LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 28, 282, 404, 407, 481,  482, 483 IR 487 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO 

ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2017-02-13  Nr. XIIIP-357

Vilnius

 

             

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.        Projekto 1 straipsniu siūloma Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 28 straipsnio 3 punkto nuostata nesuderinta su kartu teikiamo įstatymo projekto, kuriuo siūloma keisti Civilinį kodeksą (reg. Nr. XIIIP-356) nuostatomis, taip pat su vertinamo projekto kitų straipsnių nuostatomis, kuriose vartojama sąvoka „nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta“.

                   Kita vertus, neaišku, kodėl yra siūloma papildyti CPK dėl pagrindinės gyvenamosios vietos. Pastebėtina, kad kituose kodekso straipsniuose sąvoka „pagrindinė gyvenamoji vieta“ nevartojama, taigi ji, pritarus projektui, būtų vartojama tik projektu keičiamuose straipsniuose. Pastebėtina ir tai, kad Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose teismų jurisdikcijos taisykles, įskaitant Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, vartojama sąvoka nuolatinė gyvenamoji vieta, o sąvokos pagrindinė gyvenamoji vieta ten nėra.

2.        Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti galiojančio CPK 282 straipsnį, nustatant, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Svarstytina, ar visais atvejais skubus sprendimų dėl įvaikinimo vykdymas atitiks geriausius vaiko interesus. Pastebėtina, kad vaikai ne visais atvejais perkeliami į būsimų įtėvių šeimą iki įvaikinimo, o teismo sprendimas dėl įvaikinimo gali būti nuginčytas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba projekto nuostatos atsisakyti, arba ją papildyti sąlyga, pavyzdžiui „jeigu dėl to nenukentės vaiko interesai“, „jeigu tai atitinka geriausius vaiko interesus“ ir pan. Ši pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnyje dėstomo CPK 487 straipsnio 9 daliai.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 282 straipsnio 5 punktas yra pripažintas netekusiu galios, todėl, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, straipsnis turėtų būti papildytas ne 5, bet 7 punktu. Taip pat taisytina straipsnio pakeitimo esmė, nes straipsnis pildomas punktu, o ne dalimi.

3.        Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti CPK 407 straipsnį ir imperatyviai nustatyti, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Pasiūlymas diskutuotinas.

Pastebėtina, jog išlaikymo nustatymui reikalingi tam tikri finansiniai duomenys - įrodymai, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti išlaikymo dydį. Tokių duomenų surinkimas ir pateikimas teismui gali užtrukti ir nepagrįstai užtęsti proceso trukmę. Pažymėtina, jog esminis teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią tikslas yra užtikrinti vaiko teises ir kaip įmanoma greičiau nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kad vaikui nebūtų daroma žala. Taigi priėmus siūlomą reguliavimą, galimai bus atidedamas esminio sprendimo priėmimas dėl šiuo atveju antraeilių klausimų. Svarstytina galimybė nustatyti įpareigojimą teismui priteisti išlaikymą vaikui tuo pačiu sprendimu, kuriuo sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, tik tuo atveju, jei dėl to nereikia atidėti teismo sprendimo priėmimo ir jei tai netrukdo proceso operatyvumui.

4.        Projekto 6 straipsniu siūloma keisti CPK 482 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir nustatyti atvejus, kai nereikia pateikti duomenų, kad įvaikintojas ar įvaikinamasis yra įrašyti į tam tikrus sąrašus. Manytina, jog pakeitimas yra perteklinis, nes analogiškas normas aiškiau ir plačiau siūloma išdėstyti kartu teikiamame įstatymo projekte reg.Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas. Manytina, jog punktą užtektų papildyti žodžiais: „išskyrus atvejus, kai įrašymas į sąrašus nėra būtinas pagal Civilinio kodekso 3.209 ir 3.210 straipsnių nuostatas“.

5.        Projekto 6 straipsniu siūloma keisti CPK 482 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šioje nuostatoje nurodytina apie kurią „savo“ valstybę kalbama tuo atveju, kai reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su Lietuvos Respublikos piliečiais, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Neturėtų kelti abejonių, jog bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio „savo“ valstybe turėtų būti laikoma Lietuvos Respublika, tačiau pagal nuostatos esmę, manytina, jog turėtų būti pateikiami užsienio valstybės, kurioje nuolat gyvena Lietuvos Respublikos piliečiai, nustatyta tvarka įforminti dokumentai. Siūlytina nuostatos turinį koreguoti, kad jos esmė ir praktinis taikymas būtų aiškūs.

6.        Projekto 8 straipsnyje dėstant CPK 487 straipsnį nauja redakcija siūloma straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, nustatančia, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi teisę priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Pasiūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti kartu teikiamame įstatymo projekte reg.Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas. Nuostatų kartojimas keliuose teisės aktuose neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo.

7.        Projekto 8 straipsnyje dėstant CPK 487 straipsnį nauja redakcija, neatsižvelgta į buvusius šio straipsnio pakeitimus. Siūlytume vietoj nauja redakcija dėstomo straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų, įrašyti nuostatą iš galiojančio įstatymo: „Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą.“

8.        Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame CPK ir vertinamame projekte minimos dvi institucijos: valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir valstybinė įvaikinimo institucija. Tačiau pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo NR. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354, numatoma viena institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

9.        Projekto 9 straipsnio 2 dalis koreguotina loginiu požiūriu, nes įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo.

 

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected]

R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]  

D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected];

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected]

P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]

D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]