LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠEIMYNŲ ĮSTATYMO NR. XI-681 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-09-16 Nr. XIVP-1978
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Šeimynų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,bendras savų vaikų, šeimynoje globojamų (rūpinamų) ir prižiūrimų vaikų skaičius – ne daugiau kaip aštuoni, išskyrus atvejus, kai vaikų gali būti daugiau, jei neišskiriami broliai ir seserys, arba mažiau, jei globojamas (rūpinamas) ar prižiūrimas laikinai apgyvendintas vaikas su negalia”. Šios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Iš jos turinio nėra aišku, ar tuo atveju, kai šeimynoje globojami (rūpinami) ar prižiūrimi laikinai apgyvendinti vaikai su negalia, tai bendras laikinai šeimynoje apgyvendintų vaikų skaičius galėtų būti mažesnis nei keturi vaikai, kaip yra nurodoma keičiamas įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje, ar nuostata ,,mažiau” sietina su bendru šeimynoje galinčių gyventi savų ir kitų globojamų (rūpinamų) ar prižiūrimų vaikų skaičiumi. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo bei išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškus jos turinys ir teisinio reguliavimo tikslai.
Be to, tuo atveju, jeigu siekiama nustatyti, kad kai šeimynoje globojami (rūpinami) ar prižiūrimi laikinai apgyvendinti vaikai su negalia, tai bendras laikinai šeimynoje apgyvendintų vaikų skaičius galėtų būti mažesnis nei keturi vaikai, svarstytina, ar bendras šeimynoje laikinai apgyvendintų vaikų skaičius galėtų būti mažesnis nei keturi ir tuomet, kai šeimynoje laikinai apgyvendinami ir specialiųjų ugdymo poreikių turintys vaikai.
2. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šeimynos dalyvis negali būti kitos šeimynos dalyviu. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jeigu būtų nustatyta, kad yra pažeistas šis reikalavimas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šeimynos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Pastebėtina, kad pagal Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas, o pagal vertinamo straipsnio 1 dalyje siūlomą reguliavimą galima manyti, kad šeimyna steigiama ir veikia tik konkrečios savivaldybės teritorijoje. Vertinant šias abi nuostatas kartu neaišku, ar šeimyna gali veikti vienos savivaldybės teritorijoje, o buveinę turėti kitos savivaldybės teritorijoje. Taip pat iš projekto nuostatų neaišku, ar šeimyna gali, o jeigu taip, tai kokia tvarka, persikelti iš vienos savivaldybės teritorijos į kitos savivaldybės teritoriją.
4. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šeimyna galėtų turėti sąskaitą banke, bet negalėtų turėti sąskaitos kredito unijose. Svarstytina, ar projekto nuostatą nereikėtų papildyti, nurodant, kad šeimyna gali turėti sąskaitą banke ar kitoje kredito įstaigoje.
5. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad šeimynos įstatuose nurodoma ,,šeimynos valdymas“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas juridinio asmens įstatuose turi būti nurodyta juridinio asmens dalyvių susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka bei juridinio asmens organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka arba, jei organai nesudaromi, o juridinis asmuo savo teises įgyvendina per juridinio asmens dalyvį, – juridinio asmens dalyvis. Nėra aišku, ar nuostata ,,šeimynos valdymas“ apimtų aukščiau nurodytas Civilinio kodekso nuostatas. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą reikėtų suderinti su Civiliniame kodekse nustatytu teisniu reguliavimu, o šeimynos įstatuose turėtų būtų nurodyti šeimynos organai, jų kompetencija ir pan.
6. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad šeimynos įstatuose turi būti nurodyti šeimynos dalyviai (vardai, pavardės). Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą teisinį reguliavimą juridinių asmenų registre turi būti nurodyti juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos. Svarstytina, ar šeimynos dalyvio (dalyvių) teisės sudaryti šeimynos vardu sandorius ribos neturėtų būti nustatytos šeimynos įstatuose, o projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinkamai papildytas.
7. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad šeimynai draudžiama verstis ūkine komercine veikla. Atkreipiame dėmesį, kad ūkinės veiklos rūšys yra nurodytos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 226 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ patvirtintame Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šeimynos įstatuose turi būti nurodyti šeimynos veiklos tikslai (veiklos sritys ir rūšys). Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kuri ūkinė veikla galėtų būti vertinama kaip komercinė veikla ir ja šeimynai būtų draudžiama užsiimti. Atkreipiame dėmesį, kad nei teikiamame įstatymo projekte, nei projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymuose sąvoka ,,ūkinė komercinė veikla” nėra apibrėžta. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos taip, kad būtų aišku, kokia konkrečiai ūkine veikla šeimynoms būtų draudžiama užsiimti.
8. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyti asmenys šeimynos dalyviais tampa nuo šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos”. Siūlytina nuostata diskutuotina. Pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje siūlomu teisiniu reguliavimu dar prieš įsteigiant šeimyną, steigėjui yra nustatoma pareiga gauti kartu su steigėju gyvenančio ir būti šeimynos dalyviu pageidaujančio vyresnio nei 21 metai asmens sutikimą. Taigi galimi atvejai, kai dar iki šeimynos įsteigimo, asmenų galinčių ir norinčių būti šeimynos dalyviais būtų trys ar daugiau, pavyzdžiui steigėjas, jo sutuoktinis ir kartu gyvenantis steigėjo sūnus ar dukra. Vadovaujantis projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, visi trys minėti asmenys (steigėjas ir jo suaugę šeimos nariai) taptų šeimynos dalyviais nuo šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Tuo tarpu projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies sakinyje šeimynos dalyvių skaičius yra susiejamas su globojamų (rūpinamų) ir (ar) prižiūrimų vaikų skaičiumi, nustatant, kad „šeimyna turi vieną arba 2 šeimynos dalyvius. Jei šeimynoje globojami (rūpinami) ir (ar) prižiūrimi daugiau kaip 6 vaikai, šeimyna gali turėti ir 3 šeimynos dalyvius”. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, nustatant, kad šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dieną šeimynoje galėtų būti iki dviejų dalyvių.
9. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kokia tvarka šeimynos dalyvis gali atsisakyti juo būti, o 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinama šeimynos dalyvių pareiga sumažinti šeimynos dalyvių skaičių įstatyme nustatytu atveju. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, pagal kurias šeimynos steigėjas, kuris įsteigus šeimyną tampa šeimynos dalyviu, turi atitikti daugiau sąlygų nei kiti šeimynos dalyviai. Siūlytume projektą papildyti nuostata, jog visais atvejais šeimyna turi turėti bent vieną dalyvį, atitinkantį 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Taip pat nustatyti, kokios pasekmės kiltų tada, jeigu nė vienas šeimynos dalyvis nebeatitiktų 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.
10. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šeimyna įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo dalyvius. Ši nuostata, taikant įstatymą, galėtų būti aiškinama taip, kad bet kuris iš šeimynos dalyvių galėtų veikti šeimynos vardu ir šeimynos vardu sudaryti sandorius ar šeimynos vardu atlikti kitus veiksmus. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viena iš šeimynos dalyvių pareigų yra įgalioti vieną iš dalyvių atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus šeimynos vardu. Pastaroji projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad tik vienas iš šeimos dalyvių būtų įgaliotas šeimos vardu atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Atsižvelgiant tai, siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas reikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, ar šeimos vardu veikti galėtų tik vienas šeimos dalyvis, kuris būtų įgaliotas atlikti konkrečius veiksmus, ar visi dalyviai, pavyzdžiui, pagal šeimynos įstatuose nustatytą kompetenciją.
11. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šeimynos vienasmenis valdymo organas - šeimynos dalyvis, o kolegialus valdymo organas – šeimynos dalyviai“. Tačiau iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, kokia tvarka nustatoma, kuris iš kelių šeimynos dalyvių vykdo vienasmenio valdymo organo funkcijas. Siūlytume projektą patikslinti, nustatant, kad tuo atveju, kai šeimynoje yra tik vienas dalyvis, tuomet jis yra vienasmenis valdymo organas, o tuo atveju, kai šeimynoje yra du arba trys dalyviai, tai vienasmenis valdymo organas išrenkamas bendru sutarimu arba visi šeimynos dalyviai kartu sudaro vieną kolegialų valdymo organą (valdymo organas ir dalyvių susirinkimas yra vienas juridinio asmens organas). Kartu svarstytina, ar, siekiant aiškumo, kolegialus šeimynos organas neturėtų būti įvardinamas ne kaip ,,šeimynos dalyviai“, bet šeimynos dalyvių susirinkimas.
12. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šeimynos dalyviai sprendimus priima bendru sutarimu šio įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimynos dalyvių sprendimų priėmimo tvarkos projekte nėra siūloma nustatyti. Todėl svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame tokia tvarka būtų nustatyta.
13. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad ,,šeimynos dalyviai tik bendru sutarimu turi teisę:“. Atkreipiame dėmesį, kad šeimynoje gali būti tik vienas dalyvis, todėl nuostata ,,bendru sutarimu“ taikytina tik tuo atveju, kai šeimynoje yra daugiau kaip vienas dalyvis. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo 10 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti taip, kad ji apimtų ir tuos atvejus, kai šeimyna turi tik vieną dalyvį, o jis priima vienasmeniškus sprendimus.
14. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nereikėtų atsisakyti nuostatos ,,jis neperleistas tretiesiems asmenims“, nes tuo atveju, jeigu šeimynos dalyviai savo turtą perleidžia kitiems asmenims, tai jis jau nėra jų nuosavybė ir dalyviai tokio turto negalėtų perduoti šeimynai nuosavybėn arba panaudos pagrindais.
15. Tikslintina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateikiama nuoroda, nes globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičius reglamentuojamas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.
16. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jeigu šeimynos dalyviai Vaiko globos organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka atsisako šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pasiūlymų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, ar nepateikia jokio atsakymo dėl savivaldybės administracijos pateiktų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pasiūlymų, teisės aktų nustatyta tvarka pradedamas šeimynos likvidavimas”. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį šeimyna privalėtų atsakyti savivaldybės administracijai dėl jos pateiktų pasiūlymų. Kitu atveju, šeimynos likvidavimo procedūra galėtų būti pradėta per labai trumpą terminą po to, kai savivaldybės administracijos pasiūlymai šeimynai būtų pateikti, o šeimynos atsakymas į juos nėra gautas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu šeimyna (juridinis asmuo) būtų likviduojama tuo atveju, jeigu ji neatsakytų į savivaldybės administracijos pateiktus pasiūlymus arba jų atsisakytų. Pažymėtina, kad juridinio asmens likvidavimo pagrindai yra nustatyti Civilinio kodekso 2.106 straipsnyje, tačiau projekte minimas likvidavimo pagrindas minėtame Civilinio kodekso straipsnyje nėra nustatytas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Civilinio kodekso 2.106 straipsnio nuostatomis, projekte nurodant konkretų Civiliniame kodekse nustatytą šeimynos likvidavimo pagrindą.
17. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, tačiau iš šio straipsnio pavadinime nurodoma, kad šio paskirtis reglamentuoti tik įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti, jį išdėstant taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]