Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Biudžetinė įstaiga, Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius, tel. (370) 262 7797, faks. (370) 212 6492, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188668192
|
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai El. p. [email protected], [email protected] |
Į 2026-03-30 Nr. 3-1020
|
dėl VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO DERINIMO
(1) Dėkojame už pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-1037“ projektą (toliau – Nutarimo projektas). Nutarimo projekte siūloma nepritarti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-1037 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma nustatyti vartotojams konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos 10 proc. sumokėtos kainos dydžio prezumpciją (toliau – 10 proc. dydžio prezumpcija).
(2) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuomone, Vyriausybė turėtų pritarti Įstatymo projektui, kadangi juo siūlomas reglamentavimas suteiktų vartotojams, kurie santykiuose su verslo subjektais yra silpnesnioji šalis, veiksmingesnį žalos, patirtos dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo mechanizmą. Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas taip pat veiktų kaip papildoma paskata verslo subjektams nepažeisti konkurencijos teisės reikalavimų. Taigi, Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas atitinka Vyriausybės programoje įtvirtintą tikslą efektyvinti kovą su konkurencijos teisės pažeidimais[1].
(3) Nutarimo projekte siūloma Įstatymo projektui nepritarti dėl šių priežasčių: (i) 10 proc. dydžio prezumpcija yra išimtis, bet ne standartinė taisyklė Europos Sąjungoje; (ii) Įstatymo projekto nuostatomis nebus užtikrintas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas; (iii) 10 proc. dydžio prezumpcija neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos; (iv) 10 proc. dydžio prezumpciją siūloma nepagrįstai taikyti ir kai žala padaroma piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pažeidimais ir šis siūlymas nedera su Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostatomis; (v) dėl 10 proc. dydžio prezumpcijos konkurencijos teisės pažeidimus padariusiems ūkio subjektams tektų atlyginti žalą, net jei vartotojai nepatyrė realios žalos, ji buvo minimali ar sunkiai įvertinama (pamatuojama); (vi) Įstatymo projekto nuostata, numatanti, jog teismo tvarka įrodžius kitą, nei preziumuojamas, žalos dydį, su žalos dydžio nustatymu susijusios išlaidos nepriteisiamos iš vartotojų, neatitinka (nukrypsta nuo) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo.
(4) Konkurencijos tarybos vertinimu, aukščiau nurodyti Nutarimo projekto teiginiai nesudaro pakankamo pagrindo nepritarti Įstatymo projektui ir niekaip nepaneigia tikėtinų teigiamų Įstatymo projektu siūlomo reglamentavimo pasekmių, t. y. aukštesnio lygio vartotojų apsaugos bei veiksmingesnės konkurencijos teisės pažeidimų prevencijos. Toliau pateikiame detalesnius argumentus.
(5) Nors Nutarimo projekte teigiama, kad Įstatymo projekto nuostatomis nebus užtikrintas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas, Konkurencijos tarybos vertinimu, Įstatymo projekto nuostatos prisidėtų prie minėto principo užtikrinimo. Šiuo metu Lietuvoje vartotojų teikiami žalos, patirtos dėl konkurencijos teisės pažeidimų, ieškiniai yra itin reti. Tokią situaciją gali nulemti daugelis veiksnių, įskaitant ir tai, kad vartotojai yra silpnesnioji šalis santykiuose su verslo subjektais, dažnai gali pasižymėti mažesniu teisinio raštingumo lygiu, vartotojai turi mažesnius resursus bylinėjimosi procesui inicijuoti bei jame dalyvauti, rečiau naudojasi teisinių konsultantų paslaugomis ir pan. Taigi, 10 proc. dydžio prezumpcijos nustatymas palengvintų vartotojams galimybę bei paskatintų teisinėmis priemonėmis apginti savo pažeistas teises ir interesus bei prisiteisti dėl pažeidimų patirtą žalą.
(6) Konkurencijos taryba taip pat nepritaria Nutarimo projekto teiginiui neva dėl Įstatymo projektu siūlomo reglamentavimo ūkio subjektams tektų atlyginti žalą, net jei vartotojai nepatyrė realios žalos, ji buvo minimali ar sunkiai įvertinama. 10 proc. prezumpcijos įtvirtinimas nereikštų, kad verslo subjektai visais atvejais turėtų prievolę atlyginti būtent tokio dydžio žalą vartotojams. Tais atvejais, kai dėl neteisėtų veiksmų vartotojų patirta žala nesiektų 10 proc. prekių ar paslaugų kainos, remdamiesi pažeidimą padariusių verslo subjektų pateiktais įrodymais, teismai prašomos žalos dydį galėtų sumažinti. Siūlomas reglamentavimas tiesiog palengvintų silpnesniosios šalies – vartotojų – žalos įrodinėjimo pareigą ir įpareigotų pažeidimuose dalyvavusius verslo subjektus, kuriems yra prieinami su jų verslu susiję objektyvūs duomenys, žinoma konkrečių rinkų veikimo specifika ir pan., pagrįsti realų žalos dydį, kai jis būtų mažesnis nei 10 proc., ar pagrįsti teiginius, kad žala individualiu atveju neatsirado. Toks reglamentavimas, Konkurencijos tarybos vertinimu, atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus.
(7) Papildomai akcentuotina, kad Nutarimo projekte nurodoma, jog Europos Komisijos užsakymu atlikta studija atskleidė, kad draudžiamų konkurentų susitarimų atveju vartotojai nepermokėjo vos 7 proc. atvejų. Taigi, absoliučia dauguma atveju dėl verslo subjektų sudarytų draudžiamų susitarimų vartotojai permokėjo už įsigyjamas prekes ar paslaugas. Be to, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, prielaida, jog vartotojams padaryta žala lygi 10 proc. vartotojų sumokėtos kainos, grindžiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare yra Lietuvos Respublika nuo 2018 m., skaičiavimais bei dokumentais[2]. Aiškinamajame rašte taip pat pateikiami duomenys apie kitas analizes, rodančias, kad dėl kartelinių susitarimų kainos padidėjo ženkliai daugiau nei 10 proc.
(8) Konkurencijos tarybos vertinimu, Nutarimo projekte cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat netrukdo įtvirtinti Įstatymo projekte numatyto reglamentavimo. Kaip jau nurodėme šiame rašte, 10 proc. prezumpcija remiasi moksliniais duomenimis apie draudžiamų susitarimų sukeliamą žalą, be to, individualiais atvejais žalos dydžio prezumpcija galės būti paneigta, konkretų žalos dydį nustatys teismai. Tokį vertinimą pagrindžia ir aplinkybė, kad įstatymų leidėjas nacionalinėje teisėje jau yra įtvirtinęs 10 proc. žalos prezumpciją tais atvejais, kai karteliniai susitarimai yra sudaromi viešuosiuose pirkimuose[3].
(9) Konkurencijos tarybos nuomone, aplinkybė, kad žalos dydžio prezumpcija įtvirtinta tik kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse, taip pat savaime nesudaro pagrindo nepritarti Įstatymo projektui. Manome, kad dėl aptariamo reglamentavimo valstybės gali spręsti individualiai, atsižvelgdamos į nacionalinę specifiką. Kaip minėta, šiuo metu Lietuvoje pateikiama itin mažai ieškinių dėl konkurencijos teisės pažeidimais sukeltos žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties 10 proc. dydžio žalos prezumpcija galėtų paskatinti vartotojus aktyviau ir veiksmingiau ginti savo pažeistus interesus.
(10) Konkurencijos tarybos praktika taip pat patvirtina, kad efektyvus mechanizmas, užtikrinantis pareigą atlyginti konkurencijos teisės pažeidimais sukeltą žalą, galėtų veikti kaip papildoma pažeidimų prevencijos priemonė. Pavyzdžiui, vartotojų grupei pateikus pretenziją dėl žalos atlyginimo vairavimo mokykloms po to, kai Konkurencijos taryba nustatė šių verslo subjektų sudarytą kartelį, pažeidime dalyvavusios įmonės atlygino vartotojų patirtą žalą, siekdamos išvengti teisminio ieškinio[4].
(11) Atsižvelgdama į tai, kad mokslinės analizės tvirtai pagrindžia būtent draudžiamų susitarimų sukeliamą reikšmingą žalą vartotojams (paprastai ne mažesnę nei 10 proc. dydžio), o piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pažeidimų ir poveikio vertinimas yra labiau kompleksinis, Konkurencijos taryba neprieštarautų diskusijai, kad 10 proc. dydžio prezumpcija būtų nustatyta tik draudžiamiems susitarimams (nenustatant prezumpcijos piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pažeidimų atveju).
(12) Konkurencijos tarybos kompetencijai nepriklauso civilinio proceso principų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo aspektų vertinimas, tad pozicijos šiuo klausimu institucija neteikia.
(13) Jeigu kiltų papildomų klausimų ar neaiškumų, prašome kreiptis žemiau nurodytais kontaktais.
Pirmininkė Jolanta Ivanauskienė
Eglė Malonytė, tel. 0 608 86458, el. p. [email protected]