LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 258
STENOGRAMA
2019 m. vasario 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). O dabar pradedame vasario 12 dienos vakarinį plenarinį posėdį. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidijų Žironą iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3193 (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, leiskite paskelbti balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidijų Žironą iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 61, rasta – 61, galiojančių – 59, negaliojančių – 2. Už atleidimą balsavo 57, prieš – 2 ir susilaikiusių nėra. Taigi Seimo nutarimas skelbiamas priimtu. (Gongas)
Dėkojame gerbiamam teisėjui už tarnystę. Jo posėdžių salėje nematome, todėl negalime įteikti gėlių ar kaip nors kitaip pasveikinti.
14.02 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1448GR (pateikimas)
Imsimės klausimų, kurie numatyti pagal mūsų darbotvarkę. Pirmasis klausimas yra Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1448GR. Jis yra grąžintas Seimui ir jį pristatys M. Lingė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Prašom.
M. LINGĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, 2019 m. sausio 21 d. Prezidento dekretu Seimui pakartotinai grąžintas svarstyti šių metų sausio 11 dieną priimtas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo suteikiama pirmenybė įsigyti tarnybines gyvenamąsias patalpas jose gyvenantiems asmenims už pradinę aukciono kainą.
Priimtas įstatymas galimai neatitinka Konstitucijos doktrinos ir kuria išskirtines privilegijas, kai tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai. Nors įstatymų iniciatoriai kėlė gerus tikslus – apsaugoti socialiai pažeidžiamiausius asmenis, tačiau pasirinktas būdas nėra tinkamas. Priimtas įstatymas ne tik kad neužtikrina būsto įsigijimo pažeidžiamiausioms grupėms, bet atveria kelią tai padaryti visiems, neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį. Tai sudarytų prielaidas galimam piktnaudžiavimui.
Įstatymu įtvirtinamas tik vienintelis nuosavybės neturėjimo penkerius metus kriterijus, neįrodantis nuomininko tikrosios turtinės ir socialinės padėties. Beje, tarnybinius būstus išskirtinėmis sąlygomis galėtų įsigyti asmenys, gyvenę ir dirbę tik trumpą laiką. Pažymėtina, kad Seimo priimtas įstatymas nesudarytų sąlygų dabar gyvenantiems asmenims toliau nuomotis tų būstų iš valstybės (įmanomas tik įsigijimas) ir jei juose gyvenantys asmenys neturi pakankamai santaupų įsigyti, priimtas įstatymas jų neapsaugo nuo būsto netekimo.
Todėl Prezidentės įsitikinimu, pagalbos socialiai pažeidžiamiausiems asmenims esama teisinė bazė yra pakankama, tereikia naudotis galiojančiais įstatymais ir papildomai keisti nieko nereikia. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, nekilnojamąjį turtą pripažinus nereikalingu valstybės funkcijoms vykdyti, jis, esant savivaldybės tarybos sutikimui, Vyriausybės nutarimu gali būti perduotas savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti. Turtą perdavus savivaldybės būsto fondui toks nekilnojamasis turtas vadovaujantis jau kitu, Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymu, pirmumo teise už rinkos kainą, kuri, beje, yra iš esmės panaši į pradinę aukciono kainą, galėtų būti parduodamas turto nuomininkams arba sudarytos sąlygos juose gyvenantiems nuomotis šiuos būstus iš savivaldybės. Prezidentė kartu atkreipia dėmesį, kad dėl priimto įstatymo buvo neigiama Vyriausybės išvada, apie išskirtinių sąlygų sudarymą ir įstatymo neatitikimą keliamiems tikslams yra pažymėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Todėl Prezidentė siūlo laikyti įstatymą nepriimtu. Ačiū už dėmesį, atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti pora Seimo narių. Pirmoji klausia V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote tai, kad savivaldybėms galėtų būti perduoti tie būstai, bet svarstant šį klausimą, šitą problemą sprendžiant savivaldybės kategoriškai atsisakė perimti tuos būstus į socialinio būsto fondą dėl per didelio jų nusidėvėjimo. Kaip tokiu atveju mums išspręsti šitų socialiai pažeidžiamų žmonių problemas, nes jie tikrai buvo maitinti valstybės institucijų pažadais, ankstesnių politikų pažadais? Mūsų, kaip vakarietiško požiūrio politikų, pagrindinė užduotis būtų išspręsti šitą klausimą kaip tik užtikrinant socialiai pažeidžiamiausių žmonių pirmumo teisę, tai yra jų pagrindinį poreikį turėti būstą virš galvos. Mums turbūt reikėtų ieškoti bendromis jėgomis išeičių, kaip išspręsti šitą klausimą, kad ne per privilegijų prizmę, o tiesiog kaip būtinybę, kad jie nebūtų šaltakraujiškai išmesti į gatvę. Aš esu pasiruošusi, suprantu, kad šis įstatymas galbūt nėra tobulas, pasiruošusi eiti tuo keliu, kad būtų taisoma, tobulinama užtikrinant šitiems žmonėms būstą virš galvos. Ką jūs galvojate apie tai?
M. LINGĖ. Ačiū už klausimą. Mes taip pat savo ruožtu teiravomės Savivaldybių asociacijos nuomonės tuo klausimu. Ji netgi padarė savivaldybių apklausą ir jau gauta jų išvada, kurią mes esame gavę, skambėtų, kad didžioji dalis savivaldybių svarstytų galimybę perimti tokius butus, ir yra pabrėžta, kad esama teisinė bazė perimti nekilnojamąjį turtą yra pakankama. Mes turbūt neturėtume kalbėti absoliučiai, jeigu norime išspręsti pavienio žmogaus, konkretaus žmogaus klausimą. Esama sistema, kada būstas, kuriame dabar gyvena konkretus asmuo, pagal Vyriausybės nutarimą konkrečiai savivaldybei su konkrečiu žmogumi su jo sudaryta gyvenamojo būsto sutartimi gali nuosavybės teise būti perduotas savivaldybei. Savivaldybė tiesiog neturėtų to būsto renovuoti nei ką, bet tiesiog savo fonde, savo apskaitoje turėdama tą būstą su tuo žmogumi turėtų sudaryti su juo tolesnę nuomos sutartį, tik pagal kitus įstatymus, kuriuos aš ir paminėjau pristatydamas dekretą. Tada tas žmogus, kuris nuomojasi, nebemokėtų valstybei nuomos įkainių, bet mokėtų jau savivaldybės biudžetui pagal jos patvirtintus nuomos įkainius. Kalbant tikrai svarbu yra pabrėžti, kad būtent esama sistema, dar kartą kartoju, sudaro sąlygas nuomotis. Pagal priimtą Seimo įstatymą kalbama tik apie įsigijimą už pradinę aukciono kainą. Jeigu tas socialiai pažeidžiamas asmuo neturi sukaupęs pinigų įsigyti už tą pradinę aukciono kainą, jis vis tiek negalės įsigyti. Todėl manome, kad ta sistema, esama sistema, kuri aptariama ir Prezidentės dekrete, yra tikrai pakankama socialiai jautriai pasižiūrėti į jūsų minimus atvejus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų daugiau nėra norinčių klausti. Taigi, kolegos, kadangi turime situaciją, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu, išklausome motyvus. Už grąžinimą kalba G. Skaistė, taip?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš norėjau pritarti Prezidentės veto ir iš principo laikyti šitą įstatymą nepriimtu. Jeigu ne ten užsiregistravau, tai atsiprašau. Norėjau pasisakyti ir priminti tuos argumentus, kuriais buvo kalbama įstatymo priėmimo metu. Labai keista, kad įstatymas pasiekė priėmimo stadiją, kadangi tiek Teisės departamentas rašė, kad įstatymo projektas galimai neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos valstybinio turto valdymo doktrinos, tiek ir Specialiųjų tyrimų tarnyba išsakė savo pastabas, kad tai yra ne visai tvarkingas įstatymas. Man atrodo, vienintelis kelias, kuris buvo teisingas, ir yra – Prezidentė vetavo šitą įstatymą.
Šitą problemą reikia spręsti visai kitu būdu. Tie dalykai, kurie deklaruojami įstatymo projekto autorių, tai yra kad žmonėms, kurie yra socialiai pažeidžiami, būtų aprūpinta teisė į būstą, sprendžiami kitais įstatymais. Tuo tarpu šitas įstatymas visiškai nereglamentuoja to, kad tie žmonės, kuriuos ta parama pasiektų, iš tikrųjų būtų socialiai remtini. Vienintelis kriterijus, apie kurį kalba įstatymas, kad tie žmonės per pastaruosius penkerius metus nebūtų turėję nekilnojamojo turto. Tačiau neatsižvelgiama nei į tai, kokios asmens disponuojamos pajamos, nei į tai, ar jo sutuoktinis turi (neturi) turto, ar dar kokie kiti kriterijai galėtų atsirasti.
Man atrodo, tiesiog turėtume pritarti Prezidentės veto, laikyti įstatymą nepriimtu ir išspręsti šitą problemą kitais būdais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš pasisakyčiau už šito įstatymo grąžinimą tobulinti, nes valstybiškai vertinant pažeidžiamiausių žmonių grupę į socialinio saugumo klausimą negalima žvelgti vienpusiškai ir formaliai. Būtina suvokti socialiai jautrios žmonių grupės problemas. Valstybės ar savivaldybės finansinė nauda jokiu būdu negali būti supriešinama su piliečio teise. Verta iš aukštai nusileidus pasižiūrėti ne per privilegijos, o per pirmo būtinumo apsirūpinti stogu virš galvos prizmę ir įvertinti tai, kad už pradinę aukciono kainą įsigyti siūlomi 70 % nusidėvėję būstai, ką savivaldybės atsisako perimti į socialinio būsto fondą. Jeigu jos perimtų, be abejo, tai būtų tikrai labai svarbu ir, manau, į tai iš jų pusės būtų socialiai jautriai pasižiūrėta.
Aš manau, kad vis dėlto mes turėtume ieškoti išeičių, visi XXI amžiaus vakarietiško požiūrio politikai turėtume žiūrėti į socialiai jautrių grupių problemų sprendimą, jiems padedant užtikrinti pirmo būtinumo teisę į jų gyvenamąjį būstą. Buvę eiguliai, miškų darbuotojai tikrai nebuvo sukaupę pakankamai lėšų, kad galėtų konkuruoti aukcionuose su aukštesnę kainą galinčiais pasiūlyti konkuruojančiais ir norinčiais įsigyti tą būstą galbūt turtingesniais žmonėmis.
Žiūrint į tai, kad daugiausia tų žmonių, dėl kurių mes šiandieną kalbame, yra senyvo amžiaus, pasiligoję, neįgalūs arba prižiūrėję neįgalius asmenis, jie tikrai turėtų sulaukti valstybės paramos ir turėtų užtikrintą galimybę turėti būstą. Todėl aš manau, kad turėtume visi bendromis jėgomis ieškoti racionaliausio sprendimo ir padėti išspręsti šitą klausimą, nes būtų labai neatsakinga tiesiog formaliai priimti sprendimą, kad pakibtų ant plauko šitų žmonių likimai.
Taigi siūlau nepalaikyti Prezidentės veto, bet grąžinti šitą įstatymą tobulinti. Aš, kaip realią padėtį šitoje situacijoje žinanti, tikrai labai kviečiu visus dirbti ir surasti patį racionaliausią sprendimą, žiūrint į šitą klausimą socialiai jautriai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, daugiau motyvų pareikšti nėra norinčių.
Formuluoju balsavimą. Kas už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtu, balsuojate už, o kas už tai, kad svarstytume įstatymą iš naujo, balsuojate prieš. Prašau. Alternatyvus balsavimas. (Triukšmas salėje) Laikyti įstatymą nepriimtu – balsuojate už, svarstyti įstatymą iš naujo – balsuojate prieš. Už tai, kad įstatymą laikytume nepriimtu, balsavo 56, o už tai, kad svarstytume iš naujo įstatymą, – 16. Įstatymas nėra priimtas, laikomas nepriimtu.
14.15 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienio teritorijoje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3110 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienio teritorijoje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3110. Pranešėjas – sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, jums teikiamas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienio teritorijoje ratifikavimo“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu, 138 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento 2018 m. gruodžio 27 d. dekretą, siekiama ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimą, kuris buvo pasirašytas praėjusių metų spalio 3 dieną Bauskėje.
Trumpai. Tai yra susitarimas, kurio laukėme gerus aštuonerius metus, ir tiek, kiek pavyko atsekti istoriją, prieš aštuonerius metus prasidėjo tarimaisi, derėjimaisi, ir Baltijos Asamblėjoje parlamentarai, ir Latvijos nuolat primindavo šitą klausimą. Jam buvo skirta tikrai daug dėmesio ir galų gale mes tą susitarimą pasiekėme, dar su buvusia Latvijos ministre pasirašėme. Iš tikrųjų Lietuvai tai yra toks pirmas istorinis susitarimas dėl pagalbos teikiant greitąją medicinos pagalbą tarp dviejų kaimyninių valstybių.
Tikslas yra labai paprastas, kad tais atvejais, kai iškyla grėsmė žmogaus gyvybei, sveikatai, gretimoje valstybėje arčiau esantys medikai galėtų koordinuotai atvykti, galėtų būti iškviestos greitosios medicinos pagalbos pajėgos ir pacientas būtų nuvežtas į tą įstaigą, kur jam tuo metu reikėtų suteikti pagalbą. Kviečiu šitą įstatymą palaikyti ir jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Tikrai reikalas senas, ir ačiū už iniciatyvą, kad pagaliau bus reglamentuota įstatymiškai. Pirmasis klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, ar jums neatrodo, kad per daug ilgai buvo užsitęsęs šitas procesas? Kodėl nedarėte žingsnių anksčiau? Kartu dėkoju už tai, kad dabar darote, nes gerai prisimenu diplomatinį savo kelią dirbant Estijoje, Latvijoje, kai pasienio teritorijoje įvykus nelaimingam atsitikimui prasidėdavo ne greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimas, o aiškinimasis, iš kurios valstybės pilietis, kur jis nukentėjo, kurios valstybės teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas, ir tik po to spręsdavo, ar siųsti mašiną. Dažniausiai dėl šių nesusipratimų pagalba būdavo suteikta pavėluotai, o aiškinimasis tarp dviejų valstybių greitosios medicinos pagalbos tarnybų sukeldavo labai nemažai ginčų. Teisinį šios pagalbos reikalavimą, kuris fiksuotas Sveikatos sistemos įstatyme… Konstatuotas faktas, kad sveikatinimo veikla, taip pat ir greitosios pagalbos teikimas apima tik Lietuvos Respublikos teritoriją, toks ribojimas ir kėlė komplikacijas prie mūsų dabar dvišalių santykių esamos padėties.
A. VERYGA (LVŽSF). Tikrai ačiū už klausimą. Visiškai su jumis sutinku, kad per ilgai buvo laukta, bet aš kolegoms, kurie gal kiek ta tema nesidomėjo, galėčiau tiesiog priminti, kur buvo didysis ginčo objektas, dėl ko dvi šalys niekaip nesusitardavo. Būdavo ginčijamasi, kas atlygins už tą veikimą, už iškviestą brigadą ir panašiai. Tai galų gale mes susitarėme, kad kiekviena šalis, kurios brigada važiuoja, ir atlygins tai brigadai. Žodžiu, mes iš esmės viena kitai tais kritiniais atvejais pagalbą teiksime neatlygintinai, šalys tarpusavyje neatsiskaitinės. Kai susitarėme dėl šito, baigėsi ir visi didieji ginčai, ir didžiosios diskusijos. Kiek spėjome, maksimaliai greitai stengėmės tą padaryti ir tikrai, aš sakau, maksimaliai prašėme, spaudėme ir Latvijos pusę, kad dar praėjusi Vyriausybė, kol… Žinote, manau, kad tas žingsnis buvo labai logiškas, nes kol nauja Vyriausybė susiformavo, mes būtume vėl laukę minimum pusę metų. Tikrai iš savo pusės padarėme maksimaliai greitai, kaip galėjome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, mes turime, aišku, pasienio miestų, kuriuose yra ta greitosios pagalbos galimybė, pavyzdžiui, išvykti į Latviją, Daugpilį, Šventoji, Joniškis – mažyčiai miesteliai, kurie arčiau Latvijos. Bet ar žinoma, kiek gali pasinaudoti ta medicinos pagalba, iš tikrųjų kokios apimtys tų tarpusavio važinėjimų iš vienos teritorijos į kitą? Ar tiesiog spėjama, kad tokio susitarimo reikia, ir tiek?
A. VERYGA (LVŽSF). Aš manau, kad tas susitarimo poreikis buvo padiktuotas realių atsitikimų, kaip gerbiamas kolega A. Vinkus ir kalbėjo, tų susirašinėjimų, aiškinimųsi, kai vis dėlto būdavo bandoma kažkur kviesti. Tikrai tų atvejų nėra daug, čia mes nekalbame apie kažkokį labai masinį reiškinį. Turėkime galvoje, kad tuose nedideliuose pasienio miesteliuose ne planiniams dalykams kviesis, kuri greitoji bus arčiau. Čia tik tais atvejais, kai iš tikrųjų kils labai reali grėsmė žmogaus gyvybei ir tikrai gretimos šalies greitoji pagalba bus arčiau, ir nugabenti į gretimos šalies ligoninę bus arčiau, tik tais atvejais tokia pagalba bus teikiama. Bet čia mes nešnekame apie tai, kad, žinote, man atrodo arčiau, tai aš gal pasiskambinsiu į Latviją ir išsikviesiu greitąją iš ten. Taip nieko nebus ir tos stotys tarpusavyje koordinuos veiklas. Čia mes šnekame apie labai retus atvejus, bet vis tiek tų susitarimų reikia.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, es sapratu, tikai atbildēt nevaru. Tai aš įvardinau vieną iš problemų, su kuria susidurs, be jokios abejonės, šios komandos, vykstančios į Latvijos teritoriją, tai yra kalbos barjeras. Be jokios abejonės, sprendimo būdų yra ir bendradarbiavimo per sieną protokoluose vidaus reikalų sistema yra išsprendusi daugelį šitų klausimų. Žingsnis, kurį sveikinu ir kuris seniai turėjo būti padarytas. Kitas žingsnis… Žinant, kad Latvijos medicinos sistema koncentruojasi Rygoje ir ši mūsų siena iš tikrųjų yra medicinos paslaugomis neaprūpinta Latvijos teritorijoje, mes tų iškvietimų tikrai galėtume turėti daug, kokie jūsų perspektyviniai planai dėl pirminės sveikatos ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų plėtros į Latvijos teritoriją iš pasienio regionų?
A. VERYGA (LVŽSF). Jeigu galite, patikslinkite klausimą, kaip suprantu, čia šnekate apie mūsų pirmines ir antrines paslaugas pasienyje ar pačių latvių?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū posėdžio pirmininkei, kad leido patikslinti. Aš kalbu apie mūsų sveikatos priežiūros įstaigų galimybę teikti paslaugą Latvijos pasienio regionams, kuriuose sveikatos priežiūros įstaigų tinklas yra iš tikrųjų silpnas ir koncentruojasi daugmaž Rygoje.
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau. Iš tikrųjų geras klausimas. Nesame su latviais apie tai šnekėję, nes vėlgi, jeigu net dėl greitosios sutartį aštuonerius metus derinome, kur apie kelis atvejus šnekame, tai susitarti nebus paprasta, aš manau, net jeigu ir pradėtume tą diskusiją. Bet tikrai gera mintis, galėsime pradėti šnekėtis ir žinau, kad čia, Lietuvoje, buvo šiek tiek kitame kontekste, Lenkijos pasienio kontekste, kilę tų klausimų dėl iš Lenkijos atvykstančių gyventojų, dėl paslaugų teikimo. Tai galėsime pagalvoti, jeigu latviai matytų norą, galimybių, kodėl ne? Tik turėkime galvoje, kad mums patiems paprastai tuose nutolusiuose nuo centrų regionuose trūksta šeimos gydytojų. Nelabai mūsiškiai ten nori važiuoti. Klausimas, ar jie norės į Latviją važiuoti, bet šnekėtis galima.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Sveikinu, ministre, už tą formalų susitarimą. Nors man teko gyvenime operuoti be susitarimo nemažai Latvijos ir Estijos piliečių, kurie buvo atvežami į Lietuvą, bet dokumentus reikia sutvarkyti. Tikrai sveikinu.
Aš noriu dėl tokio techninio dalyko. Su Latvija pačiame pasienyje gal problemų nėra, bet, sakykime, kur Baltarusijos pasienis. Ar visada užtikrinamas pakankamas ryšys, nes, sakykime, prie Karaliaučiaus mes dažnai persijungiame į jų telefonines sistemas. Ar šiuo atveju viskas gerai, ar mes neturime tam tikro trukdymo operatyvumo prasme? Ačiū už atsakymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau. Ačiū už klausimą. Jūs teisingai pasakėte, kad pacientų, kuriems pagalbą Lietuvoje suteikė ir be tokios sutarties, yra ne tik Latvijoje, iš visų valstybių, matyt, atvažiuoja. Bet tai reglamentuoja šiek tiek kiti dalykai. Juo labiau kai mes dabar esame Europos Sąjungos šalis, tai bet kuris jų pilietis gauna ir paslaugas, ir pagalbą, ir atsiskaitymai yra suderinti. Čia daugiau buvo tik dėl paties koordinavimo ir mašinų važinėjimo.
Kalbant dėl ryšio, tikrai nuoširdžiai nesu girdėjęs niekada Greitosios pagalbos asociacijos kokių nors skundų ar pastabų, kad ar neveiktų, ar netinkamai veiktų, ar trukdytų komunikuoti. Žinau tą bėdą dėl dviejų skirtingų ryšių, tai TETRA ryšio ir privataus tiekėjo ryšio, kuriuo naudojasi jau pačios dispečerinės, bet sprendimas jau yra sudėliotas, kartu su Bendrosios pagalbos centru planuojama turėti vieną bendrą ryšį. Manau, tada ir tai bus išspręsta.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, vis dėlto kuri pusė čia buvo tas stabdys ir nejudėjo, nes aš nelabai supratau arba supratau, man atrodo, atvirkščiai, negu iš tikro buvo? Tai man paaiškinkite vis dėlto.
A. VERYGA (LVŽSF). Tikrai nuoširdžiai aš negaliu pasakyti dėl visų aštuonerių metų, kuri pusė. Matyt, kiekviena pusė prisidėdavo, neskubindama tų procesų. Vieną nesutarimo objektą aš įvardinau, tai buvo atsiskaitymo klausimas. Aišku, Lietuvoje mes turėjome ir tą bėdą, kad latviai turi tik vieną įstaigą, ji yra centralizavusi Greitąją medicinos pagalbą, pas mus yra kelios pagrindinės dispečerinės. Gal ir tai trukdė. Kai mes pradėjome derėtis, mes tą darėme norėdami susitarti, susiderėti ir susitarėme. O pasakyti už kitus… Iš tikrųjų nedrįsčiau kaltinti nei vienos, nei kitos pusės. Faktas, kad aštuonerius metus buvo nesusitarta.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus. Motyvai už. Juos sako K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, aš jau trečią kadenciją esu čia, trečią kadenciją dirbu Tarpparlamentinių ryšių su Latvija grupėje ir mes bent du, tris, o kartais ir keturis kartus susitinkame per metus. Daug tų susitikimų būna su kolegomis latviais. Praeitas kadencijas tai grupei pirmininkavo mūsų Latvijos lietuvis R. Ražukas. Aš nepamenu nė vieno susitikimo, kad ši tema iš Latvijos pusės nebūtų kelta. Visą laiką buvo sakoma, kad mes esame ta girnapusė, kuri neleidžia plaukti. Būtent. Latviai siūlė įvairiausius variantus. Po kiekvieno susitikimo mes rašydavome pro memorias.
Dabar šią kadenciją aš pats esu Tarpparlamentinių ryšių su Latvija grupės pirmininkas. Irgi rašiau ministrui. Kiekvieną kartą mes vis pranešame, pranešame ir pranešame, kad latviai kelia ir kelia tą problemą, o mes niekaip nejudame, nejudame ir nejudame. Latviai siūlė įvairius variantus. Siūlė labai paprastą dalyką (jie turi tokį susitarimą su Estija, jau senų seniausiai veikiantį, daugiau negu 10 metų), kad veiktų ir su mumis.
Nedaug ten būna tokių atvejų, iki dešimties kartų per metus, tai reiškia, kad valstybės tiesiog pačios prisiima tuos kaštus ir padengia. Jeigu greičiau yra greitoji pagalba Latvijoje prie kokio nors Lietuvos kaimo, tai suteikia lietuviui pagalbą ir atvirkščiai. Daugmaž vienodai ten būna, truputį gal skiriasi, nėra čia dideli kaštai. Mūsų ministerija visą laiką atrasdavo visokiausių pasiaiškinimų. Štai ir šioje kadencijoje dveji metai praėjo, daugokai, bet juk vis tiek sveikinu tą sprendimą, ir tikrai priimkime ir, jeigu galima, neatidėliokime vėl ilgam, o padarykime greitai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamo įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo“ projekto.
Balsavo 73 Seimo nariai: prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta.
Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomo komiteto nėra. Svarstymo data – pavasario sesijoje.
14.31 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3141 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3141. Į tribūną kviečiame naująjį švietimo, mokslo ir sporto ministrą A. Monkevičių. Prašome leisti ministrui pateikti įstatymo projektą.
A. MONKEVIČIUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiama pirmininke. Leiskite pristatyti labai svarbų įstatymo projektą, kuriuo būtų ratifikuotas susitarimas dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos, tiksliau sakant, dėl Lietuvos narystės šioje laboratorijoje, kuri įkurta 1973 metais Ženevoje. Jos atšakos šiuo metu yra didžiosiose Europos šalyse, ten, kur molekulinės biologijos tyrimai yra aukščiausio pasaulinio lygio. Seimui ratifikavus šitą susitarimą Lietuva taptų modernios tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros nare ir leistų Lietuvos biotechnologams, biofarmacininkams dar efektyviau siekti naujų mokslo atradimų kuriant rinkai reikalingas inovacijas. Lietuvos biotechnologijos ir biofarmacijos sektorius šiuo metu yra vertinamas kaip vienas sėkmingiausių ir perspektyviausių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje tiek dėl atliekamų aukščiausio lygio mokslinių tyrimų, tiek dėl sėkmingai veikiančių verslo įmonių.
Prisijungimas prie aukščiausio lygio tarptautinės molekulinės biologijos infrastruktūros leistų mūsų mokslui ir pramonei dar sėkmingiau žengti į naujus atradimus ir inovacijas žmonių gyvenimo kokybei labai svarbioje biomedicinos srityje. Ratifikavus susitarimą dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos Lietuvoje vykdomi moksliniai tyrimai būtų glaudžiau integruojami į Europos mokslinių tyrimų erdvę, Lietuvos doktorantai ir mokslininkai turėtų galimybę vykdyti tyrimus laboratorijų centruose Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Taip pat Lietuvoje galės būti steigiamos tyrimų grupės, kurių reputacija padeda į šalį pritraukti aukščiausius pasaulinės klasės mokslininkus. Vienas iš jų kaip pavyzdys gali būti profesorius V. Šikšnys. Įsijungimas į laboratoriją skatins Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių, biotechnologijos, biofarmacijos ir medicinos plėtrą. Na ir Lietuvoje jūsų, Seimo nariai, žiniai, biotechnologijų sritis kuria maždaug 1 % šalies BVP ir šiuo rodikliu mes lenkiame Šveicariją ir Jungtines Amerikos Valstijas. Tarkim, Europos Sąjungos vidurkį Lietuva viršija daugiau kaip dešimt kartų.
Šiek tiek informacijos, kiek tai kainuotų. Mokesčių dydžiai ratifikavus susitarimą siektų nuo šiais metais numatytų 86 tūkst. eurų iki 288 tūkst. eurų 2024 metais. Narystės finansinės naudos ekvivalentas, arba finansinė grąža, po trejų metų nusistovėtų maždaug apie 500 tūkst. eurų, kai būtų investuojama 280 tūkst. Taigi visais atžvilgiais tai yra perspektyvus projektas. Vyriausybė siūlo Seimui šitą įstatymą priimti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia R. Šarknickas. Prašom. Jūs ne darbo vietoje. Neturite kortelės. Per centrinį mikrofoną. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Aš noriu paklausti, kiek tai finansiškai kainuotų valstybei?
A. MONKEVIČIUS. Aš trupučiuką užsiminiau, kad šiemet yra biudžete numatyta 86 tūkst. 495 eurai ir kasmet augtų. Kitais metais biudžete reikėtų 115 tūkst. eurų, 2021 metais – 144. Kaip minėjau, iki 2024 metų tai sudarytų ir nusistovėtų metinis įnašas 288 tūkst. eurų. Bet jau tuo metu finansinė grąža būtų ne mažiau kaip 500 tūkst. eurų. Įnašas – 288, finansinė grąža – ne mažiau kaip 288, bet čia grynai tik finansiniais aspektais, bet kalbant apie vėžį, apie gydymus, apie tai, ką gali Lietuva nuveikti, tai yra iš tikrųjų kur kas didesnė grąža.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs truputį užsiminėte apie tai, kad perspektyvoje galbūt mes galėtume ir patys vystyti, atsirastų kažkoks ar padalinys, ar kažkokia infrastruktūra, susijusi su šituo tarptautiniu institutu. Ar yra numatyti konkretūs mechanizmai toje sutartyje, kaip Lietuva galėtų tuos dalykus įsisavinti, ar čia yra tiktai potencialios menamos galimybės? Ar jau yra ten aptarta, kokiu būdu tai daryti? Ar mes turėtume ten prisidėti kaip nors, ar yra sutarties tokia praktinė įgyvendinimo dalis?
A. MONKEVIČIUS. Lietuva štai tokios brangios infrastruktūros, kuri yra didžiosiose Europos Sąjungos šalyse išvystyta, tikrai neturi ir, matyt, negali turėti. Neturi netgi tokios šalys kaip Suomija, Lenkija. Tačiau tam tikri infrastruktūros elementai atsidurtų tinkle. Bet pats svarbiausias dalykas yra mokslininkų grupės, jų partnerystė ir galimybės naudotis tomis laboratorijomis, ta infrastruktūra. Tai yra didžiausia vertė. Plius dar tai būtų doktorantų rengimas, tai būtų mokslininkų auginimas, protų auginimas. Tai yra pati didžiausia vertė. Aišku, savo infrastruktūrą Lietuvoje įkurti tikrai nebūtų perspektyvu.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, sveikiname pristačius mums šitą gerą klausimą. Aš tiesiai prieš jus, jeigu… Čia, kolega. Sveikinu pristačius. Sveikinu su komandos papildymu. Šiandien vieną viceministrą lyg ir dovanojome čia pagal jūsų sprendimą.
Manau, kad tikrai galime pasidžiaugti pačia sutartimi ir galimybe mūsų mokslininkams. Bet mano klausimas būtų, kaip tai populiarinti tarp žmonių, nes mes tuos didžiuosius mokslo pasiekimus kartais sutinkame gana priešingai. Sveikatos srityje mes turime vakcinaciją, skiepus, kiek žinome, kurie išgelbėjo milijonus žmonių, o visuomenė nelabai priima. Dabar ką daro mūsų mokslininkai ir gal bus įkūrus šitą laboratoriją genų inžinerija, kad visuomenė priimtų tuos pasiekimus ir mes juos galėtume diegti į praktiką? Ačiū už atsakymą.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Turbūt keletą priemonių, aš galvoju, reikėtų taikyti, kai kurios yra taikomos. Pirmiausia turbūt šiek tiek reikėtų sustiprinti tą vertę, kurią turi mokslo populiarinimo mokslininkų veikla, nes šiuo metu ji yra tokia visiškai fakultatyvinė ir niekaip nevertinama kaip mokslinė produkcija. Tai reikėtų vertinti per kitą kanalą, vadinamąjį poveikį visuomenei, visuomenės sąmoningumą, suvokimą. Tai irgi yra vertė, kuri turėtų būti apskaitoma ir turėtų turėti didesnį svorį universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose. Šita kryptimi ketiname tam tikrus pakoregavimus padaryti.
Na, o pati tema labai dėkinga, tai yra ne kokie nors sudėtingi, ne vien genetiniai dalykai, bet, tarkime, kad ir vėžio gydymas, tai yra viena iš tokių aktualijų, kuri visuomenei labai gerai suprantama. Tai vien per šitą aspektą tikrai galėtume daug kalbėti apie šitą laboratorijų tinklą ir mūsų mokslininkų pasiekimus. Vien profesoriaus V. Šikšnio nuopelnai Lietuvoje ir pasaulyje yra labai dideli, ir aš sutinku, kad čia reikėtų pagalvoti, kaip turėtume paversti visuomenės savimonę visuomenės supratimu. Pasistengsime tai padaryti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, iš tiesų yra labai daug molekulinės biologijos specialistų, mokslininkų Didžiojoje Britanijoje, ir dalis jų yra lietuviai – jauni specialistai, kurie išvažiavo ten mokytis, baigė studijas, tam, kad galėtų mokytis, skolinosi pinigų, ir šiandien jie, grįžę į Lietuvą, susiduria su viena labai rimta problema: įgyvendinus mokesčių reformą, jų bruto darbo užmokestis, kurį jie gauna Lietuvoje, vien dėl mokesčių reformos pakilo 30 %. Į jūsų vadovaujamą ministeriją buvo kreiptasi atkreipiant dėmesį, jog dėl mokesčių reformos, o ne dėl grynųjų pajamų padidėjimo tie studentai, grįžę į Lietuvą, turi anksčiau pradėti mokėti palūkanas, mokėti didesnes palūkanas ir daugiau pinigų išleisti, tai stabdo juos grįžti į Lietuvą.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai ir paprašyti jūsų imtis priemonių susisiekti su Didžiosios Britanijos švietimo departamentu informuojant, kad pasikeitimo, realių pajamų į rankas nėra, todėl būtų gerai pakeisti tuos rodiklius, pagal kuriuos vertina.
A. MONKEVIČIUS. Labai ačiū, kaip tik šiuo metu Vyriausybėje svarstome pateiktą Užsienio reikalų ministerijos paketą – pasiūlymą, ką turėtume padaryti, keisdami savo įstatyminę bazę, bet kartu ir informuojant, ką jūs ir sakote. Tikrai priimu ir pasistengsiu tai padaryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir klausimus užbaigia G. Kirkilas. Prašom.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs ir pats esate buvęs aukštosios mokyklos vadovu ir daug prisidėjote Vyriausybėje prie mokslo ir verslo slėnių kūrimo. Manau, kad šita tema jums tikrai labai artima, nuo to ir pradėjote. Aš norėčiau paklausti, bet šitas susitarimas kokias nors papildomas finansines galimybes atveria, pavyzdžiui, kokių nors Europos Sąjungos pinigų panaudojimo, kokių nors „Horizonto“ priemonių ir panašiai? Ačiū. Aš pritarsiu šitam susitarimui.
A. MONKEVIČIUS. Noriu pasakyti, kad papildomų kokių nors lėšų pritraukimo, išskyrus tai, kad Lietuvos mokslininkai gali patys dalyvauti laboratorijų veikloje ir naudotis jomis, gali Lietuvoje sulaukti aukščiausio pasaulinio lygio kolegų grupės prisijungimo į mūsų projektus, nėra, bet tai ir yra didžiuliai finansai, kaip aš minėjau, finansinė išraiška yra dvigubai didesnė, negu Lietuvoje investuos. Tokia grąža garantuota yra, bet yra ta tokia… Reikėtų ją, tarp kitko, geriau apskaičiuoti, tą grąžą, kuri nematoma žmonių sveikatai ir įvairiems projektams, susijusiems su žmonių sveikatinimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Gerbiami kolegos, nėra norinčių išsakyti motyvų. Pristatymas buvo išsamus. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Dėkojame. (Balsai salėje) Didžiausia pagarba – bendras sutarimas. (Balsai salėje) Komitetai. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
14.44 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo viešojo saugumo ir kovos su nusikalstamumu srityse ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2937 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo viešojo saugumo ir kovos su nusikalstamumu srityse ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2937. Kviečiu projektą pristatyti vidaus reikalų ministrą E. Misiūną. Gerbiamas ministre, tribūna laukia jūsų, prašom pateikti įstatymo projektą.
E. MISIŪNAS. Atsiprašau. Gerbiami Seimo nariai, gerbiama posėdžio pirmininke, malonu jus matyti, tarp kitko, kad ir vieną dieną, bet vis tiek smagu.
Taigi norėčiau pristatyti įstatymo projektą. Šiuo įstatymu siekiama ratifikuoti 2018 m. birželio 12 d. Jeruzalėje pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo viešojo saugumo ir kovos su nusikalstamumu srityje. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnį šis susitarimas priskiriamas prie ratifikuotinų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus ratifikavimo įstatymą, būtų įvykdytos susitarimui įsigalioti būtinos nacionalinės procedūros. Susitarimas svarbus kaip Lietuvos Respublikos ir Izraelio Vyriausybės bendradarbiavimo viešojo saugumo srityje priemonė, nes su Izraelio Vyriausybe viešojo saugumo srityje nėra pasirašyta jokia bendradarbiavimo sutartis. Susitarime numatytas bendradarbiavimas kovojant su nusikalstamumu, kitose srityse – organizuoto nusikalstamumo, terorizmo, kontrabandos, prekybos žmonėmis, numatyta įvairių veikų, taip pat bendradarbiavimas palaikant viešąjį saugumą viešuose renginiuose, dėl mokymų, dalijimasis kompetencijomis ir taip toliau.
Lietuvos Respublikos įgaliotos institucijos įgyvendinti yra Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba. Prašau pritarti. Tai reikalingas susitarimas ir Lietuvos Respublikai, ir Izraelio Valstybei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti pora Seimo narių. Pirmasis klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, turbūt niekas neabejoja šito susitarimo būtinumu, ir manau, kad tikrai pritarsime ir ratifikuosime. Aš tik norėjau pasitikslinti, kokia stadija yra mūsų partnerių. Ar Izraelis jau yra ratifikavęs, ar taip pat prasidėjusi ratifikavimo procedūra? Ačiū už atsakymą.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Tikrai šiuo etapu nežinau, bet prieš savaitę buvo kalbėta su ministerija, jie irgi teikia ratifikavimo procedūras, procedūros važiuoja. Nebus taip, kad mes pirmi padarome, o kita šalis nieko nevykdo. Tai jie suinteresuoti palaikyti ryšius su mumis, ir žinote premjero vizitą. Aš buvau nuvykęs, pasirašiau šitą susitarimą, mes bendradarbiavome, kalbėjome, bendravome su ministru ir aptarėme galimybes. Jie irgi suinteresuoti, ratifikavimo procedūros vyksta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, kodėl tik dabar?
E. MISIŪNAS. Geras klausimas. Negaliu nieko pasakyti. Kai pasižiūri, kad mes jau 29 metus, beveik 30 metų turime Lietuvos nepriklausomybę, kartais tikrai daug klausimų kyla, kodėl tik dabar, bet geriau dabar negu niekada. Tik tiek galėčiau pasakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Motyvų išsakyti taip pat niekas nepageidauja. Prašom balsuoti dėl teikiamo susitarimo ratifikavimo. Dabar jau bendru? Dėkoju. Tegu bus bendru. (Šurmulys salėje) Pageidauja balsuoti. Tegu balsuoja.
Balsavo 54 Seimo nariai: nei prieš, nei susilaikiusių nėra. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindiniu komitetu yra skiriamas Užsienio reikalų komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – pavasario sesija.
14.50 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 87 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3113, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 2, 70 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3114, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 106 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3115, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 102 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3116ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5.1, 2-5.2, 2-5.3, 2-5.4 kompleksinis klausimas – projektai Nr. XIIIP-3113, Nr. XIIIP-3114, Nr. XIIIP-3115 ir Nr. XIIIP-3116. Bankų įstatymo 2, 87 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3113 ir lydimieji. Į tribūną kviečiu finansų viceministrę L. Maskaliovienę. Prašom pateikti.
L. MASKALIOVIENĖ. Laba diena.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną (atsiprašau, viceministre) A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš norėjau pasakyti, kad mano kortelė neveikė. Aš balsavau už.
PIRMININKĖ. Jūs balsavote už. Tai bus 55. Ačiū. Prašom.
L. MASKALIOVIENĖ. Laba diena, Seimo nariai. Teikiame keturių įstatymų: Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Centrinių kredito unijų įstatymo, Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir Finansinio tvarumo įstatymo pakeitimus, kurie susiję su vadinamosios bankų kreditorių hierarchijos direktyvos įgyvendinimu.
Pagrindiniai pakeitimai. Šių įstatymų pakeitimo tikslas yra palengvinti su sunkumais susiduriančių bankų, centrinių kredito unijų, didelių finansų maklerio įmonių ir kitų Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų finansų sektoriaus subjektų pertvarkymą sudarant sąlygas užtikrinti efektyvų ir skaidrų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonių taikymą.
Esminiai pakeitimai. Siūloma nustatyti naują pirmaeilių neužtikrintos skolos priemonių klasę, kuri susijusi ir apima skolos priemones, tai yra obligacijas ir kitų formų perduotos skolos finansines priemones, kurioms sukuriama arba pripažįstama skolos… ir atitinkamai įstatymų pakeitimuose numatytų sąlygų tenkinti tas priemones. Pavyzdys. Kai yra pagrindinis sutarimas, terminas yra bent vieneri metai, kai nėra išvestinės finansinės priemonės, ir tokią kategoriją mes siūlome įterpti naują – šeštą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, atitinkamai dabartinius šeštą ir paskesnius perkeliant į vėlesnius įsipareigojimus.
Finansinių priemonių rinkų ir Finansinio tvarumo įstatymus papildyti naujomis nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą didelių finansų maklerio įmonių ir kitų finansų sektoriaus subjektų bankroto atveju. Tokiais atvejais siūloma vadovautis ne dabar numatytu Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, bet taikyti Banko įstatymo 87 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles, kiek tai atitinka kreditorių ir vykdomos veiklos specifiką.
Šiais pasiūlymais ir pakeitimais siūloma, kad nauji kreditorių reikalavimai ir tenkinimo eiliškumas būtų taikomas tik tada, kai bus patvirtintas ir įsigaliojęs įstatymas vėlesniais etapais. Tai tiek mano.
Dar papildomas prašymas būtų, kadangi tai yra susiję su tam tikrais direktyvos įgyvendinimo terminais, svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkojame, viceministre. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmas klausia E. Gentvilas. Deja, salėje nematau. Tuomet J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama viceministre, aš noriu paprasčiau paklausti. Ar ši pertvarka sudarys, kaip jūs minėjote, privačių lėšų didesnį pritraukimą ir bankroto atveju gelbėjimą, ar visuomeninėmis arba žmonių lėšomis reikės daugiau sumokėti, nes mes jau turėjome labai skaudžių keletą bankrotų, kai valstybė gelbėjo bankus, kurie turėjo problemų, ir tai nemažai kainavo? Ačiū už atsakymą.
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš esmės šie pakeitimai yra susiję su gelbėjimu būtent privačiomis lėšomis, ne išorės finansavimo šaltinių ir ne mokesčių mokėtojų. Patikslinama ir aiškesnė padaroma tam tikrų finansinių įsipareigojimų kategorija, įtraukiama nauja aiški šešta. Bankroto atveju yra eilė nuo pirmo iki paskutinio, o pertvarkos atveju, atvirkščiai, – nuo paskutinio nuostoliai dengiami link viršutinio. Viršutiniai – smulkiausi – nukenčia mažiausiai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, Aukščiausiojo Teismo neskundžiama nutartimi šių metų vasarą pripažinta, kad turi būti kompensuoti neįvykdyti obligacijų reikalavimai „Snoro“ bankroto procese. Ar sprendžiamas obligacijų turėtojų klausimas, turint omeny, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme, Teisingumo Teisme jau nagrinėjami ir tų obligacijų turėtojų ieškiniai? Ar šiuo įstatymo projektu nenorima apsidrausti nuo dar kitų papildomų finansinių įsipareigojimų valstybei?
L. MASKALIOVIENĖ. Kaip minėjau, šitas įstatymo pakeitimas bus taikomas tik į priekį, ne atgal, tai reiškia, kad praeities sandoriams ir procedūroms, ir teismų sprendimams įstatymo pakeitimas nėra taikomas. Tai nėra susiję su įstatymo pakeitimu. Toks vienas mano atsakymas. Jeigu norite aktualijų, kaip vyksta teismo procesas ir išaiškinimai, galiu informuoti atskirai gavusi iš Indėlių draudimo fondo informaciją.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš paklausiu taip paprastai. Įsivaizduokime, kad dabar vėl yra koks nors „Snoras“, vėl iškyla bankroto grėsmė ir vėl yra kokie nors neaiškūs savininkai, kurie turtą susikėlė, nusivežė ir paslėpė Britanijoje ar dar kur nors Mergelių salose. Kuo dabar jiems bus grėsmingiau, o kitiems geriau po šitų pakeitimų, ar jie čia labiau nukentės? Kaip jūs sugebėsite? Aš manau, kad jie kaip išsisuko, taip ir išsisuks kažkur Maskvoje pasislėpę. Aš nematau čia nieko, kad kas nors pagerėtų.
L. MASKALIOVIENĖ. Ne, čia yra tiesiog direktyvos įgyvendinimas, tai nėra papildoma apsauga ar bankroto, ar pertvarkos atveju, tai yra aiškumas, teisinis aiškumas, kaip toliau bankroto arba pertvarkos atveju elgtis. Bankų sąjunga jau yra įgyvendinta nemaža dalimi dėl priežiūros institucijų, dėl jų pertvarkos ir priežiūros, ir kontrolės mechanizmo nuosavo kapitalo, rizikos valdymo. Tai yra konkrečiai tik kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės detalizavimas. Tai, kas buvo praeityje, jau įgyvendinta, ir manau, kad tas pamokas mes išmokome ir ateities krizės būtų kitokios.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama viceministre. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Motyvų niekas nepageidauja. Prašome balsuoti dėl viso įstatymo komplekto po pateikimo. Dėl projektų Nr. XIIIP-3113, Nr. XIIIP-3114, Nr. XIIIP-3115 ir Nr. XIIIP-3116.
Už balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta.
Ministerija prašo Vyriausybės skubos tvarkos. Pritariame bendru sutarimu? Dėkoju. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas pavasario sesijoje.
14.59 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 8, 13, 17, 191 ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3111 (pateikimas)
Imsimės energetikos įstatymų. Energijos išteklių rinkos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3111. Kaip tik yra atvykęs energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. Kviečiame jį pateikti įstatymo projektą.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Energijos išteklių rinkos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo projekto tikslas yra sudaryti galimybes energijos išteklių rinkos dalyviams vienodomis sąlygomis konkuruoti biokuro rinkoje. Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. yra įsigaliojusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvirtinama šilumos supirkimo tvarka ir pagal šią tvarką nepriklausomi šilumos gamintojai konkuruoja su šilumos tiekėjais lygiomis teisėmis. Siekiant apriboti šilumos kainas ir gaunamus šilumos gamintojų pelnus, didesnę įtaką įgauna pats išteklius, tai yra būtent vidutinė biokuro biržos kaina. Todėl svarbu, kad vidutinė biržos kaina kuo labiau atitiktų realią biokuro kainą rinkoje.
Svarbu pastebėti, kad nors nereguliuojami gamintojai šiuo metu gamina 25 % šilumos, pagamintos iš biokuro, tačiau tiktai apie 2 % perka biokuro biržoje, tai yra tiktai tokia apimtimi ir prisidėjo prie vidutinės biokuro biržos kainos formavimo. Todėl įstatymo pakeitimu siekiama, kad rinkos dalyviai, prieš atlikdami sandorius, pasitikrintų biokuro kainą biržoje ir taip reikšmingai prisidėtų prie jos formavimo. Visiems šilumos gamintojams įsigyjant biokurą biržoje vienodomis sąlygomis, formuojama pagrįsta biokuro kaina visiems biokuro pirkėjams ir tai sudaro prielaidas ją mažinti.
Esminiai pakeitimai yra būtent šie, kad nereguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams atsiranda prievolė teikti pirmenybę energijos išteklių biržai, ir gamintojai, perkantys biokurą mažesne kaina nei biržoje, galės ir toliau tai daryti dvišaliais sandoriais, jeigu kaina bus mažesnė dvišaliais sandoriais… negu biokuro biržoje.
Laukiamas rezultatas yra tai, kad įstatyme įtvirtinus siūlomą modelį bus formuojama reali vidutinė biokuro biržos kaina, kuri užtikrins ne tik pagrįstą šilumos kainą vartotojams, kuri padengs šilumos kainos gamybos sąnaudas, bet taip pat ir neleis šilumos vartotojams permokėti už jiems tiekiamą šilumos energiją. Nustatant pirmenybę energijos išteklių biržai, mažinama biokuro gamybos ir prekybos koncentracija ir bus užtikrinama skaidri biokuro kainodara. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Ačiū, ministre, už laiku pateiktus ir gerus pasiūlymus dėl įstatymo pakeitimo, bet mano klausimas yra kitas.
Viena vertus, aš irgi palaikau jūsų siūlymą koncentruoti pasiūlą ir paklausą vienoje vietoje, kad kainos būtų patikimesnės. Bet, kita vertus, vis tiek kartais būna tų vadinamųjų galimybių langų ar tokių momentų, kai ir už biržos būna mažesnės kainos tam tikromis labai specifinėmis sąlygomis. Rinkos dalyviai ir prašo, ir įtikinėja, kad pasitikrinimo dėl užbiržinio sandorio procedūra būtų liberalesnė, laisvesnė ir greitesnė, tik tada gali realizuoti tą galimybių langą. Ar galėtumėte pakomentuoti, ar šiuo įstatymu, ar ir kitais teisės aktais būtų galima tai spręsti?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų svarbu tai, kad galimybė nusipirkti biokuro, jeigu tokia galimybė yra ir atsiveria, būtų galima ir dvišaliais sandoriais. Tai nėra draudžiama ir pagal šį įstatymą.
Iš esmės mes turime tris galimybes, kaip tai būtų galima daryti. Šiuo atveju yra sistema, kai mažos vertės sandoriai gali būti atliekami be pasitikrinimo biržoje. Tai yra vienas etapas. Mes kalbame apie sandorius iki 5 tūkst. 800 eurų. Tai yra tikrai labai mažos apimties. Antrasis etapas yra tokiais atvejais, jeigu dvišalio sandorio kaina yra mažesnė daugiau kaip 5 %, tai galima pirkti be pasitikrinimo biržoje. Ir yra trečias etapas, kai kainos ribos yra iki 5 %, tuo atveju būtina pasitikrinti biržoje.
Dėl jūsų klausimo, kokiu būdu būtų galima liberalizuoti ir supaprastinti tą sistemą. Jau esame pateikę Vyriausybei nutarimo projektą, kurio esmė yra kaip tik ta, kad sutrumpinama pasitikrinimo biržoje procedūra nuo 14 dienų iki 7 darbo dienų, tai yra faktiškai per pusę. Antras palengvinimas yra tas, kad mažos vertės sandoriams pakeliama riba faktiškai taip pat dvigubai. Tas galimybių langas mažiesiems pirkėjams atsiveria.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš dalies, aišku, atsakėte, bet kartais susidaro tokia situacija, kad šilumos tiekėjai būna kieno nors rankose ir jie dažniausiai tų mažesnių netgi nenori įsileisti. Sakykim, arba iš dukterinių įmonių, ar iš kur kitur pirks tą biokurą. Kokia būtų galimybė tam smulkiam kuro gamintojui į biržą papulti – tai būtų vienas toks klausimas. Kaip papulti pas tą didelį šilumos gamintoją tiems smulkiems, kur su jais netgi nesikalba ir neperka? Ir dažniausiai tie smulkieji biokuro gamintojai per trečias rankas pardavinėja tą kurą, kaip sakome, gaudami mažiausią kainą, o tas, katras laimėjo konkursą, pasiima savo dalį ir taip tą kainą išdidina.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Matau, kad problema tikrai aktuali, ir, be mano minėtų pakeitimų – Vyriausybės nutarimo, taip pat yra kai kurių pakeitimų, kuriuos darytų biržos operatorius – būtent „Baltpool“, su tam tikrais patobulinimais. Aš kalbu ir apie darbo valandų pailginimą, ir apie kitus dalykus, ir apie laboratorinius, sakykime, apie didesnį spektrą tam, kad nebūtų piktnaudžiaujama tokiais atvejais, kaip jūs sakote. Aš manau, tą visą paketą išbandysime rinkoje ir artimiausiu metu bus pasiūlytas rinkai.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, faktiškai atsakėte apie mažuosius. Aš irgi norėjau paklausti, bet apskritai kaip atsilieptų dalyvavimas biržoje, ypač mažiesiems, bet ne tik mažiesiems, verslui? Ar būtent prisijungimas prie biokuro biržos būtų papildoma našta verslui, kur reikėtų numatyti papildomus savo verslo asignavimus ar investicijas? Arba nuo kokio lygio jau tai apsimokėtų daryti?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš esmės šio įstatymo pakeitimo tikslas yra dar labiau skaidrinti biokuro biržą tam, kad visi – tiek nepriklausomi gamintojai, tiek šilumos tiekėjai biokurą pirktų per biržą – toks yra pagrindinis tikslas.
Dėl kaštų. Yra tam tikrų gana smulkių kaštų, tokių kaip biržos mokestis, kiti dalykai, bet tikrai administracine prasme tai yra lengvai pakeliama našta ir esminės finansinės naštos nesudaro. Turbūt reikia atvirai kalbėti apie tai, kad ne visiems nepriklausomiems šilumos gamintojams šitie siūlymai patinka dėl tos priežasties, kad, natūralu, perkant biokurą biržoje reikės parodyti netgi dvišalių sandorių kainą. Vadinasi, kaina bus aiški ir ta apimtimi jų dalyvavimas rinkoje galės mažinti ir šilumos tiekimą galutiniams vartotojams.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, išties projektas iš principo, manau, yra geras, bet ir Klimato kaitos programos lėšų naudojimo projekte, matau, yra numatytas ir biokuro žaliavos ruošimo, kirtimo atliekų technikos modernizavimas ir įrangos įsigijimas, numatyta 4 mln. eurų šiems metams. Turbūt tuo keliu bus eita, aišku, kiek tai galės pasinaudoti ar smulkios įmonės, ar stambios, čia turbūt dar yra diskusija, bet vėlgi aš iškelčiau tą kokybės klausimą. Jūs truputį užsiminėte, bet kaip ruošiamasi spręsti pačios biokuro žaliavos kokybės užtikrinimą? Kiek žinau, dabar pirmiausia į tą laboratoriją atvažiuoja mėginys, o tik po to atvažiuoja ta pati žaliava. Turbūt čia ir yra esminis skirtumas, kai tas paėmimas įvyksta ne ten, kur yra, ir ta kokybė neišgaunama tokia, kokia ji turėtų būti.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Kaip ir minėjau, šita vieta taip pat yra tobulintina. Kokybės kontrolės sistema turėtų būti diegiama, be abejo, su prieinamais kaštais, tai yra darbotvarkėje. Tai tikrai artimiausiu metu per „Baltpoolo“ kompleksinių priemonių planą bus padaryta.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis ministre, išties tai, sakykime, teisingas žingsnis, turbūt dauguma ir pritaria, greičiausiai ir komitete neiškils problemų, bet mano klausimas susijęs, kodėl nežengiate žingsnio dėl naujo šilumos gamintojo, kuris nori perimti visą sektorių, tai yra atliekų deginimo? Kada pradėsime reguliuoti atliekas? Jau iki jūsų, gerbiamas ministre, ir energetikos ministrai, ir Kainų ir energetikos komisijos vadovai, ir buvę jau žadėjo: štai pradėsime reguliuoti. Valstybinė kainų ir energetikos komisija reguliuos atliekų kainas. Kol vien Klaipėdoje veikia viena deginimo įmonė, dar galbūt pakenčiama, bet kai ši šilumos gamybos rūšis iš atliekų gamins didžiąją dalį šiluminės energijos, tai mes tikrai kaip atliekų turėtojai neišsimokėsime.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą, tikrai vietoje ir laiku. Šitie įstatymų projektai yra rengiami. Šiuo atveju, kaip laikinasis aplinkos ministras, galiu patvirtinti, kad lygiai prieš valandą ir Aplinkos ministerijoje turėjome visuotinį darbuotojų susirinkimą, ir būtent šį teisės aktų projektų paketą įvardinau kaip vieną iš dešimties prioritetinių, kuris artimiausiu metu, artimiausiais mėnesiais sieksiu, kad būtų pateiktas ir priimtas. Reikia pripažinti, kad jis buvo įstrigęs, ir padarysime viską, kad jis būtų išjudintas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visų norinčių paklausti Seimo narių klausimus.
Gerbiami kolegos, motyvų niekas nesiregistravote išsakyti. Gal galime bendru sutarimu? Norite balsuoti. Prašom.
Už balsavo 67 Seimo nariai: nei prieš, nei susilaikiusių nėra. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIIP-3111 pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
15.11 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3112 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3112. Ir vėl kviečiu ministrą Ž. Vaičiūną pateikti. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiame svarstyti Energetikos įstatymo pakeitimo projektą. Šio įstatymo pakeitimo tikslas – įtvirtinti papildomas priemones šešėlinės ekonomikos mastui naftos produktų prekybos srityje mažinti. Priminsiu, kad 2017 metais atliktais įstatymo pakeitimais buvo sugriežtintos didmeninės prekybos naftos produktais sąlygos ir nustatytas reikalavimas šią veiklą vykdantiems asmenims turėti prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus, tai yra banko garantiją. Nepaisant jau priimtų priemonių, didmeninė prekyba naftos produktais išlieka rizikingu sektoriumi, kuriame galima asmenų nusikalstama finansinė veikla. Todėl teikiamu įstatymo projektu yra siūlomos papildomos kompleksinės priemonės, kurios kompleksiškai padėtų užtikrinti prekybos naftos produktais reguliuojamos veiklos sąlygų laikymąsi, prisidėtų prie sąžiningų konkurencinių sąlygų kūrimo ir leistų apsaugoti viešąjį interesą dėl mokesčių surinkimo.
Vien 2016–2018 metais FNTT pradėtų ikiteisminių tyrimų metu nustatyta žala dėl nesumokėtų mokesčių viršija 32 mln. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šios priemonės yra suderintos tiek su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, tiek su Valstybine mokesčių inspekcija. Yra esminiai penki punktai. Pirmas dalykas, siūloma centralizuoti esamą prekybos naftos produktais licencijavimo modelį, perduodant savivaldybių administracijų šiuo metu vykdomą leidimų verstis prekyba naftos produktais išdavimo funkciją Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kuri nuo liepos 1 dienos turėtų tapti VERTʼa, tai yra Valstybine energetikos reguliavimo taryba.
Antras dalykas, kartu užtikrinant efektyvią rinkos priežiūrą, siūloma suteikti komisijai reikšmingą kontrolės priemonę, kuri leistų laiku reaguoti ir kontroliuoti neteisėta veikla užsiimančių asmenų veiklą, numatant pareigą prekybos naftos produktais veiklą vykdantiems asmenims, pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, per keturis mėnesius atlikti įmonės finansinių ataskaitų auditą ir jo išvadas pateikti komisijai.
Trečias dalykas, siekiant išvengti situacijų, kai asmuo vykdo veiklą be leidimo, ir atsižvelgiant į kituose energetikos sektoriuose taikomą praktiką, siūloma nustatyti teisę komisijai skirti piniginę baudą iki 10 % ūkio subjekto metinių veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais.
Ketvirtas dalykas, taip pat siūloma didinti prekybos leidimo stabdymo procedūrų efektyvumą, kai įmonės pažeidžia reguliuojamosios veiklos sąlygas. Tai yra siūloma nustatyti atvejus, kai leidimą išduodanti institucija stabdytų leidimo galiojimą nedelsiant. Svarbu, kad galiojimas būtų stabdomas nedelsiant, nes šiuo metu tokios nuostatos nėra ir tas nedelsiant reikštų, kad stabdoma tokiu atveju, jei nėra finansinės garantijos arba toks subjektas neužtikrina atitikties minimaliems patikimo mokesčio mokėtojo kriterijams.
Penktas dalykas, tai yra paskutinis. Siekiant didinti šių asmenų patikimumą, numatyta veiklos sąlyga – atitiktis minimaliems patikimo mokesčio mokėtojo kriterijams, nustatytiems Mokesčių administravimo įstatyme. Koks laukiamas rezultatas? Pirmiausia siūlomos priemonės prisidės prie prekybos naftos produktais rinkos skaidrumo didinimo, šešėlio mažinimo. Iš esmės taip pat centralizavimas leis efektyviau kovoti su fiktyvių įmonių veikla ir suteiks reikšmingų kontrolės priemonių leidimus išduodančiai institucijai.
Dėl efekto. Taip pat rėmėmės Lenkijos patirtimi: įvedus panašias priemones per metus buvo sutaupyti šimtai milijonų eurų, kurie atiteko valstybės biudžetui. Šiais pakeitimais būtų sudarytos sąlygos užkirsti kelią PVM grobstymui, o valstybės biudžetas galėtų sutaupyti tam tikras sumas, kurių šiuo metu netenka dėl šešėlinės veiklos prekybos naftos produktais rinkoje.
Paskutinis dalykas. Svarbu tai, kad vienoje vietoje bus sąrašas tokių įmonių, kurios turi licenciją verstis tokia veikla. Iki šiol tokio vieno sąrašo nėra. Manome, kad tokios veiklos centralizavimas yra būtinas, nes šiuo metu Lietuvoje turime 60 skirtingų savivaldybių institucijų, kurios išduoda tokius leidimus. Prašau svarstyti ir pritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Jūsų vėl nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Ministre, manau, labai reikalingas toks skaidrinimo įstatymas ir jūsų teikiamos pataisos. Man tik klausimas ne dėl principinių dalykų, bet dėl paties proceso, procesiniai klausimai. Kitaip sakant, iki liepos 1 dienos VKEKKʼas, arba Energetikos kontrolės komisija, turės perimti iš 60 subjektų daug įvairių dalykų ir pati užsiimti veikla, kuria iki tol neužsiėmė. Ar čia nėra logistinių rizikų? Ar bandėte kaip nors modeliuoti, nes kartais idėja būna gera, bet išpildymas arba pereinamasis laikotarpis būna skausmingas ir nelabai darnus ar draugiškas. Ar galėtumėte pakomentuoti? Turbūt nuo liepos 1 dienos naujoji įstaiga perimtų.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Šios nuostatos, jums pritarus, įsigaliotų nuo liepos 1 dienos. Iš esmės skuba yra orientuota į tai, kad tą skaidrinimo efektą turėtume gerokai anksčiau, kiek įmanoma anksčiau.
Dėl praktinių dalykų taip pat tinkama pastaba, bus reikalingi tam tikri poįstatyminiai teisės aktai. Taip pat esminis klausimas yra žmogiškieji ištekliai komisijoje, arba Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje, kurios… po svarstymo šiandien pritarėte. Iš esmės tuos praktinius dalykus jau šiuo metu sprendžiame su dabartine Kainų komisija. Manau, padarysime viską, kad pereinamasis laikotarpis būtų kiek įmanoma sklandesnis ir kad nebūtų jokių neigiamų pasekmių tiems subjektams, kurie prekiauja naftos produktais.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs minėjote, kad vienas iš tikslų yra kova su šešėline prekyba. Kaip jūs manote, ar nesutikimas arba negalėjimas atsiskaityti kortele mūsų degalinėse yra geras ženklas kovojant su šešėline prekyba, ar jūs norėtumėte, kad mūsų piliečiai ir mūsų šalies svečiai vis dėlto galėtų tą atlikti? Ar čia yra toks atskirų kompanijų pasirinkimas ir neprisijungimas prie bendro reikalo? Ačiū už atsakymą.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už atsakymą. Taip, dabar tai yra pasirinkimo klausimas. Iš esmės skaidrumo prasme galbūt ta priemonė taip pat prisidėtų. Šie siūlymai, kurie yra pateikiami šiandien, duoda didžiausią efektą. Aš manau, galbūt laiko klausimas, tai galima apsvarstyti. Be abejo, reikia tą poveikį vertinti. Bet kryptis, be abejo, galėtų būti tokia, kad tokių draudimų neturėtų būti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų labai laiku teikiamas projektas, bet gaila, kad jis siaurokas. Labai norėtųsi platesnio. Remiantis tų pačių lenkų pavyzdžiu, sakykime, kaip sudėta GPS sekimo įranga į visas naftos produktus vežančias mašinas, mobiliųjų laboratorijų įsigijimas, kad bet kur kelyje bet kada galėtų patikrinti. Iš tikrųjų tie dalykai taip pat duotų labai didelį pliusą, nes tie piktnaudžiavimai, tas šešėlis, deja, bet kol kas dar šalyje yra nemažas. Ar planuojate ateityje plėsti tą visą dalyką, tą, ką padarė lenkai, sekti jų pavyzdžiu?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš esmės šis paketas yra… Kaip minėjau, tam tikri pakeitimai buvo daromi 2017 metais, tai daroma žingsnis po žingsnio. Be abejo, norisi, kad tas skaidrumas, skaidrumo efektas būtų kaip įmanoma greičiau. Todėl šiuos pakeitimus teikiame šiuo paketu, tam tikrų techninių priemonių parengimo ir kitų dalykų tikrai neatsisakome. Manau, taip pat tą gerąją praktiką analizuosime, tuos siūlymus, kurie mūsų rinkoje būtų reikalingi ir duotų efektą, ateityje taip pat diegsime.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Ministre, man, kaip ir Teisės departamentui, kilo toks klausimas, turbūt matėte. Ar iš tikrųjų nėra perteklinis tas reikalavimas, kad kiekvienais metais būtų atliktas tos įmonės finansinių ataskaitų auditas ir pateiktos tos išvados komisijai? Gal iš tiesų reikėtų kaip nors rečiau arba tas patikimas įmones skatinti, kad jos galėtų pasitikėjimą didinti kažkokiu kitu būdu, o ne kad būtų užkrauta biurokratinė našta? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Galbūt dėl proporcingumo galima diskutuoti ir komitetuose, bet iš esmės tikslas yra išskaidrinti dabartinę rinką. Jeigu sistema veiktų, galbūt galėtume tą ataskaitų dažnumą ir periodiškumą daryti kitokį. Bet šiuo metu, manau, tiek didžiosioms, tiek didesnėms, tiek mažesnėms įmonėms turėtume taikyti tuos pačius skaidrumo reikalavimus. Todėl tai vertinčiau kaip gana proporcingą priemonę.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas ministre, išties teisėsauga nustatė daug pažeidimų per pastaruosius metus, ir piktnaudžiaujama tiek didmeninės prekybos, tiek mažmeninės prekybos sistemose. Mano klausimas galbūt būtų susijęs su didmeninės prekybos įmonėmis, kurios eksportuoja, ta prasme iš akcizinio sandėlio išvyksta į kaimyninę valstybę tiek į pietus, tiek į šiaurę, tarkim, į Lenkiją ar Latviją tie produktai, pasiekia akcizinius sandėlius, ten tuos produktus priima, o mūsų didmenininkai kartais nepagrįstai apkaltinami arba iš jų reikalaujama didžiulių užstatų, kad jie prisiimtų įsipareigojimus už kitos valstybės, na, sakykime, piktnaudžiavimą, už tą prekybą iš tų akcizinių sandėlių. Kaip reglamentuos būtent šią sritį jūsų teikiami pasiūlymai? Ar išties nebus poveikio mūsų verslui ir jam tiesiog reikės užsidaryti, jeigu jam bus uždėti papildomi finansiniai ar kitokie reikalavimai?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Aš manau, kad numatyti reikalavimai yra tikrai proporcingi esamam siekiamam tikslui, bet iš esmės svarbu įvertinti ir visą kontekstą. Tokie didmeninės naftos produktų prekybos sistemos pakeitimai, skaidrinimai faktiškai vyksta visame regione, minėjau Lenkijos pavyzdį. Būtent turėdami tokį bendradarbiavimą tiek tarp tarnybų, tiek priimdami atitinkamus teisės aktus mes galėtume užtikrinti skaidrumą visame regione. Tai turbūt yra pati tvariausia priemonė. O kad pereinant prie tokios sistemos nebūtų kokios nors papildomos neigiamos, nepagrįstos naštos mūsų įmonėms, aš manau, tai turime užtikrinti būtent šiomis priemonėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti klausimus. Motyvų pareikšti pageidaujančių neturime. Taigi prašau balsuoti dėl Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 66 Seimo nariai: prieš ir susilaikiusių nėra. Visi balsavę Seimo nariai pritarė įstatymo projektui.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomų nėra. Svarstymas – pavasario sesijoje.
15.25 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės Vyriausybės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3104 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės Vyriausybės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3104. Kviečiu susisiekimo ministrą R. Masiulį. Prašom pateikti.
R. MASIULIS. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau jums pristatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės Vyriausybės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimo ratifikavimo“ projektą. Tai yra vienas iš daugelio standartinių mūsų susitarimų. Šiuo atveju tai būtų susitarimas su Izraelio Valstybe dėl aviacijos. Jeigu mes norime suteikti galimybę verslams vystyti aviacijos veiklą tarp mūsų valstybių, šis susitarimas tam sudarytų geresnes sąlygas. Net nežinau, ar dar ką papildomai galima pasakyti – tiesiog standartinis aviacinis susitarimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų mūsų aviacijos susisiekimas labai prastas. Ar tai mums padės? Ir apskritai kokia Lietuvos perspektyva toje srityje? Tai ir turizmo plėtrą stabdo, ir daugelį kitų… bendrą mūsų patrauklumą. Ar mes turime ateity kokių nors planų ar vizijų, kaip plėsti mūsų šitą susisiekimą oru su pasauliu?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Dėl turizmo vystymosi ir keleivių srautų tai mūsų rezultatai labai geri. Per praėjusius metus vien Vilniaus oro uoste 30 % augo keleivių srautas. Diskontavus tą praėjusių metų vieno mėnesio iškritimą iš darbo, kai buvo tiesiamas kilimo ir tūpimo takas, tai natūralus 20 % augimas, o viso pasaulio aviacija augo tiktai kelis procentus, Europoje augimas buvo 3 %. Taigi mūsų regionas labai stipriai auga. Mūsų daugiau galvos skausmas yra, kaip sutalpinti tuos srautus, kaip kuo greičiau plėsti Vilniaus, Kauno oro uostus, kad sugebėtume tuos srautus aptarnauti ir žmonėms nereikėtų po pusvalandį stovėti eilėse vien tam, kad check in galėtų pereiti. Ir mūsų mokesčiai, oro uostų mokesčiai, palyginti su aplinkinių oro uostų, yra mažesni. Taigi sąlygos pritraukti aviaciją į Lietuvą yra vienos geriausių. Jeigu mes pamatytume, kiek skrydžių srautas auga, naujų krypčių atidarymas, tai nėra prasti rezultatai.
O dėl Izraelio, aišku, ten labai didelių srautų nenumatome, bet mes tiesiog su visomis šalimis tokius susitarimus stengiamės turėti, kad būtų kuo lengviau, jeigu toks poreikis būtų. Neseniai ir premjeras viešėjo Izraelyje ir kalbėjo apie tiesioginių verslo skrydžių galimybę. Tiesiog blogiau nebus nuo to.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti klausimus. (Balsas salėje) Jūs dėl motyvų užsirašėte? (Balsas salėje) Gerai. Suteikiame P. Gražuliui dar vietoj motyvų paklausti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas ministre, dar praeitoje kadencijoje buvo pasirašyta sutartis ir Seime patvirtinta, kad oro uostai, kad padidintų stipriau srautą, bus perduoti koncesijai. Ir dabartinis ūkio ministras (tada jis dirbo oro uoste) tam tarpininkavo. Kokia dabar situacija?
Dar vienas dalykas. Man tai labai keista, kodėl Lietuvoje, kur beskrendi, yra tos vadinamosios rankovės ar koridoriai, kur tiesiai į lėktuvą, būtų galima pasinaudoti, bet niekada jais nesinaudoja – jie stovi, greitai surūdys, ir visais laikais keleiviai vaikščiojo pėsti į lėktuvą.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Dėl koncesijos šiek tiek buvo (…) komunikacijos klausimas, nes koncesija yra daugiau projekto finansavimo būdas. Šiandien, pagerėjus tiek keleivių srautui, tiek oro uosto finansinei padėčiai, mes matome, kad tas renovacijas, kurias esame numatę Vilniaus ir Kauno oro uostuose, galime finansuoti savo lėšomis. Dėl to koncesininką kviesti dėl šios renovacijos nėra prasmės, nes koncesija yra šiek tiek visada brangiau nei savomis lėšomis, todėl koncesija lieka atviras klausimas ateičiai. Jeigu tie srautai nesustos, augimas tiesiog nesustos, koks yra dabar, kuo dar reikėtų įsitikinti, tada mums reikės kardinalių sprendimų dėl oro uostų plėtros.
Ir tie kardinalūs sprendimai jau čia būtų, žiūrint 10–15 metų į priekį, ką mes spręstume. Tos diskusijos dar iki šiol vyksta, analizės daromos. Jeigu būtų priimtas sprendimas, pavyzdžiui, statyti naują oro uostą, tada, tikėtina, būtų koncesija, nes mūsų finansų srautai būtų per maži, reikėtų pritraukti koncesininką, nes valstybė irgi negali duoti pinigų savo oro uostui pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles.
O dėl rankovių – rankoves renkasi avialinijos. Yra tam tikras mokestis už rankoves ir priklauso, kaip avialinijos – vienos taupo tuos kelis eurus, kitos netaupo. Čia jau laisvas pasirinkimas jų, ar jos autobuso paprašo, ar rankovių.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Motyvus už nori išsakyti J. Varžgalys. Prašom.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamasis ministre, tikrai pritariu šitam ratifikavimui, bet aš dar noriu paklausti jūsų: čia dabar jau vakar nuskambėjo, kad veržiasi Pakistano avialinijos, kitos avialinijos. Vis dėlto ar negalvojama sugrįžti prie Lietuvos avialinijų? Vienas buvęs meras tas avialinijas grąžino, kitas atėjęs Vilniaus meras panaikino avialinijas. Ar nemanote dar diskutuoti, kad turėtume savo prestižines avialinijas Lietuvoje?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai tai vienas iš tų klausimų, kurie ir man miegoti neduoda. Mes jau du kartus turėjome savo avialinijas, du kartus nesėkmingai. Šią akimirką pastaruosius keletą metų, išskyrus Estiją, kur keleivių srautas tikrai palyginti mažas ir natūralus aviacijos susidomėjimas tomis kryptimis yra mažas, nacionalinių avialinijų niekas nesteigia. Daugiau stengiasi nacionalines parduoti. Yra nemažai nacionalinių avialinijų pardavimo atvejų, pavyzdžiui, ne paslaptis, kad ir tas pats „AirBalticas“ ieško savo avialinijų pirkėjo. Mūsų dabar pasirinktas kelias yra kitas – kad Lietuvos oro uostai yra atviri konkurencijai. Mokesčiai mūsų maži, mes, neturėdami išsaugoti nacionalinio vežėjo, turime galimybę turėti labai aiškią, paprastą ir mažą kainodarą visoms avialinijoms, todėl Lietuvoje ir tų biudžetinių avialinijų augimas yra daug didesnis nei aplinkinėse šalyse. Mūsų žmonėms tai suteikia daugiau galimybių pigiai keliauti. Jeigu turėtume nacionalinį vežėją, nori nenori nacionalinis vežėjas, vienaip ar kitaip, būtų proteguojamas. Taip yra visose šalyse, kurios turi nacionalinius vežėjus.
Įvertinus tą situaciją, kurią turime dabar, nacionalinio vežėjo turėjimas nepanašu, kad būtų geresnė alternatyva. Tad, aš manau, pirmiausia geriau darykime taip, kaip pavyko padaryti su Londonu, kad jeigu mes matome, kokios krypties trūksta… Ir mes matome, kurių krypčių trūksta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuolat veda sąvadą, kokių trūksta. Londonas buvo pagrindinis trūkumas – Londoną padarėme. Dabar į Londoną verslo skrydis yra.
Kiti eilėje – Paryžius, Miunchenas. Šių oro uostų mūsų verslas labiausiai prašo, bet, be šių kelių skrydžių, nėra, kad mums trūktų tų skrydžių. Žmonės neindikuoja, kad jiems to trūksta. Realiai trūksta tik verslo skrydžių. Biudžetinės avialinijos padengia šiaip viską, daugumą, o verslo skrydžių trūksta, taip. Londonas pirmiausia, Miunchenas, Paryžius – tai, ko mums tikrai trūksta.
Geriau mes pasirinkę sutvarkome tas kryptis, kurias galime sutvarkyti naudodamiesi Europos Sąjungos išimtimis ir parama, ir taip susitvarkome, negu vien dėl kelių krypčių steigiame nacionalines avialinijas. Tad kol kas nelinkstame nacionalinio vežėjo steigimo link.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Seimo nariai, prašom balsuoti po pateikimo dėl pritarimo įstatymo projektui.
Turiu pasakyti, kad mes maišome žanrus: iš įstatymo pateikimo padarėme beveik Vyriausybės valandą – klausimus ministrui. Ir taip pat stadijas: užuot išsakę motyvus, mes teikiame klausimus.
Balsavo 63 Seimo nariai: visi pritarė teikiamam įstatymo projektui. Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Papildomo nėra. Svarstymas – taip pat pavasario sesijoje.
15.35 val.
Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 42 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3097 (pateikimas)
Gerbiamas ministras mums pateiks ir kitą įstatymo projektą – Prekybinės laivybos įstatymo 42 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3097. Prašom.
R. MASIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šį kartą gal trumpiau užtruks. Tai yra tikrai visai techninis dokumentas. Pagrindinis pakeitimas buvo supaprastinti, sumažinti administracinę naštą ir išbraukti iš įstatymo reikalavimą dėl laivų agentavimo veiklos, kad reikia mokėti anglų kalbą, kadangi niekada niekas netikrindavo tų agentų, ar jie moka, ar nemoka anglų kalbos, nes nemokant anglų kalbos agentu dirbti tiesiog neįmanoma. Ta sistema neveikia. Tikrai buvo daugybė reikalavimų tiems agentams, kokius dokumentus pildyti, komisijas ir taip toliau. Siūloma išbraukti tuos perteklinius reikalavimus, kurie realiai neveikia, nebuvo reikalingi, ir šalia to, kadangi keičiamas įstatymas dėl asmens duomenų apsaugos, naujausi reglamentavimai nacionalinėje teisėje buvo perkelti ir į šį įstatymą, tiesiog techniniai, smulkūs patikslinimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų klausti niekas nepageidauja. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Papildomo nėra. Svarstymo data – taip pat pavasario sesijoje.
15.37 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3134 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3134. Prašom, ministre.
R. MASIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šie pakeitimai yra daugiau patikslinančio pobūdžio ir palengvinančio savivaldybių darbą. Vienas iš jų yra gal daugiau atkurti realybę, pakeičiant tai, kad galima iš KPP programos finansuoti tik tuos kelius, kurie priklauso valstybei. Anksčiau buvo neapsižiūrėta, kad KPP programoje buvo įrašyti visi keliai, o dalis kelių yra privatūs, kai kurie priklauso įmonėms. Siekdami, kad nebūtų tos dviprasmybės, kad privatiems keliams valstybės lėšos nebūtų naudojamos, įvedame patikslinimą, kad tai turi būti tik valstybės viešajam interesui tenkinti naudojamos valstybės lėšos.
O kiti patikslinimai yra daugiau skirti savivaldybėms, kadangi norint sutvarkyti kelią, reikia kartais šiek tiek išpirkti papildomai žemės, kartais reikia nugriauti pastatus, statinius, plėsti želdinius, kitas naudmenas, daug tokių smulkių darbų, kuriems iki šiol KPP programos nebuvo galima naudoti. Savivaldybėms. Lietuvos automobilių kelių direkcija valstybinės reikšmės keliams galėjo tą naudoti, savivaldybės to negalėjo. Tiesiog patikslinama, kad ir savivaldybės šitas lėšas galės naudoti šitiems smulkiems darbams, kurie yra susiję su kelių tiesimu.
Taip pat numatyta, kad KPP lėšos savivaldybių galėtų būti leidžiamos tiems keliams registruoti. Lietuvoje yra prasta padėtis dėl kelių užregistravimo. Yra per mažai registruotų kelių, o kai nėra keliai registruoti, iš to išplaukia visos kitos problemos, nes nėra labai… ne visada yra tiksliai aišku, kuriai savivaldybei kurie keliai priklauso. Kad paskatintume šitą procesą, siūlome, kad savivaldybės registracijoms galėtų naudoti lėšas iš KPP, taip skatindami, kad jos greičiau sutvarkytų tą registraciją, kuri šiaip jau beveik 10 metų stagnuoja.
Taip pat savivaldybėms leista naudoti KPP tokioms kaip „Park and Ride“, „Bike and Ride“ aikštelėms, kad, norint papulti į centrą viešuoju transportu ir iki miesto atvažiuojant savo automobiliais, galima būtų juos parkuoti. Iki šiol tam nebuvo galima naudoti KPP lėšų. Tiesiog savivaldybėms atrišamos rankos.
Kiti – tai jau tiesiog pasinaudojant proga smulkūs patikslinimai. Pavyzdžiui, įstatyme išbraukiamas žodis „gatvė“, nes pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą gatvė – tai kelias, turintis pavadinimą. Ir daugiau tokių smulkių klausimų. Bet pagrindiniai yra tie, kuriuos aš paminėjau. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, kuo daugiau prirašome visokių eilučių, kam galima naudoti, tai keliams tuo mažiau ir lieka. Aš neturiu nieko prieš savivaldą, gal ir teisingai nuspręs, bet iš tikrųjų kai kurių savivaldybių kelių būklė yra gana… kai kada neišvažiuojami arba prastai prižiūrimi. Tačiau centruose dažnai daroma, statoma, kadangi ten didesnis tankumas žmonių, ir tai pateikiama kaip kokie nors merų nuopelnai, padarė kažkokią aikštelę, kaip jūs sakote, galbūt kas nors važiuos autobusu.
Tokia formuluotė: autobusu toliau, palikę automobilį didmiestyje. Bet, pavyzdžiui, 13 punktas daug ką leidžia. Stovėjimo aikštelės, skirtos motorinei transporto priemonei arba dviračiui palikti, kad jau būtų galima tęsti kelionę toliau, tai po tuo pakišami visokie darbai, o pagrindiniai darbai, keliai, kuriais žmonės važiuoja, galbūt jų ir nedaug važiuoja, dažnai yra užmiršti. Ar nemanote, kad kai kur čia perteklius yra tam tikras ir per daug atidaromos durys?
R. MASIULIS. Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų šie pakeitimai yra daromi būtent savivaldybių prašymu. Sutinku, kad gali būti nepatenkintų dėl to, bet savivalda tam ir yra savivalda. Jie juk ir sprendžia, kas yra naudingiausia jų mieste ar rajone. Šiuo atveju buvo jų toks stiprus pageidavimas atrišti rankas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mielas ministre, dar tokių situacijų susidaro, kai yra regioninis kelias ir šaligatviai, kurie priklausė Kelių direkcijai, bet, deja, dažnai taip atsitinka, kad šaligatviai nevalomi ir seniūnas turi valyti tuos šaligatvius. Bet sutarimo tarp Kelių direkcijos, kelių įmonės, seniūnijos nepavyksta surasti. Kas apmokės už tą valymą? Kaip šituos dalykus išspręsti, kas turėtų prižiūrėti?
Kitas klausimas dar būtų. Kiek žinau, yra tokia džiugi žinia, kad tūkstantis kilometrų regioninių kelių iš trečios kategorijos buvo perkelta į antrą kategoriją, bus geriau barstoma ir prižiūrima. Tai galima pasidžiaugti tuo, kas padaryta, ar galite patvirtinti, kad tai yra padaryta? Ir kaip spręsti regioninių kelių šaligatvių priežiūrą?
R. MASIULIS. Ačiū už tikrai gerus žodžius. Dėl regioninių kelių. Kelių priežiūros pertvarka duoda ir teigiamų rezultatų. Kiekvieną kartą visas sutaupytas lėšas jie skiria keliams prižiūrėti. Pavyzdžiui, vasarą buvo greideriuojama. Anksčiau kas mėnesį, dabar kas dvi savaites greideriuojama. Girdime, kad tai jau atsiliepia kelių kokybei. Dėl tvarkymo. Be abejo, jeigu pavyks dar susispausti, tai dar kokią gerą programą sugalvos.
O dėl šaligatvių tikrai yra problema. Šiandien nepasakysiu, ji yra intensyviai diskutuojama, ieškoma variantų. Kai kuriose savivaldybėse tai aktualu, kai kuriose ne, kai kur labai lengvai randamas susitarimas, kai kur ne. Čia viena iš senų problemų, kur kažkokį vieną vardiklį reikia rasti. Kol kas jis nėra rastas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Aš manau, kad tikrai reiktų atsižvelgti į savivaldybių prašymus, kaip jūs sakote. Bet čia didžioji dalis yra išlaidų dalies atvėrimo. Šiandien yra dar kokie trys, man atrodo, Kelių priežiūros įstatymo projektai, kuriuose kalbama apie pajamas šiai programai finansuoti. Koks jūsų požiūris ir kaip jūs manote tą padaryti, kaip buvo panaudota praeitų metų finansavimo programa ir kaip jūs manytumėte, kad reiktų? Mes siūlome 2019–2020 metams 50, 52 %. Čia įvairūs procentai yra palikti nuo akcizo. Koks jūsų požiūris, gal galėtumėte pasakyti, kad būtų įgyvendintas šis įstatymas, kurį jūs teikiate? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Dėl praėjusių metų aš irgi dar laukiu suvestinės, šiandien dar negaliu komentuoti, bet dėl procentų galiu drąsiai pasakyti, kad visi tie procentai, kuriuos jūs įvardijote, keliams tikrai nepakenktų ir galėtų būti panaudoti. Pagal dabartinę situaciją keliai negauna tiek lėšų, kiek reikėtų. Ką darysi, mes vis dėlto turime biudžetą ne guminį, yra ir socialinių dalykų, kuriuos reikia spręsti, bet, kas susiję su keliais, tai tas trūkumas tikrai yra. Pavyzdžiui, kuriam laikui mes turime permąstyti, ar atidėti nuo Kauno į šiaurę „Via Baltica“ statybą, nes visos lėšos yra skiriamos pietinei daliai iki Kauno, nes tai yra pati pagrindinė vieta, bet tai parodo, kad lėšų trūkumas iš tiesų yra. Labai viliuosi, kad biudžetas bus surenkamas taip, kaip planuota, bus atšildyti tie 27 mln., kurie dabar yra užšaldyti, ir tai būtų didelė paspirtis. Bet kokiu atveju keliams reikia tikrai daugiau lėšų.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, kiek iš viso lėšų iš KPP fondo buvo jau panaudota, kiek dar yra nepanaudota, kiek kilometrų nutiesta? Gal žinosite, jeigu ne, tai man elektroniniu kaip visuomet atsakysite. Bet yra kita problema. Mes dabar kelius tvarkome, bet melioracijos įrenginiai, jie, aišku, ne Susisiekimo ministerijai priklauso, bet jų yra apie 63 tūkst. kilometrų ir juos irgi reikia tvarkyti. Ar šis projektas yra derintas su Žemės ūkio ministerija?
R. MASIULIS. Šis projektas? Dabar taip neatsakysiu, kažkaip nematau ryšio, tuos dalykus turėtų patvirtinti Žemės ūkio ministerija. Bet kokiu atveju, jeigu reikės, bus suderinta. O dėl programos, tai ir ponas J. Olekas to paties klausė, dar nesu gavęs suvestinės, bet kai gausiu, galėsiu jums asmeniškai emailu atsiųsti.
O dėl kelių, tai nė vienas centas neprapuls iš KPP programos, niekada neprapuola nė vienas centas. Jeigu vienais metais nepanaudojami, tai kitais metais būna panaudojami. Taigi žinant ypač žvyrkelių darymo ypatumus, kiekvieno kelio pusantrų metų darymas, tai yra tas natūralus persikėlimas, bet neprapuls tikrai nė vienas centas.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas ministre, iš tikro dabar gana žemas procentas, surenkamas nuo akcizo už kurą, atitenka keliams, niekada toks nebuvo net krizės sąlygomis, tai tikrai nenuostabu, kad keliams trūksta. Tačiau ramino tiek premjeras, tiek jūs, kad pakeitus Kelių direkciją tikrai bus proveržis ir už tuos pačius pinigus padarysite daug didesnį kiekį kelių, bet to proveržio nesimato, nors direkcija ir buvo pakeista. Vis dėlto ar jūs nemanote, kad būtina ieškoti papildomai lėšų? Pažiūrėkite, per 30 nepriklausomybės metų nutiesėme tik 30 kilometrų magistralės. Okupantas per 50 okupacijos metų nutiesė kokius 300 kilometrų magistralės. Na, ar negėda mums? Kiek metų reikės, kad pabaigtume bent iki Lenkijos tą 25 kilometrų ruožą ar 30? Tikrai turėtų per kelerius metus pabaigti. Na, gėda, pati pagrindinė magistralė ir šitiek metų niekaip negalime užbaigti. Be to, dar kiek avarijų.
R. MASIULIS. Dėl Kelių fondo. Kelių fondas eurų išraiška didėja, nepaisant to, kad mažėja procentas, jis didėja. Deja, ir poreikis didėja. O dėl kelių kilometražo ilgio, tai jis pailgėjo, per eurą jis pailgėjo. Dėl sutaupymo, ką ir minėjau, Kelių direkcijos permainos davė rezultatą. Net praėjusiais metais sumažėjo iki 30, jau užpraeitais metais apie 30 % mažėjo kainos, praėjusiais metais dar buvo kainų mažėjimas. Matome, kad tas kilometražas auga. Aišku, mes turime spaudimą iš statybinių organizacijų, kurios nepatenkintos tuo spaudimu, kad kainos mažinamos, didėja konkurencija, girdime skundus, kad galbūt kas nors gali ir bankrutuoti, nors tai, mano nuomone, sunkiai tikėtina šiuo metu, kai yra tiek tų darbų. Pagrindinis proveržis tai vis dėlto yra žvyrkeliai. Jeigu pažiūrėtume istoriją, tai šis Seimas įeis į istoriją, kuris padarė proveržį dėl žvyrkelių. Tiek kilometrų niekada nebuvo daroma.
Dėl žvyrkelių yra kitas sunkumas, kad žvyrkeliai yra labai maži projektukai, jų daug, bet maži. Administracinis darbas beprotiškai didelis dabar, šiuo metu. Istorijoje tokio nebuvo didelio administracinio krūvio LAKDʼui, kuriame pačiame vyksta permainos. Tai jiems ten nesaldu, bet dirbti reikia, reikia daryti.
Didysis proveržis yra tas. Bet jeigu mes norime, kad Lietuvoje kelių būklė gerėtų, tai net ir prie to, ką dabar turime, prie sutaupymų, prie didesnių lėšų, dar vis tiek reikia pridėti, kad jau ta kokybė ne tik stabilizuotųsi, bet ir augtų. (Balsas salėje: „Kaip Lenkijoje.“) Kaip Lenkijoje, pavyzdžiui. (Balsas salėje) 22 metais.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš Kelių priežiūros fondo išdalinama ganėtinai reikšminga biudžeto lėšų dalis visoms savivaldybėms ir, aišku, savivaldybės tikrai prasmingai panaudoja. Dabartiniu politiniu laikotarpiu labai daug iškabų matome, kaip viena ar kita savivaldybė tvarkosi, puošiasi, atsinaujina, gražinasi, nors tos lėšos, aišku, yra valstybės biudžeto lėšos. Ar neturėtų tenai būti tada KPPP ženkliukas ar ministerijos ženkliukas, kad tam projektui lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto?
Antras klausimas dėl naktinių stovėjimo aikštelių. Jūs įrašote punktą apie stovėjimo aikšteles, kur būtų galima palikti automobilį ir toliau tęsti viešuoju transportu. Bet ne mažesnė problema yra daugiabučių kiemų perpildymas, ir būtent lėšų nukreipimas naktinėms aikštelėms įrengti, kur galėtų gyventojai palikti, nes dabar didmiesčiuose daugiabučių kiemai užkrauti, o gatvės taip pat neišvažiuojamos.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimus. Dėl miestui skiriamų lėšų, tai procentais yra viskas išlikę tiek pat, tik labai priklauso nuo savivaldybės, kiek jinai skiria savų lėšų. Aš dabar iš atminties sakysiu, bet jeigu teisingai prisimenu, Klaipėda, Kaunas ir Vilnius yra tos savivaldybės, kurios beveik 200 % lėšų skiria savų. Tai vis dėlto miestuose, kas yra jų viduje, jų pačių lėšų skyrimas turi didžiausią reikšmę, nes nė vienam miestui nebuvo, kad kažkaip procentais tas daugėtų.
Dėl naktinių aikštelių, tai čia yra grynai miestų klausimas. LAKDʼas, ministerija į tuos dalykus nesikiša. Čia yra savivaldos ir, aišku, savivalda iš savo lėšų tą turi daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Tiesa, vienas negavo, nes laikas baigėsi, bet užtat suteikiame žodį dėl motyvų. Prašom, Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, pamatęs, kad nebegausiu žodžio, užsirašiau dėl motyvų, nors norėjau paklausti ministro. O suformuluosiu klausimą taip provokuojamai. Ministre, S. Skvernelis, nuvažiavęs net į užsienį, kalba lietuviškai. Jūs čia atėjęs sakote park and ride arba (…), aš net neišgirdau gerai ir visiškai nesupratau, absoliučiai, apie ką jūs šnekate. Bijau, kad ir kitų galėjo būti kolegų, kurie nesuprato, apie ką šnekama. Ar galite išversti? Ar tie žodžiai yra neišverčiami ir tokios jau kietos sąvokos, kad į lietuvių kalbą dar jie nebuvo išversti? Gal galima Seime kalbėti lietuviškai, ypač jeigu sąvokos yra išverstos? Paguglinau – viskas yra absoliučiai. Ar tikrai čia būtina vartoti angliškas sąvokas, kada yra aiškūs lietuviški atitikmenys?
PIRMININKĖ. Supratome, kad po pateikimo pritarta, bet su pageidavimais.
Balsuojame dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1 ir susilaikiusių nėra. Taigi po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Ir kaip tik per šoninį mikrofoną – R. Sinkevičius, Ekonomikos komitetas. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, kad darytume visus darbus operatyviau, aš nemanau, kad reikėtų Ekonomikos komiteto kaip papildomo, nes kalbama apie lėšų paskirstymo tvarką, o ne apie ūkio ar infrastruktūros plėtrą.
PIRMININKĖ. Supratome, vadinasi, nepageidaujate. Kolegos, atsisakome, bus be papildomo. Svarstymo data – taip pat pavasario sesija.
Kitas darbotvarkės klausimas taip pat susijęs su kelių plėtra ir priežiūra. N. Puteikis dingo, nėra kas pateikia.
15.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3189 (pateikimas)
Taigi imsimės darbotvarkės kompleksinio 2-12.1 ir 2-12.2 klausimo. Visų pirma mes turėtume priimti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-3189. Kviečiu nutarimo projektą pateikti V. Ąžuolą. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – J. Razma dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš bandžiau šįryt ir į visą Seimą apeliuoti, kad būtų logiška pabaigti procedūrą dėl labai panašaus projekto, dėl kurio yra likęs tik finalinis priėmimo balsavimas, kur siūlomas šiek tiek didesnis atskaitymo nuo akcizų koeficientas. Aš, atsižvelgdamas į tai, kad neišgirdo valdančioji dauguma, vis dėlto tikiuosi, kad padarius pertrauką iki kito posėdžio tai bus galima išspręsti, tuo labiau kad surinkti 47 parašai, kad tas projektas būtų darbotvarkėje. Prašau pertraukos iki kito posėdžio, nes vis tiek, kad ir pateikus šiandien, niekas nesikeistų, komitetas nespės apsvarstyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, mes Seniūnų sueigoje, regis, išsiaiškinome, kad vis dėlto skiriasi ir stadijos, ir straipsniai. Bet per šoninį mikrofoną – pirmoji pavaduotoja. Prašom, Rima Baškiene.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš, gerbiamieji kolegos, kaip tik ir norėčiau prašyti, juo labiau kad jūs paminėjote, kad jau ir surinkote parašus, ir tikrai buvo sutarta Seniūnų sueigoje, ir mes jau buvome įrašę į darbotvarkę ketvirtadienio. Tai gal dabar leiskime pateikti, ketvirtadienį mes sprendžiame dėl jūsų pateikto, svarstomo ir priimamo įstatymo projekto pabaigimo ir dirbame nuosekliai toliau. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Jurgi, neatsiimate savo siūlymo? Taigi, kolegos, statutinis reikalavimas, prašom balsuoti dėl pertraukos šiuo svarstomu klausimu. Kas pritariate pertraukai – už, kas turite kitokią nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 26, prieš – 33, susilaikė 6. Užtenka pertraukai. Ir pertrauka iki kito posėdžio.
15.59 val.
Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3182, Darbo kodekso 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3183, Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3184 (pateikimas)
Tuomet imamės darbotvarkės kito, taip pat kompleksinio 2-14.1, 2-14.2, 2-14.3 klausimo, tai yra projektai Nr. XIIIP-3182, Nr. XIIIP-3183 ir Nr. XIIIP-3184. Juos visus mums pateiks T. Tomilinas. Prašom į tribūną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, vieną sekundę, įjungsiu projektus.
PIRMININKĖ. Pirmas – Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip. Gerbiami kolegos, pristatau jums įstatymų projektų paketą dėl socialinio dialogo skatinimo. Į projektų paketą įeina naujas Socialinio dialogo skatinimo įstatymas, taip pat Darbo kodekso 25 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas. Labai trumpai pristatysiu pagrindinę motyvaciją, kodėl gimė šitie įstatymų projektai, taip pat jų esmines nuostatas.
Šiandien praėjo daugiau negu dveji metai po naujo Darbo kodekso įsigaliojimo ir mes turime pirminius rezultatus. Nei viena, nei kita pusė, kuri smarkiai prieštaravo Darbo kodekso liberalizavimui, arba ta, kuri rėmė, negali pasakyti, kad laimėjo. Mes turime neblogą situaciją darbo rinkoje, turime neblogai besivystančias darbo tarybas, profesinių sąjungų srityje turime taip pat pagyvėjimą, vyksta socialinis dialogas įmonių lygmeniu, kuriamos profesinės sąjungos, jos pradeda aktyviai dalyvauti sukurtose darbo tarybose. Tačiau, priimdami, liberalizuodami Darbo kodeksą, mes žadėjome, kad pateiksime tam tikrą įstatymų paketą, kuris papildomai prie Darbo kodekso pagerins darbuotojams individualių ir kolektyvinių subjektų atstovavimo padėtį. Šiuo atveju pristatau tris pagrindines viso šito paketo idėjas.
Naujas Socialinio dialogo įstatymas reikalingas kaip specializuotas teisės aktas prie bazinio Darbo kodekso tam, kad mes aiškiau reglamentuotume aukštesnio lygmens kolektyvines derybas. Kaip jūs puikiai žinote, Darbo kodeksas yra orientuotas į individualias derybas tarp darbdavio ir darbuotojo, tarp įmonės ir darbuotojo. Tuo tarpu aukštesnio lygmens procesai, žinoma, yra reglamentuoti Darbo kodekse, tačiau trūksta daugelio detalių nuostatų, kad būtų aišku, kaip tos derybos turi būti skatinamos ir kaip jos turi vykti. Taigi Socialinio dialogo įstatymas, panašiai kaip Profesinių sąjungų įstatymas ir daugelis kitų įstatymų, reikalingas kaip specializuotas teisės aktas, papildantis ir įgalinantis aukštesnio lygmens derybas.
Kiti du įstatymai taip pat yra tiesiogiai susiję su derybinės galios stiprinimu. Vienas iš jų – Darbo kodekso pakeitimas, kuriuo aš siūlau nustatyti… Tiksliau, jokiu būdu negaliu sakyti, kad aš, nes čia yra keturių Seimo narių įstatymų paketas – A. Papirtienės, V. Bako, taip pat rengiant šitą įstatymo paketą dirbo darbo grupė prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Mes siūlome nustatyti, kad priimant į darbą ir pateikiant skelbimą dėl darbuotojo paieškos būtų nurodomas darbo užmokesčio intervalas, tai yra kad žmogus, ateinantis į pokalbį dėl darbo, turėtų daugiau informacijos apie siūlomas sąlygas ir iš tikrųjų negaištų laiko vaikščiodamas po darbo pokalbius, nežinodamas, kas jam bus pasiūlyta.
Informacija visada yra galia. Informacija visada sustiprina tą silpnesnę derybų pusę. Manau, kad sutiksite su tuo, kad darbo užmokestis, pajamos yra viena iš pagrindinių problemų Lietuvoje. Laisvoje rinkoje mes turime labai ribotas galimybes tas pajamas vienaip ar kitaip paveikti, tačiau tinkamas informavimas, skaidrumas ir aiškumas – tai tas minimumas, kurį mes galime padaryti dėl žmonių, kad jų pokalbiai su darbdaviais būtų sėkmingesni tai silpnesnei pusei.
Konkurencijos įstatyme mes siūlome praplėsti 6 straipsnio išimtį. Mes pastebėjome tokią įdomią, tikrai įdomią nuostatą Konkurencijos įstatyme, kad verslas, verslo asociacijos gali lengvai tartis tarpusavyje dėl technologinės pažangos ir tai nėra konkurencijos pažeidimas. Tarkime, prekybos centrai gali susitarti dėl naujesnių, prabangesnių, išmanesnių kasos aparatų, bet jie, pavyzdžiui, negali arba galimai negali tartis dėl darbuotojų ne darbo per Kalėdas ar per Velykas.
Šiuo atveju aš siūlau papildyti, atsiprašau, mes siūlome papildyti Konkurencijos įstatymą, kad susitarimai, atitinkantys viešąjį interesą dėl darbuotojų socialinės padėties gerinimo, taip pat nebūtų laikomi konkurencijos pažeidimu, nes, suprantama, konkurencijos teisė gina vartotojų teisę į mažesnę kainą, riboja bet kokius susitarimus dėl kainodaros ir taip toliau, bet kai mes tariamės dėl geresnės socialinės padėties visiems darbuotojams, kodėl tai turi būti konkurencijos pažeidimas.
Detalizuojant Socialinio dialogo įstatymą ir atsakant į Teisės departamento kritiką, labai suprantama, kai atsiranda naujas specializuotas įstatymas, yra daug klaustukų. Mes tikrai jokios skubos čia netaikysime, labai ramiai nagrinėsime žingsnis po žingsnio šito įstatymo reguliavimą ir bandysime jį tobulinti. Iš tiesų aukštesnio lygmens derybos Lietuvoje vyksta vangiai. Mes turime proveržį viešajame sektoriuje. Taip, turime mokytojų šakines, taip, turime sveikatos srities šakines sutartis, taip, turime socialinės apsaugos srityje.
Privačiame sektoriuje šakinių sutarčių beveik nėra. Gana sudėtinga vykdyti derybas. Aktyvumas ir darbdavių organizacijų, ir profesinių sąjungų galbūt nėra pakankamas ir čia mes siūlome keletą administracinių pagalbinių priemonių (jos nėra privalomos, aš šiek tiek paminėsiu), kurios galimai, aš tikiuosi, padės aukštesnio lygmens derybas paskatinti. Pavyzdžiui, privačiame sektoriuje mes įgalinsime Ūkio ministeriją padėti sektorinėms organizacijoms, ar darbdavių, ar darbuotojų, analizuoti darbo našumą, darbo užmokesčio dinamiką ir kasmet teikti Trišalei tarybai specializuotus monitoringo rezultatus, analizes ir pastabas dėl tam tikrų šakų padėties, galimai net darbuotojų kaštų ir minimalaus atlyginimo viename ar kitame sektoriuje rekomendacijas.
Viešajame sektoriuje mes labai aiškiai reglamentuojame nacionalines derybas tuo įstatymu. Kaip jūs visi žinote, mus bandė spausti aplinkybės prieš pat Naujuosius dėl biudžeto peržiūros, vyko streikai. Šiame įstatyme siūlome labai aiškiai, kad pavasarį vyksta pagrindinės derybos dėl pagrindinių rodiklių nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, ir mes aiškiai, detaliai aprašome, kaip, kokia informacija turi būti teikiama prie derybų stalo tam, kad tos derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties, dėl bazinio dydžio būtų vaisingos ir abi pusės turėtų daugmaž vienodą suvokimą apie valstybės finansus, jų projekcijas, prognozes ir taip toliau.
Taip pat siūlome naują mechanizmą – kolektyvinių derybų skatinimo komisijas, kurios būtų kuriamos momentiškai ad hoc ir padėtų tam tikriems sektoriams ieškoti kompromisų, ieškoti sprendimų. Tose komisijose dirbtų ekspertai. Imkime farmacijos pramonę. Atsiranda iniciatyva, nesvarbu, iš kurios pusės, ar iš darbdavio, ar iš profesinės sąjungos, ir su ta iniciatyva yra teisė kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Trišalę tarybą tam, kad būtų sukurta ekspertų pagalbininkų grupė, ji būtų apmokama pagal Komisijų darbo apmokėjimo įstatymą ir padėtų per tas derybas iš tikrųjų pasiekti rezultatų.
Aš panašiai labai šiurkščią analogiją galėčiau paminėti. Dabar dėl vaiko teisių mes turime problemą. Kai turime iššūkį, sukuriama atvejo vadyba, speciali komisija, kuri padeda konkrečiai šeimai spręsti problemas. Šiuo atveju būtų pagalbinė komisija būtent dėl socialinio dialogo proveržio, tam tikros iniciatyvos, kurią reikėtų remti ir visokeriopai padėti, nes tai ves mus prie geresnių susitarimų ir geresnių algų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų įstatymo pradžioje nurodyta, kad paskirtis yra įstatymu nustatyti socialinio dialogo principus, skatinti socialinio dialogo priemones tarp profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų. Tačiau toliau 5 straipsnyje jūs jau lendate į tam tikrus valstybės reikalus, kur parašyta, kad valstybės paramos socialiniams partneriams formos gali būti gyventojų pajamų mokestis, skatinamieji įvairūs balai. Tai yra atskirų įstatymų tam tikra priedermė reguliuoti tuos santykius, tą patį rašo ir Teisės departamentas. Taigi ar tai bus taikoma atskiriems sektoriams, nes neįmanoma, kad gyventojų pajamų mokestis būtų taikomas siuvėjoms ar kam nors. Ar nevertėtų tą pašalinti ir tada tas įstatymas bus bendresnio pobūdžio ir turbūt nesukels tokių prieštaravimų su kitais įstatymais? Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū už jūsų klausimą ir pastabą. Aš tikrai manau, kad į ją galima atsižvelgti, ir tikrai jums galiu pritarti. Bet aš tiesiog paminėsiu. Mes vadovavomės panašia analogija: Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme yra įtvirtinta nemažai valstybės paramos formų smulkiajam verslui, bet jos detalizuotos kituose įstatymuose. Analogija Lietuvos teisėje yra ir čia, manau, nėra joks stebuklas. Juo labiau mes jau šiandien turime kai kurias iš tų 5 straipsnyje minėtų paramos formų, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio subsidiją vienu papildomu procentu. Tam mes pritarėme pernai ir šiuo atveju tai jau yra įgyvendinta. Manau, kad toks plėtros įstatymas gali numatyti ir bendresnio pobūdžio sąrašą tos galimos pagalbos, bet tikrai nusileisiu, jeigu yra tokia teisininkų pastaba. Būtų galima to atsisakyti, tikrai nėra didelės problemos.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų labai sveikintinas projektas ir to socialinio dialogo reikia vis daugiau. Bet iš tikrųjų Konkurencijos taryboje dažnai susidaro kita situacija, ji dažnai neleidžia rašyti į pirkimo sutartis griežtesnių sąlygų, neva taip ribojama konkurencija. Paprastas pavyzdys. Vienoje įmonėje profsąjungos susitaria dėl didesnio atlyginimo, darbuotojai gaus didesnius atlyginimus, o kitoje įmonėje nėra tokios sutarties ir ta įmonė moka daug mažesnius atlyginimus. Bet atėjusios į konkursą tos įmonės atsiranda skirtingose sąlygose ir Konkurencijos taryba sako, kad griežtesnių sąlygų dėl atlyginimų negalima rašyti į pirkimo sąlygas, nes tai riboja konkurenciją. Tai ar nematote prasmės, kad netgi pirkimuose reikėtų tą darbuotojams mokamų atlyginimų eilutę padaryti stipresnę, kad tie darbuotojai būtų labiau apsaugoti?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs paminėjote turbūt vieną iš esminių mūsų viešosios teisės dilemų ir problemų. Mes turime tikrai labai ilgą patirtį Konkurencijos įstatymo ir Viešųjų pirkimų, apskritai konkurencijos teisės griežtinimo, mes turime pakankamai negatyvų nusistatymą savivaldybių atžvilgiu kaip inerciją daug metų Lietuvoje. Aš jau neminėsiu, kas dėl to kaltas, bet tokia inercija yra. Šiuo atveju šis projektas vienas iš tų pavyzdžių, kai mes bandome pažiūrėti į konkurencijos teisę iš socialinės pusės, taip šiek tiek palengvindami valstybės reguliavimą, šiek tiek atpalaiduodami tą labai griežtą, sakyčiau, net tokį represinį konkurencijos taikymą. Šiuo atveju, manau, tai būtų gera pradžia apskritai pradėti tą plačią diskusiją taip pat ir apie viešuosius pirkimus. Labai sveikinu ir labai norėčiau, kad ir jūsų, ir mūsų komitete tai vyktų dažniau.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsisakau, dėkui.
PIRMININKĖ. Tuomet R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, darbo teisė yra sritis, apie kurią mes dabar kalbame – socialinio dialogo skatinimas, pagal idėją faktiškai reglamentuojama Darbo kodeksu, darbo teise. Tai yra ypač specializuota sritis, kur kodeksas beveik viską daro. Dabar mes norime tą padaryti žemesnio lygio dokumentu. Kiek aš dabar susipažinęs, iš principo tą dokumentą svarstyti reikia, bet jeigu mes neįtvirtinsime tų nuostatų Darbo kodekse, tai vis tiek visi vadovausis Darbo kodeksu ir tas žemesnio lygio jūsų norminis aktas tiesiog neveiks praktikoje. Ar nemanytumėte, kad vis dėlto reikia pagrindines nuostatas perkelti į Darbo kodeksą, kitaip jisai neturės to veiksmingumo?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū už šitą klausimą, tikrai jo laukiau. Pabandysiu argumentuoti, kodėl pasirinkome šį kelią. Taip, jūs teisus – teoriškai mes galime visas tas nuostatas tiesiog kaip vieną iš Darbo kodekso tobulinimo paketų pateikti, pagal savo esmę didelio skirtumo tikrai nebūtų. Tačiau turint minty, kad Darbo kodekso nuostatos vis tiek orientuojasi į individualų lygmenį ir įmonės lygmenį ir derybos dėl darbo teisės buvo tokios sunkios, mes turėjome priimti labai sunkius sprendimus, grynai techniškai yra lengviau svarstyti įstatymą, kuris iš principo jokių didelių konfliktų nesukelia. Nėra kokio nors ypatingo verslo antiintereso dėl šito įstatymo. Yra tikrai didelis palaikymas, manau, kad bus didelis palaikymas. Mes perėjome, beje, pirmą stadiją Trišalėje taryboje, ji jau susipažino su šituo įstatymu. Nauda bus tikrai ir darbdavių organizacijoms iš to, kad socialinis dialogas stiprės.
Mes pasirinkome tokį kelią, kad šiek tiek šalia tų pagrindinių derybų dėl Darbo kodekso vyktų socialinio dialogo kaip tikslo stiprinimas. Mes labai preciziškai stengėmės rašyti nuostatas. O tame parengiamajame darbe dalyvavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ekspertai, ir profsąjungų, ir verslo, teisininkai, ekspertai, kad niekas, nė viena nuostata neprieštarautų Darbo kodeksui. Kai taip yra, kai neprieštarauja niekas, iš esmės problemos, kad yra specializuotas teisės aktas, nėra, kaip yra, pavyzdžiui, Profesinių sąjungų įstatymas. Tas pats ir verslo srityje. Yra Akcinių bendrovių įstatymas ir yra Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas. Jie suderinti ir gali egzistuoti šalia. Bet aš su jumis sutinku. Iš principo ta teorinė diskusija yra galima ir mes Socialinių reikalų ir darbo komitete galime nuspręsti įvairiai.
Aš tiktai noriu atidaryti šitą failą, šitą diskusiją (atsiprašau už anglišką žodį). Manau, kad kai kurios nuostatos ypač skubiai reikalingos, matant derybas dėl bazinio dydžio. Aš labai džiaugiuosi ta darbo grupe, kuri yra prie Vyriausybės sukurta. Ten tikrai prasidėjo giluminis pokalbis apie tai, kokie turi būti pokyčiai, kalbant apie viešojo sektoriaus finansavimą, kaip turėtų būti projektuojama darbo užmokesčio strategija iki 2025 metų. Tai, kas dabar vyksta Vyriausybėje, iš esmės labai primena normalias derybas. Šituo įstatymu aš noriu padėti tai sureglamentuoti ir iš esmės padaryti tai, kas padaryta daugmaž prieš 100 metų Vakarų Europoje. Socialinio dialogo skatinimo įstatymai atsirado Skandinavijoje XX amžiaus pradžioje. Taip ir vadinosi, beje.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, pati idėja, manau, tikrai puiki. Kiek suprantu, ir su profesinių sąjungų atstovais yra derinta, jie tam pritaria, bet tikriausiai kyla natūralus klausimas, nes kai kuriems verslininkams tikriausiai bus tam tikrų nuostolių, jeigu reikės kelti atlyginimą ar persiderėti su darbuotojais. Turbūt suprantama, ar ne? Galbūt jau jūs žinote, kokia jų nuomonė ir kokios grėsmės, kokias jie galbūt įžvelgia grėsmes, kad tai galėtų sutrukdyti priėmimui, nes turbūt viešojoje erdvėje mes girdėsime jų nuomonę, komentarus ir galbūt kitokias nuomones? Ačiū už atsakymą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū. Iš esmės pagrindinė tokia kaip ir viena iš galimų negatyviai vertinamų nuostatų iš verslo pusės tikrai nėra Socialinio dialogo įstatymo tekste, bet yra Darbo kodekso 25 straipsnio nuostatoje, kad reikėtų skelbti darbo užmokesčio intervalus skelbimuose. Aš atskleisiu paslaptį – šitą idėją pasiūlė verslo asociacijos vienas iš vadovų. Aš neminėsiu tos asociacijos.
Čia yra verslo idėja, to sąžiningo lietuviško verslo, kuris mano, kad atėjo laikas iš karto tiesiai rodyti žmonėms, kiek mes galime mokėti, kad mūsų žmonės nevargtų ir neieškotų to darbo, kurio jie iš tikrųjų nenori, nes alga per maža. Tai čia yra verslo idėja, aš su visa atsakomybe sakau. Labai džiaugiuosi, kad verslas pateikė tokias, sakyčiau, inovatyvias idėjas darbuotojų naudai. Dėl to nematau problemos.
Beje, pagrindiniai šitos rinkos žaidėjai, kiek mačiau viešojoje erdvėje straipsniuose, tikrai pritaria tai idėjai. Kalbant apie įvairius CV puslapius, tuo visi tik džiaugiasi, nes tikrai labai dažnai ir taiko tą praktiką, ir mato daug didesnę naudą, kai yra skelbiamas atlyginimų minimumas ir intervalas.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų sveikinu ir džiaugiuosi, kad judame į priekį dėl socialinio dialogo, bet, čia jau kolegos klausė, kad galbūt būtų kitų būdų: ar Darbo kodekse, ar kitur stiprinti ir profesinių sąjungų galias, ir panašiai. Bet mano klausimas yra – ar ten, ar čia – vis dėlto dėl tos atsakomybės už socialiniame dialoge pasiektų susitarimų įgyvendinimą. Mes žinome puikų susitarimą tarp sveikatos apsaugos ministro ir gydytojų profesinės sąjungos, kad kitais metais vidutinis gydytojų atlyginimas bus trys vidutiniai šalies atlyginimai, o slaugytojų – vienas su puse. Mes matome, kad tie praktiniai žingsniai, kurie yra dabar padaryti, ir tuos, kuriuos Vyriausybė… jau eina link šio susitarimo neįgyvendinimo. Kaip jūs manote, ar šiuo atskiru įstatymu, ar kuo kitu mes vis dėlto turėtume tvirtai laikytis pasiektų susitarimų ir juos įgyvendinti? Kur čia ta atsakomybė?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Suprantu, labai gerai suprantu jūsų klausimą ir visada jaučiu panašiai, kur tie susitarimai ir kodėl jų kartais nesilaikoma, bet, beje, viena iš šio įstatymo nuostatų ir yra (čia net ne nuostata, kaip principas yra įtvirtinta) pagarba minimaliausiems susitarimams, kad būtent mes pradėtume (kad ir visas reformas viešajame sektoriuje) nuo to, kas jau yra įtvirtinta, kad bent jau negriautume to, kas yra. Vienas iš principų yra taip įtvirtintas, bet, suprantu… Manau, kad atsakymas yra bendras. Kuo daugiau mes šioje salėje kalbėsime ne apie kokius nors skandalus ar individualius atvejus, bet kuo daugiau kalbėsime apie socialinį dialogą, kuo daugiau remsimės kitų šalių praktika ir patirtimi, kuo daugiau ta tema įgaus pagreitį, tuo, man atrodo, tas laikymasis susitarimo – ar tai būtų ministerija, ar tai būtų darbdavių asociacija – bus garbė. Nėra geresnio būdo kaip savireguliacija, tai yra vienų partnerių priežiūra kitiems, tai yra jeigu susitarimas laužomas, atitinkamai kita pusė turi teisę, kaip žinote, Lietuvoje, pavyzdžiui, į streiką, ir tai vyksta. Ir tikrai naujas Darbo kodeksas nesustabdė mūsų ir nesumažino mūsų galimybės realizuoti savo konstitucinę teisę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Motyvus pageidauja išsakyti už – V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Labai trumpai. Kolegos, iš tikrųjų to socialinio dialogo reikia ir reikia vis platesnio. Iš tikrųjų liūdna, kad šiuo metu, sakykim, autobusų parko profsąjungos, savivaldybių įmonių darbuotojai, deja, nesuranda to sutarimo. Ir pavyzdys, kad jie gauna beveik minimalų atlyginimą, o administracija gauna per 1 tūkst. eurų atlyginimą. Tokie pavyzdžiai skatina, kad kuo daugiau mes tą dialogą turime skatinti, ir tai turėtų prasidėti nuo valstybės įmonių, savivaldybių įmonių, kad būtų pavyzdys verslui, kad tą dialogą galima rasti ir jis yra reikalingas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš ne tiek dėl motyvų prieš įstatymą, o ypač prieš socialinį dialogą, bet aš norėčiau pabrėžti (net ir šiame projekte) tos atsakomybės nebuvimą už pasiektų susitarimų įgyvendinimą. Aš jau pasikartosiu turbūt, bet iš tikrųjų mes turime gražių susitarimų, kuriuos įgyvendinus mūsų Lietuvos žmonės tikrai galėtų pasidžiaugti, ir susitikimuose su žmonėmis kalbuosi, ir vis girdžiu tą atsakymą: taip, mes iš tikrųjų čia dirbame ir atiduodame savo jėgas ne tik dėl uždarbio, bet uždarbis yra svarbu. Tai jeigu mes turime tokį sutarimą, kokį pasirašė sveikatos apsaugos ministras su Lietuvos gydytojų sąjunga, o jame įrašyta, aš manau, šiek tiek per mažai, kad tai liečia, arba susiję tiktai su profesinių sąjungų nariais, o ne apima visą sektorių, bet net ir profesinių sąjungų nariams, kur ten pasirašyta, labai toli iki to susitarimo įgyvendinimo. Ir kai mes diskutuojame Seime, kad norint nepasiklysti reikia savo pažadus vykdyti, dabar girdime, kad sudaryta Vyriausybės darbo grupė vėl grįžta prie parašo kvestionavimo ir nukeliamas susitarimo įgyvendinimas dar dvejiems ar trejiems metams į priekį. Tada to socialinio dialogo, to tikrojo socialinio dialogo, kai po ilgų ilgų ginčų dienomis ir vakarais pasiektas susitarimas dėl visų pusių įgyvendinimo, mes neturime. Aš, pasilikdamas abejones, vis dėlto skatinčiau, kad tas, kas yra sutarta, turėtų būti šventai įgyvendinta, o ne ruošiami nauji įstatymų projektai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, prašom balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 10 Seimo narių. Po pateikimo įstatymų projektų kompleksui yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nenumatoma. Svarstymas – pavasario sesijoje.
16.27 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 2, 7, 8, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2587 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 2, 7, 8, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 2587. Teikia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia visus sveikinu su įsibėgėjančiais Pasaulio lietuvių metais ir su Žemaitijos metais, kuriuos mes neseniai paskelbėme. Kartais mes metus, datas, paskelbiame ir manome, kad tik švęsime, bet dažnai šitos atmintinos datos, metai, iškelia ir nemažai problemų ir parodo, kad reikia ir įstatymo pataisų. Tai ir mano čia iš eilės du įstatymų projektai yra su tuo susiję.
Pirmasis – Valstybės herbo, kitų herbų įstatymo straipsnių pakeitimas. Projekto rengimą inicijavo konkreti problema – Lietuvos etnografinio regiono herbas nėra įteisintas Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų įstatyme. Ir šiuo įstatymu yra siekiama įteisinti etnografinio regiono herbo teisinį įstatyminį reguliavimą, tai yra įteisinti etnografinio regiono herbą ir nustatyti etnografinio regiono herbo naudojimo tvarką.
Čia reikėtų išskirti dvi datas – iki 2016 metų ir anksčiau. Jau ir prieš keletą metų ne kartą buvo Seime bandymų išspręsti šitas problemas. I. Degutienė, V. Kamblevičius tą bandė daryti 2014 metais, tačiau jiems visada būdavo atsakymas, kai jie norėdavo tas pataisas daryti, kad atsižvelgiant į tai, kad formaliai etnografiniai regionai nėra įteisinti, priėmus svarstomą įstatymo projektą susidarytų teisinė spraga, nes nebūtų subjekto, atsakingo už herbo naudojimą. Tokie būdavo jiems atsakymai. Tačiau situacija pasikeitė 2016 metais, kai buvo oficialiai valstybės įteisinti penki regionai, tai yra: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija ir Mažoji Lietuva. Dabar aišku, kad atsirado galimybių išspręsti visas tas problemas. Tų pataisų nėra daug. Pavyzdžiui, 4 punkte tiesiog numatoma, kad herbas, kuris gali būti valstybės, apskrities, savivaldybės, miesto, miestelio, netgi kaimo, o nebuvo tų penkių etnografinių regionų galimybės, nebuvo visai įrašyta, tai tas įrašas atsiranda.
Toliau. Atsiranda kituose straipsniuose apskrities ir etnografinio regiono herbai arba etnografinio regiono. Oficialiai šiame įstatyme yra įvardinta, kad etnografinio regiono herbas yra Lietuvos etnografinių regionų, mano jau visų minėtų, turtas.
Šiaip jau, aš sakiau, daug kas mėgsta sakyti, kad yra Heraldikos komisija, kuri visus tuos dalykus tvarko. Tačiau irgi tik rekomendacinio pobūdžio. Pavyzdžiui, dar 2014 metais jie yra sakę, kad jų kompetencija yra rekomendacinio pobūdžio, ir jie visada rėmėsi, kad oficialiai valstybės įteisinto regiono nėra, nors rekomendavo ir svarstė. 1994 metais patvirtino Žemaitijos mažąjį, 1999 metais – didįjį herbą (dailininkas Algis Kliševičius), Dzūkijos didįjį ir mažąjį herbus, vėliavą – 2003 metais, Aukštaitijos didįjį herbą ir vėliavą – 2005 metais. Tačiau tai buvo rekomendacinio pobūdžio. O dabar tos pataisos leis nustatyti ir deramą vietą etnografinio regiono.
Taigi kviečiu pritarti šitoms pataisoms, kurias dabar pristačiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą, bet dar pirma reikės atsakyti į Seimo narių klausimus. Pirmasis klausia Seimo narys A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas kolega, labai ačiū už tokį suprantamą pristatymą. Kiek žinoma, jau ne vienos Seimo kadencijos buvo keliamas tas klausimas, pasaulio lietuviai visuose forumuose išgyveno, jų buvo tokios viltys. Kodėl vis buvo nepriimama ta pataisa?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kaip sakiau, pagrindinė priežastis, kad iki 2016 metų tai nebuvo numatyta įstatymuose ir visa tai buvo daugiau, kaip aš sakau, romantiniai dalykai neįteisinti. O dabar jau oficialiai bus galima remtis tais dokumentais. Keista, pavyzdžiui, kaimo, miestelio herbai oficialiai įteisinti, o viso regiono nėra įteisinto herbo. Dabar ta spraga būtų ištaisyta.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke, ačiū, kolega, už iniciatyvą. Man atrodo, kad tai ir prasminga, ir įdomu. Mano klausimas, kas bus subjektai tos vėliavos ir herbo naudojimo? Ar žmonės, gyvenantys toje teritorijoje, ar kas nors? Kai yra savivaldybės, apskritys ar kaimai, matyt, tada yra tam tikra administracija. Kai kurie regionai peržengė mūsų teritorines ribas ne tik savivaldybių, bet ir valstybės. Kaip šiuo atveju būtų?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip, yra problemų, kai ribos neperžengtos, bet irgi vyksta įvairios diskusijos, tai skliaustuose yra patikslinimų, paaiškinimų. Pavyzdžiui, Dzūkijos, skliaustuose – Dainavos, nes čia irgi yra kolizija. Suvalkijos, skliaustuose yra patikslinimas – Sūduvos. Tai apima tuos dalykus. Tačiau čia veikiančios Lietuvos Respublikos teritorijoje turimos mintyje.
Ir 5 punktas tarsi tą patvirtina, kad nepretenduotų etninių žemių… į šio įstatymo erdvę.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma. Tuomet K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš dar kartą pasakysiu, kad esu prieš visokių tokių smulkmeniškų nelabai reikšmingų dalykų patobulinimų kūrimą. Man keistos, tiesą sakant, tokios idėjos.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Na, taip, bet profesoriui, man atrodo, ko gero, nekeista, kad koks nors apskrities kaimelis, kurį aš irgi gerbiu, seniūnijos kaimelis oficialiai įstatyme įteisintas, o visiems to brangaus etnografinio regiono nebus. Tiesiog bus daugiau tvarkos. Aš čia nematau jokio negatyvo.
PIRMININKĖ. Klausia B. Markauskas.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš kaip Migracijos komisijos pirmininkas norėjau paklausti. Ar sulaukė kokio nors atgarsio svarstomi įstatymų projektai pasaulio lietuvių bendruomenėse, nes manau, kad turbūt aktualu yra ne tik Lietuvoje heraldikos ir vėliavos naudojimas, bet ir pasaulio lietuvių bendruomenėse?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Didžiulių diskusijų, tiesiog kreipimųsi ir prašymų, ir svarstymų buvo ne dėl etnografinių regionų, o dėl vėliavų panaudojimo, pasaulio lietuvių bendruomenių vėliavų. Ten yra daug daugiau problemų negu šiame įstatyme. Tai kitame įstatyme bus daugiau. Tačiau jiems irgi svarbu, nes jie mąsto, ar herbo elementus galima panaudoti vėliavose, ar negalima, ar tai teisėta Lietuvoje, ar neteisėta. Dar galiu pasakyti, čia profesoriui kolegai K. Masiuliui atsakyti, kad Europos teisės departamentas pastabų neturėjo, o Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento daugiausia yra redakcinio pobūdžio pastabų.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, galbūt galėtumėte paaiškinti ar patikslinti, ar atsakyti, ar čia yra normalu. Virš Lietuvos Respublikos prezidentūros plazda Respublikos Prezidento vėliava, bet greta nėra Lietuvos valstybės vėliavos. Ar tai yra normalu, ar taip turėtų būti, ar tokia yra tarptautinė kitų šalių praktika ir patirtis?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Yra įvairi patirtis ir šiaip jau aš galėčiau visą paskaitą apie tai paskaityti, nes Lietuvos Respublikos… Ir noriu padėkoti, mes retai padėkojame už didelį darbą, kurį atlieka Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius. Jie pateikia įvairiausios Europos Sąjungos patirties, įvairių tradicijų, tačiau visi tie dalykai, ką jūs sakote, daugiau yra vėliavos įstatyme.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, šis įstatymas buvo tam, kad tam tikros institucijos prižiūrėtų savo herbus ir galbūt atitinkamai leistų arba neleistų juos naudoti. Aš daugiau turbūt suprasčiau, jeigu jūs išbrauktumėte apskrities herbą. Jis, taip, yra, bet administracijos nebėra. Kai buvo administracijos, pasiliko tie apskrities herbai. Iš tikrųjų savivaldybės, aišku, prižiūri, tarybos nustato tam tikrą tvarką, seniūnijų tvarką nustato, viskas aišku, galima prižiūrėti. Bet kas prižiūrės etnografinį herbą? Ar tai ne per didelis toks šuolis link Vyriausybės, kas seks, kas dalins, nes tokio administracinio vieneto kaip apskrities jau nebeliko?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Daugiausia, aišku, prižiūrės etnografinės draugijos, kurios ypač aktyviai dirba, kurios derins visa tai su seniūnija, su savivaldybe. Yra neaiški eiliškumo tvarka, ką čia kolega užsiminė apie vėliavą, kodėl yra tik viena vėliava. Įstatyme, ypač Vėliavos įstatyme, kurį greitai pateiksiu, nustatoma eiliškumo tvarka, hierarchija, kas po ko turi eiti. O čia tos vėliavos ir herbai dažniausiai būna reprezentacijai ir draugijos atsakomybė yra didžiausia. Ir aišku, Heraldikos komisija taps daug didesniu svertu.
PIRMININKĖ. V. Kamblevičius baigia klausti.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, pakeičiant Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą numatoma, kad etnografinių regionų herbų etalonus Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. Ar nebūtų, mano manymu, objektyviau, jeigu šį dalyką tvirtintų ne Respublikos Prezidentas, bet Seimas? Taip būtų objektyviau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Matote, tokios yra dabar taisyklės, kad tvirtina Heraldikos komisijos teikimu Lietuvos Prezidentas. Kaip sakiau, Heraldikos komisija dažniausiai yra rekomendacinio pobūdžio, bet jos teikimas turi būti būtinai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus.
Dabar motyvai dėl teikiamo įstatymo projekto.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ir dar, jeigu galima. Kadangi mes tikėjomės, kad tai bus anksčiau padaryta, tai reikėtų pakeisti datą – pakeisti, kad įsigaliojimas būtų 2019 m. liepos 1 d., nes dabar yra kita data parašyta čia.
PIRMININKĖ. Tai per svarstymą išsiaiškinsime, kuri data liks. Dėkoju.
Motyvai už – kalba R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju pirmininkei. Kviečiu kolegas pritarti šiam teikimui visų pirma rodant pagarbą savo kraštui. Turime gerų pavyzdžių kitose Europos valstybėse, kai jos turi regionų vėliavas ir didžiuojasi tuo. Nepelnytai yra užmirštas šis reiškinys, kad nėra įteisinta. Vis tiek istorija turi turėti ir savo datas, teises. Kviečiu gerbti teigiamu balsavimu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų Seimas pasižymi tuo, kad mes kaip koks išprotėjęs fabrikas kuriame aibę nereikalingų dalykų ir visokiausių dalykėlių. Štai čia buvo sveikatos apsaugos ministras, kuris po gerų dešimties metų, turbūt daugiau negu dešimties metų, pagaliau sugebėjo atnešti įstatymo projektą, kuriuo palaiminome greitosios pagalbos teikimą per sienas. O juk galėjo pati ministerija tuos dalykus nuspręsti. Bet mes esame taip sureglamentavę, kad be mūsų įsikišimo jau nebegali. Ir taip toliau, ir taip toliau.
Štai įvairūs herbai, herbeliai ir panašiai. Aš suprantu, jie yra prasmingi. Nenoriu pasakyti, kad jie neprasmingi, bet ar be mūsų negali žemaičiai pasitvirtinti savo herbo? Susirenka drauge ir pasitvirtina. Mums būtinai reikia čia kažką prižiūrėti, sukontroliuoti, sureglamentuoti, dar įstatymą įpaišyti. Na, kam to reikia? Jūs manote, kad seniau, kada bajorai tikrai buvo bajorais, jiems kažkokia kanceliarija tvirtindavo herbus? Pasiimdavo, pasidarydavo ir turėdavo herbą, ir viskas.
PIRMININKĖ. Tvirtindavo, tvirtindavo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tvirtindavo, taip, taip. Aš manau, kad mes tikrai smulkmeniškai viską reglamentuojame, gaminame, kalame – reglamentuojame, reglamentuojame, reglamentuojame iki dantų skausmo. Čia yra vienas tokio neproduktyvaus, nereikalingo mūsų laiko gaišinimo pavyzdys. Aš balsuoju prieš ne todėl, kad neturėtų Žemaitija ar Aukštaitija savo etnografinio herbo. Tegul turi nors ir dešimt, man negaila. Kokių nori, tokius tegul kuria. Jeigu yra dvi žemaičių draugijos, tegul turi atskirus, skirtingus. Jų valia. Bet mums nėra ko čia kištis ir reglamentuoti. Nieko.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Prašom balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto – dėl valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų naudojimo.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 46, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Kultūros komitetas. Svarstymo data – pavasario sesijoje.
16.45 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 1, 2, 4, 7, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2588 (pateikimas)
Kitas šiandienos mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 1, 2, 4, 7, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2588. Vėl kviečiu S. Tumėną pateikti projektą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, atvirai pasakysiu: truputėlį keista Lietuvos Respublikos Seime girdėti tokį požiūrį, kad nereikia įtvirtinti įstatymu. Ir mes to dažnai nesuprantame, nes pripratę prie anarchijos, o tai supranta, pavyzdžiui, užsienio lietuviai, kurie praeitą vasarą… Tai susiję su dabar pristatomu įstatymu. Lietuvos Respublikos Seime vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės XVI Seimas, faktiškai visos vėliavos, kurias atsivežė, išdrįso atsivežti lietuvių bendruomenių delegacijos, buvo nelegalios ir kabėjo Seime nelegaliai. Australijos ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės jų neatsivežė, nes Heraldikos komisija pasakė, kad tokios vėliavos Lietuvoje negali būti kabinamos iš viso, nes netgi gali užtraukti administracinę baudą. Štai kaip į tokius dalykus žiūri pasaulio lietuviai, pripratę prie teisės aktų, ir kaip kartais žiūrime mes.
Pristatau Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo projektą, nes Lietuvos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo straipsnių pakeitimo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvos teisės aktai nenumato Lietuvos etnografinių regionų vėliavų ir, antra, nėra užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų įteisinimo ir naudojimo tvarkos. Projekto rengimą paskatino dvi pagrindinės, mano jau šiek tiek minėtos, problemos: užsienio lietuvių bendruomenių, Pasaulio lietuvių bendruomenės, kraštų lietuvių bendruomenių vėliavų naudojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje faktiškai yra nelegitimus.
Pasaulio lietuvių bendruomenę, įsteigtą 1958 metais, sudaro 45 kraštų bendruomenės. Jos disponuoja heraldiniais objektais – vėliavomis, kurių dalis buvo sukurta XX amžiuje, kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, kai nebuvo Lietuvos heraldikos komisijos. Šitos vėliavos visada žymėjo ir tebežymi istorinį, tautinį, simbolinį lietuvių tapatybės ryšį su Lietuva. Pasaulio lietuvių bendruomenė 2018 metais kreipėsi į Lietuvos heraldikos komisiją dėl Australijos ir Šveicarijos lietuvių bendruomenių vėliavų naudojimo. Joms buvo atsakyta, kad šios vėliavos Lietuvoje negali būti naudojamos, nes neatitinka Lietuvos vėliavos įstatymo. Apie tai itin kalbėjo Australijos lietuvių bendruomenės atstovas H. Antanaitis, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė J. Caspersen ir kiti.
Pasaulyje yra įvairi vėliavų praktika, ir nacionalinė heraldika yra aptariama skirtingai, pavyzdžiui, Ispanijos autonominių regionų bendruomenių vėliavos yra patvirtintos įstatymais, kai kur – konstitucijose, pavyzdžiui, Vokietijoje žemių vėliavos kai kur sutampa su valstybės vėliava, o kai kur įteisintos kaip savarankiškos ir skirtingos.
Antroji problema, kurią reikia spręsti, yra Lietuvos etnografinių regionų vėliavų teisinio statuso problema. Ji šiek tiek susijusi ir su mano jau pristatytu herbų įstatymu. Po 2016 metų, kai buvo įteisinti konkretūs etnografiniai regionai, reikia sutvarkyti, yra būtinybė pakeisti ir papildyti ir vėliavos įstatyme, nes mūsų įstatyme neįtvirtinta teisė Respublikos teritorijoje oficialiai naudoti Lietuvos etnografinių regionų vėliavas, užsienio lietuvių bendruomenių vėliavas; neapibrėžtos sąvokos „užsienio lietuvių bendruomenių vėliavos“, „Lietuvos etnografinių regionų vėliavos“; nenumatyta užsienio lietuvių bendruomenių, Lietuvos etnografinių regionų vėliavų iškėlimo tvarka, arba kitaip – eiliškumas; nenumatyta ir teisinė prievolė užsienio lietuvių bendruomenių, nėra prievolės suderinti su Lietuvos heraldikos komisija.
Šis projektas padės išspręsti teisinę spragą, sudarys sąlygas užsienio lietuvių bendruomenėms teisėtai naudoti vėliavas, kuriose panaudotas ir Lietuvos valstybės vėliavos atvaizdas, kaip, pavyzdžiui, yra su Australijos lietuvių bendruomenės vėliava. Atsiras teisinė intencija po įstatymo įsigaliojimo naujas užsienio lietuvių bendruomenių vėliavas suderinti su Lietuvos heraldikos komisija, remiantis patvirtintais teisės aktais. Šis projektas teisiškai įtvirtintų Lietuvos etnografinių regionų vėliavų naudojimą, tvirtinimą ir, minėjau, eiliškumą.
O vėliavos, nors tai yra etnografinių regionų vėliavos, visame pasaulyje yra gerbiamos. Pavyzdžiui, mokslininkas V. Smitas yra įvardinęs vėliavą kaip socialinės komunikacijos formą, kaip pilietiškumo stiprinimo, bendruomeniškumo formą. Aš kviečiu pritarti šitam mano pristatomam projektui, nes čia irgi atsiras tik daugiau aiškumo ir teisėtumo, kuris ypač svarbus ir Lietuvoje gyvenantiems etnografinių regionų žmonėms, ir Pasaulio lietuvių bendruomenei. Pasaulio lietuvių ir Lietuvos Respublikos Seimo komisijos posėdžiuose ne kartą apie tai kalbėjome, diskutavome. Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai išreiškė didelį susirūpinimą, nes jie nori, kad viskas būtų legitimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmoji klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Pranešėjo norėjau paklausti dėl užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų. Aišku, užsienio lietuviai seniai kėlė šitą klausimą ir laukia šio pasiūlymo. Tačiau man kyla klausimas, ar tai bus ne viena, kiek supratau iš pranešėjo, vėliava, o kiekvienos šalies, kur jie reziduoja? Dabar žinome, kad pasaulyje yra 46 lietuvių bendruomenės, ar joms nereikės suderinti savo šalyje, kur ir reziduoja, su mūsų Heraldikos komisija, nes aš įsivaizduoju, kad ir užsienio šalyje yra tokia pati Heraldikos komisija? Tai dabar kaip – jie turės ir Lietuvoje, ir užsienio šalyje savo vėliavą pateisinti?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Čia mes šnekame apie tą pačią vėliavą. Šitos jūsų minėtos pasaulio lietuvių bendruomenės turi savo vėliavas, patvirtintas nuo 1958 metų, tačiau dabartiniai Lietuvos įstatymai faktiškai neleidžia jų nešti susirinkimuose. Šiemet net kreipėmės į Vyriausybę dėl pasaulio lietuvių, kadangi vasarą buvo daugybė renginių, kad tarsi nekreiptume dėmesio, bet pasaulio lietuviai sako, kas bus, jeigu Vilniaus savivaldybės klerkas ateis ir man paskirs administracinę baudą, nes jų vėliavoje… Jie myli dvi valstybes, Pasaulio lietuvių bendruomenė myli savo prigimtinę tėvynę, tėvų žemę, ir myli, pavyzdžiui, savo Australiją. Toje vėliavoje yra elementų iš abiejų vėliavų, tai jie yra patvirtinę sovietmečiu. Dabar, remiantis galiojančiais aktais, Lietuvoje to daryti negalima. Visa tai būtų įteisinta šitomis pataisomis. Šiaip vėliava ta pati ir ten, ir kurią čia atsiveža.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mielas kolega, aš tikrai nesityčioju ir man nereikia paskaitos, aš tiesiog jūsų, kaip eksperto, vertinu jūsų dėmesį vėliavoms, man atrodo, be galo svarbus reikalas, noriu sužinoti nuomonę ir išgirsti atsakymą. Šiuo metu virš Lietuvos Respublikos prezidentūros kabo Respublikos Prezidento vėliava. Nėra Lietuvos valstybės vėliavos, nėra valstybės istorinės vėliavos virš Lietuvos Respublikos prezidentūros. Tai yra kabo viena vėliava – Respublikos Prezidento vėliava. Ant žemės yra pastatyti keli flagštokai, kur yra valstybinė vėliava, bet ji reikšmingai žemesniame lygyje negu Lietuvos Respublikos Prezidento. Tai noriu paklausti, ar tai yra normalu, ar čia yra tokia praktika, ar iš tikrųjų šitą dalyką reikėtų pakeisti?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Yra tokia praktika, prezidentūros tokia praktika. Tačiau šiame įstatyme yra aiškiai parašyta, kokios gali būti naudojamos, ir yra išvardintos visos tos vėliavos Lietuvos Respublikos teritorijoje ir net svarbu eiliškumas. Tai yra pirma – Lietuvos valstybės vėliava, tada Lietuvos valstybės istorinė arba herbinė vėliava, tada užsienio valstybių vėliavos, Europos Sąjungos vėliava, tarptautinių viešųjų organizacijų vėliava, Respublikos Prezidento vėliava, apskričių, savivaldybių vėliavos. O Lietuvos etnografinių regionų nebuvo, visai nenumatyta, kad jos gali būti. (Balsai salėje) Tai aš paminėjau, kur Respublikos Prezidento vėliava yra.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Pavyzdžiui, gerbiamas kolega, eiliškumas. Jeigu kartu iškeliamos kelios vėliavos, jos turi būti vieno aukščio, dydžio ir eiliškumas: Lietuvos valstybės, valstybės istorinė, užsienio, Europos, Respublikos Prezidento vėliava. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Gali, gali, gerbiamas Mykolai.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gali, bet jeigu yra hierarchija, jeigu yra kitos vėliavos, tai jau turi būti griežta tvarka.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Tai, ką norėjau paklausti, jūs atsakėte poniai G. Burokienei. Mano klausimas būtų buvęs adekvatus. Atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tuomet klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad čia jūs daugiau nurodėte naudojimo tvarką. Bet dabar jūsų pranešimo metu iškilo klausimas, kad mūsų išeivijoje gyvenančių lietuvių vėliavose yra kitų valstybių elementų. Mes turime pasitvirtinę įstatymu, kokių elementų (svastikų, žvaigždžių) negalima naudoti ir panašiai. Ar mes iš tikrųjų dabar nesikišame šituo įstatymo projektu, kad ką nors reikėtų (…). Mes pripažįstame, kad žmonės prieš beveik šimtą metų tremties sąlygomis susikūrė savo simbolius ir juos jie gali naudoti. Mes tikrai neturėtume bandyti kaip nors (…) mūsų Heraldikos komisijos ką nors naujo tvirtinti. Ačiū už atsakymus.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Matote, aš jau minėjau, kad Heraldikos komisija pateikia tokius atsakymus, kurie baugina, pasaulio lietuvių bendruomenes baugina tie jos atsakymai, nes jos nenori perdirbti. Jų vėliavos yra sukurtos, kai mes buvome sovietų okupuotas kraštas, o jie jas tada turėjo ir jie nori, kad jos būtų leidžiamos, jas būtų galima naudoti ir Lietuvoje, atsivežus į reprezentacines šventes ir panašiai. O dabar mūsų įstatymai faktiškai tą… Ačiū Dievui, kad tie klerkai yra geranoriški. Bet vieną dieną (tos baudos yra nedidelės, kaip žinote) gali pateikti ir baudą. Jiems būtų ramiau, kad tai būtų įrašyta. Aš nemanau… jei greta visų tų išvardintų vėliavų atsiras regionų vėliavos, užsienio lietuvių bendruomenių vėliavos, tik daugiau bus tvarkos.
PIRMININKĖ. Klausia E. Vareikis. Prašom.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Klausimas būtų toks. Mes patvirtinome Mažosios Lietuvos vėliavą. Dabar įsivaizduokite, Karaliaučiuje žmogus, kuris laiko save lietuviu, išsikelia Mažosios Lietuvos vėliavą. Ar čia būtų koks įstatymo pažeidimas, ar čia pagal Rusijos įstatymus, ar pagal Lietuvos? Atsiprašau, pridursiu. Kai žmonės, kurie Lietuvoje kalba lenkiškai, čia, Lietuvoje, išsikelia baltai raudoną vėliavą, mes pradedame sakyti, kad tai blogai. Bet aš, pavyzdžiui, buvau praeitą vasarą Punske. Ten Lietuvos trispalvių yra daug prikabinta ir niekam dėl to neskauda galvos. Tai kas čia ką dabar reguliuoja, kokie įstatymai?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Mažosios Lietuvos herbas ir vėliavos didžiausia problema ir Heraldikos komisijoje daugiausia diskusijų. Dar ne viskas ir dabar yra sudėliota. Vienintelis regionas ir pagrindinė problema, nes kiti regionai turi savo administracinius vienetus, o Mažoji Lietuva neturi to vieno administracinio vieneto, kuris administruotų ir tą tvarką žiūrėtų. Tai čia tiek.
O dėl Rusijos, tai čia nenorėčiau leistis į tuos santykius, ką jūs sakote, nes čia yra daug visko… Mes dabar aptariame tokius aiškius dalykus, kurie yra konkretūs. O Mažosios Lietuvos, teisingai pastebėjote, yra daugiausiai problemų ir sunkiausiai sekasi suderinti ir herbą, ir vėliavą, ten diskusijos vyksta dar ir dabar.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Motyvus už nori išsakyti A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Kadangi kolega taip detaliai viską pasakė, tai man lieka tik pasakyti, kad dėl šios problemos sprendimo į mane, kaip į Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininką, kreipiasi daug mūsų brolių ir seserų, kurie gyvena užsienyje ir atvyksta čia, dalyvavo pereitais metais vykusiose visose sueigose, posėdžiuose, komisijos posėdžiuose ir vykusiame Seimo posėdyje. Manau, kad šis prašymas nėra labai sudėtingas. Jie nori, kad jų simbolika būtų pripažinta ir įteisinta Lietuvoje. Šie metai – Pasaulio lietuvių metai, darome visokias priemones, susitikimus ir panašiai. Jie būtų labai dėkingi, kad Seimas pritartų šiems išeivijos lūkesčiams, ir prašau gerbiamų kolegų pritarti šiam pasiūlymui dėl pataisų.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Na, mes nusileidome į tokį absurdą, kur sunku ką ir besakyti. Aišku, kad eiliškumą, kokią vėliavą kabinti, reguliuoja nuo viduramžių esantis protokolas. Nieko čia nereikia reguliuoti. Kam neaišku prezidentūroje arba Seime, kaip kokią vėliavą pakabinti? Bet kam reikia… (Balsai salėje) Įstatyme nereikia nieko apibrėžti. Laikykimės protokolo. Kiekvienoje valstybėje tai yra suprantama. Beje, skirtingose valstybėse bus skirtingi protokolai ar dar kas nors. Bet dabar mes pradėsime dar įvairiausių bendrijų, greitai Balsiai turės… Mes Balsių vėliavą, Žvėryno vėliavą, o ten yra 15 bendrijų, kurios viena kitai nepritaria, lygiai taip pat ir užsienio lietuvių bendrijų įvairių yra, jos viena kitai nepritaria, gali turėti skirtingas vėliavas, o mes nustatinėsime, reglamentuosime. Turime veiklos, nes neturime ką veikti. Šaunu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti ir apsispręsti dėl Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pakeitimo siūlymų.
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 37, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi po pateikimo projektui Nr. XIIIP-2588 yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Kultūros komitetas. Svarstymas – pavasario sesijoje.
Gerbiami kolegos, mūsų posėdžio laikas yra baigęsis, bet rezerve liko du smulkūs klausimėliai. Todėl aš pratęsiu laiką ir imsimės 1 rezervinio klausimo.
17.04 val.
Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1652 (svarstymas)
Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1652. Čia tiesiog komiteto išvada, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas jį yra svarstęs dar praeitų metų pavasarį, ir išvada yra atmesti projektą. Už balsavo 9, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
Taigi siūlau pritarti komiteto išvadai. Ar galima bendru sutarimu? Dėkoju. Bendru sutarimu.
17.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XIII-560 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3196 (pateikimas)
Rezervinis antras projektas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XIII-560 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. XIIIP-3196. Pranešėjas – T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prašome pritarti Seimo komisijos nuostatų naujai redakcijai. Pakeitimai padaryti dėl to, kad pasikeitė Seimo komisijos pavadinimas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, esmė yra tokia, kad komisija keitė pavadinimą ir dabar tokį pat pavadinimą turi turėti ir komisijos nuostatai. (Balsas salėje) Prašom. Per šoninį mikrofoną – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, bet mūsų tvarkos, taisyklės sako, kad pateikti turi teikėjas. Šiuo atveju teikėjo nėra, tai aš nemanau, kad mes galime…
PIRMININKĖ. Čia teikia komisija. Jis buvo kaip komisijos pirmininkas, o T. Tomilinas yra komisijos narys.
J. OLEKAS (LSDPF). Aiškiai parašyta, kas teikia.
PIRMININKĖ. Manau, kad dėl to nedarykime problemų. Ar galime pritarti po pateikimo? Po pateikimo pritariame bendru sutarimu. Taigi ir komisija pati… Pagrindinis komitetas būtų Energetikos ir darnios plėtros komisija. Tada ketvirtadienį mes baigtume šį klausimą.
Gerbiami kolegos, pagrindinė mūsų darbotvarkė yra baigta, rezerviniai klausimai taip pat. Vienas klausimas yra likęs, bet nebuvo pranešėjo, todėl negalėjome jo imtis.
Seimo narių pareiškimai. Neturime.
Taigi skelbiu, kad vasario 12 dienos plenariniai posėdžiai būtų baigti, bet prieš tai prašom registruotis.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai.
Vasario 12 dienos vakarinis Seimo posėdis yra baigtas. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.