AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, PATOBULINTO PAGAL lietuvos respublikos seimo biudžeto ir finansų komiteto, kitų seimo komitetų, Seimo komisijų, seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų BEI ASOCIACIJŲ pasiūlymuS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Patobulintas Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kitų Seimo komitetų, Seimo komisijų, Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų bei asociacijų pasiūlymus ir siekiant patvirtinti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė – Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. p. [email protected]) Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus (vedėja – Audronė Čekanavičienė, tel. 239 0255, el. p. [email protected]) vyr. specialistė Neringa Čirbė (tel. 239 0050, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai nustatomi kasmet priimant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.
Lietuvos Respublikos Seimas apsvarstė įstatymo projektą ir pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei jį patobulinti.
Seimo komitetai, Seimo komisijos, Seimo nariai, valstybės institucijos ir įstaigos pasiūlė padidinti asignavimus daugiau kaip 300 mln. eurų.
Vyriausybė išnagrinėjo visus gautus Seimo komitetų, komisijų ir narių, Valstybės kontrolės (toliau – VK), valstybės institucijų ir įstaigų bei asociacijų pasiūlymus ir patobulino įstatymo projektą.
Nuomonę dėl įstatymo projekto pateikė VK, Lietuvos bankas, Europos Komisija.
VK atliko įstatymo projekto vertinimą ir pateikė išvadą „Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ ir ataskaitą „2019 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas“[1]. VK pateikė išvadą, kad struktūrinio postūmio užduotis 2019 metams nenustatyta pagrįstai. VK vertinimu, valdžios sektoriaus perteklius 2019 metais sudarys 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP). VK akcentuoja, kad nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. O jeigu tokie įsipareigojimai būtų prisiimamai, jie turi būti kompensuojami tvariu ilgalaikiu pajamų šaltiniu. Priešingu atveju, kiltų rizika pažeisti fiskalinės drausmės taisykles. VK atkreipia dėmesį į teigiamus pokyčius biudžeto procese: Finansų ministerijos paskelbtą biudžetą piliečiams[2], taip pat išlaidų peržiūrą, kurios tikslas buvo sutaupyti valdžios sektoriaus išlaidų Vyriausybės prioritetams įgyvendinti.
Lietuvos bankas Seimui pateiktoje išvadoje dėl 2019 metų biudžeto projekto konstatavo, kad valdžios sektoriaus balansas nekelia rizikos dėl pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu, o biudžeto projekto poveikis infliacijai bus ribotas: 0,1–0,3 procentinio punkto.
2018 m. spalio 15 d. Lietuva pateikė Europos Komisijai 2019 metų Lietuvos biudžeto projektą. Europos Komisija 2018 m. lapkričio 8 d. paskelbė rudens makroekonomines prognozes, kuriose Lietuvos ekonomikai prognozuojamas tvarus ekonomikos augimas. Europos Komisijos vertinimu, Lietuva prognozuojamu laikotarpiu (2018–2020 m.) išlaikys valdžios sektoriaus biudžetų perteklių, o struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis palaipsniui gerės.
2018 m. lapkričio 21 d. Europos Komisija pateikė 2019 metų Lietuvos biudžeto projekto vertinimą. Jos vertinimu[3], 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas yra parengtas pagal tikėtiną ekonominės raidos scenarijų[4] ir atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas – struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis yra geresnis už vidutinio laikotarpio tikslą (–1 proc. BVP), kurį yra nustatęs Lietuvos Respublikos Seimas[5]. Europos Komisija prognozuoja, kad 2019 metais struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sieks 0,5 proc. BVP. Europos Komisija palankiai vertina Lietuvos vykdomus mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pokyčius. Komisija teigia, kad reformos atitinka Europos Tarybos rekomendacijas Lietuvai: gerina mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą, siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, plečia mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui. Kartu Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad tolesni išlaidų pokyčiai turėtų būti itin atsargiai vertinami ir stebimi, taip išlaikant fiskalinį tvarumą bei Stabilumo ir augimo pakto nuostatų įgyvendinimą. Europos Komisija ragina valdžios institucijas įgyvendinti 2019 metų Lietuvos biudžeto projekte numatytas priemones ir užtikrinti, kad nustatyti fiskaliniai tikslai būtų pasiekti.
Patobulintame įstatymo projekte 2019 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 590,2 mln. eurų.
Dėl Seime įregistruotų įstatymų projektų pakeitimų (Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo projektas Nr. XIIIP-2406(2), kuriuo numatoma, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas bus taikomas buitiniams vartotojams tiekiamoms malkoms ir iš medienos pagamintai kūrenimui skirtai produkcijai, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-2902, kuriuo numatoma, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas bus taikomas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, Akcizų įstatymo Nr. IX-569 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2903, kuriuo siūloma etilo alkoholiui akcizų tarifą didinti 10 proc., Gyventojų pajamų mokesčio (toliau –GPM) įstatymo pakeitimo projektas XIIIP-2901, kuriuo siūloma tantjemoms, atlygiui už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gautoms pajamoms bei autoriniams atlyginimas iš darbdavio didinti GPM tarifą), kuriems Vyriausybė siūlo pritarti ir kuriuos nuoseklu būtų svarstyti kartu su biudžetu, valstybės biudžeto pajamos iš PVM mažėja 9 mln. eurų, pajamos iš akcizų didėja 5 mln. eurų, GPM pajamos į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą didėja 2 mln. eurų, tačiau dėl pasikeitusio GPM procento valstybės biudžetui tenkanti GMP dalis mažėja 1,4 mln. eurų, o savivaldybių biudžetų pajamos didėja 3,4 mln. eurų.
Taip pat valstybės įmonių pelno įmokos didinamos 13,9 mln. eurų, biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas mažėja 4,4 mln. eurų, pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą mažėja 0,6 mln. eurų.
Iš viso valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, didėja apie 3,5 mln. eurų.
Patobulintame įstatymo projekte savivaldybių biudžetų pajamos iš GPM savivaldybių biudžetams didėja 3,4 mln. eurų, iš jų 1 mln. eurų dėl GPM tarifo didinimo tantjemoms ir autoriniams atlyginimams iš darbdavio pagal užregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2901) ir 2,4 mln. eurų dėl kartu su patobulintu įstatymo projektu teikiamo Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, pagal kurį savivaldybių pajamų mažėjimas yra kompensuojamas ne 90 proc., o 100 proc. Taip pat įvertintos Druskininkų ir Alytaus rajono savivaldybių pateiktos patikslintos prognozuojamos pajamos.
Patobulintame įstatymo projekte 2019 metų valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 11 696,0 mln. eurų. Asignavimai viršija pajamas 1 105,8 mln. eurų.
Patobulintame įstatymo projekte asignavimus siūloma padidinti beveik 19,7 mln. eurų. Didžiausią papildomų lėšų dalį – 18,2 mln. eurų – numatoma skirti darbo užmokesčiui didinti, iš kurios daugiausia tenka statutiniams pareigūnams (7,2 mln. eurų), rezidentams (6 mln. eurų), mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (1,5 mln. eurų), diplomatams (1,5 mln. eurų), Saugomų teritorijų tarnybos darbuotojams (1 mln. eurų), Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams (0,7 mln. eurų). Politinėms partijoms finansuoti dėl priimtų Politinių partijų įstatymo pakeitimo nuostatų numatoma papildomai skirti beveik 0,5 mln. eurų, švietimo ir mokslo įstaigų projektams finansuoti – 0,4 mln. eurų.
Atsižvelgiant į tai, kad patvirtinus Norvegijos finansinius mechanizmus administruojančių institucijų funkcijas (finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymas Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“) pasikeitė šių institucijų funkcijų apimtys, patobulintame įstatymo projekte iš minėtos finansinės paramos lėšų 0,06 mln. eurų didėja asignavimai šioms funkcijoms vykdyti.
Dėl profesinių mokyklų pertvarkos į viešąsias įstaigas (nuo 2019 m. sausio 1 d.) biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas mažėja beveik 5 mln. eurų, atitinkamai patobulintame įstatymo projekte šia suma sumažinti asignavimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Patobulintame Valstybės investicijų 2019–2021 metų programos projekte 2019 metų valstybės kapitalo investicijoms numatoma skirti 1 104,0 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, iš jų 711,2 mln. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų. Perskirsčius asignavimus, papildomai skirta 2,5 mln. eurų kultūros įstaigų infrastruktūros plėtrai ir 0,5 mln. eurų Lietuvos paviljonui pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ pastatyti ir įrengti. Be to, švietimo ir mokslo įstaigų investicijoms papildomai skirta 0,4 mln. eurų.
Patobulintame įstatymo projekte, nekeičiant bendros asignavimų sumos, perskirstyti asignavimai tarp asignavimų išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti, tarp asignavimų valdytojų ir savivaldybių.
Be to, atsižvelgus į minėtus pakeitimus atitinkamai patikslinti su jais susiję patobulinto įstatymo projekto straipsniai ir priedai. Detalus asignavimų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus pateikiamas patobulinto įstatymo projekto prieduose.
Atsižvelgus į gautus pasiūlymus ir pastabas, patobulintame įstatymo projekte:
- patikslintas 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatant, kad valstybės institucijos ir įstaigos specialios tikslinės dotacijos, skirtos etatinio mokytojų darbo apmokėjimo II etapui įgyvendinti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., paskirstymą savivaldybėms praneša iki 2019 m. spalio 1 d. ir išimtis papildyta žodžiais „ir kitiems darbo apmokėjimo pakeitimams įgyvendinti“;
- patikslinta 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, dėl įsipareigojimų, susijusių su naryste NATO, įrašant žodžius „užtikrinant ne mažiau kaip 2,01 procento BVP“;
- 13 straipsnio 7 dalis papildyta nuostata, kad 80 000 tūkst. eurų valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti ir 10 000 tūkst. eurų vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti gali būti skirta iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų procentinių dydžių;
- 13 straipsnis papildytas nauja 9 dalimi, suteikiant Kultūros ministerijai teisę skirti 500 tūkst. eurų tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei, programai „Europos kultūros sostinė 2022“ finansuoti;
- 13 straipsnis papildytas nauja 11 dalimi, suteikiant Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisę vykdyti likusius įsipareigojimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 482 „Dėl lėšų skyrimo“;
- patikslinti Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų pavadinimai atitinkamai į Ekonomikos ir inovacijų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas.
4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Teisinio reguliavimo nuostatos, išdėstytos įstatymo projekte, nekeičia šiuo metu galiojančių biudžeto tvirtinimo nuostatų.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priėmus įstatymo projektą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslui ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymo projektą, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra apibrėžiama sąvokų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymo projektą, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija paskirstys patvirtintus asignavimus pagal programas.
Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms įgyvendinti iki 2019 m. sausio 1 d. finansų ministro įsakymu bus nustatyta projektų atrankos tvarka.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Priimto įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13.Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Nuomonę dėl įstatymo projekto pateikė VK, Lietuvos bankas, Europos Komisija.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Biudžetas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Kartu su patobulintu įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2406(2)“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2902“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2903“ projektai.
________________________
[1] http://www.vkontrole.lt/bp/isvados.aspx.
[2] https://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/LT_ver/2019%20m_%20biudzetas%20glaustai(1).pdf.
[3] https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/c-2018-8020_lt_en_0.pdf.
[4] http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/ERS%20aprasymas%202018-09-12.pdf.
[5] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6e7cb9c12e9611e8ab62b6c0fc2adb3f?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=6c7c1b1f-9b60-49d3-8819-1353c4b687c3.