GAMTOS
APSAUGOS ASOCIACIJA „BALTIJOS VILKAS“
Visorių g. 6A-54 , LT-08300 Vilnius. Tel.: +370 612 11746. El. p.
[email protected] , www.vilkai.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 300932790
Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui
Simonui Gentvilui
2023-10-03 Nr. 2
DĖL VILKŲ SUMEDŽIOJIMO PER 2023–2024 METŲ MEDŽIOKLĖS SEZONĄ LIMITO
PATVIRTINIMO
Teikiame pastabas Aplinkos ministro įsakymo „D ėl vilkų sumedžiojimo per
2023–2024 metų
medžioklės sezoną limito patvirtinimo “ projektui.
1. Artėjančiam medžioklės sezonui siūloma nustatyti 341 vilko sumedžiojimo
limitą, kuris gautas
sudauginus nustatytą šeimų skaičių (91) iš koeficiento 3,75. Koeficientas
didinamas nuo anksčiau
naudoto 3,25, argumentuojant, kad šis buvo nepakankamas, ir vilkų gausa toliau
auga, nors turėtų būti
siekiama populiaciją tolygiai grąžinti iki 62 šeimų.
2. Atkreipiame dėmesį, kad nors Vilko apsaugos plane (toliau – Planas) numatyta
vilkų šeimų skaičių
išlaikyti 32–62 ribose, tačiau 62 šeimų viršutinė riba nebuvo ir iki šiol nėra
pagrįsta tyrimais. Tuo
metu, kai buvo nustatomas šis skaičius, nebuvo žinoma, kokia galėtų būti tokios
vilkų gausos įtaka
ekosistemoms ar daroma žala ūkininkams.
3. Pastarųjų dvejų metų duomenys rodo, kad ir didesnė nei prieš dešimt metų planuota,
vilkų gausa
(atitinkamai 87 ir 91 šeima) nėra nepriimtina. Pagrindinių grobio rūšių, –
daugiausia elninių žvėrių, –
populiacijos ir toliau išlieka labai skaitlingos, todėl net ir gausesnės vilkų
populiacijos atliekamas
natūralus reguliavimas vis dar nėra pakankamas. Taip pat vilkai prisideda
natūraliai sprendžiant
afrikinio kiaulių maro problemą. O vilkų daroma žala ūkiniams gyvūnams
pastaraisiais metais išlieka
panaši. Tai dar kartą patvirtina, kad žalos dydis priklauso ne tik nuo plėšrūnų
gausos, bet labiau nuo
neapsaugotų ūkinių gyvūnų gausos, vilkų populiacijos struktūros ar net
konkrečių individų.
4. Iš sumedžiotų vilkų duomenų, žiemą daromų apskaitų ir visus metus vykdomo
stebėjimų
registravimo sudarytas vilkų paplitimo žemėlapis yra ganėtinai tolygus, ypač
lyginant su prieš 10 metų
buvusiu paplitimu. Sumažinus šeimų skaičių iki 62 ar dar mažesnio skaičiaus
būtų sugrįžta į situaciją,
kai nemažoje šalies teritorijos vilkų išvis nebuvo arba buvo labai mažai. Tai
reikštų, kad vėl būtų
sutrikdyti beatsistatantys natūralūs plėšrūniškumo procesai miškų ekosistemose.
5. Nors Planas įpareigoja limitą planuoti taip, kad šeimų skaičius tolygiai
mažėtų iki 62, tačiau mes
manome, kad šis tikslas turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į per dešimt
metų sukauptus duomenis
bei atlikus papildomus tyrimus apie vilkų populiacija ir jos reikšmę Lietuvos
ekosistemose. Iki kol tai
bus padaryta, limitas neturėtų būti drastiškai didinamas siekiant staigių
populiacijos sumažinimų.
6. Norime atkreipti dėmesį, kad praėjusiais metais sumedžiojimo limitas buvo
padidintas beveik 50%,
o iš sumedžiotų vilkų genetinės medžiagos nustatyta tik apie 15% daugiau šeimų
(padidėjo nuo 60 iki
68). Tai gali reikšti, kad vis dar nenustatytų šeimų dalis labai sumažėjo, kad
populiacija neauga taip
kaip įsivaizduojama, ar net išvis nebeauga. Todėl raginame neužmiršti, kad
minimalaus nustatyto
1 iš 2
GAMTOS
APSAUGOS ASOCIACIJA „BALTIJOS VILKAS“
Visorių g. 6A-54 , LT-08300 Vilnius. Tel.: +370 612 11746. El. p.
[email protected] , www.vilkai.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 300932790
šeimų skaičiaus pokyčiai negali būti tiesiogiai verčiami į visos populiacijos
pokyčius. Tokiomis
išvadoms padaryti reikalingi tinkami statistiniai metodai.
7. Dar kartą primename, kad jei medžioklės metu suardomos stabilios šeimos, tai
galimas šeimos
skilimas, naujų šeimų įsikūrimas atsilaisvinusioje teritorijoje ar pačių
teritorijų smulkėjimas, vilkų
plitimas į kitas teritorijas, potencialiai didesnę žalą darančių vienišių ar
laukinio grobio medžioklės
įgūdžių neįgijusių vilkų gausėjimas. Didelį medžioklės spaudimą patiriančiose
populiacijose gali
įsijungti kompensaciniai mechanizmai – didesnė dalis patelių ves jauniklius,
bus susilaukiama didesnių
vadų ir pan. Tokiais atvejais yra itin sunku įvertinti, ar populiacija auga ir
plinta dėl natūralių
priežasčių, ar taip vyksta dėl pačios per intensyvios medžioklės.
8. Vilkų populiacijos dydis ar paplitimas nėra problema pati savaime.
Pagrindinės tikrosios problemos,
– vilkų daroma žala naminiams gyvūnams, potenciali grėsmė žmogui ar baimė
susitikti su plėšrūnu, –
nepradings eilinį kartą padidinus medžioklės intensyvumą. Todėl visų pirma
turėtų būti svarstomi ir
taikomi kiti sprendimai, tikslingai orientuoti į šias problemas. T.y., žalos
prevencija, probleminių vilkų
valdymas, visuomenės švietimas ir kt. Pavyzdžiui, nors žala ūkinių gyvūnų
augintojams yra vienas iš
pagrindinių vilkų medžioklės argumentų, tačiau mes ir vėl pasigendame analizės
ir aiškesnių sąsajų su
medžiokle kaip priemone. Įsakymo teikime nurodyta, kad žalos suma išlieka
panaši metai iš metų,
tačiau trūksta duomenų apie žalos geografiją, užpuolimų ir papjautų gyvūnų
kiekius, šių dydžių
pokyčius atskiruose regionuose, taip pat išvadų apie stebimas priklausomybes
tarp vilkų gausos,
medžioklės intensyvumo bei žalos pokyčių.
9. Atkreipiame dėmesį, kad Plano 35-as punktas numato: „ 35. Vilkų populiacijos
gausos reguliavimas
nevykdomas rezervatuose ir jų buferinės apsaugos zonose. Nacionaliniuose
parkuose,
telmologiniuose, ornitologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose,
Žuvinto biosferos
rezervate vilkai gali būti paimti (sumedžioti) iš jų buveinių tik gavus leidimą
Saugomų rūšių
naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. liepos 15 d.
įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“,
nustatyta tvarka,
siekiant šiame tvarkos apraše nurodytų tikslų .“. Raginame šią formuluotę
įtraukti ir į ministro įsakymą
dėl limito nustatymo, nes ji nėra perkelta į Medžioklės taisykles.
Mūsų siūlymai:
1. Peržiūrėti siūlomą sumedžiojimo limitą ir didinamą koeficientą, kad jie
atspindėtų vilko kaip
svarbios ekosistemos dalies ir saugomos rūšies statusą.
2. Numatyti tyrimus, kurie pagrįsčiau įvertintų siekiamas vilkų populiacijos
gausos ribas Lietuvoje iš
ekologinės pusės.
3. Numatyti, kad siūlant sumedžiojimo limitą būtų privaloma pateikti bent
minimalius mokslinius
vertinimus apie vilkų daromą žalą ir jos tendencijų priklausomybę nuo
medžioklės.
4. Skirti deramą dėmesį su vilkų populiacija susijusioms problemoms ir
tinkamiausiems jų
sprendimams, neapsiribojant vien tik medžioklės limitų nustatymu.
GAA „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Vaidas Balys
Originalas nebus siunčiamas.
2 iš 2