LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. IX-2453 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvoje kultūros paveldo išsaugojimo politiką formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kultūros ministerija, gavę Valstybinės kultūros paveldo komisijos (toliau – Komisija) teikiamus paveldosaugos tendencijų vertinimus, analizes ir siūlymus.
Komisija renka informaciją apie esamą Lietuvos kultūros paveldo situaciją, ją analizuoja kultūriniu, socialiniu, politiniu ir ekonominiu aspektais. Apibendrinusi informaciją, priima sprendimus, nutarimus ir kitus dokumentus, taip dalyvaudama formuojant ir įgyvendinant vieno iš nacionalinio saugumo objektų – kultūros paveldo – apsaugos valstybės politiką ir strategiją. Lietuvos Respublika yra atsakinga už kultūros paveldo objektų, įrašytų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir jų istoriškai susiformavusios aplinkos išsaugojimą. Pasaulio paveldo vietovėms nustatyti privalomi reikalavimai, todėl negalima planuoti veiksmų, kurie galėtų pakenkti jų visuotinei išskirtinei vertei.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama praplėsti Komisijos vykdomas funkcijas, aiškiau reglamentuoti jos kompetenciją, nustatyti Komisijos veiklos principus, Komisijos pirmininko pavaduotojo rinkimo tvarką, papildyti Komisijos pirmininko kompetenciją, nustatyti Komisijos veiklos finansavimo šaltinius.
Projektas išdėstytas nauja redakcija.
Kartu su Įstatymo projektu parengtas jam įgyvendinti reikalingas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 10 straipsnio pakeitimo projektas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Projekto iniciatorius – Valstybinė kultūros paveldo komisija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatyme (toliau – Komisijos įstatymas) nėra numatytas Komisijos narių ir Komisijos pirmininko kadencijų skaičius. Nėra reglamentuoti reikalavimai renkamam Komisijos nariui iš asociacijų.
Komisijos įstatyme nėra numatyti Komisijos veiklos principai.
Komisijos įstatyme nėra numatyta, kiek Komisijos narių turi pritarti Komisijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrai
Komisijos įstatymo 4 straipsnyje yra nurodyti tik Komisijos uždaviniai, neišskiriant funkcijų.
Komisijos įstatyme nėra numatyta Komisijos pirmininko teisė dirbti mokslinį bei pedagoginį darbą bei vykdyti kūrybinę veiklą pagal autorinę sutartį.
Pagal Komisijos įstatymą Komisijos veikla finansuojama tik iš valstybės biudžeto.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projekte siūloma:
1. Numatyti, jog Komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja ne tik kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo, bet ir kultūros paveldo valstybinės politikos vertinimo ir tobulinimo klausimais.
2. Nustatyti Komisijos veiklos principus, kuriais vadovaujantis yra grindžiama Komisijos veikla.
3. Numatyti, jog Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, esantis kultūros paveldo apsaugos specialistas arba šioje srityje ne mažiau kaip 5 metus dirbęs visuomenės veikėjas; Komisijos narys yra valstybės pareigūnas. Nustatyti Komisijos narių bei Komisijos pirmininko kadencijų skaičių. Nustatyti 2 mėnesių terminą, per kurį Komisija turi pateikti Seimo Kultūros komitetui Komisijos pirmininko kandidatūrą.
4. Numatyti Komijos pirmininko pavaduotojo rinkimo tvarką bei Komisijos pirmininko ir (ar) jo pavaduotojo atšaukimo tvarką.
5. Reglamentuoti Komisijos uždavinius bei funkcijas.
6. Atsisakyti Komisijos teisės „Vyriausybės nustatyta tvarka neatlygintinai naudotis valstybės ir savivaldybių registrų, kadastrų, klasifikatorių, duomenų bazių duomenimis, reikalingais jai nustatytoms funkcijoms vykdyti“.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, tikslinti Komisijos priimtų sprendimų ir nutarimų skelbimo Teisės aktų registre tvarką.
8. Numatyti, Komisijos pirmininko pareigą kas dvejus metus teikti pranešimą Lietuvos Respublikos Seimui apie kultūros paveldo apsaugos problemas, raidą, būklę bei pažangą.
9. Numatyti Komisijos pirmininko teisę dirbti mokslinį bei pedagoginį darbą bei užsiimti kūrybine veikla.
10. Numatyti, jog Komisijos veikla finansuojama ne tik iš valstybės biudžeto lėšų, bet ir iš kitų teisėtai gautų lėšų.
11. Numatyti, jog Komisija gali leisti leidinius.
Priėmus Įstatymo projektą, Komisijos veikla taps efektyvesnė dalyvaujant kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavime ir įgyvendinime.
Priėmus Įstatymo projektą keistina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, kurioje turi būti numatytas Komisijos pritarimas dėl nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų ir vietovių skelbimo valstybės saugomais. Komisija savo veikla siekia kultūros paveldo apsaugos prioritetų nustatymo, todėl vykdydama naują funkciją prisidės prie apskaitos proceso efektyvinimo ir skaidrumo, išryškinant Lietuvai reikšmingiausius kultūros paveldo objektus ir vietoves, skelbiamus valstybės saugomais.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos 8 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo projekto priėmimas poveikio verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatus, 2011 m. rugsėjo 5 d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-564 patvirtintą „Inicijuojamų skelbti valstybės saugomais kultūros paveldo objektų atrankos kriterijų aprašą“.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Šio Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Nėra.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai žodžiai – „kultūros paveldas“, „paveldo komisija“, „paveldo apsauga“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Teikia:
Seimo
Ramūnas Karbauskis
Arūnas Gelūnas
Vytautas Juozapaitis
Vytautas Kernagis
Gediminas Kirkilas
Robertas Šarknickas
Stasys Tumėnas