Originalas nebus siunčiamas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Biudžetinė įstaiga, Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 262 7797, faks. (8 5) 212 6492, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188668192
¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯
|
Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui El. p. [email protected]
|
2018-06- Nr. (2.30-35) 6V-
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 26 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Gerb. Seimo nariai,
1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba savo iniciatyva pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir toliau teikia savo pastabas.
2) Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) sudaro sutartis dėl aktyviojo gydymo paslaugų teikimo stacionare pirmiausiai su valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklui priskiriamomis įstaigomis. Su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, priklausančiomis ar siekiančioms priklausyti Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS), tačiau nepriklausančioms valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklui (toliau – Valstybinių įstaigų tinklas) minėtos sutartys bus sudaromos tik tuo atveju, jei Valstybinių įstaigų tinklui priskiriamos įstaigos neužtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo masto, pagal iš anksto nustatytą šių paslaugų teikimo mastą ir tik dėl tos šių paslaugų dalies, kurios trūksta nustatytam mastui užtikrinti.
3) Įstatymo projektu siūlomos nustatyti sąlygos ir kriterijai, kuriuos turi atitikti valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklui nepriskiriamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ), kad TLK su jomis galėtų sudaryti aukščiau minėtas sutartis.
4) Konkurencijos tarybos vertinimu, siūlomu reglamentavimu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms nėra sudaromos vienodos sąlygos veikti bei konkuruoti LNSS. Valstybinių įstaigų tinklui nepriskirtų ASPĮ galimybės konkuruoti dėl tų pačių paslaugų teikimo yra ribojamos dėl toliau nurodytų priežasčių.
5) Įstatymo projekto nuostatomis valstybinių įstaigų tinklui priskirtoms ASPĮ suteikiama pirmenybė teikti paslaugas, o tinklui nepriskirtos ASPĮ yra diskriminuojamos nuosavybės pagrindu, nes projektas numato, kad jos įgis teisę pretenduoti teikti aptariamas paslaugas tik tuo atveju ir tik ta apimtimi, kurios negalės užtikrinti ASPĮ priklausančios Valstybiniam įstaigų tinklui.
6) Konkurencijos tarybos nuomone, aptariamas paslaugas turi turėti teisę pretenduoti teikti visos Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios ir siekiančios jai priklausyti ASPĮ. Joms turėtų būtų taikomi tie patys atrankos kriterijai. Tačiau Įstatymo projektu siūlomos įtvirtinti sąlygos ir kriterijai yra taikomi tik privačioms ASPĮ.
7) Konkurencijos taryba primena, kad kiekvienas ūkinės veiklos ribojimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Šiuo atveju yra abejotinas siūlomo įtvirtinti diskriminacinio reguliavimo nuosavybės pagrindu pagrįstumas, būtinumas ir proporcingumas siekiamiems tikslams.
8) Be to, Konstitucinis Teismas pateikdamas išaiškinimą susijusį su teise į sveikatos priežiūrą nurodė, kad „Valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, <...> privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai. <...> įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas <...>“[1].
9) Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Poveikio konkurencijai nustatymo gairėmis[2], konkurencija sveikatos priežiūros sistemoje yra tas elementas, kuris gerina paslaugų kokybę ir prieinamumą vartotojams. Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos, finansuojamos privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšomis, specifika yra riboti ištekliai, tad konkurencijos elementu turi būti naudojamasi ir siekiant efektyviai panaudoti PSDF lėšas. Remiantis EBPO forumo „Konkurencija ligoninių paslaugose“[3] išvadomis, ligoninių paslaugų rinkose, paremtose privalomojo draudimo sistema, konkurencija didina paslaugų kokybę ir skatina efektyviai naudoti ribotus išteklius; išvadose taip pat akcentuojama paciento galimybė pasirinkti ne tik tarp valstybinių gydymo įstaigų, bet ir tai, kad pacientai turėtų galimybę rinktis tarp valstybinių ir privačių gydymo įstaigų.
10) Apibendrindama išdėstytą aukščiau, Konkurencijos taryba siūlo atsisakyti šiame rašte aptarto ir Įstatymo projekte siūlomo įtvirtinti diskriminacinio ribojimo.
|
Pirmininko pavaduotoja, pavaduojanti pirmininką |
Jūratė Šovienė |
|
|
|
Vaida Kužinauskienė, tel. (8 5) 262 6658, el. p. [email protected]