LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2019-10-01 Nr. XIIIP-1101(2)
Vilnius
Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu Žemės reformos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas, įsiterpusi į žemės ūkio paskirties žemės sklypus ar su jais besiribojanti gali būti be aukciono parduodama šių žemės sklypų savininkams, jeigu medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė sudaro atskirus ne didesnius kaip 3 ha sklypus. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kai valstybinėje žemėje esantis miškas parduodamas privačių žemės sklypų savininkams, ratą, taip pat padidinti parduodamo valstybinio miško ploto dydį. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, nuostata ,,medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas“ kelia abejonių dėl jos santykio su Miškų įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Taigi, pagal Miškų įstatymo nuostatas projekto nuostata „medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas“, manytina, iš esmės atitinka sąvokos „miškas“ kriterijus. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų įgyvendinamos projekto nuostatos, t. y., nėra aišku, kokiais atvejais miškas būtų traktuojamas kaip medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė, o kada miško masyvu, nes nuo to priklauso parduodamo sklypo dydis. Taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis, projekte nustatomos skirtingos miško „kategorijos“ (masyvai ir medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė) ir kodėl šioms kategorijoms siūloma nustatyti skirtingus pardavimo (dydžio) reikalavimus.
Antra, sąvoka ,,medžių savaiminukai“ nėra aiški. Keičiamame įstatyme ji nėra apibrėžta. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant galimo nevienodo šios sąvokos aiškinimo taikant įstatymą, keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti šios sąvokos turinį.
Trečia, projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - medžių savaiminukais apaugusios valstybinės žemės (miško) pardavimą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai juo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus. Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projekte nurodytų valstybinės žemės sklypų pardavimas duotų didesnę naudą visuomenei ir kokie konkrečiai konstituciškai pagrįsti visuomenės poreikiai (interesai) būtų tenkinami.
2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, nei numatyta projekte - 2019 m. spalio 1 d., nes įstatymo priėmimo metu ši data jau bus praėjusi. Atitinkamai turėtų būti tikslinama ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyta data, iki kurios Vyriausybė turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]