LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 6, 7, 8, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-2123

 

 

2022-11-30  Nr. 109-P-58

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Justas Džiugelis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.  

Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-10-19

1

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį ir joje nustatyti, kad taikomas didesnis mokesčio tarifas už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, apskaičiuojamas keičiamo įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 2 (vietoje dabar taikomo 10). Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 5 straipsnio 1 dalį projektu siūlomos nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., primintina, jog tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio tarifą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.

Spręsti pagrindiniame komitete.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-10-19

1

2

 

  2. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. liepos 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1396, kuris, kaip ir teikiamas įstatymo projektas, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Šiame įstatyme įstaigos pavadinimas „Lietuvos statistikos departamentas“ pakeistas į įstaigos pavadinimą „Valstybės duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 3 dalis tikslintina. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai projektu turėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos.  

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-10-19

1

2

 

      3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal <...> mokestinių metų vartotojų kainų indeksą“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu taip pat nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatų, nustatančių, kad „Indeksuoti mokesčio tarifai, išskyrus mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifus, įsigalioja nuo kiekvieno mokestinio ketvirčio, kurio mokestis deklaruojamas, pradžios“.

Spręsti pagrindiniame komitete.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-10-19

 

 

 

        4. Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo projektas (reg. Nr. XIVP-2030), kurio tikslas yra taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. KT187‑N15/2020 nuostatas, tačiau projektu siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį.

Spręsti pagrindiniame komitete.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos karjerų asociacija,

2022-11-04

 

 

 

Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą (toliau - MVGĮ) mokesčiai už naudinguosius išteklius mokami vieną kartą į ketvirtį pagal markšeiderinių matavimų rezultatus ir pateikiamas 2KN formas kartu su deklaracijomis. Pagal 2022-10-07 įregistruoto Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6, 7, 8, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2123 (toliau – Projektas) 2 straipsnį (7 straipsnio pakeitimas), numatomas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai: „Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.““ Pagal dabar galiojantį MVGĮ mokestį sudaro mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifas padaugintas iš indeksavimo koeficiento. Indeksavimo koeficientas yra kintantis ir jis už mokestinį laikotarpį gaunamas tik pasibaigus mokestiniam laikotarpiui. MVGĮ pakeitimo įstatymo Projekto 1 straipsnyje atitinkamai numatomas ir 6 straipsnio 3 dalies pakeitimas: „Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamą ir Oficialiosios statistikos portale skelbiamą mokestinio ketvirčio mokestinių metų vartotojų kainų indeksą. Vartotojų kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis.““ Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės, planuodamos savo išlaidas, negalės įvertinti metinio indeksavimo koeficiento dydžio, kuris gali turėti lemiamos įtakos galutiniam metiniam rezultatui. Ilgamečiai duomenys rodo, kad indeksavimo koeficientas turi tendenciją augti kas ketvirtį - pvz. 2022 m. I ketvirčio indeksavimo koeficientas buvo 1,274, o 2022 m. III ketvirčio indeksavimo koeficientas pakilo iki 1,423. Tai reiškia, kad mokestis už naudingąsias iškasenas dėl indeksavimo koeficiento per devynis mėnesius pakilo 12 proc. Pailgėjus mokestiniam laikotarpiui (iki metų), indeksavimo koeficiento dydžio pokytis yra dar labiau nenuspėjamas ir įmonės, sudarinėdamos savo biudžetą, niekaip negalės įvertinti šio dydžio.

Siūlome palikti mokestinį laikotarpį kaip yra dabartiniame įstatyme. Trumpesnis (ketvirtinis) mokestinis laikotarpis sudaro sąlygas gamtos išteklių naudotojui tolygiau mokėti mokesčius, nes nereikia kaupti lėšų per visus metus didelės apimties mokėjimams. Mokesčiai už gamtos išteklius apskaitomi pagal kasybos apimtis apskaitytas atliekant markšeiderinius matavimus. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išteklių naudotojams išduodamame priede prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius yra nurodoma, kad: „...apskaitos ataskaitinis laikotarpis yra metų ketvirtis. Kai naudingosios iškasenos gavyba per ataskaitinį laikotarpį viršija 10 tūkst. kub. m, markšeiderinius matavimus atlikti ne rečiau kaip du kartus per metus, ne vėliau kaip per 20 dienų pasibaigus I ir III arba II ir IV ketvirčiams.“ Priėmus įstatymo pakeitimą, kai mokestis už iškastus žemės gelmių išteklius mokamas vieną kartą per metus jiems pasibaigus, o iškastas kiekis turi būti apskaičiuotas atliekant markšeiderinius matavimus, įmonės susidurs su pačia nepalankiausia kokia tiktai įmanoma situacija. Metų sandūroje yra pats tamsiausias metų periodas, pats trumpiausias šviesusis paros laikas, pačios nepalankiausios sąlygos atlikti markšeiderinius matavimus karjeruose: dažnos pūgos, rūkai, kartais žema temperatūra, kai elektroniniai geodeziniai prietaisai nebeveikia, užpustyti karjero šlaitai arba plonu ledu užšalę arba nepilnai užšalę vandens telkiniai karjeruose ir nėra galimybės apmatuoti iš po vandens iškastą žvyro ar smėlio kiekį. Be to, tai Kalėdų ir Naujųjų metų šventiniai laikotarpiai, kai dažnai karjerus eksploatuojančių įmonių darbuotojai atostogauja. Karjerų eksploatavimo patirtis tapo pagrindu Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos suteikti teisę įmonėms pasirinkti palankesnius laikotarpius markšeideriniams matavimams atlikti. Todėl siūlome palikti šiuo metu esančią tvarką ir esančius ketvirtinius mokesčio už gamtos išteklių naudojimo mokėjimo terminus. Be to, esant sparčiam vartotojų kainų indekso kitimui, siūlome mokesčio tarifą padauginti iš prieš apmokestinamąjį ketvirtį buvusio vartotojų kainų indekso, o ne iš einamajam ketvirčiui pasibaigusio, kadangi faktinėje gamybos savikainoje turi būti realūs, o ne spėjami mokesčių už gamtos išteklius duomenys.

Spręsti pagrindiniame komitete.

 

2.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ,

2022-11-29

 

 

 

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjusi mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6,7,8, 11 straipsnių keitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2123 (toliau - Projektas) ir atsižvelgdama į tai, kad valstybiniai gamtos ištekliai nebūtų grobstomi, teikia pasiūlymą Projektui. Įprastai ekonominiai nusikaltimai priklauso nuo dviejų faktorių: tikimybės būti pagautiems ir atsakomybės dydžio. Nėra indikacijų, kad keistųsi valstybinius gamtos išteklius naudojančių įmonių kontrolė, todėl, manome, kad būtų tikslinga didinti koeficientą, kad norinčių grobstyti valstybinius išteklius būtų mažiau. Siūlome tokį Projekto pakeitimą: 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 1020.“

Spręsti pagrindiniame komitete.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

6.2. Pasiūlymai:

 Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui, įvertinus visas aplinkybes, spręsti dėl koeficiento, kuris taikomas apskaičiuojant didesnio mpkesčio tarifą už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, dydžio.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Čepononis, Liudas Jonaitis.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                           Mykolas Majauskas                                                                                                                                     

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė