LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

V (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 258

STENOGRAMA

 

2019 m. vasario 12 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ

 

 

 

PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). O da­bar pra­de­da­me va­sa­rio 12 die­nos va­ka­ri­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį. Pra­šo­me re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 43 Sei­mo na­riai.

 

14.01 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Egi­di­jų Ži­ro­ną iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3193 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, leis­ki­te pa­skelb­ti bal­sų skai­čia­vi­mo pro­to­ko­lą dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Egi­di­jų Ži­ro­ną iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Iš vi­so iš­duo­ta biu­le­te­nių – 61, ras­ta – 61, ga­lio­jan­čių – 59, ne­ga­lio­jan­čių – 2. Už at­lei­dimą bal­sa­vo 57, prieš – 2 ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Tai­gi Sei­mo nu­ta­ri­mas skel­bia­mas pri­im­tu. (Gon­gas)

Dė­ko­ja­me ger­bia­mam tei­sė­jui už tar­nys­tę. Jo po­sė­džių sa­lė­je ne­ma­to­me, to­dėl ne­ga­li­me įteik­ti gė­lių ar kaip nors ki­taip pa­svei­kin­ti.

 

14.02 val.

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo Nr. VIII-729 20 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1448GR (pa­tei­ki­mas)

 

Im­si­mės klau­si­mų, ku­rie nu­ma­ty­ti pa­gal mū­sų dar­bo­tvarkę. Pir­ma­sis klau­si­mas yra Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo 20 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1448GR. Jis yra grą­žin­tas Sei­mui ir jį pri­sta­tys M. Lin­gė, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas. Pra­šom.

M. LINGĖ. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, 2019 m. sau­sio 21 d. Pre­zi­den­to dek­re­tu Sei­mui pa­kar­to­ti­nai grą­žin­tas svars­ty­ti šių me­tų sau­sio 11 die­ną pri­im­tas Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo 20 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas, ku­riuo su­tei­kia­ma pir­me­ny­bė įsi­gy­ti tar­ny­bi­nes gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas jo­se gy­ve­nan­tiems as­me­nims už pra­di­nę auk­cio­no kai­ną.

Pri­im­tas įsta­ty­mas ga­li­mai ne­ati­tin­ka Kon­sti­tu­ci­jos dok­tri­nos ir ku­ria iš­skir­ti­nes pri­vi­le­gi­jas, kai ten­ki­na­mi tik vie­nos so­cia­li­nės gru­pės ar at­ski­rų as­me­nų in­te­re­sai. Nors įsta­ty­mų ini­cia­to­riai kė­lė ge­rus tiks­lus – ap­sau­go­ti so­cia­liai pa­žei­džia­miau­sius as­me­nis, ta­čiau pa­si­rink­tas bū­das nė­ra tin­ka­mas. Pri­im­tas įsta­ty­mas ne tik kad ne­už­tik­ri­na būs­to įsi­gi­ji­mo pa­žei­džia­miau­sioms gru­pėms, bet at­ve­ria ke­lią tai pa­da­ry­ti vi­siems, neat­si­žvel­giant į jų so­cia­li­nę pa­dė­tį. Tai su­da­ry­tų prie­lai­das ga­li­mam pik­tnau­džia­vi­mui.

Įsta­ty­mu įtvir­ti­na­mas tik vie­nin­te­lis nuo­sa­vy­bės ne­tu­rė­ji­mo pen­ke­rius me­tus kri­te­ri­jus, ne­įro­dan­tis nuo­mi­nin­ko tik­ro­sios tur­ti­nės ir so­cia­li­nės pa­dė­ties. Be­je, tar­ny­bi­nius būs­tus iš­skir­ti­nė­mis są­ly­go­mis ga­lė­tų įsi­gy­ti as­me­nys, gy­ve­nę ir dir­bę tik trum­pą lai­ką. Pa­žy­mė­ti­na, kad Sei­mo pri­im­tas įsta­ty­mas ne­su­da­ry­tų są­ly­gų da­bar gy­ve­nan­tiems as­me­nims to­liau nuo­mo­tis tų būs­tų iš vals­ty­bės (įma­no­mas tik įsi­gi­ji­mas) ir jei juo­se gy­ve­nan­tys as­me­nys ne­tu­ri pa­kan­ka­mai san­tau­pų įsi­gy­ti, pri­im­tas įsta­ty­mas jų ne­ap­sau­go nuo būs­to ne­te­ki­mo.

To­dėl Pre­zi­den­tės įsi­ti­ki­ni­mu, pa­gal­bos so­cia­liai pa­žei­džia­miau­siems as­me­nims esa­ma tei­si­nė ba­zė yra pa­kan­ka­ma, te­rei­kia nau­do­tis ga­lio­jan­čiais įsta­ty­mais ir pa­pil­do­mai keis­ti nie­ko ne­rei­kia. Va­do­vau­jan­tis Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mu, ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą pri­pa­ži­nus ne­rei­ka­lin­gu vals­ty­bės funk­ci­joms vyk­dy­ti, jis, esant sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos su­ti­ki­mui, Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu ga­li bū­ti per­duo­tas sa­vi­val­dy­bių nuo­sa­vy­bėn sa­vi­val­dy­bių sa­va­ran­kiš­koms funk­ci­joms įgy­ven­din­ti. Tur­tą per­da­vus sa­vi­val­dy­bės būs­to fon­dui toks ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas va­do­vau­jan­tis jau ki­tu, Pa­ra­mos būs­tui įsi­gy­ti ir iš­si­nuo­mo­ti įsta­ty­mu, pir­mu­mo tei­se už rin­kos kai­ną, ku­ri, be­je, yra iš es­mės pa­na­ši į pra­di­nę auk­cio­no kai­ną, ga­lė­tų bū­ti par­duo­da­mas tur­to nuo­mi­nin­kams ar­ba su­da­ry­tos są­ly­gos juo­se gy­ve­nan­tiems nuo­mo­tis šiuos būs­tus iš sa­vi­val­dy­bės. Pre­zi­den­tė kar­tu at­krei­pia dė­me­sį, kad dėl pri­im­to įsta­ty­mo bu­vo nei­gia­ma Vy­riau­sy­bės iš­va­da, apie iš­skir­ti­nių są­ly­gų su­da­ry­mą ir įsta­ty­mo ne­ati­ti­ki­mą ke­lia­miems tiks­lams yra pa­žy­mė­ju­si ir Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba. To­dėl Pre­zi­den­tė siū­lo lai­ky­ti įsta­ty­mą ne­pri­im­tu. Ačiū už dė­me­sį, at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri klaus­ti po­ra Sei­mo na­rių. Pir­mo­ji klau­sia V. Ving­rie­nė. Pra­šom.

V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, jūs pa­mi­nė­jo­te tai, kad sa­vi­val­dy­bėms ga­lė­tų bū­ti per­duo­ti tie būs­tai, bet svars­tant šį klau­si­mą, ši­tą pro­ble­mą spren­džiant sa­vi­val­dy­bės ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kė per­im­ti tuos būs­tus į so­cia­li­nio būs­to fon­dą dėl per di­de­lio jų nu­si­dė­vė­ji­mo. Kaip to­kiu at­ve­ju mums iš­spręs­ti ši­tų so­cia­liai pa­žei­džia­mų žmo­nių pro­ble­mas, nes jie tik­rai bu­vo mai­tin­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų pa­ža­dais, anks­tes­nių po­li­ti­kų pa­ža­dais? Mū­sų, kaip va­ka­rie­tiš­ko po­žiū­rio po­li­ti­kų, pa­grin­di­nė už­duo­tis bū­tų iš­spręs­ti ši­tą klau­si­mą kaip tik už­tik­ri­nant so­cia­liai pa­žei­džia­miau­sių žmo­nių pir­mu­mo tei­sę, tai yra jų pa­grin­di­nį po­rei­kį tu­rė­ti būs­tą virš gal­vos. Mums tur­būt rei­kė­tų ieš­ko­ti ben­dro­mis jė­go­mis iš­ei­čių, kaip iš­spręs­ti ši­tą klau­si­mą, kad ne per pri­vi­le­gi­jų priz­mę, o tie­siog kaip bū­ti­ny­bę, kad jie ne­bū­tų šal­ta­kraujiškai iš­mes­ti į gat­vę. Aš esu pa­si­ruo­šu­si, su­pran­tu, kad šis įsta­ty­mas gal­būt nė­ra to­bu­las, pa­si­ruo­šu­si ei­ti tuo ke­liu, kad bū­tų tai­so­ma, to­bu­li­na­ma už­tik­ri­nant ši­tiems žmo­nėms būs­tą virš gal­vos. Ką jūs gal­vo­ja­te apie tai?

M. LINGĖ. Ačiū už klau­si­mą. Mes taip pat sa­vo ruož­tu tei­ra­vo­mės Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos nuo­mo­nės tuo klau­si­mu. Ji net­gi pa­da­rė sa­vi­val­dy­bių ap­klau­są ir jau gau­ta jų iš­va­da, ku­rią mes esa­me ga­vę, skam­bė­tų, kad di­džio­ji da­lis sa­vi­val­dy­bių svars­ty­tų ga­li­my­bę per­im­ti to­kius bu­tus, ir yra pa­brėž­ta, kad esa­ma tei­si­nė ba­zė per­im­ti ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą yra pa­kan­ka­ma. Mes tur­būt ne­tu­rė­tu­me kal­bė­ti ab­so­liu­čiai, jei­gu no­ri­me iš­spręs­ti pa­vie­nio žmo­gaus, kon­kre­taus žmo­gaus klau­si­mą. Esa­ma sis­te­ma, ka­da būs­tas, ku­ria­me da­bar gy­ve­na kon­kre­tus as­muo, pa­gal Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mą kon­kre­čiai sa­vi­val­dy­bei su kon­kre­čiu žmo­gu­mi su jo su­da­ry­ta gy­ve­na­mo­jo būs­to su­tar­ti­mi ga­li nuo­sa­vy­bės tei­se bū­ti per­duo­tas sa­vi­val­dy­bei. Sa­vi­val­dy­bė tie­siog ne­tu­rė­tų to būs­to re­no­vuo­ti nei ką, bet tie­siog sa­vo fon­de, sa­vo ap­skai­to­je tu­rė­da­ma tą būs­tą su tuo žmo­gu­mi tu­rė­tų su­da­ry­ti su juo to­les­nę nuo­mos su­tar­tį, tik pa­gal ki­tus įsta­ty­mus, ku­riuos aš ir pa­mi­nė­jau pri­sta­ty­da­mas dek­re­tą. Ta­da tas žmo­gus, ku­ris nuo­mo­ja­si, ne­be­mo­kė­tų vals­ty­bei nuo­mos įkai­nių, bet mo­kė­tų jau sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tui pa­gal jos pa­tvir­tin­tus nuo­mos įkai­nius. Kal­bant tik­rai svar­bu yra pa­brėž­ti, kad bū­tent esa­ma sis­te­ma, dar kar­tą kar­to­ju, su­da­ro są­ly­gas nuo­mo­tis. Pa­gal pri­im­tą Sei­mo įsta­ty­mą kal­ba­ma tik apie įsi­gi­ji­mą už pra­di­nę auk­cio­no kai­ną. Jei­gu tas so­cia­liai pa­žei­džia­mas as­muo ne­tu­ri su­kau­pęs pi­ni­gų įsi­gy­ti už tą pra­di­nę auk­cio­no kai­ną, jis vis tiek ne­ga­lės įsi­gy­ti. To­dėl ma­no­me, kad ta sis­te­ma, esa­ma sis­te­ma, ku­ri ap­ta­ria­ma ir Pre­zi­den­tės dek­re­te, yra tik­rai pa­kan­ka­ma so­cia­liai jaut­riai pa­si­žiū­rė­ti į jū­sų mi­ni­mus at­ve­jus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų dau­giau nė­ra no­rin­čių klaus­ti. Tai­gi, ko­le­gos, ka­dan­gi tu­ri­me si­tu­a­ci­ją, ar svars­ty­ti grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo, ar lai­ky­ti įsta­ty­mą ne­pri­im­tu, iš­klau­so­me mo­ty­vus. Už grą­ži­ni­mą kal­ba G. Skais­tė, taip?

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš no­rė­jau pri­tar­ti Pre­zi­den­tės ve­to ir iš prin­ci­po lai­ky­ti ši­tą įsta­ty­mą ne­pri­im­tu. Jei­gu ne ten už­si­re­gist­ra­vau, tai at­si­pra­šau. No­rė­jau pa­si­sa­ky­ti ir pri­min­ti tuos ar­gu­men­tus, ku­riais bu­vo kal­ba­ma įsta­ty­mo pri­ėmi­mo me­tu. La­bai keis­ta, kad įsta­ty­mas pa­sie­kė pri­ėmi­mo sta­di­ją, ka­dan­gi tiek Tei­sės de­par­ta­men­tas ra­šė, kad įsta­ty­mo pro­jek­tas ga­li­mai ne­ati­tin­ka Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo su­for­muo­tos vals­ty­bi­nio tur­to val­dy­mo dok­tri­nos, tiek ir Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba iš­sa­kė sa­vo pa­sta­bas, kad tai yra ne vi­sai tvar­kin­gas įsta­ty­mas. Man at­ro­do, vie­nin­te­lis ke­lias, ku­ris bu­vo tei­sin­gas, ir yra – Pre­zi­den­tė ve­ta­vo ši­tą įsta­ty­mą.

Ši­tą pro­ble­mą rei­kia spręs­ti vi­sai ki­tu bū­du. Tie da­ly­kai, ku­rie de­kla­ruo­ja­mi įsta­ty­mo pro­jek­to au­to­rių, tai yra kad žmo­nėms, ku­rie yra so­cia­liai pa­žei­džia­mi, bū­tų ap­rū­pin­ta tei­sė į būs­tą, spren­džia­mi ki­tais įsta­ty­mais. Tuo tar­pu ši­tas įsta­ty­mas vi­siš­kai ne­reg­la­men­tuo­ja to, kad tie žmo­nės, ku­riuos ta pa­ra­ma pa­siek­tų, iš tik­rų­jų bū­tų so­cia­liai rem­ti­ni. Vie­nin­te­lis kri­te­ri­jus, apie ku­rį kal­ba įsta­ty­mas, kad tie žmo­nės per pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus ne­bū­tų tu­rė­ję ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to. Ta­čiau neat­si­žvel­gia­ma nei į tai, ko­kios as­mens dis­po­nuo­ja­mos pa­ja­mos, nei į tai, ar jo su­tuok­ti­nis tu­ri (ne­tu­ri) tur­to, ar dar ko­kie ki­ti kri­te­ri­jai ga­lė­tų at­si­ras­ti.

Man at­ro­do, tie­siog tu­rė­tu­me pri­tar­ti Pre­zi­den­tės ve­to, lai­ky­ti įsta­ty­mą ne­pri­im­tu ir iš­spręs­ti ši­tą pro­ble­mą ki­tais bū­dais.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – V. Ving­rie­nė. Pra­šom.

V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Aš pa­si­sa­ky­čiau už ši­to įsta­ty­mo grą­ži­ni­mą to­bu­lin­ti, nes vals­ty­biš­kai ver­ti­nant pa­žei­džia­miau­sių žmo­nių gru­pę į so­cia­li­nio sau­gu­mo klau­si­mą ne­ga­li­ma žvelg­ti vien­pu­siš­kai ir for­ma­liai. Bū­ti­na su­vok­ti so­cia­liai jaut­rios žmo­nių gru­pės pro­ble­mas. Vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės fi­nan­si­nė nau­da jo­kiu bū­du ne­ga­li bū­ti su­prie­ši­na­ma su pi­lie­čio tei­se. Ver­ta iš aukš­tai nu­si­lei­dus pa­si­žiū­rė­ti ne per pri­vi­le­gi­jos, o per pir­mo bū­ti­nu­mo ap­si­rū­pin­ti sto­gu virš gal­vos priz­mę ir įver­tin­ti tai, kad už pra­di­nę auk­cio­no kai­ną įsi­gy­ti siū­lo­mi 70 % nu­si­dė­vė­ję būs­tai, ką sa­vi­val­dy­bės at­si­sa­ko per­im­ti į so­cia­li­nio būs­to fon­dą. Jei­gu jos per­im­tų, be abe­jo, tai bū­tų tik­rai la­bai svar­bu ir, ma­nau, į tai iš jų pu­sės bū­tų so­cia­liai jaut­riai pa­si­žiū­rė­ta.

Aš ma­nau, kad vis dėl­to mes tu­rė­tu­me ieš­ko­ti iš­ei­čių, vi­si XXI am­žiaus va­ka­rie­tiš­ko po­žiū­rio po­li­ti­kai tu­rė­tu­me žiū­rė­ti į so­cia­liai jaut­rių gru­pių pro­ble­mų spren­di­mą, jiems pa­de­dant už­tik­rin­ti pir­mo bū­ti­nu­mo tei­sę į jų gy­ve­na­mąjį būs­tą. Bu­vę ei­gu­liai, miš­kų dar­buo­to­jai tik­rai ne­bu­vo su­kau­pę pa­kan­ka­mai lė­šų, kad ga­lė­tų kon­ku­ruo­ti auk­cio­nuo­se su aukš­tes­nę kai­ną ga­lin­čiais pa­siū­ly­ti kon­ku­ruo­jan­čiais ir no­rin­čiais įsi­gy­ti tą būs­tą gal­būt tur­tin­ges­niais žmo­nė­mis.

Žiū­rint į tai, kad dau­giau­sia tų žmo­nių, dėl ku­rių mes šian­die­ną kal­ba­me, yra se­ny­vo am­žiaus, pa­si­li­go­ję, ne­įga­lūs ar­ba pri­žiū­rė­ję ne­įga­lius as­me­nis, jie tik­rai tu­rė­tų su­lauk­ti vals­ty­bės pa­ra­mos ir tu­rė­tų už­tik­rin­tą ga­li­my­bę tu­rė­ti būs­tą. To­dėl aš ma­nau, kad tu­rė­tu­me vi­si ben­d­romis jė­gomis ieš­ko­ti ra­cio­na­liau­sio spren­di­mo ir pa­dė­ti iš­spręs­ti ši­tą klau­si­mą, nes bū­tų la­bai ne­at­sa­kin­ga tie­siog for­ma­liai pri­im­ti spren­di­mą, kad pa­kib­tų ant plau­ko ši­tų žmo­nių li­ki­mai.

Tai­gi siū­lau ne­pa­lai­ky­ti Pre­zi­den­tės ve­to, bet grą­žin­ti ši­tą įsta­ty­mą to­bu­lin­ti. Aš, kaip re­a­lią pa­dė­tį ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je ži­nan­ti, tik­rai la­bai kvie­čiu vi­sus dirb­ti ir su­ras­ti pa­tį ra­cio­na­liau­sią spren­di­mą, žiū­rin­t į ši­tą klau­si­mą so­cia­liai jaut­riai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, dau­giau mo­ty­vų pa­reikš­ti nė­ra no­rin­čių.

For­mu­luo­ju bal­sa­vi­mą. Kas už tai, kad lai­ky­tu­me įsta­ty­mą ne­pri­im­tu, bal­suo­ja­te už, o kas už tai, kad svars­ty­tu­me įsta­ty­mą iš nau­jo, bal­suo­ja­te prieš. Pra­šau. Al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas. (Triukš­mas sa­lė­je) Lai­ky­ti įsta­ty­mą ne­pri­im­tu – bal­suo­ja­te už, svars­ty­ti įsta­ty­mą iš nau­jo – bal­suo­ja­te prieš. Už tai, kad įsta­ty­mą lai­ky­tu­me ne­pri­im­tu, bal­sa­vo 56, o už tai, kad svars­ty­tu­me iš nau­jo įsta­ty­mą, – 16. Įsta­ty­mas nė­ra pri­im­tas, lai­ko­mas ne­pri­im­tu.

 

14.15 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Lat­vi­jos Res­pub­li­kos Vyriausybės tarp­vals­ty­bi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo su­si­ta­ri­mo dėl grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos pa­slau­gų tei­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Lat­vi­jos Res­pub­li­kos pa­sie­nio te­ri­to­ri­jo­je ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3110 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Lat­vi­jos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės tarp­vals­ty­bi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo su­si­ta­ri­mo dėl grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos pa­slau­gų tei­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Lat­vi­jos Res­pub­li­kos pa­sie­nio te­ri­to­ri­jo­je ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3110. Pra­ne­šė­jas – svei­ka­tos apsaugos mi­nist­ras A. Ve­ry­ga. Pra­šau.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, jums tei­kia­mas įsta­ty­mas „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Lat­vi­jos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės tarp­vals­ty­bi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo su­si­ta­ri­mo dėl grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos pa­slau­gų tei­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Lat­vi­jos Res­pub­li­kos pa­sie­nio te­ri­to­ri­jo­je ra­ti­fi­ka­vi­mo“. Va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 67 straips­nio 16 punk­tu, 138 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tu ir at­si­žvel­giant į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to 2018 m. gruo­džio 27 d. dek­re­tą, sie­kia­ma ra­ti­fi­kuo­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Lat­vi­jos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės tarp­vals­ty­bi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo su­si­ta­ri­mą, ku­ris bu­vo pa­si­ra­šy­tas pra­ėju­sių me­tų spa­lio 3 die­ną Baus­kėje.

Trum­pai. Tai yra su­si­ta­ri­mas, ku­rio lau­kė­me ge­rus aš­tuo­ne­rius me­tus, ir tiek, kiek pa­vy­ko at­sek­ti is­to­ri­ją, prieš aš­tuo­ne­rius me­tus pra­si­dė­jo ta­ri­mai­si, de­rė­ji­mai­si, ir Bal­ti­jos Asam­blė­jo­je par­la­men­ta­rai, ir Lat­vi­jos nuo­lat pri­min­da­vo ši­tą klau­si­mą. Jam bu­vo skir­ta tik­rai daug dė­me­sio ir ga­lų ga­le mes tą su­si­ta­ri­mą pa­sie­kė­me, dar su bu­vu­sia Lat­vi­jos mi­nist­re pa­si­ra­šė­me. Iš tik­rų­jų Lie­tu­vai tai yra toks pir­mas is­to­ri­nis su­si­ta­ri­mas dėl pa­gal­bos tei­kiant grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą tarp dvie­jų kai­my­ni­nių vals­ty­bių.

Tiks­las yra la­bai pa­pras­tas, kad tais at­ve­jais, kai iš­ky­la grės­mė žmo­gaus gy­vy­bei, svei­ka­tai, gre­ti­mo­je vals­ty­bė­je ar­čiau esan­tys me­di­kai ga­lė­tų ko­or­di­nuo­tai at­vyk­ti, ga­lė­tų bū­ti iš­kvies­tos grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos pa­jė­gos ir pa­cien­tas bū­tų nu­vež­tas į tą įstai­gą, kur jam tuo me­tu rei­kė­tų su­teik­ti pa­gal­bą. Kvie­čiu ši­tą įsta­ty­mą pa­lai­ky­ti ir jam pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me, mi­nist­re. Tik­rai rei­ka­las se­nas, ir ačiū už ini­cia­ty­vą, kad pa­ga­liau bus reg­la­men­tuo­ta įsta­ty­miš­kai. Pir­ma­sis klau­sia A. Vin­kus.

A. VINKUS (LSDDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, ar jums ne­at­ro­do, kad per daug il­gai bu­vo už­si­tę­sęs ši­tas pro­ce­sas? Ko­dėl ne­da­rė­te žings­nių anks­čiau? Kar­tu dė­ko­ju už tai, kad da­bar da­ro­te, nes ge­rai pri­si­me­nu di­plo­ma­ti­nį sa­vo ke­lią dir­bant Es­ti­jo­je, Lat­vi­jo­je, kai pa­sie­nio te­ri­to­ri­jo­je įvy­kus ne­lai­min­gam at­si­ti­ki­mui pra­si­dė­da­vo ne grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos pa­slau­gų tei­ki­mas, o aiš­ki­ni­ma­sis, iš ku­rios vals­ty­bės pi­lie­tis, kur jis nu­ken­tė­jo, ku­rios vals­ty­bės te­ri­to­ri­jo­je įvy­ko ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, ir tik po to spręs­da­vo, ar siųs­ti ma­ši­ną. Daž­niau­siai dėl šių nesu­si­pra­ti­mų pa­gal­ba bū­da­vo su­teik­ta pa­vė­luo­tai, o aiš­ki­ni­ma­sis tarp dvie­jų vals­ty­bių grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­ny­bų su­kel­da­vo la­bai ne­ma­žai gin­čų. Tei­si­nį šios pa­gal­bos rei­ka­lavi­mą, ku­ris fik­suo­tas Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­me… Kon­sta­tuo­tas fak­tas, kad svei­ka­ti­ni­mo veik­la, taip pat ir grei­to­sios pa­gal­bos tei­ki­mas ap­ima tik Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją, toks ri­bo­ji­mas ir kė­lė kom­pli­ka­ci­jas prie mū­sų da­bar dvi­ša­lių san­ty­kių esa­mos pa­dė­ties.

A. VERYGA (LVŽSF). Tik­rai ačiū už klau­si­mą. Vi­siš­kai su ju­mis su­tin­ku, kad per il­gai bu­vo lauk­ta, bet aš ko­le­goms, ku­rie gal kiek ta te­ma ne­si­do­mė­jo, ga­lė­čiau tie­siog pri­min­ti, kur bu­vo di­dy­sis gin­čo ob­jek­tas, dėl ko dvi ša­lys nie­kaip ne­su­si­tar­da­vo. Bū­da­vo gin­či­ja­ma­si, kas at­ly­gins už tą vei­ki­mą, už iš­kvies­tą bri­ga­dą ir pa­na­šiai. Tai ga­lų ga­le mes su­si­ta­rė­me, kad kie­k­vie­na ša­lis, ku­rios bri­ga­da va­žiuo­ja, ir at­ly­gins tai bri­ga­dai. Žo­džiu, mes iš es­mės vie­na ki­tai tais kri­ti­niais at­ve­jais pa­gal­bą teik­si­me ne­at­ly­gin­ti­nai, ša­lys tar­pu­sa­vy­je neat­si­skai­ti­nės. Kai su­si­ta­rė­me dėl ši­to, bai­gė­si ir vi­si di­die­ji gin­čai, ir di­džio­sios dis­ku­si­jos. Kiek spė­jo­me, mak­si­ma­liai grei­tai sten­gė­mės tą pa­da­ry­ti ir tik­rai, aš sa­kau, mak­si­ma­liai pra­šė­me, spau­dė­me ir Lat­vi­jos pu­sę, kad dar pra­ėju­si Vy­riau­sy­bė, kol… Ži­note, ma­nau, kad tas žings­nis bu­vo la­bai lo­giš­kas, nes kol nau­ja Vy­riau­sy­bė su­si­for­ma­vo, mes bū­tu­me vėl lau­kę mi­ni­mu­m pu­sę me­tų. Tik­rai iš sa­vo pu­sės pa­da­rė­me mak­si­ma­liai grei­tai, kaip ga­lė­jo­me.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Anu­šaus­kas. Pra­šom.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, mes tu­ri­me, aiš­ku, pa­sie­nio mies­tų, ku­riuo­se yra ta grei­to­sios pa­gal­bos ga­li­my­bė, pa­vyz­džiui, iš­vyk­ti į Lat­vi­ją, Daug­pi­lį, Šven­to­ji, Jo­niš­kis – ma­žy­čiai mies­te­liai, ku­rie ar­čiau Lat­vi­jos. Bet ar ži­no­ma, kiek ga­li pa­si­nau­do­ti ta me­di­ci­nos pa­gal­ba, iš tik­rų­jų ko­kios ap­im­tys tų tar­pu­sa­vio va­ži­nė­ji­mų iš vie­nos te­ri­to­ri­jos į ki­tą? Ar tie­siog spė­ja­ma, kad to­kio su­si­ta­ri­mo rei­kia, ir tiek?

A. VERYGA (LVŽSF). Aš ma­nau, kad tas su­si­ta­ri­mo po­rei­kis bu­vo pa­dik­tuo­tas re­a­lių at­siti­ki­mų, kaip ger­bia­mas ko­le­ga A. Vin­kus ir kal­bė­jo, tų su­si­ra­ši­nė­ji­mų, aiš­ki­ni­mų­si, kai vis dėl­to bū­da­vo ban­do­ma kaž­kur kvies­ti. Tik­rai tų at­ve­jų nė­ra daug, čia mes ne­kal­ba­me apie kaž­ko­kį la­bai ma­si­nį reiš­ki­nį. Tu­rė­ki­me gal­vo­je, kad tuo­se ne­di­de­liuo­se pa­sie­nio mies­te­liuo­se ne pla­ni­niams da­ly­kams kvie­sis, ku­ri grei­to­ji bus ar­čiau. Čia tik tais at­ve­jais, kai iš tik­rų­jų kils la­bai re­a­li grės­mė žmo­gaus gy­vy­bei ir tik­rai gre­ti­mos ša­lies grei­to­ji pa­gal­ba bus ar­čiau, ir nu­ga­ben­ti į gre­ti­mos ša­lies li­go­ni­nę bus ar­čiau, tik tais at­ve­jais to­kia pa­gal­ba bus tei­kia­ma. Bet čia mes neš­ne­ka­me apie tai, kad, ži­no­te, man at­ro­do ar­čiau, tai aš gal pa­si­skam­bin­siu į Lat­vi­ją ir iš­si­kvie­siu grei­tą­ją iš ten. Taip nie­ko ne­bus ir tos sto­tys tar­pu­sa­vy­je ko­or­di­nuos veik­las. Čia mes šne­ka­me apie la­bai re­tus at­ve­jus, bet vis tiek tų su­si­ta­ri­mų rei­kia.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Gai­lius.

V. GAILIUS (LSF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, es sap­ra­tu, ti­kai at­bil­dēt ne­va­ru. Tai aš įvar­di­nau vie­ną iš pro­ble­mų, su ku­ria su­si­durs, be jo­kios abe­jo­nės, šios ko­man­dos, vyks­tan­čios į Lat­vi­jos te­ri­to­ri­ją, tai yra kal­bos bar­je­ras. Be jo­kios abe­jo­nės, spren­di­mo bū­dų yra ir ben­dra­dar­bia­vi­mo per sie­ną pro­to­ko­luo­se vi­daus rei­ka­lų sis­te­ma yra iš­spren­du­si dau­ge­lį ši­tų klau­si­mų. Žings­nis, ku­rį svei­ki­nu ir ku­ris se­niai tu­rė­jo bū­ti pa­da­ry­tas. Ki­tas žings­nis… Ži­nant, kad Lat­vi­jos me­di­ci­nos sis­te­ma kon­cen­truo­ja­si Ry­go­je ir ši mū­sų sie­na iš tik­rų­jų yra me­di­ci­nos pa­slau­gomis ne­ap­rū­pin­ta Lat­vi­jos te­ri­to­ri­jo­je, mes tų iš­kvie­ti­mų tik­rai ga­lė­tu­me tu­rė­ti daug, ko­kie jū­sų per­spek­ty­vi­niai pla­nai dėl pir­mi­nės svei­ka­tos ir ant­ri­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų plėt­ros į Lat­vi­jos te­ri­to­ri­ją iš pa­sie­nio re­gio­nų?

A. VERYGA (LVŽSF). Jei­gu ga­li­te, pa­tiks­lin­ki­te klau­si­mą, kaip su­pran­tu, čia šne­ka­te apie mū­sų pir­mi­nes ir ant­ri­nes pa­slau­gas pa­sie­ny­je ar pa­čių lat­vių?

V. GAILIUS (LSF). Ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kei, kad lei­do pa­tiks­lin­ti. Aš kal­bu apie mū­sų svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų ga­li­my­bę teik­ti pa­slau­gą Lat­vi­jos pa­sie­nio re­gio­nams, ku­riuo­se svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų tin­klas yra iš tik­rų­jų sil­pnas ir kon­cen­truo­ja­si daug­maž Ry­go­je.

A. VERYGA (LVŽSF). Su­pra­tau. Iš tik­rų­jų ge­ras klau­si­mas. Ne­sa­me su lat­viais apie tai šne­kė­ję, nes vėl­gi, jei­gu net dėl grei­to­sios su­tar­tį aš­tuo­ne­rius me­tus de­ri­no­me, kur apie ke­lis at­ve­jus šne­ka­me, tai su­si­tar­ti ne­bus pa­pras­ta, aš ma­nau, net jei­gu ir pra­dė­tu­me tą dis­ku­si­ją. Bet tik­rai ge­ra min­tis, ga­lė­si­me pra­dė­ti šne­kė­tis ir ži­nau, kad čia, Lie­tu­vo­je, bu­vo šiek tiek ki­ta­me kon­teks­te, Len­ki­jos pa­sie­nio kon­teks­te, ki­lę tų klau­si­mų dėl iš Len­ki­jos at­vyks­tan­čių gy­ven­to­jų, dėl pa­slau­gų tei­ki­mo. Tai ga­lė­si­me pa­gal­vo­ti, jei­gu lat­viai ma­ty­tų no­rą, ga­li­my­bių, ko­dėl ne? Tik tu­rė­ki­me gal­vo­je, kad mums pa­tiems pa­pras­tai tuo­se nu­to­lu­siuo­se nuo cen­trų re­gio­nuo­se trūks­ta šei­mos gy­dy­to­jų. Ne­la­bai mū­siš­kiai ten no­ri va­žiuo­ti. Klau­si­mas, ar jie no­rės į Lat­vi­ją va­žiuo­ti, bet šne­kė­tis ga­li­ma.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia J. Ole­kas. Pra­šom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Svei­ki­nu, mi­nist­re, už tą for­ma­lų su­si­ta­ri­mą. Nors man te­ko gy­ve­ni­me ope­ruo­ti be su­si­ta­ri­mo ne­ma­žai Lat­vi­jos ir Es­ti­jos pi­lie­čių, ku­rie bu­vo at­ve­ža­mi į Lie­tu­vą, bet do­ku­men­tus rei­kia su­tvar­ky­ti. Tik­rai svei­ki­nu.

Aš no­riu dėl to­kio tech­ni­nio da­ly­ko. Su Lat­vi­ja pa­čia­me pa­sie­ny­je gal pro­ble­mų nė­ra, bet, sa­ky­ki­me, kur Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­nis. Ar vi­sa­da už­tik­ri­na­mas pa­kan­ka­mas ry­šys, nes, sa­ky­ki­me, prie Ka­ra­liau­čiaus mes daž­nai per­si­jun­gia­me į jų te­le­fo­ni­nes sis­te­mas. Ar šiuo at­ve­ju vis­kas ge­rai, ar mes ne­tu­ri­me tam tik­ro truk­dy­mo ope­ra­ty­vu­mo pras­me? Ačiū už at­sa­ky­mą.

A. VERYGA (LVŽSF). Su­pra­tau. Ačiū už klau­si­mą. Jūs tei­sin­gai pa­sa­kė­te, kad pa­cien­tų, ku­riems pa­gal­bą Lie­tu­vo­je su­tei­kė ir be to­kios su­tar­ties, yra ne tik Lat­vi­jo­je, iš vi­sų vals­ty­bių, ma­tyt, at­va­žiuo­ja. Bet tai reg­la­men­tuo­ja šiek tiek ki­ti da­ly­kai. Juo la­biau kai mes da­bar esa­me Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis, tai bet ku­ris jų pi­lie­tis gau­na ir pa­slau­gas, ir pa­gal­bą, ir at­si­skai­ty­mai yra su­de­rin­ti. Čia dau­giau bu­vo tik dėl pa­ties ko­or­di­na­vi­mo ir ma­ši­nų va­ži­nė­ji­mo.

Kal­bant dėl ry­šio, tik­rai nuo­šir­džiai ne­su gir­dė­jęs nie­ka­da Grei­to­sios pa­gal­bos aso­cia­ci­jos ko­kių nors skun­dų ar pa­sta­bų, kad ar ne­veik­tų, ar ne­tin­ka­mai veik­tų, ar truk­dy­tų ko­mu­ni­kuo­ti. Ži­nau tą bė­dą dėl dvie­jų skir­tin­gų ry­šių, tai TETRA ry­šio ir pri­va­taus tie­kė­jo ry­šio, ku­riuo nau­do­ja­si jau pa­čios dis­pe­če­ri­nės, bet spren­di­mas jau yra su­dė­lio­tas, kar­tu su Ben­dro­sios pa­gal­bos cen­tru pla­nuo­ja­ma tu­rė­ti vie­ną ben­drą ry­šį. Ma­nau, ta­da ir tai bus iš­spręs­ta.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Ma­siu­lis. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, vis dėl­to ku­ri pu­sė čia bu­vo tas stab­dys ir ne­ju­dė­jo, nes aš ne­la­bai su­pra­tau ar­ba su­pra­tau, man at­ro­do, at­virkš­čiai, ne­gu iš tik­ro bu­vo? Tai man pa­aiš­kin­ki­te vis dėl­to.

A. VERYGA (LVŽSF). Tik­rai nuo­šir­džiai aš ne­ga­liu pa­sa­ky­ti dėl vi­sų aš­tuo­ne­rių me­tų, ku­ri pu­sė. Ma­tyt, kiek­vie­na pu­sė pri­si­dė­da­vo, ne­sku­bin­da­ma tų pro­ce­sų. Vie­ną ne­su­ta­ri­mo ob­jek­tą aš įvar­di­nau, tai bu­vo at­si­skai­ty­mo klau­si­mas. Aiš­ku, Lie­tu­vo­je mes tu­rė­jo­me ir tą bė­dą, kad lat­viai tu­ri tik vie­ną įstai­gą, ji yra cen­tra­li­za­vu­si Grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą, pas mus yra ke­lios pa­grin­di­nės dis­pe­če­ri­nės. Gal ir tai truk­dė. Kai mes pra­dė­jo­me de­rė­tis, mes tą da­rė­me no­rė­da­mi su­si­tar­ti, su­si­de­rė­ti ir su­si­ta­rė­me. O pa­sa­ky­ti už ki­tus… Iš tik­rų­jų ne­drįs­čiau kal­tin­ti nei vie­nos, nei ki­tos pu­sės. Fak­tas, kad aš­tuo­ne­rius me­tus bu­vo ne­su­si­tar­ta.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me, ger­bia­mas mi­nist­re. Jūs at­sa­kė­te į vi­sų, no­rin­čių pa­klaus­ti, klau­si­mus. Mo­ty­vai už. Juos sa­ko K. Ma­siu­lis. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, aš jau tre­čią ka­den­ci­ją esu čia, tre­čią ka­den­ci­ją dir­bu Tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių su Lat­vi­ja gru­pė­je ir mes bent du, tris, o kar­tais ir ke­tu­ris kar­tus su­si­tin­ka­me per me­tus. Daug tų su­si­ti­ki­mų bū­na su ko­le­go­mis lat­viais. Pra­ei­tas ka­den­ci­jas tai gru­pei pir­mi­nin­ka­vo mū­sų Lat­vi­jos lie­tu­vis R. Ra­žu­kas. Aš ne­pa­me­nu nė vie­no su­si­ti­ki­mo, kad ši te­ma iš Lat­vi­jos pu­sės ne­bū­tų kel­ta. Vi­są lai­ką bu­vo sa­ko­ma, kad mes esa­me ta gir­na­pu­sė, ku­ri ne­lei­džia plauk­ti. Bū­tent. Lat­viai siū­lė įvai­riau­sius va­rian­tus. Po kiek­vie­no su­si­ti­ki­mo mes ra­šy­da­vo­me pro me­mo­rias.

Da­bar šią ka­den­ci­ją aš pats esu Tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių su Lat­vi­ja gru­pės pir­mi­nin­kas. Ir­gi ra­šiau mi­nist­rui. Kiek­vie­ną kar­tą mes vis pra­ne­ša­me, pra­ne­ša­me ir pra­ne­ša­me, kad lat­viai ke­lia ir ke­lia tą pro­ble­mą, o mes nie­kaip ne­ju­da­me, ne­ju­da­me ir ne­ju­da­me. Lat­viai siū­lė įvai­rius va­rian­tus. Siū­lė la­bai pa­pras­tą da­ly­ką (jie tu­ri to­kį su­sita­ri­mą su Es­ti­ja, jau se­nų se­niau­siai vei­kian­tį, dau­giau ne­gu 10 me­tų), kad veik­tų ir su mu­mis.

Ne­daug ten bū­na to­kių at­ve­jų, iki de­šim­ties kar­tų per me­tus, tai reiš­kia, kad vals­ty­bės tie­siog pa­čios pri­si­i­ma tuos kaš­tus ir pa­den­gia. Jei­gu grei­čiau yra grei­to­ji pa­gal­ba Lat­vi­jo­je prie ko­kio nors Lie­tu­vos kai­mo, tai su­tei­kia lie­tu­viui pa­gal­bą ir at­virkš­čiai. Daug­maž vie­no­dai ten bū­na, tru­pu­tį gal ski­ria­si, nė­ra čia di­de­li kaš­tai. Mū­sų mi­nis­te­ri­ja vi­są lai­ką at­ras­da­vo vi­so­kiau­sių pa­si­aiš­ki­ni­mų. Štai ir šio­je ka­den­ci­jo­je dve­ji me­tai pra­ėjo, dau­go­kai, bet juk vis tiek svei­ki­nu tą spren­di­mą, ir tik­rai pri­im­ki­me ir, jei­gu ga­li­ma, ne­ati­dė­lio­ki­me vėl il­gam, o pa­da­ry­ki­me grei­tai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šo­me bal­suo­ti ir ap­si­spręs­ti dėl tei­kia­mo įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Lat­vi­jos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės tarp­vals­ty­bi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo su­si­ta­ri­mo dėl grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos pa­slau­gų tei­ki­mo“ pro­jek­to.

Bal­sa­vo 73 Sei­mo na­riai: prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Tai­gi po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui yra pri­tar­ta.

Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mo ko­mi­te­to nė­ra. Svars­ty­mo da­ta – pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

 

14.31 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Su­si­ta­ri­mo dėl Eu­ro­pos mo­le­ku­li­nės bio­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos įkū­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3141 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl Su­si­ta­ri­mo dėl Eu­ro­pos mo­le­ku­li­nės bio­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos įkū­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3141. Į tri­bū­ną kvie­čia­me nau­ją­jį švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­rą A. Mon­ke­vi­čių. Pra­šo­me leis­ti mi­nist­rui pa­teik­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą.

A. MONKEVIČIUS. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Leis­ki­te pri­sta­ty­ti la­bai svar­bų įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo bū­tų ra­ti­fi­kuo­tas su­si­ta­ri­mas dėl Eu­ro­pos mo­le­ku­li­nės bio­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos, tiks­liau sa­kant, dėl Lie­tu­vos na­rys­tės šio­je la­bo­ra­to­ri­jo­je, ku­ri įkur­ta 1973 me­tais Že­ne­vo­je. Jos at­ša­kos šiuo me­tu yra di­džio­sio­se Eu­ro­pos ša­ly­se, ten, kur mo­le­ku­li­nės bio­lo­gi­jos ty­ri­mai yra aukš­čiau­sio pa­sau­li­nio ly­gio. Sei­mui ra­ti­fi­ka­vus ši­tą su­si­ta­ri­mą Lie­tu­va tap­tų mo­der­nios tarp­tau­ti­nės moks­li­nių ty­ri­mų in­fra­struk­tū­ros na­re ir leis­tų Lie­tu­vos bio­tech­no­lo­gams, bio­far­ma­ci­nin­kams dar efek­ty­viau siek­ti nau­jų moks­lo at­ra­di­mų ku­riant rin­kai rei­ka­lin­gas ino­va­ci­jas. Lie­tu­vos bio­tech­no­lo­gi­jos ir bio­far­ma­ci­jos sek­to­rius šiuo me­tu yra ver­ti­na­mas kaip vie­nas sėk­min­giau­sių ir per­spek­ty­viau­sių ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir pa­sau­ly­je tiek dėl at­lie­ka­mų aukš­čiau­sio ly­gio moks­li­nių ty­ri­mų, tiek dėl sėk­min­gai vei­kian­čių ver­slo įmo­nių.

Pri­si­jun­gi­mas prie aukš­čiau­sio ly­gio tarp­tau­ti­nės mo­le­ku­li­nės bio­lo­gi­jos in­fra­struk­tū­ros leis­tų mū­sų moks­lui ir pra­mo­nei dar sėk­min­giau ženg­ti į nau­jus at­ra­di­mus ir ino­va­ci­jas žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bei la­bai svar­bio­je bio­me­di­ci­nos sri­ty­je. Ra­ti­fi­ka­vus su­si­ta­ri­mą dėl Eu­ro­pos mo­le­ku­li­nės bio­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos Lie­tu­vo­je vyk­do­mi moks­li­niai ty­ri­mai bū­tų glau­džiau in­teg­ruo­ja­mi į Eu­ro­pos moks­li­nių ty­ri­mų erd­vę, Lie­tu­vos dok­to­ran­tai ir moks­li­nin­kai tu­rėtų ga­li­my­bę vyk­dy­ti ty­ri­mus la­bo­ra­to­ri­jų cen­truo­se Vo­kie­ti­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je ir Ita­li­jo­je. Taip pat Lie­tu­vo­je ga­lės bū­ti stei­gia­mos ty­ri­mų gru­pės, ku­rių re­pu­ta­ci­ja pa­de­da į ša­lį pri­trauk­ti aukš­čiau­sius pa­sau­li­nės kla­sės moks­li­nin­kus. Vie­nas iš jų kaip pa­vyz­dys ga­li bū­ti pro­fe­so­rius V. Šikš­nys. Įsi­jun­gi­mas į la­bo­ra­to­ri­ją ska­tins Lie­tu­vos aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų pra­mo­nės sri­čių, bio­tech­no­lo­gi­jos, bio­far­ma­ci­jos ir me­di­ci­nos plėt­rą. Na ir Lie­tu­vo­je jū­sų, Sei­mo na­riai, ži­niai, bio­tech­no­lo­gi­jų sri­tis ku­ria maž­daug 1 % ša­lies BVP ir šiuo ro­dik­liu mes len­kia­me Švei­ca­ri­ją ir Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas. Tar­kim, Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kį Lie­tu­va vir­ši­ja dau­giau kaip de­šimt kar­tų.

Šiek tiek in­for­ma­ci­jos, kiek tai kai­nuo­tų. Mo­kes­čių dy­džiai ra­ti­fi­ka­vus su­si­ta­ri­mą siek­tų nuo šiais me­tais nu­ma­ty­tų 86 tūkst. eu­rų iki 288 tūkst. eu­rų 2024 me­tais. Na­rys­tės fi­nan­si­nės nau­dos ek­vi­va­len­tas, ar­ba fi­nan­si­nė grą­ža, po tre­jų me­tų nu­si­sto­vė­tų maž­daug apie 500 tūkst. eu­rų, kai bū­tų in­ves­tuo­ja­ma 280 tūkst. Tai­gi vi­sais at­žvil­giais tai yra per­spek­ty­vus pro­jek­tas. Vy­riau­sy­bė siū­lo Sei­mui ši­tą įsta­ty­mą pri­im­ti. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mas mi­nist­re, jū­sų no­ri klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia R. Šar­knic­kas. Pra­šom. Jūs ne dar­bo vie­to­je. Ne­tu­ri­te kor­te­lės. Per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šau.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). La­ba die­na. Aš no­riu pa­klaus­ti, kiek tai fi­nan­siš­kai kai­nuo­tų vals­ty­bei?

A. MONKEVIČIUS. Aš tru­pu­čiu­ką už­si­mi­niau, kad šie­met yra biu­dže­te nu­ma­ty­ta 86 tūkst. 495 eu­rai ir kas­met aug­tų. Ki­tais me­tais biu­dže­te rei­kė­tų 115 tūkst. eu­rų, 2021 me­tais – 144. Kaip mi­nė­jau, iki 2024 me­tų tai su­da­ry­tų ir nu­si­sto­vė­tų me­ti­nis įna­šas 288 tūkst. eu­rų. Bet jau tuo me­tu fi­nan­si­nė grą­ža bū­tų ne ma­žiau kaip 500 tūkst. eu­rų. Įna­šas – 288, fi­nan­si­nė grą­ža – ne ma­žiau kaip 288, bet čia gry­nai tik fi­nan­si­niais as­pek­tais, bet kal­bant apie vė­žį, apie gy­dy­mus, apie tai, ką ga­li Lie­tu­va nu­veik­ti, tai yra iš tik­rų­jų kur kas di­des­nė grą­ža.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, jūs tru­pu­tį už­si­mi­nė­te apie tai, kad per­spek­ty­vo­je gal­būt mes ga­lė­tu­me ir pa­tys vys­ty­ti, at­si­ras­tų kaž­koks ar pa­da­li­nys, ar kaž­ko­kia in­fra­struk­tū­ra, su­si­ju­si su ši­tuo tarp­tau­ti­niu ins­ti­tu­tu. Ar yra nu­ma­ty­ti kon­kre­tūs me­cha­niz­mai to­je su­tar­ty­je, kaip Lie­tu­va ga­lė­tų tuos da­ly­kus įsi­sa­vin­ti, ar čia yra tik­tai po­ten­cia­lios me­na­mos ga­li­my­bės? Ar jau yra ten ap­tar­ta, ko­kiu bū­du tai da­ry­ti? Ar mes tu­rė­tu­me ten pri­si­dė­ti kaip nors, ar yra su­tar­ties to­kia prak­ti­nė įgy­ven­di­ni­mo da­lis?

A. MONKEVIČIUS. Lie­tu­va štai to­kios bran­gios in­fra­struk­tū­ros, ku­ri yra di­džio­sio­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se iš­vys­ty­ta, tik­rai ne­tu­ri ir, ma­tyt, ne­ga­li tu­rė­ti. Ne­tu­ri net­gi to­kios ša­lys kaip Suo­mi­ja, Len­ki­ja. Ta­čiau tam tik­ri in­fra­struk­tū­ros ele­men­tai at­si­dur­tų tin­kle. Bet pats svar­biau­sias da­ly­kas yra moks­li­nin­kų gru­pės, jų part­ne­rys­tė ir ga­li­my­bės nau­do­tis to­mis la­bo­ra­to­ri­jo­mis, ta in­fra­struk­tū­ra. Tai yra di­džiau­sia ver­tė. Plius dar tai bū­tų dok­to­ran­tų ren­gi­mas, tai bū­tų moks­li­nin­kų au­gi­ni­mas, pro­tų au­gi­ni­mas. Tai yra pa­ti di­džiau­sia ver­tė. Aiš­ku, sa­vo in­fra­struk­tū­rą Lie­tu­vo­je įkur­ti tik­rai ne­bū­tų per­spek­ty­vu.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Ole­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, svei­ki­na­me pri­sta­čius mums ši­tą ge­rą klau­si­mą. Aš tie­siai prieš jus, jei­gu… Čia, ko­le­ga. Svei­ki­nu pri­sta­čius. Svei­ki­nu su ko­man­dos pa­pil­dy­mu. Šian­dien vie­ną vi­ce­mi­nist­rą lyg ir do­va­no­jo­me čia pa­gal jū­sų spren­di­mą.

Ma­nau, kad tik­rai ga­li­me pa­si­džiaug­ti pa­čia su­tar­ti­mi ir ga­li­my­be mū­sų moks­li­nin­kams. Bet ma­no klau­si­mas bū­tų, kaip tai po­pu­lia­rin­ti tarp žmo­nių, nes mes tuos di­džiuo­sius moks­lo pa­sie­ki­mus kar­tais su­tin­ka­me ga­na prie­šin­gai. Svei­ka­tos sri­ty­je mes tu­ri­me vak­ci­na­ci­ją, skie­pus, kiek ži­no­me, ku­rie iš­gel­bė­jo mi­li­jo­nus žmo­nių, o vi­suo­me­nė ne­la­bai pri­ima. Da­bar ką da­ro mū­sų moks­li­nin­kai ir gal bus įkū­rus ši­tą la­bo­ra­to­ri­ją ge­nų in­ži­ne­ri­ja, kad vi­suo­me­nė pri­im­tų tuos pa­sie­ki­mus ir mes juos ga­lė­tu­me dieg­ti į prak­ti­ką? Ačiū už at­sa­ky­mą.

A. MONKEVIČIUS. Ačiū už klau­si­mą. Tur­būt ke­le­tą prie­mo­nių, aš gal­vo­ju, rei­kė­tų tai­ky­ti, kai ku­rios yra tai­ko­mos. Pir­miau­sia tur­būt šiek tiek rei­kė­tų su­stip­rin­ti tą ver­tę, ku­rią tu­ri moks­lo po­pu­lia­ri­ni­mo moks­li­nin­kų veik­la, nes šiuo me­tu ji yra to­kia vi­siš­kai fa­kul­ta­ty­vi­nė ir nie­kaip ne­ver­ti­na­ma kaip moks­li­nė pro­duk­ci­ja. Tai rei­kė­tų ver­tin­ti per ki­tą ka­na­lą, va­di­na­mą­jį po­vei­kį vi­suo­me­nei, vi­suo­me­nės są­mo­nin­gu­mą, su­vo­ki­mą. Tai ir­gi yra ver­tė, ku­ri tu­rė­tų bū­ti ap­skai­to­ma ir tu­rė­tų tu­rė­ti di­des­nį svo­rį uni­ver­si­te­tuo­se ir moks­li­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­tuo­se. Ši­ta kryp­ti­mi ke­ti­na­me tam tik­rus pa­ko­re­ga­vi­mus pa­da­ry­ti.

Na, o pa­ti te­ma la­bai dė­kin­ga, tai yra ne ko­kie nors su­dė­tin­gi, ne vien ge­ne­ti­niai da­ly­kai, bet, tar­ki­me, kad ir vė­žio gy­dy­mas, tai yra vie­na iš to­kių ak­tu­a­li­jų, ku­ri vi­suo­me­nei la­bai ge­rai su­pran­ta­ma. Tai vien per ši­tą as­pek­tą tik­rai ga­lė­tu­me daug kal­bė­ti apie ši­tą la­bo­ra­to­ri­jų tin­klą ir mū­sų moks­li­nin­kų pa­sie­ki­mus. Vien pro­fe­so­riaus V. Šikš­nio nuo­pel­nai Lie­tu­vo­je ir pa­sau­ly­je yra la­bai di­de­li, ir aš su­tin­ku, kad čia rei­kė­tų pa­gal­vo­ti, kaip tu­rė­tu­me pa­vers­ti vi­suo­me­nės sa­vi­mo­nę vi­suo­me­nės su­pra­ti­mu. Pa­si­steng­si­me tai pa­da­ry­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš tie­sų yra la­bai daug mo­le­ku­li­nės bio­lo­gi­jos spe­cia­lis­tų, moks­li­nin­kų Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ir da­lis jų yra lie­tu­viai – jau­ni spe­cia­lis­tai, ku­rie iš­va­žia­vo ten mo­ky­tis, bai­gė stu­di­jas, tam, kad ga­lė­tų mo­ky­tis, sko­li­no­si pi­ni­gų, ir šian­dien jie, grį­žę į Lie­tu­vą, su­si­du­ria su vie­na la­bai rim­ta pro­ble­ma: įgy­ven­di­nus mo­kes­čių re­for­mą, jų bru­to dar­bo už­mo­kes­tis, ku­rį jie gau­na Lie­tu­vo­je, vien dėl mo­kes­čių re­for­mos pa­ki­lo 30 %. Į jū­sų va­do­vau­ja­mą mi­nis­te­ri­ją bu­vo kreip­ta­si at­krei­piant dė­me­sį, jog dėl mo­kes­čių re­for­mos, o ne dėl gry­nųjų pa­ja­mų pa­di­dė­ji­mo tie stu­den­tai, grį­žę į Lie­tu­vą, tu­ri an­ks­čiau pra­dė­ti mo­kė­ti pa­lū­ka­nas, mo­kė­ti di­des­nes pa­lū­ka­nas ir dau­giau pi­ni­gų iš­leis­ti, tai stab­do juos grįž­ti į Lie­tu­vą.

No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į tai ir pa­pra­šy­ti jū­sų im­tis prie­mo­nių su­si­siek­ti su Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos švie­ti­mo de­par­ta­men­tu in­for­muo­jant, kad pa­si­kei­ti­mo, re­a­lių pa­ja­mų į ran­kas nė­ra, to­dėl bū­tų ge­rai pa­keis­ti tuos ro­dik­lius, pa­gal ku­riuos ver­ti­na.

A. MONKEVIČIUS. La­bai ačiū, kaip tik šiuo me­tu Vy­riau­sy­bė­je svars­to­me pa­teik­tą Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­ke­tą – pa­siū­ly­mą, ką tu­rė­tu­me pa­da­ry­ti, keis­da­mi sa­vo įsta­ty­mi­nę ba­zę, bet kar­tu ir in­for­muo­jant, ką jūs ir sa­ko­te. Tik­rai pri­imu ir pa­si­steng­siu tai pa­da­ry­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ir klau­si­mus už­bai­gia G. Kir­ki­las. Pra­šom.

G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jūs ir pats esa­te bu­vęs aukš­to­sios mo­kyk­los va­do­vu ir daug pri­si­dė­jo­te Vy­riau­sy­bė­je prie moks­lo ir ver­slo slė­nių kū­ri­mo. Ma­nau, kad ši­ta te­ma jums tik­rai la­bai ar­ti­ma, nuo to ir pra­dė­jo­te. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, bet ši­tas su­si­ta­ri­mas ko­kias nors pa­pil­do­mas fi­nan­si­nes ga­li­my­bes at­ve­ria, pa­vyz­džiui, ko­kių nors Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­ni­gų pa­nau­do­ji­mo, ko­kių nors „Ho­ri­zon­to“ prie­mo­nių ir pa­na­šiai? Ačiū. Aš pri­tar­siu ši­tam su­si­ta­ri­mui.

A. MONKEVIČIUS. No­riu pa­sa­ky­ti, kad pa­pil­do­mų ko­kių nors lė­šų pri­trau­ki­mo, iš­sky­rus tai, kad Lie­tu­vos moks­li­nin­kai ga­li pa­tys da­ly­vau­ti la­bo­ra­to­ri­jų veik­lo­je ir nau­do­tis jo­mis, ga­li Lie­tu­vo­je su­lauk­ti aukš­čiau­sio pa­sau­li­nio ly­gio ko­le­gų gru­pės pri­si­jun­gi­mo į mū­sų pro­jek­tus, nė­ra, bet tai ir yra di­džiu­liai fi­nan­sai, kaip aš mi­nė­jau, fi­nan­si­nė iš­raiš­ka yra dvi­gu­bai di­des­nė, ne­gu Lie­tu­vo­je in­ves­tuos. To­kia grą­ža ga­ran­tuo­ta yra, bet yra ta to­kia… Rei­kė­tų ją, tarp kit­ko, ge­riau ap­skai­čiuo­ti, tą grą­žą, ku­ri ne­ma­to­ma žmo­nių svei­ka­tai ir įvai­riems pro­jek­tams, su­si­jusiems su žmo­nių svei­ka­ti­ni­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me, mi­nist­re. Ger­bia­mi ko­le­gos, nė­ra no­rin­čių iš­sa­ky­ti mo­ty­vų. Pri­sta­ty­mas bu­vo iš­sa­mus. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo? (Bal­sai sa­lė­je) Dė­ko­ja­me. (Bal­sai sa­lė­je) Di­džiau­sia pa­gar­ba – ben­dras su­ta­ri­mas. (Bal­sai sa­lė­je) Ko­mi­te­tai. Pa­grin­di­nis – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Nu­ma­to­ma svars­ty­ti pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

 

14.44 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Iz­ra­e­lio Vals­ty­bės Vy­riau­sy­bės su­si­ta­ri­mo dėl ben­dra­dar­bia­vi­mo vie­šo­jo sau­gu­mo ir ko­vos su nu­si­kals­ta­mu­mu sri­ty­se ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2937 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Iz­ra­e­lio Vals­ty­bės Vy­riau­sy­bės su­si­ta­ri­mo dėl ben­dra­dar­bia­vi­mo vie­šo­jo sau­gu­mo ir ko­vos su nu­si­kals­ta­mu­mu sri­ty­se ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2937. Kvie­čiu pro­jek­tą pri­sta­ty­ti vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rą E. Mi­siū­ną. Ger­bia­mas mi­nist­re, tri­bū­na lau­kia jū­sų, pra­šom pa­teik­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą.

E. MISIŪNAS. At­si­pra­šau. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ma­lo­nu jus ma­ty­ti, tarp kit­ko, kad ir vie­ną die­ną, bet vis tiek sma­gu.

Tai­gi no­rė­čiau pri­sta­ty­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šiuo įsta­ty­mu sie­kia­ma ra­ti­fi­kuo­ti 2018 m. bir­že­lio 12 d. Je­ru­za­lė­je pa­si­ra­šy­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Iz­ra­e­lio Vals­ty­bės Vy­riau­sy­bės su­si­ta­ri­mą dėl ben­dra­dar­bia­vi­mo vie­šo­jo sau­gu­mo ir ko­vos su nu­si­kals­ta­mu­mu sri­ty­je. Pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 138 straips­nį šis su­si­ta­ri­mas pri­ski­ria­mas prie ra­ti­fi­kuo­ti­nų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nių su­tar­čių. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui pri­ėmus ra­ti­fi­ka­vi­mo įsta­ty­mą, bū­tų įvyk­dy­tos su­si­ta­ri­mui įsi­ga­lio­ti bū­ti­nos na­cio­na­li­nės pro­ce­dū­ros. Su­si­ta­ri­mas svar­bus kaip Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Iz­ra­e­lio Vy­riau­sy­bės ben­dra­dar­bia­vi­mo vie­šo­jo sau­gu­mo sri­ty­je prie­mo­nė, nes su Iz­ra­e­lio Vy­riau­sy­be vie­šo­jo sau­gu­mo sri­ty­je nė­ra pa­si­ra­šy­ta jo­kia ben­dra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis. Su­si­ta­ri­me nu­ma­ty­tas ben­dra­dar­bia­vi­mas ko­vo­jant su nu­si­kals­ta­mu­mu, ki­to­se sri­ty­se – or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo, te­ro­riz­mo, kon­tra­ban­dos, pre­ky­bos žmo­nė­mis, nu­ma­ty­ta įvai­rių vei­kų, taip pat ben­dra­dar­bia­vi­mas pa­lai­kant vie­šą­jį sau­gu­mą vie­šuo­se ren­gi­niuo­se, dėl mo­ky­mų, da­li­ji­ma­sis kom­pe­ten­ci­jo­mis ir taip to­liau.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įga­lio­tos ins­ti­tu­ci­jos įgy­ven­din­ti yra Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas, Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba, Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ba, Mui­ti­nės de­par­ta­men­tas prie Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos, Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba. Pra­šau pri­tar­ti. Tai rei­ka­lin­gas su­si­ta­ri­mas ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kai, ir Iz­ra­e­lio Vals­ty­bei. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mi­nist­re. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti po­ra Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia J. Ole­kas. Pra­šom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, tur­būt nie­kas ne­abe­jo­ja ši­to su­si­ta­ri­mo bū­ti­nu­mu, ir ma­nau, kad tik­rai pri­tar­si­me ir ra­ti­fi­kuo­si­me. Aš tik no­rėjau pa­si­tiks­lin­ti, ko­kia sta­di­ja yra mū­sų part­ne­rių. Ar Iz­ra­e­lis jau yra ra­ti­fi­ka­vęs, ar taip pat pra­si­dė­ju­si ra­ti­fi­ka­vi­mo pro­ce­dū­ra? Ačiū už at­sa­ky­mą.

E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klau­si­mą. Tik­rai šiuo eta­pu ne­ži­nau, bet prieš sa­vai­tę bu­vo kal­bė­ta su mi­nis­te­ri­ja, jie ir­gi tei­kia ra­ti­fi­ka­vi­mo pro­ce­dū­ras, pro­ce­dū­ros va­žiuo­ja. Ne­bus taip, kad mes pir­mi pa­da­ro­me, o ki­ta ša­lis nie­ko ne­vyk­do. Tai jie su­in­te­re­suo­ti pa­lai­ky­ti ry­šius su mu­mis, ir ži­no­te prem­je­ro vi­zi­tą. Aš bu­vau nu­vy­kęs, pa­si­ra­šiau ši­tą su­si­ta­ri­mą, mes ben­dra­dar­bia­vo­me, kal­bė­jo­me, ben­dra­vo­me su mi­nist­ru ir ap­ta­rė­me ga­li­my­bes. Jie ir­gi su­in­te­re­suo­ti, ra­ti­fi­ka­vi­mo pro­ce­dū­ros vyks­ta.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia V. Gai­lius. Pra­šom.

V. GAILIUS (LSF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, ko­dėl tik da­bar?

E. MISIŪNAS. Ge­ras klau­si­mas. Ne­ga­liu nie­ko pa­sa­ky­ti. Kai pa­si­žiū­ri, kad mes jau 29 me­tus, be­veik 30 me­tų tu­ri­me Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, kar­tais tik­rai daug klau­si­mų ky­la, ko­dėl tik da­bar, bet ge­riau da­bar ne­gu nie­ka­da. Tik tiek ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mi­nist­re. Jūs at­sa­kė­te į vi­sų no­rin­čių pa­klaus­ti klau­si­mus. Mo­ty­vų iš­sa­ky­ti taip pat nie­kas ne­pa­gei­dau­ja. Pra­šom bal­suo­ti dėl tei­kia­mo su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo. Da­bar jau ben­dru? Dė­ko­ju. Te­gu bus ben­dru. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Pa­gei­dau­ja bal­suo­ti. Te­gu bal­suo­ja.

Bal­sa­vo 54 Sei­mo na­riai: nei prieš, nei su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Tai­gi po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui yra pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu yra ski­ria­mas Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mo nė­ra. Svars­ty­mo da­ta – pa­va­sa­rio se­si­ja.

 

14.50 val.

Ban­kų įsta­ty­mo Nr. IX-2085 2, 87 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3113, Cen­tri­nių kre­di­to uni­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1682 2, 70 straips­nių ir priedo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3114, Fi­nan­si­nių prie­mo­nių rin­kų įstatymo Nr. X-1024 106 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3115, Finansi­nio tva­ru­mo įsta­ty­mo Nr. XI-393 102 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3116ES (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-5.1, 2-5.2, 2-5.3, 2-5.4 kom­plek­si­nis klau­si­mas – pro­jek­tai Nr. XIIIP-3113, Nr. XIIIP-3114, Nr. XIIIP-3115 ir Nr. XIIIP-3116. Ban­kų įsta­ty­mo 2, 87 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3113 ir ly­di­mie­ji. Į tri­bū­ną kvie­čiu fi­nan­sų vi­ce­mi­nist­rę L. Mas­ka­lio­vie­nę. Pra­šom pa­teik­ti.

L. MASKALIOVIENĖ. La­ba die­na.

PIRMININKĖ. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną (at­si­pra­šau, vi­ce­mi­nist­re) A. Strel­čiū­nas. Pra­šom.

A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš no­rė­jau pa­sa­ky­ti, kad ma­no kor­te­lė ne­vei­kė. Aš bal­sa­vau už.

PIRMININKĖ. Jūs bal­sa­vo­te už. Tai bus 55. Ačiū. Pra­šom.

L. MASKALIOVIENĖ. La­ba die­na, Sei­mo na­riai. Tei­kia­me ke­tu­rių įsta­ty­mų: Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ban­kų įsta­ty­mo, Cen­tri­nių kre­di­to uni­jų įsta­ty­mo, Fi­nan­si­nių prie­mo­nių rin­kų įsta­ty­mo ir Fi­nan­si­nio tva­ru­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus, ku­rie su­si­ję su va­di­na­mosios ban­kų kre­di­to­rių hie­rar­chi­jos di­rek­ty­vos įgy­ven­di­ni­mu.

Pa­grin­di­niai pa­kei­ti­mai. Šių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mo tiks­las yra pa­leng­vin­ti su sun­ku­mais su­si­du­rian­čių ban­kų, cen­tri­nių kre­di­to uni­jų, di­de­lių fi­nan­sų mak­le­rio įmo­nių ir ki­tų Fi­nan­si­nio tva­ru­mo įsta­ty­mo 1 straips­nio 2 da­lies 4 ir 5 punk­tuo­se nu­ro­dy­tų fi­nan­sų sek­to­riaus sub­jek­tų per­tvar­ky­mą su­da­rant są­ly­gas už­tik­rin­ti efek­ty­vų ir skaid­rų gel­bė­ji­mo pri­va­čio­mis lė­šo­mis prie­mo­nių tai­ky­mą.

Es­mi­niai pa­kei­ti­mai. Siū­lo­ma nu­sta­ty­ti nau­ją pir­ma­ei­lių ne­už­tik­rin­tos sko­los prie­mo­nių kla­sę, ku­ri su­si­ju­si ir ap­ima sko­los prie­mo­nes, tai yra ob­li­ga­ci­jas ir ki­tų for­mų per­duo­tos sko­los fi­nan­si­nes prie­mo­nes, ku­rioms su­ku­ria­ma ar­ba pri­pa­žįs­ta­ma sko­los… ir ati­tin­ka­mai įsta­ty­mų pa­kei­ti­muo­se nu­ma­ty­tų są­ly­gų ten­kin­ti tas prie­mo­nes. Pa­vyz­dys. Kai yra pa­grin­di­nis su­ta­ri­mas, ter­mi­nas yra bent vie­ne­ri me­tai, kai nė­ra iš­ves­ti­nės fi­nan­si­nės prie­mo­nės, ir to­kią ka­tego­ri­ją mes siū­lo­me įterp­ti nau­ją – šeš­tą kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mų ten­ki­ni­mo ei­lę, ati­tin­ka­mai da­bar­ti­nius šeš­tą ir pas­kes­nius per­ke­liant į vė­les­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus.

Fi­nan­si­nių prie­mo­nių rin­kų ir Fi­nan­si­nio tva­ru­mo įsta­ty­mus pa­pil­dy­ti nau­jo­mis nuo­sta­to­mis, reg­la­men­tuo­jan­čio­mis kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mų ten­ki­ni­mo ei­liš­ku­mą di­de­lių fi­nan­sų mak­le­rio įmo­nių ir ki­tų fi­nan­sų sek­to­riaus sub­jek­tų ban­kro­to at­ve­ju. To­kiais at­ve­jais siū­lo­ma va­do­vau­tis ne da­bar nu­ma­ty­tu Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 35 straips­niu, bet tai­ky­ti Ban­ko įsta­ty­mo 87 straips­ny­je nu­sta­ty­tas kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mų ten­ki­ni­mo ei­les, kiek tai ati­tin­ka kre­di­to­rių ir vyk­do­mos veik­los spe­ci­fi­ką.

Šiais pa­siū­ly­mais ir pa­kei­ti­mais siū­lo­ma, kad nau­ji kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mai ir ten­ki­ni­mo ei­liš­ku­mas bū­tų tai­ko­mas tik ta­da, kai bus pa­tvir­tin­tas ir įsi­ga­lio­jęs įsta­ty­mas vė­les­niais eta­pais. Tai tiek ma­no.

Dar pa­pil­do­mas pra­šy­mas bū­tų, ka­dan­gi tai yra su­si­ję su tam tik­rais di­rek­ty­vos įgy­ven­di­ni­mo ter­mi­nais, svars­ty­ti sku­bos tvar­ka.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me, vi­ce­mi­nist­re. Jū­sų no­ri klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Pir­mas klau­sia E. Gent­vi­las. De­ja, sa­lė­je ne­ma­tau. Tuo­met J. Ole­kas. Pra­šom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re, aš no­riu pa­pras­čiau pa­klaus­ti. Ar ši per­tvar­ka su­da­rys, kaip jūs mi­nė­jo­te, pri­va­čių lė­šų di­des­nį pri­trau­ki­mą ir ban­kro­to at­ve­ju gel­bė­ji­mą, ar vi­suo­me­ni­nė­mis ar­ba žmo­nių lė­šo­mis rei­kės dau­giau su­mo­kė­ti, nes mes jau tu­rė­jo­me la­bai skau­džių ke­le­tą ban­kro­tų, kai vals­ty­bė gel­bė­jo ban­kus, ku­rie tu­rė­jo pro­ble­mų, ir tai ne­ma­žai kai­na­vo? Ačiū už at­sa­ky­mą.

L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Iš es­mės šie pa­kei­ti­mai yra su­si­ję su gel­bė­ji­mu bū­tent pri­va­čio­mis lė­šo­mis, ne iš­orės fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių ir ne mo­kes­čių mo­kė­to­jų. Pa­tiks­li­na­ma ir aiš­kes­nė pa­da­ro­ma tam tik­rų fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų ka­te­go­ri­ja, įtrau­kia­ma nau­ja aiš­ki šeš­ta. Ban­kro­to at­ve­ju yra ei­lė nuo pir­mo iki pas­ku­ti­nio, o per­tvar­kos at­ve­ju, at­virkš­čiai, – nuo pas­ku­ti­nio nuos­to­liai den­gia­mi link vir­šu­ti­nio. Vir­šu­ti­niai – smul­kiau­si – nu­ken­čia ma­žiau­siai.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Gai­lius.

V. GAILIUS (LSF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ne­skun­džia­ma nu­tar­ti­mi šių me­tų va­sa­rą pri­pa­žin­ta, kad tu­ri bū­ti kom­pen­suo­ti neį­vyk­dy­ti ob­li­ga­ci­jų rei­ka­la­vi­mai „Sno­ro“ ban­kro­to pro­ce­se. Ar spren­džia­mas ob­li­ga­ci­jų tu­rė­to­jų klau­si­mas, tu­rint ome­ny, kad Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me, Tei­sin­gu­mo Teis­me jau nag­ri­nė­ja­mi ir tų ob­li­ga­ci­jų tu­rė­to­jų ieš­ki­niai? Ar šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu ne­no­ri­ma ap­si­draus­ti nuo dar ki­tų pa­pil­do­mų fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų vals­ty­bei?

L. MASKALIOVIENĖ. Kaip mi­nė­jau, ši­tas įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas bus tai­ko­mas tik į prie­kį, ne at­gal, tai reiš­kia, kad pra­ei­ties san­do­riams ir pro­ce­dū­roms, ir teis­mų spren­di­mams įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas nė­ra tai­ko­mas. Tai nė­ra su­si­ję su įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu. Toks vie­nas ma­no at­sa­ky­mas. Jei­gu no­ri­te ak­tu­a­li­jų, kaip vyks­ta teis­mo pro­ce­sas ir iš­aiš­ki­ni­mai, ga­liu in­for­muo­ti at­ski­rai ga­vu­si iš In­dė­lių drau­di­mo fon­do in­for­ma­ci­ją.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš pa­klau­siu taip pa­pras­tai. Įsi­vaiz­duo­ki­me, kad da­bar vėl yra koks nors „Sno­ras“, vėl iš­ky­la ban­kro­to grės­mė ir vėl yra ko­kie nors ne­aiš­kūs sa­vi­nin­kai, ku­rie tur­tą su­si­kė­lė, nu­si­ve­žė ir pa­slė­pė Bri­ta­ni­jo­je ar dar kur nors Mer­ge­lių sa­lo­se. Kuo da­bar jiems bus grės­min­giau, o ki­tiems ge­riau po ši­tų pa­kei­ti­mų, ar jie čia la­biau nu­ken­tės? Kaip jūs su­ge­bė­si­te? Aš ma­nau, kad jie kaip iš­si­su­ko, taip ir iš­si­suks kaž­kur Mask­vo­je pa­si­slė­pę. Aš ne­ma­tau čia nie­ko, kad kas nors pa­ge­rė­tų.

L. MASKALIOVIENĖ. Ne, čia yra tie­siog di­rek­ty­vos įgy­ven­di­ni­mas, tai nė­ra pa­pil­do­ma ap­sau­ga ar ban­kro­to, ar per­tvar­kos at­ve­ju, tai yra aiš­ku­mas, tei­si­nis aiš­ku­mas, kaip to­liau ban­kro­to ar­ba per­tvar­kos at­ve­ju elg­tis. Ban­kų są­jun­ga jau yra įgy­ven­din­ta ne­ma­ža da­li­mi dėl prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jų, dėl jų per­tvar­kos ir prie­žiū­ros, ir kon­tro­lės me­cha­niz­mo nuo­sa­vo ka­pi­ta­lo, ri­zi­kos val­dy­mo. Tai yra kon­kre­čiai tik kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mų ten­ki­ni­mo ei­lės de­ta­li­za­vi­mas. Tai, kas bu­vo pra­ei­ty­je, jau įgy­ven­din­ta, ir ma­nau, kad tas pa­mo­kas mes iš­mo­ko­me ir at­ei­ties kri­zės bū­tų ki­to­kios.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re. Jūs at­sa­kė­te į vi­sų no­rin­čių pa­klaus­ti klau­si­mus. Mo­ty­vų nie­kas ne­pa­gei­dau­ja. Pra­šo­me bal­suo­ti dėl vi­so įsta­ty­mo kom­plek­to po pa­tei­ki­mo. Dėl pro­jek­tų Nr. XIIIP-3113, Nr. XIIIP-3114, Nr. XIIIP-3115 ir Nr. XIIIP-3116.

Už bal­sa­vo 58 Sei­mo na­riai, prieš – 1, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Tai­gi įsta­ty­mų pro­jek­tams po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Mi­nis­te­ri­ja pra­šo Vy­riau­sy­bės sku­bos tvar­kos. Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Svars­ty­mas pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

 

14.59 val.

Ener­gi­jos iš­tek­lių rin­kos įsta­ty­mo Nr. XI-2023 8, 13, 17, 191 ir 281 straips­nių pakeiti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3111 (pa­tei­ki­mas)

 

Im­si­mės ener­ge­ti­kos įsta­ty­mų. Ener­gi­jos iš­tek­lių rin­kos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3111. Kaip tik yra at­vy­kęs ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ž. Vai­čiū­nas. Kvie­čia­me jį pa­teik­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą.

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, tei­kia­me Ener­gi­jos iš­tek­lių rin­kos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šio įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las yra su­da­ry­ti ga­li­my­bes ener­gi­jos iš­tek­lių rin­kos da­ly­viams vie­no­do­mis są­ly­go­mis kon­ku­ruo­ti bio­ku­ro rin­ko­je. Nuo 2018 m. gruo­džio 1 d. yra įsi­ga­lio­ju­si Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kon­tro­lės ko­mi­si­jos tvir­ti­na­ma ši­lu­mos su­pir­ki­mo tvar­ka ir pa­gal šią tvar­ką ne­pri­klau­so­mi ši­lu­mos ga­min­to­jai kon­ku­ruo­ja su ši­lu­mos tie­kė­jais ly­gio­mis tei­sė­mis. Sie­kiant ap­ri­bo­ti ši­lu­mos kai­nas ir gau­na­mus ši­lu­mos ga­min­to­jų pel­nus, di­des­nę įta­ką įgau­na pats iš­tek­lius, tai yra bū­tent vi­du­ti­nė bio­ku­ro bir­žos kai­na. To­dėl svar­bu, kad vi­du­ti­nė bir­žos kai­na kuo la­biau ati­tik­tų re­a­lią bio­ku­ro kai­ną rin­ko­je.

Svar­bu pa­ste­bė­ti, kad nors ne­re­gu­liuo­ja­mi ga­min­to­jai šiuo me­tu ga­mi­na 25 % ši­lu­mos, pa­ga­min­tos iš bio­ku­ro, ta­čiau tik­tai apie 2 % per­ka bio­ku­ro bir­žo­je, tai yra tik­tai to­kia ap­im­ti­mi ir pri­si­dė­jo prie vi­du­ti­nės bio­ku­ro bir­žos kai­nos for­ma­vi­mo. To­dėl įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu sie­kia­ma, kad rin­kos da­ly­viai, prieš at­lik­da­mi san­do­rius, pa­si­tik­rin­tų bio­ku­ro kai­ną bir­žo­je ir taip reikš­min­gai pri­si­dė­tų prie jos for­ma­vi­mo. Vi­siems ši­lu­mos ga­min­to­jams įsi­gy­jant bio­ku­rą bir­žo­je vie­no­do­mis są­ly­go­mis, for­muo­ja­ma pa­grįs­ta bio­ku­ro kai­na vi­siems bio­ku­ro pir­kė­jams ir tai su­da­ro prie­lai­das ją ma­žin­ti.

Es­mi­niai pa­kei­ti­mai yra bū­tent šie, kad ne­re­gu­liuo­ja­miems ne­pri­klau­so­miems ši­lu­mos ga­min­to­jams at­si­ran­da prie­vo­lė teik­ti pir­me­ny­bę ener­gi­jos iš­tek­lių bir­žai, ir ga­min­to­jai, per­kan­tys bio­ku­rą ma­žes­ne kai­na nei bir­žo­je, ga­lės ir to­liau tai da­ry­ti dvi­ša­liais san­do­riais, jei­gu kai­na bus ma­žes­nė dvi­ša­liais san­do­riais… ne­gu bio­ku­ro bir­žo­je.

Lau­kia­mas re­zul­ta­tas yra tai, kad įsta­ty­me įtvir­ti­nus siū­lo­mą mo­de­lį bus for­muo­ja­ma re­a­li vi­du­ti­nė bio­ku­ro bir­žos kai­na, ku­ri už­tik­rins ne tik pa­grįs­tą ši­lu­mos kai­ną var­to­to­jams, ku­ri pa­dengs ši­lu­mos kai­nos ga­my­bos są­nau­das, bet taip pat ir ne­leis ši­lu­mos var­to­to­jams per­mo­kė­ti už jiems tie­kia­mą ši­lu­mos ener­gi­ją. Nu­sta­tant pir­me­ny­bę ener­gi­jos iš­tek­lių bir­žai, ma­ži­na­ma bio­ku­ro ga­my­bos ir pre­ky­bos kon­cen­tra­ci­ja ir bus už­tik­ri­na­ma skaid­ri bio­ku­ro kai­no­da­ra. Pra­šau pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mi­nist­re. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia V. Po­de­rys. Pra­šom.

V. PODERYS (LVŽSF). Dė­kui, pir­mi­nin­ke. Ačiū, mi­nist­re, už lai­ku pa­teik­tus ir ge­rus pa­siū­ly­mus dėl įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo, bet ma­no klau­si­mas yra ki­tas.

Vie­na ver­tus, aš ir­gi pa­lai­kau jū­sų siū­ly­mą kon­cen­truo­ti pa­siū­lą ir pa­klau­są vie­no­je vie­to­je, kad kai­nos bū­tų pa­ti­ki­mes­nės. Bet, ki­ta ver­tus, vis tiek kar­tais bū­na tų va­di­na­mų­jų ga­limy­bių lan­gų ar to­kių mo­men­tų, kai ir už bir­žos bū­na ma­žes­nės kai­nos tam tik­ro­mis la­bai spe­ci­fi­nė­mis są­ly­go­mis. Rin­kos da­ly­viai ir pra­šo, ir įti­ki­nė­ja, kad pa­si­tik­ri­ni­mo dėl už­bir­ži­nio san­do­rio pro­ce­dū­ra bū­tų li­be­ra­les­nė, lais­ves­nė ir grei­tes­nė, tik ta­da ga­li re­a­li­zuo­ti tą ga­li­my­bių lan­gą. Ar ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti, ar šiuo įsta­ty­mu, ar ir ki­tais tei­sės ak­tais bū­tų ga­li­ma tai spręs­ti?

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų svar­bu tai, kad ga­li­my­bė nu­si­pirk­ti bio­ku­ro, jei­gu to­kia ga­li­my­bė yra ir at­si­ve­ria, bū­tų ga­li­ma ir dvi­ša­liais san­do­riais. Tai nė­ra drau­džia­ma ir pa­gal šį įsta­ty­mą.

Iš es­mės mes tu­ri­me tris ga­li­my­bes, kaip tai bū­tų ga­li­ma da­ry­ti. Šiuo at­ve­ju yra sis­te­ma, kai ma­žos ver­tės san­do­riai ga­li bū­ti at­lie­ka­mi be pa­si­tik­ri­ni­mo bir­žo­je. Tai yra vie­nas eta­pas. Mes kal­ba­me apie san­do­rius iki 5 tūkst. 800 eu­rų. Tai yra tik­rai la­bai ma­žos ap­im­ties. Ant­ra­sis eta­pas yra to­kiais at­ve­jais, jei­gu dvi­ša­lio san­do­rio kai­na yra ma­žes­nė dau­giau kaip 5 %, tai ga­li­ma pirk­ti be pa­si­tik­ri­ni­mo bir­žo­je. Ir yra tre­čias eta­pas, kai kai­nos ri­bo­s yra iki 5 %, tuo at­ve­ju bū­ti­na pa­si­tik­rin­ti bir­žo­je.

Dėl jū­sų klau­si­mo, ko­kiu bū­du bū­tų ga­li­ma li­be­ra­li­zuo­ti ir su­pap­ras­tin­ti tą sis­te­mą. Jau esa­me pa­tei­kę Vy­riau­sy­bei nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, ku­rio es­mė yra kaip tik ta, kad su­trum­pi­na­ma pa­si­tik­ri­ni­mo bir­žo­je pro­ce­dū­ra nuo 14 die­nų iki 7 dar­bo die­nų, tai yra fak­tiš­kai per pu­sę. Ant­ras pa­leng­vi­ni­mas yra tas, kad ma­žos ver­tės san­do­riams pa­ke­lia­ma ri­ba fak­tiš­kai taip pat dvi­gu­bai. Tas ga­li­my­bių lan­gas ma­žie­siems pir­kė­jams at­si­ve­ria.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ąžuo­las. Pra­šom.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­mas mi­nist­re, iš da­lies, aiš­ku, at­sa­kė­te, bet kar­tais su­si­da­ro to­kia si­tu­a­ci­ja, kad ši­lu­mos tie­kė­jai bū­na kie­no nors ran­ko­se ir jie daž­niau­siai tų ma­žes­nių net­gi ne­no­ri įsi­leis­ti. Sa­ky­kim, ar­ba iš duk­te­ri­nių įmo­nių, ar iš kur ki­tur pirks tą bio­ku­rą. Ko­kia bū­tų ga­li­my­bė tam smul­kiam ku­ro ga­min­to­jui į bir­žą pa­pul­ti – tai bū­tų vie­nas toks klau­si­mas. Kaip pa­pul­ti pas tą di­de­lį ši­lu­mos ga­min­to­ją tiems smul­kiems, kur su jais net­gi ne­si­kal­ba ir ne­per­ka? Ir daž­niau­siai tie smul­kie­ji bio­ku­ro ga­min­to­jai per tre­čias ran­kas par­da­vi­nė­ja tą ku­rą, kaip sa­ko­me, gau­da­mi ma­žiau­sią kai­ną, o tas, kat­ras lai­mė­jo kon­kur­są, pa­si­i­ma sa­vo da­lį ir taip tą kai­ną iš­di­di­na.

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Ma­tau, kad pro­ble­ma tik­rai ak­tu­a­li, ir, be ma­no mi­nė­tų pa­kei­ti­mų – Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo, taip pat yra kai ku­rių pa­kei­ti­mų, ku­riuos da­ry­tų bir­žos ope­ra­to­rius – bū­tent „Balt­po­ol“, su tam tik­rais pa­to­bu­li­ni­mais. Aš kal­bu ir apie dar­bo va­lan­dų pa­il­gi­ni­mą, ir apie ki­tus da­ly­kus, ir apie la­bo­ra­to­ri­nius, sa­ky­ki­me, apie di­des­nį spek­trą tam, kad ne­bū­tų pik­tnau­džiau­ja­ma to­kiais at­ve­jais, kaip jūs sa­ko­te. Aš ma­nau, tą vi­są pa­ke­tą iš­ban­dy­si­me rin­ko­je ir ar­ti­miau­siu me­tu bus pa­siū­ly­tas rin­kai.

PIRMININKĖ. Klau­sia L. Bal­sys. Pra­šom.

L. BALSYS (LSDPF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, fak­tiš­kai at­sa­kė­te apie ma­žuo­sius. Aš ir­gi no­rė­jau pa­klaus­ti, bet ap­skri­tai kaip at­si­liep­tų da­ly­va­vi­mas bir­žo­je, ypač ma­žie­siems, bet ne tik ma­žie­siems, ver­slui? Ar bū­tent pri­si­jun­gi­mas prie bio­ku­ro bir­žos bū­tų pa­pil­do­ma naš­ta ver­slui, kur rei­kė­tų nu­ma­ty­ti pa­pil­do­mus sa­vo ver­slo asig­na­vi­mus ar in­ves­ti­ci­jas? Ar­ba nuo ko­kio ly­gio jau tai ap­si­mo­kė­tų da­ry­ti?

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš es­mės šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo tiks­las yra dar la­biau skaid­rin­ti bio­ku­ro bir­žą tam, kad vi­si – tiek ne­pri­klau­so­mi ga­min­to­jai, tiek ši­lu­mos tie­kė­jai bio­ku­rą pirk­tų per bir­žą – toks yra pa­grin­di­nis tiks­las.

Dėl kaš­tų. Yra tam tik­rų ga­na smul­kių kaš­tų, to­kių kaip bir­žos mo­kes­tis, ki­ti da­ly­kai, bet tik­rai ad­mi­nist­ra­ci­ne pras­me tai yra leng­vai pa­ke­lia­ma naš­ta ir es­mi­nės fi­nan­si­nės naš­tos ne­su­da­ro. Tur­būt rei­kia at­vi­rai kal­bė­ti apie tai, kad ne vi­siems ne­pri­klau­so­miems ši­lu­mos ga­min­to­jams ši­tie siū­ly­mai pa­tin­ka dėl tos prie­žas­ties, kad, na­tū­ra­lu, per­kant bio­ku­rą bir­žo­je rei­kės pa­ro­dy­ti net­gi dvi­ša­lių san­do­rių kai­ną. Va­di­na­si, kai­na bus aiš­ki ir ta ap­im­ti­mi jų da­ly­va­vi­mas rin­ko­je ga­lės ma­žin­ti ir ši­lu­mos tie­ki­mą ga­lu­ti­niams var­to­to­jams.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš­ties pro­jek­tas iš prin­ci­po, ma­nau, yra ge­ras, bet ir Kli­ma­to kai­tos pro­gra­mos lė­šų nau­do­ji­mo pro­jek­te, ma­tau, yra nu­ma­ty­tas ir bio­ku­ro ža­lia­vos ruo­ši­mo, kir­ti­mo at­lie­kų tech­ni­kos mo­der­ni­za­vi­mas ir įran­gos įsi­gi­ji­mas, nu­ma­ty­ta 4 mln. eu­rų šiems me­tams. Tur­būt tuo ke­liu bus ei­ta, aiš­ku, kiek tai ga­lės pa­si­nau­do­ti ar smul­kios įmo­nės, ar stam­bios, čia tur­būt dar yra dis­ku­si­ja, bet vėl­gi aš iš­kel­čiau tą ko­ky­bės klau­si­mą. Jūs tru­pu­tį už­si­mi­nė­te, bet kaip ruo­šia­ma­si spręs­ti pa­čios bio­ku­ro ža­lia­vos ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mą? Kiek ži­nau, da­bar pir­miau­sia į tą la­bo­ra­to­ri­ją at­va­žiuo­ja mė­gi­nys, o tik po to at­va­žiuo­ja ta pa­ti ža­lia­va. Tur­būt čia ir yra es­mi­nis skir­tu­mas, kai tas pa­ė­mi­mas įvyks­ta ne ten, kur yra, ir ta ko­ky­bė ne­iš­gau­na­ma to­kia, ko­kia ji tu­rė­tų bū­ti.

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Kaip ir mi­nė­jau, ši­ta vie­ta taip pat yra to­bu­lin­ti­na. Ko­ky­bės kon­tro­lės sis­te­ma tu­rė­tų bū­ti die­gia­ma, be abe­jo, su pri­ei­na­mais kaš­tais, tai yra dar­bo­tvarkėje. Tai tik­rai ar­ti­miau­siu me­tu per „Balt­po­o­lo“ kom­plek­si­nių prie­mo­nių pla­ną bus pada­ry­ta.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš­ties tai, sa­ky­ki­me, tei­sin­gas žings­nis, tur­būt dau­gu­ma ir pri­ta­ria, grei­čiau­siai ir ko­mi­te­te ne­iš­kils pro­ble­mų, bet ma­no klau­si­mas su­si­jęs, ko­dėl ne­žen­gia­te žings­nio dėl nau­jo ši­lu­mos ga­min­to­jo, ku­ris no­ri per­im­ti vi­są sek­to­rių, tai yra at­lie­kų de­gi­ni­mo? Ka­da pra­dė­si­me re­gu­liuo­ti at­lie­kas? Jau iki jū­sų, ger­bia­mas mi­nist­re, ir ener­ge­ti­kos mi­nist­rai, ir Kai­nų ir ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jos va­do­vai, ir bu­vę jau ža­dė­jo: štai pra­dė­si­me re­gu­liuo­ti. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos ko­mi­si­ja re­gu­liuos at­lie­kų kai­nas. Kol vien Klai­pė­do­je vei­kia vie­na de­gi­ni­mo įmo­nė, dar gal­būt pa­ken­čia­ma, bet kai ši ši­lu­mos ga­my­bos rū­šis iš at­lie­kų ga­mins di­dži­ą­ją da­lį ši­lu­mi­nės ener­gi­jos, tai mes tik­rai kaip at­lie­kų tu­rė­to­jai ne­iš­si­mo­kė­si­me.

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą, tik­rai vie­to­je ir lai­ku. Ši­tie įsta­ty­mų pro­jek­tai yra ren­gia­mi. Šiuo at­ve­ju, kaip lai­ki­na­sis ap­lin­kos mi­nist­ras, ga­liu pa­tvir­tin­ti, kad ly­giai prieš va­lan­dą ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­je tu­rė­jo­me vi­suo­ti­nį dar­buo­to­jų su­si­rin­ki­mą, ir bū­tent šį tei­sės ak­tų pro­jek­tų pa­ke­tą įvar­di­nau kaip vie­ną iš de­šim­ties pri­ori­te­ti­nių, ku­ris ar­ti­miau­siu me­tu, ar­ti­miau­siais mė­ne­siais siek­siu, kad bū­tų pa­teik­tas ir pri­im­tas. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad jis bu­vo įstri­gęs, ir pa­da­ry­si­me vis­ką, kad jis bū­tų iš­ju­din­tas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mi­nist­re, jūs at­sa­kė­te į vi­sų no­rin­čių pa­klaus­ti Sei­mo na­rių klausi­mus.

Ger­bia­mi ko­le­gos, mo­ty­vų nie­kas ne­si­re­gist­ra­vo­te iš­sa­ky­ti. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? No­ri­te bal­suo­ti. Pra­šom.

Už bal­sa­vo 67 Sei­mo na­riai: nei prieš, nei su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Tai­gi įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIIP-3111 pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Pa­grin­di­nis – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

 

15.11 val.

Ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3112 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3112. Ir vėl kvie­čiu mi­nist­rą Ž. Vai­čiū­ną pa­teik­ti. Pra­šom.

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, tei­kia­me svars­ty­ti Ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą. Šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo tiks­las – įtvir­tin­ti pa­pil­do­mas prie­mo­nes še­šė­li­nės eko­no­mi­kos mas­tui naf­tos pro­duk­tų pre­ky­bos sri­ty­je ma­žin­ti. Pri­min­siu, kad 2017 me­tais at­lik­tais įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais bu­vo su­griež­tin­tos did­me­ni­nės pre­kybos naf­tos pro­duk­tais są­ly­gos ir nu­sta­ty­tas rei­ka­la­vi­mas šią veik­lą vyk­dan­tiems as­me­nims tu­rė­ti prie­vo­lių įvyk­dy­mo už­tik­ri­ni­mą pa­tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus, tai yra ban­ko ga­ran­ti­ją. Ne­pai­sant jau pri­im­tų prie­mo­nių, did­me­ni­nė pre­ky­ba naf­tos pro­duk­tais iš­lie­ka ri­zi­kin­gu sek­to­riu­mi, ku­ria­me ga­li­ma as­me­nų nu­si­kals­ta­ma fi­nan­si­nė veik­la. To­dėl tei­kia­mu įsta­ty­mo pro­jek­tu yra siū­lo­mos pa­pil­do­mos kom­plek­si­nės prie­mo­nės, ku­rios kom­plek­siš­kai pa­dė­tų už­tik­rin­ti pre­ky­bos naf­tos pro­duk­tais re­gu­liuo­ja­mos veik­los są­ly­gų lai­ky­mą­si, pri­si­dė­tų prie są­ži­nin­gų kon­ku­ren­ci­nių są­ly­gų kū­ri­mo ir leis­tų ap­sau­go­ti vie­šą­jį in­te­re­są dėl mo­kes­čių su­rin­ki­mo.

Vien 2016–2018 me­tais FNTT pra­dė­tų iki­teis­mi­nių ty­ri­mų me­tu nu­sta­ty­ta ža­la dėl ne­su­mo­kė­tų mo­kes­čių vir­ši­ja 32 mln. eu­rų. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad bū­tent šios prie­mo­nės yra su­de­rin­tos tiek su Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ba, tiek su Vals­ty­bi­ne mo­kes­čių ins­pek­ci­ja. Yra es­mi­niai pen­ki punk­tai. Pir­mas da­ly­kas, siū­lo­ma cen­tra­li­zuo­ti esa­mą pre­ky­bos naf­tos pro­duk­tais li­cen­ci­ja­vi­mo mo­de­lį, per­duo­dant sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų šiuo me­tu vyk­do­mą lei­di­mų vers­tis pre­ky­ba naf­tos pro­duk­tais iš­da­vi­mo funk­ci­ją Vals­ty­bi­nei kai­nų ir ener­ge­ti­kos kon­tro­lės ko­mi­si­jai, ku­ri nuo lie­pos 1 die­nos tu­rė­tų tap­ti VERTʼa, tai yra Vals­ty­bi­ne ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­ba.

Ant­ras da­ly­kas, kar­tu už­tik­ri­nant efek­ty­vią rin­kos prie­žiū­rą, siū­lo­ma su­teik­ti ko­mi­si­jai reikš­min­gą kon­tro­lės prie­mo­nę, ku­ri leis­tų lai­ku re­a­guo­ti ir kon­tro­liuo­ti ne­tei­sė­ta veik­la už­si­i­man­čių as­me­nų veik­lą, nu­ma­tant pa­rei­gą pre­ky­bos naf­tos pro­duk­tais veik­lą vyk­dan­tiems as­me­nims, pa­si­bai­gus kiek­vie­niems fi­nan­si­niams me­tams, per ke­tu­ris mė­ne­sius at­lik­ti įmo­nės fi­nan­si­nių ata­skai­tų au­di­tą ir jo iš­va­das pa­teik­ti ko­mi­si­jai.

Tre­čias da­ly­kas, sie­kiant iš­veng­ti si­tu­a­ci­jų, kai as­muo vyk­do veik­lą be lei­di­mo, ir at­si­žvel­giant į ki­tuo­se ener­ge­ti­kos sek­to­riuo­se tai­ko­mą prak­ti­ką, siū­lo­ma nu­sta­ty­ti tei­sę ko­mi­si­jai skir­ti pi­ni­gi­nę bau­dą iki 10 % ūkio sub­jek­to me­ti­nių veik­los pa­ja­mų, gau­tų pra­ėju­siais fi­nan­si­niais me­tais.

Ket­vir­tas da­ly­kas, taip pat siū­lo­ma di­din­ti pre­ky­bos lei­di­mo stab­dy­mo pro­ce­dū­rų efek­ty­vu­mą, kai įmo­nės pa­žei­džia re­gu­liuo­ja­mo­sios veik­los są­ly­gas. Tai yra siū­lo­ma nu­sta­ty­ti at­ve­jus, kai lei­di­mą iš­duo­dan­ti ins­ti­tu­ci­ja stab­dy­tų lei­di­mo ga­lio­ji­mą ne­del­siant. Svar­bu, kad ga­lio­ji­mas bū­tų stab­do­mas ne­del­siant, nes šiuo me­tu to­kios nuo­sta­tos nė­ra ir tas ne­del­siant reikš­tų, kad stab­do­ma to­kiu at­ve­ju, jei nė­ra fi­nan­si­nės ga­ran­ti­jos ar­ba toks sub­jek­tas ne­už­tik­ri­na ati­tik­ties mi­ni­ma­liems pa­ti­ki­mo mo­kes­čio mo­kė­to­jo kri­te­ri­jams.

Penk­tas da­ly­kas, tai yra pas­ku­ti­nis. Sie­kiant di­din­ti šių as­me­nų pa­ti­ki­mu­mą, nu­ma­ty­ta veik­los są­ly­ga – ati­tik­tis mi­ni­ma­liems pa­ti­ki­mo mo­kes­čio mo­kė­to­jo kri­te­ri­jams, nu­sta­ty­tiems Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­me. Koks lau­kia­mas re­zul­ta­tas? Pir­miau­sia siū­lo­mos prie­mo­nės pri­si­dės prie pre­ky­bos naf­tos pro­duk­tais rin­kos skaid­ru­mo di­di­ni­mo, še­šė­lio ma­ži­ni­mo. Iš es­mės taip pat cen­tra­li­za­vi­mas leis efek­ty­viau ko­vo­ti su fik­ty­vių įmo­nių veik­la ir su­teiks reikš­min­gų kon­tro­lės prie­mo­nių lei­di­mus iš­duo­dan­čiai ins­ti­tu­ci­jai.

Dėl efek­to. Taip pat rė­mė­mės Len­ki­jos pa­tir­ti­mi: įve­dus pa­na­šias prie­mo­nes per me­tus bu­vo su­tau­py­ti šim­tai mi­li­jo­nų eu­rų, ku­rie ati­te­ko vals­ty­bės biu­dže­tui. Šiais pa­kei­ti­mais bū­tų su­da­ry­tos są­ly­gos už­kirs­ti ke­lią PVM grobs­ty­mui, o vals­ty­bės biu­dže­tas ga­lė­tų su­tau­py­ti tam tik­ras su­mas, ku­rių šiuo me­tu ne­ten­ka dėl še­šė­li­nės veik­los pre­ky­bos naf­tos pro­duk­tais rin­ko­je.

Pas­ku­ti­nis da­ly­kas. Svar­bu tai, kad vie­no­je vie­to­je bus są­ra­šas to­kių įmo­nių, ku­rios tu­ri li­cen­ci­ją vers­tis to­kia veik­la. Iki šiol to­kio vie­no są­ra­šo nė­ra. Ma­no­me, kad to­kios veik­los cen­tra­li­za­vi­mas yra bū­ti­nas, nes šiuo me­tu Lie­tu­vo­je tu­ri­me 60 skir­tin­gų sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios iš­duo­da to­kius lei­di­mus. Pra­šau svars­ty­ti ir pri­tar­ti tei­kia­mam įsta­ty­mo pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas mi­nist­re. Jū­sų vėl no­ri pa­klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia V. Po­de­rys. Pra­šom.

V. PODERYS (LVŽSF). Dė­kui, pir­mi­nin­ke. Mi­nist­re, ma­nau, la­bai rei­ka­lin­gas toks skaid­ri­ni­mo įsta­ty­mas ir jū­sų tei­kia­mos pa­tai­sos. Man tik klau­si­mas ne dėl prin­ci­pi­nių da­ly­kų, bet dėl pa­ties pro­ce­so, pro­ce­si­niai klau­si­mai. Ki­taip sa­kant, iki lie­pos 1 die­nos VKEKKʼas, ar­ba Ener­ge­ti­kos kon­tro­lės ko­mi­si­ja, tu­rės per­im­ti iš 60 sub­jek­tų daug įvai­rių da­ly­kų ir pa­ti už­si­im­ti veik­la, ku­ria iki tol ne­už­si­ė­mė. Ar čia nė­ra lo­gis­ti­nių ri­zi­kų? Ar ban­dė­te kaip nors mo­de­liuo­ti, nes kar­tais idė­ja bū­na ge­ra, bet iš­pil­dy­mas ar­ba per­ei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis bū­na skaus­min­gas ir ne­la­bai dar­nus ar drau­giš­kas. Ar ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti? Tur­būt nuo lie­pos 1 die­nos nau­jo­ji įstai­ga per­im­tų.

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Šios nuo­sta­tos, jums pri­ta­rus, įsi­ga­lio­tų nuo lie­pos 1 die­nos. Iš es­mės sku­ba yra orien­tuo­ta į tai, kad tą skaid­ri­ni­mo efek­tą tu­rė­tu­me ge­ro­kai anks­čiau, kiek įma­no­ma anks­čiau.

Dėl prak­ti­nių da­ly­kų taip pat tin­ka­ma pa­sta­ba, bus rei­ka­lin­gi tam tik­ri po­įsta­ty­mi­niai tei­sės ak­tai. Taip pat es­mi­nis klau­si­mas yra žmo­giš­kie­ji iš­tek­liai ko­mi­si­jo­je, ar­ba Vals­ty­bi­nė­je ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo tar­y­bo­je, ku­rios… po svars­ty­mo šian­dien pri­ta­rė­te. Iš es­mės tuos pra­k­ti­nius da­ly­kus jau šiuo me­tu spren­džia­me su da­bar­ti­ne Kai­nų ko­mi­si­ja. Ma­nau, pa­da­ry­si­me vis­ką, kad per­ei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis bū­tų kiek įma­no­ma sklan­des­nis ir kad ne­bū­tų jo­kių nei­gia­mų pa­sek­mių tiems sub­jek­tams, ku­rie pre­kiau­ja naf­tos pro­duk­tais.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Ole­kas. Pra­šom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, jūs mi­nė­jo­te, kad vie­nas iš tiks­lų yra ko­va su še­šė­li­ne pre­ky­ba. Kaip jūs ma­no­te, ar ne­su­ti­ki­mas ar­ba ne­ga­lė­ji­mas at­si­skai­ty­ti kor­te­le mū­sų de­ga­li­nė­se yra ge­ras žen­klas ko­vo­jant su še­šė­li­ne pre­ky­ba, ar jūs no­rė­tu­mė­te, kad mū­sų pi­lie­čiai ir mū­sų ša­lies sve­čiai vis dėl­to ga­lė­tų tą at­lik­ti? Ar čia yra toks at­ski­rų kom­pa­ni­jų pa­si­rin­ki­mas ir ne­pri­si­jun­gi­mas prie ben­dro rei­ka­lo? Ačiū už at­sa­ky­mą.

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju už at­sa­ky­mą. Taip, da­bar tai yra pa­si­rin­ki­mo klau­si­mas. Iš es­mės skaid­ru­mo pras­me gal­būt ta prie­mo­nė taip pat pri­si­dė­tų. Šie siū­ly­mai, ku­rie yra pa­tei­kia­mi šian­dien, duo­da di­džiau­sią efek­tą. Aš ma­nau, gal­būt lai­ko klau­si­mas, tai ga­li­ma ap­svars­ty­ti. Be abe­jo, rei­kia tą po­vei­kį ver­tin­ti. Bet kryp­tis, be abe­jo, ga­lė­tų bū­ti to­kia, kad to­kių drau­di­mų ne­tu­rė­tų bū­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­mas mi­nist­re, iš tik­rų­jų la­bai lai­ku tei­kia­mas pro­jek­tas, bet gai­la, kad jis siau­ro­kas. La­bai no­rė­tų­si pla­tes­nio. Re­mian­tis tų pa­čių len­kų pa­vyz­džiu, sa­ky­ki­me, kaip su­dė­ta GPS se­ki­mo įran­ga į vi­sas naf­tos pro­duk­tus ve­žan­čias ma­ši­nas, mo­bi­lių­jų la­bo­ra­to­ri­jų įsi­gi­ji­mas, kad bet kur ke­ly­je bet ka­da ga­lė­tų pa­tik­rin­ti. Iš tik­rų­jų tie da­ly­kai taip pat duo­tų la­bai di­de­lį pliu­są, nes tie pik­tnau­džia­vi­mai, tas še­šė­lis, de­ja, bet kol kas dar ša­ly­je yra ne­ma­žas. Ar pla­nuo­ja­te at­ei­ty­je plės­ti tą vi­są da­ly­ką, tą, ką pa­da­rė len­kai, sek­ti jų pa­vyz­džiu?

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš es­mės šis pa­ke­tas yra… Kaip mi­nė­jau, tam tik­ri pa­kei­ti­mai bu­vo da­ro­mi 2017 me­tais, tai da­ro­ma žings­nis po žings­nio. Be abe­jo, no­ri­si, kad tas skaid­ru­mas, skaid­ru­mo efek­tas bū­tų kaip įma­no­ma grei­čiau. To­dėl šiuos pa­kei­ti­mus tei­kia­me šiuo pa­ke­tu, tam tik­rų tech­ni­nių prie­mo­nių pa­ren­gi­mo ir ki­tų da­ly­kų tik­rai ne­at­si­sa­ko­me. Ma­nau, taip pat tą ge­rą­ją prak­ti­ką ana­li­zuo­si­me, tuos siū­ly­mus, ku­rie mū­sų rin­ko­je bū­tų rei­ka­lin­gi ir duo­tų efek­tą, at­ei­ty­je taip pat dieg­si­me.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Ma­žei­ka. Pra­šom.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Mi­nist­re, man, kaip ir Tei­sės de­par­ta­men­tui, ki­lo toks klau­si­mas, tur­būt ma­tė­te. Ar iš tik­rų­jų nė­ra per­tek­li­nis tas rei­ka­la­vi­mas, kad kiek­vie­nais me­tais bū­tų at­lik­tas tos įmo­nės fi­nan­si­nių ata­skai­tų au­di­tas ir pa­teik­tos tos iš­va­dos ko­mi­si­jai? Gal iš tie­sų rei­kė­tų kaip nors re­čiau ar­ba tas pa­ti­ki­mas įmo­nes ska­tin­ti, kad jos ga­lė­tų pa­si­ti­kė­ji­mą di­din­ti kaž­ko­kiu ki­tu bū­du, o ne kad bū­tų už­krau­ta biu­ro­kratinė naš­ta? Ačiū.

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Gal­būt dėl pro­por­cin­gu­mo ga­li­ma dis­ku­tuo­ti ir ko­mi­te­tuo­se, bet iš es­mės tiks­las yra iš­skaid­rin­ti da­bar­ti­nę rin­ką. Jei­gu sis­te­ma veik­tų, gal­būt ga­lė­tu­me tą ata­skai­tų daž­nu­mą ir pe­ri­odiš­ku­mą da­ry­ti ki­to­kį. Bet šiuo me­tu, ma­nau, tiek di­džio­sioms, tiek di­des­nėms, tiek ma­žes­nėms įmo­nėms tu­rė­tu­me tai­ky­ti tuos pa­čius skaid­ru­mo rei­ka­la­vi­mus. To­dėl tai ver­tin­čiau kaip ga­na pro­por­cin­gą prie­mo­nę.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, iš­ties tei­sė­sau­ga nu­sta­tė daug pa­žei­di­mų per pas­ta­ruo­sius me­tus, ir pik­tnau­džiau­ja­ma tiek did­me­ni­nės pre­ky­bos, tiek maž­me­ni­nės pre­ky­bos sis­te­mo­se. Ma­no klau­si­mas gal­būt bū­tų su­si­jęs su did­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nė­mis, ku­rios eks­por­tuo­ja, ta pras­me iš ak­ci­zi­nio san­dė­lio iš­vyks­ta į kai­my­ni­nę vals­ty­bę tiek į pie­tus, tiek į šiau­rę, tar­kim, į Len­ki­ją ar Lat­vi­ją tie pro­duk­tai, pa­sie­kia ak­ci­zi­nius san­dė­lius, ten tuos pro­duk­tus pri­ima, o mū­sų did­me­ni­nin­kai kar­tais ne­pa­grįs­tai ap­kal­ti­na­mi ar­ba iš jų rei­ka­lau­ja­ma di­džiu­lių už­sta­tų, kad jie pri­si­im­tų įsi­pa­rei­go­ji­mus už ki­tos vals­ty­bės, na, sa­ky­ki­me, pik­tnau­džia­vi­mą, už tą pre­ky­bą iš tų ak­ci­zi­nių san­dė­lių. Kaip reg­la­men­tuos bū­tent šią sri­tį jū­sų tei­kia­mi pa­siū­ly­mai? Ar iš­ties ne­bus po­vei­kio mū­sų ver­slui ir jam tie­siog rei­kės už­si­da­ry­ti, jei­gu jam bus už­dė­ti pa­pil­do­mi fi­nan­si­niai ar ki­to­kie rei­ka­la­vi­mai?

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju. Aš ma­nau, kad nu­ma­ty­ti rei­ka­la­vi­mai yra tik­rai pro­por­cin­gi esa­mam sie­kia­mam tiks­lui, bet iš es­mės svar­bu įver­tin­ti ir vi­są kon­teks­tą. To­kie did­me­ni­nės naf­tos pro­duk­tų pre­ky­bos sis­te­mos pa­kei­ti­mai, skaid­ri­ni­mai fak­tiš­kai vyks­ta vi­sa­me re­gio­ne, mi­nė­jau Len­ki­jos pa­vyz­dį. Bū­tent tu­rė­da­mi to­kį ben­dra­dar­bia­vi­mą tiek tarp tar­ny­bų, tiek pri­im­da­mi ati­tin­ka­mus tei­sės ak­tus mes ga­lė­tu­me už­tik­rin­ti skaid­ru­mą vi­sa­me re­gio­ne. Tai tur­būt yra pa­ti tva­riau­sia prie­mo­nė. O kad per­ei­nant prie to­kios sis­te­mos ne­bū­tų ko­kios nors pa­pil­do­mos nei­gia­mos, ne­pa­grįs­tos naš­tos mū­sų įmo­nėms, aš ma­nau, tai tu­ri­me už­tik­rin­ti bū­tent šio­mis prie­mo­nė­mis.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas mi­nist­re. Jūs at­sa­kė­te į vi­sų no­rin­čių klaus­ti klau­si­mus. Mo­ty­vų pa­reikš­ti pa­gei­dau­jan­čių ne­tu­ri­me. Tai­gi pra­šau bal­suo­ti dėl Ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 66 Sei­mo na­riai: prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Vi­si bal­sa­vę Sei­mo na­riai pri­ta­rė įsta­ty­mo pro­jek­tui.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mų nė­ra. Svars­ty­mas – pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

 

15.25 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Iz­ra­e­lio Vals­ty­bės Vyriau­sy­bės Eu­ro­pos ir Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­no vals­ty­bių avia­ci­jos su­si­ta­ri­mo ratifika­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3104 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Iz­ra­e­lio Vals­ty­bės Vy­riau­sy­bės Eu­ro­pos ir Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­no vals­ty­bių avia­ci­jos su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3104. Kvie­čiu su­si­sie­ki­mo mi­nist­rą R. Ma­siu­lį. Pra­šom pa­teik­ti.

R. MASIULIS. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, no­rė­čiau jums pri­sta­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Iz­ra­e­lio Vals­ty­bės Vy­riau­sy­bės Eu­ro­pos ir Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­no vals­ty­bių avia­ci­jos su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tą. Tai yra vie­nas iš dau­ge­lio stan­dar­ti­nių mū­sų su­si­ta­ri­mų. Šiuo at­ve­ju tai bū­tų su­si­ta­ri­mas su Iz­ra­e­lio Vals­ty­be dėl avia­ci­jos. Jei­gu mes no­ri­me su­teik­ti ga­li­my­bę ver­slams vys­ty­ti avia­ci­jos veik­lą tarp mū­sų vals­ty­bių, šis su­si­ta­ri­mas tam su­da­ry­tų ge­res­nes są­ly­gas. Net ne­ži­nau, ar dar ką pa­pil­do­mai ga­li­ma pa­sa­ky­ti – tie­siog stan­dar­ti­nis avia­ci­nis su­si­ta­ri­mas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri klaus­ti V. Rin­ke­vi­čius. Pra­šom.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, iš tik­rų­jų mū­sų avia­ci­jos su­si­sie­ki­mas la­bai pras­tas. Ar tai mums pa­dės? Ir ap­skri­tai ko­kia Lie­tu­vos per­spek­ty­va to­je sri­ty­je? Tai ir tu­riz­mo plėt­rą stab­do, ir dau­ge­lį ki­tų… ben­drą mū­sų pa­trauk­lu­mą. Ar mes tu­ri­me at­ei­ty ko­kių nors pla­nų ar vi­zi­jų, kaip plės­ti mū­sų ši­tą su­si­sie­ki­mą oru su pa­sau­liu?

R. MASIULIS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Dėl tu­riz­mo vys­ty­mo­si ir ke­lei­vių srau­tų tai mū­sų re­zul­ta­tai la­bai ge­ri. Per pra­ėju­sius me­tus vien Vil­niaus oro uos­te 30 % au­go ke­lei­vių srau­tas. Dis­kon­ta­vus tą pra­ėju­sių me­tų vie­no mė­ne­sio iš­kri­ti­mą iš dar­bo, kai bu­vo tie­sia­mas ki­li­mo ir tū­pi­mo ta­kas, tai na­tū­ra­lus 20 % au­gi­mas, o vi­so pa­sau­lio avia­ci­ja au­go tik­tai ke­lis pro­cen­tus, Eu­ro­po­je au­gi­mas bu­vo 3 %. Tai­gi mū­sų re­gio­nas la­bai stip­riai au­ga. Mū­sų dau­giau gal­vos skaus­mas yra, kaip su­tal­pin­ti tuos srau­tus, kaip kuo grei­čiau plės­ti Vil­niaus, Kau­no oro uos­tus, kad su­ge­bė­tu­me tuos srau­tus ap­tar­nau­ti ir žmo­nėms ne­rei­kė­tų po pus­va­lan­dį sto­vė­ti ei­lė­se vien tam, kad check in ga­lė­tų per­ei­ti. Ir mū­sų mo­kes­čiai, oro uos­tų mo­kes­čiai, pa­ly­gin­ti su ap­lin­ki­nių oro uos­tų, yra ma­žes­ni. Tai­gi są­ly­gos pri­trauk­ti avia­ci­ją į Lie­tu­vą yra vie­nos ge­riau­sių. Jei­gu mes pa­ma­ty­tu­me, kiek skry­džių srau­tas au­ga, nau­jų kryp­čių ati­da­ry­mas, tai nė­ra pras­ti re­zul­ta­tai.

O dėl Iz­ra­e­lio, aiš­ku, ten la­bai di­de­lių srau­tų ne­nu­ma­to­me, bet mes tie­siog su vi­so­mis ša­li­mis to­kius su­si­ta­ri­mus sten­gia­mės tu­rė­ti, kad bū­tų kuo leng­viau, jei­gu toks po­rei­kis bū­tų. Ne­se­niai ir prem­je­ras vie­šė­jo Iz­ra­e­ly­je ir kal­bė­jo apie tie­sio­gi­nių ver­slo skry­džių ga­li­my­bę. Tie­siog blo­giau ne­bus nuo to.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mi­nist­re. Jūs at­sa­kė­te į vi­sų no­rin­čių klaus­ti klau­si­mus. (Bal­sas sa­lė­je) Jūs dėl mo­ty­vų už­si­ra­šė­te? (Bal­sas sa­lė­je) Ge­rai. Su­tei­kia­me P. Gra­žu­liui dar vie­to­j mo­ty­vų pa­klaus­ti.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ger­bia­mas mi­nist­re, dar pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je bu­vo pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis ir Sei­me pa­tvir­tin­ta, kad oro uos­tai, kad pa­di­din­tų stip­riau srau­tą, bus per­duo­ti kon­ce­si­jai. Ir da­bar­ti­nis ūkio mi­nist­ras (ta­da jis dir­bo oro uos­te) tam tar­pi­nin­ka­vo. Ko­kia da­bar si­tu­a­ci­ja?

Dar vie­nas da­ly­kas. Man tai la­bai keis­ta, ko­dėl Lie­tu­vo­je, kur be­skren­di, yra tos va­di­na­mo­sios ran­ko­vės ar ko­ri­do­riai, kur tie­siai į lėk­tu­vą, bū­tų ga­li­ma pa­si­nau­do­ti, bet nie­ka­da jais ne­si­nau­do­ja – jie sto­vi, grei­tai su­rū­dys, ir vi­sais lai­kais ke­lei­viai vaikš­čio­jo pės­ti į lėk­tu­vą.

R. MASIULIS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Dėl kon­ce­si­jos šiek tiek bu­vo (…) ko­mu­ni­ka­ci­jos klau­si­mas, nes kon­ce­si­ja yra dau­giau pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo bū­das. Šian­dien, pa­ge­rė­jus tiek ke­lei­vių srau­tui, tiek oro uos­to fi­nan­si­nei pa­dė­čiai, mes ma­to­me, kad tas re­no­va­ci­jas, ku­rias esa­me nu­ma­tę Vil­niaus ir Kau­no oro uos­tuo­se, ga­li­me fi­nan­suo­ti sa­vo lė­šo­mis. Dėl to kon­ce­si­nin­ką kvies­ti dėl šios re­no­va­ci­jos nė­ra pras­mės, nes kon­ce­si­ja yra šiek tiek vi­sa­da bran­giau nei sa­vo­mis lė­šo­mis, to­dėl kon­ce­si­ja lie­ka at­vi­ras klau­si­mas at­ei­čiai. Jei­gu tie srau­tai ne­su­stos, au­gi­mas tie­siog ne­su­stos, koks yra da­bar, kuo dar rei­kė­tų įsi­ti­kin­ti, ta­da mums rei­kės kar­di­na­lių spren­di­mų dėl oro uos­tų plėt­ros.

Ir tie kar­di­na­lūs spren­di­mai jau čia bū­tų, žiū­rint 10–15 me­tų į prie­kį, ką mes spręs­tu­me. Tos dis­ku­si­jos dar iki šiol vyks­ta, ana­li­zės da­ro­mos. Jei­gu bū­tų pri­im­tas spren­di­mas, pa­vyz­džiui, sta­ty­ti nau­ją oro uos­tą, ta­da, ti­kė­ti­na, bū­tų kon­ce­si­ja, nes mū­sų fi­nan­sų srau­tai bū­tų per ma­ži, rei­kė­tų pri­trauk­ti kon­ce­si­nin­ką, nes vals­ty­bė ir­gi ne­ga­li duo­ti pi­ni­gų sa­vo oro uos­tui pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos kon­ku­ren­ci­jos tai­syk­les.

O dėl ran­ko­vių – ran­ko­ves ren­ka­si avia­li­ni­jos. Yra tam tik­ras mo­kes­tis už ran­ko­ves ir pri­klau­so, kaip avia­li­ni­jos – vie­nos tau­po tuos ke­lis eu­rus, ki­tos ne­tau­po. Čia jau lais­vas pa­si­rin­ki­mas jų, ar jos au­to­bu­so pa­pra­šo, ar ran­ko­vių.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mi­nist­re. Mo­ty­vus už no­ri iš­sa­ky­ti J. Varž­ga­lys. Pra­šom.

J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, tik­rai pri­ta­riu ši­tam ra­ti­fi­ka­vi­mui, bet aš dar no­riu pa­klaus­ti jū­sų: čia da­bar jau va­kar nu­skam­bė­jo, kad ver­žia­si Pa­kis­ta­no avia­li­ni­jos, ki­tos avia­li­ni­jos. Vis dėl­to ar ne­gal­vo­ja­ma su­grįž­ti prie Lie­tu­vos avia­li­ni­jų? Vie­nas bu­vęs me­ras tas avia­li­ni­jas grą­ži­no, ki­tas at­ėjęs Vil­niaus me­ras pa­nai­ki­no avia­li­ni­jas. Ar ne­ma­no­te dar dis­ku­tuo­ti, kad tu­rė­tu­me sa­vo pres­ti­ži­nes avia­li­ni­jas Lie­tu­vo­je?

R. MASIULIS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Tik­rai tai vie­nas iš tų klau­si­mų, ku­rie ir man mie­go­ti ne­duo­da. Mes jau du kar­tus tu­rė­jo­me sa­vo avia­li­ni­jas, du kar­tus ne­sėk­min­gai. Šią aki­mir­ką pas­ta­ruo­sius ke­le­tą me­tų, iš­sky­rus Es­ti­ją, kur ke­lei­vių srau­tas tik­rai pa­ly­gin­ti ma­žas ir na­tū­ra­lus avia­ci­jos su­si­do­mė­ji­mas to­mis kryp­ti­mis yra ma­žas, na­cio­na­li­nių avia­li­ni­jų nie­kas ne­stei­gia. Dau­giau sten­gia­si na­cio­na­li­nes par­duo­ti. Yra ne­ma­žai na­cio­na­li­nių avia­li­ni­jų par­da­vi­mo at­ve­jų, pa­vyz­džiui, ne pa­slap­tis, kad ir tas pats „AirBalticas“ ieš­ko sa­vo avia­li­ni­jų pir­kė­jo. Mū­sų da­bar pa­si­rink­tas ke­lias yra ki­tas – kad Lie­tu­vos oro uos­tai yra at­vi­ri kon­ku­ren­ci­jai. Mo­kes­čiai mū­sų ma­ži, mes, ne­tu­rė­da­mi iš­sau­go­ti na­cio­na­li­nio ve­žė­jo, tu­ri­me ga­li­my­bę tu­rė­ti la­bai aiš­kią, pa­pras­tą ir ma­žą kai­no­da­rą vi­soms avia­li­ni­joms, to­dėl Lie­tu­vo­je ir tų biu­dže­ti­nių avia­li­ni­jų au­gi­mas yra daug di­des­nis nei ap­lin­ki­nė­se ša­ly­se. Mū­sų žmo­nėms tai su­tei­kia dau­giau ga­li­my­bių pi­giai ke­liau­ti. Jei­gu tu­rė­tu­me na­cio­na­li­nį ve­žė­ją, no­ri ne­no­ri na­cio­na­li­nis ve­žė­jas, vie­naip ar ki­taip, bū­tų pro­te­guo­ja­mas. Taip yra vi­so­se ša­ly­se, ku­rios tu­ri na­cio­na­li­nius ve­žė­jus.

Įver­ti­nus tą si­tu­a­ci­ją, ku­rią tu­ri­me da­bar, na­cio­na­li­nio ve­žė­jo tu­rė­ji­mas ne­pa­na­šu, kad bū­tų ge­res­nė al­ter­na­ty­va. Tad, aš ma­nau, pir­miau­sia ge­riau da­ry­ki­me taip, kaip pa­vy­ko pa­da­ry­ti su Lon­do­nu, kad jei­gu mes ma­to­me, ko­kios kryp­ties trūks­ta… Ir mes ma­to­me, ku­rių kryp­čių trūks­ta. Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja nuo­lat ve­da są­va­dą, ko­kių trūks­ta. Lon­do­nas bu­vo pa­grin­di­nis trū­ku­mas – Lon­do­ną pa­da­rė­me. Da­bar į Lon­do­ną ver­slo skry­dis yra.

Ki­ti ei­lė­je – Pa­ry­žius, Miun­che­nas. Šių oro uos­tų mū­sų ver­slas la­biau­siai pra­šo, bet, be šių ke­lių skry­džių, nė­ra, kad mums trūk­tų tų skry­džių. Žmo­nės ne­in­di­kuo­ja, kad jiems to trūk­s­ta. Re­a­liai trūks­ta tik ver­slo skry­džių. Biu­dže­ti­nės avia­li­ni­jos pa­den­gia šiaip vis­ką, dau­gu­mą, o ver­slo skry­džių trūks­ta, taip. Lon­do­nas pir­miau­sia, Miun­che­nas, Pa­ry­žius – tai, ko mums tik­rai trūks­ta.

Ge­riau mes pa­si­rin­kę su­tvar­ko­me tas kryp­tis, ku­rias ga­li­me su­tvar­ky­ti nau­do­da­mie­si Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­im­ti­mis ir pa­ra­ma, ir taip su­si­tvar­ko­me, ne­gu vien dėl ke­lių kryp­čių stei­gia­me na­cio­na­li­nes avia­li­ni­jas. Tad kol kas ne­links­ta­me na­cio­na­li­nio ve­žė­jo stei­gi­mo link.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mi­nist­re. Sei­mo na­riai, pra­šom bal­suo­ti po pa­tei­ki­mo dėl pri­ta­ri­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui.

Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad mes mai­šo­me žan­rus: iš įsta­ty­mo pa­tei­ki­mo pa­da­rė­me be­veik Vy­riau­sy­bės va­lan­dą – klau­si­mus mi­nist­rui. Ir taip pat sta­di­jas: užuot iš­sa­kę mo­ty­vus, mes tei­kia­me klau­si­mus.

Bal­sa­vo 63 Sei­mo na­riai: vi­si pri­ta­rė tei­kia­mam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Pa­pil­do­mo nė­ra. Svars­ty­mas – taip pat pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

 

15.35 val.

Pre­ky­bi­nės lai­vy­bos įsta­ty­mo Nr. I-1513 42 ir 8 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIIIP-3097 (pa­tei­ki­mas)

 

Ger­bia­mas mi­nist­ras mums pa­teiks ir ki­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą – Pre­ky­bi­nės lai­vy­bos įsta­ty­mo 42 ir 8 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-3097. Pra­šom.

R. MASIULIS. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, šį kar­tą gal trum­piau už­truks. Tai yra tik­rai vi­sai tech­ni­nis do­ku­men­tas. Pa­grin­di­nis pa­kei­ti­mas bu­vo su­pap­ras­tin­ti, su­ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­cinę naš­tą ir iš­brauk­ti iš įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mą dėl lai­vų agen­ta­vi­mo veik­los, kad rei­kia mo­kė­ti an­glų kal­bą, ka­dan­gi nie­ka­da nie­kas ne­tik­rin­da­vo tų agen­tų, ar jie mo­ka, ar ne­mo­ka an­glų kal­bos, nes ne­mo­kant an­glų kal­bos agen­tu dirb­ti tie­siog ne­įma­no­ma. Ta sis­te­ma ne­vei­kia. Tik­rai bu­vo dau­gy­bė rei­ka­la­vi­mų tiems agen­tams, ko­kius do­ku­men­tus pil­dy­ti, ko­mi­si­jas ir taip to­liau. Siū­lo­ma iš­brauk­ti tuos per­tek­li­nius rei­ka­la­vi­mus, ku­rie re­a­liai ne­vei­kia, ne­bu­vo rei­ka­lingi, ir ša­lia to, ka­dan­gi kei­čia­mas įsta­ty­mas dėl as­mens duo­me­nų ap­sau­gos, nau­jau­si reg­la­men­ta­vi­mai na­cio­na­li­nė­je tei­sė­je bu­vo per­kel­ti ir į šį įsta­ty­mą, tie­siog tech­ni­niai, smul­kūs pa­tiks­li­ni­mai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mi­nist­re. Jū­sų klaus­ti nie­kas ne­pa­gei­dau­ja. Ar po pa­tei­ki­mo ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Pa­pil­do­mo nė­ra. Svars­ty­mo da­ta – taip pat pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

 

15.37 val.

Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-2032 6 ir 9 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3134 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mas – Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo 6 ir 9 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3134. Pra­šom, mi­nist­re.

R. MASIULIS. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, šie pa­kei­ti­mai yra dau­giau pa­tiks­li­nan­čio po­bū­džio ir pa­leng­vi­nan­čio sa­vi­val­dy­bių dar­bą. Vie­nas iš jų yra gal dau­giau at­kur­ti re­a­ly­bę, pa­kei­čiant tai, kad ga­li­ma iš KPP pro­gra­mos fi­nan­suo­ti tik tuos ke­lius, ku­rie pri­klau­so vals­ty­bei. Anks­čiau bu­vo ne­ap­si­žiū­rė­ta, kad KPP pro­gra­mo­je bu­vo įra­šy­ti vi­si ke­liai, o da­lis ke­lių yra pri­va­tūs, kai ku­rie pri­klau­so įmo­nėms. Siek­da­mi, kad ne­bū­tų tos dvi­pras­my­bės, kad pri­va­tiems ke­liams vals­ty­bės lė­šos ne­bū­tų nau­do­ja­mos, įve­da­me pa­tiks­li­ni­mą, kad tai tu­ri bū­ti tik vals­ty­bės vie­ša­jam in­te­re­sui ten­kin­ti nau­do­ja­mos vals­ty­bės lė­šos.

O ki­ti pa­tiks­li­ni­mai yra dau­giau skir­ti sa­vi­val­dy­bėms, ka­dan­gi no­rint su­tvar­ky­ti ke­lią, rei­kia kar­tais šiek tiek iš­pirk­ti pa­pil­do­mai že­mės, kar­tais rei­kia nu­griau­ti pa­sta­tus, sta­ti­nius, plės­ti žel­di­nius, ki­tas naud­me­nas, daug to­kių smul­kių dar­bų, ku­riems iki šiol KPP pro­gra­mos ne­bu­vo ga­li­ma nau­do­ti. Sa­vi­val­dy­bėms. Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­liams ga­lė­jo tą nau­do­ti, sa­vi­val­dy­bės to ne­ga­lė­jo. Tie­siog pa­tiks­li­na­ma, kad ir sa­vi­val­dy­bės ši­tas lė­šas ga­lės nau­do­ti ši­tiems smul­kiems dar­bams, ku­rie yra su­si­ję su ke­lių tie­si­mu.

Taip pat nu­ma­ty­ta, kad KPP lė­šos sa­vi­val­dy­bių ga­lė­tų bū­ti lei­džia­mos tiems ke­liams re­gist­ruo­ti. Lie­tu­vo­je yra pras­ta pa­dė­tis dėl ke­lių už­re­gist­ra­vi­mo. Yra per ma­žai re­gist­ruo­tų ke­lių, o kai nė­ra ke­liai re­gist­ruo­ti, iš to iš­plau­kia vi­sos ki­tos pro­ble­mos, nes nė­ra la­bai… ne vi­sa­da yra tiks­liai aiš­ku, ku­riai sa­vi­val­dy­bei ku­rie ke­liai pri­klau­so. Kad pa­ska­tin­tu­me ši­tą pro­ce­są, siū­lo­me, kad sa­vi­val­dy­bės re­gist­ra­ci­joms ga­lė­tų nau­do­ti lė­šas iš KPP, taip ska­tin­da­mi, kad jos grei­čiau su­tvar­ky­tų tą re­gist­ra­ci­ją, ku­ri šiaip jau be­veik 10 me­tų stag­nuo­ja.

Taip pat sa­vi­val­dy­bėms leis­ta nau­do­ti KPP to­kioms kaip „Park and Ri­de“, „Bi­ke and Ri­de“ aikš­te­lėms, kad, no­rint pa­pul­ti į cen­trą vie­šuo­ju trans­por­tu ir iki mies­to at­va­žiuo­jant sa­vo au­to­mo­bi­liais, ga­li­ma bū­tų juos par­kuo­ti. Iki šiol tam ne­bu­vo ga­li­ma nau­do­ti KPP lė­šų. Tie­siog sa­vi­val­dy­bėms at­ri­ša­mos ran­kos.

Ki­ti – tai jau tie­siog pa­si­nau­do­jant pro­ga smul­kūs pa­tiks­li­ni­mai. Pa­vyz­džiui, įsta­ty­me iš­brau­kia­mas žo­dis „gat­vė“, nes pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ke­lių įsta­ty­mą gat­vė – tai ke­lias, tu­rin­tis pa­va­di­ni­mą. Ir dau­giau to­kių smul­kių klau­si­mų. Bet pa­grin­di­niai yra tie, ku­riuos aš pa­mi­nė­jau. Siū­ly­čiau pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mi­nist­re. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti. Pir­ma­sis klau­sia E. Pu­pi­nis. Pra­šom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, kuo dau­giau pri­ra­šo­me vi­so­kių ei­lu­čių, kam ga­li­ma nau­do­ti, tai ke­liams tuo ma­žiau ir lie­ka. Aš ne­tu­riu nie­ko prieš sa­vi­val­dą, gal ir tei­sin­gai nu­spręs, bet iš tik­rų­jų kai ku­rių sa­vi­val­dy­bių ke­lių būk­lė yra ga­na… kai ka­da ne­iš­va­žiuo­ja­mi ar­ba pras­tai pri­žiū­ri­mi. Ta­čiau cen­truo­se daž­nai da­ro­ma, sta­to­ma, ka­dan­gi ten di­des­nis tan­ku­mas žmo­nių, ir tai pa­tei­kia­ma kaip ko­kie nors me­rų nuo­pel­nai, pa­da­rė kaž­ko­kią aikš­te­lę, kaip jūs sa­ko­te, gal­būt kas nors va­žiuos au­to­bu­su.

To­kia for­mu­luo­tė: au­to­bu­su to­liau, pa­li­kę au­to­mo­bi­lį did­mies­ty­je. Bet, pa­vyz­džiui, 13 punk­tas daug ką lei­džia. Sto­vė­ji­mo aikš­te­lės, skir­tos mo­to­ri­nei trans­por­to prie­mo­nei ar­ba dvi­ra­čiui pa­lik­ti, kad jau bū­tų ga­li­ma tęs­ti ke­lio­nę to­liau, tai po tuo pa­ki­ša­mi vi­so­kie dar­bai, o pa­grin­di­niai dar­bai, ke­liai, ku­riais žmo­nės va­žiuo­ja, gal­būt jų ir ne­daug va­žiuo­ja, daž­nai yra už­mirš­ti. Ar ne­ma­no­te, kad kai kur čia per­tek­lius yra tam tik­ras ir per daug ati­da­ro­mos du­rys?

R. MASIULIS. Ačiū jums už klau­si­mą. Iš tie­sų šie pa­kei­ti­mai yra da­ro­mi bū­tent sa­vi­val­dy­bių pra­šy­mu. Su­tin­ku, kad ga­li bū­ti ne­pa­ten­kin­tų dėl to, bet sa­vi­val­da tam ir yra sa­vi­val­da. Jie juk ir spren­džia, kas yra nau­din­giau­sia jų mies­te ar ra­jo­ne. Šiuo at­ve­ju bu­vo jų toks stip­rus pa­gei­da­vi­mas at­riš­ti ran­kas.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mie­las mi­nist­re, dar to­kių si­tu­a­ci­jų su­si­da­ro, kai yra re­gio­ni­nis ke­lias ir ša­li­gat­viai, ku­rie pri­klau­sė Ke­lių di­rek­ci­jai, bet, de­ja, daž­nai taip at­si­tin­ka, kad ša­li­gat­viai ne­va­lo­mi ir se­niū­nas tu­ri va­ly­ti tuos ša­li­gat­vius. Bet su­ta­ri­mo tarp Ke­lių di­rek­ci­jos, ke­lių įmo­nės, se­niū­ni­jos ne­pa­vyks­ta su­ras­ti. Kas ap­mo­kės už tą va­ly­mą? Kaip ši­tuos da­ly­kus iš­spręs­ti, kas tu­rė­tų pri­žiū­rė­ti?

Ki­tas klau­si­mas dar bū­tų. Kiek ži­nau, yra to­kia džiu­gi ži­nia, kad tūks­tan­tis ki­lo­met­rų re­gio­ni­nių ke­lių iš tre­čios ka­te­go­ri­jos bu­vo per­kel­ta į an­trą ka­te­go­ri­ją, bus ge­riau bars­to­ma ir pri­žiū­ri­ma. Tai ga­li­ma pa­si­džiaug­ti tuo, kas pa­da­ry­ta, ar ga­li­te pa­tvir­tin­ti, kad tai yra pa­da­ry­ta? Ir kaip spręs­ti re­gio­ni­nių ke­lių ša­li­gat­vių prie­žiū­rą?

R. MASIULIS. Ačiū už tik­rai ge­rus žo­džius. Dėl re­gio­ni­nių ke­lių. Ke­lių prie­žiū­ros per­tvar­ka duo­da ir tei­gia­mų re­zul­ta­tų. Kiek­vie­ną kar­tą vi­sas su­tau­py­tas lė­šas jie ski­ria ke­liams pri­žiū­rė­ti. Pa­vyz­džiui, va­sa­rą bu­vo grei­de­riuo­ja­ma. Anks­čiau kas mė­ne­sį, da­bar kas dvi sa­vai­tes grei­de­riuo­ja­ma. Gir­di­me, kad tai jau at­si­lie­pia ke­lių ko­ky­bei. Dėl tvar­ky­mo. Be abe­jo, jei­gu pa­vyks dar su­si­spaus­ti, tai dar ko­kią ge­rą pro­gra­mą su­gal­vos.

O dėl ša­li­gat­vių tik­rai yra pro­ble­ma. Šian­dien ne­pa­sa­ky­siu, ji yra in­ten­sy­viai dis­ku­tuo­ja­ma, ieš­ko­ma va­rian­tų. Kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se tai ak­tu­a­lu, kai ku­rio­se ne, kai kur la­bai len­g­vai ran­da­mas su­si­ta­ri­mas, kai kur ne. Čia vie­na iš se­nų pro­ble­mų, kur kaž­ko­kį vie­ną var­dik­lį rei­kia ras­ti. Kol kas jis nė­ra ras­tas.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Ole­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, ačiū už pri­sta­ty­mą. Aš ma­nau, kad tik­rai reik­tų at­si­žvelg­ti į sa­vi­val­dy­bių pra­šy­mus, kaip jūs sa­ko­te. Bet čia di­džio­ji da­lis yra iš­lai­dų da­lies at­vė­ri­mo. Šian­dien yra dar ko­kie trys, man at­ro­do, Ke­lių prie­žiū­ros įsta­ty­mo pro­jek­tai, ku­riuo­se kal­ba­ma apie pa­ja­mas šiai pro­gra­mai fi­nan­suo­ti. Koks jū­sų po­žiū­ris ir kaip jūs ma­no­te tą pa­da­ry­ti, kaip bu­vo pa­nau­do­ta pra­ei­tų me­tų fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­ma ir kaip jūs ma­ny­tu­mė­te, kad reik­tų? Mes siū­lo­me 2019–2020 me­tams 50, 52 %. Čia įvai­rūs pro­cen­tai yra pa­lik­ti nuo ak­ci­zo. Koks jū­sų po­žiū­ris, gal ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti, kad bū­tų įgy­ven­din­tas šis įsta­ty­mas, ku­rį jūs tei­kia­te? Ačiū.

R. MASIULIS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Dėl pra­ėju­sių me­tų aš ir­gi dar lau­kiu su­ves­ti­nės, šian­dien dar ne­ga­liu ko­men­tuo­ti, bet dėl pro­cen­tų ga­liu drą­siai pa­sa­ky­ti, kad vi­si tie pro­cen­tai, ku­riuos jūs įvar­di­jo­te, ke­liams tik­rai ne­pa­kenk­tų ir ga­lė­tų bū­ti pa­nau­do­ti. Pa­gal da­bar­ti­nę si­tua­ci­ją ke­liai ne­gau­na tiek lė­šų, kiek rei­kė­tų. Ką da­ry­si, mes vis dėl­to tu­ri­me biu­dže­tą ne gu­mi­nį, yra ir so­cia­li­nių da­ly­kų, ku­riuos rei­kia spręs­ti, bet, kas su­si­ję su ke­liais, tai tas trū­ku­mas tik­rai yra. Pa­vyz­džiui, ku­riam lai­kui mes tu­ri­me per­mąs­ty­ti, ar ati­dė­ti nuo Kau­no į šiau­rę „Via Bal­ti­ca“ sta­ty­bą, nes vi­sos lė­šos yra ski­ria­mos pie­ti­nei da­liai iki Kau­no, nes tai yra pa­ti pa­grin­di­nė vie­ta, bet tai pa­ro­do, kad lė­šų trū­ku­mas iš tie­sų yra. La­bai vi­liuo­si, kad biu­dže­tas bus su­ren­ka­mas taip, kaip pla­nuo­ta, bus at­šil­dy­ti tie 27 mln., ku­rie da­bar yra už­šal­dy­ti, ir tai bū­tų di­de­lė pa­spir­tis. Bet ko­kiu at­ve­ju ke­liams rei­kia tik­rai dau­giau lė­šų.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Star­ke­vi­čius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, kiek iš vi­so lė­šų iš KPP fon­do bu­vo jau pa­nau­do­ta, kiek dar yra ne­pa­nau­do­ta, kiek ki­lo­met­rų nu­ties­ta? Gal ži­no­si­te, jei­gu ne, tai man elek­tro­ni­niu kaip vi­suo­met at­sa­ky­si­te. Bet yra ki­ta pro­ble­ma. Mes da­bar ke­lius tvar­ko­me, bet me­lio­ra­ci­jos įren­gi­niai, jie, aiš­ku, ne Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai pri­klau­so, bet jų yra apie 63 tūkst. ki­lo­met­rų ir juos ir­gi rei­kia tvar­ky­ti. Ar šis pro­jek­tas yra de­rin­tas su Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja?

R. MASIULIS. Šis pro­jek­tas? Da­bar taip ne­at­sa­ky­siu, kaž­kaip ne­ma­tau ry­šio, tuos da­ly­kus tu­rė­tų pa­tvir­tin­ti Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja. Bet ko­kiu at­ve­ju, jei­gu rei­kės, bus su­de­rin­ta. O dėl pro­gra­mos, tai ir po­nas J. Ole­kas to pa­ties klau­sė, dar ne­su ga­vęs su­ves­ti­nės, bet kai gau­siu, ga­lė­siu jums as­me­niš­kai emai­lu at­siųs­ti.

O dėl ke­lių, tai nė vie­nas cen­tas ne­pra­puls iš KPP pro­gra­mos, nie­ka­da ne­pra­puo­la nė vie­nas cen­tas. Jei­gu vie­nais me­tais ne­pa­nau­do­ja­mi, tai ki­tais me­tais bū­na pa­nau­do­ja­mi. Tai­gi ži­nant ypač žvyr­ke­lių da­ry­mo ypa­tu­mus, kiek­vie­no ke­lio pus­an­trų me­tų da­ry­mas, tai yra tas na­tū­ra­lus per­si­kė­li­mas, bet ne­pra­puls tik­rai nė vie­nas cen­tas.

PIRMININKĖ. Klau­sia P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ger­bia­mas mi­nist­re, iš tik­ro da­bar ga­na že­mas pro­cen­tas, su­ren­ka­mas nuo ak­ci­zo už ku­rą, ati­ten­ka ke­liams, nie­ka­da toks ne­bu­vo net kri­zės są­ly­go­mis, tai tik­rai ne­nuos­ta­bu, kad ke­liams trūks­ta. Ta­čiau ra­mi­no tiek prem­je­ras, tiek jūs, kad pa­kei­tus Ke­lių di­rek­ci­ją tik­rai bus pro­ver­žis ir už tuos pa­čius pi­ni­gus pa­da­ry­si­te daug di­des­nį kie­kį ke­lių, bet to pro­ver­žio ne­si­ma­to, nors di­rek­ci­ja ir bu­vo pa­keis­ta. Vis dėl­to ar jūs ne­ma­no­te, kad bū­ti­na ieš­ko­ti pa­pil­do­mai lė­šų? Pa­žiū­rė­ki­te, per 30 ne­pri­klau­so­my­bės me­tų nu­tie­sė­me tik 30 ki­lo­met­rų ma­gist­ra­lės. Oku­pan­tas per 50 oku­pa­ci­jos me­tų nu­tie­sė ko­kius 300 ki­lo­met­rų ma­gist­ra­lės. Na, ar ne­gė­da mums? Kiek me­tų rei­kės, kad pa­baig­tu­me bent iki Len­ki­jos tą 25 ki­lo­met­rų ruo­žą ar 30? Tik­rai tu­rė­tų per ke­le­rius me­tus pa­baig­ti. Na, gė­da, pa­ti pa­grin­di­nė ma­gist­ra­lė ir ši­tiek me­tų nie­kaip ne­ga­li­me už­baig­ti. Be to, dar kiek ava­ri­jų.

R. MASIULIS. Dėl Ke­lių fon­do. Ke­lių fon­das eu­rų iš­raiš­ka di­dė­ja, ne­pai­sant to, kad ma­žė­ja pro­cen­tas, jis di­dė­ja. De­ja, ir po­rei­kis di­dė­ja. O dėl ke­lių ki­lo­met­ra­žo il­gio, tai jis pail­gė­jo, per eu­rą jis pail­gė­jo. Dėl su­tau­py­mo, ką ir mi­nė­jau, Ke­lių di­rek­ci­jos per­mai­nos da­vė re­zul­ta­tą. Net pra­ėju­siais me­tais su­ma­žė­jo iki 30, jau už­pra­ei­tais me­tais apie 30 % ma­žė­jo kai­nos, pra­ėju­siais me­tais dar bu­vo kai­nų ma­žė­ji­mas. Ma­to­me, kad tas ki­lo­met­ra­žas au­ga. Aiš­ku, mes tu­ri­me spau­di­mą iš sta­ty­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios ne­pa­ten­kin­tos tuo spau­di­mu, kad kai­nos ma­ži­na­mos, di­dė­ja kon­ku­ren­ci­ja, gir­di­me skun­dus, kad gal­būt kas nors ga­li ir ban­kru­tuo­ti, nors tai, ma­no nuo­mo­ne, sun­kiai ti­kė­ti­na šiuo me­tu, kai yra tiek tų dar­bų. Pa­grin­di­nis pro­ver­žis tai vis dėl­to yra žvyr­ke­liai. Jei­gu pa­žiū­rė­tu­me is­to­ri­ją, tai šis Sei­mas įeis į is­to­ri­ją, ku­ris pa­da­rė pro­ver­žį dėl žvyr­ke­lių. Tiek ki­lo­met­rų nie­ka­da ne­bu­vo da­ro­ma.

Dėl žvyr­ke­lių yra ki­tas sun­ku­mas, kad žvyr­ke­liai yra la­bai ma­ži pro­jek­tu­kai, jų daug, bet ma­ži. Ad­mi­nist­ra­ci­nis dar­bas be­pro­tiš­kai di­de­lis da­bar, šiuo me­tu. Is­to­ri­jo­je to­kio ne­bu­vo di­de­lio ad­mi­nist­ra­ci­nio krū­vio LAKDʼui, ku­ria­me pa­čia­me vyks­ta per­mai­nos. Tai jiems ten ne­sal­du, bet dirb­ti rei­kia, rei­kia da­ry­ti.

Di­dy­sis pro­ver­žis yra tas. Bet jei­gu mes no­ri­me, kad Lie­tu­vo­je ke­lių būk­lė ge­rė­tų, tai net ir prie to, ką da­bar tu­ri­me, prie su­tau­py­mų, prie di­des­nių lė­šų, dar vis tiek rei­kia pri­dė­ti, kad jau ta ko­ky­bė ne tik sta­bi­li­zuo­tų­si, bet ir aug­tų. (Bal­sas sa­lė­je: „Kaip Len­ki­jo­je.“) Kaip Len­ki­jo­je, pa­vyz­džiui. (Bal­sas sa­lė­je) 22 me­tais.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Kup­čins­kas. Pra­šom.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, iš Ke­lių prie­žiū­ros fon­do iš­da­li­na­ma ga­nė­ti­nai reikš­min­ga biu­dže­to lė­šų da­lis vi­soms sa­vi­val­dy­bėms ir, aiš­ku, sa­vi­val­dy­bės tik­rai pra­smin­gai pa­nau­do­ja. Da­bar­ti­niu po­li­ti­niu lai­ko­tar­piu la­bai daug iš­ka­bų ma­to­me, kaip vie­na ar ki­ta sa­vi­val­dy­bė tvar­ko­si, puo­šia­si, at­si­nau­ji­na, gra­ži­na­si, nors tos lė­šos, aiš­ku, yra vals­ty­bės biu­dže­to lė­šos. Ar ne­tu­rė­tų te­nai bū­ti ta­da KPPP žen­kliu­kas ar mi­nis­te­ri­jos žen­kliu­kas, kad tam pro­jek­tui lė­šos ski­ria­mos iš vals­ty­bės biu­dže­to?

Ant­ras klau­si­mas dėl nak­ti­nių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių. Jūs įra­šo­te punk­tą apie sto­vė­ji­mo aikš­te­les, kur bū­tų ga­li­ma pa­lik­ti au­to­mo­bi­lį ir to­liau tęs­ti vie­šuo­ju trans­por­tu. Bet ne ma­žes­nė pro­ble­ma yra dau­gia­bu­čių kie­mų per­pil­dy­mas, ir bū­tent lė­šų nu­krei­pi­mas nak­ti­nėms aikš­te­lėms įreng­ti, kur ga­lė­tų gy­ven­to­jai pa­lik­ti, nes da­bar did­mies­čiuo­se dau­gia­bu­čių kie­mai už­krau­ti, o gat­vės taip pat ne­išva­žiuo­ja­mos.

R. MASIULIS. Ačiū už klau­si­mus. Dėl mies­tui ski­ria­mų lė­šų, tai pro­cen­tais yra vis­kas iš­li­kę tiek pat, tik la­bai pri­klau­so nuo sa­vi­val­dy­bės, kiek ji­nai ski­ria sa­vų lė­šų. Aš da­bar iš at­min­ties sa­ky­siu, bet jei­gu tei­sin­gai pri­si­me­nu, Klai­pė­da, Kau­nas ir Vil­nius yra tos sa­vi­val­dy­bės, ku­rios be­veik 200 % lė­šų ski­ria sa­vų. Tai vis dėl­to mies­tuo­se, kas yra jų vi­du­je, jų pa­čių lė­šų sky­ri­mas tu­ri di­džiau­sią reikš­mę, nes nė vie­nam mies­tui ne­bu­vo, kad kaž­kaip pro­cen­tais tas dau­gė­tų.

Dėl nak­ti­nių aikš­te­lių, tai čia yra gry­nai mies­tų klau­si­mas. LAKDʼas, mi­nis­te­ri­ja į tuos da­ly­kus ne­si­ki­ša. Čia yra sa­vi­val­dos ir, aiš­ku, sa­vi­val­da iš sa­vo lė­šų tą tu­ri da­ry­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mi­nist­re. Jūs at­sa­kė­te į vi­sų Sei­mo na­rių klau­si­mus. Tie­sa, vie­nas ne­ga­vo, nes lai­kas bai­gė­si, bet už­tat su­tei­kia­me žo­dį dėl mo­ty­vų. Pra­šom, Kęs­tu­ti.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, pa­ma­tęs, kad ne­be­gau­siu žo­džio, už­si­ra­šiau dėl mo­ty­vų, nors no­rė­jau pa­klaus­ti mi­nist­ro. O su­for­mu­luo­siu klau­si­mą taip pro­vo­kuo­ja­mai. Mi­nist­re, S. Skver­ne­lis, nu­va­žia­vęs net į už­sie­nį, kal­ba lie­tu­viš­kai. Jūs čia at­ėjęs sa­ko­te park and ri­de ar­ba (…), aš net ne­iš­gir­dau ge­rai ir vi­siš­kai ne­su­pra­tau, ab­so­liu­čiai, apie ką jūs šne­ka­te. Bi­jau, kad ir ki­tų ga­lė­jo bū­ti ko­le­gų, ku­rie ne­su­pra­to, apie ką šne­ka­ma. Ar ga­li­te iš­vers­ti? Ar tie žo­džiai yra ne­iš­ver­čia­mi ir to­kios jau kie­tos są­vo­kos, kad į lie­tu­vių kal­bą dar jie ne­bu­vo iš­vers­ti? Gal ga­li­ma Sei­me kal­bė­ti lie­tu­viš­kai, ypač jei­gu są­vo­kos yra iš­vers­tos? Pa­gug­li­nau – vis­kas yra ab­so­liu­čiai. Ar tik­rai čia bū­ti­na var­to­ti an­gliš­kas są­vo­kas, ka­da yra aiš­kūs lie­tu­viš­ki ati­tikme­nys?

PIRMININKĖ. Su­pra­to­me, kad po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta, bet su pa­gei­da­vi­mais.

Bal­suo­ja­me dėl tei­kia­mo įsta­ty­mo pro­jek­to.

Bal­sa­vo 74 Sei­mo na­riai: už – 73, prieš – 1 ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Tai­gi po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: kaip pa­grin­di­nis – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Ir kaip tik per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną –  R. Sin­ke­vi­čius, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Pra­šom.

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, kad da­ry­tu­me vi­sus dar­bus ope­ra­ty­viau, aš ne­ma­nau, kad rei­kė­tų Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to kaip pa­pil­do­mo, nes kal­ba­ma apie lė­šų pa­skirs­ty­mo tvar­ką, o ne apie ūkio ar in­fra­struk­tū­ros plėt­rą.

PIRMININKĖ. Su­pra­to­me, va­di­na­si, ne­pa­gei­dau­ja­te. Ko­le­gos, at­si­sa­ko­me, bus be pa­pil­do­mo. Svars­ty­mo da­ta – taip pat pa­va­sa­rio se­si­ja.

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas taip pat su­si­jęs su ke­lių plėt­ra ir prie­žiū­ra. N. Pu­tei­kis din­go, nė­ra kas pa­tei­kia.

 

15.56 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2018 m. rug­sė­jo 18 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-1482 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo V (ru­dens) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3189 (pa­tei­ki­mas)

 

Tai­gi im­si­mės dar­bo­tvarkės kom­plek­si­nio 2-12.1 ir 2-12.2 klau­si­mo. Vi­sų pir­ma mes tu­rė­tu­me pri­im­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2018 m. rug­sė­jo 18 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-1482 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo V (ru­dens) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tą Nr. XIIIP-3189. Kvie­čiu nu­ta­ri­mo pro­jek­tą pa­teik­ti V. Ąžuo­lą. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl ve­di­mo tvar­kos.

PIRMININKĖ. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – J. Raz­ma dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš ban­džiau šį­ryt ir į vi­są Sei­mą ape­liuo­ti, kad bū­tų lo­giš­ka pa­baig­ti pro­ce­dū­rą dėl la­bai pa­na­šaus pro­jek­to, dėl ku­rio yra li­kęs tik fi­na­li­nis pri­ėmi­mo bal­sa­vi­mas, kur siū­lo­mas šiek tiek di­des­nis at­skai­ty­mo nuo ak­ci­zų ko­e­fi­cien­tas. Aš, at­si­žvelg­da­mas į tai, kad ne­iš­gir­do val­dan­čio­ji dau­gu­ma, vis dėl­to ti­kiuo­si, kad pa­da­rius per­trau­ką iki ki­to po­sė­džio tai bus ga­li­ma iš­spręs­ti, tuo la­biau kad su­rink­ti 47 pa­ra­šai, kad tas pro­jek­tas bū­tų dar­bo­tvarkėje. Pra­šau per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio, nes vis tiek, kad ir pa­tei­kus šian­dien, nie­kas ne­si­keis­tų, ko­mi­te­tas ne­spės ap­svars­ty­ti.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, mes Se­niū­nų su­ei­go­je, re­gis, iš­si­aiš­ki­no­me, kad vis dėl­to ski­ria­si ir sta­di­jos, ir straips­niai. Bet per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – pir­mo­ji pa­va­duo­toja. Pra­šom, Ri­ma Baš­kie­ne.

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kaip tik ir no­rė­čiau pra­šy­ti, juo la­biau kad jūs pa­mi­nė­jo­te, kad jau ir su­rin­ko­te pa­ra­šus, ir tik­rai bu­vo su­tar­ta Se­niū­nų su­ei­go­je, ir mes jau bu­vo­me įra­šę į dar­bo­tvarkę ket­vir­ta­die­nio. Tai gal da­bar leis­ki­me pa­teik­ti, ket­vir­ta­die­nį mes spren­džia­me dėl jū­sų pa­teik­to, svars­to­mo ir pri­ima­mo įsta­ty­mo pro­jek­to pa­bai­gi­mo ir dir­ba­me nuo­sek­liai to­liau. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis Jur­gi, ne­at­si­i­ma­te sa­vo siū­ly­mo? Tai­gi, ko­le­gos, sta­tu­ti­nis rei­ka­la­vi­mas, pra­šom bal­suo­ti dėl per­trau­kos šiuo svars­to­mu klau­si­mu. Kas pri­ta­ria­te per­trau­kai – už, kas tu­ri­te ki­to­kią nuo­mo­nę – prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 65 Sei­mo na­riai: už – 26, prieš – 33, su­si­lai­kė 6. Už­ten­ka per­trau­kai. Ir per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio.

 

15.59 val.

So­cia­li­nio dia­lo­go ska­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3182, Dar­bo ko­dek­so 25 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3183, Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo Nr. VIII-1099 6 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3184 (pa­tei­ki­mas)

 

Tuo­met ima­mės dar­bo­tvarkės ki­to, taip pat kom­plek­si­nio 2-14.1, 2-14.2, 2-14.3 klau­si­mo, tai yra pro­jek­tai Nr. XIIIP-3182, Nr. XIIIP-3183 ir Nr. XIIIP-3184. Juos vi­sus mums pa­teiks T. To­mi­li­nas. Pra­šom į tri­bū­ną.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, vie­ną se­kun­dę, įjung­siu pro­jek­tus.

PIRMININKĖ. Pir­mas – So­cia­li­nio dia­lo­go ska­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip. Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­sta­tau jums įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tą dėl so­cia­li­nio dia­lo­go ska­ti­ni­mo. Į pro­jek­tų pa­ke­tą įei­na nau­jas So­cia­li­nio dia­lo­go ska­ti­ni­mo įsta­ty­mas, taip pat Dar­bo ko­dek­so 25 straips­nio ir Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas. La­bai trum­pai pri­sta­ty­siu pa­grin­di­nę mo­ty­va­ci­ją, ko­dėl gi­mė ši­tie įsta­ty­mų pro­jek­tai, taip pat jų es­mi­nes nuo­sta­tas.

Šian­dien pra­ėjo dau­giau ne­gu dve­ji me­tai po nau­jo Dar­bo ko­dek­so įsi­ga­lio­ji­mo ir mes tu­ri­me pir­mi­nius re­zul­ta­tus. Nei vie­na, nei ki­ta pu­sė, ku­ri smar­kiai prieš­ta­ra­vo Dar­bo ko­dek­so li­be­ra­li­za­vi­mui, ar­ba ta, ku­ri rė­mė, ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kad lai­mė­jo. Mes tu­ri­me ne­blo­gą si­tu­a­ci­ją dar­bo rin­ko­je, tu­ri­me ne­blo­gai be­si­vys­tan­čias dar­bo ta­ry­bas, pro­fe­si­nių są­jun­gų sri­ty­je tu­ri­me taip pat pa­gy­vė­ji­mą, vyks­ta so­cia­li­nis dia­lo­gas įmo­nių lyg­me­niu, ku­riamos pro­fe­si­nės są­jun­gos, jos pra­de­da ak­ty­viai da­ly­vau­ti su­kur­to­se dar­bo ta­ry­bo­se. Ta­čiau, pri­im­da­mi, li­be­ra­li­zuo­da­mi Dar­bo ko­dek­są, mes ža­dė­jo­me, kad pa­teik­si­me tam tik­rą įsta­ty­mų pa­ke­tą, ku­ris pa­pil­do­mai prie Dar­bo ko­dek­so pa­ge­rins dar­buo­to­jams in­di­vi­du­a­lių ir ko­lek­ty­vi­nių sub­jek­tų at­sto­va­vi­mo pa­dė­tį. Šiuo at­ve­ju pri­sta­tau tris pa­grin­di­nes vi­so ši­to pa­ke­to idė­jas.

Nau­jas So­cia­li­nio dia­lo­go įsta­ty­mas rei­ka­lin­gas kaip spe­cia­li­zuo­tas tei­sės ak­tas prie ba­zi­nio Dar­bo ko­dek­so tam, kad mes aiš­kiau reg­la­men­tuo­tu­me aukš­tes­nio lyg­mens ko­lek­ty­vi­nes de­ry­bas. Kaip jūs pui­kiai ži­no­te, Dar­bo ko­dek­sas yra orien­tuo­tas į in­di­vi­du­a­lias de­ry­bas tarp darb­da­vio ir dar­buo­to­jo, tarp įmo­nės ir dar­buo­to­jo. Tuo tar­pu aukš­tes­nio lyg­mens pro­ce­sai, ži­no­ma, yra reg­la­men­tuo­ti Dar­bo ko­dek­se, ta­čiau trūks­ta dau­ge­lio de­ta­lių nuo­sta­tų, kad bū­tų aiš­ku, kaip tos de­ry­bos tu­ri bū­ti ska­ti­na­mos ir kaip jos tu­ri vyk­ti. Tai­gi So­cia­li­nio dia­lo­go įsta­ty­mas, pa­na­šiai kaip Pro­fe­si­nių są­jun­gų įsta­ty­mas ir dau­ge­lis ki­tų įsta­ty­mų, rei­ka­lin­gas kaip spe­cia­li­zuo­tas tei­sės ak­tas, pa­pil­dan­tis ir įga­li­nan­tis aukš­tes­nio lyg­mens de­ry­bas.

 Ki­ti du įsta­ty­mai taip pat yra tie­sio­giai su­si­ję su de­ry­bi­nės ga­lios stip­ri­ni­mu. Vie­nas iš jų – Dar­bo ko­dek­so pa­kei­ti­mas, ku­riuo aš siū­lau nu­sta­ty­ti… Tiks­liau, jo­kiu bū­du ne­ga­liu sa­ky­ti, kad aš, nes čia yra ke­tu­rių Sei­mo na­rių įsta­ty­mų pa­ke­tas – A. Pa­pir­tie­nės, V. Ba­ko, taip pat ren­giant ši­tą įsta­ty­mo pa­ke­tą dir­bo dar­bo gru­pė prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Mes siū­lo­me nu­sta­ty­ti, kad pri­imant į dar­bą ir pa­tei­kiant skel­bi­mą dėl dar­buo­to­jo pa­ieš­kos bū­tų nu­ro­do­mas dar­bo už­mo­kes­čio in­ter­va­las, tai yra kad žmo­gus, at­ei­nan­tis į po­kal­bį dėl dar­bo, tu­rė­tų dau­giau in­for­ma­ci­jos apie siū­lo­mas są­ly­gas ir iš tik­rų­jų ne­gaiš­tų lai­ko vaikš­čio­da­mas po dar­bo po­kal­bius, ne­ži­no­da­mas, kas jam bus pa­siū­ly­ta.

In­for­ma­ci­ja vi­sa­da yra ga­lia. In­for­ma­ci­ja vi­sa­da su­stip­ri­na tą sil­pnes­nę de­ry­bų pu­sę. Ma­nau, kad su­tik­si­te su tuo, kad dar­bo už­mo­kes­tis, pa­ja­mos yra vie­na iš pa­grin­di­nių pro­ble­mų Lie­tu­vo­je. Lais­vo­je rin­ko­je mes tu­ri­me la­bai ri­bo­tas ga­li­my­bes tas pa­ja­mas vie­naip ar ki­taip pa­veik­ti, ta­čiau tin­ka­mas in­for­ma­vi­mas, skaid­ru­mas ir aiš­ku­mas – tai tas mi­ni­mu­mas, ku­rį mes ga­li­me pa­da­ry­ti dėl žmo­nių, kad jų po­kal­biai su darb­da­viais bū­tų sėk­min­ges­ni tai sil­pnes­nei pu­sei.

Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­me mes siū­lo­me pra­plės­ti 6 straips­nio iš­im­tį. Mes pa­ste­bė­jo­me to­kią įdo­mią, tik­rai įdo­mią nuo­sta­tą Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­me, kad ver­slas, ver­slo aso­cia­ci­jos ga­li leng­vai tar­tis tar­pu­sa­vy­je dėl tech­no­lo­gi­nės pa­žan­gos ir tai nė­ra kon­ku­ren­ci­jos pa­žei­di­mas. Tar­ki­me, pre­ky­bos cen­trai ga­li su­si­tar­ti dėl nau­jes­nių, pra­ban­ges­nių, iš­ma­nes­nių ka­sos apa­ra­tų, bet jie, pa­vyz­džiui, ne­ga­li ar­ba ga­li­mai ne­ga­li tar­tis dėl dar­buo­to­jų ne dar­bo per Ka­lė­das ar per Ve­ly­kas.

Šiuo at­ve­ju aš siū­lau pa­pil­dy­ti, at­si­pra­šau, mes siū­lo­me pa­pil­dy­ti Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mą, kad su­si­ta­ri­mai, ati­tin­kan­tys vie­šą­jį in­te­re­są dėl dar­buo­to­jų so­cia­li­nės pa­dė­ties ge­ri­ni­mo, taip pat ne­bū­tų lai­ko­mi kon­ku­ren­ci­jos pa­žei­di­mu, nes, su­pran­ta­ma, kon­ku­ren­ci­jos tei­sė gi­na var­to­to­jų tei­sę į ma­žes­nę kai­ną, ri­bo­ja bet ko­kius su­si­ta­ri­mus dėl kai­no­da­ros ir taip to­liau, bet kai mes ta­ria­mės dėl ge­res­nės so­cia­li­nės pa­dė­ties vi­siems dar­buo­to­jams, ko­dėl tai tu­ri bū­ti kon­ku­ren­ci­jos pa­žei­di­mas.

De­ta­li­zuo­jant So­cia­li­nio dia­lo­go įsta­ty­mą ir at­sa­kant į Tei­sės de­par­ta­men­to kri­ti­ką, la­bai su­pran­ta­ma, kai at­si­ran­da nau­jas spe­cia­li­zuo­tas įsta­ty­mas, yra daug klaus­tu­kų. Mes tik­rai jo­kios sku­bos čia ne­tai­ky­si­me, la­bai ra­miai nag­ri­nė­si­me žings­nis po žings­nio ši­to įsta­ty­mo re­gu­lia­vi­mą ir ban­dy­si­me jį to­bu­lin­ti. Iš tie­sų aukš­tes­nio lyg­mens de­ry­bos Lie­tu­vo­je vyks­ta van­giai. Mes tu­ri­me pro­ver­žį vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. Taip, tu­ri­me mo­ky­to­jų ša­ki­nes, taip, tu­ri­me svei­ka­tos sri­ties ša­ki­nes su­tar­tis, taip, tu­ri­me so­cia­li­nės ap­sau­gos sri­ty­je.

Pri­va­čia­me sek­to­riu­je ša­ki­nių su­tar­čių be­veik nė­ra. Ga­na su­dė­tin­ga vyk­dy­ti de­ry­bas. Ak­ty­vu­mas ir darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jų, ir pro­fe­si­nių są­jun­gų gal­būt nė­ra pa­kan­ka­mas ir čia mes siū­lo­me ke­le­tą ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­gal­bi­nių prie­mo­nių (jos nė­ra pri­va­lo­mos, aš šiek tiek pa­mi­nė­siu), ku­rios ga­li­mai, aš ti­kiuo­si, pa­dės aukš­tes­nio lyg­mens de­ry­bas pa­ska­tin­ti. Pa­vyz­džiui, pri­va­čia­me sek­to­riu­je mes įga­lin­si­me Ūkio mi­nis­te­ri­ją pa­dė­ti sek­to­ri­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, ar darb­da­vių, ar dar­buo­to­jų, ana­li­zuo­ti dar­bo na­šu­mą, dar­bo už­mo­kes­čio di­na­mi­ką ir kas­met teik­ti Tri­ša­lei ta­ry­bai spe­cia­li­zuo­tus mo­ni­to­rin­go re­zul­ta­tus, ana­li­zes ir pa­sta­bas dėl tam tik­rų ša­kų pa­dė­ties, ga­li­mai net dar­buo­to­jų kaš­tų ir mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo vie­na­me ar ki­ta­me sek­to­riu­je re­ko­men­da­ci­jas.

Vie­ša­ja­me sek­to­riu­je mes la­bai aiš­kiai reg­la­men­tuo­ja­me na­cio­na­li­nes de­ry­bas tuo įsta­ty­mu. Kaip jūs vi­si ži­no­te, mus ban­dė spaus­ti ap­lin­ky­bės prieš pat Nau­juo­sius dėl biu­dže­to per­žiū­ros, vy­ko strei­kai. Šia­me įsta­ty­me siū­lo­me la­bai aiš­kiai, kad pa­va­sa­rį vyks­ta pa­grin­di­nės de­ry­bos dėl pa­grin­di­nių ro­dik­lių na­cio­na­li­nė­je ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je, ir mes aiš­kiai, de­ta­liai ap­ra­šo­me, kaip, ko­kia in­for­ma­ci­ja tu­ri bū­ti tei­kia­ma prie de­ry­bų sta­lo tam, kad tos de­ry­bos dėl na­cio­na­li­nės ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties, dėl ba­zi­nio dy­džio bū­tų vai­sin­gos ir abi pu­sės tu­rė­tų daug­maž vie­no­dą su­vo­ki­mą apie vals­ty­bės fi­nan­sus, jų pro­jek­ci­jas, prog­no­zes ir taip to­liau.

Taip pat siū­lo­me nau­ją me­cha­niz­mą – ko­lek­ty­vi­nių de­ry­bų ska­ti­ni­mo ko­mi­si­jas, ku­rios bū­tų ku­ria­mos mo­men­tiš­kai ad hoc ir pa­dė­tų tam tik­riems sek­to­riams ieš­ko­ti kom­pro­mi­sų, ieš­ko­ti spren­di­mų. To­se ko­mi­si­jo­se dirb­tų eks­per­tai. Im­ki­me far­ma­ci­jos pra­mo­nę. At­si­ran­da ini­cia­ty­va, ne­svar­bu, iš ku­rios pu­sės, ar iš darb­da­vio, ar iš pro­fe­si­nės są­jun­gos, ir su ta ini­cia­ty­va yra tei­sė kreip­tis į So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ją bei Tri­ša­lę ta­ry­bą tam, kad bū­tų su­kur­ta eks­per­tų pa­gal­bi­nin­kų gru­pė, ji bū­tų ap­mo­ka­ma pa­gal Ko­mi­si­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mą ir pa­dė­tų per tas de­ry­bas iš tik­rų­jų pa­siek­ti re­zul­ta­tų.

Aš pa­na­šiai la­bai šiurkš­čią ana­lo­gi­ją ga­lė­čiau pa­mi­nė­ti. Da­bar dėl vai­ko tei­sių mes tu­ri­me pro­ble­mą. Kai tu­ri­me iš­šū­kį, su­ku­ria­ma at­ve­jo va­dy­ba, spe­cia­li ko­mi­si­ja, ku­ri pa­de­da kon­kre­čiai šei­mai spręs­ti pro­ble­mas. Šiuo at­ve­ju bū­tų pa­gal­bi­nė ko­mi­si­ja bū­tent dėl so­cia­li­nio dia­lo­go pro­ver­žio, tam tik­ros ini­cia­ty­vos, ku­rią rei­kė­tų rem­ti ir vi­so­ke­rio­pai pa­dė­ti, nes tai ves mus prie ge­res­nių su­si­ta­ri­mų ir ge­res­nių al­gų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti še­ši Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia E. Pu­pi­nis. Pra­šom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tie­sų įsta­ty­mo pra­džio­je nu­ro­dy­ta, kad pa­skir­tis yra įsta­ty­mu nu­sta­ty­ti so­cia­li­nio dia­lo­go prin­ci­pus, ska­tin­ti so­cia­li­nio dia­lo­go prie­mo­nes tarp pro­fe­si­nių są­jun­gų ir darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jų. Ta­čiau to­liau 5 straips­ny­je jūs jau len­da­te į tam tik­rus vals­ty­bės rei­ka­lus, kur pa­ra­šy­ta, kad vals­ty­bės pa­ra­mos so­cia­li­niams part­ne­riams for­mos ga­li bū­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis, ska­ti­na­mie­ji įvai­rūs ba­lai. Tai yra at­ski­rų įsta­ty­mų tam tik­ra prie­der­mė re­gu­liuo­ti tuos san­ty­kius, tą pa­tį ra­šo ir Tei­sės de­par­ta­men­tas. Tai­gi ar tai bus tai­ko­ma at­ski­riems sek­to­riams, nes ne­įma­no­ma, kad gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis bū­tų tai­ko­mas siu­vė­joms ar ­kam nors. Ar ne­ver­tė­tų tą pa­ša­lin­ti ir ta­da tas įsta­ty­mas bus ben­dres­nio po­bū­džio ir tur­būt ne­su­kels to­kių prieš­ta­ra­vi­mų su ki­tais įsta­ty­mais? Ačiū.

T. TOMILINAS (LVŽSF). La­bai ačiū už jū­sų klau­si­mą ir pa­sta­bą. Aš tik­rai ma­nau, kad į ją ga­li­ma at­si­žvelg­ti, ir tik­rai jums ga­liu pri­tar­ti. Bet aš tie­siog pa­mi­nė­siu. Mes va­do­va­vo­mės pa­na­šia ana­lo­gi­ja: Smul­kiojo ir vi­du­ti­nio ver­slo plėt­ros įsta­ty­me yra įtvir­tin­ta ne­ma­žai vals­ty­bės pa­ra­mos for­mų smul­kiajam ver­slui, bet jos de­ta­li­zuo­tos ki­tuo­se įsta­ty­muo­se. Ana­lo­gi­ja Lie­tu­vos tei­sė­je yra ir čia, ma­nau, nė­ra joks ste­buk­las. Juo la­biau mes jau šian­dien tu­ri­me kai ku­rias iš tų 5 straips­ny­je mi­nė­tų pa­ra­mos for­mų, pa­vyz­džiui, gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio sub­si­di­ją vie­nu pa­pil­do­mu pro­cen­tu. Tam mes pri­ta­rė­me per­nai ir šiuo at­ve­ju tai jau yra įgy­ven­din­ta. Ma­nau, kad toks plėt­ros įsta­ty­mas ga­li nu­ma­ty­ti ir ben­dres­nio po­bū­džio są­ra­šą tos ga­li­mos pa­gal­bos, bet tik­rai nu­si­lei­siu, jei­gu yra to­kia tei­si­nin­kų pa­sta­ba. Bū­tų ga­li­ma to at­si­sa­ky­ti, tik­rai nė­ra di­de­lės pro­ble­mos.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tik­rų­jų la­bai svei­kin­ti­nas pro­jek­tas ir to so­cia­li­nio dia­lo­go rei­kia vis dau­giau. Bet iš tik­rų­jų Kon­ku­ren­ci­jos tary­bo­je daž­nai su­si­da­ro ki­ta si­tu­a­ci­ja, ji daž­nai ne­lei­džia ra­šy­ti į pir­ki­mo su­tar­tis griež­tes­nių są­ly­gų, ne­va taip ri­bo­ja­ma kon­ku­ren­ci­ja. Pa­pras­tas pa­vyz­dys. Vie­no­je įmo­nė­je prof­są­jun­gos su­si­ta­ria dėl di­des­nio at­ly­gi­ni­mo, dar­buo­to­jai gaus di­des­nius at­ly­gi­ni­mus, o ki­to­je įmo­nė­je nė­ra to­kios su­tar­ties ir ta įmo­nė mo­ka daug ma­žes­nius at­ly­gi­ni­mus. Bet at­ėju­sios į kon­kur­są tos įmo­nės at­si­ran­da skir­tin­go­se są­ly­go­se ir Kon­ku­ren­ci­jos tary­ba sa­ko, kad griež­tes­nių są­ly­gų dėl at­ly­gi­ni­mų ne­ga­li­ma ra­šy­ti į pir­ki­mo są­ly­gas, nes tai ri­bo­ja kon­ku­ren­ci­ją. Tai ar ne­ma­to­te pras­mės, kad net­gi pir­ki­muo­se rei­kė­tų tą dar­buo­to­jams mo­ka­mų at­ly­gi­ni­mų ei­lu­tę pa­da­ry­ti stip­res­nę, kad tie dar­buo­to­jai bū­tų la­biau ap­sau­go­ti?

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs pa­mi­nė­jo­te tur­būt vie­ną iš es­mi­nių mū­sų vie­šo­sios tei­sės di­le­mų ir pro­ble­mų. Mes tu­ri­me tik­rai la­bai il­gą pa­tir­tį Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo ir Vie­šų­jų pir­ki­mų, ap­skri­tai kon­ku­ren­ci­jos tei­sės griež­ti­ni­mo, mes tu­ri­me pa­kan­ka­mai ne­ga­ty­vų nu­si­sta­ty­mą sa­vi­val­dy­bių at­žvil­giu kaip iner­ci­ją daug me­tų Lie­tu­vo­je. Aš jau ne­mi­nė­siu, kas dėl to kal­tas, bet to­kia iner­ci­ja yra. Šiuo at­ve­ju šis pro­jek­tas vie­nas iš tų pa­vyz­džių, kai mes ban­do­me pa­žiū­rė­ti į kon­ku­ren­ci­jos tei­sę iš so­cia­li­nės pu­sės, taip šiek tiek pa­leng­vin­da­mi vals­ty­bės re­gu­lia­vi­mą, šiek tiek at­pa­lai­duo­da­mi tą la­bai griež­tą, sa­ky­čiau, net to­kį rep­re­si­nį kon­ku­ren­ci­jos tai­ky­mą. Šiuo at­ve­ju, ma­nau, tai bū­tų ge­ra pra­džia ap­skri­tai pra­dė­ti tą pla­čią dis­ku­si­ją taip pat ir apie vie­šuo­sius pir­ki­mus. La­bai svei­ki­nu ir la­bai no­rė­čiau, kad ir jū­sų, ir mū­sų ko­mi­te­te tai vyk­tų daž­niau.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). At­si­sa­kau, dė­kui.

PIRMININKĖ. Tuo­met R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, dar­bo tei­sė yra sri­tis, apie ku­rią mes da­bar kal­ba­me – so­cia­li­nio dia­lo­go ska­ti­ni­mas, pa­gal idė­ją fak­tiš­kai reg­la­men­tuo­ja­ma Dar­bo ko­dek­su, dar­bo tei­se. Tai yra ypa­č spe­cia­li­zuo­ta sri­tis, kur ko­dek­sas be­veik vis­ką da­ro. Da­bar mes no­ri­me tą pa­da­ry­ti že­mes­nio ly­gio do­ku­men­tu. Kiek aš da­bar su­si­pa­ži­nęs, iš prin­ci­po tą do­ku­men­tą svars­ty­ti rei­kia, bet jei­gu mes ne­įtvir­tin­si­me tų nuo­sta­tų Dar­bo ko­dek­se, tai vis tiek vi­si va­do­vau­sis Dar­bo ko­dek­su ir tas že­mes­nio ly­gio jū­sų nor­mi­nis ak­tas tie­siog ne­veiks prak­ti­ko­je. Ar ne­ma­ny­tu­mė­te, kad vis dėl­to rei­kia pa­grin­di­nes nuo­sta­tas per­kel­ti į Dar­bo ko­dek­są, ki­taip ji­sai ne­tu­rės to veiks­min­gu­mo?

T. TOMILINAS (LVŽSF). La­bai ačiū už ši­tą klau­si­mą, tik­rai jo lau­kiau. Pa­ban­dy­siu ar­gu­men­tuo­ti, ko­dėl pa­si­rin­ko­me šį ke­lią. Taip, jūs tei­sus – te­oriš­kai mes ga­li­me vi­sas tas nuo­sta­tas tie­siog kaip vie­ną iš Dar­bo ko­dek­so to­bu­li­ni­mo pa­ke­tų pa­teik­ti, pa­gal sa­vo es­mę di­de­lio skir­tu­mo tik­rai ne­bū­tų. Ta­čiau tu­rint min­ty, kad Dar­bo ko­dek­so nuo­sta­tos vis tiek orien­tuo­ja­si į in­di­vi­du­a­lų lyg­me­nį ir įmo­nės lyg­me­nį ir de­ry­bos dėl dar­bo tei­sės bu­vo to­kios sun­kios, mes tu­rė­jo­me pri­im­ti la­bai sun­kius spren­di­mus, gry­nai tech­niš­kai yra leng­viau svars­ty­ti įsta­ty­mą, ku­ris iš prin­ci­po jo­kių di­de­lių kon­flik­tų ne­su­ke­lia. Nė­ra ko­kio nors ypa­tin­go ver­slo an­ti­in­te­re­so dėl ši­to įsta­ty­mo. Yra tik­rai di­de­lis pa­lai­ky­mas, ma­nau, kad bus di­de­lis pa­lai­ky­mas. Mes per­ėjo­me, be­je, pir­mą sta­di­ją Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je, ji jau su­si­pa­ži­no su ši­tuo įsta­ty­mu. Nau­da bus tik­rai ir darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­joms iš to, kad so­cia­li­nis dia­lo­gas stip­rės.

Mes pa­si­rin­ko­me to­kį ke­lią, kad šiek tiek ša­lia tų pa­grin­di­nių de­ry­bų dėl Dar­bo ko­dek­so vyk­tų so­cia­li­nio dia­lo­go kaip tiks­lo stip­ri­ni­mas. Mes la­bai pre­ci­ziš­kai sten­gė­mės ra­šy­ti nuo­sta­tas. O ta­me pa­ren­gia­ma­ja­me dar­be da­ly­va­vo ir So­cia­li­nės ap­sau­gos ir darbo mi­nis­te­ri­jos eks­per­tai, ir prof­są­jun­gų, ir ver­slo, tei­si­nin­kai, eks­per­tai, kad nie­kas, nė vie­na nuo­sta­ta ne­pri­eš­ta­rau­tų Dar­bo ko­dek­sui. Kai taip yra, kai ne­pri­eš­ta­rau­ja nie­kas, iš es­mės pro­ble­mos, kad yra spe­cia­li­zuo­tas tei­sės ak­tas, nė­ra, kaip yra, pa­vyz­džiui, Profesinių ­są­jun­gų įsta­ty­mas. Tas pats ir ver­slo sri­ty­je. Yra Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mas ir yra Smul­kiojo ir vi­du­ti­nio ver­slo plėt­ros įsta­ty­mas. Jie su­de­rin­ti ir ga­li eg­zis­tuo­ti ša­lia. Bet aš su ju­mis su­tin­ku. Iš prin­ci­po ta te­ori­nė dis­ku­si­ja yra ga­li­ma ir mes So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­te ga­li­me nu­spręs­ti įvai­riai.

Aš tik­tai no­riu ati­da­ry­ti ši­tą fai­lą, ši­tą dis­ku­si­ją (at­si­pra­šau už an­gliš­ką žo­dį). Ma­nau, kad kai ku­rios nuo­sta­tos ypa­č sku­biai rei­ka­lin­gos, ma­tant de­ry­bas dėl ba­zi­nio dy­džio. Aš la­bai džiau­giuo­si ta dar­bo gru­pe, ku­ri yra prie Vy­riau­sy­bės su­kur­ta. Ten tik­rai pra­si­dė­jo gi­lu­mi­nis po­kal­bis apie tai, ko­kie tu­ri bū­ti po­ky­čiai, kal­bant apie vie­šo­jo sek­to­riaus fi­nan­sa­vi­mą, kaip tu­rė­tų bū­ti pro­jek­tuo­ja­ma dar­bo už­mo­kes­čio stra­te­gi­ja iki 2025 me­tų. Tai, kas da­bar vyks­ta Vy­riau­sy­bė­je, iš es­mės la­bai pri­me­na nor­ma­lias de­ry­bas. Ši­tuo įsta­ty­mu aš no­riu pa­dė­ti tai su­reg­la­men­tuo­ti ir iš es­mės pa­da­ry­ti tai, kas pa­da­ry­ta daug­maž prieš 100 me­tų Va­ka­rų Eu­ro­po­je. So­cia­li­nio dia­lo­go ska­ti­ni­mo įsta­ty­mai at­si­ra­do Skan­di­na­vi­jo­je XX am­žiaus pra­džio­je. Taip ir va­di­no­si, be­je.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, pa­ti idė­ja, ma­nau, tik­rai pui­ki. Kiek su­pran­tu, ir su pro­fe­si­nių są­jun­gų at­sto­vais yra de­rin­ta, jie tam pri­ta­ria, bet tik­riau­siai ky­la na­tū­ra­lus klau­si­mas, nes kai ku­riems ver­sli­nin­kams tik­riau­siai bus tam tik­rų nuos­to­lių, jei­gu rei­kės kel­ti at­ly­gi­ni­mą ar per­si­de­rė­ti su dar­buo­to­jais. Tur­būt su­pran­ta­ma, ar ne? Gal­būt jau jūs ži­no­te, ko­kia jų nuo­mo­nė ir ko­kios grės­mės, ko­kias jie gal­būt įžvel­gia grės­mes, kad tai ga­lė­tų su­truk­dy­ti pri­ėmi­mui, nes tur­būt vie­šo­jo­je erd­vė­je mes gir­dė­si­me jų nuo­mo­nę, ko­men­ta­rus ir gal­būt ki­to­kias nuo­mo­nes? Ačiū už at­sa­ky­mą.

T. TOMILINAS (LVŽSF). La­bai ačiū. Iš es­mės pa­grin­di­nė to­kia kaip ir vie­na iš ga­li­mų ne­ga­ty­viai ver­ti­na­mų nuo­sta­tų iš ver­slo pu­sės tik­rai nė­ra So­cia­li­nio dia­lo­go įsta­ty­mo teks­te, bet yra Dar­bo ko­dek­so 25 straips­nio nuo­sta­to­je, kad rei­kė­tų skelb­ti dar­bo už­mo­kes­čio in­ter­va­lus skel­bi­muo­se. Aš at­sklei­siu pa­slap­tį – ši­tą idė­ją pa­siū­lė ver­slo aso­cia­ci­jos vie­nas iš va­do­vų. Aš ne­mi­nė­siu tos aso­cia­ci­jos.

Čia yra ver­slo idė­ja, to są­ži­nin­go lie­tu­viš­ko ver­slo, ku­ris ma­no, kad at­ėjo lai­kas iš kar­to tie­siai ro­dy­ti žmo­nėms, kiek mes ga­li­me mo­kė­ti, kad mū­sų žmo­nės ne­varg­tų ir ne­ieš­ko­tų to dar­bo, ku­rio jie iš tik­rų­jų ne­no­ri, nes al­ga per ma­ža. Tai čia yra ver­slo idė­ja, aš su vi­sa at­sa­ko­my­be sa­kau. La­bai džiau­giuo­si, kad ver­slas pa­tei­kė to­kias, sa­ky­čiau, ino­va­ty­vias idė­jas dar­buo­to­jų nau­dai. Dėl to ne­ma­tau pro­ble­mos.

Be­je, pa­grin­di­niai ši­tos rin­kos žai­dė­jai, kiek ma­čiau vie­šo­jo­je erd­vė­je straips­niuo­se, tik­rai pri­ta­ria tai idė­jai. Kal­bant apie įvai­rius CV pus­la­pius, tuo vi­si tik džiau­gia­si, nes tik­rai la­bai daž­nai ir tai­ko tą prak­ti­ką, ir ma­to daug di­des­nę nau­dą, kai yra skel­bia­mas at­ly­gi­ni­mų mi­ni­mu­mas ir in­ter­va­las.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia J. Ole­kas. Pra­šom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų svei­ki­nu ir džiau­giuo­si, kad ju­da­me į prie­kį dėl so­cia­li­nio dia­lo­go, bet, čia jau ko­le­gos klau­sė, kad gal­būt bū­tų ki­tų bū­dų: ar Dar­bo ko­dek­se, ar ki­tur stip­rin­ti ir pro­fe­si­nių są­jun­gų ga­lias, ir pa­na­šiai. Bet ma­no klau­si­mas yra – ar ten, ar čia – vis dėl­to dėl tos at­sa­ko­my­bės už so­cia­li­nia­me dia­lo­ge pa­siek­tų su­si­ta­ri­mų įgy­ven­di­ni­mą. Mes ži­no­me pui­kų su­si­ta­ri­mą tarp svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro ir gy­dy­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos, kad ki­tais me­tais vi­du­ti­nis gy­dy­to­jų at­ly­gi­ni­mas bus trys vi­du­ti­niai ša­lies at­ly­gi­ni­mai, o slau­gy­to­jų – vie­nas su pu­se. Mes ma­to­me, kad tie prak­ti­niai žings­niai, ku­rie yra da­bar pa­da­ry­ti, ir tuos, ku­riuos Vy­riau­sy­bė… jau ei­na link šio su­si­ta­ri­mo ne­įgy­ven­di­ni­mo. Kaip jūs ma­no­te, ar šiuo at­ski­ru įsta­ty­mu, ar kuo ki­tu mes vis dėl­to tu­rė­tu­me tvir­tai lai­ky­tis pa­siek­tų su­si­ta­ri­mų ir juos įgy­ven­din­ti? Kur čia ta at­sa­ko­my­bė?

T. TOMILINAS (LVŽSF). Su­pran­tu, la­bai ge­rai su­pran­tu jū­sų klau­si­mą ir vi­sa­da jau­čiu pa­na­šiai, kur tie su­si­ta­ri­mai ir ko­dėl jų kar­tais ne­si­lai­ko­ma, bet, be­je, vie­na iš šio įsta­ty­mo nuo­sta­tų ir yra (čia net ne nuo­sta­ta, kaip prin­ci­pas yra įtvir­tin­ta) pa­gar­ba mi­ni­ma­liau­siems su­si­ta­ri­mams, kad bū­tent mes pra­dė­tu­me (kad ir vi­sas re­for­mas vie­ša­ja­me sek­to­riu­je) nuo to, kas jau yra įtvir­tin­ta, kad bent jau ne­griau­tu­me to, kas yra. Vie­nas iš prin­ci­pų yra taip įtvir­tin­tas, bet, su­pran­tu… Ma­nau, kad at­sa­ky­mas yra ben­dras. Kuo dau­giau mes šio­je sa­lė­je kal­bė­si­me ne apie ko­kius nors skan­da­lus ar in­di­vi­du­a­lius at­ve­jus, bet kuo dau­giau kal­bė­si­me apie so­cia­li­nį dia­lo­gą, kuo dau­giau rem­si­mės ki­tų ša­lių prak­ti­ka ir pa­tir­ti­mi, kuo dau­giau ta te­ma įgaus pa­grei­tį, tuo, man at­ro­do, tas lai­ky­ma­sis su­si­ta­ri­mo – ar tai bū­tų mi­nis­te­ri­ja, ar tai bū­tų darb­da­vių aso­cia­ci­ja – bus gar­bė. Nė­ra ge­res­nio bū­do kaip sa­vi­re­gu­lia­ci­ja, tai yra vie­nų part­ne­rių prie­žiū­ra ki­tiems, tai yra jei­gu su­si­ta­ri­mas lau­žo­mas, ati­tin­ka­mai ki­ta pu­sė tu­ri tei­sę, kaip ži­no­te, Lie­tu­vo­je, pa­vyz­džiui, į strei­ką, ir tai vyks­ta. Ir tik­rai nau­jas Dar­bo ko­dek­sas ne­su­stab­dė mū­sų ir ne­su­ma­ži­no mū­sų ga­li­my­bės re­a­li­zuo­ti sa­vo kon­sti­tu­ci­nę tei­sę.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sų no­rin­čių pa­klaus­ti klau­si­mus. Mo­ty­vus pa­gei­dau­ja iš­sa­ky­ti už – V. Ąžuo­las. Pra­šom.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). La­bai trum­pai. Ko­le­gos, iš tik­rų­jų to so­cia­li­nio dia­lo­go rei­kia ir rei­kia vis pla­tes­nio. Iš tik­rų­jų liūd­na, kad šiuo me­tu, sa­ky­kim, au­to­bu­sų par­ko prof­są­jun­gos, sa­vi­val­dy­bių įmo­nių dar­buo­to­jai, de­ja, ne­su­ran­da to su­ta­ri­mo. Ir pa­vyz­dys, kad jie gau­na be­veik mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą, o ad­mi­nist­ra­ci­ja gau­na per 1 tūkst. eu­rų at­ly­gi­ni­mą. To­kie pa­vyz­džiai ska­ti­na, kad kuo dau­giau mes tą dia­lo­gą tu­ri­me ska­tin­ti, ir tai tu­rė­tų pra­si­dė­ti nuo vals­ty­bės įmo­nių, sa­vi­val­dy­bių įmo­nių, kad bū­tų pa­vyz­dys ver­slui, kad tą dia­lo­gą ga­li­ma ras­ti ir jis yra rei­ka­lin­gas. Kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – J. Ole­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Aš ne tiek dėl mo­ty­vų prieš įsta­ty­mą, o ypač prieš so­cia­li­nį dia­lo­gą, bet aš no­rė­čiau pa­brėž­ti (net ir šia­me pro­jek­te) tos at­sa­ko­my­bės ne­bu­vi­mą už pa­siek­tų su­si­ta­ri­mų įgy­ven­di­ni­mą. Aš jau pa­si­kar­to­siu tur­būt, bet iš tik­rų­jų mes tu­ri­me gra­žių su­si­ta­ri­mų, ku­riuos įgy­ven­di­nus mū­sų Lie­tu­vos žmo­nės tik­rai ga­lė­tų pa­si­džiaug­ti, ir su­si­ti­ki­muo­se su žmo­nė­mis kal­buo­si, ir vis gir­džiu tą at­sa­ky­mą: taip, mes iš tik­rų­jų čia dir­ba­me ir ati­duo­da­me sa­vo jė­gas ne tik dėl už­dar­bio, bet už­dar­bis yra svar­bu. Tai jei­gu mes tu­ri­me to­kį su­ta­ri­mą, ko­kį pa­si­ra­šė svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras su Lie­tu­vos gy­dy­to­jų są­jun­ga, o ja­me įra­šy­ta, aš ma­nau, šiek tiek per ma­žai, kad tai lie­čia, ar­ba su­si­ję tik­tai su pro­fe­si­nių są­jun­gų na­riais, o ne ap­ima vi­są sek­to­rių, bet net ir pro­fe­si­nių są­jun­gų na­riams, kur ten pa­si­ra­šy­ta, la­bai to­li iki to su­si­ta­ri­mo įgy­ven­di­ni­mo. Ir kai mes dis­ku­tuo­ja­me Sei­me, kad no­rint nepa­si­klys­ti rei­kia sa­vo pa­ža­dus vyk­dy­ti, da­bar gir­di­me, kad su­da­ry­ta Vy­riau­sy­bės dar­bo gru­pė vėl grįž­ta prie pa­ra­šo kves­tio­na­vi­mo ir nu­ke­lia­mas su­si­ta­ri­mo įgy­ven­di­ni­mas dar dve­jiems ar tre­jiems me­tams į prie­kį. Ta­da to so­cia­li­nio dia­lo­go, to tik­ro­jo so­cia­li­nio dia­lo­go, kai po il­gų il­gų gin­čų die­no­mis ir va­ka­rais pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas dėl vi­sų pu­sių įgy­ven­di­ni­mo, mes ne­tu­ri­me. Aš, pa­si­lik­da­mas abe­jo­nes, vis dėl­to ska­tin­čiau, kad tas, kas yra su­tar­ta, tu­rė­tų bū­ti šven­tai įgy­ven­din­ta, o ne ruo­šia­mi nau­ji įsta­ty­mų pro­jek­tai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti, pra­šom bal­suoti ir ap­si­spręs­ti dėl tei­kia­mo įsta­ty­mo pro­jek­to po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 62 Sei­mo na­riai: už – 52, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 10 Sei­mo na­rių. Po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mų pro­jek­tų kom­plek­sui yra pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mų ne­nu­ma­to­ma. Svars­ty­mas – pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

 

16.27 val.

Vals­ty­bės her­bo, ki­tų her­bų ir her­bi­nių žen­klų įsta­ty­mo Nr. I-130 2, 7, 8, 10 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2587 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-15 klau­si­mas – Vals­ty­bės her­bo, ki­tų her­bų ir her­bi­nių žen­klų įsta­ty­mo 2, 7, 8, 10 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP- 2587. Tei­kia S. Tu­mė­nas. Pra­šom.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pir­miau­sia vi­sus svei­ki­nu su įsi­bė­gė­jan­čiais Pa­sau­lio lie­tu­vių me­tais ir su Že­mai­ti­jos me­tais, ku­riuos mes ne­se­niai pa­skel­bė­me. Kar­tais mes me­tus, da­tas, pa­skel­bia­me ir ma­no­me, kad tik švę­si­me, bet daž­nai ši­tos at­min­ti­nos da­tos, me­tai, iš­ke­lia ir ne­ma­žai pro­ble­mų ir pa­ro­do, kad rei­kia ir įsta­ty­mo pa­tai­sų. Tai ir ma­no čia iš ei­lės du įsta­ty­mų pro­jek­tai yra su tuo su­si­ję.

Pir­ma­sis – Vals­ty­bės her­bo, ki­tų her­bų įsta­ty­mo straips­nių pa­kei­ti­mas. Pro­jek­to ren­gi­mą ini­ci­ja­vo kon­kre­ti pro­ble­ma – Lie­tu­vos et­no­gra­fi­nio re­gio­no her­bas nė­ra įtei­sin­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės her­bo, ki­tų her­bų įsta­ty­me. Ir šiuo įsta­ty­mu yra sie­kia­ma įtei­sin­ti et­no­gra­fi­nio re­gio­no her­bo tei­si­nį įsta­ty­mi­nį re­gu­lia­vi­mą, tai yra įtei­sin­ti et­no­gra­fi­nio re­gio­no her­bą ir nu­sta­ty­ti et­no­gra­fi­nio re­gio­no her­bo nau­do­ji­mo tvar­ką.

Čia rei­kė­tų iš­skir­ti dvi da­tas – iki 2016 me­tų ir anks­čiau. Jau ir prieš ke­le­tą me­tų ne kar­tą bu­vo Sei­me ban­dy­mų iš­spręs­ti ši­tas pro­ble­mas. I. De­gu­tie­nė, V. Kam­ble­vi­čius tą ban­dė da­ry­ti 2014 me­tais, ta­čiau jiems vi­sa­da bū­da­vo at­sa­ky­mas, kai jie no­rė­da­vo tas pa­tai­sas da­ry­ti, kad at­si­žvel­giant į tai, kad for­ma­liai et­no­gra­fi­niai re­gio­nai nė­ra įtei­sin­ti, pri­ėmus svars­to­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą su­si­da­ry­tų tei­si­nė spra­ga, nes ne­bū­tų sub­jek­to, at­sa­kin­go už her­bo nau­do­ji­mą. To­kie bū­da­vo jiems at­sa­ky­mai. Ta­čiau si­tu­a­ci­ja pa­si­kei­tė 2016 me­tais, kai bu­vo ofi­cia­liai vals­ty­bės įtei­sin­ti pen­ki re­gio­nai, tai yra: Aukš­tai­ti­ja, Dzū­ki­ja, Su­val­ki­ja, Že­mai­ti­ja ir Ma­žo­ji Lie­tu­va. Da­bar aiš­ku, kad at­si­ra­do ga­li­my­bių iš­spręs­ti vi­sas tas pro­ble­mas. Tų pa­tai­sų nė­ra daug. Pa­vyz­džiui, 4 punk­te tie­siog nu­ma­to­ma, kad her­bas, ku­ris ga­li bū­ti vals­ty­bės, ap­skri­ties, sa­vi­val­dy­bės, mies­to, mies­te­lio, net­gi kai­mo, o ne­bu­vo tų pen­kių et­no­gra­fi­nių re­gio­nų ga­li­my­bės, ne­bu­vo vi­sai įra­šy­ta, tai tas įra­šas at­si­ran­da.

To­liau. At­si­ran­da ki­tuo­se straips­niuo­se ap­skri­ties ir et­no­gra­fi­nio re­gio­no her­bai ar­ba et­no­gra­fi­nio re­gio­no. Ofi­cia­liai šia­me įsta­ty­me yra įvar­din­ta, kad et­no­gra­fi­nio re­gio­no her­bas yra Lie­tu­vos et­no­gra­fi­nių re­gio­nų, ma­no jau vi­sų mi­nė­tų, tur­tas.

Šiaip jau, aš sa­kiau, daug kas mėgs­ta sa­ky­ti, kad yra He­ral­di­kos ko­mi­si­ja, ku­ri vi­sus tuos da­ly­kus tvar­ko. Ta­čiau ir­gi tik re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio. Pa­vyz­džiui, dar 2014 me­tais jie yra sa­kę, kad jų kom­pe­ten­ci­ja yra re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio, ir jie vi­sa­da rė­mė­si, kad ofi­cia­liai vals­ty­bės įtei­sin­to re­gio­no nė­ra, nors re­ko­men­da­vo ir svars­tė. 1994 me­tais pa­tvir­ti­no Že­mai­tijos ma­žą­jį, 1999 me­tais – di­dį­jį her­bą (dai­li­nin­kas Al­gis Kli­še­vi­čius), Dzū­ki­jos di­dį­jį ir ma­žą­jį her­bus, vė­lia­vą – 2003 me­tais, Aukš­tai­ti­jos di­dį­jį her­bą ir vė­lia­vą – 2005 me­tais. Ta­čiau tai bu­vo re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio. O da­bar tos pa­tai­sos leis nu­sta­ty­ti ir de­ra­mą vie­tą et­no­gra­fi­nio re­gio­no.

Tai­gi kvie­čiu pri­tar­ti ši­toms pa­tai­soms, ku­rias da­bar pri­sta­čiau.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už pa­tei­ki­mą, bet dar pir­ma rei­kės at­sa­ky­ti į Sei­mo na­rių klau­si­mus. Pir­ma­sis klau­sia Sei­mo na­rys A. Vin­kus. Pra­šom.

A. VINKUS (LSDDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, la­bai ačiū už to­kį su­pran­ta­mą pri­sta­ty­mą. Kiek ži­no­ma, jau ne vie­nos Sei­mo ka­den­ci­jos bu­vo ke­lia­mas tas klau­si­mas, pa­sau­lio lie­tu­viai vi­suo­se fo­ru­muo­se iš­gy­ve­no, jų bu­vo to­kios vil­tys. Ko­dėl vis bu­vo ne­pri­ima­ma ta pa­tai­sa?

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kaip sa­kiau, pa­grin­di­nė prie­žas­tis, kad iki 2016 me­tų tai ne­bu­vo nu­ma­ty­ta įsta­ty­muo­se ir vi­sa tai bu­vo dau­giau, kaip aš sa­kau, ro­man­ti­niai da­ly­kai ne­įtei­sin­ti. O da­bar jau ofi­cia­liai bus ga­li­ma rem­tis tais do­ku­men­tais. Keis­ta, pa­vyz­džiui, kai­mo, mies­te­lio her­bai ofi­cia­liai įtei­sin­ti, o vi­so re­gio­no nė­ra įtei­sin­to her­bo. Da­bar ta spra­ga bū­tų iš­tai­sy­ta.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Ole­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, ačiū, ko­le­ga, už ini­cia­ty­vą. Man at­ro­do, kad tai ir pras­min­ga, ir įdo­mu. Ma­no klau­si­mas, kas bus sub­jek­tai tos vė­lia­vos ir her­bo nau­do­ji­mo? Ar žmo­nės, gy­ve­nan­tys to­je te­ri­to­ri­jo­je, ar kas nors? Kai yra sa­vi­val­dy­bės, ap­skri­tys ar kai­mai, ma­tyt, ta­da yra tam tik­ra ad­mi­nist­ra­ci­ja. Kai ku­rie re­gio­nai per­žen­gė mū­sų te­ri­to­ri­nes ri­bas ne tik sa­vi­val­dy­bių, bet ir vals­ty­bės. Kaip šiuo at­ve­ju bū­tų?

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip, yra pro­ble­mų, kai ri­bos ne­per­ženg­tos, bet ir­gi vyks­ta įvai­rios dis­ku­si­jos, tai skliaus­tuo­se yra pa­tiks­li­ni­mų, pa­aiš­ki­ni­mų. Pa­vyz­džiui, Dzū­ki­jos, skliaus­tuo­se – Dai­na­vos, nes čia ir­gi yra ko­li­zi­ja. Su­val­ki­jos, skliaus­tuo­se yra pa­tiks­li­ni­mas – Sū­du­vos. Tai ap­ima tuos da­ly­kus. Ta­čiau čia vei­kian­čios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je tu­ri­mos min­ty­je.

Ir 5 punk­tas tar­si tą pa­tvir­ti­na, kad ne­pre­ten­duo­tų et­ni­nių že­mių… į šio įsta­ty­mo erd­vę.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Raz­ma. Tuo­met K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš dar kar­tą pa­sa­ky­siu, kad esu prieš vi­so­kių to­kių smul­kme­niš­kų ne­la­bai reikš­min­gų da­ly­kų pa­to­bu­li­ni­mų kū­ri­mą. Man keis­tos, tie­są sa­kant, to­kios idė­jos.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Na, taip, bet pro­fe­so­riui, man at­ro­do, ko ge­ro, ne­keis­ta, kad koks nors ap­skri­ties kai­me­lis, ku­rį aš ir­gi ger­biu, se­niū­ni­jos kai­me­lis ofi­cia­liai įsta­ty­me įtei­sin­tas, o vi­siems to bran­gaus et­no­gra­fi­nio re­gio­no ne­bus. Tie­siog bus dau­giau tvar­kos. Aš čia ne­ma­tau jo­kio ne­ga­ty­vo.

PIRMININKĖ. Klau­sia B. Mar­kaus­kas.

B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš kaip Mig­ra­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas no­rė­jau pa­klaus­ti. Ar su­lau­kė ko­kio nors at­gar­sio svars­to­mi įsta­ty­mų pro­jek­tai pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nė­se, nes ma­nau, kad tur­būt ak­tu­a­lu yra ne tik Lie­tu­vo­je he­ral­di­kos ir vė­lia­vos nau­do­ji­mas, bet ir pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nė­se?

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Di­džiu­lių dis­ku­si­jų, tie­siog krei­pi­mų­si ir pra­šy­mų, ir svars­ty­mų bu­vo ne dėl et­no­gra­fi­nių re­gio­nų, o dėl vė­lia­vų pa­nau­do­ji­mo, pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nių vė­lia­vų. Ten yra daug dau­giau pro­ble­mų ne­gu šia­me įsta­ty­me. Tai ki­ta­me įsta­ty­me bus dau­giau. Ta­čiau jiems ir­gi svar­bu, nes jie mąs­to, ar her­bo ele­men­tus ga­li­ma pa­nau­do­ti vė­lia­vo­se, ar ne­ga­li­ma, ar tai tei­sė­ta Lie­tu­vo­je, ar ne­tei­sė­ta. Dar ga­liu pa­sa­ky­ti, čia pro­fe­so­riui ko­le­gai K. Ma­siu­liui at­sa­ky­ti, kad Eu­ro­pos tei­sės de­par­ta­men­tas pa­sta­bų ne­tu­rė­jo, o Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to dau­giau­sia yra re­dak­ci­nio po­bū­džio pa­sta­bų.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, gal­būt ga­lė­tu­mė­te pa­aiš­kin­ti ar pa­tiks­lin­ti, ar at­sa­ky­ti, ar čia yra nor­ma­lu. Virš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tū­ros plaz­da Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vė­lia­va, bet gre­ta nė­ra Lie­tu­vos vals­ty­bės vė­lia­vos. Ar tai yra nor­ma­lu, ar taip tu­rė­tų bū­ti, ar to­kia yra tarp­tau­ti­nė ki­tų ša­lių prak­ti­ka ir pa­tir­tis?

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Yra įvai­ri pa­tir­tis ir šiaip jau aš ga­lė­čiau vi­są pa­skai­tą apie tai pa­skai­ty­ti, nes Lie­tu­vos Res­pub­li­kos… Ir no­riu pa­dė­ko­ti, mes re­tai pa­dė­ko­ja­me už di­de­lį dar­bą, ku­rį at­lie­ka Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos In­for­ma­ci­jos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to Ty­ri­mų sky­rius. Jie pa­tei­kia įvai­riau­sios Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­tir­ties, įvai­rių tra­di­ci­jų, ta­čiau vi­si tie da­ly­kai, ką jūs sa­ko­te, dau­giau yra vė­lia­vos įsta­ty­me.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, šis įsta­ty­mas bu­vo tam, kad tam tik­ros ins­ti­tu­ci­jos pri­žiū­rė­tų sa­vo her­bus ir gal­būt ati­tin­ka­mai leis­tų ar­ba ne­leis­tų juos nau­do­ti. Aš dau­giau tur­būt su­pras­čiau, jei­gu jūs iš­brauk­tu­mė­te ap­skri­ties her­bą. Jis, taip, yra, bet ad­mi­nist­ra­ci­jos ne­bė­ra. Kai bu­vo ad­mi­nist­ra­ci­jos, pa­si­li­ko tie ap­skri­ties her­bai. Iš tik­rų­jų sa­vi­val­dy­bės, aiš­ku, pri­žiū­ri, ta­ry­bos nu­sta­to tam tik­rą tvar­ką, se­niū­ni­jų tvar­ką nu­sta­to, vis­kas aiš­ku, ga­li­ma pri­žiū­rė­ti. Bet kas pri­žiū­rės et­no­gra­fi­nį her­bą? Ar tai ne per di­de­lis toks šuo­lis link Vy­riau­sy­bės, kas seks, kas da­lins, nes to­kio ad­mi­nist­ra­ci­nio vie­ne­to kaip ap­skri­ties jau ne­be­li­ko?

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Dau­giau­sia, aiš­ku, pri­žiū­rės et­no­gra­fi­nės drau­gi­jos, ku­rios ypač ak­ty­viai dir­ba, ku­rios de­rins vi­sa tai su se­niū­ni­ja, su sa­vi­val­dy­be. Yra ne­aiš­ki ei­liš­ku­mo tvar­ka, ką čia ko­le­ga už­si­mi­nė apie vė­lia­vą, ko­dėl yra tik vie­na vė­lia­va. Įsta­ty­me, ypač Vė­lia­vos įsta­ty­me, ku­rį grei­tai pa­teik­siu, nu­sta­to­ma ei­liš­ku­mo tvar­ka, hie­rar­chi­ja, kas po ko tu­ri ei­ti. O čia tos vė­lia­vos ir her­bai daž­niau­siai bū­na rep­re­zen­ta­ci­jai ir drau­gi­jos at­sa­ko­my­bė yra di­džiau­sia. Ir aiš­ku, He­ral­di­kos ko­mi­si­ja taps daug di­des­niu sver­tu.

PIRMININKĖ. V. Kam­ble­vi­čius bai­gia klaus­ti.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, pa­kei­čiant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės her­bo, ki­tų her­bų ir her­bi­nių žen­klų įsta­ty­mą nu­ma­to­ma, kad et­no­gra­fi­nių re­gio­nų her­bų eta­lo­nus Lie­tu­vos he­ral­di­kos ko­mi­si­jos tei­ki­mu tvir­ti­na Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas. Ar ne­bū­tų, ma­no ma­ny­mu, ob­jek­ty­viau, jei­gu šį da­ly­ką tvir­tin­tų ne Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, bet Sei­mas? Taip bū­tų ob­jek­ty­viau.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ma­to­te, to­kios yra da­bar tai­syk­lės, kad tvir­ti­na He­ral­di­kos ko­mi­si­jos tei­ki­mu Lie­tu­vos Pre­zi­den­tas. Kaip sa­kiau, He­ral­di­kos ko­mi­si­ja daž­niau­siai yra re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio, bet jos tei­ki­mas tu­ri bū­ti bū­ti­nai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga. Jūs at­sa­kė­te į vi­sų no­rin­čių pa­klaus­ti klau­si­mus.

Da­bar mo­ty­vai dėl tei­kia­mo įsta­ty­mo pro­jek­to.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ir dar, jei­gu ga­li­ma. Ka­dan­gi mes ti­kė­jo­mės, kad tai bus anks­čiau pa­da­ry­ta, tai rei­kė­tų pa­keis­ti da­tą – pa­keis­ti, kad įsi­ga­lio­ji­mas bū­tų 2019 m. lie­pos 1 d., nes da­bar yra ki­ta da­ta pa­ra­šy­ta čia.

PIRMININKĖ. Tai per svars­ty­mą iš­si­aiš­kin­si­me, ku­ri da­ta liks. Dė­ko­ju.

Mo­ty­vai už – kal­ba R. Šar­knic­kas. Pra­šom.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju pir­mi­nin­kei. Kvie­čiu ko­le­gas pri­tar­ti šiam tei­ki­mui vi­sų pir­ma ro­dant pa­gar­bą sa­vo kraš­tui. Tu­ri­me ge­rų pa­vyz­džių ki­to­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se, kai jos tu­ri re­gio­nų vė­lia­vas ir di­džiuo­ja­si tuo. Ne­pel­ny­tai yra už­mirš­tas šis reiš­ki­nys, kad nė­ra įtei­sin­ta. Vis tiek is­to­ri­ja tu­ri tu­rė­ti ir sa­vo da­tas, tei­ses. Kvie­čiu gerb­ti tei­gia­mu bal­sa­vi­mu. Dė­kui.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, mū­sų Sei­mas pa­si­žy­mi tuo, kad mes kaip koks iš­pro­tė­jęs fab­ri­kas ku­ria­me ai­bę ne­rei­ka­lin­gų da­ly­kų ir vi­so­kiau­sių da­ly­kė­lių. Štai čia bu­vo svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras, ku­ris po ge­rų de­šim­ties me­tų, tur­būt dau­giau ne­gu de­šim­ties me­tų, pa­ga­liau su­ge­bė­jo at­neš­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo pa­lai­mi­no­me grei­to­sios pa­gal­bos tei­ki­mą per sie­nas. O juk ga­lė­jo pa­ti mi­nis­te­ri­ja tuos da­ly­kus nu­spręs­ti. Bet mes esa­me taip su­reg­la­men­ta­vę, kad be mū­sų įsi­ki­ši­mo jau ne­be­ga­li. Ir taip to­liau, ir taip to­liau.

Štai įvai­rūs her­bai, her­be­liai ir pa­na­šiai. Aš su­pran­tu, jie yra pras­min­gi. Ne­no­riu pa­sa­ky­ti, kad jie ne­pra­smin­gi, bet ar be mū­sų ne­ga­li že­mai­čiai pa­si­tvir­tin­ti sa­vo her­bo? Su­si­ren­ka drau­ge ir pa­si­tvir­ti­na. Mums bū­ti­nai rei­kia čia kaž­ką pri­žiū­rė­ti, su­kon­tro­liuo­ti, su­reg­la­men­tuo­ti, dar įsta­ty­mą įpai­šy­ti. Na, kam to rei­kia? Jūs ma­no­te, kad se­niau, ka­da ba­jo­rai tik­rai bu­vo ba­jo­rais, jiems kaž­ko­kia kan­ce­lia­ri­ja tvir­tin­da­vo her­bus? Pa­si­im­da­vo, pa­si­da­ry­da­vo ir tu­rė­da­vo her­bą, ir vis­kas.

PIRMININKĖ. Tvir­tin­da­vo, tvir­tin­da­vo.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Tvir­tin­da­vo, taip, taip. Aš ma­nau, kad mes tik­rai smul­kme­niš­kai vis­ką reg­la­men­tuo­ja­me, ga­mi­na­me, ka­la­me – reg­la­men­tuo­ja­me, reg­la­men­tuo­ja­me, reg­la­men­tuo­ja­me iki dan­tų skaus­mo. Čia yra vie­nas to­kio ne­pro­duk­ty­vaus, ne­rei­ka­lin­go mū­sų lai­ko gai­ši­ni­mo pa­vyz­dys. Aš bal­suo­ju prieš ne to­dėl, kad ne­tu­rė­tų Že­mai­ti­ja ar Aukš­tai­ti­ja sa­vo et­no­gra­fi­nio her­bo. Te­gul tu­ri nors ir de­šimt, man ne­gai­la. Ko­kių no­ri, to­kius te­gul ku­ria. Jei­gu yra dvi že­mai­čių drau­gi­jos, te­gul tu­ri at­ski­rus, skir­tin­gus. Jų va­lia. Bet mums nė­ra ko čia kiš­tis ir reg­la­men­tuo­ti. Nie­ko.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ko­le­gos. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Pra­šom bal­suoti ir ap­si­spręs­ti dėl tei­kia­mo įsta­ty­mo pro­jek­to – dėl vals­ty­bės her­bo, ki­tų her­bų ir her­bi­nių žen­klų nau­do­ji­mo.

Bal­sa­vo 52 Sei­mo na­riai: už – 46, prieš – 1, su­si­lai­kė 5. Tai­gi įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: kaip pa­grin­di­nis – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Kul­tū­ros ko­mi­te­tas. Svars­ty­mo da­ta – pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

 

16.45 val.

Vals­ty­bės vė­lia­vos ir ki­tų vė­lia­vų įsta­ty­mo Nr. I-1497 1, 2, 4, 7, 13 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2588 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas šian­die­nos mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Vals­ty­bės vė­lia­vos ir ki­tų vė­lia­vų įsta­ty­mo 1, 2, 4, 7, 13 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2588. Vėl kvie­čiu S. Tu­mė­ną pa­teik­ti pro­jek­tą.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, at­vi­rai pa­sa­ky­siu: tru­pu­tė­lį keis­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me gir­dė­ti to­kį po­žiū­rį, kad ne­rei­kia įtvir­tin­ti įsta­ty­mu. Ir mes to daž­nai ne­su­pran­ta­me, nes pri­pra­tę prie anar­chi­jos, o tai su­pran­ta, pa­vyz­džiui, už­sie­nio lie­tu­viai, ku­rie pra­ei­tą va­sa­rą… Tai su­si­ję su da­bar pri­sta­to­mu įsta­ty­mu. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me vy­ko Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės XVI Sei­mas, fak­tiš­kai vi­sos vė­lia­vos, ku­rias at­si­ve­žė, iš­drį­so at­si­vež­ti lie­tu­vių ben­druo­me­nių de­le­ga­ci­jos, bu­vo ne­le­ga­lios ir ka­bė­jo Sei­me ne­le­ga­liai. Aus­tra­li­jos ir Švei­ca­ri­jos lie­tu­vių ben­druo­me­nės jų ne­at­si­ve­žė, nes He­ral­di­kos ko­mi­si­ja pa­sa­kė, kad to­kios vė­lia­vos Lie­tu­vo­je ne­ga­li bū­ti ka­bi­na­mos iš vi­so, nes net­gi ga­li už­trauk­ti ad­mi­nis­tra­ci­nę bau­dą. Štai kaip į to­kius da­ly­kus žiū­ri pa­sau­lio lie­tu­viai, pri­pra­tę prie tei­sės ak­tų, ir kaip kar­tais žiū­ri­me mes.

Pri­sta­tau Vals­ty­bės vė­lia­vos ir ki­tų vė­lia­vų įsta­ty­mo pro­jek­tą, nes Lie­tu­vos vals­ty­bės vė­lia­vos ir ki­tų vė­lia­vų įsta­ty­mo straips­nių pa­kei­ti­mo pro­jek­tas pa­reng­tas at­si­žvel­giant į tai, kad šiuo me­tu Lie­tu­vos tei­sės ak­tai ne­nu­ma­to Lie­tu­vos et­no­gra­fi­nių re­gio­nų vė­lia­vų ir, an­tra, nė­ra už­sie­nio lie­tu­vių ben­druo­me­nių vė­lia­vų įtei­si­ni­mo ir nau­do­ji­mo tvar­kos. Pro­jek­to ren­gi­mą pa­ska­ti­no dvi pa­grin­di­nės, ma­no jau šiek tiek mi­nė­tos, pro­ble­mos: už­sie­nio lie­tu­vių ben­druo­me­nių, Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės, kraš­tų lie­tu­vių ben­druo­me­nių vė­lia­vų nau­do­ji­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je fak­tiš­kai yra ne­le­gi­ti­mus.

Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nę, įsteig­tą 1958 me­tais, su­da­ro 45 kraš­tų ben­druo­me­nės. Jos dis­po­nuo­ja he­ral­di­niais ob­jek­tais – vė­lia­vo­mis, ku­rių da­lis bu­vo su­kur­ta XX am­žiu­je, kai Lie­tu­va bu­vo oku­puo­ta So­vie­tų Są­jun­gos, kai ne­bu­vo Lie­tu­vos he­ral­di­kos ko­mi­si­jos. Ši­tos vė­lia­vos vi­sa­da žy­mė­jo ir te­be­žy­mi is­to­ri­nį, tau­ti­nį, sim­bo­li­nį lie­tu­vių ta­pa­ty­bės ry­šį su Lie­tu­va. Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nė 2018 me­tais krei­pė­si į Lie­tu­vos he­ral­di­kos ko­mi­si­ją dėl Aust­ra­li­jos ir Švei­ca­ri­jos lie­tu­vių ben­druo­me­nių vė­lia­vų nau­do­ji­mo. Joms bu­vo at­sa­ky­ta, kad šios vė­lia­vos Lie­tu­vo­je ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­mos, nes ne­ati­tin­ka Lie­tu­vos vė­lia­vos įsta­ty­mo. Apie tai itin kal­bė­jo Aust­ra­li­jos lie­tu­vių ben­druo­me­nės at­sto­vas H. An­ta­nai­tis, Švei­ca­ri­jos lie­tu­vių ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė J. Cas­per­sen ir ki­ti.

Pa­sau­ly­je yra įvai­ri vė­lia­vų prak­ti­ka, ir na­cio­na­li­nė he­ral­di­ka yra ap­ta­ria­ma skir­tin­gai, pa­vyz­džiui, Is­pa­ni­jos au­to­no­mi­nių re­gio­nų ben­druo­me­nių vė­lia­vos yra pa­tvir­tin­tos įsta­ty­mais, kai kur – kon­sti­tu­ci­jo­se, pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je že­mių vė­lia­vos kai kur su­tam­pa su vals­ty­bės vė­lia­va, o kai kur įtei­sin­tos kaip sa­va­ran­kiš­kos ir skir­tin­gos.

Ant­ro­ji pro­ble­ma, ku­rią rei­kia spręs­ti, yra Lie­tu­vos et­no­gra­fi­nių re­gio­nų vė­lia­vų tei­si­nio sta­tu­so pro­ble­ma. Ji šiek tiek su­si­ju­si ir su ma­no jau pri­sta­ty­tu her­bų įsta­ty­mu. Po 2016 me­tų, kai bu­vo įtei­sin­ti kon­kre­tūs et­no­gra­fi­niai re­gio­nai, rei­kia su­tvar­ky­ti, yra bū­ti­ny­bė pa­keis­ti ir pa­pil­dy­ti ir vė­lia­vos įsta­ty­me, nes mū­sų įsta­ty­me ne­įtvir­tin­ta tei­sė Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je ofi­cia­liai nau­do­ti Lie­tu­vos et­no­gra­fi­nių re­gio­nų vė­lia­vas, už­sie­nio lie­tu­vių ben­druo­me­nių vė­lia­vas; ne­apib­rėž­tos są­vo­kos „už­sie­nio lie­tu­vių ben­druo­me­nių vė­lia­vos“, „Lie­tu­vos et­no­gra­fi­nių re­gio­nų vė­lia­vos“; ne­nu­ma­ty­ta už­sie­nio lie­tu­vių ben­druo­me­nių, Lie­tu­vos et­no­gra­fi­nių re­gio­nų vė­lia­vų iš­kė­li­mo tvar­ka, ar­ba ki­taip – ei­liš­ku­mas; ne­nu­ma­ty­ta ir tei­si­nė prie­vo­lė už­sie­nio lie­tu­vių ben­druo­me­nių, nė­ra prie­vo­lės su­de­rin­ti su Lie­tu­vos he­ral­di­kos ko­mi­si­ja.

Šis pro­jek­tas pa­dės iš­spręs­ti tei­si­nę spra­gą, su­da­rys są­ly­gas už­sie­nio lie­tu­vių ben­druo­me­nėms tei­sė­tai nau­do­ti vė­lia­vas, ku­rio­se pa­nau­do­tas ir Lie­tu­vos vals­ty­bės vė­lia­vos at­vaiz­das, kaip, pa­vyz­džiui, yra su Aust­ra­li­jos lie­tu­vių ben­druo­me­nės vė­lia­va. At­si­ras tei­si­nė in­ten­ci­ja po įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo nau­jas už­sie­nio lie­tu­vių ben­druo­me­nių vė­lia­vas su­de­rin­ti su Lie­tu­vos he­ral­di­kos ko­mi­si­ja, re­mian­tis pa­tvir­tin­tais tei­sės ak­tais. Šis pro­jek­tas tei­siš­kai įtvir­tin­tų Lie­tu­vos et­no­gra­fi­nių re­gio­nų vė­lia­vų nau­do­ji­mą, tvir­ti­ni­mą ir, mi­nė­jau, ei­liš­ku­mą.

O vė­lia­vos, nors tai yra et­no­gra­fi­nių re­gio­nų vė­lia­vos, vi­sa­me pa­sau­ly­je yra ger­bia­mos. Pa­vyz­džiui, moks­li­nin­kas V. Smi­tas yra įvar­di­nęs vė­lia­vą kaip so­cia­li­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos for­mą, kaip pi­lie­tiš­ku­mo stip­ri­ni­mo, ben­druo­me­niš­ku­mo for­mą. Aš kvie­čiu pri­tar­ti ši­tam ma­no pri­sta­to­mam pro­jek­tui, nes čia ir­gi at­si­ras tik dau­giau aiš­ku­mo ir tei­sė­tu­mo, ku­ris ypač svar­bus ir Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tiems et­no­gra­fi­nių re­gio­nų žmo­nėms, ir Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nei. Pa­sau­lio lie­tu­vių ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­si­jos po­sė­džiuo­se ne kar­tą apie tai kal­bė­jo­me, dis­ku­ta­vo­me. Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės na­riai iš­reiš­kė di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą, nes jie no­ri, kad vis­kas bū­tų le­gi­ti­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Trum­pai tiek.

PIRMININKĖ. Jū­sų no­ri klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Pir­mo­ji klau­sia G. Bu­ro­kie­nė.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Pra­ne­šė­jo no­rė­jau pa­klaus­ti dėl už­sie­nio lie­tu­vių ben­druo­me­nių vė­lia­vų. Aiš­ku, už­sie­nio lie­tu­viai se­niai kė­lė ši­tą klau­si­mą ir lau­kia šio pa­siū­ly­mo. Ta­čiau man ky­la klau­si­mas, ar tai bus ne vie­na, kiek su­pra­tau iš pra­ne­šė­jo, vė­lia­va, o kiek­vie­nos ša­lies, kur jie re­zi­duo­ja? Da­bar ži­no­me, kad pa­sau­ly­je yra 46 lie­tu­vių ben­druo­me­nės, ar joms ne­rei­kės su­de­rin­ti sa­vo ša­ly­je, kur ir re­zi­duo­ja, su mū­sų He­ral­di­kos ko­mi­si­ja, nes aš įsi­vaiz­duo­ju, kad ir už­sie­nio ša­ly­je yra to­kia pa­ti He­ral­di­kos ko­mi­si­ja? Tai da­bar kaip – jie tu­rės ir Lie­tu­vo­je, ir už­sie­nio ša­ly­je sa­vo vė­lia­vą pa­tei­sin­ti?

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Čia mes šne­ka­me apie tą pa­čią vė­lia­vą. Ši­tos jū­sų mi­nė­tos pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės tu­ri sa­vo vė­lia­vas, pa­tvir­tin­tas nuo 1958 me­tų, ta­čiau da­bar­ti­niai Lie­tu­vos įsta­ty­mai fak­tiš­kai ne­lei­džia jų neš­ti su­si­rin­ki­muo­se. Šie­met net krei­pė­mės į Vy­riau­sy­bę dėl pa­sau­lio lie­tu­vių, ka­dan­gi va­sa­rą bu­vo dau­gy­bė ren­gi­nių, kad tar­si ne­kreip­tu­me dė­me­sio, bet pa­sau­lio lie­tu­viai sa­ko, kas bus, jei­gu Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės kler­kas at­eis ir man pa­skirs ad­mi­nist­ra­ci­nę bau­dą, nes jų vė­lia­vo­je… Jie my­li dvi vals­ty­bes, Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nė my­li sa­vo pri­gim­ti­nę tė­vy­nę, tė­vų že­mę, ir my­li, pa­vyz­džiui, sa­vo Aust­ra­li­ją. To­je vė­lia­vo­je yra ele­men­tų iš abie­jų vė­lia­vų, tai jie yra pa­tvir­ti­nę so­viet­me­čiu. Da­bar, re­mian­tis ga­lio­jan­čiais ak­tais, Lie­tu­vo­je to da­ry­ti ne­ga­li­ma. Vi­sa tai bū­tų įtei­sin­ta ši­to­mis pa­tai­so­mis. Šiaip vė­lia­va ta pa­ti ir ten, ir ku­rią čia at­si­ve­ža.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mie­las ko­le­ga, aš tik­rai ne­si­ty­čio­ju ir man ne­rei­kia pa­skai­tos, aš tie­siog jū­sų, kaip eks­per­to, ver­ti­nu jū­sų dė­me­sį vė­lia­voms, man at­ro­do, be ga­lo svar­bus rei­ka­las, no­riu su­ži­no­ti nuo­mo­nę ir iš­girs­ti at­sa­ky­mą. Šiuo me­tu virš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tū­ros ka­bo Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vė­lia­va. Nė­ra Lie­tu­vos vals­ty­bės vė­lia­vos, nė­ra vals­ty­bės is­to­ri­nės vė­lia­vos virš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tū­ros. Tai yra ka­bo vie­na vė­lia­va – Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vė­lia­va. Ant že­mės yra pa­sta­ty­ti ke­li flagš­to­kai, kur yra val­s­ty­bi­nė vė­lia­va, bet ji reikš­min­gai že­mes­nia­me ly­gy­je ne­gu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to. Tai no­riu pa­klaus­ti, ar tai yra nor­ma­lu, ar čia yra to­kia prak­ti­ka, ar iš tik­rų­jų ši­tą da­ly­ką rei­kė­tų pa­keis­ti?

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Yra to­kia prak­ti­ka, pre­zi­den­tū­ros to­kia prak­ti­ka. Ta­čiau šia­me įsta­ty­me yra aiš­kiai pa­ra­šy­ta, ko­kios ga­li bū­ti nau­do­ja­mos, ir yra iš­var­din­tos vi­sos tos vė­lia­vos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je ir net svar­bu ei­liš­ku­mas. Tai yra pir­ma – Lie­tu­vos vals­ty­bės vė­lia­va, ta­da Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­nė ar­ba her­bi­nė vė­lia­va, ta­da už­sie­nio vals­ty­bių vė­lia­vos, Eu­ro­pos Są­jun­gos vė­lia­va, tarp­tau­ti­nių vie­šų­jų or­ga­ni­za­ci­jų vė­lia­va, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vė­lia­va, ap­skri­čių, sa­vi­val­dy­bių vė­lia­vos. O Lie­tu­vos et­no­gra­fi­nių re­gio­nų ne­bu­vo, vi­sai ne­nu­ma­ty­ta, kad jos ga­li bū­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Tai aš pa­mi­nė­jau, kur Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vė­lia­va yra.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Vin­kus.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Pa­vyz­džiui, ger­bia­mas ko­le­ga, ei­liš­ku­mas. Jei­gu kar­tu iš­ke­lia­mos ke­lios vė­lia­vos, jos tu­ri bū­ti vie­no aukš­čio, dy­džio ir ei­liš­ku­mas: Lie­tu­vos vals­ty­bės, vals­ty­bės is­to­ri­nė, už­sie­nio, Eu­ro­pos, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vė­lia­va. (Bal­sas sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ga­li, ga­li, ger­bia­mas My­ko­lai.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ga­li, bet jei­gu yra hie­rar­chi­ja, jei­gu yra ki­tos vė­lia­vos, tai jau tu­ri bū­ti griež­ta tvar­ka.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Vin­kus.

A. VINKUS (LSDDF). Tai, ką no­rė­jau pa­klaus­ti, jūs at­sa­kė­te po­niai G. Bu­ro­kie­nei. Ma­no klau­si­mas bū­tų bu­vęs adek­va­tus. At­si­sa­kau žo­džio.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Tuo­met klau­sia J. Ole­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, aš su­pran­tu, kad čia jūs dau­giau nu­ro­dė­te nau­do­ji­mo tvar­ką. Bet da­bar jū­sų pra­ne­ši­mo me­tu iš­ki­lo klau­si­mas, kad mū­sų iš­ei­vi­jo­je gy­ve­nan­čių lie­tu­vių vė­lia­vo­se yra ki­tų vals­ty­bių ele­men­tų. Mes tu­ri­me pa­si­tvir­ti­nę įsta­ty­mu, ko­kių ele­men­tų (svas­ti­kų, žvaigž­džių) ne­ga­li­ma nau­do­ti ir pa­na­šiai. Ar mes iš tik­rų­jų da­bar ne­si­ki­ša­me ši­tuo įsta­ty­mo pro­jek­tu, kad ką nors rei­kė­tų (…). Mes pri­pa­žįs­ta­me, kad žmo­nės prieš be­veik šim­tą me­tų trem­ties są­ly­go­mis su­si­kū­rė sa­vo sim­bo­lius ir juos jie ga­li nau­do­ti. Mes tik­rai ne­tu­rė­tu­me ban­dy­ti kaip nors (…) mū­sų He­ral­di­kos ko­mi­si­jos ką nors nau­jo tvir­tin­ti. Ačiū už at­sa­ky­mus.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ma­to­te, aš jau mi­nė­jau, kad He­ral­di­kos ko­mi­si­ja pa­tei­kia to­kius at­sa­ky­mus, ku­rie bau­gi­na, pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nes bau­gi­na tie jos at­sa­ky­mai, nes jos ne­no­ri per­dirb­ti. Jų vė­lia­vos yra su­kur­tos, kai mes bu­vo­me so­vie­tų oku­puo­tas kraš­tas, o jie jas ta­da tu­rė­jo ir jie no­ri, kad jos bū­tų lei­džia­mos, jas bū­tų ga­li­ma nau­do­ti ir Lie­tu­vo­je, at­si­ve­žus į rep­re­zen­ta­ci­nes šven­tes ir pa­na­šiai. O da­bar mū­sų įsta­ty­mai fak­tiš­kai tą… Ačiū Die­vui, kad tie kler­kai yra ge­ra­no­riš­ki. Bet vie­ną die­ną (tos bau­dos yra ne­di­de­lės, kaip ži­no­te) ga­li pa­teik­ti ir bau­dą. Jiems bū­tų ra­miau, kad tai bū­tų įra­šy­ta. Aš ne­ma­nau… jei gre­ta vi­sų tų iš­var­din­tų vė­lia­vų at­si­ras re­gio­nų vė­lia­vos, už­sie­nio lie­tu­vių ben­druo­me­nių vė­lia­vos, tik dau­giau bus tvar­kos.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Va­rei­kis. Pra­šom.

E. VAREIKIS (LVŽSF). Klau­si­mas bū­tų toks. Mes pa­tvir­ti­no­me Ma­žo­sios Lie­tu­vos vė­lia­vą. Da­bar įsi­vaiz­duo­ki­te, Ka­ra­liau­čiu­je žmo­gus, ku­ris lai­ko sa­ve lie­tu­viu, iš­si­ke­lia Ma­žo­sios Lie­tu­vos vė­lia­vą. Ar čia bū­tų koks įsta­ty­mo pa­žei­di­mas, ar čia pa­gal Ru­si­jos įsta­ty­mus, ar pa­gal Lie­tu­vos? At­si­pra­šau, pri­dur­siu. Kai žmo­nės, ku­rie Lie­tu­vo­je kal­ba len­kiš­kai, čia, Lie­tu­vo­je, iš­si­ke­lia bal­tai rau­do­ną vė­lia­vą, mes pra­de­da­me sa­ky­ti, kad tai blo­gai. Bet aš, pa­vyz­džiui, bu­vau pra­ei­tą va­sa­rą Puns­ke. Ten Lie­tu­vos tri­spal­vių yra daug pri­ka­bin­ta ir nie­kam dėl to ne­skau­da gal­vos. Tai kas čia ką da­bar re­gu­liuo­ja, ko­kie įsta­ty­mai?

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ma­žo­sios Lie­tu­vos her­bas ir vė­lia­vos di­džiau­sia pro­ble­ma ir He­ral­di­kos ko­mi­si­jo­je dau­giau­sia dis­ku­si­jų. Dar ne vis­kas ir da­bar yra su­dė­lio­ta. Vie­nin­te­lis re­gio­nas ir pa­grin­di­nė pro­ble­ma, nes ki­ti re­gio­nai tu­ri sa­vo ad­mi­nist­ra­ci­nius vie­ne­tus, o Ma­žo­ji Lie­tu­va ne­tu­ri to vie­no ad­mi­nist­ra­ci­nio vie­ne­to, ku­ris ad­mi­nist­ruo­tų ir tą tvar­ką žiū­rė­tų. Tai čia tiek.

O dėl Ru­si­jos, tai čia ne­no­rė­čiau leis­tis į tuos san­ty­kius, ką jūs sa­ko­te, nes čia yra daug vis­ko… Mes da­bar ap­ta­ria­me to­kius aiš­kius da­ly­kus, ku­rie yra kon­kre­tūs. O Ma­žo­sios Lie­tu­vos, tei­sin­gai pa­ste­bė­jo­te, yra dau­giau­siai pro­ble­mų ir sun­kiau­siai se­ka­si su­de­rin­ti ir her­bą, ir vė­lia­vą, ten dis­ku­si­jos vyks­ta dar ir da­bar.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga. Mo­ty­vus už no­ri iš­sa­ky­ti A. Vin­kus. Pra­šom.

A. VINKUS (LSDDF). Ka­dan­gi ko­le­ga taip de­ta­liai vis­ką pa­sa­kė, tai man lie­ka tik pa­sa­ky­ti, kad dėl šios pro­ble­mos spren­di­mo į ma­ne, kaip į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ką, krei­pia­si daug mū­sų bro­lių ir se­se­rų, ku­rie gy­ve­na už­sie­ny­je ir at­vyks­ta čia, da­ly­va­vo per­ei­tais me­tais vy­ku­sio­se vi­so­se su­ei­go­se, po­sė­džiuo­se, ko­mi­si­jos po­sė­džiuo­se ir vy­ku­sia­me Sei­mo po­sė­dy­je. Ma­nau, kad šis pra­šy­mas nė­ra la­bai su­dė­tin­gas. Jie no­ri, kad jų sim­bo­li­ka bū­tų pri­pa­žin­ta ir įtei­sin­ta Lie­tu­vo­je. Šie me­tai – Pa­sau­lio lie­tu­vių me­tai, da­ro­me vi­so­kias prie­mo­nes, su­si­ti­ki­mus ir pa­na­šiai. Jie bū­tų la­bai dė­kin­gi, kad Sei­mas pri­tar­tų šiems iš­ei­vi­jos lū­kes­čiams, ir pra­šau ger­bia­mų ko­le­gų pri­tar­ti šiam pa­siū­ly­mui dėl pa­tai­sų.

PIRMININKĖ. Ir mo­ty­vai prieš – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Na, mes nu­si­lei­do­me į to­kį ab­sur­dą, kur sun­ku ką ir be­sa­ky­ti. Aiš­ku, kad ei­liš­ku­mą, ko­kią vė­lia­vą ka­bin­ti, re­gu­liuo­ja nuo vi­du­ram­žių esan­tis pro­to­ko­las. Nie­ko čia ne­rei­kia re­gu­liuo­ti. Kam ne­aiš­ku pre­zi­den­tū­ro­je ar­ba Sei­me, kaip ko­kią vė­lia­vą pa­ka­bin­ti? Bet kam rei­kia… (Bal­sai sa­lė­je) Įsta­ty­me ne­rei­kia nie­ko api­brėž­ti. Lai­ky­ki­mės pro­to­ko­lo. Kiek­vie­no­je vals­ty­bė­je tai yra su­pran­ta­ma. Be­je, skir­tin­go­se vals­ty­bė­se bus skir­tin­gi pro­to­ko­lai ar dar kas nors. Bet da­bar mes pra­dė­si­me dar įvai­riau­sių ben­dri­jų, grei­tai Bal­siai tu­rės… Mes Bal­sių vė­lia­vą, Žvė­ry­no vė­lia­vą, o ten yra 15 ben­dri­jų, ku­rios vie­na ki­tai ne­pri­ta­ria, ly­giai taip pat ir už­sie­nio lie­tu­vių ben­dri­jų įvai­rių yra, jos vie­na ki­tai ne­pri­ta­ria, ga­li tu­rė­ti skir­tin­gas vė­lia­vas, o mes nu­sta­ti­nė­si­me, reg­la­men­tuo­si­me. Tu­rime veik­los, nes ne­tu­rime ką veik­ti. Šau­nu.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šo­me bal­suo­ti ir ap­si­spręs­ti dėl Vals­ty­bės vė­lia­vos ir ki­tų vė­lia­vų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo siū­ly­mų.

Bal­sa­vo 43 Sei­mo na­riai: už – 37, prieš – 1, su­si­lai­kė 5. Tai­gi po pa­tei­ki­mo pro­jek­tui Nr. XIIIP-2588 yra pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Kul­tū­ros ko­mi­te­tas. Svars­ty­mas – pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

Ger­bia­mi ko­le­gos, mū­sų po­sė­džio lai­kas yra bai­gę­sis, bet re­zer­ve li­ko du smul­kūs klau­si­mė­liai. To­dėl aš pra­tę­siu lai­ką ir im­si­mės 1 re­zer­vi­nio klau­si­mo.

 

17.04 val.

Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 736 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1652 (svars­ty­mas)

 

Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 736 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1652. Čia tie­siog ko­mi­te­to iš­va­da, kad Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas jį yra svars­tęs dar pra­ei­tų me­tų pa­va­sa­rį, ir iš­va­da yra at­mes­ti pro­jek­tą. Už bal­sa­vo 9, prieš nė­ra, su­si­lai­kiu­sių nė­ra.

Tai­gi siū­lau pri­tar­ti ko­mi­te­to iš­va­dai. Ar ga­li­ma ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Ben­dru su­tarimu.

 

17.05 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2017 m. bir­že­lio 29 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-560 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jos nuo­sta­tų patvirtini­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3196 (pa­tei­ki­mas)

 

Re­zer­vi­nis ant­ras pro­jek­tas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2017 m. bir­že­lio 29 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-560 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ Nr. XIIIP-3196. Pra­ne­šė­jas – T. To­mi­li­nas. Pra­šom.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šo­me pri­tar­ti Sei­mo ko­mi­si­jos nuo­sta­tų nau­jai re­dak­ci­jai. Pa­kei­ti­mai pa­da­ry­ti dėl to, kad pa­si­kei­tė Sei­mo ko­mi­si­jos pa­va­di­ni­mas.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, es­mė yra to­kia, kad ko­mi­si­ja kei­tė pa­va­di­ni­mą ir da­bar to­kį pat pa­va­di­ni­mą tu­ri tu­rė­ti ir ko­mi­si­jos nuo­sta­tai. (Bal­sas sa­lė­je) Pra­šom. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – J. Ole­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, bet mū­sų tvar­kos, tai­syk­lės sa­ko, kad pa­teik­ti tu­ri tei­kė­jas. Šiuo at­ve­ju tei­kė­jo nė­ra, tai aš ne­ma­nau, kad mes ga­li­me…

PIRMININKĖ. Čia tei­kia ko­mi­si­ja. Jis bu­vo kaip ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, o T. To­mi­li­nas yra ko­mi­si­jos na­rys.

J. OLEKAS (LSDPF). Aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kas tei­kia.

PIRMININKĖ. Ma­nau, kad dėl to ne­da­ry­ki­me pro­ble­mų. Ar ga­li­me pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo? Po pa­tei­ki­mo pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu. Tai­gi ir ko­mi­si­ja pa­ti… Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas bū­tų Ener­ge­ti­kos ir dar­nios plėt­ros ko­mi­si­ja. Ta­da ket­vir­ta­die­nį mes baig­tu­me šį klau­si­mą.

Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­grin­di­nė mū­sų dar­bo­tvarkė yra baig­ta, re­zer­vi­niai klau­si­mai taip pat. Vie­nas klau­si­mas yra li­kęs, bet ne­bu­vo pra­ne­šė­jo, to­dėl ne­ga­lė­jo­me jo im­tis.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai. Ne­tu­ri­me.

Tai­gi skel­biu, kad va­sa­rio 12 die­nos ple­na­ri­niai po­sė­džiai bū­tų baig­ti, bet prieš tai pra­šom re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 43 Sei­mo na­riai.

Va­sa­rio 12 die­nos va­ka­ri­nis Sei­mo po­sė­dis yra baig­tas. (Gon­gas) Ge­ro va­ka­ro!


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.