2018-05-29

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO nR. viii-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nR. xIIIP-1596

 

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1 priedas

Argumentai:

1.             Įstatymo projekte (toliau – Projektas) nėra tinkamai reglamentuojama teismo kanclerio pareigybės pozicija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis reglamentuoja, kad „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“ Teismas yra vienintelė teisingumą vykdanti nepriklausoma institucija. Teisminės valdžios visavertiškumas atspindėtas LR Konstitucijoje. Nepaisant to, kad teismus aptarnauja Nacionalinė teismų administracija, tačiau kokybiškam ir greitam bylų nagrinėjimui sąlygas savo kompetencijos ribose sudaro ir teismų administracijos. Pavyzdžiui, Konstitucinio teismo kanclerio pareigybės pozicijos priskyrimas bendrai prie visų kitų teismų kanclerių (Eil. Nr. 4), kai Vyriausybės kancleris, Respublikos prezidento kancleris, Seimo kancleris trimis pozicijomis aukščiau (Eil. Nr. 1), neatspindi tinkamo ir deramo dėmesio šiai pozicijai, atsižvelgiant į vykdomų funkcijų ir atsakomybės lygį, ir teisminei valdžiai apskritai. Tai pasakytina ir apie Aukščiausiojo teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir apygardų teismų kanclerius.

2.             Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras plės savo kompetenciją ir taps visas Lietuvos Respublikos ministerijos aptarnaujančiu centru vykdomojoje valdžioje, analogiškai teismų sistemoje tai atlieka Nacionalinės teismų administracija, tačiau kiekvienos atskiros ministerijos kanclerio, kuris nėra įstaigos vadovas ir jo kuravimo sritys ministerijose paprastai nustatomos sąlyginai siauros apimties, pareigybė yra antrojoje pozicijoje (Eil. Nr. 2). Atsižvelgiant į teismų, kaip bendros valdžios sistemos dalies svarbą, šioje pozicijoje taip pat turi atsirasti teismo kanclerio pareigybė.

3.             Teismo kancleris yra vadovaujanti pareigybė, paprastai turinti institucijos asignavimų valdytojo statusą (Teismo pirmininkui įgaliojus) bei su tuo sietiną atsakomybę. Teismo kanclerio pareigybė yra išskirta ir Teismų įstatyme. Vadovaujantis Teismų įstatymo 106 str., Teismo kancleris koordinuoja ir kontroliuoja visų teismo administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant teismo strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir naudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai, organizuoja ir koordinuoja teismo strateginių veiklos planų rengimą ir įgyvendinimą, tvirtina teismo administracijos padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus. Teismo kancleris, vadovaujantis Teisėjų tarybos rekomendacijomis, yra pareigybė, atsakanti už saugumo užtikrinimo priemones, teismo finansinį, techninį ir informacinį aptarnavimą, teismo administracijos personalo valdymą.

4.                Teismo kanclerio pareigybė ir atsakomybės apimtis nėra ir negali būti prilygintina, pavyzdžiui, vadovavimo funkcijų neatliekančio ir už jokio padalinio veiklą neatsakančio ministerijos vyriausiojo patarėjo pareigybei (vyriausiojo patarėjo pareigybė nėra vadovaujanti pareigybė). Teismo kanclerio pareigybė taip pat nėra ir negali būti prilyginama struktūrinio padinio, pavyzdžiui, grupės vadovo, pareigybei arba siauros apimties funkcijos vykdymą vykdančio valstybės tarnautojo pareigybei (pavyzdžiui, generalinio inspektoriaus pareigybei dažniausiai pavedama spręsti tarnybinės, drausminės atsakomybės klausimus).

5.             Įvertinant Teismo kanclerio pareigybei priskiriamų funkcijų sudėtingumą ir atsakomybės lygį bei siekiant išvengti situacijos, kai teismo administracijos vadovo – teismo kanclerio - pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei analogiškas pareigas vykdančių vykdomojoje ar įstatymų leidžiamojoje valdžios srityse dirbančių valstybės tarnautojų, siūloma įvesti kitoms valdžioms, kaip reglamentuoja Konstitucijos 5 straipsnis, lygiavertę teismo kanclerio pareigybės poziciją, atspindint teisminių institucijų deramą (ne žemesnį) statusą.

 

Pasiūlymas: Pataisyti Projekto 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

Eil. nr.

Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės

Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais)

I įstaigų grupė

II įstaigų grupė

III įstaigų grupė

1.

 

Seimo kancleris

Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris

23

 

2.

Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas,

direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje,

ministerijos kancleris, teismo kancleris

 

Viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas,

Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,

Ministro Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko biuro vadovas

19,5–22,5

18,5–22

 

3.

Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje)

Respublikos Prezidento patarėjas,

Seimo Pirmininko patarėjas

 

18,7–21,5

17,9–21

16,2–20

4.

direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),

teismo kancleris,

prokuratūros kancleris,

ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius,

grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas

Vyriausybės įgaliotinis,

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,

Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas

17,8–19,5

16,2–19

14,5–18

5.

departamento direktorius,

komisijos administracijos direktorius,

tarybos administracijos direktorius,

savivaldybės kontrolierius,

įstaigos prie ministerijos kancleris,

teismo pirmininko patarėjas,

Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme,

gynybos patarėjas

Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas,

opozicijos lyderio patarėjas,

ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai,

Seimo Pirmininko atstovas spaudai,

Ministro Pirmininko atstovas spaudai

11,5–18

10,5–17,5

9,5–16,5

 

6.

skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas,

Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

komisijos sekretoriato vadovas,

tarybos sekretoriato vadovas,

seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas),

vyresnysis patarėjas

ministro atstovas spaudai

10–16

9–15,5

8,1–14,5

 

7.

skyriaus vedėjas,

skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas,

biuro vedėjas,

seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas),

patarėjas,

vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas,

teismo pirmininko padėjėjas,

teismo skyriaus pirmininko patarėjas,

teisėjo vyresnysis padėjėjas,

gynybos patarėjo pavaduotojas,

Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje,

specialusis atašė

mero atstovas spaudai,

savivaldybės tarybos sekretorius,

mero patarėjas

9,2–15

8,3–14,5

7,4–13,5

 

8.

vyriausiasis specialistas,

specialiojo atašė pavaduotojas,

vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas,

teisėjo padėjėjas,

teismo konsultantas

Respublikos Prezidento referentas,

Seimo Pirmininko padėjėjas,

Ministro Pirmininko padėjėjas,

Seimo frakcijos referentas

7,7–13,5

7,1–13

6,4–12

 

9.

vyresnysis specialistas,

padėjėjas (Seimo kanceliarijoje),

valstybinis auditorius,

Seimo nario padėjėjas-sekretorius,

ministro padėjėjas,

mero padėjėjas

5,7–12

5,3–11,5

4,8–10,5

 

10.

specialistas,

teismo administracijos sekretorius,

valstybinio auditoriaus padėjėjas,

teismo posėdžių sekretorius

 

4,6–11

4,3–10,5

4–9,5

“.

 


 

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                             Andrius Palionis