą ugdymo kalbą, jie, matyt, ir prisiima atsakomybę, ir yra įsitikinę, kad toje mokykloje besiugdantys gimtąja kalba vaikai gaus ne blogesnį, o gal dar ir geresnį išsilavinimą, negu jie ugdomi ne savo gimtąja kalba. Yra daug pavyzdžių, yra daug faktų, kai palyginus vaikų, kurie baigė ne gimtąja kalba, rezultatai yra kur kas blogesni, negu tų, kurie baigė gimtąja kalba. Taigi čia yra vienos dalies atsakymas.
Kita dalis. Mes kalbame vėlgi apie paritetinį principą, apie lygių galimybių principą. Jeigu valstybė prisiėmė būtinybę užtikrinti, kad liktų nors viena klasė, kurioje galbūt ugdomi trys, keturi, penki, septyni vaikai lietuvių kalba, tai analogiškas klausimas, ar jiems tai nepakenks? Jeigu jiems nekenkia, vadinasi, būtų sąžininga, kad tokią pačią galimybę turėtų ir vaikai, kurie ugdomi ir kita kalba. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pratęsdamas M. Adomėno klausimą, aš noriu tik pasitikslinti. Ar jūs pritariate pozicijai, kad reikia visų pirma paisyti vaiko interesų? Jeigu taip, tai ugdymo kokybė yra pagrindinis dalykas, apie ką mes turime kalbėti. Ir tada primenu, kad praėjusį trečiadienį mes komitete (ir jums dalyvaujant) svarstėme Valstybės kontrolės išvadas, kurios rodo, kad mažose klasėse, pustuštėse klasėse paprastai yra užtikrinamos menkos kokybės ugdymo paslaugos, ir tai galioja ir tautinių mažumų mokyklas lankantiems vaikams, tai galioja ir lietuviakalbiams. Tą patvirtina ir tarptautiniai tyrimai. Ar ne geriau yra dirbtinai ne įšaldyti situacijos, o geriau sudaryti galimybes, kad ir tame pačiame Vilniaus rajone, vykti į aukštesnio lygio mokyklas tiems patiems vaikams kelis kilometrus ir gauti aukštesnės kokybės paslaugas? Ar jūs nemanote, kad tam tikra prasme jūs veikiate prieš tų pačių vaikų interesus šitaip siūlydami įšaldyti situaciją?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Nežinau, man atrodo, kad laikui bėgant jūs keičiate savo poziciją. Kodėl? Todėl, kad tai buvo būtent jūsų įstatymas, įstatymo pataisa ir tas įrašas, kad turi išlikti vienuolikta klasė valstybine kalba, net jeigu joje ir būtų mažai vaikų. Taigi, iš vienos pusės, jūs kalbate apie kitataučius, kad jiems bus sudarytos blogesnės sąlygos, arba meškos paslauga, bet, iš kitos pusės, jūs neišbraukiate dabar, nesiūlote išbraukti tos prievolės savininkui likviduoti vienuoliktą klasę lietuvių kalba, kurioje galbūt mokosi mažiau vaikų. Tai ką, jiems jūs darote meškos paslaugą, o kitiems nenorite padaryti?
Gerbiamasis Gintarai, aš manau, kad jūs taikote dabar dvejopų standartų modelį ir siūlote būtent jį panaudoti. Aš grįžčiau dar kartą prie įstatymo esmės: jeigu yra šalia esančioje vietoje prievolė išlaikyti vienuoliktą klasę viena kalba ir jeigu yra analogiška klasė kita kalba, tai analogiška prievolė turėtų būti. O teisė, ar lankyti šitą klasę ar mokyklą, lieka tėvams, kurie puikiai mato, kur yra konkurencingumas, kur yra kokybė, ir parenka vaikui geriausią aplinką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taigi jau dešimt minučių praėjo. Jūs atsakėte į klausimus per jums skirtą laiką. Dėkui.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar po pateikimo vienas už. A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, iš tiesų labai smagu paremti šitą projektą vien dėl to, kad man atrodo, kad kai aš girdėjau visus išsakomus argumentus, taip, yra daug klaustukų, kas galėtų būti, jeigu būtų, man atrodo, kad būtent toks įstatymas šiek tiek sumažina įtampą, šiek sumažina įtampą galvoti, kad kažkas kažką nori ten uždaryti, kažkas iš kažkur nori išvaryti ar sutvarkyti. Man atrodo, kad tikrai niekas prievarta nevers mokinių eiti į likusias klases, o tai, kad tautinės mažumos turės teisę ir žinos, kad turi kažkokią apsaugą, man atrodo, iš tikrųjų tai dar prie dialogo, kalbėjimo ir mūsų sambūvio tik prisidės ir pagerės. Todėl tikrai kviečiu balsuoti už šitą įstatymą. Man atrodo, neieškokime juodų kačių tamsoje, kur jų nėra šiuo atveju.
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 19. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatomas svarstymas birželio 21 dieną. J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Replika po balsavimo. Ledai juda ir juda gera linkme. Nebijokime, viskas bus gerai. Labai ačiū, kolegos.
PIRMININKĖ. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš kaip papildomo paprašyčiau Žmogaus teisių komiteto, nes yra dar diskutuotinų klausimų. Man labai patiko Andriaus pozicija, tai mes dar norėtume padiskutuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Yra siūlymas, kad kaip papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Pritariate? Pritarta. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Prašyčiau įskaityti mano balsą už, aš tiesiog nespėjau paspausti mygtuko, lėkiau, bet neprilėkiau.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis G. Vasiliauskas. Prašom. Ne? Atsiprašau. Šitą klausimą baigėme.
17.22 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1313 (pateikimas)
Dabar Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1313, pateikimas. G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, pristatau Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu siūloma papildyti Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalį ir numatyti, kad prie gimnazijų būtų priskiriamos mokyklos, kuriose ne mažiau kaip 20 % viso mokinių skaičiaus sudarytų specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių.
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, būtų pašalinta dirbtinai kuriama specialiųjų poreikių turinčių vaikų atskirtis, paskatinta jų integracija į visuomenę per mokyklą, suteikta galimybė mokytis nuo pirmos iki dvyliktos klasės toje pačioje ugdymo įstaigoje kartu su kitais moksleiviais ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Įstatymas padėtų įgyvendinti Vyriausybės programos prioritetus, turėtų teigiamą poveikį neįgaliųjų integracijai į visuomenę, lygių galimybių užtikrinimą.
Šiuo metu galiojantis Švietimo įstatymas nenumato galimybės mokyklai suteikti ilgosios gimnazijos statuso, jei jau jai į bendrąsias klases yra integruojami ir specialiųjų poreikių turinčių moksleivių. Kad ir kaip būtų gaila, Lietuva, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, išsiskiria tuo, kad pas mus specialiųjų poreikių vaikų daugiausia – apie 14 %.
Labai dažnai kalbame apie tolerancijos ugdymą, apie skirtingų žmonių buvimą kartu, pagarbą vienas kitam, užuojautą, bendruomeniškumą, geriausių mokymosi sąlygų užtikrinimą, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio ugdymosi poreikius ir lūkesčius. Tolerancija specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų vaikams, gebėjimas juos suprasti turėtų būti lanksčiai ugdoma kasdien. Mokymosi įstaigoje, kurioje mokytųsi ne mažiau kaip 20 % specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų, galėtų būti įgyvendinti šie ugdymo aplinkos modeliai.
Pirmas modelis. Specialiųjų ugdymo poreikių turintis mokinys visą laiką mokosi bendrojo ugdymo klasėje.
Antras modelis. Specialiųjų ugdymo poreikių turintis mokinys visą mokymosi laiką mokosi specialioje klasėje.
Ir trečias modelis. Specialiųjų ugdymo poreikių turintis mokinys dalį mokymosi laiko mokosi bendrojo lavinimo klasėje ir dalį specializuotoje klasėje. Visiems šiems modeliams įgyvendinti, atsižvelgdami į mokinio poreikius, pagalbą galėtų ir turėtų teikti specialusis pedagogas, logopedas, mokytojo padėjėjas, psichologas, kurie tiesiogiai dalyvautų įgyvendinant individualizuotą ar pritaikytą ugdymo programą. Todėl siūlau Seimui papildyti Švietimo įstatymą minėta pataisa. Pasiruošęs atsakyti, kolegos, į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Norinčių klausti labai daug. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Aš jau iki jūsų pristatymo vakar ir šiandien skubėjau išsiaiškinti, nes vis dėlto lieka tam tikrų klausimų, bet jų jautrių esu nemažai išsiaiškinęs. Iš esmės specialiosios mokyklos taip pat dominuoja ir jų yra ir užsienyje, jos neišnyks ir Lietuvoje. Tai rodo, būtent ir už mūsų Lietuvos sienų. Gal trupučiuką man to nerimo atsirado dėl 20 % nustatytos tos ribos, ir viskas. O jeigu ką, kas bus, jei 19, 18, ar nenutiks toks dalykas, ar neišstums integruotų dalykų iš tų mokyklų, kurios jau turi, šis poreikis spec. vaikų… Ir apie tai, ką jūs pasakėte iš aiškinamojo rašto, kad mes turime integruoti į visuomenę tuos vaikus, kad ta atskirtis būtų mažesnė. Tai lengvesnio sutrikimo vaikai, be abejo, turi būti integruojami į švietimo mokyklas. Tai šiek tiek man aiškumo atsirado. Aš po pateikimo pasisakysiu už.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Dėl 20 %, tai mes turime jau ne vieną pavyzdį Lietuvoje, kur veikia tokio tipo gimnazijos, ir specialistai numatė šį procentą vaikų, su kuriais galima dirbti. Didinti procentą nebūtų tikslinga, nes tai yra bendrojo lavinimo mokyklos, bendrojo lavinimo gimnazijos. Sunkesnius, didesnę negalią turinčius vaikus tėvai visą laiką veda į specialiąsias mokyklas. Todėl specialiosios mokyklos, kaip ir visame pasaulyje, kaip minėjau, tikrai yra, buvo ir bus.
PIRMININKĖ. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Nematau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, aš esu už, kad būtų kuo didesnė integracija, ir ypač skaudu, kai judėjimo negalią turintys vaikai yra atribojami nuo galimybės mokytis su visais bendraamžiais ir jiems primygtinai siūlomas mokymasis namuose, nuotolinis mokymasis. Dėl specialiųjų poreikių irgi, matyt, čia diferencijuojama, koks sudėtingumas. Bet mano klausimas, du klausimai.
Viena vertus, ar tai nėra gelbėjimas mokyklų, vadinamųjų ilgųjų gimnazijų, nuo to, kad jos netaptų tik gimnazijų klasėmis, tarkime? Ir kitas dalykas, ar jūs esate numatęs, kaip tai turėtų veikti? Ar vis dėlto tikrai bus užtikrintas integravimas klasėje su visais vaikais? O galbūt nieko labai geriau nebus, jeigu tie vaikai bus kažkaip sortiruojami atskirai, kad ir po tuo pačiu stogu, bet skirtingose grupėse ar kaip nors kitaip? Kitaip tariant, kaip jūs pakomentuotumėte tokį efektyvų integracijos užtikrinimą?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Mūsų pagrindinis šio įstatymo tikslas, kad būtų sumažinta neįgaliųjų atskirtis ir jie būtų įtraukti į visuomenę. O kaip tai atlikti, tai mes turime gerųjų patirčių. Kaip aš minėjau, yra trys modeliai, pagal kuriuos gali būti integruoti. Tai yra gali būti, pakartosiu, kad specialiųjų ugdymo poreikių turintys vaikai dalyvauja bendrojo ugdymo klasėje, kad gali būti bendrojo ugdymo klasėje ir kitą dalį specialioje klasėje. Taigi aš manau, kad čia neišrandamas dviratis, o čia yra jau pasiteisinę, kai kurios gimnazijos jau dirba apie 10 metų šioje srityje.
PIRMININKĖ. Klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aiškiai įvardinkime: jūs siūlote įtvirtinti išimtį, kad tos mokyklos, kuriose yra ne mažiau kaip 20 % specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, galėtų būti ilgosios gimnazijos. Kaip buvimas, tapimas ilgąja gimnazija padės jų integravimui ir ar tai iš tiesų nėra bandymas kitu pavadinimu beveik visas regionų mažąsias mokyklas, nes žinome, kad tuštėjančiuose regionuose labai išauga specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymosi procentas, paversti ilgosiomis gimnazijomis?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš paaiškinčiau paprastai, dėl ko ilgosios gimnazijos būtų gerai. Specialiųjų poreikių vaikai yra jautresni ir jiems kaitaliojimas iš vienos gimnazijos į kitą: baigia keturias klases vienoje gimnazijoje, nuo penktos iki aštuntos klasės – kitoje gimnazijoje, nuo devintos iki dvyliktos – dar kitoje, neužtikrintų tęstinumo. Tikrai būtų geriau, kad pradėję nuo pirmos klasės… Aišku, jeigu būtų toks tėvų noras. Bet man teko bendrauti gimnazijoje su neįgaliaisiais, su tėvais, su pedagogais. Pradėję nuo pirmų klasių, tęsia mokymąsi toliau.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Neįžvelgiu čia jokių grėsmių. Viskas gerai. Panašių klausimų jau buvo. Ar tai bus išdėstyta per visas dvylika klasių neįgaliųjų vaikų, ar galima, pavyzdžiui, suformuoti didelę klasę, jeigu mokykla nėra labai didelė ir daug vaikų, ir tai sudarytų 20 % neįgaliųjų vaikų? Eina nuo pirmos iki dvyliktos ta klasė ir tai sudarytų 20 %. Tai irgi būtų pagal šio įstatymo reikalavimus.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą, kolega. Ne mažiau kaip 20 % taikoma apskritai mokyklai nuo visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų. Tai nėra kokia nors kvota kuriai nors klasei. Tai yra apskritai mokymo įstaigai ne mažiau kaip 20 %.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas kolega, jau į dalį, ką aš norėjau išgirsti, atsakėte, bet prašyčiau paaiškinti, kiek Lietuvoje yra tokių mokyklų, kur apie 20 % neįgalių vaikų yra integruota, kaip jos veikia? Gerąja ar blogąja praktika pasidalinkite su mumis.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Lietuvoje šiuo metu yra penkios gimnazijos. Aš jas galėčiau ir įvardyti. Tai Klaipėdos rajono Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, Radviliškio rajono Šeduvos gimnazija, Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazija, Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija ir Kauno Kovo 11-osios gimnazija. Šios gimnazijos jau dirba keletą metų, o Kauno Kovo 11-osios gimnazija jau virš 10 metų dirba šioje srityje.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Jūs jau iš dalies atsakėte į M. Adomėno užduotą klausimą. Aš vis dėlto noriu paklausti. Ar tikrai nekyla pavojus specialiosioms mokykloms įvedus tuos 20 %? Pavyzdžiui, paimkime Žagarę, ten yra dvi mokyklos: ilgoji gimnazija ir specialiųjų poreikių mokykla. Iš esmės specialiųjų poreikių mokyklos gali nebelikti.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai, kolega, aš galiu išsklaidyti visus nuogąstavimus – specialiosios mokyklos tikrai nebus panaikintos. Specialiųjų mokyklų yra visame pasaulyje. Tėvų teisė pasirinkti, į kokią mokyklą norėtų vaiką vesti. Jeigu vaikai turi stiprią negalią, be abejo, ves į specialiąją mokyklą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs minėjote, kad ne vienoje vietoje ta forma veikia. Ar neužtenka savivaldybių sprendimo, kad iš tikrųjų jos būtų pakankamai integruojamos? Ar tikrai jūs įsitikinęs, kad reikia kokio nors teisinio pakeitimo?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Šiuo metu gimnazija, kuri yra Kaune, veikia kaip gimnazija, bet vis dėlto tam reikia šio Švietimo įstatymo, nes savivaldybės vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, Švietimo įstatymu, Mokyklų tinklo pertvarkymo taisyklėmis bei kitais teisės aktais. Čia reikia pataisyti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Nenorite?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Nenoriu.
PIRMININKĖ. Gerai. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, aš suprantu, kad mokykla, kuri dabar turi gimnazijos statusą, nori priimti specialiųjų poreikių vaikų (ne daugiau kaip 20 %) ir išlaikyti gimnazijos statusą. Aš esmės nelabai suprantu.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Čia kalbama, kad ne mažiau kaip 20 %.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Bet jie dabar vykdo, tai yra dabar ilgoji gimnazija ar tik turi gimnazijos klases? Ar jie nori to pradinio ir pagrindinio ugdymo koncentrą didinti, pradėti nuo pirmos iki dvyliktos, ar jie dabar vykdo aštuoni ir dvylika? Kokios tai dabar gimnazijos, kurios pageidauja?..
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ne, čia dabar kalbama, kad nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Nuo pirmos iki dvyliktos, kadangi būtų tęstinumas. Kaip minėjau, vaikai, turintys negalią, labai jautrūs ir jiems tas kaitaliojimas yra nenaudingas, kad mokiusis… (Balsai salėje) Šiuo metu yra vienas ir dvylika.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus per jums skirtą dešimties minučių laiką. Ačiū pranešėjui.
Gerbiami kolegos, yra norinčių kalbėti tik už. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Po pateikimo pritariame projektui Nr. XIIIP-1313 bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatoma svarstyti birželio 21 dieną.
Dar vienas. Švietimo įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, bet prieš tai repliką po balsavimo – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, kadangi šis įstatymo projektas, kuriam buvo pritarta po pateikimo, gali turėti rimtų implikacijų mokyklų tinklo pertvarkos planams, aš vis dėlto siūlyčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Galime pritarti siūlymui? (Balsai salėje) Skirtingos nuomonės, tuomet balsuojame. Kas už tai, kad prašytume Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 41, prieš – 21, susilaikė 19. Pritarta. Prašome Vyriausybės išvados.
17.38 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1725 (pateikimas)
Dabar kviečiu R. Tamašunienę pateikti Švietimo įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano įstatyme kalbama apie tai, kad reikia išplėsti Lietuvoje vaikų priežiūros galimybes tėvams, auginantiems vaikus, ir leisti pasirinkti, ar vaikus ugdyti vaikų darželiuose, ar rinktis privatų darželį, ar auklę, kaip yra šiuo metu, ir įtvirtinti sąvoką vienos auklėtojos, kuri vykdys veiklą dienos metu pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, tai yra savotiški namudiniai darželiai. Idėja yra ne nauja, yra daugelyje šalių plačiai naudojama, kai, tarkime, jau išėjęs į pensiją žmogus, kaimynas, kuriuo mes pasitikime, prižiūri jūsų vaikus, jeigu nėra galimybės atiduoti vaikus į ugdymo įstaigą ar joje nėra vietų, ar tiesiog nėra toje vietovėje vaikų darželio ar lopšelio. Taip pat ta namudinio darželio idėja, kad gali dirbti mama, kuri prižiūri savo vaiką ir turi motinystės priežiūros atostogas, galbūt tai yra sudėtinga, vaikas ypatingos priežiūros reikalauja, ir gali taip pat kaimynų vaiką paimti ugdyti… ir todėl mamai, kuriai rūpi galbūt karjera arba kuri nori grįžti į darbą, ir yra toks šeimos sprendimas, būtų sudarytos sąlygos pasirinkti tokią formą. Įstatymo projekte taip pat siūloma, kad būtų kompensuojama 50 % iš valstybės biudžeto skirtų tikslinių dotacijų. Be abejo, kadangi ikimokyklinio ugdymo funkcija yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, tai būtų pavesta įgyvendinti savivaldybėms, skiriant tikslinę dotaciją. Labai mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš pats pasirašiau po šituo projektu, bet man dabar iškilo tokių dvejonių. Sakykime, jeigu patikėsime vaiką žmogui, kuriuo mes pasitikime, bet jis neturi absoliučiai jokios kvalifikacijos, kaip tai vis dėlto atsilieps paties vaiko ugdymui ir ar tai bus nuolatinis saugojimas ar tik nenuolatinis.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Be abejo, jeigu mes turime galimybę pasirinkti kvalifikuotą ikimokyklinio ugdymo paslaugą kaip vaikų darželis, kur yra kvalifikuoti specialistai, tai tuomet toje vietovėje, kai pakanka vietų, prioritetas yra teikiamas vaikų daželiui. O šiuo metu patikime auklėms, kurias pasirenkame iš reklamos arba pagal draugių rekomendacijas, ir tai nebūtinai yra profesionalus pedagogas, tai nebūtinai ugdo vaiką, išmoko anglų kalbos ar panašiai. Nors įvairių kvalifikacijų auklių pasiūla yra dabar rinkoje ir tai priklauso nuo kainos, ar ta auklė dar atliks namų darbus ir skirs vaikui tik priežiūrą, ar dar mokys papildomai, kaip aš minėjau, kalbos ar muzikos, tada kitokia tos auklės valandinė kaina. Bet aš čia įsivaizduoju, kad tai yra tokia priežiūros paslauga, kad būtų užtikrinta ir nepalikti vaikai vieni, kaip vakarykštis labai liūdnas atvejis namuose, kad būtų užtikrinta jų priežiūra, kai mama arba tėvas, arba abu tėvai dirba.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš panašų klausimą norėjau užduoti kaip gerbiamasis A. Gumuliauskas. Iš tikrųjų medkirčiams, kurie eina į mišką su licencijomis, turi sudaryti tam tikrus kursus, susijusius su darbo sauga, kadangi darbas… Ar vis dėlto nemanote, kad būtų teisinga sugalvoti kažkokią sertifikavimo sistemą, nes vis tiek eina dirbti su grupe žmonių, ne su vienu vaiku? Savo vieną vaiką močiutei gali palikti. Anksčiau buvo iš viso sudėtingi reikalavimai dėl higienos normų ir panašiai. Aišku, dėkui Dievui, to neliko, bet ar nebus dabar kitas kraštutinumas, kai vis dėlto geriau palikti prie to, kuris kažką išmano? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Be abejo, labai pritariu jums, kad kažkokie kursai ar parengimas turėtų būti. Man atrodo, čia yra vykdomasis lygmuo, tai įmanoma padaryti, todėl aš ir papildau būtent Švietimo įstatymą, kad ta paslauga neapsiribotų vien globėjiškumu ar priežiūra, bet kad žmogus atitiktų tokius pagrindinius tėvų reikalavimus, jis būtų patikimas pirmiausia psichologine prasme, kad jis žinotų, turėtų elementarius vaiko priežiūros įgūdžius. Be abejo, toks dalykas gaunant licenciją arba pažymą verstis ta veikla galėtų būti… Pavyzdžiui, taip yra Lenkijoje, yra kompetencijų toks vertinimo centras, ten nereikia būti ypatingu pedagogu. Noriu pabrėžti, kad tam nėra skirta… Labai džiugu, jeigu pedagogai imsis tos veiklos, nėra būtina turėti pedagoginį išsilavinimą, bet kad būtų įvertinta, kompetencijų toks centras arba vertinimo testai galėtų būti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų ačiū, man atrodo, už labai perspektyvų įstatymo projektą ir pasiūlymą. Man tik neakivaizdu, kodėl yra tiek daug tokių tarsi dirbtinių apribojimų į jį sudėta? Pavyzdžiui, kalbama tik apie su verslo liudijimu ir individualia veikla dirbančius žmones, o sutartinių santykių tarsi tuo būdu atmetama galimybė. Kalbama tik apie priežiūrą savo namuose, bet, pavyzdžiui, kad vaiko namuose galėtų prižiūrėti tas dienos auklėtojas, irgi tarsi atmetama galimybė. Ar nemanytumėte, kad reikėtų vis dėlto praplėsti galimybių spektrą ir nesusiaurinti jo dirbtinai (galbūt jūs galvojat apie vieną konkretų gyvenimišką atvejį), reikėtų šiek tiek pasinaudojant ir kitų kraštų patirtimi, pavyzdžiui, Švedijos, tą galimybių spektrą išplėsti?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už jūsų klausimą. Man atrodo, jis yra labai išplėstas ir labai daug laisvės ribų palikta, dar vertinant departamento išvadą. Jeigu priežiūra vyksta vaiko namuose, tai yra auklė, ateina auklė į jūsų namus ir atlieka vaiko priežiūrą.
Jeigu mes kalbame apie… klausėte, kita dalis buvo apie?.. Apie verslo liudijimą. Sutartinis dalykas, tėvai pasirašys. Valandų kaina yra fiksuota, ir aš galvoju, kad mes taip pat galime arba nustatyti fiksuotą kainą, arba padaryti žirklutes, priklausomai nuo to, kokios bus pareigos to dienos auklėtojo, ar jis gamins pietus, ar mes atnešime, tarkime, savo pietus dėžutėje, nuo to priklausys taip pat. Aš manau, kad aš palikau labai daug laisvės.
Vaikų darželių sutartis – tai yra darbdavys ir darbuotojas, o čia yra pavienis žmogus. Jis sutartį sudarys tik dėl valandų skaičiaus ir konkretaus apmokėjimo, ir dėl sąlygų su tėvais. O kaip užfiksuoti, kad toks dienos auklėtojas yra, tai jam, be abejo, reikėtų verslo liudijimo arba individualios veiklos pažymos. Aš kitokios galimybės nematau, su kuo jis tą sutartį galėtų sudaryti, kas jo darbdaviu galėtų tapti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege. Iš esmės pritardamas jūsų pateiktam projektui noriu pasitikslinti. Jūs rašote, kad savo namuose gali vykdyti šias paslaugas. Namai yra butas, gali būti didelis butas, mažesnis butas ir gyvenamasis namas, ir kokios nors kitos prie gyvenamojo namo taip pat galbūt tam tinkamos patalpos. Gal reikėtų poįstatyminiuose aktuose konkrečiau nurodyti, nes po to iškyla visokių gyvenime situacijų ir ieškome priežasčių? Ir kiek, jūsų nuomone, reiktų papildomai iš valstybės biudžeto lėšų, nes vis tiek tai kainuos valstybei? Ar tai būtų dideli pinigai, ar ne, kaip jums atrodo?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Iš tiesų yra labai sunku įvertinti, koks poreikis yra, nors dabar reklamoje tas dalykas yra. Tai kainuoja iki 200 eurų, ir siūlo tokias namudinių darželių paslaugas, 180–200 eurų kainuoja. Be abejo, tai yra pigiau negu privatus darželis ir tėvai pasirenka tą paslaugą. Aš įsivaizduoju, kad tėvai, patikėdami savo vaiką, brangiausia, ką jie turi, įvertins, ar tinkamos sąlygos to žmogaus, kuris nori ir gauna pažymėjimą.
Kaip ir minėjo gerbiamas E. Pupinis, galbūt mes įvertinsime, kur jis gali tas paslaugas teikti, ar jis tinka ugdyti ir prižiūrėti vaikus. Tačiau tai neturi būti specialūs reikalavimai, kaip lentynėlė atskira kiaušiniams arba rozečių aukštis, kaip buvo iki šiol nustatomi pertekliniai reikalavimai darželiams ir šeimynoms, pavyzdžiui. Atsimename istorijas, kai buvo reikalaujama sudaryti sąlygas – ne namų sąlygas, o kažkokias išskirtines. Aš galvoju, kad išskirtinių nereikia savo namuose.
Aš norėjau pabrėžti tai, kad būtent ugdytojas, dienos auklėtojas priimti vaikus savo patalpose galėtų būdamas jam patogioje, įprastoje aplinkoje. Nes kai ateini į svetimus namus ir gauni dar vaiką, tai, be abejo, tas adaptacinis laikotarpis užtrunka labai ilgai, ir kyla įtampos tarp namų savininkų ir tavo gebėjimo juose elgtis su vaiku arba nepridaryti, neduok Dieve, kokių nors eibių. Aš manau, ta idėja yra tuo gera, kad mes patikime vaikus ir sudarome sutartį, kaip mes tarpusavyje susitariame, kaip tie vaikai bus tuose namuose.
PIRMININKĖ. M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Pranešėja, iš tiesų džiaugiuosi, kad tokia iniciatyva atsirado. Visada pasisakau už papildomą lankstumą šeimoms, kurios augina vaikus, ir pasirinkimą. Bet noriu paklausti dėl paties principo. Vis tiek papildomos išlaidos biudžete turės būti numatytos. Ar nebūtų teisingesnis principas galvoti apie kokį nors krepšelį kiekvienam vaikui? Šeima galėtų rinktis paslaugą, kokios nori: ar vienokią auklę, ar kitokią, ar tokį darželį, ar kitokį. Jeigu pinigai keliautų paskui vaiką kokio nors krepšelio forma, tiesiog būtų platesnis pasirinkimas tokio ugdymo, kokio norėtų šeima.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Daugelis jūsų idėjų taip pat novatoriškos ir labai artimos man. Manau, iš tikrųjų labai geras ir svarstytinas pasiūlymas. Bet šiuo metu tai yra savarankiška savivaldybės funkcija, todėl kiekviena savivaldybė kaip išmano, taip ir daro. Žinoma, pavyzdžiui, miestas po 100 eurų duoda vaikams, kurie eina į privačius darželius. Tai suponavo tai, kad privatūs darželiai pakėlė kainas. Išėjo taip, kad tėvai moka tą patį, bet darželiai, be abejo, turi daugiau pajamų. Pavyzdžiui, kitos savivaldybės mažina darželio kainas, taiko lengvatas tėvams su išlygomis arba net ir be jų – teikia paslaugas jauniems tėvams, kad jie liktų konkrečioje savivaldybėje, gyventų čia, ugdytų savo vaikus, t. y. turi instrumentą, kaip parodyti palankumą jaunoms šeimoms. Krepšelis, be abejo, svarstytinas dalykas, bet esmė yra ta, kad ir tokia paslauga, ir tokia priežiūros forma galėtų būti Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Laikas klausti baigėsi.
Po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Vien tik už. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame?
Balsuojame. Prašom.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomi (dėmesio!) – Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Aš taip pat siūlau prašyti Vyriausybės išvados. Sprendžiant pagal tai, kad kažkas klausė, tai tikrai yra piniginis reikalas. Mes nežinome, kiek reikės pinigų. Ar galime pritarti? Dėkoju.
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Pagal darbotvarkę 17 val. 50 min. baigiasi.
PIRMININKĖ. Būčiau pasakiusi.
E. GENTVILAS (LSF). Seimo nariai susiplanuoja savo darbo laiką. Paskui persekioja mus, kodėl nebuvote ten 19 val. 40 min.? Aš juokauju, ironizuoju, bet buvo atvejis, kodėl nėra 18 val. 30 min. Beje, tada irgi buvo numatyta, kad Seimo posėdis baigsis 17 val. 50 min. Reikia apsispręsti ir nepersekioti dėl to Seimo narių.
Dar vienas klausimas. Šiandien pasigedome jūsų kolegos A. Nekrošiaus, kurio darbotvarkėje parašyta, kad jis dalyvaus rytiniame ir vakariniame Seimo posėdžiuose, bet jo nebuvo. Gal žinote? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėl Arvydo tikrai negaliu nieko pasakyti. Dėl jūsų pastabos. Tiesiog neleidote man pabaigti dėl Švietimo įstatymo 2 ir 7 straipsnių. Aš dar net nepasakiau svarstymo datos. Po to būčiau jūsų paklaususi, ką ir padarysiu. Galbūt pabaikime dėl Švietimo įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Jau apsisprendėme, kokie pagrindinis ir papildomi komitetai, ir prašome Vyriausybės išvados. Svarstymas numatomas taip pat birželio 21 dieną.
Replika – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ne replika, o tiesiog atsakymas ir pasidžiaugimas, kad kolega pastebėjo, jog nėra A. Nekrošiaus. Jam staigiai pakilo temperatūra ir jis apsirgo. Palinkėkime jam greitai pasveikti. Todėl jis, matyt, nespėjo pakeisti savo darbotvarkės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kad patikslinote. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mūsų darbotvarkė, kurią patvirtinome ryte, turi baigtis 17 val. 50 min. Mums liko trys klausimai ir dar vienas pareiškimas. Turime apsispręsti, ar tuos tris klausimus ir vieną pareiškimą svarstome, t. y. pratęsiame darbotvarkę, ar baigiame? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad pratęstume, kol baigsime dar tris klausimus? (Šurmulys salėje)
Kas už – pratęsti, kas prieš ar susilaikė – baigti.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 45, prieš – 13, susilaikė 21. Nedidele balsų dauguma pratęsiame.
17.56 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1702 (pateikimas)
Nebesiblaškome. Darbotvarkės 2-9 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu R. Šalaševičiūtę. Pateikimo stadija.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino siekis suvienodinti socialinio draudimo garantijas iš esmės visiškai analogiškoje padėtyje esantiems asmenims, slaugantiems namuose neįgalų asmenį, nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus, – vienam iš neįgalaus asmens tėvų (įtėvių) arba globėjų ar rūpintojų, kurių slaugomam neįgaliam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir slaugytojams, kurių namuose slaugomam slaugytiniui nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Iki šiol valstybės lėšomis yra draudžiami tik tie slaugytojai, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Akivaizdu, kad slaugytojų, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, padėtis yra analogiška dėl būtinumo nuolat prižiūrėti slaugytinį. Jie taip pat negali įprastai dirbti, patys įgyti socialinio draudimo stažą ir draudžiamųjų pajamų. Sukakę senatvės pensijos amžių ar įgiję bedarbio statusą, jie gali neturėti teisės net į minimalią socialinio draudimo išmoką. Aš manau, kad visiems aišku, koks tai yra aktualus klausimas, nes tiek vieni, tiek kiti prižiūri sunkiai sergantį asmenį arba visišką negalią turintį vaiką. Todėl dabartinis teisinis reglamentavimas… Beje, paskutinį kartą reglamentuota prieš 17 metų, 2000 m. sausio 1 d. yra įsigaliojusi nauja tvarka. Dabar iš tikrųjų daug dėmesio skiriame socialinei politikai, o ypač neįgaliems asmenims, todėl prašau pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aišku, daug visko galime priimti. Priklauso, kiek tam dalykui turime pinigų. Aš manau, kad pasvarstyti tą problemą tikrai galime, bet ar nemanytumėte, kad vis tiek reikėtų Vyriausybės išvados, nes ratas prasiplečia?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš galiu iš karto jums atsakyti. Aišku, jeigu balsuosite, kad reikia Vyriausybės išvados – tai taip. Bet šitas projektas yra rengtas kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir su „Sodra“. Pinigai yra paskaičiuoti. Mes prašome, kad įsigaliotų nuo liepos 1 dienos. Per metus reikėtų 5 mln. 300 tūkst. Jeigu įsigaliojimą numatome nuo liepos 1 dienos, reikėtų lygiai per pusę – 2 mln. 650 tūkst. Bent jau „Sodros“ direktorius M. Sinkevičius patikino, kad šioje situacijoje tokius pinigus rasti galimybė tikrai yra.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų yra labai įvairių kriterijų, pagal kuriuos suteikiama priežiūra namuose: yra ir su fizine negalia, ir su protine negalia. Iki šiol tėvai stengdavo juos kažkiek integruoti, veždavo į tam tikras įstaigas, kur vykdavo tam tikras švietimo procesas, jie buvo vežami ir vis tiek socialiai kažkaip integravosi į visuomenę. Ar nemanote, kad toks įstatymo pakeitimas gali sulaikyti nuo to, ir daugiau tų vaikų paprasčiausiai liks namuose? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamasis kolega, jeigu kalbėtume apie priežiūrą, tai nuolatinė priežiūra yra dvejopa, kadangi vieni vaikai ar suaugę, kuriuos prižiūri, neturi 100 % darbingumo, kita grupė, jeigu žiūrėtume pagal išmokas, yra 60–70 %. Bet mes dabar kalbame ne apie pačius neįgaliuosius, nes tą patį neįgalųjį ne visos savivaldybės, ne visos seniūnijos turi galimybę nuvežti į dienos centrus ir t. t. Ir turbūt mažiau turi, negu turi… Toje situacijoje išeina taip, kad vis tiek veža tas asmuo, tėvas ar motina, kuris prižiūri neįgalų. Dirbti taip pat negali, reikia nuvežti, parsivežti ir tai nesutampa su darbo laiku. Kai „Sodra“ mums padėjo rengti, buvo pažiūrėta, kiek apskritai turi nuolatinę slaugą, kiek nuolatinę priežiūrą, kiek yra mažesnis poreikis, net jeigu valandų skaičiumi, kas, beje, dabar naujame Neįgaliųjų integracijos įstatymo projekte jau bus diferencijuota. Šiandien nėra diferencijuota. Čia yra esmė ta, kad vis dėlto žmogui, kuris negali visu pajėgumu dirbti, būtų skaičiuojamas darbo stažas, pensija, jis būtų draudžiamas socialiniu draudimu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamoji pranešėja, visiškai pritardamas ir sveikindamas su šiomis įstatymo pataisomis, norėčiau du klausimus. Parašyta: projektu nustatomos vienodos socialinio draudimo valstybės lėšomis sąlygos, nuolatinės slaugos poreikis slaugomiems, suprantama, dėl psichinės arba fizinės negalios ir slaugytojams, kurių namuose slaugomiems slaugytiniams nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Apygardoje į mane kreipėsi žmonės, absoliučiai neregintys, netekę 100 % regos. Ir jeigu gyvena su šeima, tai dar šeima palaiko, bet jeigu gyvena vienas, jam reikia nuolatinės priežiūros. Ar čia turima omeny, kad į tai bus įtraukti ir absoliučiai neregintys žmonės? Vienas klausimas.
Antras klausimas. Iš tiesų, kaip kolega R. J. Dagys paklausė, 2019 metais reikės 5,3 mln., o nuo 2018 m. liepos 1 d. – 2,65 mln., aš drįstu paklausti. Fondo valdybos paskaičiavimai, jie davė tuos pinigus, kuo pagrįsti, ar čia konsultuotasi su Finansų ministerija ir t. t., nes geriausios idėjos kartais gali sužlugti ir dėl finansų?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Atsakau jums į pirmą klausimą. Kas tai yra nuolatinė slauga? Kai yra prižiūrimas asmuo su fizine ar psichine negalia, kurio visiškai apribotos galimybės orientuotis, judėti, dirbti savarankiškai ir tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą. Šitie asmenys neliečiami šiuo projektu, kadangi ir dabar, jeigu yra 100 % negalia ir yra slaugomas, tai tam, kas slaugo, į stažą įskaičiuojamas laikas ir jis yra draudžiamas socialiniu draudimu. Tuo tarpu nuolatinė priežiūra yra, kai asmuo dėl didelių funkcinių sutrikimų negali tvarkytis pats, jam reikalinga kito asmens pagalba tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą. Jeigu yra žmogus vienišas, jis gali turėti pagal įstatymą rūpintoją arba globėją. Būtent tas asmuo, kuris kartu gyventų ir jį prižiūrėtų, galėtų pretenduoti į šio įstatymo taikomas lengvatas.
Dėl pinigų skaičiavimo. Skaičiavimai yra pagrįsti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis apie nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros atvejų skaičius ir prielaida, kad slaugytojų, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, dalyvavimas darbo rinkoje ir jų gaunamas darbo užmokestis yra analogiški slaugytojų, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės globos poreikis… Skaičiuota taip, kaip yra skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuolat slaugo neįgalų asmenį.
Ir poreikis. Dėl skaičių truputį suklydote, nes 5,3 yra 2019 metams…
PIRMININKĖ. Kolege, trumpinkite, labai ilgai atsakote į klausimą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). …2,65 – šiam pusmečiui. Viskas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege komiteto pirmininke, vis dėlto metai turi ne pusę metų, o visus. Jeigu mes pradėsime nuo pusmečio, taip, suma mažesnė. O kalbėdami apie metus vis tiek grįšime prie tos sumos, apie kurią kalbame.
Mano klausimas ne taip suformuluotas. Pirmiausia aš prašysiu vis dėlto Vyriausybės išvados, nes aš irgi kaip „Sodros“ vadovas galiu pasakyti – galime duoti pinigų, bet tai yra valstybės biudžeto lėšos, nes jie draudžiami valstybės lėšomis, ne „Sodros“ lėšomis, nes jūs čia bandote paaiškinti, kad ponas M. Sinkevičius sutiko ir surado pinigų. Tai nėra teisybė. Todėl jūs, kaip pirmininkė, neduokite tokių gražių pažadų, nes mes galime dalinti, žmonės girdi ir klauso, o Vyriausybė po to neras. Kieno sąskaita mes tą darysime?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Visų pirma ponas M. Sinkevičius ne iš savo kišenės pinigus duoda ir ne savo nuomonę pareiškia. Tai yra apskaičiuota būtent „Sodroje“, kokios yra galimybės ir kokios yra perspektyvos. Aš galiu tik viena pasakyti, pristatydama šį klausimą iš karto pasakiau: jeigu reikia Vyriausybės išvados, prašom, galite prašyti, aš nematau didelės problemos, jei jūs Vyriausybės išvados pageidausite.
PIRMININKĖ. Klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege Rimante, iš tikrųjų sveikintina jūsų iniciatyva. Šiandien daug kas apeliuoja, iš kur paimsime pinigų. Kas susiduria su šitomis problemomis, nesvarbu, ar jauną žmogų prižiūri, ar pagyvenusį žmogų prižiūri, šeimai tai yra didelė bėda. Kiek mes milijonų (dešimtis ir šimtus milijonų) išleidžiame visokiems pašalpiniams, kurie tiesiog, net bijau tą žodį pasakyti, kai kada veltėdžiauja ir visą laiką būna apdrausti, todėl tai tikrai vertas dėmesio klausimas. Tikrai, Rimante, jums kantrybės ir išspręsti iki galo šitą klausimą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Čia kaip ir pasisakymas. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. I. Šimonytė – už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš daug nekalbėčiau, nes dėl paties projekto čia turbūt didelių diskusijų neturėtų būti, bet vis dėlto labai gaila, kad salėje nėra gerbiamojo kolegos S. Jakeliūno, kuris sykį, kai buvo panašus precedentas jau svarstomas, labai ugningai gynė įstatymų… arba priešinosi įstatymų pakeitimams, kurie įsigalioja nuo metų vidurio. Kaip teisingai paminėjo A. Sysas, ne „Sodros“ vadovo prerogatyva yra dalinti „Sodros“ biudžeto pajamų galimą perteklių. Tą turėtų daryti Seimas, galbūt net atitinkamai tikslindamas „Sodros“ biudžetą, kuris buvo patvirtintas.
Pačiai idėjai neprieštaraudama, aš tikrai palaikyčiau, kad turėtume vis dėlto kreiptis į Vyriausybę dėl išvados tiesiog dėl bendros tvarkos, nes įstatymas tikrai susijęs su finansais, su šių metų biudžetu. Kitais atvejais kolegos kitoje salės pusėje tuo klausimu tikrai demonstravo didelį principingumą, tai gal pademonstruokime jį visais atvejais vienodai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ir mes prašome Vyriausybės išvados. Numatomas svarstymas gegužės 22 dieną.
18.09 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 7 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1630 (pateikimas)
Dar vienas – Socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu G. Skaistę pateikti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Šiame įstatyme kalbama apie vadinamąsias „Sodros“ įmokų grindis. Jis įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos. Įstatymu buvo nustatyta, kad tiems darbuotojams, kurie dirba ne visą darbo dieną ir uždirba mažiau negu minimalų atlyginimą, „Sodros“ įmokos būtų mokamos ne mažiau kaip nuo minimalaus darbo užmokesčio. Šiame įstatyme buvo numatytos ir tam tikros išimtys, kurios buvo susijusios su tam tikromis rizikos grupėmis. Tai buvo padaryta išimtis darbuotojams iki 24 metų, taip pat pensinio amžiaus darbuotojams ir tiems, kurie yra drausti kito draudėjo.
Įsigaliojus įstatymui, pamatyti tam tikri netobulumai, dėl besikreipiančių asmenų iš karto buvo matyti, kur iš tikrųjų yra problemų. Kadangi rizikos grupės yra ne tiktai jauni asmenys – iki 24 metų, kurie paprastai sunkiai įsitvirtina darbo rinkoje, bet taip pat ir neįgalūs asmenys, ir asmenys, kurie augina neįgalius vaikus ir negali visą darbo dieną tiesiog eiti į darbą, nes tiesiog jų yra tokios gyvenimo aplinkybės, jau ne kartą kreipėsi žmonės. Štai, pavyzdžiui, mama dirba pusę dienos ir tėtis dirba pusę dienos tam, kad kuris nors galėtų likti namuose ir prižiūrėti savo neįgalų vaiką. Šiuo įstatymu mes iš principo padarėme taip, kad jų apmokestinimas tapo regresinis, t. y. jų darbo kaina tapo didesnė negu kitų darbuotojų. Mano siūlymas būtų į šių išimčių sąrašą taip pat įtraukti neįgalius vaikus auginančius tėvus.
Taip pat iškilo kita problema, kalbant jau ne apie rizikos grupes, bet apie tuos juridinius asmenis, kurie taiko šitą įstatymą. Tai nevyriausybinės organizacijos, ne pelno siekiančios organizacijos. Pirminis įstatymo tikslas turbūt buvo sumažinti šešėlį, kad būtų mažiau slepiamas darbo užmokestis ir būtų visiems sudarytos, ko gero, teisingesnės ir vienodesnės sąlygos. Bet išties nevyriausybinių organizacijų sektoriaus finansavimas yra gana nestabilus ir dažnai remiamasi projektiniu finansavimu. Štai, pavyzdžiui, vaikų dienos centrus, kurie tikrai teikia labai svarbias paslaugas, kurių paslaugos yra ypač svarbios regionuose ir rizikos šeimų vaikams, finansavimas dažnai pasiekia apskritai tiktai kovo–balandžio mėnesiais, todėl numatyti finansavimą ir pasiskaičiuoti ne visada yra galimybių. Jie iš karto sako, kad jeigu nebus pritaikyta išimtis ir šiam sektoriui, iš esmės dalis darbuotojų tikrai bus atleista. Tą patį sako ir tokios nevyriausybinės organizacijos kaip „Caritas“, kaip „Maisto bankas“, kad iš tikrųjų jiems ši uždėta mokestinė prievolė yra labai svarbi.
Dar kitas klausimas, kuris iškilo pritaikius šias „Sodros“ įmokų grindis, yra daugiabučių namų savininkų bendrijos, taip pat sodų bendrijos, kur pirmininkai atlieka daugiau nominalų vaidmenį, negu turi darbo visai darbo dienai. Pritaikius „Sodros“ įmokų grindis, mokestinė prievolė pasiskirstė visiems namo gyventojams, kai to darbo tiek, kad ten nelabai yra kas veikti. Šis priimtas įstatymas įpareigoja arba tą žmogų atleisti ir samdyti įmonę, arba priimti kokį nors kitą sprendimą, todėl siūlymas įtraukti, kad prievolė nebūtų taikoma ne pelno siekiančioms organizacijoms, iš principo ir apima visus šiuos asmenis, apie kuriuos aš kalbėjau.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju pirmininkei. Išties jūs palietėte įvairias sritis, tačiau viena iš jų – daugiabučių bendrijos. Norėčiau pasakyti, kad yra bendrijų, kurios ir nesikreipė dėl šitų dalykų, nes rado sprendimą – tiesiog perka paslaugas ir jų problema išspręsta. Vis tiek mes visi čia siekiame to socialinio teisingumo, kai UABʼuose buhalteriai uždirba, o kodėl turi būti taikoma kitiems kitaip? Jie rado sprendimą pirkti paslaugas ir išsisprendė. Ką jūs apie tai galvojate?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kieno iš esmės problema buvo išspręsta? Šiuo atveju buvo išspręsta turbūt daugiabučio namo gyventojų problema, bet to žmogaus, kuris buvo pirmininkas, problema tiesiog išaugo, nes nuo to laiko, kai buvo pritaikytas įstatymas, per gruodžio ir sausio mėnesius, kai realiai jau buvo aišku, kad bus pritaikytas įstatymas, tada, kai jis buvo pritaikytas, iš tų žmonių, kuriems būtų pritaikytos „Sodros“ įmokų grindys, buvo atleistas kas dešimtas žmogus. Iš 73 tūkst. – 7,7 tūkst. tokių žmonių buvo atleisti ir labiausiai buvo paliestos būtent tos rizikos grupės, apie kurias aš kalbėjau.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ar nėra čia taip, kaip yra pasakyta patarlėje, norėjome kaip geriau, išėjo kaip visada. Tuo įstatymu, tomis grindimis tikrai yra nepatenkintų žmonių. Mokestinė našta yra nepakeliama. Daug skundų. Dabar, kai mes pradėsime taikyti, aš manau, kad jūsų išimtys nebus paskutinės, dar jų daugiau ateis, tų išimčių, iš įvairių grupių. Ar jums neatrodo, kad būtų apskritai galbūt geriau grįžti prie tvarkos iki 2018 m. sausio 1 d., nes tikrai, na, nebuvo nei tų skundų, nebuvo?.. Lyg ir viskas buvo sutvarkyta, o dabar viskas taip apsivertė, kad mes tikrai, ar ieškosime, ar neiškosime tų išimčių… Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš principo aš galiu galvoti daug ką, bet turbūt valdančioji dauguma priima tokius valios sprendimus ir daro pagrindinius mokestinius pakeitimus. Aš tik galiu pasakyti, kad iš tų žmonių, kuriems turėtų būti taikomos „Sodros“ įmokos grindys pagal tai, kad jie uždirba mažiau negu minimalus darbo užmokestis, šiandien atmetus visas mokestines išimtis, ir taip pat tuos asmenis, kurie dirba dviejose darbovietėse, didesnius mokesčius sumoka vos 29 % tokių žmonių. Matyti, kad pats įstatymas apima ganėtinai mažą dalį tų žmonių, kuriems buvo iš pradžių taikytas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Pirma noriu reaguoti į kolegos… Aš manau, kad Lietuvoje yra nepakeliamai didelė pensija ir pensijos, o ne mokesčiai. Dabar reaguosiu į tai, ką jūs pasakėte. Jeigu mes kalbame, buvo prieš tai įstatymas, neįgalių vaikų tėveliai, kurie prižiūri, yra drausti, nebent yra globa, tai mes spręsime. Bet aš norėčiau paklausti visiškai kitu rakursu. Kodėl mes stengiamės tuos žmones, kuriuos, na, išnaudoja iš dalies, palikti skurde ir toliau? Nes jie gauna mažas pajamas, 100 eurų, 50 eurų ar 200 eurų, jie neturi socialinių garantijų ir mes juos pasmerkiame visam gyvenimui būti išmaldos prašytojais.
Aš manau, dėl nevyriausybinių organizacijų, jeigu Vyriausybė perka paslaugą, tai reikia reikalauti, kad Vyriausybė juos ir draustų, ir tada nereikia jokių išlygų. Tai būtų daug geriau, nes tie žmonės bent jau socialinę garantiją turėtų. Mes kažkodėl vėl einame lengviausiu būdu. Paliekame tuos bėdžius su jų problemomis.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jūsų klausimas susideda iš dviejų aspektų. Vienas… Gal pradėsiu nuo antro. Apie nevyriausybines organizacijas. Tada galbūt reikėtų atidėti įstatymo įsigaliojimą būtent ne pelno siekiančių organizacijų darbuotojams iki kitų metų tam, kad parengus projektus jos gautų finansavimą kitiems metams. Šiais metais tie pinigai nebeįkris ir jų nepadaugės. Realiai tie žmonės šiais metais vis tiek turės būti atleisti bet kokiu atveju. Jeigu tas įsigaliojimas būtų atidėtas, tada taip, galima būtų prašyti didesnio finansavimo iš valstybės ir tada tie žmonės turėtų didesnes socialines garantijas. Bet šiandien tai reiškia tiesiog jų atleidimą.
Kalbant apie išmaldos prašytojus. Išties, ką aš ir minėjau, kad kai kurie iš tų žmonių tiesiog negali dirbti visą darbo dieną ir, jeigu mes juos atleidžiame, na, atleidžia darbdavys dėl to, kad jam mokestinė našta yra didesnė, nei jis mokėtų už kitas paslaugas kito darbuotojo, tai mes jį automatiškai paverčiame tuo išmaldos prašytoju bet kokiu atveju. Jis tada negaus nei 150 eurų, jis negaus išvis nė vieno euro. Tiesiog aš manau, kad visą laiką reikia įvertinti realias galimybes. Ne visi žmonės renkasi pusę darbo dienos, todėl kad… jeigu nieko daugiau nepasiūlo. Dalis iš jų tokį gyvenimo būdą renkasi tiesiog dėl savo gyvenimo aplinkybių ir kitaip pasirinkti negali.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš.
A. Navickas – už.
A. NAVICKAS. Čia kaip tik su kolega R. J. Dagiu prieš tai karštai diskutavome, gerai, kad nesusimušėme. Visgi aš manau, kad ką siūlo G. Skaistė, yra tikrai labai teisinga, bent jau iš tos patirties, kai man teko dirbti ir nevyriausybinėse organizacijose ir kai dabar matau, kas vyksta, pavyzdžiui, priklausomų asmenų reabilitacijos ar kitose panašiose įstaigose, kai kreipiasi sodininkai. Taip, galbūt, sakau, čia galima netgi, kaip ir sako, galvoti, kad tų, sakysim, išimčių gali ir daugėti, bet tikrai suvokime vieną dalyką, kad mes čia kalbame apie tuos žmones, ne apie tuos, kurie yra tenai labai apgaudinėjami, bet apie visus kitus žmones, kurie apskritai tada nieko… mes negausime nei į „Sodrą“ ir bus paprasčiausiai arba vokeliuose apmokami, arba paprasčiausiai iš viso neturės darbo. Mes čia kalbame apie tuos žmones, arba apie mamas, kurios irgi gali dirbti tik tokiomis apimtimis. Aš suprantu, kad mano piktas kaimynas galvoja kitaip, bet aš labai pritariu G. Skaistei.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Apskritai aš norėčiau priminti, kiek buvo daug diskusijų šituo klausimu. Tą įstatymą teikiau dar anoje kadencijoje, ir visą laiką buvo gąsdinama, kad įsigaliojus masiškai visus atleis, o Lietuvoje 170 tūkst. tokių, kurie dirba visą darbo dieną ir gauna mažiau kaip minimumą, dažniausiai arti 200 eurų. Ką parodė pirmi du mėnesiai? Parodė, kad 80 tūkst. žmonių gavo padidintą atlyginimą ir gavo socialines garantijas. Taip, 3 tūkst. atleido, bet palyginti 80 tūkst. ir 3 tūkst., tai yra didelis skirtumas.
Todėl aš siūlau neskubėti, palaukti dar šiek tiek. Ministerija, aš girdėjau ministrą, kai jis pasakė, kad pinigai nevyriausybinių organizacijų finansavimui iš jų resursų bus surasti ir bus padidintas finansavimas. Aš manau, mes turėtume eiti tuo keliu, kad jeigu Vyriausybė perka arba valstybė perka paslaugą iš nevyriausybininkų, tai turi skirti bent minimalų atlyginimą arba bent jau minimalų draudimą. Taip mes rodysime rūpinimąsi tais žmonėmis, nepaliksime jų vienų su savo problemomis, t. y. su mažu atlyginimu ir blogu draudimu.
Manau, jeigu iškyla problemų su tėveliais, kurie augina, tai vėlgi pataisa ir įstatymas, kurį prieš tai mes svarstėme, gali išspręsti tą pačią problemą. Blogiausi dalykai, kai mes įstatymuose darome išlygas ir tada 10 tūkst. įmonių vadovų sugeba gyventi už 25 eurus per mėnesį, vadovauti įmonei, turėti šeimą, būstą ir viską. Čia aiškus būdas sudaryti galimybę visokioms landoms. Neskubėkime, aš siūlau kol kas nepritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 51, prieš – 4, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Prašome Vyriausybės išvados. Svarstymas numatomas gegužės 22 dieną.
18.23 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 55 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1269 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dar 1-12 klausimas iš rytinės darbotvarkės – Viešųjų pirkimų įstatymo 55 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu J. Varkalį.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Viešųjų pirkimų įstatymo 55 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas buvo registruotas ir paskelbtas viešai. Manau, kad jo pristatyti gal daug ir nereikėtų, aš tik norėčiau trumpai pasakyti, kas paskatino šį pakeitimą.
Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų redakcija. Naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatyme nėra pakeitimų, kurių pagrindu vykdant viešuosius pirkimus perkančiosios organizacijos realiai galėtų siekti verslo skaidrinimo ir kitų socialinių tikslų. Konkrečiai naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatyme perkančiosioms organizacijoms nėra numatyta pareiga reikalauti, o tiekėjams ir jų numatomiems pasitelkti subrangovams pareiga užtikrinti, kad jų darbuotojams būtų mokamas konkurencingas atlyginimas, rinkos sąlygas atitinkantis, darbuotojus motyvuojantis ir socialinę atskirtį mažinantis darbo užmokestis.
Šiuo metu viešųjų pirkimų praktikoje yra pastebima, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys subjektai, siekdami pasiūlyti mažiausią prekių ir paslaugų kainą, tokiu būdu konkuruoti tarpusavyje, yra linkę mažinti savo kaštus, kurių ženklią dalį dažnu atveju sudaro subjektų samdomų darbuotojų atlyginimai. Dėl to viešųjų pirkimų dalyvių darbuotojams dažnu atveju yra užtikrinamas tik minimalus darbo užmokestis arba kai kuriais atvejais atlyginimas yra mokamas dar prie to ir vokeliuose. Kokia būtų nauda iš tokios įstatymo pataisos?
Pirmiausia tai padidėtų darbo užmokestis, apie kurį mes daug šnekame ir kuris reikalingas ir mažai kvalifikuotiems darbuotojams. Mažėtų socialinė atskirtis ir mažėtų socialiai remtinų asmenų išmokų. Toliau, išnyktų iš dalies vokeliai, atsirastų sąžiningesnis verslas, sąžiningesni viešieji pirkimai ir sumažėtų šešėlis. Taip pat būtų sudarytos sąlygos sąžiningam verslui, sąžiningam dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, taip pat surenkama daugiau mokesčių į valstybės iždą, į „Sodros“ ir fizinių asmenų pajamų biudžetą, kuris pasilieka savivaldybėse.
Toks trumpas būtų pristatymas. Iš tikrųjų kviečiu tokiam dalykiškam ekonomikos klausimus sprendžiančiam ir, svarbiausia, atlyginimus didinančiam įstatymo projektui, pataisai, pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, labai sveikintina iniciatyva, tačiau aš norėčiau paklausti, ar iš tikrųjų nereikėtų kelti kartelės dar aukščiau ir dalyvaujančioms viešuosiuose pirkimuose įmonėms, tiek skaidrinant, tiek skatinant mokėti turbūt vidutinį atlyginimą? Gal tokiu atveju reikėtų ne 0,8, o apskritai 100 %? Be to, gal reikėtų eiti dar toliau ir skandinavų keliu, tarkime, kad įmonės dėl darbuotojų sąlygų gerinimo kartu turėtų ir kolektyvines sutartis?
Ir dar vienas aspektas. Aplinkosauginiu požiūriu turbūt irgi turėtų būti keliama kartelė. Kaip jūs žiūrėtumėte į tai, mes su kolega K. Mažeika esame užregistravę Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą reikalaudami, kad Lietuvos didmiesčiai, tai yra Vilnius, Klaipėda, Kaunas, įsigytų tik ekologiškas ir mažataršes viešojo transporto priemones. Ypač tai aktualu Vilniui, kurio savivaldybė nuėjo priešingu keliu ir įsigijo pačias taršiausias, tai yra dyzelinius autobusus?
J. VARKALYS (LSF). Ačiū už paklausimą, ačiū už klausimą. Taip, manyčiau, kad kol kas reikėtų taikyti bent jau 0,8 vidutinio atlyginimo sektoriaus, kuriame bus dirbama arba varžomasi dėl nugalėtojų, kas laimės konkursą, ir ilgainiui tai turėtų įsibėgėti ir atitinkamai atlyginimai turėtų padidėti. Kadangi regionuose atlyginimai yra dar mažesni, didžiuosiuose miestuose yra didesni, tai manau, kad iš dalies spręstų tą skirtumo problemą.
O dėl ekologinių dalykų, žinoma, visuomet pritariame ir čia klausimų dėl to nėra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Aš noriu paklausti gerbiamąjį ir padrąsinti. Vis dėlto čia geras projektas. Matyt, ir verslas galėtų daugiau suklestėti, ir galbūt kartais viešųjų pirkimų darbai tikrai turėtų pabrangti. Aš manau, kad tiek. Prašau pasakyti, ar tai didelis galėtų būti impulsas organizacijoms ir prekybininkams, kurie tikrai gali prekiauti kokybiškomis medžiagomis ir atlikti kokybiškus darbus, nes jų atlyginimas irgi ekonomiškai, matyt, bus svarstomas dėl to. Ačiū už atsakymą.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju už klausimą. Taikant šią įstatymo pataisą paslaugų ir atliekamų darbų kaina neturėtų padidėti, nes šiuo metu sąžiningai dalyvaujančios ir konkuruojančios tarpusavyje organizacijos, įmonės jau dabar moka, pavyzdžiui, statybose yra 810 eurų mėnesinis atlyginimas, o gauti gerą darbuotoją, darbininką ar specialistą, ekskavatorininką ar kitą kokį nors, tinkuotoją, tai be tūkstančio eurų, matyt, to negausi. Faktiškai tai yra mokama ir tik galbūt atsirastų sąžiningesnis verslas, nebebūtų vokelių, gal kažkiek ir pabrangtų, bet tai būtų kompensuojama mokesčių surinkimu. Padidėtų fizinių asmenų, kadangi atlyginimai padidėtų, padidėtų fizinių asmenų pajamų mokesčio surinkimas į biudžetą, padidėtų „Sodros“ surinkimas ir tokiu būdu iš dalies būtų kompensuojami, jeigu ir padidėtų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF) Ačiū, pirmininke. Klausimas trumpas. Ar vienas mažam kambarėly išmąstėt tai, ar šiek tiek derinote ir zondavote Vyriausybės poziciją, ypač dėl finansų, nes būtent ten ir yra dideli stabdžiai?
J. VARKALYS (LSF). Ačiū už klausimą. Vienas kambarėly neišmąsčiau, bet derinau su asocijuotomis verslo struktūromis – Pramonininkų konfederacija, Verslo darbdavių, Statybininkų asociacija. Su Vyriausybe apie tai kalbėta nebuvo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės pranešėjas atsakė į mano klausimą. Aš noriu tik pagirti, kad prisideda ir liberalai prie Vyriausybės kovos su šešėliu, nes šitas projektas tiesiogiai kovos su šešėline rinka ir darbo srityje. Tiek. Ačiū.
J. VARKALYS (LSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. G. Vaičekauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū už žodį. Gerbiamas Jonai, sakykite, ar ypač rajonuose nebus pažeistas sąžiningos konkurencijos principas? Ačiū.
J. VARKALYS (LSF). Manau, kad tai tiktai pagerins sąžiningos konkurencijos principą, nes jeigu ir mokami minimalūs atlyginimai, ir tam tikra dalis atlyginimų yra primokama vokeliuose, tikrai tai nėra priimtina ir tikrai šešėlis yra pakankamai nemažas. Ar tai būtų rajonas, ar tai būtų didieji miestai, tokių atvejų, matyt, pasitaiko. Iš tikrųjų tik sąžiningumas… Sąžiningam verslui būtų geresnės lygiateisiškos konkurencinės sąlygos.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš pritariu jūsų siūlymui. Iš tikrųjų žinome pavyzdžių, kai konkuruoja įmonės, kurios moka normalius atlyginimus, ir tos, kurios slepia dalį tų atlyginimų šešėlyje. Bet jūsų prognozė, kiek gali keistis tada viešųjų pirkimų, sakyčiau, vertinė išraiška? Išaugs kainos ar tiesiog liks to paties lygio, tiesiog dalis bus perskirstyta darbuotojų naudai?
J. VARKALYS (LSF). Ačiū už klausimą. Kaip aš ir sakiau, didelio padidėjimo neturėtų būti, nes jau dabar sąžiningo verslo mokami atlyginimai yra nuo 800 iki 1 tūkst. Čia tiktai padidėtų atlyginimai tiems, kurie dar moka vokeliuose arba dalyvauja nesąžininguose konkursuose. Iš esmės darbų, paslaugų kaina išaugti neturėtų. Jeigu ji ir didėtų, tai labai mažu procentu, kas būtų kompensuojama mokesčių surinkimu.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, taip pat pritardamas jūsų siūlymui, aš klausiu, ar nebūtų galima jį šiek tiek dar praplėsti? Jūsų siūlyme kalbame apie ateities įsipareigojimą, ką konkurso dalyvis pažada mokėti darbuotojams. Bet ar negalėtume reikalauti, kad konkurso dalyvis, ateidamas į konkursą, jau parodytų, kad jis moka tokį normalų atlyginimą darbuotojams? Tų, kurie yra pasukčiavę mokėdami vokeliuose, paprasčiausiai net neįleistume į konkursą.
J. VARKALYS (LSF). Ačiū už klausimą. Manau, kad iš tikrųjų taip galėtų būti, tačiau vis tiek kokia nors sąžiningo verslo, sąžiningos konkurencijos pradžia turėtų būti. Gal reikėtų leisti tiesiog pradėti sąžiningai konkuruoti, visiems lygiomis teisėmis tą dalyką daryti ir deklaruoti, kiek išmokės, ir būtinai kontroliuoti, ar iš tikrųjų taip įvyko numatant tą kontrolės mechanizmą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso, vienas – už, vienas – prieš.
J. VARKALYS (LSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Jarutis – už.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikinu kolegą su puikia iniciatyva, drįstu pasakyti, nes daugybę metų, ypač dirbdami savivaldoje, susidurdavome su ta problema, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis nugalėjimą, yra maža kaina. Visada būdavo rodomi minimalūs atlyginimai. Galimai spėdavome, kad dalis atlyginimų yra mokama vokeliuose, bet to negalėdavome įrodyti. Tiesiog tikrai šitas sprendimas padidins konkurenciją, sumažins šešėlį. Kviečiu palaikyti šitą sprendimą.
PIRMININKĖ. S. Jovaiša – prieš.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš kaip tik galvoju atvirkščiai. Šita kombinacija gali padidinti šešėlį. Pasakysiu pavyzdį. Dabar mažėjant darbų apimtims pagrindinis rangovas gali pasiūlyti subrangovui prisidėti prie jo darbų, bet tam tikrais metodais paimti dalį savo uždarbio ir jam šešėlyje grąžinti. Kitaip toks subrangovas nebus pakviestas bendros veiklos. Todėl, aš manau, vienas iš geresnių variantų būtų, jeigu ir tam pačiam subrangovui būtų mokama tiesiogiai, ne per tarpininką, pagrindinį rangovą, tada matytume skaidresnį lėšų judėjimą ir nebūtų pagundos kokį nors silpnesnį subrangovą įkalbėti pasiduoti tokioms kombinacijoms.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 62, prieš – nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, kaip papildomas – Audito komitetas. Numatoma svarstyti gegužės 31 dieną. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Prašau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų papildomas komitetas, nes čia darbo užmokesčio klausimas. Tai yra komiteto prerogatyva.
PIRMININKĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas. Pritariate? (Balsai salėje) Dėkoju.
18.37 val.
Seimo narių pareiškimai
Dar vienas pagrindinės darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Kviečiu V. Rinkevičių. (Šurmulys salėje)
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, prieš savaitę opozicija siūlė skelbti išankstinius Seimo rinkimus. Tada Valstiečių frakcija nepritarė šiai iniciatyvai ir projektas buvo atmestas. Po balsavimo kolega A. Kubilius išvadino visus Valstiečių frakcijos narius bailiais. Reaguodamas į šį įžeidimą tada paskelbiau, kad sutinku atsisakyti Seimo nario mandato ir kviečiu tai padaryti bent vieną Konservatorių frakcijos narį. Laukiau savaitę, sakiau, kad savaitę galioja pasiūlymas, savaitė praėjo, nė vienas kolega iš Konservatorių frakcijos su manimi nepanoro atsisakyti… (Balsai salėje) T. Langaitis jau seniai, prieš mėnesį. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Netrukdykite žmogui kalbėti.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Tuo atveju mano pasiūlymas nebegalioja ir labai gailiuosi, gaila, kad nėra kolegos A. Kubiliaus, nedrįstu vadinti visų Konservatorių frakcijos narių bailiais. Tačiau vis dėlto gėda, aš manau, taip elgtis ir tokiais epitetais vadinti savo kolegas tokiu paprasčiausiu atveju. Tai yra grynai politinė diskusija. Aš manau, kad bailių yra tarp jūsų. Tai retorinis klausimas – kas jie? Jūs nuspręskite patys.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, daugiau pareiškimų nėra, todėl kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
2018 m. kovo 27 d. vakarinį plenarinį posėdį baigiame. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.