LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3750(2)

 

2017 m. vasario 15  d. Nr.108-P-4

2017 m. kovo 8 d. Nr.108-P-5

 

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

2017-02-15: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai:   Mindaugas Bastys, Eugenijus Gentvilas, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Artūras Skardžius.

Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė,  Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė,  Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Agnė Bilotaitė, Naglis Puteikis, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Viešosios teisės skyriaus vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas Valerij Keldanovič, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Ramūnas Burokas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, vyr. specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Audronis Imbrasas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vyresn. specialistė Anastasija Dichtiar – Griškevič, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Konkurencijos tarybos Pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Informacinių technologijų audito departamento vyr. valstybinė auditorė Asta Riukienė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Jonas Makauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai: Valdas Sutkus, Laurynas Lukošiūnas, Linas Sesickas, Marius Endzinas, UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atstovės: Vaida Genytė, Megana Margytė-Maksimiak, UAB „Lietuvos energija“ Teisės tarnybos direktorė Ieva Lauraitytė, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos prezidentė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė Raminta Radavičienė, UAB „Vento Nuovo“ Teisėkūros stebėsenos specialistė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.

2017-03-08: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Eugenijus Gentvilas, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma.

Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė,  Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė,  Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narės: Ingrida Šimonytė ir Agnė Bilotaitė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Gintautas Kindurys ir Simonas Gentvilas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto biuro vedėja Sigita Ščajevienė ir patarėja Laura Pranaitytė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, vyr. specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Konkurencijos tarybos Pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai: Linas Sesickas, Karolis Smaliukas, Ineta Gedrimaitė, UAB „Lietuvos energija“ atstovė Vaida Genytė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovė Kristina Kemėrienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

1

(2)

17

2

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.         Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo projekto (toliau – Projekto) 2 straipsnio 17 dalies 2 punkto sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis).

Pritarti

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1. Taip pat – Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

1

(10)

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.         Projekto 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija „reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis.“ 

Pritarti

Ekonomikos komitetas 2017-02-15 posėdyje apsisprendė naikinti vidaus sandorius (10 str.), taigi – išbraukti iš  įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

1

(34)

2

31

Projekto 34 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje.

Nurodytų straipsnių nuostatos diskutuotinos.

Pirma, projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais vykdydamos vidaus sandorius ar viešojo pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos gali apmokėti sąskaitas, jeigu jos pateiktos ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, nors pagal įstatymą tiekėjas jas privalo pateikti informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Taigi perkančiosios organizacijos sprendimas dėl sąskaitų apmokėjimo galėtų būti grindžiamas ne objektyviais, bet subjektyviais kriterijais. Toks siūlomas reguliavimas ydingas, nes gali sudaryti sąlygas tiekėjų diskriminacijai, todėl tobulintinas. 

Antra, neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų perkančiosios organizacijos sprendimas neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateiktų ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pastebėtina, kad pavėluotų mokėjimų atveju tiekėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius, baudas. Kita vertus, gali būti atvejų, kai tiekėjas ne dėl savo kaltės negalės pateikti sąskaitų informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, tačiau perkančioji organizacija ir tokiais atvejais turės teisę, o ne pareigą apmokėti tokias sąskaitas. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus.

Pritarti

Žr. Seimo Audito komiteto pasiūlymą Nr. 9.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

1

(10)

 

 

 

3

4

2.         Projekto 10 straipsnio 3 dalies 4 punktas rašytinas iš naujos eilutės.

Pritarti

Ekonomikos komitetas apsisprendė naikinti vidaus sandorius (10 str.), taigi – išbraukti iš  įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

1

(23)

1

5

3.         Projekto 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą taisytina, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. šis įstatymas netenka galios, jį keičia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas.

Pritarti

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 5. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

1

(44)

1

 

4.         Projekto 44 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas toliau šioje dalyje išvardintas sąlygas. Taip prie sąlygos sakinio „jeigu jis nėra atmestas“ prijungus priežasties šalutinį sakinį „nes tenkina visas šias sąlygas“, nustatomos pasiūlymo neatmetimo sąlygos. Tokia normos konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina. Pastebėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES  2014 m. vasario 26 d. dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) 56 straipsnyje, kuris yra perkeliamas į vertinamą projekto nuostatą, nustatyta sąlyga, kuriai esant vadovaujantis Direktyvos 67-69 straipsniais (nuostatos perkeltos į projekto 53-55 straipsnius) vertinami pasiūlymai ir nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas: perkančioji organizacija atlieka šį vertinimą prieš tai nustačiusi, kad yra įvykdytos visos 56 straipsnio 1dalyje  nurodytos sąlygos.

Pritarti

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 12. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

1

(70)

3

 

5.         Projekto 70 straipsnio 3 dalis dėstytina iš naujos eilutės.

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

1

(84)

2

 

6.         Projekto 84 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus „54“ įrašytinas skaičius „4“.

Pritarti

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 18. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

1

(86)

2

 

7.         Projekto 86 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, tobulintina. Trišalės sutarties sudarymui reikalinga visų trijų šios sutarties šalių valia, todėl siūlytina projekte vietoj „perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį“ rašyti „sudaroma trišalė sutartis“ arba „turi būti sudaryta trišalė sutartis“. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį perkančioji organizacija turėtų kreiptis į tiekėją ir subtiekėją su pasiūlymu dėl tokios sutarties sudarymo.

Pritarti

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 20. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

1

(88)

1

 

8.         Projekto 88 straipsnio 1 dalies nuostata, kad perkančioji organizacija, laikydamasi Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis įstatyme nurodytais atvejais, tobulintina.

Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais ir sąlygomis CK nenustato. Pavyzdžiui, CK 6.218 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sutarties nutraukimo institutu naudojasi viena iš sutarties šalių kaip savo teisių gynimo būdu (kai kita sutarties šalis nevykdo sutarties ar ją netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais atvejais, kai tokia teisė nustatyta sutartyje). Projekte nurodytais atvejais perkančioji organizacija sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kituose CK straipsniuose yra nustatyti kiti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721, 6.829 ir kt. straipsniai). Tačiau nė viename CK straipsnyje nėra projekte nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. 

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą. Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos.

Antra, neaišku, kodėl paliekama teisė pačiai perkančiajai organizacijai nuspręsti, kada ji sutartį nutraukia, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, o kada ji toliau vykdo sutartį, sudarytą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Manytume, kad toks reguliavimas ne tik teisiškai ydingas, bet ir gali sudaryti sąlygas korupcijai. Jeigu įstatyme nustatyta perkančiosios organizacijos teisė pačiai spręsti nutraukti ar ne pažeidžiant įstatymų reikalavimus sudarytą sutartį, tai jame turėtų būti nustatyti ir kriterijai, kada ji gali nenutraukti tokios sutarties ir toliau ją vykdyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius pažeidžiant imperatyvias teisės normas sudaryta sutartis ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanti sutartis visais atvejais laikoma niekine nuo jos sudarymo ir negalioja.

Trečia, perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus sutartį, tiekėjas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda, nuosavybės neliečiamumo. Todėl perkeliant Direktyvos 2014/24/ES 73 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos bent Direktyvos 73 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti viešąją sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes.

Pritarti

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 19. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto  nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

UAB „Vento Nuovo“,

2016-11-25

(patikslintas)

1

(47)

 

 

Lobistų kontora Vento Nuovo teikia pasiūlymą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (XIIP-3750 ES (2)) 47 str. įgyvendinimo.

Įstatymo 47 straipsnis reglamentuoja Perkančiųjų organizacijų teises reikalauti Kokybės vadybos sistemų ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų. Iki šiol tiekėjai galėjo pateikti ne tik konkretų Perkančiosios organizacijos nurodytą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tiktų kokybės vadybos sistemos standartų, bet ir kitus, tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių, įrodymus.

Priėmus įstatymą, lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus bus galima pateikti tik supaprastintuose pirkimuose ar šio įstatymo 2 priede nurodytuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada, kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės, vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2–3 mėnesius. Prieš  pradedant sertifikavimą, būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio, tam reikia 3–6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių.

Tiekėjams, ar didžiajai jų daliai, nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, gali susidaryti sąlygos neadekvačiam tiekėjų diskriminavimui. Pereinamojo laikotarpio, prisitaikyti prie naujų reikalavimų, trūkumas gali tapti priemone diskriminuoti tiekėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tokia situacija turėtų neigiamos įtakos konkurencijai ir bendram pirkimų efektyvumui.

Siūlome numatyti, kad iki 2017 m. spalio 1 d. perkančiosios organizacijos būtų įpareigotos priimti iš tiekėjų ir kitus lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemų priemonių įrodymus.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 3 straipsnį nauja dalimi ir išdėstyti ją taip:

„3 straipsnis.  Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 90 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

3. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai turi pateikti iki 2017 m. balandžio 18 d.

5. Kompetentingos institucijos iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

6. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

7. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytų pirkimo sutarčių vykdymas turi būti tęsiamas taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas.

8. Iki 2017 m. spalio 1 d. perkančiosios organizacijos, remiantis šio įstatymo 47 straipsniu, reikalaudamos, kad tiekėjai pateiktų nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad jie laikosi tam tiktų kokybės vadybos sistemos standartų ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, privalo priimti ir kitus tiekėjų lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonių įrodymus, patvirtinančius, kad jų siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.“

Nepritarti

Siūlomas pakeitimas susijęs su Direktyvos 2014/24/ES, kuri turėjo būti perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę dar 2016 m. balandžio 18 d.,  62 straipsnio įgyvendinimo termino nukėlimu.  Dėl šios priežasties siūlymui negali būti pritarta.

Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis įstatymo projekto iniciatorių paaiškinimais, nuostata „lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką“ turėtų būti suprantama taip, kad jeigu tiekėjas, priėmus įstatymą, iškart ėmėsi veiksmų, tam kad gautų reikiamą sertifikatą, o perkančiosios organizacijos nustatytas  terminas (skaičiuojant nuo įstatymo priėmimo) yra toks, per kurį sertifikavimo įstaiga objektyviai negali išduoti sertifikato, tokiu atveju tai ir būtų ta nuo tiekėjo nepriklausanti objektyvi priežastis, kuri leistų pateikti lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo  priemonių įrodymus.

Taip pat žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.

2.

Lietuvos projektavimo įmonių asociacija,

2016-12-02

1

(10)

 

 

(...) Asociacijos vertinimu, vidaus sandorių reglamentavimas turėtų veikti kaip kompleksiškas mechanizmas, kurio nė vienas kriterijus nesuteiktų terpės vidaus sandorio piktnaudžiavimui, kas dabartiniame Projekto straipsnyje yra akivaizdu – nėra aišku, kas tikrina ir/ar užtikrinama sąžininga konkurencija sudarant vidaus sandorį, kaip ir nėra mechanizmo, patikrinančio sudaryto vidaus sandorio vykdymo teisėtumą.

   (...) Asociacija pritaria Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos išvadoms, jog būtų tikslinga visai atsisakyti vidaus sandorių. Jeigu neįmanoma nustatyti skaidrios ir efektyvios sąžiningumo prevencijos – nuostatą reikėtų eliminuoti.

Pritarti

Ekonomikos komitetas apsisprendė naikinti vidaus sandorius (10 str.), taigi – išbraukti iš  įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

3.

Lietuvos projektavimo įmonių asociacija,

2016-12-02

1

(10)

 

 

Tuo atveju, jei būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be aukščiau minėtų sąlygų Asociacija siūlo Projekto 10 straipsnyje atsižvelgti į Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyti, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis arba darbus/prekes ir paslaugas teikia vienintelis rinkoje veikiantis tiekėjas.

Pritarti iš dalies

Ekonomikos komitetas apsisprendė naikinti vidaus sandorius (10 str.), taigi – išbraukti iš  įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

4.

Lietuvos projektavimo įmonių asociacija,

2016-12-02

1

(10)

 

 

Taip pat Asociacija siūlo atsisakyti formalių Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų vidaus sandorių sudarymui, tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai suteikiant įgaliojimus atlikti vidaus sandorių vykdymo kontrolės funkciją, o vidaus sandorio sudarymui patvirtinimų (sutikimų) suteikimo funkciją perduoti Konkurencijos tarybai, kuri įvertintų ir sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimą (...).

 

Pritarti iš dalies

Ekonomikos komitetas apsisprendė naikinti vidaus sandorius (10 str.), taigi – išbraukti iš  įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

5.

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras,

2016-12-12

(1)

23

 

 

Argumentai:

(...)

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriaus atstovai savo darbu siekia visuomeninės naudos skirtingose sferose, tokiose kaip švietimo, socialinė, sveikatos, aplinkosaugos, kultūros ir kitose srityse. Norint paskatinti pilietinės visuomenės aktyvumą šalyje, visų pirma reikia pradėti nuo NVO stiprinimo, kadangi NVO a) pirmieji sutinka skirtingų poreikių asmenis ir padeda jiems save realizuoti; b) pirmieji tiesiogiai bendrauja su asmenimis, kuriems reikalinga pagalba; atkreipia visuomenės dėmesį į valstybei kylančius iššūkius ir priima sprendimus arčiau žmogaus – organizuoja veiklą, orientuotą į asmens poreikius. Būtent nuo šių organizacijų veiklos priklauso šalies demokratijos plėtros ir pilietinės visuomenės kūrimosi ateitis.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog valstybė negali išlaikyti (arba šelpti) visų nevyriausybinių organizacijų, todėl būtina ugdyti organizacijų, kurios siekia bendrojo gėrio, socialinio verslumo įgūdžius, kuriais pasinaudodama galėtų telkti finansus, išvengiant priklausomumo nuo trumpalaikių projektų ar gaunamos fragmentinės paramos veiklai. Viena iš sferų, kurią būtų galima perleisti visuomenės teikimui, yra viešosios naudos paslaugos, kaip pavyzdžiui socialinė priežiūra namuose, pavėžėjimai, vaikų ar jaunimo dienos centrai, švietimas ir neformalus ugdymas, informavimo ir konsultavimo veikla, psichologinės pagalbos teikimo ir kitos veiklos. Tai ne tik padėtų pasiekti užsibrėžtą Lietuvos tikslą 2020 m. valstybei/savivaldybėms bent 15 proc. paslaugų pirkti iš nevyriausybinių organizacijų.

Be to, NVO įtraukimas į viešųjų pirkimų procesą rezervuotų sutarčių tam tikrų paslaugų atveju užtikrintų Viešojo valdymo reformų programos įgyvendinimą ir rodiklių pasiekimą, perduodant dalį viešųjų paslaugų (ne mažiau 15 proc.) nevyriausybinėms organizacijoms, taip įgyvendinant Strategijos „Lietuva 2030“ bei „Nacionalinės Pažangos Programos 2020“ Tikslo 5.3. „Gerinti paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą visuomenei“ Uždavinį 5.3.1. “Gerinti paslaugų kokybę taikant subsidiarumo principą ir kuo aktyviau į tai įtraukiant visuomenę”. <...>

Pasiūlymas:

Parengtame Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekte, vadovaujanti direktyvos 77 straipsniu, 23 straipsnį išdėstyti taip:

23 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:

1) socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;

2) nevyriausybinei organizacijai, kaip ją apibrėžia LR nevyriausybinių organizacijų įstatymas;

3) neįgaliųjų socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;

4) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei jis atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;

5) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;

6) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;

2. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus 10 procentų visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

4. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.

Pritarti iš dalies

 

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 6. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

3.

Lietuvos projektavimo įmonių asociacija,

2016-12-20

1

(27)

1, 2

4N

 

(...) dėl pirkimo skaidymo į dalis. (...) Asociacija pastebėjo, kad nemaža dalis statybos ir projektavimo darbų viešųjų pirkimų yra vykdomi kartu, t. y. pirkimų objektas – projektavimas ir statyba – yra dirbtinai apjungiamas, nors tai yra dvi atskiros viešųjų pirkimų dalys. Manome, kad toks viešųjų pirkimų modelis nėra tinkamas, skaidrus ir tuo pačių iškreipiantis sąžiningą konkurenciją. Vadovaujantis LR galiojančiu teisiniu reglamentavimu, projektavimo paslaugų tiekėjas yra atsakingas už projekto sprendinius. Tuo tarpu kai projektavimo paslaugų viešieji pirkimai vykdomi kartu su statybos darbais, pagrindinis subjektas teikiantis pasiūlymą yra rangovas, o ne projektuotojas. Manome, kad tai galimai sąlygoja neobjektyviai vykdomą autorinę priežiūrą, kurią turėtų vykdyti nepriklausomas projekto autorius, siekdamas užtikrinti tinkamą sprendinių įgyvendinimą, kadangi šiuo atveju rangovas tampa projektuotojo užsakovu, kuris kelia tik jam – užsakovui – kaip verslo vienetui priimtinus reikalavimus, į kuriuos projekto autorius yra priverstas tinkamai reaguoti. Be to, užsakovas apmoka projektuotojui už tinkamai sutektas projektavimo paslaugas kas iš karto suponuoja interesų konfliktą. (...) siūlome nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį vykdant viešuosius pirkimus statybos darbai ir projektavimo paslaugos, išskyrus tam tikras išimtis, turėtų būti skaidomi.

(...) siekiant sąžiningos konkurencijos bei teisingos ir sąžiningos atsakomybių pusiausvyros tarp projektuotojų ir rangovų, perkant projektavimo paslaugas būtina nurodyti, kad projektavimo paslaugų tiekėjas ar su juo susiję asmenys, negali dalyvauti to paties objekto rangos konkurse, t. y. kad tas pats tiekėjas, kuris parengė statinio projektą, negalėtų teikti pasiūlymo statybos rangos pirkime.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikiame siūlymus:

Pasiūlymai:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tarptautinisai pirkimasi ir supaprastinti pirkimai, kai perkami statybos darbai ir projektavimo paslaugos, privalo būti, o kiti supaprastintasi ar šio įstatymo 2 priede nurodytųi socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimasi gali būti atliekamasi skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.“

2. Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tarptautinio pirkimo ar supaprastinto pirkimo, kai kartu perkami statybos darbai ir projektavimo paslaugos, atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką  netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas  pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis ir gauna Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą neskaidyti pirkimo objekto į dalis.“

3. Papildyti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Tais atvejais, kai pirkimo objektas skaidomas pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus – projektavimas ir statyba, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo, kad tas pats tiekėjas ar su tiekėju susiję asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą kitoje ar susijusioje per organus ar valdymo organus trečioje įmonėje, taip pat gali daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, negali pateikti pasiūlymo daugiau nei vienam etapui. Jei projektavimo etapas yra išskaidomas į kelias projektavimo stadijas, etapus ar dalis, jis yra laikomas kaip vienas etapas.“

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymus: Nr. 7, 8.

Nepritarti siūlymui nustatyti, kad perkančioji organizacija, siekdama neskaidyti pirkimo objekto į dalis, privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Pažymėtina, kad, net ir gavus sutikimą, atsakomybė tenka perkančiajai organizacijai. Kartu pastebėtina, kad Įstatymo projekte atsisakoma didžiosios dalies Viešųjų pirkimų tarnybos išduodamų sutikimų, siekiant sukurti sąlygas didesnę pridėtinę vertę turinčių funkcijų vykdymui.

 

 

4.

UAB „Lietuvos energija“,

2017-02-14

1

(10)

 

 

(...) Analizuojant pažangių tarptautinių organizacijų praktiką, išskiriamos tokios vidaus sandorių naudos:

1. Vidaus sandoriai sudaro galimybę veikti paslaugų centrams.(...)

2. Sudarant vidaus sandorius atsiranda galimybė konsoliduoti strategines aptarnaujančias funkcijas (...), iškeliant aptarnaujančių veiklų padalinius iš įmonių vidaus į paslaugų centrus (...).

3. Įsigyjant paslaugas iš paslaugų centrų efektyviai mažinami kaštai aptarnaujančioms funkcijoms.

4. Paslaugas įsigyjant konsoliduotai, užtikrinami vieningi ir skaidrūs procesai, aiškios atsakomybės, efektyvus resursų valdymas (...).

 

Pažymime, jog pritarus (...) pasiūlymams, būtų įtvirtinta, jog: 1) vidaus sandoriai galimi tik tarp perkančiųjų organizacijų, kurios joms reikalingas prekes, paslaugas ar darbus visais atvejais privalėtų įsigyti skelbdamos viešuosius pirkimus; 2) vidaus sandorių pagrindu būtų galima pirkti tik paslaugas; 3) griežtai reglamentuojama vidaus sandorių kainodara, užkertant kelią piktnaudžiavimui; 4) perkančioji organizacija, iš kurios vidaus sandorio pagrindu būtų perkamos paslaugos, turėtų būti įsteigta aptarnauti kontroliuojančios perkančiosios organizacijos pagrindines veiklas. (...)

Nepritarti

Seimo Ekonomikos komitetas 2017-02-15 posėdyje apsisprendė eliminuoti vidaus sandorius (žr. Ekonomikos komiteto sprendimą dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo nr. 2).

5.

Lietuvos verslo konfederacija,

2017-02-14

24

2

 

24 straipsnis. Tarptautinio pirkimo, supaprastinto pirkimo ir mažos vertės pirkimo atlikimas

2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 25, 30, 33 straipsnio, 56 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalies, 89 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir jie atliekami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka parengtas pirkimų taisykles, kurios ne vėliau nei per 3 darbo dienas skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiosios organizacijos interneto puslapyje, jei toks yra patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės

Nepritarti

Manytina, kad mažos vertės pirkimų, kuriems taikomi lankstesni reikalavimai, vykdymas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles palengvins įstatymo taikymą perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms nebereikės perprasti daugelio skirtingų perkančiųjų organizacijų pasitvirtintų mažos vertės pirkimų taisyklių, sumažės klaidų tikimybė atliekant viešųjų pirkimų procedūras.

6.

Lietuvos verslo konfederacija,

2017-02-14

27

 

 

34

1

2

 

 

27 straipsnis. Pirkimo objekto skaidymas į dalis

1. Pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.

2. Perkančioji organizacija turi teisę nuspręsti neskaidyti pirkimo objekto į dalis, jeigu Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis. Perkančioji organizacija šias priežastis, dėl kurių netikslinga skaidyti pirkimo objekto į dalis, nurodo viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitoje.

<...>

34 straipsnis. Pirkimo dokumentų turinys

2. Pirkimo dokumentuose turi būti:

<...>

9) perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje

Nepritarti

Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/24/ES 46 str. 4 d. nustato teisę valstybėms narėms nustatyti pareigą skaidyti pirkimo objektą į atskiras dalis „4. Valstybės narės gali įgyvendinti 1 dalies antrą pastraipą įpareigodamos skirti sutartis pagal atskiras pirkimo dalis jų nacionalinėje teisėje apibrėžtinomis sąlygomis ir atsižvelgiant į Sąjungos teisę. Tokiomis aplinkybėmis taip pat taikoma 2 dalies pirma pastraipa ir atitinkamais atvejais 3 dalis.“

Pasinaudojant valstybėms narėms suteikta teise ir siekiant didinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, perkančiosios organizacijos įpareigojamos skaidyti tarptautinio pirkimo objektą į dalis.

 

7.

Lietuvos verslo konfederacija,

2017-02-14

45

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

N

51

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

93

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11

45 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindai

6. Perkančioji organizacija gali, o šios dalies 3 punkto e) papunkčio atveju privalo pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:

<...>

3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose pasirinktinai nurodytų pažeidimų:

<...>

e) anksčiau dalyvaudamas viešuosiuose pirkimuose tiekėjas teikė melagingą informaciją dėl atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams ir dėl to buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų, kai nuo tokio sprendimo dėl tiekėjo pašalinimo šiuo pagrindu arba teismo sprendimo, kuriuo konstatuojamas tiekėjo pašalinimo iš pirkimo teisėtumas, praėjo mažiau kaip 1 metai.

Pritarti iš dalies

Iš dalies pritariant Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymui, siūlytina:

 

1. Pakeisti 45 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį;  tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų metu nuslėpė ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį, dėl ko per pastaruosius 1  metus buvo  pašalintas iš pirkimo procedūrų  arba per pastaruosius 1 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius 1 metus buvo  pašalintas iš pirkimo procedūrų  arba per pastaruosius 1 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ar taikomos kitos panašios sankcijos;“

2. Įstatymo projektą papildyti nauju 51 straipsniu:

„51 straipsnis. Melagingos informacijos nuslėpimas ar pateikimas arba dokumentų nepateikimas

1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 45 ir 46 straipsniuose straipsnyje nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį, kai:

1) jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros;

2) priimtas teismo sprendimas;

2. Šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos;

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;

3. Perkančioji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją.“

3. Pakeisti 93 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) administruoja perkančiųjų organizacijų pagal šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 51 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 45 ir 46 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį;“;

4. Atitinkamai suderinti šio įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir nuorodas bei patikslinti Projektą Nr. XIIP-3751(2) – papildyti nauju 62 straipsniu; papildyti 100 str. 1 d. nauju 10 punktu.

8.

Lietuvos verslo konfederacija,

2017-02-14

46

3

 

 

 

 

6

1

2

3

 

46 straipsnis. Tiekėjo kvalifikacijos tikrinimas

3. Tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą perkančioji organizacija gali:

1) nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti mažesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę ir negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę tiekėjo veiklos pajamų sumą. Paslaugų ar darbų pirkimų atvejais perkančioji organizacija turi teisę papildomai reikalauti, kad metinė tiekėjo veiklos pajamų iš darbų ar paslaugų, atliktų savomis jėgomis, suma būtų nemažesnė nei pusė numatomos pirkimo vertės. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose arba pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis;

2) atsižvelgti į tam tikrą finansinį santykį, įskaitant turimo turto ir įsipareigojimų santykį. Perkančioji organizacija gali atsižvelgti į tokį santykį, jeigu pirkimo dokumentuose ji nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio santykio vertinimo kriterijus ir metodus. Siekiant įvertinti šiuos su tiekėjo finansiniu ir ekonominiu pajėgumu susijusius finansinius santykius, gali būti reikalaujama, jog kritinio likvidumo koeficientas, išreiškiamas kaip trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais, būtų nemažesnis nei 1, o grynasis pelnas (nuostoliai) per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjų įregistravimo dienos (jeigu tiekėjai vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) būtų teigiamas;

3) reikalauti atitinkamo lygio tiekėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Tais atvejais, kai pagal tiekėjo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus yra privalomas civilinės atsakomybės draudimas, reikalaujama civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti nemažesnė nei 10 procentų atitinkamo pirkimo vertės.

<...>

6. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis. Perkančioji organizacija gali laikyti, kad tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, paslaugas ar darbus, tiekėjo profesinis pajėgumas suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo ir kitus darbus gali būti vertinamas atsižvelgiant į pirkimo sutartį vykdysiančių jo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti reikalavimą, kad tiekėjas įrodytų, jog jis laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl minimalaus valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos arba atskiroms ūkio šakoms nustatytų minimaliojo valandinio atlyginio ir minimalios mėnesinės algos dydžių, kai pirkimas yra susijęs su atitinkama ūkio šaka.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projekto 46 str. 7 d.: „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.“ Kadangi siūlymu teikiami konkretūs kvalifikacijos reikalavimai, siūlytina juos apsvarstyti rengiant Viešųjų pirkimų tarnybos metodiką.

Kartu pastebėtina, kad siūlymas įtvirtinti konkrečią reikalaujamą civilinės atsakomybės draudimo sumą vertintinas, kaip perteklinis, kadangi kai civilinės atsakomybės draudimo reikalauja atitinkami teisės aktai, tai juose ir numatoma minimali draustina suma.

Pagal Įstatymo projektą aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo.

Pagal 56 str. tiekėjo pasiūlymą privaloma atmesti, jeigu jis pasiūlė neįprastai mažą kainą dėl to, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimus. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina yra pernelyg maža dėl to, kad jis savo darbuotojams numatė mokėti žemesnį atlygį nei jo kilmės šalyje patvirtintas oficialus minimalus atlygis, tai jo pasiūlymas privalės būti atmetamas.

Be to, pagal 44 str. 2 d. perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.

Taip pat, vertinant pasiūlymus galės būti vertinama, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį (53 str. 1 d. 1 p. a) p.p.)

9.

Lietuvos verslo konfederacija,

2017-02-14

48

1

 

48 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais

1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio. Tiekėjas negali remtis tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai atskirti ir perduoti kitiems asmenims, įskaitant bet neapsiribojant, teise verstis veikla, pajamų, pelno ar kiti finansiniai juridinio asmens rodikliai, įvykdytų sutarčių patirtimi.

 

Nepritarti

 

Nors sutiktina, kad draudžiama deklaratyviai remtis trečiųjų asmenų pajėgumais ir svarbu pagrįsti ir įrodyti galimybes perimti ir pasinaudoti atitinkamais pajėgumais, kvalifikacija ir patirtimi, pabrėžtina, kad šių tikslų jau yra siekiama Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 48 str. nuostatomis, kurios perkelia Direktyvos 2014/24/ES 63 str. nuostatas. 

Nepritartina siūlomam Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 48 str. 1 d. papildymui, nes tai prieštarautų minėtoms Direktyvos 2014/24/ES nuostatoms, kurios nenumato jokių jų taikymo išlygų. Taip pat, kaip ir Direktyvoje 2014/24/ES, Įstatymo projekto 46 str. 3 d. ir  6 d. nuostatose nurodoma, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik dėl finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimų ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų, tačiau neapima teisės verstis veikla. 

Tais atvejais, kai rėmimasis apima pajamų ar kitus finansinius rodiklius, Įstatymo projekto 48 str. numato saugiklius, t. y. reikalauja, kad tiekėjas įrodytų, kad ūkio subjektų pajėgumai, kuriais remiamasi, bus prieinami vykdant sutartį, taip pat numato perkančiosios organizacijos galimybę reikalauti bendros tiekėjo ir ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi, atsakomybės už sutarties įvykdymą.

10.

Lietuvos verslo konfederacija,

2017-02-14

55

2

4

55 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina

2. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįsti, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į:

<...>

4) šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 86 straipsnio nuostatas. Perkančioji organizacija, įvertindama perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį ir specifiką, turi teisę spręsti, jog tiekėjas nepagrindžia pasiūlytos kainos pagrįstumo ir atmesti pasiūlymą, jei pagal pirkimo sutartį užduotis vykdysiantiems darbuotojams mokamas mažesnis nei vidutinis to sektoriaus mėnesinis atlyginiams ir tiekėjas nepateikia patikimų įrodymų dėl kainos pagrįstumo šių kaštų atžvilgiu;

Nepritarti

Dėl reikalavimo tiekėjams mokėti darbuotojams vidutinį atlyginimą Lietuva yra konsultavusi su Europos Komisijos viešųjų pirkimų politikos srities ekspertais. Pagal šias konsultacijas, tokio pobūdžio reikalavimas (kuris pagrįstas vidutiniu, o ne minimaliu atlygiu šalyje) nėra suderinamas su pagrindiniais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principais (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir pan.), 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje nuostatomis, Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktika, Europos socialine chartija ir Europos socialinių teisių komiteto išaiškinimais, nes jis gali netiesiogiai diskriminuoti kitoje valstybėje narėje įsisteigusius tiekėjus ir jis viršija Europos Sąjungos lygiu nustatytus įpareigojimus dėl minimalių darbo užmokesčio normų.

Tačiau pažymėtina, kad keliama problema galėtų būti sprendžiama alternatyviomis teisėtomis priemonėmis. Vadovaujantis Darbo kodekso 187 str. 1 d., atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Tokiu būdu galėtų būti nustatomas minimalus atlygis statybų sektoriuje, kuris būtų taikomas ir viešuosiuose pirkimuose.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas vertinant pasiūlymus pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų galima skirti didesnį balą dėl socialinių kriterijų taikymo. Pavyzdžiui, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto  nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2017-01-02

1

(10)

 

 

Atsižvelgdami į Jūsų prašymą dėl antikorupcinio vertinimo išvados pateikimo apie įstatymų projektus Nr. XIIP-3750(2) ir XIIP-3751(2), informuojame, kad:

1) 2016 m. balandžio 1 d. atlikome Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio, 28 straipsnio, 53 straipsnio, 86 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnio, 20 straipsnio, 21 straipsnio, 38 straipsnio, 42 straipsnio, 64 straipsnio, 94 straipsnio, 96 straipsnio antikorupcinį vertinimą (pridedama).

2) 2016 m. lapkričio 30 d. vykusio Seimo Audito komiteto posėdžio metu pristatėme savo pastabas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo projekto Nr. XIIP-3750(2). Posėdžio metu pritarėme Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijai, jog vidaus sandorių apskritai būtų atsisakyta, nes dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis), ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Taip pat gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas.

3) Į kitas mūsų pastabas buvo iš dalies atsižvelgta, rengiant projektus Nr. XIIP-3750(2) ir XIIP-3751(2).

4) Kitų antikorupcinio pobūdžio pastabų minėtiems projektams neturime.

Atsižvelgti

Ekonomikos komitetas apsisprendė naikinti vidaus sandorius (10 str.), taigi – išbraukti iš  įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2016-12-22

1

(10)

2

 

(...) 1. Projekto 10 str. 2 d. numatyta, kad vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 d. išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

Nurodoma, kad Projektu siekiama paprastesnio, aiškesnio ir skaidresnio viešųjų pirkimų reglamentavimo, tačiau jame numatomos nuostatos, kurių nėra Direktyvoje 2014/24/ES, ir kurios greičiausiai nepalengvins nei administracinės naštos, nei bus aiškesnės. Viena iš jų yra papildoma direktyvoje nenurodyta sąlyga, kad vidaus sandorį sudaryti galima tik tada, jeigu nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tačiau nėra aiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija turės įsitikinti, kad nėra pažeista konkurencija, nes, net ir vykdant išankstines konsultacijas su rinka, ūkio subjektai ne visada noriai siūlo tikras savo paslaugų kainas. Jeigu konkurencijos užtikrinimas sudarant vidaus sandorį bus suprantamas tik taip, kad jis teisėtu bus laikomas tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjamos efektyviau, t. y. pigiau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis įstatymo reikalavimais, išlieka labai neaiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija galės išsiaiškinti kiek rinkoje yra dalyvių, ir atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą, kokią konkrečią kainą jie gali pasiūlyti. Viešai ūkio subjektų skelbiamos prekių, paslaugų ar darbų kainos, labai dažnai neatitinka tų kainų, kurias jie pasiūlo konkretaus pirkimo atveju. Todėl, pvz., rėmimasis viešai skelbiamomis ūkio subjektų kainomis, ne visada leidžia daryti pagrįstas išvadas apie kainų lygį.

Direktyvoje 2014/24/ES nenumato vidaus sandorių reguliavimo sugriežtinimo, kaip tik priešingai. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šioje direktyvoje vidaus sandorių koncepcija dar labiau išplėtota – atsirado įvairesnių vidaus sandorio formų. Vidaus sandoriai galimi, kai perkančioji organizacija perka iš savo kontroliuojamo juridinio asmens, kuriame privataus kapitalo dalyvavimas leistinas tik išimtiniais atvejais (t. y. kai privataus kapitalo dalyvavimas privalomas pagal nacionalinius teisės aktus, atitinkančius Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis, ir jis nesuteikia kontrolės, blokavimo ar lemiamos įtakos sprendimams teisės) ir kurio daugiau kaip 80 procentų veiklos skiriama kontroliuojančiai perkančiajai organizacijai. Vidaus sandoriai leistini ir tada, kai kontroliuojama perkančioji organizacija perka iš kontroliuojančio subjekto arba iš kito tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamo subjekto, arba kai perkančioji organizacija perka iš juridinio asmens, kurį ji kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis.

Tačiau pas mus formuojama nuostata, kad vidaus sandoris yra neigiamas dalykas, iškreipiantis sąžiningą konkurenciją. Nors ir Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria nemažai pranašumų. Sudaromos palankesnės sąlygos perkančiųjų organizacijų investicijoms į viešųjų paslaugų teikimo infrastruktūrą, užtikrinama didesnė sudarytų vidaus sandorių vykdymo kontrolė, lankstesnis sutarčių vykdymas ir sklandesnis viešųjų poreikių tenkinimas. Dėl šių priežasčių tam tikrais atvejais tik sudarius vidaus sandorį įmanoma užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą.

Taip pat nevertinami kiti aspektai, t. y. savivaldybės vykdydamos savarankiškąsias funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės socialinius, sveikatos, aplinkos apsaugos, viešojo intereso poreikius, šios paslaugos turi būti teikiamos geros kokybės, nepertraukiamai ir turi būti prieinamos netgi ten, kur jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar netgi nuostolingas. Todėl Lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatyme savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskirtas viešųjų paslaugų teikimas negali būti vertinamas vien per ūkinės veiklos efektyvumo kriterijų.

Pvz., savivaldybės komunalines įmones įsteigė būtent savivaldybei pavestoms funkcijoms atlikti, sukūrė infrastruktūrą, dalyvauja įmonių valdyme. Joms sąlyginai nėra poreikio taupyti kokybės sąskaita; jeigu tokia įmonė uždirbs pelno ar paprasčiausiai sutaupys lėšų dėl vidinių ar išorinių sąlygų pasikeitimo – visai tai grįžta į biudžetą. Privatus sektorius siekia kuo didesnės naudos, todėl egzistuoja vadinamasis „šešėlis“. Savivaldybės įmonė neslepia mokesčių, jos finansinė veikla yra skaidresnė, įkainius ar tarifus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės įmonė visas paslaugas ir prekes perka tik Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu būdu, tuo tarpu privačios įmonės dažnai šio įstatymo nuostatų netaiko arba nesilaiko. Savivaldybės įmones paprasta kontroliuoti, gauti visą būtiną informaciją, vykdyti paslaugos stebėseną, tuo tarpu privačios įmonės ne retai prisidengia konfidencialumu ir daugelio informacijos kaip komercinės paslapties, neteikia. Diskutuotina, kaip perkančiosios organizacijos statusą turinti įmonė gali konkurencingomis ir sąžiningomis sąlygomis dalyvauti kartu su kitomis įmonėmis, kurios šio statuso neturi, joms neprivalomos viešųjų pirkimų procedūros, jų teikiamų paslaugų/darbų įkainiai yra nevieši ir t. t. Nereikia pamiršti ir to, kad savivaldybių įmonės gavo ES paramą ir yra įsipareigojusios tam tikrą laiką tęsti savo veiklą.

Nepritarti

Ekonomikos komitetas 2017-02-15 posėdyje apsisprendė naikinti vidaus sandorius (10 str.), taigi – išbraukti iš įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

3.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2016-12-22

1

(24)

2

 

2. Pagal Projekto 24 str. 2 d., atliekant mažos vertės pirkimus būtų taikomos be kita ko ir šio įstatymo 25 straipsnio nuostatos, t. y. visi mažos vertės pirkimai turės būti įtraukti į CVP IS skelbiamą planuojamą atlikti pirkimų suvestinę. Vadovaujantis proporcingumo principu,  Projekto 24 str. 2 d. ir 25 str. turėtų būti susieti su Įstatymo projekto 30 str. 3 d.  4 p. nuostata, jei apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, tai neturėtų būti ir privalomumo šio pirkimo paskelbti CVP IS planuojamų atlikti pirkimų suvestinėje. Mažos vertės pirkimai, kurių vertės itin nedidelės, sudaro didžiąją perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų plano dalį. Visų be išimties mažos vertės pirkimų nurodymas CVP IS skelbiamoje pirkimų suvestinėje iki nurodyto termino tikrai pareikalautų papildomų darbo išteklių. Taip pat pažymėtina, jog analogiška nuostata dėl visų mažos vertės pirkimų planų  paskelbimo  CVP IS planuojamų atlikti pirkimų suvestinėje jau buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme 2010 m., tačiau vėliau buvo panaikinta.

Pritarti iš dalies

Pateiktas siūlymas neatitinka siekio išskaidrinti visus pirkimus.

 

Tačiau kartu pritartina, kad šis siekis neturėtų neproporcingai didinti administracinės naštos.

Todėl siūlytina pritarti Seimo Ekonomikos komiteto  pasiūlymui Nr. 21 bei iš dalies Audito komiteto pasiūlymui Nr. 26, pagal kuriuos reikalavimo į pirkimų planą įtraukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimas siūlomas numatyti nuo 2020 m. liepos l d., t. y., kai bus sukurtas patogesnis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos funkcionalumas tokiai informacijai pateikti.

4.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2016-12-22

1

(30)

3

4

3. Projekto 30 str. 3 d.  4 p. numato, kad apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, jei numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Apie mažos vertės pirkimus, kurių numatoma pirkimo sutarties vertė viršytų šią sumą, būtų privaloma skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) (Projekto 33 straipsnio 4 dalis). Tiek dabartinis, tiek naujasis teisinis reglamentavimas numato, kad mažos vertės pirkimai pagal pirkimo objektą yra skirstomi į prekių, paslaugų bei darbų pirkimus, nustatant prekių, paslaugų mažos vertės pirkimams vieną vertės ribą, o darbų pirkimams – kitą.  Nepaisant to, kad mažos vertės pirkimų riba yra siejama ne su numatoma pirkimo sutarties, o pirkimo numatoma verte, siūlytume Projekto 30 str. 3 d.  4 p. numatyti išskaidymą pagal pirkimo objektą, numatant prekėms/paslaugoms vieną numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertės ribą, o darbams – kitą, kuri būtų, pavyzdžiui, remiantis Projekto 4 str. 3 d., proporcingai didesnė.

Skuodo rajono savivaldybės nuomone, Projekto 30 str. 3 d.  4 p. numatyta suma (10 000 Eur) yra gerokai per maža, nes paskelbus pirkimą viešai padidėja pirkimo procedūrų trukmė, padidėja apskundimo galimybės, padidėja žmogiškųjų išteklių sąnaudos, didėja administracinė našta, tai gali trukdyti laiku įsisavinti Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšas dėl pirkimo uždelsimo. Dažniausiai tai siejama su darbų pirkimais, nes visus statybos darbus ir kelių tiesimo darbus būtina atlikti esant palankioms oro sąlygoms, o pailgėjus pirkimo procedūroms darbai gali būti nukelti į metų pabaigą, todėl siūlytume išskirti darbų sutarties vertes. Siūloma nustatyti, kad mažos vertės pirkimai klasikinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų gali būti neskelbiami, kai numatoma to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertė neviršija 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų sutarties vertė neviršija 140 000 Eur (vieno šimto keturiasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

 

Nepritarti

Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamais 2015 m. duomenimis, mažos vertės pirkimų vertė siekė 801,2 mln. Eur ir sudarė pakankamai didelę dalį visuose pirkimuose – 19,2 proc. Skuodo rajono savivaldybės pasiūlymas reikštų, kad beveik visi mažos vertės pirkimai būtų neskelbiami. Tokiam pasiūlymui neturėtų būti pritarta, kadangi penktadalis pirkimų būtų vykdomi pačiu neskaidriausiu būdu. Skelbimai apie mažos vertės pirkimus, kurių sutarties vertė viršija 10 000 Eur, užtikrins skaidrumą, konkurencingesnę aplinką smulkiajam verslui ir geresnius mažos vertės pirkimų rezultatus. Pažymėtina, kad įstatymo projekte nenustatomi reikalavimai nei skelbimo turiniui, nei pasiūlymų pateikimo terminams. Todėl manytina, kad reikalavimas paskelbti apie mažos vertės pirkimus nesukurs didelės administracinės naštos ir neprailgins pirkimo procedūrų.

 

Kartu pastebėtina, kad Lietuvos savivaldybių asociacija 2016 m. balandžio 7 d. raštu pateikė pasiūlymus pirmajam Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750, kurių vienas iš pateiktų pasiūlymų buvo nustatyti, kad apie mažos vertės pirkimus būtų galima neskelbti, kai numatoma sutarties vertė neviršija 10 000 Eur. Būtent į šį pasiūlymą atsižvelgta tobulinant Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3750 (2).

 

5.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2016-12-22

1

(44)

3

 

4. Projekto 44 str. 3 d. nenustatyta (kaip ir galiojančiame Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme), kiek kartų perkančioji organizacija privalo kreiptis į dalyvį, pateikusį  netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Perkančioji organizacija dažnai susiduria su situacija, ar dalyviui po pirmojo prašymo patikslinti tam tikrus duomenis, jų nepatikslinus ar patikslinus nepilnai, reikia kreiptis antrą/trečią kartą, ar ne.

 

Nepritarti

Manytina, kad nėra tikslinga nustatyti, kiek kartų perkančioji organizacija privalo kreiptis į dalyvį, pateikusį netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis. Tokios nuostatos būtų perteklinės, kadangi vadovaudamasi Įstatymo projekto 44 str. 1 d. 4 p. perkančioji organizacija laimėjusiu pripažįsta tik tokį pasiūlymą, kurį pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino informaciją. Ši nuostata reiškia, kad jeigu tiekėjas to nepadaro per nustatytą terminą, jo pasiūlymas atmetamas.

Griežta nuostata, kad perkančioji organizacija į dalyvį gali kreiptis tik, pvz., vieną kartą, gali sąlygoti situacijas, kai bus privalu atmesti ekonomiškiausią tiekėjo pasiūlymą dėl to, kad reikalingas papildomas formalus patikslinimas. Tokių situacijų gali pasitaikyti, pvz., dėl to, kad tiekėjas nesuprato perkančiosios organizacijos klausimo arba netyčia padarė klaidą.

6.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2016-12-22

1

(54)

2

 

5. Projekte nurodoma, kad kainos kriterijus (šiuo metu atitinka mažiausios kainos) negalės būti taikomas visuose pirkimuose – kiekvienais kalendoriniais metais jis galės sudaryti ne daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, o nuo 2020 m. – ne daugiau kaip 30 procentų. Skuodo rajono savivaldybės nuomone, tai yra nepriimtina mažoms ir smulkioms perkančiosioms organizacijoms, nes turėdamos ribotą biudžetą, įmonės privalo ir taip taupyti, mažinti sąnaudas, racionaliai naudoti lėšas, šis reikalavimas didina žmogiškuosius išteklius ir laiko sąnaudas. Siūloma, kad kainos kriterijus pirkimuose nebūtų apibrėžtas procentais, o perkančiosioms organizacijoms būtų leidžiama pasirinkti. 

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

7.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2016-12-22

1

(46)

 

 

6. Skuodo rajono savivaldybė teikia šiuos pasiūlymus dėl kvalifikacijos reikalavimų:

- turėtų būti privalomas kvalifikacijos reikalavimas, kad pagrindinis rangovas atliktų  ne mažiau 50 proc. sutarties vertės darbų;

- turėtų būti privalomas kvalifikacijos reikalavimas, kad būtų reikalaujama įmonės kolektyvinė sutartis su darbuotojais;

- turėtų būti privaloma reikalauti pagrindinio rangovo turimų darbuotojų protingo minimalaus skaičiaus pirkimui vykdyti (pvz., perkant darbus perkančioji organizacija turi galimybę iš turimos sąmatos suskaičiuoti, koks reikalingas minimalus darbuotojų skaičius per nustatytą laikotarpį atlikti perkamiems darbams);

- turėtų būti privalomas kvalifikacijos reikalavimas nurodyti rangovų ir subrangovų įmonėse dirbančiųjų vidutinį atlyginimą, kuris privalėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc. už vidutinį atlyginimą statybos sektoriuje arba už vidutinį atlyginimą Lietuvoje;

- viešojo pirkimo apskundimai turėtų būti užtikrinami banko garantija – 10 proc. pirkimo vertės (pvz., tiekėjas pateikia ieškinį teismui, bet teismui pripažinus, kad yra neteisus, tiekėjas turėtų pervesti 10 proc. pirkimo vertės į perkančiosios organizacijos sąskaitą).

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo projekto 46 str. 7 d. tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai bus nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Todėl privalomi kvalifikacijos reikalavimai turėtų būti svarstomi, rengiant minėtą metodiką.

Kartu pastebėtina, kad tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo nuostatos, įtvirtintos 46 str., įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES 58 straipsnio nuostatas, nuo kurių negali būti nukrypstama.

8.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2016-12-22

1

(77)

 

 

7. Klaipėdos miesto savivaldybė siūlo Projekto 76 straipsnyje įtvirtinti preliminarių sutarčių vykdymo tvarką. Dabartinis siūlomas reglamentavimas neišsprendžia esminio klausimo, ar preliminarių sutarčių vykdymas yra tolimesnis procedūrų vykdymo etapas, ar ne. Pvz., vykdant preliminarią sutartį ir pakvietus tiekėjus pateikti pasiūlymus, buvo gauta pretenzija. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai kilo klausimas, ar nagrinėjant šią pretenziją reikia vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta pretenzijų nagrinėjimo tvarka, ar ne.

Pritarti iš dalies

Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 17.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projekto 2 str. 37 d. viešasis pirkimas yra prekių, paslaugų ir darbų įsigijimas sudarant pirkimo sutartį. Taigi, sudarius preliminariąją sutartį, pirkimas nepasibaigia. Remiantis 28 str. viešasis pirkimas, kurio metu sudaroma preliminarioji sutartis su atnaujintu tiekėjų varžymusi, atliekamas vykdant dviejų etapų pirkimo procedūras – iki preliminariosios sutarties sudarymo ir iki pirkimo sutarties sudarymo. Antrojo etapo pirkimo procedūros, t.y. atnaujintas tiekėjų varžymasis, atliekamas taikant 77 str. 6 d. nustatytas procedūras (nebetaikomos nuostatos skirtos atviram, ribotam konkursui ar kitiems pirkimo būdams), taip pat taikomos kitos Įstatymo projekto nuostatos, skirtos laimėtojo išrinkimui, pvz., pasiūlymo vertinimo kriterijai, ginčų nagrinėjimas.

Tačiau, nors atnaujinant tiekėjų varžymąsi ginčų nagrinėjimo tvarka yra taikoma, sutarties sudarymo atidėjimo termino gali būti nesilaikoma (85 str. 8 d. 2 p.). Todėl sutiktina, kad pretenzijų, kurias perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tuomet, kai jos gautos iki sutarties sudarymo, nagrinėjimo tvarka kelia neaiškumų.

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

9.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2016-12-22

1

(43)

 

 

8.Klaipėdos miesto savivaldybės nuomone, Projekte nėra pakankamų priemonių, kurios mažintų susitarimus tarp tiekėjų pirkimo procedūrų vykdymo metu (Klaipėdos miesto savivaldybės 2016 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. (4.28)-R2-3158 pridedamas):

„(...)Vienas esminių minėtos schemos aspektų yra pradinė tiekėjų konkurencija teikiant pasiūlymus, kuomet konkuruojama dėl pirmos vietos tiekėjų sąraše. Mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas įgauna pranašumą ir išimtinę „teisę derėtis“ dėl pasitraukimo iš tolimesnės kovos dėl užsakymo. Tuo tarpu pasitraukimas iš viešojo pirkimo tiekėjui nieko nekainuoja pasinaudojus neįprastai mažos kainos nepagrindimo, kvalifikacijos duomenų ar pasiūlymo nepatikslinimo „įrankiais“.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ne kartą dėjo pastangas užkirsti kelią tokio pobūdžio tiekėjų „uždarbiavimui“ savivaldybės biudžeto sąskaita, tačiau praktika parodė, kad be Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų tai padaryti yra labai sunku. Siektinu reguliavimu reikėtų padaryti tiekėjo pasitraukimą iš viešojo pirkimo ekonomiškai nenaudingu. Tačiau vien pasiūlymo užtikrinimo instituto šiam tikslui pasiekti nepakanka, kadangi pats pasiūlymo užtikrinimas dažnai pateikiamas su trūkumais. Taip, pavyzdžiui, neseniai pradėjome reikalauti pasiūlymo užtikrinime įrašyti sąlygą, pagal kurią tiekėjui nepateikus neįprastai mažos kainos pagrindimo, būtų galimybė pasinaudoti pasiūlymo užtikrinimu. Iš karto susidūrėme su atveju, kai mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas pateikė ydingą pasiūlymo užtikrinimą ir, neištaisęs trūkumų, „užleido“ pirmą vietą kone dvigubai brangesniam pasiūlymui.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija siūlo apsvarstyti galimybę nustatyti reguliavimą, pagal kurį aukščiau paminėta tiekėjų pirminė konkurencija dėl nesąžiningos išimtinės „teisės derėtis“ dėl pasitraukimo iš tolimesnės kovos galėtų vykti (kainos atskleidžiamos) tik perkančiajai organizacijai  įsitikinus tiekėjų pasiūlymų užtikrinimo tinkamumu ir (ar) kvalifikacijos (pasiūlymo) tinkamumu. Tokiu būdu nesąžiningi tiekėjai būtų priversti ištaisyti pasiūlymo (plačiąja prasme) trūkumus dar iki pirminės nesąžiningos konkurencijos dėl „teisės derėtis“, o pasitraukimas iš viešojo pirkimo nepasirašant sutarties pasidarytų ekonomiškai nenaudingas dėl pasiūlymo užtikrinimo kainos. Minėtos priemonės iš dalies įmanomos vykdant pirkimą pagal ekonominio naudingumo kriterijų ar riboto konkurso atveju, tačiau, vykdant dažniausius mažiausios kainos pirkimus, galiojantis reguliavimas nenumato galimybės pasiūlymų kainas atskleisti tik įsitikinus tiekėjų pasiūlymų (plačiąja prasme) tinkamumu.

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 11. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

10.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2016-12-22

4

 

 

9.Projekte numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Manome, kad toks įsigaliojimo terminas yra neprotingas, nes nepalikta laiko poįstatyminių teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įgyvendinti, parengimui, suderinimui ir priėmimui. Tikslinga nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo jo priėmimo ir įsigaliojimo.

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 22 dėl įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo, taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

11.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2017-02-14

44

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje pažymėjo, kad Projekto 44 straipsnio 1 dalies konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina.

Sutikdami su šia pastaba, visgi norime atkreipti dėmesį, kad Projekte svarbu numatyti, kad tiekėjų pasiūlymai, kurie neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, turi būti atmetami, kitu atveju perkančioji organizacija į pasiūlymų eilę turėtų įtraukti ir tą tiekėją, kurio pasiūlymas neatitinka šių reikalavimų, taip sukeliant tiekėjui lūkesčius, kad pirmos vietos laimėtojui atsisakius sudaryti pirkimo sutartį, jis būtų pripažįstamas laimėtoju.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome pakoreguoti Projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 44 straipsnio 1 dalį ir 44 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi (pakeičiant tolesnį straipsnio numeravimą).

Minėtą straipsnį siūlome koreguoti taip:

1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 53, 54 ir 55 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas šias sąlygas:

1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 42 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas;

2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas atitinka reikalavimus dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo pagal vadovaujantis šio įstatymo 45 straipsniuį;

3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 47 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus nustatytus pagal šio įstatymo 52 straipsnį;

4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje;

5) pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti;

6) nėra šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių.

2. Tiekėjo pasiūlymas, neatitinkantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, yra atmetamas.

Nepritarti

 

Siūloma nauja Projekto 44 str. 2 d. formuluotė nesuderinama su kitomis Projekto nuostatomis ir siekiu sumažinti administracinę naštą. Pagal Projekto 49 str. 6 d. pilnai patikrinti tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams prašant iš jų pateikti visas reikiamas pažymas būtų reikalaujama tik to tiekėjo atžvilgiu, kurio pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias. Kitiems tiekėjams pakaktų tik pateikti Europos bendrąjį viešojo pirkimo dokumentą.

 

Tuo tarpu įtvirtinus Viešųjų pirkimų tarnybos siūlomą naują Projekto 44 str. 2 d. ir siekiant atmesti tiekėjus, dėl kurių yra pašalinimo pagrindų ar kurie neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, tektų pilnai patikrinti visus tiekėjus ir iš jų visų prašyti ne tik Europos bendrojo viešojo pirkimo dokumento, bet ir jame pateiktą informaciją patvirtinančių pažymų. Tokiu būdu Europos bendrojo viešojo pirkimo dokumento institutas, kurio pagrindinis tikslas sumažinti perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams tenkančią administracinę naštą, prarastų prasmę.

 

12.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2017-02-14

46

3

 

Pastebėtina, kad perkančiosios organizacijos gali piktnaudžiauti nustatant ne tik kvalifikacijos reikalavimus, bet ir nustatant pašalinimo pagrindus, taip pat reikalavimus dėl kokybės vadybos sistemos ir aplinkos vadybos sistemų laikymosi.

Siekiant užtikrinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymąsi viešuosiuose pirkimuose, siūlome suteikti Tarnybai teisę tvirtinti visus aukščiau nurodytus reikalavimus.

 

Atsižvelgiant į tai, siūlome išbraukti Projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 46 straipsnio 7 dalį, o šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalį  išdėstyti taip:

3. Tiekėjo pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai ir reikalavimai dėl kokybės vadybos sistemos ir aplinkos vadybos sistemos laikymosi nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 53 straipsnio 9 dalimi.

Nepritarti

 

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projekto 46 str. 7 d.: „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.“

 

Sutiktina, kad tokia metodika reikalinga, kadangi praktikoje perkančiosios organizacijos nustato įstatymo reikalavimų neatitinkančius kvalifikacijos reikalavimus – neproporcingus, konkurenciją ribojančius ar su pirkimo objektu nesusijusios kvalifikacijos reikalavimus.

 

Tačiau siūloma nauja platesnė nuostata ne visai logiška, nes didžioji dalis Projekto 45 str. nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų yra privalomai taikomi. Be to, perkančiųjų organizacijų teisė nustatyti tiekėjo pašalinimo pagrindus, reikalavimus dėl kokybės vadybos sistemos ir aplinkos vadybos sistemos laikymosi neribojama aukščiau minėtais reikalavimais, kurie taikomi nustatant kvalifikacijos reikalavimus.

Taigi, neaišku kokiais kriterijais Viešųjų pirkimų tarnyba nustatytų privalomą metodiką dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos vadybos sistemos reikalavimų.

13.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2017-02-14

48

1

2

 

Pastebėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES  2014 m. vasario 26 d. dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES), 63 straipsnio 1 dalyje nepateikta nuoroda į 58 straipsnio 2 dalį, t. y. Direktyva 2014/24/ES tiesiogiai neįtvirtinama tiekėjo galimybė siekiant atitikti reikalavimą dėl teisės verstis tam tikra veikla remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais.

Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, analogiškai suformuluota ir Projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 48 straipsnio 1 dalis.

Tačiau toks reglamentavimas sudaro situaciją, kad tiekėjas dalyvaudamas pirkime net ir smulkiam darbui atlikti negalės pasitelkti subrangovo ir su juo turės sudaryti jungtinės veiklos sutartį.

 

Atsižvelgiant į Europos Komisijos eksperto paaiškinimą, kuriuo nurodoma, kad reikalavimas pagal Direktyvos 2014/24/ES 58 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos nuostatą „Jeigu viešojo paslaugų pirkimo procedūrose iš ekonominės veiklos vykdytojų reikalaujama turėti konkretų leidimą arba būti konkrečios organizacijos nariais, kad jie savo kilmės šalyje galėtų teikti atitinkamą paslaugą, perkančioji organizacija gali jų reikalauti įrodyti, jog jie turi tokį leidimą arba yra konkrečios organizacijos nariai.“ gali būti laikomas reikalavimu „profesinės kvalifikacijos ir patirties“ (Direktyva 2014/24/ES 63 straipsnio 1 dalis, Projekto 48 straipsnio 2 dalis), siekiant teisinio aiškumo, taip pat sudaryti sąlygas tiekėjams kuo platesnes galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, siūlytina papildyti rėmimosi kitais ūkio subjekto pajėgumais pagrindus.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.“

2. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu reikalaujama, išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pagal šio įstatymo 50 straipsnio 7 dalies 7 punktą arba turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 7 dalį nustatyto reikalavimo.“

Pritarti

 

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Atitinkamai patikslinti Projekto Nr. XIIP-3751(2) 61 straipsnio 1, 2 dalis.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto  nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai:   

A. Bilotaitė ir  

A. Anušauskas,

2016-11-25

 

1

(10)

 

 

Argumentai: Vidaus sandoriai nuo pat jų įteisinimo Lietuvoje buvo nuolatinių diskusijų dėl jų tikslingumo objektas. Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos su viešųjų pirkimų efektyvumo ir skaidrumo klausimais dirbančios institucijos yra išsakiusios argumentuotą nuomonę, jog tikslinga vidaus sandorių atsisakyti apskritai.

Vidaus sandorių išimtis yra iš esmės nesuderinama su laisvos konkurencijos užtikrinimo siekiu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą. Įstatymų leidėjas yra įpareigotas sudaryti sąlygas užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir numatyti priemones ir būdus jai apsaugoti. Svarstoma projekto Nr. XIIP-3750 redakcija numato galimybę sudaryti vidaus sandorius, tačiau nenumato atsakingo subjekto ir kriterijų, kuriais remdamasis jis galėtų įvertinti, ar konkretus vidaus sandoris nepažeidžia viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Iš esmės neišvengiama situacija, kai perkančioji organizacija pati subjektyviai spręs, ar vidaus sandoriai nepažeidžia pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos taryba negali parengti objektyvių kriterijų šiam klausimui įvertinti, nes jau yra pareiškusi nuomonę, kad pats vidaus sandorių egzistavimas užkerta kelia konkurencijai susiformuoti ir negali būti pateisintas faktiniu rinkos konkurencijos konkrečioje srityje nebuvimu.

Nors projekto 10 straipsnyje esanti nuoroda į Konkurencijos įstatymo nuostatas suponuoja, jog vidaus sandoriai turėtų būti taikomi tik išimtiniais atvejais, vidaus sandorių taikymo patirtis liudija esant priešingai. Pagal viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, vidaus sandorių skaičius ir bendra vertė kasmet auga nuo 2010 metų, kai ši praktika buvo įteisinta.  Pavyzdžiui, 2012 m. sandorių skaičius buvo 131 ir jų vertė siekė 278 mln. litų, o 2013 m. jų jau buvo 206 ir jų bendra vertė 641 mln. litų.

Dažni atvejai, kai vidaus sandoriais apribota konkurencija lemia didesnes viešųjų paslaugų tiekimo sąnaudas, o jų kaina yra perkeliama ant vartotojų. Valstybės kontrolei atlikus valstybinį auditą „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ buvo nustatyta, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Kainų komisija, nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni nei sudaromi vidaus sandoriais; kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu; bei kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs. Pažymėtina, kad panaši į  nustatytą Valstybės kontrolės atlikto audito metu situacija yra ir kituose energetikos sektoriuose – šilumos ir dujų. Konkurencijos tarybos duomenimis, esama atvejų, kai dėl vidaus sandorių atliekų tvarkymo paslaugos pabrango iki 100 procentų.

Dėl išvardytų priežasčių siūlytina visiškai atsisakyti sąžiningą konkurenciją ribojančio ir viešųjų paslaugų kainas didinančio vidaus sandorių reguliavimo, kurio reikalingumo klausimas neišvengiamai paliekamas perkančiųjų organizacijų subjektyviam apsisprendimui ir bet kuriuo atveju užkerta kelią konkurencijai atsirasti visur, kur taikomi pirkimai vidaus sandorių keliu.

Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo 10 straipsnį ir atitinkamai suderinti įstatymo straipsnių numeraciją.

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

2.

Seimo nariai: D.Kreivys,

A. Skardžius,

2016-12-15

1

(99)

N

 

 

     Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Be to, dažnai pirkimus atliekantys asmenys pažeidimus padaro todėl, kad vykdo neteisėtus vadovo nurodymus. Todėl administracinė atsakomybė turėtų būti taikoma ne tik Komisijos nariams, ekspertams, asmenims, atsakingiems už sutarties vykdymą, bet ir perkančiosios organizacijos vadovams ar jų įgaliotiems asmenims (nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo Komisijos veikloje ar priėmė su pirkimu susijusius sprendimus).

     Todėl siūlytina Įstatymo projektą papildyti nauju 98 straipsniu, kuris nustatytų perkančiosios organizacijos vadovų, Komisijos narių, ekspertų, asmenų, atsakingų už sutarties vykdymą ir kitų asmenų atsakomybę.

     Pasiūlymai:

  1. Papildyti Įstatymo projektą nauju 98 straipsniu:

„98 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė

1. Už perkančiosios organizacijos atliekamus viešuosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas.

2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“

2. Atitinkamai suderinti Projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

 Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

3.

 

Seimo narys

K. Bacvinka,

2017-01-11

1

(85)

5

11

N

Argumentai:

Būtina sudaryti galimybę VĮ miškų urėdijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, perkantiems miško sodmenis arba jų išauginimo paslaugas valstybiniams ir privatiems miškams atkurti ir įveisti, sudaryti viešųjų pirkimų sutartis ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Šie atvejai nepatenka į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) 84  straipsnio 5 dalyje numatytus išimtinius atvejus, pagal kuriuos sutartis leidžiama sudaryti ilgiau kaip 3 metams. Jų taip pat negalima priskirti minėto Projekto 84 str. 5 d. 10 p. nurodytiems atvejams, nes miško sodmenų auginimo trukmė priklauso nuo medžių rūšių genetinių-biologinių savybių ir klimato sąlygų, kurios nepriskirtinos ekonominiams ar socialiniams veiksniams.

Sudaryti miško sodmenų pirkimo ar jų išauginimo paslaugų sutartis ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui būtina dėl šių priežasčių:

1. Miško sodmenys miško medelynuose dėl įvairių medžių rūšių biologinių savybių auginami vidutiniškai 2–4 metus, priklausomai nuo medžių rūšies (pavyzdžiui, paprastoji eglė ir paprastasis ąžuolas, kurie sodinami visuose šalies regionuose, auginami 4 metus, paprastoji pušis – 2 metus ir pan.). Todėl miško sodmenų ar jų išauginimo paslaugų pirkėjams neišvengiamai kyla ir ateityje kils problemų, kai miško sodmenų išauginimo paslaugų sutartys dėl kai kurių medžių rūšių biologinių savybių turės būti sudaromos ne 3, bet 4 metams.

2. Miško sodmenų augintojams (tiekėjams), t. y. valstybiniams ar privatiems miško medelynams taip pat palankiau sudaryti ilgesnes kaip 3 metų sutartis su sodmenų pirkėjais, nes tik sudarant ilgalaikes sutartis galima planuoti medelynų plėtrą ir investuoti į pažangių, bet brangių  miško sodmenų auginimo technologijų diegimą miško medelynuose.

3. Visos 42 VĮ miškų urėdijos turi savo miško sėklinę bazę (sėklinius medynus, sėklines miško medžių plantacijas ir kt.), pačios renka ir ateityje rinks sėklas, daugelis jų specializuojasi auginti tik tam tikrų medžių rūšių sodmenis, kitos – neturi medelynų, jų skaičių dėl ekonominių priežasčių numatoma mažinti, todėl dažniausiai perka ir pirks tik sodmenų išauginimo paslaugas. Pagal Projekto 84 str. nuostatas, miško sodmenų išauginimo sutartys negalėtų būti sudaromos ilgiau nei 3 metams, ir tokiu būdu netektų galimybės pirkti sodmenų, kurių auginimo trukmė dėl biologinių savybių ar veiksnių  ilgesnė nei 3 m., išauginimo paslaugų.

 

     Pasiūlymas:

      Papildyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-3750(2)) 84 straipsnio 5 dalį nauju 11 punktu ir šią dalį išdėstyti taip:

     ,,5. Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties sudarymo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:

1) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų;

2) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų;

3) prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai;

4) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas;

5) dokumentų saugojimo paslaugų;

6) darbų ar statinio statybos techninės priežiūros paslaugų;

7) statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų arba statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu;

8) investicijų projektų įgyvendinimo;

9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų;

10) kitų prekių ir (ar) paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis ir perkančioji organizacija tai pagrindžia.;

11) miško sodmenų pirkimo ir (ar) miško sodmenų išauginimo paslaugų.“

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 19. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

4.

Seimo nariai:

D. Kreivys ir

V. Sinkevičius,

2017-02-14

(1)

24

2

 

Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad antru (žemiau dėstomu) pasiūlymu siūloma nustatyti prievolę perkančiosioms organizacijoms pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – CPO), atliekant tarptautinius ir supaprastintus pirkimus, ir į tai, kad didžioji dalis perkančiųjų organizacijų per CPO atliekamų pirkimų yra mažos vertės pirkimai, siūlytina nustatyti prievolę pirkti per CPO ir mažos vertės pirkimų atveju. Tačiau, kartu įvertinus tai, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytu atveju, t. y., kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 5 000 Eur, apie mažos vertės pirkimą galės būti neskelbiama ir tokiu atveju, pvz., mažos perkančiosios organizacijos regionuose, galimai, prekes pirktų iš vietinių parduotuvių, siūlytina įstatymo projekte įtvirtinti išimtį, jog mažos vertės pirkimams, kai pirkimo sutarties vertė neviršija 5 000 EUR, prievolės pirkti per CPO nėra.

Pasiūlymai:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Tarptautinio pirkimo, supaprastinto pirkimo ir mažos vertės pirkimo atlikimas

2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 25, 30, 33 straipsnių, 56 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio, 84 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 89 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyje nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 80 straipsnio reikalavimų, jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punktu.“

2. Atitinkamai suredaguoti Projekte esančias nuorodas.

Pritarti iš dalies

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 21 ir patobulintą įstatymo projektą (keitėsi Pasiūlymo tekste minimos nuorodos). Atitinkamai patikslinti Projekto Nr. XIIP-3751(2) 89 straipsnį.

5.

Seimo nariai:

 D. Kreivys ir

V. Sinkevičius,

2017-02-14

(1)

30

3

4

Argumentai: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija gali neskelbti apie pirkimą, kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 Eur. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, atliekant mažos vertės pirkimus, būtina nustatyti mažesnę - 5 000 Eur – ribą, iki kurios galima neskelbti apie mažos vertės pirkimus. Iki šios ribos taip pat nebus prievolės pirkti per CPO.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 30 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 5 000 Eur (dešimt penki tūkstančiųiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat atitinkamai patikslinti Projekto Nr. XIIP-3751(2) 36 straipsnio 2 dalį.

6.

Seimo nariai:

D. Kreivys ir

V. Sinkevičius,

2017-02-14

(1)

81

 

 

Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti/palikti pareigą perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją, kai jos elektroniniame kataloge siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius.

Siūlymas grindžiamas siekiu sudaryti sąlygas dar spartesnei viešųjų pirkimų centralizavimo plėtrai ir finansinės naudos, kurią valstybė gauna dėl viešųjų pirkimų vykdymo per centrinę perkančiąją organizaciją, didėjimui.

Didėjant centralizuotų pirkimų skaičiui neatsiejamai didėtų skaidrumas viešųjų pirkimų sektoriuje ir mažėtų korupcijos apraiškų pasireiškimo galimybė, būtų sudaromos palankesnės galimybės tiekėjams sąžiningai konkuruoti ir tokiu būdu pasiekti geresnius pirkimų rezultatus. Konkurencingos ir skaidrios viešųjų pirkimų rinkos užtikrinimas mažintų vis dar egzistuojantį visuomenės nepasitikėjimą ir pasipiktinimą viešųjų pirkimų sektoriaus neskaidrumu, o Viešųjų pirkimų tarnybai būtų paprasčiau stebėti viešųjų pirkimų procesus. Jeigu pačioms perkančiosioms organizacijoms bus nustatoma teisė spręsti, ar vykdyti pirkimą pasinaudojant centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, ar ne, abejotina, ar jos bus linkusios net kasdieninei veiklai reikalingų prekių/paslaugų įsigyti per centrinę perkančiąją organizaciją.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„80 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

1. Perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:

1) atlikta pirkimo procedūra;

2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;

3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje.

2. Perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

2 3. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jei ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:

1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;

2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu;

3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 76 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.

3 4. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnio reikalavimus.

4 5. Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos.

5 6. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (-os) institucija (-os) arba savivaldybės taryba.

6 7. Centrinės perkančiosios organizacijos veikla finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

7 8. Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Atitinkamai patikslinti Projekto Nr. XIIP-3751(2) 89 straipsnį.

7.

Seimo narės:

A. Bilotaitė,

I. Šimonytė,

2017-02-15

45

4

6

Argumentai:

Atsižvelgiant į praktikoje susiformavusią ydingą praktiką, kuomet į nepatikimų tiekėjų sąrašus įtraukti subjektai įsteigia analogišką veiklą vykdančius juridinius asmenis ir toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, taip išvengiant atsakomybės už viešųjų pirkimų įstatymo ar ankstesnių viešųjų pirkimų sutarčių pažeidimus, siūlytina papildyti privalomus tiekėjo pašalinimo pagrindus, nustatant, kad perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi pagrįstų įrodymų, kad tiekėjas yra įsteigtas siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo.

Pasiūlymai:

1. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) tiekėjas yra neįvykdęs viešojo pirkimo sutarties, pirkimo sutarties su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 2 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 2 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 2 metus nustatyta, kad jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi pagrįstų įrodymų, kad tiekėjas yra įsteigtas siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekte esančias nuorodas.

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto 2017-03-08 posėdyje išsakytus argumentus, siūlytina Seimo narių pasiūlymui pritarti iš dalies ir įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą išdėstyti taip:

„6) tiekėjas yra neįvykdęs viešojo pirkimo sutarties, pirkimo sutarties su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 2 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 2 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 2 metus nustatyta, kad jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas, siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo;“

 

8.

Seimo narys

G. Kindurys,

2017-03-01

 

3

1

 

Argumentai: Perkančiosioms organizacijoms reikalinga laiko prisiderinti prie naujai reglamentuojamos procedūrų tvarkos, todėl tikslinga įstatymo įsigaliojimo terminą nustatyti 2018 m. sausio 1 d.

Pasiūlymai:

1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 2018 m. sausio 1 d.

Nepritarti

Pritarta Seimo nario V. Sinkevičiaus 2017-03-07 pasiūlymui, jog įstatymas įsigaliotų 2017-07-01. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projekto redakciją.

9.

Seimo narys

V. Sinkevičius,

2017-03-07

3

 

 

     Argumentai: Viešųjų pirkimų tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau – CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam viešųjų pirkimų reglamentavimui. CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) Nr. XIIP-3750 (2), būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją (t. y., kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujo viešųjų pirkimų reglamentavimo, manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIIP-3750(2) įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 m. liepos 1 d.

  Pasiūlymai:

  1. Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio 6 dalis ir 90 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

3. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai pateikia iki 2017 m. balandžio 18 d.

5. Lietuos Respublikos Vyriausybės įgaliotos kompetentingos institucijos iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

6. Iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2017 m. birželio 30  d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

7. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytų pirkimo sutarčių vykdymas turi būti tęsiamas taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas.

8. Iki 2017 m. liepos 1 d. sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.““

2. Atitinkamai suderinti viešųjų pirkimų įstatymų paketą sudarančių įstatymų projektų įsigaliojimo datas.

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

10.

Seimo narys

S. Gentvilas,

2017-03-07

45

3

1

Argumentai: Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 45 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, jog tiekėjas, nors ir būdamas pilnutinai neįvykdęs mokestinių prievolių, tai yra nesumokėjęs mokesčių biudžetui, įskaitant socialinio draudimo įmokų, iš pirkimo procedūros gali būti nešalinamas, jeigu „tiekėjas yra įsipareigojęs ar yra įpareigotas sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu minėtus įsipareigojimus“. Šiuo atveju, nepilnai vykdančiam savo įsipareigojimus tiekėjui, yra suteikiama galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje preziumuojant, jog toks tiekėjas ateityje pilnutinai įvykdys mokestines prievoles, bei galės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Pažymėtina, jog įsipareigojusio tiekėjo galimybės ir ketinimai skiriasi nuo tiekėjo, kuriam tokia prievolė yra inicijuota priverstinai, kitų asmenų. Visi, valstybės biudžetui skolingi subjektai, be išimties, įvairiomis priemonėmis yra įpareigojami įvykdyti mokestines prievoles. Tačiau ne visi šiuos įpareigojimus priima ir prisiima pareigą juos sąžiningai įvykdyti. Esant minėtai situacijai ir vadovaujantis įstatymo projekte įtvirtintu reglamentavimu, pirkimo procedūroje gali dalyvauti visi skolininkai, neatsižvelgiant į jų galimybes ir ketinimus įvykdyti mokestinę pareigą ir pirkimo sutartį. Tiekėjas turintis galimybes ir sąžiningą ketinimą padengti mokestinius įsiskolinimus, savo laisva valia, geranoriškai, raštiškai įsipareigoja sumokėti mokesčius ir šį įsipareigojimą pateikia pirkimo procedūrai. Kitu atveju, įpareigotas asmuo nors ir turėjo tokią pat galimybę įsipareigoti, tačiau to nepadarė, ko pasekoje yra įpareigotas mokesčius administruojančių subjektų, vykdyti mokestinį įpareigojimą. Tiekėjo pateiktas pirkimo procedūrai įpareigojimas, savaime nepatvirtina tiekėjo ketinimo ir galimybių sumokėti mokesčius ir tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Tuo labiau, nėra nustatytas kontrolės mechanizmas kontroliuojantis ar tiekėjas tinkamai vykdo įpareigojimą. Priešingai, tiekėjui kuris rašytinio susitarimo pagrindu yra įsipareigojęs padengti įsiskolinimą, yra nustatyti kontrolės instrumentai, bei griežtai apibrėžti skolos grąžinimo terminai, tvarka ir sankcijos. Todėl, turėtų būti sudaryta galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje tam tiekėjui, kuris savo iniciatyva raštiškai patvirtina jog turi finansines galimybes dengti mokestinius įsiskolinimus ir įsipareigoja tai vykdyti, bet ne tam tiekėjui, kuris savo veiksmais (neveikimu) tokių argumentų (įsipareigojimų) nepateikia.   

Pasiūlymai:

Pakeisti Įstatymo projekto 45 straipsnio 3 dalies 1 punktą jį išdėstant:

45 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindai  

1) tiekėjas yra įsipareigojęs ar yra įpareigotas sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu minėtus įsipareigojimus;

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

11.

Seimo narys

S. Gentvilas,

2017-03-07

46

3

4

Argumentai: Įstatymo projekto 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų mokėjimų nevykdymą, pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte nėra apibrėžtas ir numatytas perkančiosios organizacijos „sužinojimo“ apie tiekėjo teistumą būdas ar priemonės. Nesant šių esminių duomenų gavimo ar pateikimo reglamentavimui, tiekėjas būdamas teistas už šio straipsnio 3 dalyje numatytas veikas, turi realią galimybę šių duomenų perkančiajai organizacijai nepateikti ir dalyvauti lygiomis teisėmis su kitais tiekėjais pirkimo procedūroje. Tokiu būdu, būtų pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principai. Todėl siūloma, Įstatymo projekto 46 straipsnio 3 dalį papildyti 4 punktu, kuris konkrečiai ir aiškiai nustatytų prievolę tiekėjui pristatyti dokumentą apie jo teistumą per pastaruosius 5 metus.

Pasiūlymai:

Papildyti Įstatymo projekto 46 straipsnio 3 dalį 4 punktu jį išdėstant:

46 straipsnis. Tiekėjo kvalifikacijos tikrinimas

4) reikalauti dokumento apie tiekėjo teistumą per  pastaruosius 5 metus.

Nepritarti

Siūloma nauja Įstatymo projekto nuostata būtų perteklinė, nes ji dubliuotų 50 str. 2 d.: „Perkančioji organizacija, reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog nėra šio įstatymo 45 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 6 dalies 2 punkte nustatytų pašalinimo pagrindų, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą.“

12.

Seimo narys

S. Gentvilas,

2017-03-07

46

3

5

Argumentai: Įstatymo projekto 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Įstatymo projekte nėra apibrėžta ir numatyta perkančiajai organizacijai „kitų įrodymų“ gavimo, rinkimo, įforminimo ir vertinimo tvarka. Perkančioji organizacija įrodymus apie tiekėjo įsipareigojimų nevykdymą, gali gauti tik iš pačio tiekėjo. Esant tokiam situacijos neapibrėžtumui, įsipareigojimus nevykdantis tiekėjas gali nepateikti duomenų apie savo įsipareigojimų netinkamą vykdymą ir tuo pačiu dalyvauti konkurse lygiomis teisėmis su kitais, sąžiningai mokesčius mokančiais tiekėjais. Tokiu būdu, būtų pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai.

Siūloma Įstatymo projekto 46 straipsnio 3 dalį papildyti 5 punktu, kuris nustatytų prievolę tiekėjui pateikti dokumentus, patvirtinančius apie tinkamą tiekėjo mokestinių prievolių įvykdymą ar įsipareigojimą tokias prievoles pilnutinai ir savalaikiai įvykdyti.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 46 straipsnio 3 dalį 5 punktu jį išdėstant:

46 straipsnis. Tiekėjo kvalifikacijos tikrinimas

5) reikalauti dokumento patvirtinančio apie įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų, mokėjimų tinkamą įvykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija ar dokumento patvirtinančio tiekėjo įsipareigojimą sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas.

Nepritarti

Siūloma nauja Įstatymo projekto nuostata būtų perteklinė, nes ji dubliuotų 50 str. 2 d.: „Perkančioji organizacija, reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog nėra šio įstatymo 45 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 6 dalies 2 punkte nustatytų pašalinimo pagrindų, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą.“

13.

Seimo narys

S. Gentvilas,

2017-03-07

46

50

8

10

 

Argumentai: Perkančioji organizacija, turėdama ribotas galimybes ir išteklius gauti, rinkti, vertinti informaciją apie tiekėjų patikimumą ir jų kompetenciją, turėtu atsižvelgti ir objektyviai įvertinti informaciją, gautą iš trečiųjų asmenų, apie konkurse dalyvaujančių tiekėjų galimai nesąžiningus veiksmus. Tokiai informacijai pasitvirtinus, perkančioji organizacija turėtu privalomai reikalauti tiekėjo žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti. Tokiu būdu būtų išvengta neigiamų pasekmių, o tiekėjai žinodami, kad teisingos informacijos apie jų nesąžiningus veiksmus pateikimas pirkėjui, iš tiekėjų pareikalaus papildomų reikalavimų įvykdymo. Tokios praktikos įteisinimas, padidintu galimybes pirminėje pirkimo procedūros stadijoje identifikuoti nekvalifikuotus tiekėjus ir juos pašalinti iš procedūros.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 46 straipsnį 8 dalimi jį išdėstant sekančiai:

46 straipsnis. Tiekėjo kvalifikacijos tikrinimas

8 perkančioji organizacija, gavusi pagrįstų ir objektyvių duomenų iš trečiųjų asmenų, apie tiekėjų netinkamą kvalifikaciją, techninį ar profesinį pajėgumą, privalo reikalauti tiekėjo žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties.

Pritarti iš dalies

Argumentai

Manytina, kad siūloma nuostata iš dalies dubliuotų esamą reguliavimą, nes Įstatymo projekto 50 str. 10 d.  jau yra nustatyta, kad jeigu  perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Tačiau, pritariant  Seimo nario pasiūlymui, kad perkančioji organizacija visuomet, gavusi tam tikros informacijos apie tiekėjų neatitikimą kvalifikacijos reikalavimams, patikrintų gautos informacijos teisingumą, siūlytina tikslinti 50 str. 10 d. nuostatą ir nustatyti pareigą perkančiajai organizacijai kreiptis į kompetentingas institucijas, jei jai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo.   

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 50 straipsnio  10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jeigu reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės negu perkančioji organizacija, ji gali turi kreiptis į atitinkamas tos valstybės kompetentingas institucijas.“

14.

Seimo narys

S. Gentvilas,

2017-03-07

48

8

 

Argumentai: Įstatymo projekto 48 str. 5 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija atsižvelgdama į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. Tačiau šiuo reikalavimu nėra aiškiai nurodyta ir neapibrėžta, kada perkančioji organizacija gali reikalauti solidarios atsakomybės. Iš to seka, kad perkančioji organizacija gali niekada nereikalauti šalių solidarios atsakomybės. Kaip rodo praktika, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi tiekėjas, dažnai būna nekvalifikuoti, turintys įsiskolinimų, neturintys nuosavo turto arba realiai veiklos nevykdantys subjektai. Todėl iškilus ginčui ir nesant solidarios tiekėjų su subtiekėjais atsakomybės, realiai darbus organizavę ir veiklą vykdę tiekėjai, išvengia atsakomybės, o nuostolių ar žalos padengimas tampa neįgyvendinamas.

Siūloma papildyti 48 straipsnį 8 dalimi, nustatant privalomą solidarią tiekėjo ir subjektų kurių pajėgumais remiamasi tiekėjas atsakomybę, pirkėjui gavus objektyvių duomenų iš trečiųjų asmenų, apie rizikas, galinčias įtakoti sutarties neįvykdymą. Tuo labiau, tiekėjui, kaip rangovui yra keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai, todėl tiekėjas, rinkdamasis subtiekėjus turi būti pakankamos kompetencijos, elgtis atsakingai, apdairiai ir kvalifikuotai, bei už tokius savo veiksmus prisiimti galimas rizikas.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 48 straipsnį 8 dalimi jį išdėstant sekančiai:

48 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais

8. Perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą, perkančiajai organizacijai gavus duomenų iš trečiųjų asmenų, apie tiekėjų ar jų pasirinktų subtiekėjų neatitikimo keliamiems kvalifikacijos reikalavimams.

Nepritarti

Siūloma nuostata prieštarautų Direktyvos 2014/24/ES 63 str. 1 d. nuostatai: „<..>Kai ekonominės veiklos vykdytojas remiasi kitų subjektų pajėgumu kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, atžvilgiu, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas ir tie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties įvykdymą.<...>“, kuri suteikia teisę, o ne prievolę perkančiajai organizacijai reikalauti solidarios tiekėjų ir ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, atsakomybės.

Taip pat siūloma 48 str. 8 d. prieštarautų to paties straipsnio 5 d., kuri perkelia minėtą direktyvos nuostatą.

 

Kartu paminėtina, kad jeigu tiekėjas remiasi ūkio subjekto pajėgumais, perkančioji organizacija privalo patikrinti, ar nėra to ūkio subjekto pašalinimo pagrindų, įskaitant ir dėl mokesčių mokėjimo. Taip pat ar ūkio subjektas tenkina jam keliamus kvalifikacijos reikalavimus.

15.

Seimo narys

S. Gentvilas,

2017-03-07

87

5

 

Argumentai: Įstatymo projekto 86 straipsnyje yra numatyti reikalavimai tiekėjams, jog pastarieji turi pateikti perkančiajai organizacijai subtiekėjų duomenis ir nurodyti, kokiai pirkimo sutarties daliai, kokius subtiekėjus tiekėjas ketina pasitelkti.

Tačiau, perkančioji organizacija tikrina tiekėjo subtiekėjus, ar nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų pašalinimo pagrindų, tik tais atvejais, kai tiekėjas nesiremia subtiekėjo pajėgumais (86 straipsnio 1 dalias). Todėl siūloma praplėsti perkančiosios organizacijos galimybes tikrinti tiekėjo subtiekėjus, numatant, kad perkančioji organizacija tikrina tiekėjo subtiekėjus ne tik tuo atveju kai tiekėjas nesiremia subtiekėjo pajėgumais, bet ir tuomet, kada tiekėjas pateikia duomenis apie subtiekėjus. 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 86 straipsnio 5 dalį papildyti ir išdėstyti sekančiai:

86 straipsnis. Subtiekimas

5. Tiekėjui nurodžius subtiekėjus ir tais atvejais, kai tiekėjas nesiremia

subtiekėjo pajėgumais, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tinkamą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasi šio įstatymo 49, 50 straipsniuose nustatytais reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Tokiu atveju, jeigu subtiekėjo padėtis atitinka bent šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytą pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą pakeistų minėtą subtiekėją reikalavimus atitinkančiu subtiekėju.

Nepritarti

 

Siūlymas dubliuotų Įstatymo projekto 48 str. 4 d. „4. Perkančioji organizacija pagal šio įstatymo 49 ir 50 straipsnių nuostatas patikrina, ar ūkio subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis tiekėjas, tenkina jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų. <...>“.

16.

Seimo narys

S. Gentvilas,

2017-03-07

87

6

 

Argumentai: Įstatymo projekte yra numatyta, jog duomenis apie tiekėjo subtiekėju patikimumą ir kvalifikaciją, perkančioji organizacija gauna savo iniciatyva arba šiuos duomenis pateikia tiekėjo subtiekėjai. Tik šių duomenų pagrindu perkančioji organizacija gali patikrinti ar nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo subtiekėjo pašalinimo pagrindų.

Tačiau, tiekėjo subtiekėjai, dėl įvairių priežasčių gali pateikti netikslius duomenis, o perkančioji organizacija, turėdama ribotas galimybes gauti ir rinkti informaciją, taip gali surinkti duomenis, neatspindinčius realios tiekėjų subtiekėjų kvalifikacijos. Todėl siūloma, perkančiajai organizacijai įvertinti trečiųjų asmenų iniciatyva pateiktus objektyvius ir pagrįstus duomenis apie tiekėjų subtiekėjų neatitikimus pirkėjo keliamiems kvalifikacijos reikalavimams.

    

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 86 straipsnį 6 dalimi ir išdėstyti sekančiai:

86 straipsnis. Subtiekimas

6. perkančioji organizacija privalo patikrinti, ar nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo subtiekėjo pašalinimo pagrindų, informacijos pagrindu, gautos iš trečiųjų šalių.

Nepritarti

 

Nesutiktina, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas perkančioji organizacija vertina tik tiekėjo pateiktą informaciją. Pvz.: 45 str. 1 d. teigiama, kad „1. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi pagal šio įstatymo 49 ir 50 straipsnius ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką: <...>“. 45 str. 3 d. taip pat teigiama, kad „<...>tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino <...>“.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tai būtų perteklinė nuostata. Be to, siūloma tikslinti ne tą straipsnį, kuris nustato pašalinimo pagrindus (45 str.) ir jų nebūvimą įrodančias priemones (50 str.).

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto  nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

 

 

 

 

Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus.

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto sprendimą ir Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

2.

1. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

2

 

12

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Audito komiteto 3 pasiūlymas), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Informacinė sistema „E. sąskaita“ – valstybės informacinė sistema, skirta informacinių technologijų priemonėmis parengti, pateikti ir išsaugoti su viešųjų pirkimų sutarčių, sudarytų vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas), pirkimo sutarčių, sudarytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas), ir vandens, energijos ar energijai gaminti skirto kuro pirkimo sutarčių, sudarytų pagal Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo išimtį, ir vidaus sandorių vykdymu susijusias sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus, gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą.“

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.

3.

2. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

2

 

17

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą (Audito komiteto 28 pasiūlymas) nustatyti baudas fiziniams asmenims už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, siūlytina suderinant projekto nuostatas patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 17 dalį.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo priimtas daugiau kaip prieš vienus dvejus metus;“

Nepritarti

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, jog sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis); taip pat, atsižvelgiant į tai, jog Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto pasiūlymui Nr. 28 dėl viešųjų pirkimų įstatymo projekto papildymo nauju VII skyriumi „ATSAKOMYBĖS UŽ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS TAIKYMO TVARKA IR BYLŲ NAGRINĖJIMO PROCESAS“, Komitetas nepritarė ir šiam Audito komiteto pasiūlymui Nr. 2.

 

Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

 

4.

3. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

10

 

 

 

Argumentai:

Pritariant Seimo narių A. Bilotaitės ir A. Anušausko pasiūlymui ir jame išdėstytai argumentacijai, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos argumentuotas pozicijas dėl būtinybės eliminuoti vidaus sandorių teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad įstatymo projektu siūlomas vidaus sandorių teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų pirkimų metu lėšų panaudoti racionaliausiu, efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu, taip pat sudaro sąlygas iškreipti sąžiningą konkurenciją, siūlytina išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

1. Išbraukti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį:

„10 straipsnis. Vidaus sandoriai

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkančioji organizacija sudaro su kita perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:

1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;

2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;

3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.

2. Vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

3. Siekdama sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkančioji organizacija:

1) tvirtindama šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;

2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis;

3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą.

4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas.

Pritarti

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

 

5.

4. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

19

 

3

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji bet kokiu atveju privalėtų įsitikinti, ar šios informacijos tikrai negali atskleisti tretiesiems asmenis, siūlytina pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 3 dalį ir įtvirtinti perkančiosios organizacijos pareigą, o ne teisę įsitikinti dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji gali privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

6.

5. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

19

 

4

 

 

Argumentai:

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę tiekėjui susipažinti ir su tais pasiūlymais, kurie nėra nustatomi laimėjusiais. Toks reglamentavimas didina perkančiosios organizacijos administracinę naštą – ji papildomai turi aiškintis dėl pasiūlymuose nurodytos konfidencialios informacijos pagrįstumo ir neatskleisti pagristai laikytinos konfidencialios informacijos (t. y. atrinkti pasiūlymų dokumentus ir juose esančius duomenis, kurie yra konfidencialūs). Įvertinus tai, kad tiekėjai turėtų būti suinteresuoti susipažinti tik su pirmoje vietoje pasiūlymų eilėje esančiu pasiūlymu (nes, jei būtų apskųstas žemesnėje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymas pirkimo rezultatai iš esmės nepasikeistų), siūlytina patikslinti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 4 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su kitų tiekėjų pasiūlymais ar paraiškomis laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

7.

6. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

24

 

2

 

 

Argumentai:

1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 24 straipsnio 2 dalyje perkančiajai organizacijai numatyta prievolė mažos vertės pirkimus traukti į pirkimų planus. Pritartina siekiui, kad informacija apie numatomus mažos vertės pirkimus būtų vieša – perkančioji organizacija pirkimus planuotų atsakingiau, tiekėjai galėtų iš anksto įvertinti perkančiosios organizacijos poreikius, o Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų tiksliau nustatyti, ar buvo vykdytas tinkamos vertės pirkimas. Tačiau šiuo metu esantis CVP IS funkcionalumas nėra patogus pirkimų plano rengimui ir skelbimui (sistemoje nėra galimybės skaičiuoti numatomos pirkimo vertės, tvirtinti pirkimų plano). Manytina, kad papildoma administracinė našta perkančiosioms organizacijoms, kol nebus įdiegti reikiami funkcionalumai, neturėtų būti sukuriama, todėl siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d. (iki šio termino numatoma sukurti naują pirkimų vykdymo sistemą).

2. Siekiant supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, siūlytina nustatyti, kad mažos vertės pirkimai gali būti atliekami ne CVP IS priemonėmis, kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra 10 000 Eur.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 25, 30, 33 straipsnių, 56 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 89 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose punkte, 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, ar 5 ir 6 dalyse dalyje nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma.“

Pritarti iš dalies

Pritarti siūlomai nuostatos įsigaliojimo datai, tačiau tikslintinos straipsnio dalyje esančios nuorodos į įstatymo straipsnius. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

8.

7. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

27

 

1

2

 

 

Argumentai:

Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, dažnu atveju vykdant viešuosius pirkimus statybos ir projektavimo darbai nėra skaidomi. Toks viešųjų pirkimų modelis yra ydingas, nes konkursuose dominuojančią padėtį turi rangovai, o ne projektuotojai. Iš praktikos žinoma, kad rangovas, kaip pagrindinis pasiūlymą teikiantis subjektas, projektavimo paslaugoms skaičiuoja ir savo antkainį, kuris vidutiniškai sudaro apie 40 proc. nuo projektavimo paslaugų. Autorinė priežiūra, kurią turėtų vykdyti projekto autorius siekdamas užtikrinti tinkamą sprendinių įgyvendinimą, nėra objektyviai vykdoma, nes rangovas yra projektuotojo užsakovas, mokantis jam už suteiktas paslaugas. Taip pat vėliau, vykdant sutartį, būna ir ženklus sutarties kainos išaugimas dėl projektinių sprendinių. Siekiant išvengti susiklosčiusios ydingos praktikos, priešingai - sudaryti sąlygas racionaliam lėšų panaudojimui, siūlytina nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį vykdant viešuosius pirkimus darbai ir projektavimo paslaugos, išskyrus tam tikras išimtis turėtų būti skaidomi.

 

Pasiūlymai:

1. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tarptautinisai pirkimasi ir supaprastinti pirkimai, kai perkami darbai ir projektavimo paslaugos, privalo būti, o kiti supaprastintasi ar šio įstatymo 2 priede nurodytųi socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimasi gali būti atliekamasi skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.“

2. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tarptautinio pirkimo ar supaprastinto  pirkimo, kai kartu perkami darbai ir projektavimo paslaugos, atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką  netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas  pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis.“

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 7. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

9.

8. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

34

 

2

 

9

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 7 pasiūlymą, kuriuo siūloma nustatyti reglamentavimą, pagal kurį vykdant viešuosius pirkimus darbai ir projektavimo paslaugos (pirkimų objektas), išskyrus tam tikras išimtis turėtų būti skaidomi, būtina suderinti įstatymo projekto nuostatas ir pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

 

Pasiūlymai:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto ar supaprastinto  pirkimo objekto, kai kartu perkami darbai ir projektavimo paslaugos, neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje;“

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 9. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

10.

9. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

34

 

2

 

31

 

Argumentai:

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti imperatyvią visų tiekėjų pareigą vykdant pirkimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, kreditinius ir debetinius dokumentus bei avansines sąskaitas pateikti naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, susijusias su „force majore“ situacijomis ir atvejus, kuomet pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Įstatyminiu lygmeniu įtvirtinamas tinkamas sąskaitų faktūrų pateikimo būdas. Todėl projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma įtvirtinti perkančiosios organizacijos teisė neapmokėti kitokiais būdais nei per „E. sąskaita“ gautų sąskaitų, laikytina pertekliniu reglamentavimu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies atžvilgiu.

 

Pasiūlymas:

1. Išbraukti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 31 punktą:

„31) informacija, kad perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje;“

2. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 32 punktą atitinkamai laikyti 31 punktu.

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

11.

10. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

45

 

4

 

 

6

 

 

 

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnyje įtvirtinami tiekėjo pašalinimo pagrindai. Minėto straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinami atvejai kuomet tiekėjas laikomas nepatikimu ir dėl to perkančiosios organizacijos pašalinamas iš pirkimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas tiekėjui dalyvauti viešųjų pirkimo procedūrose yra susijęs ne tik su nubaudimo, bet ir atgrasomuoju bei prevenciniu tikslais, kuriais siekiama iš esmės pagerinti viešųjų pirkimų kokybę, užtikrinti skaidrumą, siūlytina terminą, kuomet tiekėjas laikomas nepatikimu dėl straipsnyje įvardintų pagrindų prailginti iki 3 metų.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) tiekėjas yra neįvykdęs viešojo pirkimo sutarties, pirkimo sutarties su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 2 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 2 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 2 3 metus nustatyta, kad jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.“

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

12.

11. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

45

 

4

6

 

7

3

 

N

b

Argumentai:

Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnyje įtvirtinami tiekėjo pašalinimo pagrindai. Minėto straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinami atvejai kuomet tiekėjas laikomas nepatikimu ir dėl to perkančiosios organizacijos pašalinamas iš pirkimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas tiekėjui dalyvauti viešųjų pirkimo procedūrose yra susijęs ne tik su nubaudimo, bet ir atgrasomuoju bei prevenciniu tikslais, kuriais siekiama iš esmės pagerinti viešųjų pirkimų kokybę, siūlytina nustatyti, kad tiekėjas imperatyviai pašalinamas iš pirkimų procedūrų už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus (pavyzdžiui neteikia finansinės ataskaitos VĮ Registrų centras ir kt.), nes pagal šiuo metu siūlomą teisinį reguliavimą tai yra perkančiosios organizacijos pasirinkimo teisė.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnio 4 dalį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip:

„7) tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą praėjo mažiau kaip 1 metai.“

2. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnio 6 dalies 1 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip:

„b) konkurencijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, arba nuo dienos kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai;“

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.

13.

12. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

55

 

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje itin didelių verčių (kainų) pasiūlymai, kurie viršija perkančiųjų organizacijų pirkimams skirtas lėšas iškreipia neįprastai mažos kainos rodiklį, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti neįprastai mažos kainos nustatymo tvarką, nustatant, kad į pasiūlytų kainų ir sąnaudų aritmetinį vidurkį neįskaičiuojama tų pasiūlymų kaina, kuri viršija pirkimams skirtas lėšas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomi neįprastai mažais, jeigu jie yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

14.

13. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

65

 

5

 

 

Argumentai:

Vadovaujantis projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo projekto 64 straipsnio 5 dalimi, perkančioji organizacija turi prašyti pateikti galutinius pasiūlymus, tačiau nėra aišku, kaip perkančioji organizacija turėtų elgtis, jei tiekėjas neatvyko į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo.

Siūlytina nustatyti, kad jeigu tiekėjas nepateikia galutinio pasiūlymo, o jo pirminis pasiūlymas yra priimtinas, turėtų būti palikta galimybė jį vertinti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 64 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Perkančioji organizacija, ketindama baigti derybas, nustato terminą, iki kada dalyviai turi pateikti galutinius pasiūlymus, ir apie tai informuoja visus likusius dalyvius. Įvertinusi, ar galutiniai pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus ir šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, perkančioji organizacija nustato laimėjusį pasiūlymą vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais. Jei tiekėjas neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jo pirminis pasiūlymas vertinamas kaip galutinis.“

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 16.

15.

14. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

70

 

6

 

5

 

 

 

 

Argumentai:

Įvertinus tai, kad praktikoje kyla neaiškumų dėl konferencijų paslaugų pirkimo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 69 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos;“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

16.

15. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

70

 

6

 

10

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje paslaugų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis pirkimas per viešuosius pirkimus laimėjusius tarpininkus, reikalauja daugiau lėšų ir laiko sąnaudų nei minėtų paslaugų pirkimas tiesiogiai iš tiesioginio tiekėjo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 69 straipsnio 6 dalį nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip:

„10) keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo.“

2. Atitinkamai suderinti projekte esančias nuorodas.

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

17.

16. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

86

 

1

 

12

 

N

Argumentai:

Pagal siūlomą teisinį reguliavimą perkančiosios organizacijos vadovas turi paskirti asmenis, atsakingus už pirkimo procedūrų vykdymą, tačiau neįtvirtinama prievolė paskirti asmenis, kurie būtų atsakingi už tinkamą preliminariosios ar pirkimo sutarties (toliau kartu – Sutartis) vykdymą. Iš esamos praktikos matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybai, nustačius, kad perkančioji organizacija netinkamai vykdė Sutartis ar nepaskelbė CVP IS Sutarčių keitimų, sudėtinga išsiaiškinti, kurie asmenys atsakingi už minėtus pažeidimus, tampa sudėtinga ir dažnai neįmanoma juos traukti atsakomybėn už padarytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtvirtinti pareigą paskirti asmenis, atsakingus ir už tinkamą preliminariosios ar pirkimo sutarties vykdymą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 85 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip:

„12) perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 84 straipsnio 9 dalies nuostatas.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

18.

17. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

88

 

1

 

2

 

b

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 87 straipsnyje netinkamai vartojamos pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip:

„b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė  – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

19.

18. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

88

 

2

 

2

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 87 straipsnyje netinkamai vartojamos pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 87 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 87 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju;“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

20.

19. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

89

 

 

 

Argumentai

Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabai, atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso nuostatos ne visada galėtų būti aiškiai pritaikomos viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimo atveju, siūlytina įstatymo projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis minėtų sutarčių nutraukimo tvarką bei teisines pasekmes.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija, laikydamasi Civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu:

1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 87 straipsnį;

2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalį;

3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/24/ES.

2. Nutraukiant pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais laikomasi šių reikalavimų:

1) apie sutarties nutraukimą perkančioji organizacija privalo iš anksto pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų;

2) sutarties nutraukimas atleidžia perkančiąją organizaciją ir tiekėją nuo sutarties vykdymo;

3) sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo;

4) kai sutartis nutraukta, tiekėjas gali reikalauti grąžinti jam viską, ką jis yra perdavęs perkančiajai organizacijai vykdydamas sutartį, jeigu jis tuo pat metu grąžina perkančiajai organizacijai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavęs. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.

23. Pirkimo sutartis, ar preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytiais ir Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka.“

Pritarti 

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

21.

20. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

91

 

10

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 90 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

22.

21. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

94

 

1

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 93 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

23.

22. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

94

 

2

 

6

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 93 straipsnio 2 dalies 6 punktą:

„6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai sudaryti vidaus sandorius arba atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu;“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

24.

23. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

94

 

5

 

 

N

Argumentai:

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu (toliau – VAĮ) viešojo administravimo subjektas turi nagrinėti asmenų skundus ir pranešimus dėl viešojo administravimo subjekto ar kitų subjektų veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų.

Projekte nustatyta, kad pretenzijas dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų turi teisę nagrinėti perkančiosios organizacijos, ieškinius (šios pretenzijos ir ieškiniai savo esme atitinka VAĮ nustatytas skundų ir pranešimų sąvokas) – teismai. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybai Viešųjų pirkimų įstatymas nesuteikia ikiteisminės pretenzijų dėl pirkimų pažeidimų nagrinėjimo funkcijos.

Dėl ribotų turimų žmogiškųjų išteklių Viešųjų pirkimų tarnyba neturi galimybių patikrinti visos skunduose ir pranešimuose pateiktos informacijos teisingumo, tačiau ši informacija yra naudojama pirkimų analizei, kurios pagrindu (nustačius pirkimus ar pirkimo sutartis, kur didžiausia pažeidimų pasireiškimo tikimybė) gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlytina projekte įtvirtinti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų nenagrinėja, tačiau gautą informaciją naudoja viešųjų pirkimų analizei, o esant įtarimui – gali pradėti perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 93 straipsnį 5 dalimi ir ja išdėstyti taip:

„5. Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

25.

24. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

(1)

100

 

3

 

 

Argumentai:

Nors perkančioji organizacija tam tikrais Projekte nustatytais atvejais, siekdama pagreitinti sutarties sudarymą, gali netaikyti atidėjimo termino, tiekėjas per terminą nuo informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus iki pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo vis tiek gali pateikti pretenziją ir šios sutartys negalės būti sudarytos, t. y. rezultatas bus toks pat, kaip perkančioji organizacija taikytų atidėjimo terminą.

Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti nustatytą reglamentavimą, nurodant, kada gauta pretenzija gali būti nenagrinėjama.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 98 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri gaunama po informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus, o atidėjimo terminas ir šio įstatymo 102 straipsnio 2 dalis netaikomi, taip pat kai pretenzija teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

26.

25. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

2

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 6 pasiūlymą, kuriuo siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d., siūlytina papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 25, 30, 33 straipsnių, 56 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 89 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose, 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma.“

2. Atitinkamai įstatymo projekto 3 straipsnį laikyti 4 straipsniu.

3. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas.

Pritarti iš dalies

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 21. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

27.

26. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

3

1

2

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 6 ir 25 pasiūlymus, kuriais siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d., būtina pakeisti įstatymo įsigaliojimo nuostatas.

 

Pasiūlymas:

1.Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 ir 3 straipsnįius ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“

2. Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 90 straipsnio 9 dalis ir šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 22 dėl įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

28.

27. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

4

 

8

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas) naikinti vidaus sandorius, būtina svarstomą įstatymą papildyti nuostatomis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų vidaus sandorių tęstinumo. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, sudarytų vidaus sandorių trukmė yra įvairi. Nors didžiosios dalies sudarytų vidaus sandorių trukmė yra iki 1 metų, 5,5 % vidaus sandorių sudaromi 3-4 metų terminui, 3,4 % vidaus sandorių sudaromi 4-6 metų intervalui, 0,1 % vidaus sandorių sudaromi neterminuotam laikui. Siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių teikėjų veiklos tęstinumą po šio įstatymo įsigaliojimo, tikslinga numatyti protingą 2 metų pereinamąjį laikotarpį per kurį turi būti nutraukti visi sudaryti vidaus sandoriai.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„8. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“

Pritarti iš dalies

Pritarti Audito komiteto siūlymui, jog reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį dėl vidaus sandorių eliminavimo, tačiau terminą nustatyti, atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 22.

29.

28. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

VII

 

 

N

Argumentai:

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas (jų vadovus ir įgaliotus asmenis) ir kitus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančius asmenis nuo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų (baudos, kurių dydis nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse yra neproporcingos padarytų pažeidimų mastui). Siekiant efektyvesnio nubaudimo mechanizmo įtvirtinimo, siūlytina nustatyti teisinį reglamentavimą, pagal kurį Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų teisę nustačiusi perkančiųjų organizacijų pažeidimus, įvertinusi sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, fiziniams asmenims taikyti pinigines baudas.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projektą papildyti nauju skyriumi, reglamentuojančiu atsakomybės už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus taikymo tvarką.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą įstatymo projektą nauju VII skyriumi ir jį išdėstyti taip:

 

„Vii SKYRIUS

ATSAKOMYBĖS UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS TAIKYMO TVARKA IR BYLŲ NAGRINĖJIMO PROCESAS

 

98 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ir kitų asmenų atsakomybė

1. Už perkančiosios organizacijos atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, teismuose – teismų pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai, savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys). Jei perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas kaip nustatyta šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ir numatomo pirkimo vertę skaičiuoja atskirai tam padaliniui, už šio padalinio savarankiškai atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys.

2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3. Šiame straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų tarnybos ar darbo santykių pasibaigimas iki Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina šių asmenų atsakomybės pagal šio įstatymo 99 straipsnį.

 

99 straipsnis. Nuobaudų už šio įstatymo pažeidimus taikymas

1. Už šio įstatymo pažeidimus ir (arba) Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimų nevykdymą, Viešųjų pirkimų tarnyba gali skirti šio įstatymo 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims šias nuobaudas:

1) įspėjimą;

2) baudą nuo dviejų šimtų iki 10 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki 10 procentų sudarytos sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta. Už pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo padarytą pažeidimą nuo vieno tūkstančio iki 20 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki 20 procentų sudarytos sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta.

2. Konkreti nuobaudos rūšis skiriama ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į:

1) pažeidimo pobūdį, trukmę, jų kiekį ir reikšmingumą;

2) kaltės formą (pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo);

3) kiekvieno asmens įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli asmenys;

4) numatomos sudaryti ar sudarytos pirkimo ar preliminariosios sutarties, su kuria susijęs pažeidimas, vertę;

5) šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra šios:

1) pažeidimą padaręs asmuo savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;

2) pažeidimą padaręs asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo;

3) pažeidimą padaręs asmuo padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu;

4) pažeidimą padaręs asmuo savo valia nutraukė pažeidimą;

5) pažeidimą padariusio asmens elgesys buvo nulemtas kitų asmenų veiksmų;

6) kitos, skiriant nuobaudą Viešųjų pirkimų tarnybos pripažintos, atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra šios:

1) pažeidimą padaręs asmuo kliudė vykdyti tyrimą;

2) pažeidimą padaręs asmuo slėpė padarytą pažeidimą;

3) pažeidimą padaręs asmuo tęsė pažeidimą, nepaisydamas Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;

4) dėl pažeidimo atsirado sunkių padarinių;

5) pažeidimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų;

6) pažeidimą padaręs asmuo nevykdė Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų.

 

    100 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės

1. Šio įstatymo 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas asmuo pateikęs Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie pažeidimą, atleidžiamas nuo nuobaudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) pažeidimą padaręs asmuo pateikė informaciją iki tyrimo pradžios;

2) pažeidimą padaręs asmuo yra pirmasis iš pažeidimą padariusių asmenų, pateikęs tokią informaciją;

3) pažeidimą padaręs asmuo pateikia visą jam žinomą informaciją apie pažeidimą ir bendradarbiauja su Viešųjų pirkimų tarnyba atliekant tyrimą;

2. Viešųjų pirkimų tarnyba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti asmenį nuo nuobaudos.

 

101 straipsnis. Nuobaudų skyrimo terminai ir pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymas

1. Nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo sprendimo, kuriuo nustatomas pažeidimas, priėmimo dienos. Procesinių dokumentų įteikimas vykdomas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Viešųjų pirkimų tarnybos skirta nuobauda neatleidžia pažeidimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą arba netinkamą vykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymo.

 

102 straipsnis. Asmeniui paskirtos baudos sumokėjimas

1. Šio įstatymo 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.

2. Jeigu asmuo sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama asmeniui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka.

3. Jeigu sumokėti baudos laiku asmuo negali dėl objektyvių priežasčių ir yra motyvuotas asmens prašymas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių.

4. Asmens nesumokėta bauda išieškomi į valstybės biudžetą. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl priverstinio baudos išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo asmeniui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos priverstinis išieškojimas.

 

103 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo apskundimas

Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimai gali būti apskųsti per 1 mėnesį nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

2. Atitinkamai įstatymo projekto VII skyrių laikyti VIII skyriumi, suderinti įstatymo projekte esančią numeraciją ir nuorodas.

Pritarti iš dalies

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti siekiui griežtinti perkančiosios organizacijos vadovo ir kitų asmenų atsakomybę, kaip tai pasiūlė Seimo nariai: A. Skardžius ir D. Kreivys (papildyti  viešųjų pirkimų įstatymo projektą nauju 98 straipsniu su nuoroda į LR Administracinių nusižengimų kodeksą). Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

30.

29. Seimo Audito komitetas,

2016-12-23

 

 

 

*

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pateiktame Projekte yra nuorodos į konkrečius nauja redakcija dėstomo Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, o Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnių numeracija projekto derinimo ir svarstymo eigoje gali keistis, siūlytina pagrindiniam komitetui atitinkamai suderinti įstatymo projekte esančias nuorodas.

Pasiūlymas:

Atitinkamai suderinti nauja redakcija dėstomo Viešųjų pirkimų įstatymo projekte Nr. XIIP-3750(2) esančias nuorodas.

Atsižvelgti

 

31.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2017-01-12

 

 

 

 

Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3750(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šiuos komiteto siūlymus:

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto sprendimą ir Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

32.

1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2017-01-12

1

(10)

 

 

 

Argumentai:

Tarptautiniu lygiu yra pripažintas vidaus sandorių išimties teisėtumas. Tokia išimtis įteisinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose, įtvirtinta Direktyvoje 2014/24/ES (12 str.) ir juos į nacionalinę teisę persikėlė (ar ketina persikelti) absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių. Už vidaus sandorių įteisinimą pasisako ir dalis Lietuvos suinteresuotų subjektų – savivaldybės ir valstybės įmonės. Lietuvos savivaldybių asociacijos teigimu, savivaldybėms vidaus sandorių institutas reikalingas, ypač tais atvejais, kai jos, vykdydamos savarankiškąsias funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės socialinius, sveikatos, aplinkos apsaugos, viešojo intereso poreikius ir šias paslaugas turi teikti geros kokybės, nepertraukiamai bei jų prieinamumą užtikrinti netgi ten, kur jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar netgi nuostolingas.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo nutartyse (pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A-347-552/2016) yra pažymėjęs, kad Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta galimybė esant tam tikroms sąlygoms sudaryti vidaus sandorius nereiškia, kad neturi būti paisoma Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje numatytų konkurencijos apsaugos reikalavimų. Remiantis minėta LVAT nutartimi, manytina, kad perkančioji organizacija prieš pavesdama savo kontroliuojamai įmonei užduotį teikti viešąsias paslaugas, turėtų įvertinti kitų atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų galimybes užtikrinti šių paslaugų prieinamumą, gerą kokybę ir nepertraukiamumą. Pastebėtina, kad minėtoje LVAT nutartyje teigiama, kad „savivaldybė, siekdama įsitikinti, ar yra esamų ir/ar potencialių ūkio subjektų, galinčių ir norinčių teikti savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas konkrečiomis sąlygomis, turėjo organizuoti konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą šios paslaugos teikėjui parinkti“.

Siekiant kompromiso ir atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktus argumentus bei teismų sprendimus, siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį.

Be to, atsižvelgiant į praktikoje kylančius vidaus sandorių įgyvendinimo iššūkius, siūlytina Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi, nustatant, kad nuostatos dėl vidaus sandorių nėra taikomos valstybės kontroliuojamoms įmonėms.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, jeigu kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. ir perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.“

2. Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį papildyti šia nauja 5 dalimi:

„5. Valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali.“

Nepritarti

Ekonomikos komitetas apsisprendė panaikinti vidaus sandorius įstatymo projekte. Žr. Komiteto sprendimą dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo Nr. 2. Taip pat – Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

 33.

2. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2017-01-12

1

(53)

2

 

(2)

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus dėl kainos kriterijaus, pastebint, kad kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio kriterijus nebūtinai didina pasiūlymo kainą ir sutarties vertę, be to, pažymint, kad naujos viešųjų pirkimų direktyvos pakeičia politinį požiūrį ir prioritetą skiria pasiūlymų vertinimui pagal kainos ir kokybės santykį, bet ne mažiausią kainą, atkreipiant dėmesį į tai, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis pernelyg retai taikomas kainos ir kokybės santykio kriterijus ir pagal šį rodiklį ji užima priešpaskutinę vietą (paskutinė – Kroatija), siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 53 straipsnio 2 dalį.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pirkimų Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 70 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų vertė.“

2. Projekto baigiamųjų nuostatų 2 straipsnio siūlytina atsisakyti:

„2 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės.“

Pritarti iš dalies

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 14. Taip pat – Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

34.

3. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2017-01-12

1

(56)

(76)

(98)

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus ir siekiant paprastumo ir aiškumo, siūlytina Projekte nustatyti, kokios tiksliai procedūros turėtų būti taikomos atnaujinto varžymosi procedūrai.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomus 56, 76 ir 98 straipsnius, nustatant, kokios tiksliai procedūros turėtų būti taikomos atnaujinto varžymosi procedūrai.

Pritarti

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymus: Nr. 15, 17, taip pat sprendimą dėl Audito komiteto pasiūlymo Nr. 24.

35.

4. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2017-01-12

1

(43)

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą ir siekiant sumažinti tiekėjų susitarimo riziką, siūlytina atsisakyti galimybės pirkimo komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su elektroniniais pasiūlymais, dalyvauti tiekėjams. Todėl siūlytina pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 43 straipsnį tikslinti.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 43 straipsnį taip:

„43 straipsnis. Susipažinimas su paraiška ar pasiūlymu

<...>

3. Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu. Tiekėjai arba jų atstovai, dalyvavę derybose ar dialoge, turi teisę atvykti į Komisijos posėdį tik tada, kai jame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos ir galutiniai techniniai duomenys. Su pasiūlymais susipažįstama ir tuo atveju, jeigu į Komisijos posėdį tiekėjai ar jų atstovas neatvyksta.

<...>

5. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos, su pasiūlymais (išskyrus derybų ar dialogo atvejį) turi būti susipažįstama dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmajame posėdyje susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrajame posėdyje – su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos ar sąnaudos. Antrasis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir vertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams., Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, pranešime kartu nurodomas nurodyti antrojo posėdžio laikas laiką ir vieta vietą. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmojo posėdžio metu tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, su likusia pasiūlymo dalimi nėra susipažįstama ir ji saugoma kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais Komisijos posėdyje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiama:

1) pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas;

2) pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos. Jeigu pirkimas susideda iš atskirų pirkimo objekto dalių, skelbiama kiekvienos pirkimo objekto dalies kaina ar sąnaudos. Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos, išreikštos skaitmenimis, neatitinka kainos ar sąnaudų, nurodytų žodžiais, teisinga laikoma kaina ar sąnaudos, nurodytos žodžiais;

3) pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos, kai pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Jeigu pageidauja nors vienas Komisijos posėdyje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus. Tačiau jeigu šios pasiūlymų charakteristikos yra didelės apimties, Komisijos ir posėdyje dalyvaujančių tiekėjų sutarimu jos gali būti pateiktos tiekėjams raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio;

4) ar elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas pasirašytas keliamus reikalavimus atitinkančiu elektroniniu parašu;

5) ar ne elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius;

6) ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, jeigu jo reikalaujama.

7. Komisijos posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiesiems atstovams, pateikusiems pasiūlymą ne elektroninėmis priemonėmis, turi būti leidžiama viešai ištaisyti pastebėtus pasiūlymų susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu.

8. Kiekvienas Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai peržiūrėti viešai perskaitytą informaciją, tačiau perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.

9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus Komisija įformina protokolu. Susipažinimo su pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

10. Apie protokolu įformintus susipažinimo su pasiūlymais procedūros rezultatus turi būti raštu pranešama to pageidaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, tačiau negali būti atskleidžiama tiekėjo pasiūlyme esanti konfidenciali informacija.

11. Tolesnes pateiktų paraiškų ar pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.“

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 11. Taip pat – Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

36.

5. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2017-01-12

1

(98)

 

 

N

Argumentai:

Iš esmės pritariant Seimo narių D. Kreivio, A. Skardžiaus pasiūlymui, siūlytina Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 98 straipsnį tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte yra numatyta galimybė pirkimą vykdyti ne tik organizacijai, tačiau ir atskiram jos padaliniui, turinčiam atitinkamą savarankiškumą. Todėl manytina, kad atsakomybė tokiu atveju turėtų kilti ir tokių padalinių vadovams.

Pasiūlymas:

1. Projekto 1 straipsnį papildyti šiuo nauju 98 straipsniu:

„98 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ir kitų asmenų atsakomybė

1. Už perkančiosios organizacijos atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, teismuose – teismų pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai, savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys). Jei perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas kaip nustatyta šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ir numatomo pirkimo vertę skaičiuoja atskirai tam padaliniui, už šio padalinio savarankiškai atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys.

2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3. Šiame straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų tarnybos ar darbo santykių pasibaigimas iki Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina šių asmenų atsakomybės pagal šio įstatymo 99 straipsnį.“

2. Atitinkamai patikslinti Projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti iš dalies

Pritarti siekiui viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti atsakomybę perkančiosios organizacijos vadovui, tačiau Ekonomikos komitetas pritarė Seimo narių: A. Skardžiaus ir D. Kreivio 2016 m. gruodžio 15 d. pasiūlymui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

 

37.

6. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2017-01-12

1

(2)

 

(25)

 

 

Argumentai:

Projekte pateiktas perkančiosios organizacijos apibrėžimas nėra visiškai tikslus, kadangi tam, kad viešasis ar privatusis juridinis asmuo būtų pripažintas perkančiąja organizacija, jis turi atitikti du kriterijus, t.y. bent iš dalies vykdyti veiklą, skirtą specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams ir papildomai atitikti bent vieną iš Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomame 2 straipsnyje išvardintų sąlygų.

Projekte, priešingai negu galiojančioje įstatymo redakcijoje, atsiranda išaiškinimas dėl „nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešųjų interesų“. Tokie interesai turi atitikti visus šiuos požymius:

-viešasis ar privatusis juridinis asmuo turi vykdyti veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis;

-viešasis ar privatusis juridinis asmuo turi siekti pelno;

-viešasis ar privatusis juridinis asmuo turi pats prisiimti savo veiklos nuostolius.

Pažymėtina, jog visi viešieji juridiniai asmenys, įsteigti viešiesiems interesams tenkinti, pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra  pelno nesiekiantys, nors, kaip antai, pavyzdžiui, Viešosios įstaigos pelną gali gauti, tačiau skirti jį privalo tik viešojo juridinio asmens įstatuose numatytiems veiklos tikslams įgyvendinti.

Tačiau, dabartinėmis sąlygomis, dauguma tokių viešųjų juridinių asmenų (tokių kaip Viešosios įstaigos), nors ir yra kontroliuojami (valdomi) valstybės ar savivaldybių institucijų ar turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų, viešiesiems interesams tenkinti dažnu atveju negauna jokio biudžetinio finansavimo, arba, daugeliu atvejų, jiems skirtas biudžetinis finansavimas yra per menkas, kad užtikrintų tinkamą tokio juridinio asmens funkcionavimą. Todėl tokių Viešųjų juridinių asmenų teikiamos paslaugos siūlomos ofertos būdu, paslaugos siūlomos ir teikiamos veikiant lygioje konkurencinėje aplinkoje kartu su privačiomis įmonėmis (t.y. įprastinėmis rinkos sąlygomis, nežinant ir negalint prognozuoti savo būsimų metinių pajamų), paslaugų kainos nustatomos vadovaujantis kainų efektyvumo kriterijais,  ekonominė rizika dėl savo veiklos prisiimama paties juridinio asmens, galimi nuostoliai nebūtų padengiami valstybės ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 25 dalies 2 punktą

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 25 dalies 2 punktą ir šį punktą išdėstyti taip:

„2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis jo veikla yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio  viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno, įstatuose nustatytoms veiklos įgyvendinti, ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio ar komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;“

Nepritarti

Siūlomas keisti perkančiosios organizacijos apibrėžimas įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES 2 str. 1 d. 4 p. nuostatas. Be to, viešųjų interesų, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, sąvoka paaiškinta Direktyvos 2014/24/ES 10 preambulėje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (ypač bylą Korhonen ir kiti, C-18/01 (51 dalis)). Pagal šiuos išaiškinimus išskiriami trys pagrindiniai kriterijai, parodantys, kada subjekto veikla nelaikoma susijusia su viešojo intereso, kuris yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio, t. y. kuomet: 1) subjektas veikia įprastomis rinkos sąlygomis; 2) siekia pelno ir 3) jam pačiam tenka su jo veikla susiję nuostoliai. Būtent šie išaiškinimai perkelti Projekto 2 str. 25 d. 2 p. bei plačiau aptarti Projekto aiškinamajame rašte.

Taip pat pažymėtina, kad dėl perkančiosios organizacijos, sukurtos tenkinti viešuosius interesus, neturinčius komercinio ar pramoninio pobūdžio, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išplėtota vadinamoji infekcijos teorija, pagal kurią tokie subjektai, vykdantys nors ir mažą savo veiklos dalį, turinčią viešojo intereso požymių (t. y. atitinkamai didžioji jų vykdomos ekonominės veiklos dalis yra grynai komercinė), priskirtini perkančiosioms organizacijoms (sprendimas byloje C-44/96).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teigtina, kad siūlomas pakeitimas nesuderinamas su Direktyvos 2014/24/ES nuostatomis ir prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai.

 

7. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Ekonomikos komiteto išvadai ir pagal pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, patobulintam įstatymo projektui.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(2)

17

2

 

Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūloma patikslinti Projekto 2 straipsnio 17 dalį, kurioje įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 17 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo priimtas įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą daugiau kaip prieš vienus metus;“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(10)

 

 

 

Argumentai: Pritariant Seimo narių: A. Anušausko ir A. Bilotaitės 2016 m. lapkričio 26 d. pasiūlymui, Seimo Audito komiteto pasiūlymui Nr. 3, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę, jog vidaus sandorių išimtimi valstybėje naudojamasi neskaidriai ir pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principus, siūlytina vidaus sandorius eliminuoti, t. y. išbraukti iš Projekto 10 straipsnį.

 

Pasiūlymai:

1. Išbraukti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį:

„10 straipsnis. Vidaus sandoriai

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkančioji organizacija sudaro su kita perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:

1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;

2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;

3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.

2. Vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

3. Siekdama sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkančioji organizacija:

1) tvirtindama šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;

2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis;

3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą.

4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu.“

2. Atitinkamai eliminuoti iš Projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandoriais.

3. Jei reikalinga, patikslinti Projekte esančias nuorodas.

Pritarti

 

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(19)

2

4

 

Argumentai:

Projekto 19 str. 2 d. apibrėžiama, kokia pasiūlymo ar paraiškos informacija negali būti laikoma konfidencialia. Vertinant 19 str. 2 d. 4 p. manytina, kad turėtų būti negalima laikyti konfidencialia informacija ne tik informacijos apie pasitelktus subtiekėjus, bet ir apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas. Be to, manytina, kad informacija apie pasitelktus ūkio subjektus ir subtiekėjus nėra susijusi su tiekėjo įsipareigojimais tretiesiems asmenimis, todėl siūlytina atsisakyti perteklinių ir neaiškumą sukeliančių nuostatų „ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis“.

Pasiūlymas:

Patikslinti Projekto 19 str. 2 d. 4 p. nuostatas:

„4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

4.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(21)

11

13

 

 

Argumentai: Projekto 21 str. 11 ir 13 d. nuostatos tikslintinos, kadangi netiksliai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 22 str. 6 d. nuostatas. Taip pat Projekto nuostatose pateikiamos nuorodos į Komisijos sprendimus, kurie nuolat keičiami ir jau dabar neaktualūs.

Pasiūlymai:

1. Pakeisti Projekto 21 str. 11 d. ir ją išdėstyti taip:

„11. Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomoms elektroninėms priemonėms ir kitoms specialių informacinių sistemų priemonėms ir įrangai, skirtai tiekėjo dokumentams perduoti ir priimti, taikomi šio įstatymo 4 priede nustatyti reikalavimai. Naudojant šias priemones ir įrangą taip pat taikomos šios taisyklės:

1) suinteresuotosioms šalims turi būti prieinama informacija apie elektroninių tiekėjo dokumentų pateikimo specifikacijas reikalavimus, būtinus tiekėjo dokumentams pateikti, įskaitant kodavimą šifravimą ir laiko žymėjimą;

2) perkančioji organizacija, įvertinusi galimą riziką, gali reikalauti, kad tiekėjo dokumentai būtų pateikiami pateikti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L273, p. 73) (toliau – Reglamentas Nr. 910/2014);

3) kvalifikuotas elektroninis parašas, patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, priimamas šiomis sąlygomis:

a) tiekėjo dokumentams pateikti skirtos elektroninės priemonės sudaro galimybes techniškai tvarkyti reikalaujamą kvalifikuoto elektroninio parašo formatą, nustatytą Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose 2011 m. vasario 25 d. Komisijos sprendime 2011/130/ES, kuriuo nustatomi būtinieji dokumentų, kompetentingų institucijų pasirašomų elektroniniu būdu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, tarptautinio tvarkymo reikalavimai (OL 2011 L 53, p. 66) (toliau – Komisijos sprendimas 2011/130/ES). Jeigu tiekėjo dokumentai pateikiami kitokiu elektroninio parašo formatu, į elektroninio parašo arba elektroninio dokumento laikmeną turi būti įtraukta informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, kuriomis naudodamasi perkančioji organizacija turi galėti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu patvirtinti gautą elektroninį parašą kaip kvalifikuotą elektroninį parašą, patvirtintą kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu;

b) jeigu tiekėjo dokumentai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, kurį išdavė sertifikavimo paslaugų teikėjas, įtrauktas į patikimą sąrašą, sudarytą vadovaujantis Reglamento Nr. 910/2014 22 straipsnyje nurodytais įgyvendinimo aktais 2009 m. spalio 16 d. Europos Komisijos sprendimu 2009/767/EB, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nustatomos priemonės procedūroms, atliekamoms naudojantis elektroninėmis priemonėmis ir kontaktinių centrų paslaugomis, palengvinti (OL 2009 L 274, p. 36), jokie papildomi reikalavimai, kurie trukdytų naudoti tokius parašus,  nekeliami“.

2. Pakeisti Projekto 21 str. 13 d. ir ją išdėstyti taip:

„13. Institucijos ir kiti subjektai, kompetentingi išduoti atliekant viešojo pirkimo procedūras reikalaujamus dokumentus, gali nustatyti sudaryti kvalifikuoto parašo formatą pagal Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus Komisijos sprendimo 2011/130/ES 1 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Tokiu atveju turi būti parengtos tam formatui techniškai tvarkyti būtinos priemonės ir informacija. Į tokių dokumentų elektroninį parašą arba elektroninio dokumento laikmeną įtraukiama informacija apie esamas kvalifikuoto elektroninio parašo patvirtinimo galimybes, kuriomis naudojantis gautus elektroninius parašus būtų galima patvirtinti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

5.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(22)

1

5

 

Argumentai: pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabai, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą pakeitė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, reikalinga patikslinti Projekto 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

6.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

23

N

 

 

 

 

Argumentai: atsižvelgiant į Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro pasiūlymą bei Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę, taip pat, siekiant suderinamumo su Direktyvos 2014/24/ES nuostatomis (ypač atsižvelgiant į jos 77 straipsnį), įstatymo projektą siūlytina papildyti nauju straipsniu:

Pasiūlymai:

1. Papildyti 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą  įstatymo projektą nauju straipsniu:

„23 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti tam tikrų paslaugų pirkimuose

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad sveikatos, socialinių, kultūros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra 75121000-0, 75122000-7, 75123000-4, 79622000-0, 79624000-4, 79625000-1, 80110000-8, 80300000-7, 80420000-4, 80430000-7, 80511000-9, 80520000-5, 80590000-6, nuo 85000000-9 iki 85323000-9, 92500000-6, 92600000-7, 98133000-4, 98133110-8, pirkimuose gali dalyvauti tik tiekėjai, kurie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Tokiu atveju pirkimo sutarties trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai.

2. Įmonė, kuri gali dalyvauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų rezervuotame pirkime, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

1) jos tikslas turi būti viešosios paslaugos, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje išvardytomis paslaugomis, teikimas;

2) jos pelnas gali būti panaudojamas tik įmonės veiklos tikslams. Pelnas gali būti paskirstomas ar perskirstomas tik atsižvelgiant į dalyvavimo įmonės valdyme veiksnius;

3) jos valdymo ar dalininkų struktūra pagrįsta darbuotojams suteikiamų nuosavybės ar dalyvavimo įmonės valdyme teisių principais arba reikalauja aktyvaus darbuotojų, paslaugų gavėjų ar suinteresuotų subjektų dalyvavimo įmonės valdyme;

4) per paskutinius 3 metus perkančioji organizacija su šia įmone nebuvo sudariusi pirkimo sutarties pagal šio straipsnio reikalavimus.

3. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, turi būti nurodyta, kad pirkimas vykdomas pagal šį straipsnį ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiama tiekėjo patvirtinta deklaracija).

4. Tiekėjas, dalyvaujantis pagal šį straipsnį atliekamuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančius tiekėjus.“

2. Atitinkamai likę Projekto straipsniai turi būti pernumeruoti.

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Atitinkamai papildyti įstatymo projektą Nr. XIIP-3751(2) nauju 35 straipsniu.

7.

 Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(27)

1, 2

 

 

Argumentai:

Iš dalies atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą Nr. 7, taip pat į Lietuvos projektavimo įmonių pasiūlymą Nr. 3 dėl pirkimo skaidymo į dalis, jog nemaža dalis statybos ir projektavimo darbų viešųjų pirkimų yra vykdomi kartu, t. y. pirkimų objektas – projektavimas ir statyba – yra dirbtinai apjungiamas, nors tai yra dvi atskiros viešųjų pirkimų dalys. Kadangi, kai projektavimo paslaugų viešieji pirkimai vykdomi kartu su statybos darbais, pagrindinis subjektas teikiantis pasiūlymą yra rangovas, o ne projektuotojas. Tai galimai sąlygoja neobjektyviai vykdomą autorinę priežiūrą, kurią turėtų vykdyti nepriklausomas projekto autorius, siekdamas užtikrinti tinkamą sprendinių įgyvendinimą, kadangi šiuo atveju rangovas tampa projektuotojo užsakovu, kuris kelia tik jam – užsakovui – kaip verslo vienetui priimtinus reikalavimus, į kuriuos projekto autorius yra priverstas tinkamai reaguoti. Siūlytina nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį, vykdant viešuosius pirkimus, statybos darbai ir projektavimo paslaugos, išskyrus tam tikras išimtis, turėtų būti skaidomi.

Pasiūlymas:

Patikslinti Projekto 27 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:

„1. Tarptautinisai pirkimasi, o kai perkami darbai ir projektavimo paslaugos, - ir supaprastinti pirkimai privalo (kiti supaprastinti ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimai – gali) būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamasi skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.

2. Tarptautinio pirkimo atveju Ššio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką  netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas  pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

8.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(27)

3

3

 

Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog Projekto 27 str. 3 d. 3 p. formuluotė netiksliai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 46 str. 3 d. nuostatą, ji turi būti patikslinta.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 3 dalies 3 punktą:

„3) ar pirkimo objekto dalis, dėl kurių perkančioji organizacija gali sudaryti pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jos nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių, jeigu dėl šių dalių dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas nustatomas tas pats tiekėjas.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

9.

 Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(34)

2

9

 

Argumentai: Iš dalies atsižvelgiant į Lietuvos projektavimo įmonių siūlymą dėl viešųjų pirkimų darbų ir projektavimo paslaugų skaidymo, išskyrus tam tikras išimtis, taip pat, siekiant įstatymo projekto nuostatų tarpusavio suderinimo, siūlytina pakeisti projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios reikalavimus pirkimo dokumentams, 9 punktą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 34 straipsnio 2 dalies 9 punktą:

„9) perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje;“

Pritarti  

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

10.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(35)

5

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, jog Projekto nuostatomis neapibrėžtas terminas – supaprastinto pirkimo atveju – per kiek laiko, paprašius laiku, perkančioji organizacija tiekėjams pateikia papildomą, su pirkimo dokumentais susijusią informaciją, reikalinga patikslinti Projekto 35 straipsnio 5 dalį.

Pasiūlymas:

„5. Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkančioji organizacija ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje, 60 straipsnio 7 dalyje, šis terminas yra 4 dienos., supaprastinto pirkimo atveju – 3 dienos.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

11.

 Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(43)

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės pastebėjimą ir siūlymą – siekti sumažinti tiekėjų susitarimo riziką, taip pat į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr. 4, siūlytina atsisakyti galimybės pirkimo komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su elektroniniais pasiūlymais, dalyvauti tiekėjams.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomą 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„43 straipsnis. Susipažinimas su paraiška ar pasiūlymu

1. Pradinis susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vyksta Komisijos posėdyje. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas.

2. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas pirkimo dokumentuose nurodytą dieną, valandą ir minutę. Jeigu paraiškos ir pasiūlymai teikiami ne elektroninėmis priemonėmis, Komisijos posėdžio diena ir valanda turi sutapti su paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus šį terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais laikas. Nustatytu laiku turi įvykti pradinis susipažinimas su visomis paraiškomis ar pasiūlymais, gautais nepasibaigus jų pateikimo terminui.

3. Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu. Tiekėjai arba jų atstovai, dalyvavę derybose ar dialoge, turi teisę atvykti į Komisijos posėdį tik tada, kai jame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos ir galutiniai techniniai duomenys. Su pasiūlymais susipažįstama ir tuo atveju, jeigu į Komisijos posėdį tiekėjai ar jų atstovas neatvyksta.

4. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, vokus atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir Komisijos posėdyje dalyvaujančių tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai.

5. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos, su pasiūlymais (išskyrus derybų ar dialogo atvejį) turi būti susipažįstama dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmajame posėdyje susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrajame posėdyje – su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos ar sąnaudos. Antrasis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir vertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams. Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, pranešime kartu nurodomas nurodyti antrojo posėdžio laikas laiką ir vieta vietą. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmojo posėdžio metu tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, su likusia pasiūlymo dalimi nėra susipažįstama ir ji saugoma kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 96 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais Komisijos posėdyje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiama:

1) pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas;

2) pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos. Jeigu pirkimas susideda iš atskirų pirkimo objekto dalių, skelbiama kiekvienos pirkimo objekto dalies kaina ar sąnaudos. Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos, išreikštos skaitmenimis, neatitinka kainos ar sąnaudų, nurodytų žodžiais, teisinga laikoma kaina ar sąnaudos, nurodytos žodžiais;

3) pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos, kai pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Jeigu pageidauja nors vienas Komisijos posėdyje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus. Tačiau jeigu šios pasiūlymų charakteristikos yra didelės apimties, Komisijos ir posėdyje dalyvaujančių tiekėjų sutarimu jos gali būti pateiktos tiekėjams raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio;

4) ar elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas pasirašytas keliamus reikalavimus atitinkančiu elektroniniu parašu;

45) ar ne elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius;

56) ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, jeigu jo reikalaujama.

7. Komisijos posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiesiems atstovams, pateikusiems pasiūlymą ne elektroninėmis priemonėmis, turi būti leidžiama viešai ištaisyti pastebėtus pasiūlymų susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu.

8. Kiekvienas Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai peržiūrėti viešai perskaitytą informaciją, tačiau perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.

9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus Komisija įformina protokolu. Susipažinimo su pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

10. Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, apie Apie protokolu įformintus susipažinimo su pasiūlymais procedūros rezultatus turi būti raštu pranešama to pageidaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, tačiau negali būti atskleidžiama tiekėjo pasiūlyme esanti konfidenciali informacija.

11. Tiekėjai nedalyvauja Komisijos posėdžiuose, kuriuose susipažįstama su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, atliekamos paraiškų ar pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūros. Tolesnes pateiktų paraiškų ar pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

12.

 Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(44)

1

 

 

Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą, jog Projekto 44 straipsnio 1 dalies konstrukcija stokoja aiškumo ir teisinės logikos, siūloma patikslinti 44 straipsnio 1 dalį.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 44 straipsnio 1 dalį:

„1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 54, 55 ir 56 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas šias sąlygas tenkinamos visos šios sąlygos:“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

13.

 Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(45)

4

1

 

Argumentai: Siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, Konkurencijos Tarybos nuomone, Viešųjų pirkimų įstatymo projekte reikalinga įtvirtinti papildomą teisinį pagrindą, leidžiantį pašalinti tiekėjus iš pirkimo. Dabartinė Viešųjų pirkimų įstatymo projekto formuluotė gali apsunkinti ar apskritai apriboti šios nuostatos įgyvendinimą praktikoje, kadangi, suprantant ją pažodžiui, perkančioji organizacija turėtų pati nedviprasmiškai nustatyti konkurenciją iškreipiančio susitarimo tarp tiekėjų egzistavimo faktą bei turėti tai pagrindžiančius įrodymus. Iš perkančiosios organizacijos to reikalauti nėra pagrindo, kadangi galutinai konstatuoti tokio konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymą galėtų tik Konkurencijos taryba, atlikusi išsamų tyrimą, o šios nuostatos tikslas priešingai yra įgalinti pačias perkančiąsias organizacijas, be priežiūros institucijų įsikišimo priimti sprendimus užkertančius kelią konkurencijos apribojimui viešajame pirkime.

Direktyvos 2014/24/ES vertime į lietuvių kalbą šis pašalinimo pagrindas siejamas ne su perkančiosios organizacijos pareiga vienareikšmiškai konstatuoti konkurencijos teisės pažeidimą, o su tuo, kad perkančioji organizacija „turi pakankamai įtikinamų duomenų“ dėl konkurenciją iškreipiančių susitarimų (taip pat ir angliškame tekste tiekėjo pašalinimas siejamas su situacija, kai „the contracting authority has sufficiently plausible indications to conclude that the economic operator has entered into agreements with other economic operators aimed at distorting competition“). Taigi, Direktyvos 2014/24/ES tekste nereikalaujama, kad perkančioji organizacija nustatytų neleistino susitarimo sudarymo faktą, o pakanka, kad ji turėtų „pakankamai įtikinamų duomenų“.

Atsižvelgdami į minėtos Viešųjų pirkimų įstatymo projekto nuostatos formuluotės netikslumą, iš esmės iškreipiantį Direktyvoje numatytą nuostatos tikslą, siūlytina žodžius „pagrįstų įrodymų“, keisti į formuluotę „įtikinamų duomenų“.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje Direktyvos 2014/24/ES nuostatoje nėra akcentuojama, kad iš pirkimo tiekėjas gali būti pašalinamas, jeigu susitarimas sudarytas su tame pirkime dalyvaujančiu tiekėju.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 45 straipsnio 4 dalies 1 punktą:

„1) jis su kitais pirkime dalyvaujančiais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kurie iškreipia pirkime dalyvaujančių tiekėjų kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų pagrįstų įrodymų.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

14.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(53)

2

 

 

Argumentai: iš dalies atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus dėl kainos kriterijaus, į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr. 2, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal 70 straipsnio 3 dalį atliekamiems pirkimams netaikomi pirkimo procedūroms keliami reikalavimai, įskaitant ir 53 str. reikalavimus, siūlytina papildyti projekto 53 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad, skaičiuojant dalį pirkimų, kuriuose taikomas kainos kriterijus, nebūtų įtraukiami pirkimai, atlikti pagal 70 straipsnio 3 dalį.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 53 straipsnio 2 dalį:

„2. Pirkimų Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 70 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 70 straipsnio 3 dalį atliktų pirkimų vertė.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

15.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(57)

1

 

 

Argumentai: Siekiant procedūrų paprastumo atnaujinat tiekėjų varžymąsi pagal preliminariąją sutartį, siūlytina nustatyti, kad supaprastinto ir įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju sudarant pirkimo sutartis, kurių numatoma vertė neviršija 10 000 Eur, nereikalaujama perkančiajai organizacijai informuoti tiekėjus apie nustatytą laimėtoją, pasiūlymų eilę, atidėjimo terminą ir pateikti susijusią informaciją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 57 straipsnio 1 dalį:

„1. Perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Atitinkamai papildyti Projekto Nr. XIIP-3751(2)  67 str. 1 dalį.

16.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(64)

3

 

 

Argumentai: Iš dalies atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą Nr. 13, bei, siekiant suderinamumo su Direktyvos 29 str. 4 d. nuostata, kad „Perkančiosios organizacijos gali be derybų skirti sutartis remdamosi pirminiais pasiūlymais, kai jos skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą yra nurodžiusios, kad jos pasilieka galimybę tą padaryti, siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 64 straipsnio ne 5 dalį, tačiau 3 dalį.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 64 straipsnio 3 dalį:

„3. Perkančioji organizacija gali nesiderėti ir sudaryti pirkimo sutartį su pirminį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, taip pat tiekėjo pirminį pasiūlymą vertinti kaip galutinį, kai jis neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jeigu apie tokiąas galimybęes nurodė skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

17.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(77)

6

1

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr. 3 aiškiau reglamentuoti, kokios tiksliai procedūros turėtų būti taikomos atnaujinto varžymosi procedūrai, taip pat į Klaipėdos miesto savivaldybės pateiktą pasiūlymą, siūlytina įtvirtinti aiškią nuostatą, kad, atnaujinat tiekėjų varžymąsi pagal preliminariąją sutartį, nėra būtina iš naujo teikti užpildytą Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti 77 straipsnio 6 dalies 1 punktą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 76 straipsnio 6 dalies 1 punktą:

„1) raštu kreipiasi į tiekėjus ir prašo iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos raštu pateikti pasiūlymus dėl konkrečios pirkimo sutarties sudarymo. Kvietime pateikti pasiūlymą, be kitos informacijos, turi būti nurodytas  reikalavimas tiekėjui patvirtinti, kad Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente nurodyta informacija, kuri pateikta perkančiajai organizacijai, teikiant pasiūlymą dėl preliminariosios sutarties sudarymo, yra nepasikeitusi, arba, jei pasikeitusi, pateikti aktualią informaciją.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

18.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(84)

2

 

 

Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinio pobūdžio 7 pastabą, siūlytina patikslinti projekto 84 straipsnio 2 dalį: vietoj skaičiaus „54“ įrašytinas skaičius „4“.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 84 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 54 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

19.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(85)

5

N

10

 

 

Argumentai:

Iš dalies pritariant Seimo nario K. Bacvinkos 2017 m. sausio 11 d. pasiūlymui, jog būtina sudaryti galimybę VĮ miškų urėdijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, perkantiems miško sodmenis arba jų išauginimo paslaugas valstybiniams ir privatiems miškams atkurti ir įveisti, sudaryti viešųjų pirkimų sutartis ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, kadangi šie atvejai nepatenka į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) 85  straipsnio 5 dalyje numatytus išimtinius atvejus, pagal kuriuos sutartis leidžiama sudaryti ilgiau kaip 3 metams. Jų taip pat negalima priskirti minėto Projekto 84 str. 5 d. 10 p. nurodytiems atvejams, nes miško sodmenų auginimo trukmė priklauso nuo medžių rūšių genetinių-biologinių savybių ir klimato sąlygų, kurios nepriskirtinos ekonominiams ar socialiniams veiksniams, taip pat turint mintyje, jog miško sodmenų pirkimas būtų ne paslaugų, o prekių pirkimas, todėl kvestionuojant reikalingumą sudaryti ilgesnės trukmės nei 3 metų sutartį, kai ji sudaroma tik dėl miško sodmenų įsigijimo siūlytina, patikslinti Projekto 85 straipsnį.

Pasiūlymai:

1. Papildyti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 85 straipsnio 5 dalį nauju 10 punktu:

 ,, 10) miško sodmenų išauginimo paslaugų;“

2. Atitinkamai buvusį 10 punktą laikyti 11 punktu.

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

20.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

1

(86)

2

 

 

Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą dėl trišalės sutarties sudarymo, subtiekėjui išreiškus norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, siūlytina patikslinti 86 straipsnio 2 dalį. 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 86 straipsnio 2 dalį:

„2. Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkančioji organizacija, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo raštu, informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai. Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkančioji organizacija turi būti sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.“

 

Pritarti

 

21.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-02-15

2

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr. 2, kuriuo siūloma iš Projekto baigiamųjų nuostatų išbraukti antrą straipsnį ir pakeistas jo nuostatas perkelti į Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 53 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą Nr. 25, kuriuo siūloma papildyti Projekto baigiamąsias nuostatas nauju 3 straipsniu dėl Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto 24 straipsnio pakeitimo (turint mintyje pasikeitusią Projekto straipsnių numeraciją), siūlant reikalavimo – į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus – įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d., bei atsižvelgiant į Seimo narių V. Sinkevičiaus ir D. Kreivio pasiūlymą, siūlytina patikslinti Projekto 2 straipsnį.

Pasiūlymas:

 Pakeisti Projekto  2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės.““

 „2 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 30, 33 straipsnių, 57 straipsnio 1 dalies, 81 straipsnio, 85 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 90 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose, 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, 21 straipsnio reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 81 straipsnio reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

22.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-03-08

3

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo nario V. Sinkevičiaus 2017-03-07 pasiūlymą, taip pat į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė vidaus sandorių panaikinimui, taip pat į Seimo Audito komiteto 25 ir 27 pasiūlymus dėl pereinamųjų nuostatų panaikintų vidaus sandorių nuostatų tęstinumo, bei į tai, kad Įstatymo projektas įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, kurios į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2016 m. balandžio 18 d. ir dėl vėlavimo įgyvendinti Direktyvą Europos Komisija 2016 m. gegužės mėn. pradėjo ES teisės pažeidimo procedūrą, siūlytina pakeisti Projekto 3 straipsnį.

 

Pasiūlymai:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, 91 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio 6 dalis ir 91 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

3. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai pateikia iki 2017 m. balandžio 18 d.

5. Kompetentingos institucijos iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

6. Iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

7. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytų pirkimo sutarčių vykdymas turi būti tęsiamas taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas.

8. Iki 2017 m. liepos 1 d. sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. “

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

 

 

23.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2017-03-08

 

 

 

 

Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, t. y., atsižvelgiant į tai, kad pagal naująjį viešųjų pirkimų reglamentavimą pirkimus reguliuos nebe vienas pagrindinis viešųjų pirkimų įstatymas (Klasikinis (Nr. XIIP-3750(2)), Komunalinis (Nr. XIIP-3751(2) ir viešuosius pirkimus gynybos bei saugumo srityje reguliuojantis įstatymas Nr. XIIP-3754(2))), būtina  horizontaliai peržiūrėti ir, jei reikalinga, perkelti analogiškas nuostatas tų pasiūlymų, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė ir kurios būtinos sklandžiam teisniam reguliavimui.

 Pasiūlymai:

Suderinti Projektų XIIP-3750(2) ir XIIP-3751(2) nuostatas pagal pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintus įstatymo projektus.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7; susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virginijus Sinkevičius.

10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas nauja redakcija dėstomas įstatymo projektas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                       Virginijus Sinkevičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė