LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3609

2024-06-05 Nr. 109-P-20

Vilnius

  1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Antaną Čepononį), Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą),  Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.    Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią keičiamo įstatymo paskirtį, ir joje nustatyti, kad keičiamas įstatymas nustato „<...> pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo, nemokestinių prievolių administravimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką“. Nemokestinių prievolių administravimo reguliavimas Mokesčių administravimo įstatyme svarstytinas tuo aspektu, kad Mokesčių administravimo įstatyme turėtų būti reglamentuojami su įstatymo pavadinime aiškiai apibrėžtu objektu (mokesčiais) susiję teisiniai santykiai. Svarstytina, ar keičiamu įstatymu reglamentuojant ne tik mokesčių, bet ir nemokestinių prievolių administravimą, neturėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo pavadinimas.	Nepritarti	Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) beveik nenustato specialiųjų nemokestinių prievolių administravimo taisyklių. Pagal pasirinktą teisinio reglamentavimo formą, nurodomos tik MAĮ nustatytos mokesčių administravimo procedūros, kurios bus taikomos ir nemokestinėms prievolėms, visos jos numatytos MAĮ 14 straipsnyje. Pažymėtina, kad dėl šios priežasties MAĮ pavadinimas nebuvo keistas ir anksčiau: pvz., nuo 2015-07-01 galioja MAĮ 14 str. 7 d. nuostata dėl baudų už administracinius nusižengimus administravimo; nuo 2018-01-01 galioja MAĮ 14 str. 8 d. dėl pagal vykdomuosius dokumentus, kai pagal Civilinio proceso kodeksą vykdymo procese valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, laiku nesumokėtų valstybės naudai išieškotinų sumų įskaitymo.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11	2		N	2.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nuoroda „1 straipsnio“ keistina nuoroda „2 straipsnio“. Be to, svarstytina, ar atsižvelgus į projekto 2 straipsniu siūlomus pakeitimus atitinkamai nereikėtų pakeisti ir nuorodos į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1–26 dalis.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11	3		N	3.    Keičiamo įstatymo 14 straipsnio pavadinimas – „Šiame Įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūrų taikymas“. Atsižvelgus į tai, kad projekto 3 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį 7^1, 7^2, 7^3 ir 7^4 dalimis, kuriomis nustatomos ne mokesčių, o nemokestinių prievolių administravimas, projektu tikslintinas keičiamo įstatymo 14 straipsnio pavadinimas bei III skyriaus pavadinimas.	Nepritarti	Žr. argumentus prie 1 Teisės departamento pastabos.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11	3	2		4.    Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį 7^1 dalimi ir joje nustatyti, kad Konkurencijos tarybos paskirtoms ekonominėms piniginėms sankcijoms administruoti netaikomos keičiamo įstatymo nuostatos, susijusios su mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatimi ir pripažinimu beviltiška. Atkreiptinas dėmesys, jog Konkurencijos taryba nėra vienintelė institucija skirianti ekonomines pinigines sankcijas, tačiau aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių priežasčių, kodėl priverstinio išieškojimo senatis nepriemokos pripažinimas beviltiška netaikoma tik Konkurencijos tarybos paskirtų ekonominių piniginių sankcijų atveju. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti patobulintos įvertinus teisinį reguliavimą, reglamentuojantį kitų institucijų skiriamas ekonomines pinigines sankcijas.	Nepritarti	Projektas buvo derintas su visomis institucijomis. Dėl ekonominių sankcijų senaties pasisakė tik Konkurencijos Taryba. Taip pat buvo pasisakyta dėl Baudžiamojo kodekso baudų. Daugumai institucijų buvo priimtinos nuostatos dėl senaties ir pripažinimo beviltiškomis, išlygos taikomos tik dėl KT skiriamų baudų bei baudų už nusikalstamas veikas, kadangi tokie institutai palengvintų asmens padėtį ir galimai prieštarautų bausmės neišvengiamumo principui.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11	3	5		5.    Projekto 3 straipsnio 5 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 17 straipsnį 7^4 dalimi ir joje nustatyti, kad „Teismų priteistoms sumoms administruoti tiesiogiai taikomi <...>, o asmenims, kuriems priteistos sumos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams“. Atsižvelgus į tai, kad teismo priteista suma yra valstybės naudai teismo priteista suma, formuluotė „kuriems priteistos sumos“ tikslintina, pavyzdžiui, vietoj jos įrašant „iš kurių priteistos sumos“.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11			N	6.    Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, svarstytina, ar neturėtų būti pildoma ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, joje įrašant ir centrinio mokesčių administratoriaus atliekamas funkcijas, susijusias su nemokestinėmis prievolėmis bei su nemokestinėmis nepriemokomis (pavyzdžiui, papildyti šios dalies 4 ir 8 punktus). Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 33 straipsniui (pavyzdžiui, papildyti šio straipsnio 8 ir 15 punktus) ir 63 straipsniui.	Nepritarti	Dėl centrinio mokesčių administratoriaus funkcijų papildymo (MAĮ 25 str.) Galiojančio MAĮ 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: „Kitos centrinio mokesčių administratoriaus funkcijos nurodytos jo nuostatuose, šiame bei kituose įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose. Centrinis mokesčių administratorius gali atlikti visas pagal šį Įstatymą vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas, jeigu tai yra nustatyta centrinio mokesčių administratoriaus nuostatuose.“ MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 12 punkte siūloma nurodyti, kad vietos mokesčių administratorius „administruoja nemokestines prievoles“. Todėl manytina, kad MAĮ 25 straipsnio 1 dalies papildymai nėra būtini. Dėl mokesčių administratoriaus teisių (MAĮ 33 str.) MAĮ 33 str. 23 p. numato teisę naudotis kitomis mokesčių ir kitų įstatymų suteiktomis teisėmis. Šios teisės numatytos MAĮ 14 straipsnyje. Todėl manytina, kad MAĮ 33 straipsnio papildymai nėra būtini Dėl lėšų nurašymo tvarkos (MAĮ 63 str.) MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma „duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka“. Ši nuostata pagal siūlomą MAĮ 14 straipsnį bus mutatis mutandis taikoma ir nemokestinėms nepriemokoms, todėl manytina, kad MAĮ 63 straipsnio papildymai nėra būtini.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11	4			7.    Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punkte siūloma nurodyti, kad Vietos mokesčių administratorius „administruoja nemokestines prievoles šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose jų administravimą, nustatyta tvarka“. Pastebėtina, kad projektą lydinčiajame Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583^1 straipsniu įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-3610 yra nurodyta, kad „kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma suma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis šiame Kodekse nustatyta tvarka“. Atsižvelgus į tai, manytina, kad projektu mokesčių administratoriaus funkcijos turėtų būti papildytos ir nemokestinių prievolių priverstiniu išieškojimu.	Nepritarti	Administravimo sąvoka apima ir išieškojimą (žr. MAĮ pakeitimo projekto 29-4 d. išdėstytą nemokestinių prievolių administravimo sąvoką), todėl MAĮ netikslinga išskirti atskiro išieškojimo veiksmo. Dėl CPK pakeitimų: „kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma suma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija...“. Šioje vietoje reglamentuojami išieškojimo santykiai, t. y. nekalbama apie kitus administravimo veiksmus (pvz., apskaitą, įskaitymą ir pan., tai jau yra MAĮ objektas
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11	6		N	8.    Atsižvelgus į projekto 6 straipsniu siūlomus pakeitimus, manytina, kad turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 88 straipsnio pavadinimas. Be to, svarstytina, ar kitos šio straipsnio dalys neturėtų būti pildomos, jose nurodant ir nemokestines nepriemokas.	Pritarti iš dalies	Siūlytina papildyti 88 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „88 straipsnis. Mokestinės ir nemokestinės nepriemokos nepriemokų sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas“. Kitų 88 straipsnio dalių pildyti netikslinga, nes tik viena dalis (siūloma MAĮ 88 str. 1^1d.) galios tiesiogiai nemokestinei nepriemokai.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11				9.    Kadangi projektu yra keičiami keičiamo įstatymo 88 ir 93 straipsniai, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti keičiamas ir šio įstatymo trečiojo skirsnio ir V skyriaus pavadinimai. Be to, svarstytina, ar kiti šio skirsnio straipsniai taip pat neturėtų būti keičiami, juose įtraukiant ir nemokestines nepriemokas. Analogiškos pastabos yra taikytinos ir keičiamo įstatymo penktojo skirsnio pavadinimui bei kitiems šio skirsnio straipsniams.	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, kad specialios nuostatos, skirtos tiesiogiai tik nemokestinėms prievolėms sudaro labai mažą nurodytų skirsnių ir V skyriaus nuostatų dalį, keisti jų pavadinimus nėra tikslinga.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11	9			10.               Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius nustato, kad asmuo neturi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, arba asmens turimas turtas ir (ar) pajamos neatitinka kriterijų, kuriems esant turi būti priimamas sprendimas, mokesčių administratorius vykdo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais, iki gauna informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą. Taigi projektu siūlomu teisiniu reglamentavimu, mokesčių administratorius, nustatęs, kad mokesčių mokėtojas neturi išieškomo turto/pajamų ir negavęs informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą, neturi pareigos išieškojimo vykdymo perduoti antstoliui visą mokestinės nepriemokos išieškojimo laikotarpį, kaip pažymima projekto aiškinamajame rašte, siekiant išvengti „neperspektyvių“ bylų perdavimo antstoliams. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu mokesčių administratorius galėtų patikrinti, ar mokesčių mokėtojas neturi turto. Manytina, kad ši tikrinimo procedūra būtų atliekama įvertinus iš valstybės registrų ir informacinių sistemų gautus duomenis, pavyzdžiui, duomenis iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro. Taigi, asmens turtinės padėties vertinimui būtų naudojami tik „oficialūs“, valstybės registruose ir informacinėse sistemose nurodyti duomenys apie asmens turtą. Abejotina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, nes praktikoje skolininko turimo turto vertinimas ir tokio turto paieška gali būti ir turto faktinio egzistavimo klausimas. Pavyzdžiui, skolininkui priklausantis gyvenamasis namas, kurio statybos pabaiga nėra įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka, nebus nurodytas Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu antstoliai, kurių pagrindinė funkcija yra vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, vykdo tiek registruoto, tiek ir de facto egzistuojančio skolininko turto paiešką ir turi teisę aukciono tvarka realizuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 9 dalis, suteikianti teisę mokesčių administratoriui konstatavus, kad mokesčių mokėtojas neturi turto ar pajamų, neperduoti išieškojimo vykdymo antstoliui, visais atvejais užtikrintų valstybės finansinius interesus, t. y. galimybę efektyviai išieškoti mokestines ir nemokestines prievoles į valstybės biudžetą.	Įvertinta	Pagal MAĮ projekto 106 straipsnio 8 dalį „Detalią mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarką <...> nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su Teisingumo ministerija. Šioje tvarkoje, be kita ko, bus aprašytas mechanizmas (tvarka): kokiu būdu mokesčių administratorius patikrina, ar skolininkas neturi turto; iš kokių šaltinių gauna vertintinus duomenis ir pan., todėl tas reglamentavimas bus numatytas ne MAĮ, o poįstatyminiame teisės akte. Numatoma, kad VMI galėtų gauti informaciją iš įvairių registrų ir informacinių sistemų, įskaitant ir Antstolių informacinę sistemą (AIS), pvz., patikrinti, ar išieškomos lėšos kitose vykdymo bylose ir kt. Kartu pažymėtina, kad nustatant išieškojimo perspektyvumą, siekiama įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas (2020 m. gruodžio 14 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-14 „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“), pagal kurias siūloma neteikti antstoliams vykdyti bylų, kai iš anksto žinoma, kad išieškojimas bus neperspektyvus. Pagal VMI turimą statistiką apie teismų išduotų vykdomųjų dokumentų ir baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo rezultatyvumą: iš 2018-2022 metais 521 tūkst. perduotų antstoliams sprendimų dėl išieškojimo nukreipimo į turtą, 2023-05-29 datai 362 tūkst. sprendimų antstoliai nėra išieškoję nei vieno cnt., kas sudaro 69 proc. nuo viso sprendimų skaičiaus. Atsižvelgiant į šiuos statistinius duomenis, manytina, kad valstybės finansinius interesus atitiktų MAĮ pakeitimai, pagal kuriuos skolos valstybei (mokestines ir nemokestines prievoles į valstybės biudžetą) būtų perduodamos antstoliams išieškoti tik tais atvejais, kai yra tikimybė, kad jos bus efektyviai išieškotos (neteikiant „neperspektyvių bylų“, nedidinant antstolių vykdymo išlaidų ir t.t.). Pagerėjus skolų administravimo efektyvumui, liks nesumokėta mažesnė baudų dalis, kas leis papildyti valstybės biudžetą ir didinti laiku nesumokėtų skolų išieškojimo efektyvumą.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11	9	6, 7		11.               Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6–10 dalyse siūloma reglamentuoti mokesčių administratoriaus vykdomų mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimo tvarką. Pastebėtina, kad projektu siūloma keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6–10 dalių dėstymo struktūra yra ydinga. Visų pirma, keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 ir 7 dalyse yra nustatomos dvi bendro pobūdžio taisyklės – mokesčių administratoriaus išieškojimo veiksmai mokesčių mokėtojui turint sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstoliui jau vykdant išieškojimą iš asmens turto (106 straipsnio 6 dalis) ir mokesčių mokėtojui minėtų sąskaitų neturint ir antstoliui nevykdant išieškojimo iš jo turto (106 straipsnio 7 dalis).  Tuo tarpu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 8 ir 9 dalyse yra nustatoma, kad minėtos keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytos bendro pobūdžio taisyklės yra neatsiejamos nuo mokesčių administratoriaus pareigos pirmiausia, t. y. prieš mokesčių administratoriui taikant keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus išieškojimo veiksmus, nustatyti, ar mokesčių mokėtojas yra mokus, t. y. ar jis turi turto ir pajamų, reikalingų išieškojimui. Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, projekte pirmiausia turėtų būti dėstoma mokesčių administratoriaus pareiga įvertinti mokesčių mokėtojo mokumą, o tik tada, priklausomai nuo mokesčių mokėtojo turtinės padėties, pareiga taikyti vieną ar kitą išieškojimo procedūrą. Atsižvelgiant ir tai, keičiamo įstatymo 106 straipsnio 8 ir 9 dalių formuluotės „šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius priima sprendimą, jeigu turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas“ bei „jeigu šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius nustato, kad asmuo neturi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas“ yra klaidinanti, nes „šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyti atvejai“ – konkrečios išieškojimo procedūros – yra galimi tik prieš tai mokesčių administratoriui įvertinus mokesčių mokėtojo mokumą, o ne mokumą vertinant 106 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų išieškojimo procedūrų metu. Ta pati pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 106 straipsnio 9 dalies, kurioje dėstoma išimtis iš keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 dalyje nustatytos bendro pobūdžio išieškojimo vykdymo taisyklės – jei asmuo neturi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, arba asmens turimas turtas ir (ar) pajamos neatitinka kriterijų, kuriems esant turi būti priimamas sprendimas, mokesčių administratorius vykdo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais, iki gauna informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 dalyje nėra nurodoma, kad esant tam tikroms aplinkybėms, yra leidžiama šioje dalyje nustatytos bendrosios išieškojimo taisyklės išimtis. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6-9 dalyse siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas turėtų būti sistemiškai tikslintinas, pirmiausia, nustatant mokesčių administratoriaus pareigą įvertinti mokesčių mokėtojo mokumą, o tik po to, priklausomai nuo mokesčių mokėtojo turtinės padėties, formuluojant atskiras bendro pobūdžio išieškojimo taisykles. Toliau pateikiamos pastabos dėl keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6-9 dalyse išdėstytų nuostatų tikslinimo.	Pritarti iš dalies	Pagal siūlomą MAĮ 106 straipsnio 6-10 dalyse reguliavimą skolininko mokumas (arba bylos perspektyvumas) turi būti vertinamas tik prieš VMI taikant išieškojimo iš turto priemonę, t. y. prieš skolos perdavimą antstoliams. Ši sąlyga nurodyta siūlomo MAĮ 106 straipsnio 8 dalyje mokesčių administratorius priima sprendimą, jeigu turi informacijos, kad asmuo turi kito turto ir (arba) kitų pajamų (turto registrai, turto deklaracijos, kt. šaltiniai).  Siūlomas visų prievolių išieškojimo proceso pirmasis žingsnis yra tai, kad VMI pirmiausiai patikrina, ar asmuo turi sąskaitų (106 str. 6 d.), antras žingsnis – VMI tikrina, ar antstolis jau vykdo išieškojimą (106 str. 7 d.) ir tik trečiame žingsnyje vertinamas išieškojimo iš asmens  perspektyvumas tik tuo atveju, kai jis neturi sąskaitų, nėra perduotas išieškojimas antstoliams (neatitinka 106 str. 6 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų), arba baigėsi išieškojimo iš sąskaitų terminas (Tvarkoje bus numatyti išieškojimo antstoliui perdavimo atvejai, įskaitant ir kai perduodama ir terminui nepasibaigus) tačiau gali turėti kito išieškotino turto. Todėl nepritartina siūlymui, kad „turėtų būti dėstoma mokesčių administratoriaus pareiga įvertinti mokesčių mokėtojo mokumą, o tik tada, priklausomai nuo mokesčių mokėtojo turtinės padėties, pareiga taikyti vieną ar kitą išieškojimo procedūrą“. Prieš VMI taikant išieškojimo iš sąskaitų  priemonę, vertinamas tik sąskaitų turėjimo faktas ir tai, ar skolininkas neturi kitų bylų pas antstolius. Dėl dėstymo eiliškumo – MAĮ 106 straipsnio 6 ir 7 dalyse pirmiausiai dėstomos bendrosios taisyklės, o išimtys dėstomos paskesnėse straipsnio dalyse. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti 106 str. 6 ir 7 dalis (žr. BFK 1 ir 2 pasiūlymus).
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11	9	6, 7		12.               Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos per šį terminą neišieško, jis ne vėliau kaip per 20 dienų po šio termino pabaigos priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens turto, tuo tarpu to paties straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius priima sprendimą dėl minėto mokestinės nepriemokos išieškojimo iš asmens turto tik tuo atveju, jeigu turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vienu atveju (keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 dalis) projekte yra vartojama tik turto sąvoka, o kitais atvejais (keičiamo įstatymo 106 straipsnio 8 ir 9 dalys) – turto ir pajamų sąvokos. Projekto nuostatos sistemiškai derintinos tarpusavyje.	Nepritarti	„Išieškojimas iš turto“ tai yra sprendimo pavadinimas, kaip numatyta MAĮ 106 str. 1 d. 4 d. „priimant sprendimą dėl priverstinio nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo <...> turto“. Išieškojimo iš turto sąvoka vartojama plačiąja prasme. Nerašoma, kad sprendimas iš turto ir pajamų, kadangi gautos pajamos tampa turtu. Be to, CPK taip pat vartojama turto sąvoka plačiąja prasme, pvz., CPK XLVII skyriuje (išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės) nurodomas ir išieškojimas iš pajamų.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11	9	7		13. Kalbiniu aspektu tikslintina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 7 dalies nuostata „antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens“, nes išieškojimo veiksmai galimi ne iš paties asmens, o iš šio asmens turimo turto ir turtinių teisių.  Šią nuostatą būtina detalizuoti ir todėl, kad nuo to, iš kokio asmens turto antstolis jau vykdo išieškojimą – tik piniginių lėšų ar ir kito turto – priklausys ir mokesčių administratoriaus veiksmai, t. y. jo pareiga nepradėti išieškojimo, o sprendimo vykdymą perduoti antstoliui.	Pritarti	Žr. BFK pasiūlymus
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11	9	7		14. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčių administratorius galėtų pratęsti šioje dalyje nurodytą 90 dienų sprendimo perdavimo vykdyti antstoliui terminą ne ilgiau kaip 90 dienų „dėl su mokesčių administravimu susijusių svarbių priežasčių“. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus šios sąvokos turinys, t. y. ar minėtos svarbios priežastys būtų siejamos su individualia mokesčių mokėtojo situacija, ar su paties mokesčių administratoriaus veikla mokesčių administravimo srityje. Manytina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu įstatymo projekte turėtų būti nustatyti aiškūs sprendimo perdavimo vykdyti antstoliui termino pratęsimo kriterijai.	Pritarti	Žr. BFK pasiūlymus
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11	9	6, 7		15. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad vertindamas, ar asmuo turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius neatsižvelgia į aplinkybes, ar asmuo turi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir ar antstolis vykdo iš jų išieškojimą. Pastebėtina, kad antstolis gali vykdyti išieškojimo veiksmus ne tik iš piniginių lėšų, bet ir iš kito mokesčių mokėtojo turto, todėl iš projektu siūlomos nuostatos nėra aišku (be kita ko atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 106 straipsnio 7 dalies netikslią nuostatą „antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens“), ar vertinant tai, ar asmuo turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius neatsižvelgia ir į šias aplinkybes. Projekto nuostata atitinkamai tikslintina.	Pritarti	MAĮ 106 straipsnio 8 dalies 2 sakinys yra apie tai, kaip vertinama, „ar asmuo turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas“. Aplinkybė, kad asmuo turi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir ar antstolis vykdo iš jų išieškojimą, nėra vertinama, t. y. vertinamas kitas turtas. Perduodama antstoliui tik nustačius, kad turi kitokio nei piniginės lėšos sąskaitoje turto (pvz., nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir pan.).  Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti MAĮ 106 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje, patikslinant formuluotę. (žr. BFK pasiūlymas)
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11				16. Projekto 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė iki 2025 m. kovo 10 d. pateikia Seimui įstatymų, susijusių su ekonominių piniginių sankcijų administravimu pagal šio įstatymo nuostatas, projektus. Atkreiptinas dėmesys, jog specialiuose įstatymuose, nustatančiuose ekonomines pinigines sankcijas, paprastai yra nustatomas specialus teisinis reguliavimas dėl jų administravimo, todėl priklausomai nuo planuojamų pokyčių dėl konkrečių ekonominių piniginių sankcijų administravimo, gali būti reikalingi ne tik ekonomines pinigines sankcijas reglamentuojančių įstatymų pakeitimai, bet ir paties Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai ar kitų su projektu teikiamų kodeksų pakeitimai. Šiame kontekste pastebėtina, jog aiškinamajame rašte nėra pateiktas netgi preliminarus tokių keistinų įstatymų sąrašas. Atsižvelgus į tai, įvertinti, ar projektu teikiami pakeitimai sistemiškai dera su kitais teisės aktais, šiuo metu nėra galimybių.	Įvertinta	Projektas buvo derintas su visomis ministerijomis ir kitomis institucijomis, verslo asociacijomis – iš viso su 83 institucijomis (tarp jų – FNTT, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Konkurencijos taryba, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, Duomenų apsaugos inspekcija, Maisto ir veterinarijos tarnyba, Darbo inspekcija, Energetikos reguliavimo taryba, Miškų tarnyba, Kainų ir energetikos kontrolės komisija, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lošimų priežiūros tarnyba ir kt.) Konkrečių pasiūlymų dėl keistinų ekonomines sankcijas reglamentuojančių įstatymų pateikta nebuvo. Tačiau beveik visos valstybės institucijos pritarė sankcijų administravimo perdavimui VMI. Todėl buvo pasirinktas siūlomas reguliavimo modelis: 1. Numatyta kolizijų sprendimo taisyklė Projekte siūloma papildyti MAĮ 14 straipsnį 9 dalimi: „9. Esant kitų įstatymų ir šio straipsnio kolizijai, taikomos šio straipsnio nuostatos.“ .2 Numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 m. kovo 10 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, susijusių su ekonominių piniginių sankcijų administravimu pagal šio įstatymo nuostatas, projektus (t. y. institucijos pagal kompetencijas turės peržiūrėti ir pakeisti savo reguliavimo srities teisės aktus).
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11				17.     Atsižvelgus į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytą Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, (toliau – Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos) 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projektu pakeisti ir keičiamo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamą sąvoką „neįgalusis“ pakeisti sąvoka „asmuo su negalia“.	Pritarti
18.	Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto doc. dr. Remigijus Jokubauskas 2024-05-24				Nors Projekte siūlomi daugiausia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) pakeitimai, manytina, kad jie turėtų didžiausią poveikį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reglamentuojamai priverstinio vykdymo procedūrai. Todėl šioje išvadoje daugiau dėmesio skiriama būtent Projekte nurodomų pasiūlymų, susijusių su priverstinio vykdymo proceso pakeitimu, vertinimui. Remiantis Projekte siūlomu CPK 583^1 straipsnio pakeitimu, kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma suma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis šiame Kodekse nustatyta tvarka. Toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą, nes tais atvejais, kai atliekamas išieškojimas į valstybės biudžetą, išieškojimą (priverstinio vykdymo veiksmus) atliktų ne antstolis, bet pats centrinis mokesčių administratorius. Projekto reikalingumas, pagrįstumas ir atitiktis tarptautiniams bei nacionalinės teisės aktams kelia abejonių. Pirma, prie Projekto nėra pateikta objektyvių aplinkybių pagrindimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelis turi būti keičiamas. Vienas esminių teisėkūroje taikomų principų yra tikslingumo, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Projekto aiškinamajame rašte iš esmės nėra nurodoma, dėl kokių objektyvių priežasčių yra būtina keisti priverstinio vykdymo proceso teisinį reguliavimą bei atitinkamai susiformavusią teismų praktiką. Teisėkūros iniciatyvos, kuriomis iš esmės siekiama pakeisti susiklosčiusius viešosios teisės normomis reglamentuojamus teisinius santykius (tokius kaip priverstinis vykdymo procesas), turi būti objektyviai būtinos ir tikslingos. Projekte taip pat nėra įvertinta, kokį poveikį siūlomi pakeitimai turės formuojamai nuosekliai teismų praktikai vykdymo proceso srityje. Antra, priverstinio vykdymo veiksmus atlikti turi teisę tik reikiamą profesinę kvalifikaciją turintys asmenys. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnyje nustatyti specialūs reikalavimai antstoliams, kurie yra būtini užtikrinant nepriklausomą, profesionalų ir veiksmingą priverstinio vykdymo procesą. Priverstinio vykdymo procesas yra sudėtingas ir kompleksinis, reikalaujantis specialių teisinių žinių, profesinės etikos. Projekte niekaip nėra pagrindžiama, kad Seimo kanceliarijoje GAUTA 2024-05-27 Nr. G-2024-4834 tokius antstoliui profesijai keliamus reikalavimus galėtų atitikti kiti asmenys. Vykdymo procese atliekami ne tik turto realizavimo, bet ir kiti veiksmai, kurie reikalauja specialių teisinių ir kitų žinių, todėl būtent tik jų turintis asmuo turi teisę atlikti teisės valstybės prievartos veiksmus. Trečia, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. Tačiau pasigendama vertinimo, ar Projektu siūlomi pakeitimai yra suderinami su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatomis. Būtina įvertinti, kad remiantis nuosekliai formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika priverstinis vykdymo procesas yra sudėtinė Konvencijos 6 straipsnyje reglamentuojamos teisės į teisingą teismą dalis ir valstybės veiksmai (neveikimas) neužtikrinant veiksmingo vykdymo proceso gali lemti šios teisės pažeidimą.1 Taip pat priverstinio vykdymo procese taikomos ir Konvencijoje numatytos teisė į privatų gyvenimą bei teisė į nuosavybės apsaugą, kurių efektyvią apsaugą būtent ir atlieka antstolis bei teismas. Todėl Projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui nebūtų pažeidžiamos Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės. Ar pagal siūlomą priverstinio vykdymo proceso modelį, nesant subjekto, užtikrinančio Konvencijoje numatytų teisių apsaugą, bus sudarytos sąlygos užtikrinti tinkamą Konvencijoje numatytų teisių ir laisvių apsaugą? Ketvirta, kyla iš esmės nesuderinamo nepriklausomumo ir interesų konflikto situacijos, nes remiantis Projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius). Teisėto vykdymo proceso užtikrinimo sąlyga – priverstinius vykdymo veiksmus atliekančio subjekto nepriklausomumas ir nešališkumas. Tokie nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai keliami tarptautiniuose teisės aktuose, nacionalinėje teisėje ir teismų praktikoje6 . Nustačius, kad priverstinio vykdymo veiksmus atlieka pats išieškotojas tai reikštų, kad paneigiamas tokius veiksmus atliekančio subjekto nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimas. Tai atitinkamai keltų neišsprendžiamus klausimus dėl priverstinio vykdymo veiksmų teisėtumo. Penkta, praktikoje realūs atvejai, kai skolininko atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai kelių išieškotojų naudai. Remiantis siūlomu projektu, susiklostytų situacija, kai to paties skolininko atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus atliktų du asmenys (antstolis ir centrinis mokesčių administratorius). CPK sukurtas priverstinio vykdymo proceso modelis yra pagrįstas principu, kad vienas antstolis turėtų atlikti vykdymo veiksmus pagal atskirus vykdomuosius raštus skolininko atžvilgiu. Esant situacijai, kai priverstinio vykdymo veiksmus atliktų antstolis ir centrinis mokesčių administratorius, tai kelia iš esmės neišsprendžiamus klausimus dėl skolininko turto realizavimo, kreditorių reikalavimų eilės ir kitų priverstiniame vykdymo procese atliekamų veiksmų atlikimo. Be to, prieš kelis metus atlikti CPK 650 straipsnio 3 dalies pakeitimai kaip tik buvo nukreipti į tikslą užtikrinti, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko. Tai reiškia, jog siekiant užtikrinti vykdymo proceso operatyvumą buvo siekiama būtent sudaryti sąlygas, kad vienas antstolis to paties skolininko atžvilgiu atliktų priverstinio vykdymo veiksmus. Tačiau Pasiūlymu iš esmės paneigiama vos prieš kelis metus atlikta vykdymo proceso reforma, kuria siekiama, kad priverstinio vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio vykdyme atliktų vienas antstolis^8 .	Įvertinta	Ekspertinis vertinimas atliktas nevertinant siūlomų pakeitimų holistiškai, t. y. vertinant tik įstatymų pakeitimų įtaką antstolių vykdomai veiklai, tačiau nevertinant siūlomų pakeitimų įtakos gyventojams ir valstybei – efektyvaus turimų resursų (PLAIS) ir VMI turimų kompetencijų panaudojimo.  Nors ekspertiniame vertinime teigiama, kad  „Toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą“, tačiau MAĮ pakeitimo projektas numato tik suvienodinti mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimo procesus (tiek VMI, tiek Sodra, tiek Muitinė jau dabar nusirašo laiku nesumokėtas prievoles valstybei nuo asmenų sąskaitų, naudojantis PLAIS). Antstoliams išlieka visi turimi išieškojimo būdai,  VMI numato perimti nemokestinių prievolių (pvz. administracinių baudų) į valstybės biudžetą išieškojimą iš asmenų sąskaitose esančių lėšų (tai yra tik dalis antstolio vykdomų skolų). Ekspertiniame vertinime daromos išvados parodo, kad nebuvo tinkamai įsigilinta į siūlomus pakeitimus, kaip pvz., kad „Esant situacijai, kai priverstinio vykdymo veiksmus atliktų antstolis ir centrinis mokesčių administratorius“. Tokia situacija yra aptarta projekte, kuriame yra numatyta, kad jei VMI patikrinus ir nustačius, kad antstolis dėl skolininko jau atlieka priverstinio vykdymo veiksmus, VMI nedelsiant tokį skolininką perduoda antstoliui ir pati išieškojimo iš tokio asmens nevykdo ir dėl šio pakeitimo numatomos papildomos antstolių pajamos.
19.	Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė dr. Vigita Vėbraitė 2024-05-29 Dokumento Nr.            G-2024-4913				Visas išvados tekstas pridedamas. Galutinė ekspertinio vertinimo išvada Įstatymo projektas neatitinka siūlomos reformos tikslų ir prieštarauja valdymo sistemos tobulinimo principams – tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimui ir aiškiam institucijų atsakomybių pasiskirstymui. Neįvertinus rezultatų Teismo antstolių institucinės reformos, kuri 2003 m. įgyvendinta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu patvirtinus Teismo antstolių institucinės reformos metmenis ir kuri įstatymiškai įtvirtino „principinę nuostatą, jog sprendimų, priimtų dėl privačių asmenų ginčo, vykdymo išlaidas atlygina ne valstybė, o ginčo šalys“, siūloma dar kartą reformuoti skolų išieškojimą ir vietoj vienos sukurti dvi, daugeliu aspektų besidubliuojančias skolų išieškojimo sistemas: valstybinę ir privačią. Pasigendama pagrindimo ir paaiškinimo, kokia pridėtinė vertė valstybei būtų sukuriama, jei skolų valstybei išieškojimo iš lėšų sąskaitose išlaidas (kurios yra objektyviai neišvengiamos) pradėtų mokėti ne asmenys, atsakingi už šių skolų atsiradimą, bet valstybė – t. y., visi mokesčių mokėtojai.	Įvertinta	Ekspertinis vertinimas atliktas nevertinant siūlomų pakeitimų holistiškai, t. y. vertinant tik įstatymų pakeitimų įtaką antstolių vykdomai veiklai, tačiau nevertinant siūlomų pakeitimų įtakos gyventojams ir valstybei – efektyvaus turimų resursų (PLAIS) ir VMI turimų kompetencijų panaudojimo.   MAĮ pakeitimo projektas numato tik suvienodinti mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimo procesus (tiek VMI, tiek Sodra, tiek Muitinė jau dabar nusirašo laiku nesumokėtas prievoles valstybei nuo asmenų sąskaitų, naudojantis PLAIS). Naudojantis PLAIS išieškant baudas, VMI turės galimybę neperduoti skolininko antstoliui, tokiu būdu nedidinant iš skolininko išsiieškomos sumos (t.y. atlygis antstoliui ir administravimo išlaidos).  VMI naudojasi PLAIS, išsiieškant laiku nesumokėtus mokesčius ir lygiai tą patį darys išieškant laiku nesumokėtas baudas, t. y.  naudosis PLAIS, kuri užtikrina nurašymo nurodymų vykdymo eiliškumą, atsižvelgiant į šių nurodymų reikalavimų patenkinimo eilę ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas ieškojimą vykdančioms institucijoms.   Antstoliams išlieka visi turimi išieškojimo būdai,  VMI numato perimti nemokestinių prievolių (pvz. administracinių baudų) į valstybės biudžetą išieškojimą iš asmenų sąskaitose esančių lėšų (tai yra tik dalis antstolio vykdomų skolų).

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos antstolių rūmai 2024-04-18				Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas paskirtas kaip pagrindinis komitetas svarstyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3609). Pasigedome išsamaus poveikio vertinimo dėl reformos poveikio kitiems vykdymo proceso dalyviams plačiąja prasme. Vienas iš įstatymų projektų tikslų yra prievolių valstybei administravimo efektyvinimas, išvengiant funkcijų dubliavimo ir tokiu būdu veiklą organizuoti vieno langelio principu, pavedant jį vykdyti vienam administratoriui – VMI, tačiau įgyvendinus reformą, daugeliu atveju nebus išvengta VMI ir antstolių funkcijų dubliavimo. Nepagrįsta projektų rengėjų nuomonė, jog įgyvendinus reformą „Vienas langelis prievolėms valstybei“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) perėmus valstybės skolų išieškojimą iš antstolių, išieškomos piniginės lėšos greičiau pasieks valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad tiek antstoliai, tiek VMI skolų išieškojimui naudoja tą patį įrankį – Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Antstolių išieškotos lėšos VMI galėtų pasiekti lygiai taip pat greitai, jei įstatymai nenustatytų antstoliui pareigos papildomai tikrinti skolininkų piniginių lėšų kilmės, siekiant apsaugoti bedarbių, socialiai remtinų asmenų, alimentus gaunančių asmenų teisę gauti lėšas, iš kurių negalima išieškoti. Įgyvendinus projektą ir VMI pradėjus vykdyti išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitų, lėšos biudžeto taip pat nepasiektų greičiau, nes VMI turėtų pareigą atlikti eilę jiems nebūdingų patikrinimo veiksmų: nustatyti pinigų kilmę, patikrinti, ar asmuo turi skolų, kurias jau išieško antstoliai, patikrinti jo mokumą ir pan. Todėl tiek antstolių, tiek VMI išieškomos lėšos valstybės biudžetą pasieks iš esmės per panašų laikotarpį, o išieškotų lėšų greitesnis ir efektyvesnis patekimas į valstybės biudžetą turėtų būti sprendžiamos kitomis priemonės. Pažymėtina, kad, įvertinus tiek išieškojimo proceso kompleksiškumą ir pareigas, kurias privaloma vykdyti inkasavimo metu, tiek papildomą valstybės biudžeto lėšų poreikį, reikalingą VMI perimant skolų išieškojimą iš antstolių, konstatuotina, kad VMI vykdomas skolų išieškojimas nekainuos pigiau nei antstolių vykdomos funkcijos. Remiantis 2023 m. duomenimis, VMI nepriemokų administravimo departamente dirbo 153 darbuotojai. VMI teigimu, išieškojimą administruoja 87 darbuotojai. Taigi, 1 Eur skolos išieškojimas VMI kainuoja 0,29 Eur valstybės lėšų, tuo tarpu antstolių 1 Eur skolos išieškojimas kainuoja 0,12 Eur – t. y., 2,4 karto pigiau. Reforma remiasi prielaida, kad prievolės valstybei turi kuo greičiau patekti į biudžetą, o pažeidėjas neturi patirti jokių papildomų sankcijų už jų nemokėjimą. Visgi, tai yra klaidinga prielaida, kadangi pirminis baudos tikslas nėra papildyti valstybės biudžetą, bet sudrausminti pažeidėją. Tai atspindi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 22 straipsnyje nurodyta nuobaudos paskirtis. Iš esmės, įgyvendinus reformą, administracinės baudos VMI būtų išieškomos nemokamai, tačiau tai blogins visų likusių skolininkų finansinę situaciją. Nors VMI atliekamas darbas nėra nemokamas, tačiau skolininkams, turintiems piniginių lėšų banko sąskaitose, išieškojimas bus atliekamas nemokamai. Tuo tarpu išieškojimas iš socialiniai pažeidžiamų skolininkų bus perduodamas antstoliams, t. y. iš tų, kurie neturi sąskaitose piniginių lėšų. Būtent šiems, socialiniai pažeidžiamiems asmens, išieškojimo įkainiai kelis kartus didės. Taigi, tokiu būdu sujaukiama sistema, kuri yra socialiai teisinga ir grįsta kryžminiu subsidijavimu. Nėra socialiai teisinga, jog pažeidėjams, kurie banko sąskaitose turi lėšų, tačiau piktybiškai nemoka baudų, skolos turi būti nemokamai nurašomos VMI, o socialiai pažeidžiamiesiems asmenims turi didėti įkainiai, nes jie neturi piniginių lėšų sąskaitose, kurios galėtų būti nurašomos VMI. Pažymėtina, jog apie 85 % antstoliams perduodamų išieškojimų valstybės naudai sudaro pradelstos apmokėti baudos, todėl reforma siekiama pagerinti teisės pažeidėjų padėtį likusių skolininkų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, kad antstoliai, pusę metų administruodami baudas valstybei, sumoka 2 mln. mokesčių į valstybės biudžetą. Įvykdžius reformą VMI ne tik neteks šių biudžeto pajamų, bet ir turės skirti papildomų išlaidų darbuotojų įdarbinimui. Atsižvelgiant į pažeidėjų kiekius per penkerius metus, VMI papildomų darbuotojų poreikis išaugtų nuo planuojamų 20 iki 43. Pažymėtina, kad, įgyvendinus reformą, skolos iš pasiturinčių asmenų bus išieškomos visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Tuo tarpu už neišmokėto darbo užmokesčio, išlaikymo (alimentų), iškeldinimo, nusikaltimu padarytos žalos ir kt. išieškojimą 2,3 karto didesnę kainą turės susimokėti patys kreditoriai. Tai vienas svarbiausių šios reformos trūkumų: visa apimtimi įgyvendinus reformą, socialinis neteisingumas ne tik nesumažėtų, bet priešingai - padaugėtų, kadangi VMI perėmus dalies valstybės skolų išieškojimą, dėl kryžminio subsidijavimo principo, kuriuo remiasi skolų išieškojimo sistema, finansinė našta padidėtų visiems privatiems klientams. 2020 m. Valstybės kontrolė pateikė išvadas dėl dviejų spręstinų antstolių veiklos reguliavimo sričių: antstolių skaičiaus reguliavimo ir įkainių nustatymo metodikos. 2022 m. balandžio mėn. „Deloitte“ audito bendrovės tyrimas atskleidė, kad galiojantys antstolių veiklos įkainiai neatitinka faktinių sąnaudų, o valstybei antstoliams mokant ekonomiškai pagrįstus vykdymo išlaidų dydžius, sąnaudos siektų 7,7 mln. eurų. Kelis metus trukusias tarpinstitucines diskusijas sekė Teisingumo ministerijos ir STRATA 2023 m. tyrimas „Antstolio vykdymo išlaidų dydžių nustatymo kriterijų ir tvarkos analizė“. Teisingumo ministerija dėl šios reformos nebesiryžta rengti įkainių nustatymo metodikos. Komplikuotų išieškojimų atvejais VMI visiškai dubliuos antstolių veiklą. Šiuo metu VMI vykdo tik mokestinių nepriemokų išieškojimą, kuris nėra sudėtingas. VMI neišieško administracinių baudų, nors jas ir administruoja. Po reformos 20-25 proc. lengviausiai išieškomų skolų išieškojimą vykdys VMI; de facto tokias  skolas VMI galės išieškoti per savaitę. Dalies skolų valstybei išieškojimas tęsis po keletą metų (skolos, kurios negali būti išieškomos iš karto). VMI negalės tiesiog nuskaičiuoti skolų nuo skolininkų sąskaitų (turės tikrinti, ar lėšos nėra būtinosios pajamos, socialinės pašalpos, išlaikymo išmokos ir kt.). VMI turės informuoti skolininkus, laukti įrodymų dėl nurašomų lėšų kilmės, atlikti nepagrįstai nuskaitytų lėšų grąžinimą ir pan. Didžiąją dalį skolų, kurių nepavyks išieškoti iš lėšų sąskaitose, VMI galiausiai perduos antstoliams. Antstoliams bus perduotos ir visos administracinės baudos, kurių VMI negali nurašyti kaip beviltiškų skolų dėl administracinės teisenos ir kurios sudaro didžiąją dalį (apie 85 proc.) skolų valstybei. Dėl poveikio valstybės finansams VMI vykdomas išieškojimas nekainuos pigiau. Pagal dabar galiojančius įkainius VMI turės papildomai sumokėti 3,3 mln. eurų už antstolių paslaugas. Tačiau realūs įkainiai valstybei sieks 7,7 mln. eurų. Šiuo metu VMI nepriemokų administravimo departamente dirba 153 darbuotojai. VMI teigimu, nepriemokų išieškojimą administruoja 87 darbuotojai. Taigi, 1 euro skolos išieškojimas VMI kainuoja 0,29 euro valstybės lėšų, tuo tarpu antstolių vykdomas 1 euro skolos išieškojimas kainuoja 0,12 euro, arba 2,4 karto pigiau. Lietuvos antstolių rūmų skaičiavimais, penktaisiais metais po reformos įgyvendinimo skolų išieškojimo administravimui VMI reikės mažiausiai 43 papildomų darbuotojų (jei kiekvienas darbuotojas bus pajėgus administruoti po 4,5 tūkst. išieškojimo procesų). Neatsižvelgiama į biudžeto praradimus. VMI už antstoliams teikiamų skolų valstybei išieškojimo administravimą šiuo metu nieko nemoka. Tuo tarpu antstoliai už šių bylų administravimą vien per pirmuosius 6 mėnesius valstybei sumoka apie 5-6 mln. eurų mokesčių: tai daugiau nei 2 mln. eurų GPM ir PVM ir apie 3 mln. eurų mokesčių už antstolių kontorų darbuotojus, administruojančius skolų valstybei išieškojimo bylas. Maždaug pusė iš 550-600 visų antstolių kontorų darbuotojų administruoja būtent skolų valstybei bylas. Bendri biudžeto praradimai dėl šios reformos, preliminariais Lietuvos antstolių rūmų skaičiavimais, sudarys apie 15 mln. eurų (įskaitant netektas biudžeto pajamas ir mokesčius bei papildomą valstybės finansinę naštą dėl pareigos mokėti nedarbo išmokas atleistiems antstolių kontorų darbuotojams, investicijų į informacinių sistemų modernizavimą ir palaikymą, atlyginimus naujiems VMI darbuotojams, mokėtinų vykdymo išlaidų už antstoliams perduodamų skolų valstybei išieškojimą). Dėl poveikis piliečių ir kitų asmenų administracinei naštai Skolų išieškojimas visiems dalyviams pabrangs 2-3 kartus. Skolos iš pasiturinčių asmenų bus išieškomos visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Išlaikymo išmokų (vadinamųjų alimentų), nusikaltimais padarytos žalos išmokų išieškojimas brangs. Grįžtama prie sovietinės praktikos, kai teismų ir institucijų sprendimų vykdymą finansuoja ne proceso šalys, o mokesčių mokėtojai. Vienos skolos išieškojimo inicijavimo kaina privatiems kreditoriams didės apie 130 proc. Pvz., inicijuojant 100 eurų skolos išieškojimą vietoj dabar mokamų 37 eurų administravimo išlaidų tektų mokėti 85 eurus administravimo išlaidų, o vienos 1000 eurų skolos inicijavimas atitinkamai brangtų nuo 55 eurų iki 127 eurų. Dėl poveikio asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimui Pažeidžiamas socialinio teisingumo principas. Sukuriamos dvi atskiros skolų ieškojimo sistemos – du paraleliniai pasauliai, kai vienos skolos yra išieškomos valstybės mokesčių mokėtojų sąskaita, o už kitų skolų išieškojimą moka patys skolininkai. Baudų nesumokantiems pažeidėjams sukuriama lygybės prieš įstatymą ir socialinio teisingumo principais nepagrįsta lengvata. Siūloma reforma žlugdo visiems vienodai teisingą skolų išieškojimo sistemą, sukurdama privilegijuotų skolininkų kategorijas. Kai asmuo įsiskolinęs privačiam išieškotojui, jis turės apmokėti išieškojimo išlaidas, o kai valstybei – jo skolą išieškos VMI visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Tai prieštarauja ES teisei, pagal kurią skolos išieškojimo išlaidas turi atlyginti skolininkas. Išlaidų kompensavimas (valstybės parama) bus taikomas tik pasiturtintiems skolininkams, kurie turi lėšų sąskaitoje, tačiau aplaidžiai neapmoka skolų. Valstybės sąskaita „atpiginamas“ procesas 2,2 tūkst. asmenų – administracinių ir baudžiamųjų normų pažeidėjų, perkeliant skolos išieškojimo išlaidų kryžminio subsidijavimo naštą ant kitos kategorijos skolų išieškojimų (t. y., vaikų išlaikymo, žalos, komunalinių mokesčių ir kt.) ir privataus verslo, turinčio piniginių reikalavimų, pečių. Dėl poveikio nusižengimų prevencijai Neužtikrinamas atgrasymas nuo nusižengimų kartojimo. VMI antstoliams neperduos išieškoti nemokių asmenų skolų  (vadinamųjų „neperspektyvių bylų“) ir jas pripažins beviltiškomis. VMI atliks tik momentinius skolininkų patikrinimus. Tuo tarpu antstoliai nuosekliai atlieka periodinius patikrinimus keletą metų. Išaugs skolininkų piktnaudžiavimas ir vengimas mokėti skolas valstybei, tyčia „parodant nemokumą“. Lietuvos antstolių rūmai pozityviai vertina Projektą ta apimtimi, kiek tai susiję su rengėjų siūlymu įgyvendinti šią reformą informacinėje sistemoje apskaitant dokumentus dėl prievolių valstybei. Kartu norėtume pabrėžti, kad prievolių valstybei administravimo perdavimas vienam subjektui (VMI) pagal Europos Sąjungos (ES) lėšomis įgyvendinamą Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ neapima išieškojimo funkcijų perdavimo VMI. ES nereikalauja didinti Lietuvos valstybės biudžeto išlaidų ir greta jau veikiančios privačių antstolių sistemos kurti dar vienos, valstybinės skolų ieškojimo sistemos. Investavus dideles lėšas į VMI sistemos kūrimą, bendra skolų išieškojimo sistema veiktų neefektyviai, nes privati skolų išieškojimo sistema nebepajėgtų finansuoti veiklos pagal kryžminio subsidijavimo principą. Teikiame pasiūlymą Biudžeto ir finansų komitete 2024 m. gegužės 8 dieną planuojamam projekto svarstymui dėl prievolių išieškojimo proceso VMI kompetencijoje efektyvinimo. Dėl MAĮ 106 straipsnio 6-8 dalių pakeitimo Vertinant reformos kontekstą, t. y., VMI turi tikslą administruoti tik mokius skolininkus, turinčius banko sąskaitose piniginių lėšų bei tai, kad planuojama į finansines technologijas investuoti daugiau, nei 6 milijonus eurų, manome, kad procesas turi būti skaidrus, automatizuotas ir trumpas. Analizuojant Projektą, pastebime, kad jame numatyti neaiškūs VMI priverstinio išieškojimo terminai. Siūlomo 106 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „jeigu mokesčių administratorius neišieško mokestinės nepriemokos šiais būdais per 6 mėnesius nuo teisės privestinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, jis ne vėliau kaip per 20 dienų po šio termino pabaigos priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens turto šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ir perduoda sprendimą vykdyti  antstoliui“. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „Mokesčių administratoriui nustačius, kad asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens, mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 90 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui. Dėl su mokesčių administravimu susijusių svarbių priežasčių mokesčių administratorius šioje dalyje nurodytą terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 90 dienų“. Iš Aiškinamojo rašto matyti, kad projekto rengėjai planuoja, jog įgyvendinimui nereikės žmogiškųjų išteklių, kad procesas bus įgyvendinamas automatinėmis priemonėmis, todėl manome, kad šiam tikslui pasiekti, visi procesai turi būti maksimaliai trumpi, maksimaliai automatizuoti, nereikalaujantys žmogiškųjų išteklių, kas leistų užtikrinti trumpą ir skaidrų procesą, o VMI pagal Projekto tikslą administruotų tik skolininkus, turinčius banko sąskaitose piniginių lėšų. Susiklosčius situacijai, kai mokesčių administratoriui nėra galimybės nurašyti piniginių lėšų iš banko sąskaitų, o tikslinga nukreipti išieškojimą į darbo užmokestį, toks skolininkas neturėtų būti administruojamas VMI ir sprendimas operatyviai turėtų būti perduotas prievolės išieškojimą vykdyti antstoliams.  Siūlome apsvarstyti būtinybę aiškiai atskirti procesus ir numatyti skirtingus terminus a) mokestinių ir b) nemokestinių nepriemokų išieškojimui (būtent administracinių baudų ir kt. teismo valstybės naudai priteistų sumų) ir c) prievolių, kai skolininko atžvilgiu jau pradėtas išieškojimas pas antstolius. Šie siūlymai dėl skirtingų terminų grindžiami prievolės kilme, kadangi VMI diskusijose informavo antstolius, jog siekiant pradėti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, būtina atlikti papildomas procedūras dėl mokesčių mokėtojo deklaracijų (pvz.  įskaityti, patikrinti ir pan.), todėl siūlomas 60 d. terminas mokestinėms nepriemokoms VMI pusėje išieškoti yra dvigubai ilgesnis nei reikalinga administracinėms baudoms (nemokestinėms prievolės) VMI pusėje suadministruoti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Mokesčių administravimo 106 straipsnio 6 dalyje numatyti, kad „Skolininkui nesumokėjus nemokestinės ar mokestinės nepriemokos pasibaigus Įstatymo 89 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, o tais atvejais, kai raginimas nesiunčiamas, suėjus mokėjimo terminui, nė vėliau kaip per 3 dienas inicijuojamas nepriemokos išieškojimas iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto lėšų duodant nurodymą į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą dėl lėšų pervedimo mokesčių administratoriui. Jeigu nemokestinė nepriemoka nepervedama per 30 dienų, o mokestinė nepriemoka atitinkamai neišieškoma per 60 dienų nuo šio nurodymo mokėjimo įstaigai pateikimo dienos, Mokesčių administravimo informacinėje sistemoje automatinėmis priemonėmis, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo minimo termino pabaigos, suformuojamas ir perduodamas antstoliams vykdyti sprendimas dėl likusios nepriemokos dalies išieškojimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens, turėtų būti formuojamas sprendimas dėl priverstinio nepriemokos išieškojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, perduodant sprendimą vykdyti antstoliams. Atsižvelgiant į tai, siūlome Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnį papildyti 7 dalimi, numatant, kad „Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nustačius, kad asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens, Mokesčių administravimo informacinėje sistemoje automatinėmis priemonėmis suformuojamas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl priverstinio nepriemokos išieškojimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuris ne vėliau kaip per 10 dienų automatinėmis priemonėmis perduodamas vykdyti antstoliams į Antstolių informacinę sistemą“.	Pritarti iš dalies	Komitetas, atsižvelgdamas į antstolių pateiktas pastabas, siūlo sutrumpinti VMI vykdomą išieškojimo procesą kai VMI pati nepradeda išieškojimo iš sąskaitų. (Žr. 1 Komiteto pasiūlymą). Nepritarti siūlymui trumpinti perdavimo antstoliui terminą, kai VMI pati vykdo iš sąskaitų, tačiau siūlytina numatyti sąlygas, kad kas 30 dienų VMI turi patikrinti išieškojimo efektyvumą ir tai, ar iš skolininko nepradėjo išieškojimo antstolis.
2.	Lietuvos antstolių rūmai				Biudžeto ir finansų komitete svarstomu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIVP-3609, toliau – Projektas) siūloma radikaliai pertvarkyti esamą skolų valstybei išieškojimo sistemą ir sukurti dvi paraleliai veikiančias skolų išieškojimo sistemas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iš antstolių perimtų valstybės skirtų baudų ir ekonominių sankcijų išieškojimo iš lėšų sąskaitose funkcijas. Antstoliams išieškoti būtų perduodamos tik tos mokestinės ir nemokestinės nepriemokos, kurių mokesčių administratoriui nepavyktų išieškoti iš lėšų asmenų sąskaitose. Lietuvos antstolių rūmai, aktyviai dalyvavę Projekto rengimo ir derinimo procese, norėtų atkreipti dėmesį į žymius projektu siūlomo reguliavimo trūkumus bei fragmentiškai vertintą pakeitimų poveikį skolų išieškojimo sistemai, valstybės biudžetui, visiems skolininkams ir kreditoriams. Pirma, siekiant išvengti numatomo VMI ir antstolių funkcijų dubliavimo, siūlome visapusiškai įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo poveikį visiems susijusiems sektoriams bei atitinkamai tobulinti šį projektą. Antra, jei vis tiek būtų sprendžiama dėl valstybės vykdomųjų bylų perdavimo išieškoti VMI, teikiame konkrečius pasiūlymus dėl projekto ir išieškojimo tvarkos efektyvinimo. Dėl poveikio skolų išieškojimo sistemai Įgyvendinus „Vieno langelio prievolėms valstybei“ reformą ir pertvarkius mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimą pagal siūlomus MAĮ 106 str. pakeitimus, bus griaunama dabartinė skolų išieškojimo sistema, paremta kryžminio subsidijavimo principu. Antstoliai, vykdydami priverstinio išieškojimo funkcijas, 50 proc. bylų nieko neišieško, nors šie procesai reikalauja tokių pačių darbo sąnaudų, kaip ir sėkmingo išieškojimo procesai. 25-30 proc. bylų išieškojimo rezultatas pasiekiamas tam skiriant ypač daug laiko ir pastangų. 20-25 proc. bylų skolos išieškomos paprasčiau ir greičiau (būtent į šią dalį skolingų asmenų ir nukreipta reforma). Minėtos procesų rezultatyvumo kategorijos lemia tai, kad: 1.) lėšomis, gautomis iš 50 proc. rezultatyvių vykdomųjų bylų vykdymo, yra finansuojamas ir likusių 50 proc. „beviltiškų“ bylų vykdymas; 2.) 70 proc. vykdomųjų bylų, kurios yra sudėtingos ar „beviltiškos“, nuo 2 iki 5 metų vykdomos antstolių lėšomis. Dėl reformos sustos keletą metų vykstantis antstolių veiklos reguliavimo tobulinimo ir esminių sektoriaus klausimų sprendimo procesas. Taip pat, manome, kad antstoliui, grąžinus mokesčių administratoriui sprendimą išieškoti nepriemoką su išieškojimo negalimumo aktu, sprendimas išieškoti nepriemoką pakartotinai gali būti pateikiamas vykdyti, jeigu mokesčių administratorius turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnį 8 dalimi, įtvirtinant, kad „Antstoliui, grąžinus mokesčių administratoriui sprendimą išieškoti nepriemoką su išieškojimo negalimumo aktu, sprendimas išieškoti nepriemoką pakartotinai gali būti pateikiamas vykdyti, jeigu mokesčių administratorius turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Pakartotinio nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarką ir asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija“. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašytume: Apsvarstyti galimybę: 1. peržiūrėti prievolių išieškojimo terminus maksimaliai efektyvinant baudų  ir kitų mokestinių prievolių nurašymo nuo skolininko sąskaitos procesą. MOKESTINIŲ nepriemokų išieškojimas - MAĮ 106str. 6dalyje – siūlytina svarstyti terminus 60d.+10d. VMI  pusėje išieškojimas vykdomas 60 d. (vietoje Projekte numatytų 180d.) nuo teisės privestinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos ir ne vėliau kaip per 10d. (Projekte 20d.) po šio termino pabaigos perduoti antstoliams tęsti išieškojimą. Siūlytina svarstyti terminą 30d.+10d. NEMOKESTINIŲ nepriemokų  (įskaitant ANK) išieškojimui VMI pusėje.  Nemokestinių prievolių išieškojimas vykdomas iki 30 d. (vietoje Projekte numatytų (90+90d.) nuo teisės privestinai išieškoti nemokestinę nepriemoką atsiradimo dienos ir ne vėliau kaip per 10d. (Projekte 20d.) perduoti antstoliams tęsti prievolės išieškojimą. JAU VYKDO ANTSTOLIAI - MAĮ 106str. 7dalis. Siūlytina svarstyti terminą – perduoti antstoliams per 10 d. Tais atvejais, kai antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens, mokesčių administratorius nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 dienų, nuo teisės priverstinai išieškoti nemokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui. 2. pavesti projekto rengėjams atlikti  išsamų Projekto ekonominio poveikio vertinimą skolų išieškojimo sistemai (atlikti/apskaičiuoti/kaštų ir reformos naudos analizę).	Pritarti iš dalies	Komitetas, atsižvelgdamas į antstolių pateiktas pastabas, siūlo sutrumpinti VMI vykdomą išieškojimo procesą kai VMI pati nepradeda išieškojimo iš sąskaitų. (Žr. 1 Komiteto pasiūlymą). Nepritarti siūlymui trumpinti perdavimo antstoliui terminą, kai VMI pati vykdo iš sąskaitų, tačiau siūlytina numatyti sąlygas, kad kas 30 dienų VMI turi patikrinti išieškojimo efektyvumą ir tai, ar iš skolininko nepradėjo išieškojimo antstolis.
3.	Lietuvos antstolių rūmai 2024-06-03				Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadų į Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklą bei Vilniaus universiteto Teisės fakultetą gavęs 29 Seimo narių kreipimąsi. Kadangi abiejų mokslo įstaigų pateiktos išvados identifikavo projekto trūkumus, susijusius su projekto pagrįstumu bei jo atitikimu nacionaliniams bei tarptautiniams teisės aktams, papildomai atkreipiame dėmesį į esminius pateiktų išvadų akcentus. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla įvertino, kad projekto reikalingumas, pagrįstumas ir atitiktis tarptautiniams bei nacionalinės teisės aktams kelia abejonių, kadangi prie projekto nėra pateikta objektyvių aplinkybių pagrindimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelis turi būti keičiamas. Taip pat, projekte niekaip nėra pagrindžiama, kad (...) antstoliui profesijai keliamus reikalavimus galėtų atitikti kiti asmenys. Be kita ko, projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui, nebūtų pažeidžiamos Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės. Taip pat, kyla iš esmės nesuderinamo nepriklausomumo ir interesų konflikto situacijos, nes remiantis projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius). Pasiūlymu iš esmės paneigiama vos prieš kelis metus atlikta vykdymo proceso reforma, kuria siekiama, kad priverstinio vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio vykdyme atliktų vienas antstolis. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros pateiktoje išvadoje iš esmės konstatuota, kad vertinant įstatymo projektą pagal nurodytus tikslus, tenka konstatuoti, kad jis nevisiškai juos atitinka, o kai kuriais aspektais jiems prieštarauja. Išvadoje pažymėta, kad 2020 m. gruodžio 14 d. paskelbto valstybinio audito „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ ataskaitoje nėra rekomendacijos suteikti VMI teisę atlikti baudų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją. Apžvelgiant siūlomos reformos poveikį, atkreipiamas dėmesys į tai, kad praktiškai neįgyvendinamu taps kryžminio finansavimo modelis, kuriam veikiant šiandien yra užtikrinami socialiai pažeidžiamų asmenų, dalyvaujančių vykdymo procese, turtiniai interesai. Išsakoma, jog siūlomas įgyvendinti modelis ne tik didins valstybės tarnautojų skaičių, bet ir išlaidas, kurios turės būti patirtos, norint kompensuoti kryžminio finansavimo praradimą. Žala už neteisėtus mokesčių administratorių veiksmus turės būti atlyginama iš valstybės biudžeto pajamų, o šiuo metu valstybei dėl to nekyla jokių finansinių prievolių. Sprendimų vykdymo išlaidos turės didėti visiems ūkio subjektams, tarp jų ir valstybei. Išvadoje nurodoma, kad dėl planuojamos reformos kyla didelė rizika, kad nebeliks regionuose dirbančių antstolių. Akcentuojama ir tai, kad tuo atveju, jeigu VMI antstoliams neperduotų išieškoti skolų, kurių išieškojimas bus pripažintas neperspektyviu, administracinių nuobaudų tikslai negalėtų būti pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad Mykolo Romerio Teisės mokyklos išvadoje, įvertintas taip pat ir Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583-1 straipsniu įstatymo projektas bei nurodoma, kad toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą, nes tais atvejais, kai atliekamas išieškojimas į valstybės biudžetą, išieškojimą (priverstinio vykdymo veiksmus) atliktų ne antstolis, bet pats centrinis mokesčių administratorius. Pažymėtina, kad pateiktos ekspertinės išvados apie keičiamo teisinio reguliavimo poveikį iš esmės apima ne tik pagrindinį šio įstatymų projektų paketo projektą, t. y., Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo projektą, bet ir keturis lydinčiuosius įstatymo projektus (Nr. XIVP-3610, Nr. XIVP-3611, Nr. XIVP-3612, Nr. XIVP-3613), kurių svarstymui pagrindiniu komitetu yra paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kadangi „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ reforma yra sisteminė ir visi įstatymų projektų paketo projektai yra glaudžiai susiję, o aukštųjų mokyklų pateiktos išvados yra aktualios svarstant visą paketą, siūlytume apjungti įstatymų projektų svarstymą ir Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui organizuoti bendrą posėdį, kuriame galėtų būti kompleksiškai įvertintas keičiamas reguliavimas ir abiejų komitetų nariams būtų pristatyti aukštųjų mokyklų atlikti susijusio teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Atsižvelgiant į tai, jog esminis reformos „Vienas langelis valstybės prievolėms apmokėti“ tikslas yra apskaityti ir administruoti valstybės prievoles informacinių sistemų pagalba centrinėje Mokesčių administravimo sistemoje, siūlytume „Vienas langelis“ projektuos numatomas reformas vykdyti būtent prievolių apskaitymo ir administravimo apimtimi. Kviečiame Lietuvos Respublikos  Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą apsvarstyti kitą galimą Projekto tobulinimo alternatyvą, siekiant greičiau ir pigiau ir išieškoti pradelstas prievoles valstybei (įskaitant administracines baudas): a) sutrumpinti jau dabar antstolių taikomus išieškotų lėšų paskirstymo ir pervedimo į biudžetą terminus (keistinas CPK 756 str.); b) nustatyti specialią sutrumpintą ir pigią procedūrą tam skolininkui, kuris pirmą kartą pradelsė apmokėti baudą ir nuo jo banko sąskaitos bauda pilna apimtimi buvo nurašyta per 10 dienų (keistinas CPK 611 str.). Papildyti Civilinio proceso kodekso 756 str. atitinkamai: 756 straipsnis. Antstolio patvarkymas išieškotoms sumoms paskirstyti “Iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis ne vėliau kaip 5 darbo dienas paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu ir išmoka kreditoriui. Jeigu išieškoma iš to paties skolininko kelių išieškotojų naudai, antstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.” Papildyti Civilinio proceso kodekso 611 str. nauja 7 dalimi: 611 straipsnis. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka “7. Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai ir raginimas skolininkui nesiunčiamas, pirmoje skolininko vykdomojoje byloje išieškojus skolą iš lėšų per 10 dienų, antstolio atlygis neišieškomas.“	Įvertinta	Rašte suformuluoti konkretūs siūlymai susiję su Civilinio proceso kodekso tikslinimu.
4.	Lietuvos verslo konfederacija 2024-04-19				Apibendrinant LVK poziciją dėl Įstatymo projekto, skeptiškai vertiname šią valstybės iniciatyvą perimti privačių ūkio subjektų – antstolių – funkcijas ir konkuruoti su privačiu verslu. Šia reforma, neįvertinus jos pasekmių visuomeniniams santykiams, siūloma dubliuoti Mokesčių administratoriaus (VMI) ir antstolio funkcijas plečiant pirmojo įgaliojimus išieškant skolas, kas vertintina kritiškai, kadangi neigiamai paveiks tiek kreditorių (verslo subjektų), tiek skolininkų, ypač socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių, tiek valstybės pavestas funkcijas vykdančių antstolių interesus bei neigiamai atsilieps valstybės biudžetui. LVK nuosekliai laikosi nuomonės, kad valstybė neturėtų didinti savo poveikio konkurencijoje su verslu, nebent tam būtų aiški ekonominė logika, lemianti reikšmingus visuomenės sutaupymus ir kurios šiuo atveju vienareikšmiškai nėra. I Reformos sukels neigiamų pasekmių atskiroms visuomenės grupėms ir valstybei 1) Įgyvendinus projektą ir VMI pradėjus vykdyti išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškomos lėšos biudžeto nepasiektų greičiau, nes VMI turėtų pareigą atlikti eilę jiems nebūdingų patikrinimo veiksmų: nustatyti pinigų kilmę, patikrinti, ar asmuo turi skolų, kurias jau išieško antstoliai, patikrinti jo mokumą ir pan. Pažymėtina, kad tiek antstoliai, tiek VMI skolų išieškojimui naudoja tą patį įrankį – Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Antstolių išieškotos lėšos VMI galėtų pasiekti lygiai taip pat greitai, jei įstatymai nenustatytų antstoliui pareigos papildomai tikrinti skolininkų piniginių lėšų kilmės, siekiant apsaugoti bedarbių, socialiai remtinų asmenų, alimentus gaunančių asmenų teisę gauti lėšas, iš kurių negalima išieškoti. Pinigų pervedimą kreditoriams reglamentuoja LR teisingumo ministerijos patvirtinta ir su LR finansų ministerija suderinta Sprendimų vykdymo instrukcija. 2) VMI vykdomas išieškojimas nekainuos pigiau, o VMI administracinė našta po reformos augs. Šiuo metu VMI nepriemokų administravimo departamente dirba 153 darbuotojai. VMI teigimu, išieškojimą administruoja 87 darbuotojai. 1 euro išieškojimas kainuoja 0,29 euro. Tuo tarpu antstolių 1 euro išieškojimas kainuoja 0,12 euro – 2,4 karto pigiau. Penktaisiais metais po reformos įgyvendinimo skolų išieškojimui VMI reikės mažiausiai 43 papildomų darbuotojų, jei kiekvienas darbuotojas bus pajėgus administruoti išieškojimą iš 4500 asmenų. Šiuo metu vienas VMI darbuotojas išieško skolas 1 per 6 metus reformos administravimas valstybei kainuos papildomus 4.63 mln. eurų. 3) Vienas svarbiausių nuobaudos tikslų – ne papildyti biudžetą, o sudrausminti pažeidėją. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 str., administracinė nuobauda yra ne fiskalinis dalykas, o valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra: a) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; b) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; c) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Kadangi įgyvendinus reformą, pasiturinčių skolininkų skolos jiems bus nurašomos nemokamai visų mokesčių mokėtojų sąskaita, dar labiau mažės motyvacija laiku susimokėti baudas. Bus skatinamas neatsakingumas, nes nesumokėtos baudos bus išieškomos nemokamai. 4) Įgyvendinus reformą, skolos iš pasiturinčių asmenų bus išieškomos visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Tuo tarpu už alimentų, nusikaltimu padarytų žalų išieškojimą 2,3 karto didesnę kainą turės susimokėti patys nukentėjusieji. VMI išieškojimo sistema visiems mokesčių mokėtojams kainuoja 2,4 karto brangiau, nei antstolių sistema, finansuojama tik iš bylos proceso šalių. 5) Antstolių vykdomas skolų išieškojimas valstybės biudžetui nekainuoja, tai pat, vykdydami nemokestinių prievolių išieškojimą VMI naudai, antstoliai valstybei moka PVM ir GPM mokesčius. Perėmus skolų išieškojimą VMI, valstybės biudžetas negaus pajamų iš antstolių veiklos sumokamų mokesčių, o papildomai VMI darbuotojų atlyginimams jau pirmais metais reikės skirti 0,3 mln. eurų, o išaugus bylų skaičiui penktaisiais metais – net 1,1 mln. eurų. Apibendrinant, LVK nuosekliai pasisakė, kad nebūtų plečiamos mokesčių administratoriui nebūdingos funkcijos, o nemokestinių prievolių išieškojimo funkcijos nebūtų perduotos VMI, nes tokia reforma � būtų nepagrįsta papildoma našta valstybės biudžetui; � mažintų į biudžetą surenkamų mokesčių; � kelis kartus padidintų finansinę naštą išieškojimo proceso dalyviams; � būtų nesąžininga kitų skolų turinčių asmenų atžvilgiu. Papildomai pažymime, kad norint gauti RRF lėšas šios reformos įgyvendinimui, nėra būtina vykdyti tokio plataus masto išieškojimo reformą. Pažymėtina, kad RRF lėšos yra skirtos pertvarkyti skolų valstybei administravimui, bet ne skolų iš skolininkų išieškojimui. Europos Sąjunga nereikalauja didinti biudžeto išlaidų ir kurti valstybinės skolų išieškojimo sistemos, dubliuojant ją su jau veikiančia privačių antstolių sistema. Dėl šių priežasčių LVK nuosekliai siūlė nepritarti reformos įgyvendinimui visa apimtimi, išskyrus elektroninio sprendimo sukūrimą, kurio įgyvendinimas ir yra numatytas RRF plane, t. y., kad mažinant valstybės institucijų administracinę naštą visos prievolės valstybei būtų centralizuotai tik apskaitomos (administruojamos) VMI informacinėje sistemoje, tačiau valstybės skolų išieškojimas iš piniginių lėšų ir turto toliau būtų įgyvendinamas išskirtinai antstolių. Papildomai, nesiejant pokyčių su išieškojimo reformos įgyvendinimu, girdėdami tikslą, kad skolų išieškojimas valstybei taptų greitesnis ir pigesnis, siūlėme, kad būtų atskirai diskutuojama dėl antstolių vykdomos skolų išieškojimo sistemos reformos ir tobulinimo, remiantis esminiais kriterijais: a) išieškomos lėšos turi maksimaliai greitai pasiekti valstybės biudžetą; b) turi būti užtikrintas socialinis teisingumas bei sąžininga ir teisinga skolų išieškojimo sistema visiems dalyviams; c) išieškojimo paslaugos visiems skolininkams ir kreditoriams turi būti pigesnės ir efektyvesnės. Pažymėtina, kad, siekiant, jog nemokestinių prievolių išieškojimas taptų greitesnis, pigesnis, efektyvesnis ir socialiai teisingesnis, nėra reikalinga plataus masto išieškojimo reforma, tačiau pakanka tikslingo poįstatyminių aktų tobulinimo. Apgailestaujame, kad į šiuos pasiūlymus nebuvo atsižvelgta ir buvo nuspręsta judėt pirmyn su išieškojimo reforma, VMI pradedant dubliuoti antstolių funkcijas. I Dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos vertinimo Šį projektą taip pat svarstė Lietuvos Respublikos trišalė taryba. Atsižvelgus į anksčiau pristatytus argumentus, LR trišalės tarybos nariai, atstovaujantys tiek verslą, tiek darbuotojus – profesines sąjungas, pasisakė, kad reformos įgyvendinimas sukels daug iššūkių, tarp jų – kad įgyvendinus reformą bus: � Sukurtos dvi atskiros skolų išieškojimo sistemos, pagal kurias vienos skolos bus išieškomos valstybės mokesčių mokėtojų sąskaita, už kitų skolų išieškojimą mokės skolininkai. Tai sukurs nepagrįstą skolininkų diversifikavimą ir privilegijavimą; Bus pamintas socialinio teisingumo principas, kadangi pasiturintiems skolininkams bylos bus vykdomos ir skolos bus išieškomos nemokamai valstybes sąskaita, o nepasiturintiems ir socialiai pažeidžiamiesiems asmenims skolų išieškojimo išlaidos ženkliai didės; � Valstybes sąskaita „atpiginus“ procesą daliai valstybės skolininkų (administracinių ir baudžiamųjų normų pažeidėjų), skolos išieškojimo išlaidų našta bus perkelta ant kitos kategorijos išieškojimų (t. y., vaikų išlaikymo, žalos, komunalinių mokesčių ir kt.) ir privataus verslo, turinčių reikalavimų išieškoti skolas, pečių; � VMI pilnai dubliuos antstolių funkcijas, o skolų administravimo ir ieškojimo išlaidos, skiriamos iš valstybės biudžeto VMI įgyvendinti šias perteklines funkcijas, kasmet augs; � Mokesčių administratoriui perėmus greičiausiai išieškomas bylas, dėl kryžminio subsidijavimo principo žlugimo antstolių įkainiai visiems augs 2-3 kartus; � Valstybės skolų išieškojimas atsidurs privilegijuotoje padėtyje lyginant su privačių skolų išieškojimu. Dėl to nukentės privačių skolų išieškojimas, bus pažeistas teisinės lygybės principas, nukentės darbuotojų ir darbdavių teisės. Atitinkamai, LR trišalės tarybos nariai pasisakė, kad: � Reforma turi būti įvertinta per socialinę prizmę – ypač jos įtaka darbuotojams ir socialiai pažeidžiamiems skolininkams; � Būtų įvertinti reformos įgyvendinimo kaštai ir našta valstybės biudžetui; � Būtų įvertinta reformos įtaka skolų išieškojimo įkainiams, įvertinant poveikį tiek skolininkams, tiek kreditoriams. Apgailestaujame, kad į šiuos LR trišalės tarybos narių išsakytus nuogąstavimus nebuvo atsižvelgta, o Įstatymo projektas be didesnių pokyčių juda priėmimo link. I Dėl valstybės investicijų į skaitmeninio sprendimo sukūrimą ir numatomų per ilgų VMI išieškojimo terminų LR finansų ministerijos ir VMI parengto Įstatymo projekto įgyvendinimas valstybei kainuos 6 mln. eurų, tačiau terminai per kiek laiko VMI išieškos tiek administracines baudas, tiek mokestines nepriemokas, įgyvendinus išieškojimo reformą, yra visiškai neambicingi ir išliks tokie patys kaip ir iki šiol. Tai reiškia, kad valstybei investavus 6 mln. Eurų tam, kad būtų pasiektas skaitmeninis proveržis, valstybė jokio proveržio nepatirs, o VMI tiesiog darys tą patį, ką šiuo metu atlieka antstoliai. Valstybei ši reforma kainuos 6 mln. Eurų, tačiau skolų išieškojimas nebus greitesnis, taip pat išieškomos piniginės lėšos valstybės biudžeto greičiau nepasieks. Apgailestaujame, kad, išleidus net 6 mln. eurų tam, kad šioje srityje būtų pasiektas skaitmeninis proveržis, išieškojimo terminai išlieka tokie patys. Atkreipiame dėmesį, kad š. m. kovo 26 d. vykusiame Tarpinstituciniame pasitarime, LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė taip pat pažymėjo, kad 6 mėn. siekiantys VMI numatomi ir šiuo metu svarstomuose įstatymų projektuose įtvirtinti terminai „yra ne iš XXI, o iš XX amžiaus“ bei pavedė šiuos terminus sutrumpinti. Visgi, po minėto Tarpinstitucinio pasitarimo, LR finansų ministerijai atsisakius terminus koreguoti, vėliau buvo pristatyti nekoreguoti įstatymų projektai. Manome, kad minėtų išieškojimo terminų trumpinimas būtų paskata VMI ambicingiau įgyvendinti reformą ir efektyviau investuoti 6 mln. eurų lėšų į skaitmeninius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, prašome, kad šiuo metu numatomi 6 mėn. siekiantys VMI išieškojimo terminai būtų peržiūrėti ir Įstatymo projekte būtų numatytas trumpesnis, t. y. 1 mėn. terminas. Trumpesni įstatymuose įtvirtinti išieškojimo terminai skatintų VMI siekti efektyvaus 6 mln. eurų lėšų įsisavinimo ir šiuos laikus atspindinčių skaitmeninių sprendimų įgyvendinimo. I Apibendrinimas: dėl projektų tikslingumo ir neužtikrinamo socialinio teisingumo principo Kaip minėta, investavus 6 mln. eurų tam, kad būtų pasiektas skaitmeninis proveržis, valstybė jokio proveržio nepatirs. Skolų išieškojimas netaps greitesnis, taip pat išieškomos piniginės lėšos valstybės biudžeto greičiau nepasieks. LR finansų ministerijos parengta dabartinė Įstatymo projekto versija nėra ambicinga, nes išsikelti tikslai dėl greito skolų nurašymo nebus pasiekti. Numatoma, kad ieškojimas truks net pusę metų. Tai visiškai neadekvatūs terminai, kai investuojami 6 mln. į informacinių sprendimų, t. y., automatinio nurašymo, sukūrimą. Pažymėtina, kad šiuo metu antstoliai net 70 proc. administracinių baudų išieško iš karto. Todėl kyla klausimas, kam VMI reikalingi tokie ilgi terminai. LR Vyriausybės pasitarimuose LR Vyriausybės atstovai ne kartą pasisakė, kad 6 mėn. automatiniam skolos nurašymui terminas yra neadekvatus, tačiau LR finansų ministerija primygtinai atsisakė eiti į kompromisą ir numatyti realesnį 1 mėn. terminą skolos nurašymui. Pažymėtina, kad administracinės baudos bus išieškomos VMI nemokamai, o tai blogins visų likusių skolininkų situaciją. VMI atliekamas darbas nėra nemokamas, tačiau skolininkams su lėšomis sąskaitose jis dėl Įstatymo projekto iniciatorių neatskleistų priežasčių bus atliekamas nemokamai. Tuo tarpu socialiai pažeidžiami skolininkai bus perduodami antstoliams. Tiems, kas turi pinigų, VMI išieškojimą padarys patys, o tiems, kas lėšų sąskaitose neturi, išieškojimą vykdys antstoliai. Būtent šiems, socialiai pažeidžiamiems asmenis, išieškojimo įkainiai didės. LVK vertinimu, Įstatymo projektu siūlomu reguliavimu yra sujaukiama galiojanti sistema, kuri yra socialiai teisingesnė, nes yra pagrįsta kryžminiu subsidijavimu. Prašome Komiteto narių, apvarstyti vertybinį klausimą, ar socialiai teisinga, kad pažeidėjams, kurie turi lėšų sąskaitose, bet piktybiškai nemoka baudų, skolos turi būti nurašomos nemokamai VMI, o socialiai pažeidžiamiausiems asmenims turi didėti įkainiai, nes jie neturi lėšų sąskaitose, kurias lengvai galėtų nurašyti VMI. Deja, Įstatymo projekto iniciatoriai nepagrindžia, kodėl finansinė našta turi būti permetama ant socialiai labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Apibendrinant, būtent dėl to, kad VMI vykdys dalies administracinių baudų išieškojimą, dėl kurio bus pažeisti visų likusių skolininkų, kurie neturi lėšų sąskaitose, interesai ir jų skolų išieškojimo kaina augs, VMI numatomi net pusę metų siekiantys terminai nemokamam valstybės prievolių išieškojimui asmenims, turintiems lėšų sąskaitose, atrodo dar mažiau pagrįsti. Dėl to siūlome, kad Įstatymo projekte įtvirtintas nerealistiškas 6 mėn. terminas VMI vykdomam skolos nurašymui būtų trumpinamas iki 1 mėn. Atkreipiame dėmesį, kad dėl šio termino ir klausimo, kiek laiko efektyvu pačiai VMI vykdyti išieškojimą, prieš perduodant bylas antstoliams, š. m. balandžio 3 d. LR Vyriausybės posėdyje pasisakė ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pažymėjusi, kad dėl šio termino gali būti diskutuojama svarstymo LR Seime metu. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto pateikimo LR Seimo š. m. balandžio 11 d. plenarinio posėdžio metu nebuvo balsuojama dėl šio projekto svarstymo skubos tvarka. Premjerė Ingrida Šimonytė š. m. balandžio 3 d. LR Vyriausybės posėdyje taip pat atkreipė dėmesį į skirtingus atvejus ir su išieškojimu susijusius terminus, ieškant tinkamiausio sprendimo, taip pat pažymėjusi, kad jei LR Seime atsiras geresnių pasiūlymų, lyginat su pateiktu Įstatymo projektu, jie bus svarstomi.	Pritarti iš dalies	Komitetas, atsižvelgdamas į pateiktas pastabas, siūlo sutrumpinti VMI vykdomą išieškojimo procesą kai VMI pati nepradeda išieškojimo iš sąskaitų. (Žr. 1 Komiteto pasiūlymą). Nepritarti siūlymui trumpinti perdavimo antstoliui terminą, kai VMI pati vykdo iš sąskaitų, tačiau siūlytina numatyti sąlygas, kad kas 30 dienų VMI turi patikrinti išieškojimo efektyvumą ir tai, ar iš skolininko nepradėjo išieškojimo antstolis.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6.1. Komiteto sprendimas:

1. Pritarti Iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIVP-3609(2), atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms.

2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui projektą Nr. XIVP-3609(2) svarstyti skubos tvarka.

3. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais išieškojimas iš skolininko sąskaitų yra galimas, tačiau išieškoma nedidelėmis sumomis ir toks išieškojimas gali trukti ilgiau nei 180 dienų, Komitetas siūlo Mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarkoje numatyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija iki šio termino pabaigos (pvz. likus 20 dienų iki 180 dienų termino pabaigos), siunčia skolininkui pranešimą apie skolos perdavimą antstoliui ir siūlymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį.

6.2 Komiteto pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Biudžeto ir finansų komitetas 2024-05-08	9	6		Argumentai: atsižvelgiant į Antstolių rūmų bei Lietuvos verslo konfederacijos pateiktus siūlymus trumpinti išieškojimo vykdymo perdavimo antstoliams terminus, įvertinus VMI praktikoje taikomo išieškojimo iš sąskaitų efektyvumo rodiklius, tais atvejais, kai VMI pati vykdo išieškojimą iš sąskaitų, siūlytina papildomai nustatyti, kad kas 30 dienų VMI turi patikrinti išieškojimo efektyvumą ir tai, ar iš skolininko nepradėjo išieškojimo antstolis. Pakeisti projekto 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, vykdo šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais būdais ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Jeigu mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos per šį terminą neišieško, jis šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 20 dienų po šio termino pabaigos priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens turto šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ir perduoda sprendimą vykdyti antstoliui, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus  atvejus, kai  mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui. Mokesčių administratorius, pradėjęs vykdyti išieškojimą iš asmens šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais būdu, privalo kas 30 dienų patikrinti, ar antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą iš to asmens turto arba atsirado kitų šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų, kuriems esant mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui.“	Pritarti
2.	Biudžeto ir finansų komitetas 2024-05-08	9	7		Argumentai: atsižvelgiant į Antstolių rūmų bei Lietuvos verslo konfederacijos pateiktus siūlymus trumpinti išieškojimo vykdymo perdavimo antstoliams terminus, įvertinus VMI praktikoje taikomo išieškojimo iš sąskaitų efektyvumo rodiklius, siūlytina trumpinti perdavimo antstoliui išieškojimui terminą, kai VMI pati nepradeda išieškojimo iš sąskaitų (t. y. skolininkas neturi sąskaitų arba iš to skolininko antstolis jau vykdo išieškojimą). Pasiūlymas: Vietoj 90 dienų, numatyti 45 dienas, kai išieškomos nemokestinės prievolės (administracinės baudos ir kt.) ir 45 dienos su galimybe pratęsti dar 45 dienoms - mokestinei nepriemokai. Pakeisti projekto 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Mokesčių administratoriui nustačius, kad asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens turto, mokesčių administratorius šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 90 dienų 45 dienas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui. Dėl su mokesčių administravimo procedūromis susijusių svarbių priežasčių mokesčių administratorius šioje dalyje nurodytą terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 90 dienų 45 dienas. Nemokestinės nepriemokos atveju, terminas negali būti pratęsiamas.“	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Andrius Palionis

PRIDEDAMA. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3609 ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                             Mindaugas Lingė                                                                                                                                                                                                                           

Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė