Projekto

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS Įstatymo nr. XI-2234 5 straipsnio iR 22 straipsnio 2 dalies PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2020 m.                              d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas.

1. Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 „5 straipsnis. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga vykdant kriminalinę žvalgybą

1. Kriminalinės žvalgybos metu negali būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. Atskiri šių teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

2. Kriminalinė žvalgyba vykdoma neatsižvelgiant į asmenų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.

3. Draudžiama taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui.

4. Kriminalinės žvalgybos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti.

5. Tais atvejais, kai yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, kriminalinės žvalgybos subjektai teisės aktų nustatyta tvarka privalo nedelsiant informuoti apie šį pažeidimą nukentėjusius asmenis, kurių teisės ir laisvės buvo pažeistos, atkurti pažeistas teises bei laisves ir atlyginti dėl to atsiradusią žalą.

6. Asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado teisinės neigiamos pasekmės, pareikalavus, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytus duomenis. Asmuo turi teisę Generalinei prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei surinktus asmens duomenis.

7. Jeigu asmuo prašomos informacijos nėra gavęs pagal šio straipsnio 10 dalį, Generalinės prokuratūros prokuroro sprendimas dėl pateikto prašymo yra priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo asmens prašymo gavimo dienos. Generalinė prokuratūra turi pareigą asmeniui suteikti šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka prašomą informaciją, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją.

8. Jei nagrinėjant asmens prašymą nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas yra vykdomas, bet pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad gauta informacija pasitvirtins arba pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai gali būti įgyvendinti, taikomos šio straipsnio 9 ir 10 dalys.“

7. 9. Jei kKriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius paaiškėja, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba, kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. o Visa surinkta informacija, kuri sudaro asmens (įskaitant asmenis, kurių atžvilgiu kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdyta, bet jų asmens duomenys tvarkomi) duomenis, įskaitant informacijos apie asmenį rinkimo būdus ir priemones bei informacijos rinkimo laikotarpį, sunaikinama per 3 mėnesius po skundų dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų, pagrindinių kriminalinės žvalgybos institucijų vadovų ar prokurorų sprendimų (sprendimų nepriėmimo) arba teismų sprendimų padavimo termino pabaigos. Apie informacijos sunaikinimą asmuo (įskaitant asmenį, kurio atžvilgiu kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdyta, bet jų asmens duomenys buvo ar yra tvarkomi) informuojamas per 15 kalendorinių dienų po informacijos sunaikinimo dienos. Jeigu pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinama. Prieš 1 mėnesį 30 kalendorinių dienų iki minėtos sankcionuotais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais surinktos informacijos sunaikinimo apie tai pranešama kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus sankcionavusiam pareigūnui ir prokurorui, rengusiam motyvuotą teikimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų sankcionavimo. Kita nepanaudota informacija, kuri nėra asmens duomenys, esanti nutrauktose kriminalinio tyrimo bylose ar (ir) informacinėse sistemose, saugoma teisės aktų, kurie reglamentuoja kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų ir duomenų, esančių informacinėse sistemose, saugojimą, naudojimą ir naikinimą, nustatyta tvarka. Surinktos informacijos naikinimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinė institucija.

8. 10. Jeigu įgyvendinant kriminalinės žvalgybos kontrolę nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, apie tai informuojamas kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas. gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kKriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimo sustabdymo priėmimo privalo informuoja asmenį apie tai, kad asmens jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba arba apie kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, nurodo asmens duomenų vykdymo laikotarpį, surinktus asmens duomenis bei įvardina kriminalinės žvalgybos metu naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) išskyrus atvejus, kai pateikus tokią informaciją gali būti padaryta žala nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams ar atskleista kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybė. Jeigu tuo metu pateikta tokia informacija gali padaryti žalos nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams, ji tuoj pat turi būti pateikta baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą. Nepateikiama šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija. Kita informacija ar jos dalis gali būti nepateikiama ta apimtimi, kuria visiškas arba dalinis informacijos atskleidimas padarytų žalą nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams. Išnykus galimybei pakenkti kriminalinės žvalgybos tyrimams, informacija pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo sprendimu turi būti pateikiama asmeniui per 15 kalendorinių dienų, nuo dienos, kai turėjo būti nustatyta, jog išnyko galimybė pakenkti kriminalinės žvalgybos tyrimams prašomos informacijos pateikimu.

9. 11. Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, gali apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, o šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais – prokurorui. Skundas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų gali būti paduotas per 90 kalendorinių dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus dienos. Dėl svarbių priežasčių, šis terminas motyvuotu prašymu gali būti pratęstas iki 30 kalendorinių dienų. Sprendimą dėl minėto termino pratęsimo priima subjektas (kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas ar prokuroras), kuriam turi būti teikiamas skundas. Pagrindinės kriminalinės žvalgybos vadovas arba prokuroras asmenų skundus išnagrinėja per 30 kalendorinių dienų. Asmuo, nesutinkantis su Visi kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo arba prokuroro sprendimaiu (sprendimo nepateikimas) (įskaitant šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą), gali skundžiami per 230 darbo kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o jei sprendimas nubuvo pateiktas, tai per 30 kalendorinių dienų nuo termino pateikti sprendimą pabaigos paduoti skundą apygardos teismuio pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Dėl svarbių priežasčių, šį terminą teismas gali pratęsti iki 10 kalendorinių dienų pagal motyvuotą prašymą. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Skundo negali nagrinėti tas teisėjas, kuris sankcionavo kriminalinės žvalgybos subjekto veiksmus. Skundą nagrinėjantis teismas turi pareigą iš kriminalinės žvalgybos subjektų, pagrindinių kriminalinės žvalgybos institucijų ir prokurorų išreikalauti ir ištirti visą reikalingą medžiagą ir informaciją, kuri patvirtintų arba paneigtų kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų ar pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo arba prokuroro sprendimų, įskaitant kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo pagrįstumą, informacijos visišką ar dalinį (ne)pateikimą asmenims, (ne)teisėtumą, o kriminalinės žvalgybos subjektai, pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos ir prokurorai, privalo šią informaciją, įskaitant įslaptintą informaciją, teismui suteikti. Apygardos teismo sprendimai gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 kalendorinių dienų nuo skundžiamo sprendimo įteikimo dienos. Dėl svarbių priežasčių, šį terminą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas gali pratęsti 15 kalendorinių dienų pagal motyvuotą prašymą.

            12. Teikiant teismui skundą dėl pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo ar prokuroro sprendimų arba teikiant apeliacinį skundą ir šiuos skundus nagrinėjant pagal šio straipsnio 11 dalyje numatytą tvarką, asmenį gali atstovauti jo pasirinktas advokatas. Šis advokatas turi teisę susipažinti su visa informacija, įskaitant įslaptintą informaciją. Advokatas atstovauja asmens interesams pagrindinėje kriminalinės žvalgybos institucijoje, prokuratūroje bei teisme ir turi teisę iš jų gauti informaciją, dalyvauti teismo atliekamame įrodymų tyrime, teikti prašymus, paaiškinimus ir skundus (įskaitant apeliacinį skundą). 

13. Atlygį pasirinktam advokatui apmoka pats asmuo, kurio interesus šis advokatas gina pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatyta tvarka. Teismui sprendimu pripažinus, kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus neteisėtais, asmens patirtas išlaidas, įskaitant išlaidas už teisnių paslaugų teikimą, asmeniui atlygina kriminalinės žvalgybos pagrindinė institucija, kuriai priklausantis kriminalinės žvalgybos subjektas atliko neteisėtus veiksmus.“

2. straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Tirdamas asmenų skundus ir kai yra pagrindas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų galbūt atliktų neteisėtų veiksmų, prokuroras gali privalo išreikalauti iš kriminalinės žvalgybos subjekto pateikti visusą dokumentus ir informaciją, susijusią su nagrinėjamu skundu, išskyrus duomenis, galinčius atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę. Tirdamas asmenų skundus, prokuroras privalo patikrinti kriminalinės žvalgybos taikymo teisėtumą ir pagrįstumą. Šie dokumentai ir informacija duomenys gali turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu generaliniam prokurorui arba jo įgaliotam prokurorui jų motyvuotu prašymu.

3. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šiuo įstatymu nustatytos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6 - 10 dalys yra taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo ir iki šio įstatymo įsigaliojimo surinktai, gautai ar bet kokiu kitu būdu pradėtai tvarkyti informacijai apie asmens atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei suriktus asmens duomenis.

2. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. birželio 1 d.

3. Šiuo įstatymu yra įgyvendinama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

Respublikos Prezidentas

Teikia:

Seimo nariai

Simonas Gentvilas

Valerijus Simulik

Gintaras Vaičekauskas

Vida Ačienė

Algirdas Butkevičius (atšaukė parašą 2020-03-05)

Viktorija Čmilytė-Nielsen (pasirašė 2020-03-10)

Jonas Liesys (pasirašė 2020-03-10)

Julius Sabatauskas (pasirašė 2020-03-10)

Dovilė Šakalienė (pasirašė 2020-03-10)

Eugenijus Gentvilas (pasirašė 2020-03-10)