LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Užsienio reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 4, 5, 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 49⁵, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 128, 133, 137, 138, 139, 140¹, 140⁵, 140²⁵, 140²⁶, 140²⁷ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 61¹ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMo projekto

NR. XIVP-3635(2)

2024 m. birželio 5 d.  Nr. 105-P-52

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Arminas Lydeka, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Matas Skamarakas, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris.

Užsienio reikalų komiteto biuras: patarėjos Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Vilnė Kundrotaitė.

Kviestieji asmenys: Seimo nariai Raimundas Lopata, Valdas Rakutis, Jonas Jarutis, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, ir grupės patarėja Danutė Petrauskienė, L. e. p Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Emilis Ruželė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: -.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai    Raimundas Lopata, Laurynas Kaščiūnas, Valdas Rakutis, Arminas Lydeka, Andrius Mazuronis, Eugenijus Jovaiša, 2024-05-14	1 (2)	(16^2)		N	Argumentai: Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu leidimus gyventi Lietuvoje turi daugiau nei 227,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Baltarusija (beveik 63 tūkst. leidimų), Rusija (apie 15,7 tūkst. leidimų), Uzbekistano piliečiai –jų turime jau arti 9,5 tūkst. Iš posovietinių šalių gausus būrys kitų atvykėlių – Kirgizijos piliečiams išduota per 6,6 tūkst. leidimų gyventi, Tadžikistano – 6,3 tūkst., Azerbaidžano – 4,2 tūkst., Kazachstano – 3,5 tūkst. Akivaizdu, kad Lietuva stinga reguliuojamos migracijos politikos, o į mūsų šalį ir toliau plūsta Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių piliečiai ir skaičiai tik auga. Lietuvos Respublikos Seimas dar 2023 m. birželio 15 d. priėmė rezoliuciją Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities, kurioje akcentavo, kad migracijos politika turi būti kontroliuojama valstybės bei ragino Vyriausybę imtis konkrečių priemonių aukštos ir vidutinės kvalifikacijos bei trūkstamų darbuotojų pritraukimo (darbo imigracijos) ir integravimo lanksčios politikos srityje, atsižvelgiant į tai, kad valstybė privalo kontroliuoti imigracijos procesą, ir į tai, kad Lietuva iki šiol buvo šalis, į kurią daugiausia atvyksta rusakalbiai darbuotojai iš buvusios SSRS teritorijos, į tai, kad trečiųjų šalių darbuotojų pritraukimas neturi apsiriboti tik Rytų kaimynyste, nes būtina išlaikyti kalbinę ir kultūrinę pusiausvyrą tam, kad šalyje nesikurtų vienos kalbos, religijos arba tautybės getai, taip pat į tai, kad tam būtina praplėsti į Lietuvą atvykstančios darbo jėgos geografiją. Bet to, būtina atsižvelgti  į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnis įtvirtina 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“. Atsižvelgiant į tebesitęsianti karą Ukrainoje ir tai, kad Nepriklausomų valstybių sandraugos šalys analogiškai Europos Sąjungai turi laisvą asmenų judėjimą, kas apsunkina Lietuvos Respublikos saugumo tarnybų darbą, bei tai, kad Nepriklausomų valstybių sandraugai priklausančios valstybės dažnu atveju padeda apeiti Rusijai paskirtas sankcijas siūlome: Pasiūlymas: 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 16^2 dalimi: 16^2.Nepriklausomų valstybių sandrauga – 1991 m. gruodžio 8 d. įkurta valstybių sąjunga, sudaryta iš buvusių Tarybų Sąjungos respublikų.	Nepritarti	Argumentai: Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai neturi nustatyti atskirų tarptautinių organizacijų apibrėžimų, nes tai nustatoma tos tarptautinės organizacijos steigimo dokumentuose ir tai reguliuoja tarptautinė teisė. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 7, susilaikė – 1.
2.	Seimo nariai    Raimundas Lopata, Laurynas Kaščiūnas, Valdas Rakutis, Arminas Lydeka, Andrius Mazuronis, Eugenijus Jovaiša, 2024-05-14	17 (57^1)	2			Argumentai: Argumentai išdėstyti aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57^1 straipsnis. Kvotos nustatymas ir naudojimas 1. Asmenims, turintiems Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių narių ar asocijuotų narių pilietybę, taikoma 1000 asmenų kvota kalendoriniams metams.  1.2. Remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo asmenims, neturintiems Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių narių ar asocijuotų narių pilietybės. 2.3. Įvertinęs šio straipsnio 12 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. 3.4. Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečių, kuriems tais metais buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, skaičius pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą. 4.5.Kvotos nustatymo kalendoriniams metams ir papildomos kvotos nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 5.6. Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai.“	Nepritarti	Argumentai: Pažymėtina, kad pasiūlymo teikėjai siūlo nustatyti papildomą 1000 asmenų, kurie yra NVS šalių piliečiai, kvotą šalia Įstatymo projekte Vyriausybės pasiūlytos kvotos (ne didesnės negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio, t. y. prie pasiūlytų iki 40 tūkst. galimų kvotos „lubų“ dar pridėti 1000 darbo migrantų iš NVS šalių, įskaitant rusų, kurių atvykimas šiuo metu yra uždraustas). Taip pat pastebėtina, kad Vyriausybės pasiūlytas kvotos dydis ir pati kvota asmenų nesuskirto pagal profesijas ar tautybes. Poreikių įvertinimas, kokių darbuotojų trūksta, ir galimybė juos pritraukti į Lietuvą, paliekama verslui. Seimas turėtų atsižvelgti į tai, kad 2024  m. gegužės 30 d. buvo priimtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas Nr. XIV-2673, kuriame nustatyta, kad vidaus reikalų ministras nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis parenkamos užsienio valstybės, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti nacionalinę vizą, leidimą laikinai gyventi ar prašymą dėl e. rezidento statuso suteikimo per išorės paslaugų teikėją. Taip pat Įstatyme nustatyta, kad tokių užsienio valstybių sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras. Šis sąrašas tvirtinamas ar keičiamas motyvuotu Migracijos departamento siūlymu, kuris pateikiamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtintais kriterijais ir pasikonsultavus su šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis – VSD, VSAT, Policija.  Atsižvelgiant į tokį įstatyminį pakeitimą šiuo metu yra rengiamas vidaus reikalų ministro įsakymo pakeitimas, kuriame bus nustatyti šie užsienio valstybių vertinimo kriterijai, kuriais remiantis užsienio valstybės bus įtraukiamos į užsienio valstybių sąrašą – valstybės saugumo interesai, užsienio politikos prioritetinės kryptys, Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiai bei instituciniai pajėgumai. Taigi, vidaus reikalų ministras į užsienių valstybių sąrašą įtrauks tik Lietuvos prioritetus atitinkančias užsienio valstybes. Be to, vidaus reikalų ministras sprendžia ir dėl išorės paslaugų teikėjo veiklos apimties užsienio valstybėje, t. y., gali būti nustatyta, kad tam tikroje užsienio valstybėje prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galima pateikti tik tam tikrais Įstatymo pagrindais (pvz., šiuo metu Indijoje galima pateikti prašymus tik atvykstantiems šeimos nariams, perkeliamiems įmonės viduje, dėstytojams ir tyrėjams, atvykstantiems dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą). Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į minėtus kriterijus, nustatomas užsienio valstybėse aptarnaujamų užsieniečių skaičius, o tai reiškia, kad atvykstančių užsieniečių srautai yra valdomi. Atsižvelgiant į naujai nustatytas priemones, manome, kad jų pakanka siekiant reguliuoti darbo migracijos srautus bei užtikrinti Lietuvos prioritetus migracijos politikoje. Taip pat turėtų būti įvertinta, kokių pasekmių galėtų būti sulaukta, jei ženkliai apribojus piliečių iš NVS šalių patekimą į Lietuvos darbo rinką, verslas pasitelktų migrantus iš Afrikos ar kitų Azijos šalių – kokį poveikį tai turėtų nacionaliniam saugumui ir atskirčiai tarp visuomenės narių. Kultūriniai skirtumai, nepriėmimas kuria atskirtį. Atvykusieji iš Azijos nemoka kalbos (ne tik lietuvių, bet ir anglų, rusų k.), stokoja ne tik teisinių žinių, bet ir apskritai bendravimo įgūdžių. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo nustatomas tik griežtas draudimas, tačiau neįvertintos pasekmės ir galimybės atsivežti darbo jėgą iš kitų užsienio valstybių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tarp NVS šalių yra ir šalių, iš kurių darbo jėgos atvykimas būtų pageidautinas, pvz., Armėnija, Moldova. Kartu pabrėžtina, kad Lietuvos verslo konkurencinis pranašumas – galimybė dirbti Europoje ir susikalbėti rusiškai. Tarp TOP 10 daugiausiai atvykstančių užsieniečių yra iš NVS šalių, 16 tūkst. vien iš Baltarusijos. Pažymėtina, kad šios nuostatos įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. ir tai sukeltų ypač didelių iššūkių verslui. Primintina, kad transporto sektoriuje dirbantys nestabdė automatizacijos ir leido daugiau surinkti mokesčių į biudžetą (bent 300 mln. vien nuo vairuotojų atlyginimų, bet dar vadybininkai, servisai ir kt,). Netekus biudžetui šių pajamų teks taupyti gynybai, viešojo sektoriaus atlyginimams ar kt. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 8, susilaikė – 0.
3.	Seimo narys                                                                                                                       Jonas Jarutis, 2024-06-04	10 (44)	6 (2^2)			Argumentai: Krovininio transporto sektoriuje dirbančių vairuotojų atlygis susideda iš kelių dalių – bazinis atlyginimas (kurį mato SODRA) ir dienpinigiai. Pagal siūlomą Įstatymo projektą, pasibaigus kvotai, vairuotojai nebegalėtų būti darbinami, kadangi jų bazinė alga (be dienpinigių dalies) sudarys mažiau nei 1,2 BDU. Todėl siūloma tikslinti Įstatymo projektą nurodant, kad trečiųjų šalių piliečių darbo užmokestį sudaro bendras atlygis kartu su kitomis su darbo santykiais susijusiomis išmokomis ar dienpinigiais. Įstatymo 44 straipsnio papildymu nauja 2^2 dalimi siūloma nustatyti, kad išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio. Pažymėtina, kad tarptautinio transporto vairuotojais dirbantys trečiųjų šalių piliečiai didžiąją dalį darbo laiko dirba komandiruotėje kitose ES šalyse. Atitinkamai jų darbo užmokesčio apskaičiavimui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/957 (toliau – Direktyva), nuostatos. Vadovaujantis Direktyva, lyginant komandiruotam darbuotojui mokamą darbo užmokestį ir pagal priimančios valstybės narės nacionalinius įstatymus ir (arba) praktiką priklausantį darbo užmokestį, turėtų būti atsižvelgiama į bendrą darbo užmokesčio sumą. Turėtų būti lyginama bendra darbo užmokesčio sudedamųjų dalių suma, o ne atskiros darbo užmokesčio sudedamosios dalys. Direktyva numato, kad darbo užmokesčio sąvoka apibrėžiama pagal valstybės narės, į kurios teritoriją darbuotojas komandiruojamas, nacionalinę teisę ir (arba) praktiką ir apima visas darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Papildyti 44 straipsnį 2^2dalimi: „2^2. Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį bendrą darbo užmokestį (darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai), ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48^1 straipsnio 7 dalį, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota.“	Nepritarti	Argumentai: Pažymėtina, kad pagrindinis komitetas 2024 m. gegužės 29 d. posėdyje analogiškam verslo atstovų pasiūlymui nepritarė. Kad užsienietis galėtų įsitvirtinti ir pragyventi Lietuvoje, jo pajamos turi būti stabilios. Viršvalandžių apmokėjimas, dienpinigiai, atostoginiai yra nuolat kintantys dėmenys, todėl ir jų mokėjimo kontrolės mechanizmas (ypač dienpinigių) itin sudėtingas. Be to, dienpinigiai nėra apmokestinami, todėl nukenčia darbuotojų socialinės garantijos, pavyzdžiui, ligos, nedarbo, tėvystės/ motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe išmokos, sumažėja atostoginiai, senatvės pensijos dydis. Pasiūlymui nepritartina ir dėl šių aspektų: 1. šiuo metu duomenys apie konkrečiam darbuotojui mokamus dienpinigius nėra renkami, todėl atsižvelgus į šį siūlymą, patikrinti ar darbdavys laikosi savo įsipareigojimo būtų sudėtinga. Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų skirta nebus, todėl institucijos neturės galimybių tinkamai pasiruošti šio siūlymo įgyvendinimui; 2. dienpinigių įskaičiavimas daugiausiai paliestų  transporto sektorių (daugiausiai darbuotojų, gaunančių dienpinigius dirba šiame sektoriuje), taip būtų sukurta išimtis vienam sektoriui; 3. atsižvelgiant į tai, kad didesnė dalis užsieniečių, atvykstančių dirbti į Lietuvą, atvyksta dirbti krovinių transporto priemonių vairuotojais, siūlomas kvotos mechanizmas nepasiektų tikslo riboti atvykstančių dirbti į Lietuvą skaičiaus (iš 120 tūkst. dirbančių užsieniečių, 70 tūkst. yra krovinių transporto priemonių vairuotojai); 4. nustačius, kad dienpinigiai įskaičiuojami į 1,2 BDU (2 415,6 Eur), nebūtų pasiektas kvotos įvedimo tikslas. 2024-03-01 Sodros duomenimis, vairuotojų (profesijų kodas – 8332 – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai) trečiųjų šalių piliečių vidutinis darbo užmokestis – 1 176,66 Eur, o lietuvių 1 612,58 Eur, t. y. užsieniečiai vairuotojai per mėnesį gauna 435,92 Eur (arba 27 %) mažiau nei lietuviai. Pavyzdžiui, komandiravus vairuotoją į Vokietiją mėnesiui, jam galėtų būti mokama 930–1 860 Eur dienpinigių (31-62 Eur x 30 dienų), kai maksimali dienpinigių suma sudaro 77 % 1,2 BDU dydžio. Tokiu atveju krovinių transporto priemonių vairuotojams priklausomai nuo komandiruojamos šalies ir dienpinigių dydžio, galėtų toliau būti mokamas toks pats vidutinis darbo užmokestis – 1 176,66 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ 2.5 papunktyje numatyta, kad dienpinigių suma negali viršyti 50 % darbo užmokesčio, išskyrus kai darbo užmokestis yra 1,65 karto didesnis už minimalią mėnesinę algą (MMA), t.y. 2024 metais 1,65 x 924 EUR = 1 525 Eur) arba ne didesnis nei 1,65 MMA (1 525 Eur) darbo užmokestis (jei dienpinigiai viršytų 50 % darbo užmokesčio), o likusią sumos dalį padengtų dienpinigiai. Tai reiškia, kad krovinių transporto priemonių vairuotojus būtų galima atsivežti ir išnaudojus kvotą bei jų skaičius niekaip nebūtų ribojamas. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 3, susilaikė – 4.
4.	Seimo narys                                                                                                                       Jonas Jarutis, 2024-06-04	17 (57^1)	(2)			Argumentai: Įstatymo 57^1 straipsnio 2 dalies pakeitimu siūloma nustatyti griežtą kvotos apskaičiavimo formulę – nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis nei 1,4 procento praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Pastebėtina, kad nei aiškinamajame rašte, nei teisės aktų iniciatorių bei rengėjų viešojoje komunikacijoje nėra pateikiama informacijos, kuo remiantis yra nustatytas 1,4 procento koeficientas kvotos apskaičiavimo mechanizme. Lietuvos verslas konkuruoja globaliai su kitomis daug didesnes populiacijas turinčiomis valstybėmis. Lietuvoje dirbančiųjų yra tik 1 mln. 400 tūkstančių, todėl patenkinti verslo poreikio vidaus resursais nėra galimybės. Siekiant subalansuoti tiek valstybės saugumo, tiek verslo interesus, būtina turėti galimybę prognozuoti ir planuoti žmogiškųjų išteklių iš trečiųjų šalių pritraukimą. Turi būti nustatyta minimali ir maksimali ribos, kurios leistų Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti konkretų kvotos skaičių tose ribose. Verslui tai duotų aiškumą ir galimybę prognozuoti žmogiškųjų išteklių poreikį metams į priekį, o Lietuvos Respublikos Seimui nereikėtų kiekvienais metais grįžti prie įstatymo peržiūros. Taip būtų išvengta papildomos administracinės ir finansinės naštos tiek valstybei, tiek verslui. Siekiant subalansuotos valstybės migracijos ir demografinių poreikių politikos, tikslinga apibrėžti minimalią ir maksimalią kvotos ribas, kad kvotos dydis kalendoriniams metams negalėtų būti mažesnis nei 1,4 procento ir ne didesnis nei 2 procentai praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsnį, kuriuo keičiamas 57^1straipsnis, ir 57^1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis mažesnis negu 1,4 procento ir didesnis negu 2 procentai Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.“	Nepritarti	Argumentai: Pažymėtina, kad pagrindinis komitetas 2024 m. gegužės 29 d. posėdyje analogiškam verslo atstovų pasiūlymui nepritarė. Pasiūlymui nepritartina ir dėl šių aspektų: 1. nustačius minimalų kvotos dydį, nebūtų galimybių tinkamai reaguoti į darbo rinkos poreikius (nors tokio dydžio poreikio nebūtų, vis tiek privalėtume nustatyti tokio dydžio kvotą); 2. Įstatymo projekte siūlomas maksimalus iki 1,4 proc. kvotos dydis yra teikiamas įvertintus ir Lietuvos institucijų pajėgumus išduoti leidimus gyventi bei vykdyti kontrolę; 3. Įstatymo projekte siūloma griežta trečiųjų šalių piliečių kvota ieškoma balanso – nustatomos pakankamai aukštos kvotos lubos iki 1,4 proc. Lietuvos gyventojų (14 kartų daugiau nei Estijoje, kur numatyta 0,1 proc.) su galimybe nustatant konkrečią kvotą atsižvelgti į esamus darbo rinkos poreikius. Preliminariais Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. gegužės pabaigoje papildomai atlikus darbo rinkos poreikio vertinimą, nustatytas darbuotojų trūkumas (pasiūla-paklausa) t. y. Lietuvoje pakaktų maksimaliai apie 40 tūkst. darbuotojų. Pažymėtina, kad 2023 m. išnaudojus nustatytą kvotą, ji buvo padidinta iki 40 250. Tačiau padidinus, visa kvota nebuvo išnaudota. 5. Nustačius 1,4 proc. „grindis“ ir 2 proc. „lubas“ reikštų, kad kiekvienais metais minimaliai būtų galima atsivežti apie 40 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, o maksimaliai apie 56 tūkst. Be to, dar papildomai virš kvotos dydžio galėtų neribotai atvykti ir pagal išimtis: a) mokama 1,2 BDU+ (2 415,6 Eur bruto); b) mokama 1 BDU+ (2 013 Eur bruto) aukštos pridėtinės vertės profesijoms; c) nuo 2026-01-01 būtų galima pridėti šakai iki 20 % narių skaičiaus, kur sudaryta kolektyvinė sutartis, jei siūlo darbuotojų atstovai susitarę su darbdaviais (darbuotojų atstovai kontroliuotų, kad nepiktnaudžiauja darbdavys). 6. Be to, Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos ekonomikai neaugant jau bene dvejus metus, besitęsianti darbuotojų samda, žemas ir gana stabilus nedarbo lygis ir vis dar aukštas laisvų darbo vietų lygis rodo tebesančią įtampą darbo rinkoje. Šie veiksniai kartu su įmonių nusiteikimu išsaugoti esamus darbuotojus lemia tai, kad darbo užmokestis tebekyla sparčiai, nors darbo našumas neauga. Tokia padėtis nėra tvari: jei ekonomikos augimas ir našumas neatsigaus, įmonėms darysis vis sunkiau palaikyti esamą darbo užmokesčio augimo tempą neperžiūrint darbuotojų skaičiaus. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 3, susilaikė – 4.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Žygimantas Pavilionis

Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė