LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ekonomikos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. X-242 14, 181 IR 84 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1060

 

2021-11-24 Nr. 108-P-52

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas,  Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė,  Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė,  Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė, EIM ministrės patarėja Erika Kuročkina, EIM Inovacijų ir pramonės departamento direktorius Ričardas Valančiauskas, EIM Inovacijų ir pramonės departamento Inovacijų politikos skyriaus vedėjas Edvinas Grikštas, EIM Inovacijų ir pramonės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėja Renata Lygienė, Ministrės Pirmininkės patarėjas Dalius Krinickas, LRV kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vadovė Daiva Žaromskytė-Rastenė, LRV kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vyresnioji patarėja Jolita Bočiarovienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė, Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento patarėjas Jurgis Vasiliauskas. Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamentas Technologijų ir inovacijų skyriaus vedėja Dr. Zita Duchovskienė, Seimo Pirmininko pavaduotojo P. Saudargo patarėja Vaida Jankeliūnienė, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daiva Kleponė, LVPA direktorius Aurimas Želvys, LVPA Investicijų valdymo tarnybos direktorės pavaduotojas Arūnas Burinskas, Investuotojų forumo Politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė, Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentas Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos Agnė Vaitkevičienė..

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-11-08

 

 

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Projekto pavadinime vietoj žodžių „14, 181 ir 84 straipsnių pakeitimo“ įrašytini žodžiai „14 ir 84 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto pavadinimą išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 181  ir 84 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymas“

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-11-08

 

 

 

2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti galiojančią nuostatą, jog Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką, šią nuostatą keičiant formuluote, jog Taryba „padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti“. Taigi, iš įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, aiškiai apibrėžiančią Tarybos teisinį statusą – patariamoji institucija, ir vietoje to nurodoma Tarybos funkcija - „padėti koordinuoti valstybės institucijų veiklą“. Toks pasiūlymo turinys kelia abejonių, nes buvęs aiškus institucijos teisinis statusas keičiamas gana neapibrėžtu statusu su neaiškia Tarybos veiklos forma. Atkreipiame dėmesį, kad formuluotė „sudaroma padėti Vyriausybei koordinuoti ministerijų <...> veiklą“ suponuoja tam tikrą dalyvavimą valstybės politikos įgyvendinimo veikloje, t.y. tam tikras viešojo administravimo funkcijas. Tačiau ir iš šios institucijos sudarymo, ir vykdomų funkcijų, ir jos veiklos organizacinio reglamentavimo turinio galima daryti išvadą, kad ši institucija, net neturinti juridinio asmens statuso, jokios viešojo administravimo veiklos nevykdo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome palikti nuostatą, aiškiai apibrėžiančią šios Tarybos statusą – juridinio asmens statuso neturinti Vyriausybės patariamoji institucija.

Nepritarti

Argumentai:

1. Projekte tikslingai atsisakoma nuostatos, kad Taryba yra „Vyriausybės patariamoji institucija“.

2. Siūlomais pakeitimais siekiama iš esmės pakeisti Tarybos mandatą iš patariamosios į reikalingų sprendimų parengimo procesą koordinuojančią, mediatoriaus funkcijas vykdančią.

3. Apie tokį koordinavimo mandatą pasisakoma nusakant Tarybos sudarymo tikslą „<...> sudaroma padėti Vyriausybei koordinuoti <...>“.

4. Manome, kad šiuo metu galiojantis, Tarybai nustatytas patariamosios institucijos mandatas, buvo ribojantis ir administracinę naštą Vyriausybei automatiškai kuriantis tuo aspektu, kad bet kuriuo klausimu, kurį Taryba svarstydavo, ji turėjo Vyriausybei pateikti rekomendacijas, o Vyriausybė turėdavo jas apsvarstyti ir priimti sprendimą.

5. Praktinė Tarybos veikla parodė, kad Taryboje neretai tikslinga aptarti eigos klausimus, dėl kurių netikslinga Vyriausybei teikti atitinkamų rekomendacijų ir versti Ministrų kabinetą priiminėti atitinkamus sprendimus formaliai. Todėl, atsisakant Vyriausybės patariamosios institucijos statuso, kartu siekiama racionalizuoti Vyriausybės ir Tarybos tarpusavio bendradarbiavimą – tais klausimais, kuriems bus reikalingas Vyriausybės sprendimas,

6. Projektu nustatyta Taryba teiks rekomendacijas Vyriausybei tik tais klausimais, kuriais bus reikalingi Vyriausybės sprendimai. Visais kitais, Vyriausybės sprendimų nereikalaujančiais klausimais, klausimai bus pristatomi, aptariami Taryboje ir institucijos galės pradėti jų įgyvendinimo procesą.

7. Pažymėtina, kad institucijų veiklos koordinavimas siekiant sprendimų (kad jie būtų tinkamai ir kokybiškai parengti, savalaikiai ir pan.), neturėtų būti vertinamas tolygiai kaip „tam tikras dalyvavimas valstybės politikos įgyvendinimo veikloje“ ir todėl manytina, kad Taryba nevykdys viešojo administravimo funkcijų.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-11-08

2(181)

 

 

3. Projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas perteklinis žodis „nauju“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 2 straipsnio pakeitimo esmę išdėstyti taip:

„Papildyti Įstatymą nauju 181 straipsniu:“

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-11-08

2(181)

 

 

4. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsnių pavadinimai bent dalinai turėtų atskleisti straipsniuose reglamentuojamų klausimų turinį, siūlome patikslinti projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 181 straipsnio pavadinimą, nurodant kokioje srityje veiklą vykdytų ši Vyriausybės įgaliota institucija.

Nepritarti

Argumentai:

1. MSĮ 18 str. Vyriausybės įgaliotos institucijos veiklos sritis apibrėžiama MSĮ 14 str. „Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos“, kurio 2 d. tarp kitų institucijų yra minima ir Vyriausybės įgaliota institucija.

2. Manytina, kad pavadinimo tikslinimas šiuo metu yra netikslingas, nes šiuo metu yra vykdomas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo 1.7.2 veiksmas „Atlikti studijų, mokslo ir inovacijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų: SKVC, LMT, MITA, STRATA, atsakomybių peržiūrą ir pateikti rekomendacijas dėl efektyvesnio ir į misijas orientuoto funkcijų pasiskirstymo. Reorganizuoti MITA – numatyti, kad ŠMSM yra vienintelis agentūros savininkas, ir atnaujinti atsakomybes, numatant Lietuvos MSI dalyvavimo tarptautinėse MTEP ir inovacijų programose bei organizacijose skatinimą, mokslo ir inovacijų kompetencijų viešajame sektoriuje diegimą, švietimo ir mokslo analitikos vykdymą“ ir kartu MITA veiklų tęstinumo užtikrinimas.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos pramonininkų konfederacija

2021-11-16

 

 

 

Nežiūrint pandemijos sukeltų iššūkių, Europa pradėjo perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir skaitmeninės lyderystės įtvirtinimo. Patvirtintąja Europos pramonės strategija siekiama užtikrinti, kad Europos pramonė galėtų pirmauti šiame naujajame amžiuje. Įgyvendinant strategiją svarbus vaidmuo tenka pasauliniu mastu integruotai ir gerai veikiančiai bendrajai rinkai, aštuonioms pramonės strateginėms vertės grandinėms, įskaitant ir pramonės aljansus, suderintai veikiančiai pramoninių ekosistemų mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau - MTI) bendruomenei sutelktai į Programos Europos Horizontas partnerystes bei EIT žinių ir inovacijų bendruomenes.

Šalys narės ir EK ėmėsi beprecedenčių veiksmų ir patvirtino plačios aprėpties finansinio poveikio schemas, įmonių tarptautinio konkurencingumo ir darbo vietų išsaugojimui. Atitinkamai Europos Komisija pasiūlė Europai ekonomikos atsigavimo planą, o ES pramonės strategiją buvo įtrauktas sąrašas veiksmų, kuriais remiama ES pramonės žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Daugelis veiksmų jau priimti arba pradėti įgyvendinti. Tikėtina, kad tvarumo ir skaitmeninimo siekiančios įmonės bus tarp rytdienos lyderių. Tačiau pandemija padarė drastišką poveikį šios pertvarkos spartai ir mastui.

Inovacijų reforma ir jos svarba

Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) nuosekliai pasisako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau - EIMIN) jau antrą politinį ciklą įgyvendinama Inovacijų reforma turi išlikti pagrindine ministerijos įgyvendinama reforma. Kita vertus, LPK įsitikinusi, kad ši reforma turi būti visos šalies reforma, kuri įgyvendintų Pramonė 4.0 platformos komisijos rekomendacijas dėl Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019-2030 m. įgyvendinimo ir padėtų pasiekti, kad būtų galiausiai pradėtos įgyvendinti tarptautinių EBPO ir EK ekspertų rekomendacijos, pateiktos Pramoninių regionų transformacijos projekto 2018 m. atskaitoje - Enhanced Strategy for Economic Transformation based on Smart Specialisation 2021-2027 m..

LPK nuomone, labai svarbu, kad Lietuvoje vykdoma viešąja mokslo, technologijų ir inovacijų politika būtų siekiama ilgalaikių viešųjų investicijų investavimo į MTI sritis tikslų:

-   (i) išsaugoti ir dar labiau sustiprinti įmonių tarptautinį konkurencingumą, (ii) sustiprinti inovacinį šalies suverenumą, (iii) Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, verslą ir pramonę paskatinti kurti ir diegti į rinką produktus, sukurtus naudojant aukštąsias ir vidutines aukštąsias technologijas;

-    sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos pokrizinį atsigavimą ir augimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.

Kaip žinia, Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės kūrimo mechanizmai ir ekonomikos struktūra nuo įstojimo į ES keitėsi per lėtai, todėl EIMIN vykdoma Inovacijų reforma nuteikia optimistiškai. LPK nuomone, tolimesnis Lietuvos ekonominės raidos kelias labai priklausys nuo to, kiek sutelkianti bus MTI politika ir kiek sutelktai bendro tikslo sieks mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų ir kt. komandos. Ministerijos pradėta ir nuosekliai tęsiama Inovacijų reforma verslo bendruomenių nuomone jau tapo tuo atramos tašku, kuris leido Lietuvai pasinaudoti pasaulyje atsivėrusių skaitmeninių ir žaliųjų technologijų galimybių langu ir šių technologijų pagrindu pavyko sustiprinti tradicinės pramonės įmones.

Inovacijų reformos pasiekimai ir poreikis tęstinumui

Džiugina ir nuteikia optimistiškai, kad pasiteisino dabartiniame Technologijų ir inovacijų įstatyme įtvirtinta aiški inovacijų sistemos samprata, verslo įmonėse sklandžiai veikia įtvirtintasis ciklinis inovacijų modelis. Akivaizdu ir juntama, kaip sumažėjo tarpinstitucinė trintis tarp EIMIN ir ŠMSM, kai dėl aiškiai įtvirtintos technologijų ir inovacijų sistemos sandaros EIMIN tapo atsakinga už technologijų ir inovacijų sričių politikos formavimą, o ŠMSM susikoncentravo į mokslo ir studijų sričių politikos formavimą.

Dėka 2019-2020 metais EIMIN vykdytos technologijų ir inovacijų politikos, netgi pandemijos sąlygomis, jau pavyko akceleruoti tradicinių įmonių inovatyvumą bei paskatinti tvarių inovacijų proveržį jose. Gerosios tendencijos išryškėjo 2019-2020 metais EIMIN įgyvendinant, iš esmės patobulintas, 2014-2020 m. ES fondų investicijų Veiksmų programos priemones: „Inočekiai", „Inopatentas", „InoConnect", „Inostartas" ir „Smart FDI". „Eksperimentas" ir „Skaitmeniniai inovacijų centrai". Sėkmingai vyksta projektas „Smart InoTech pramonei", pavyko paskatinti Lietuvos pramonės įmones absorbuoti (diegti) MTEP rezultatus Sumanios specializacijos srityje, prisidėti suskaitmeninant gamybos procesus daugelyje įmonių, taip siekiant didinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos mastą. Labai gerai vertiname INOGEB programą ir įgyvendindamas šios programos paramos inovatyviam verslui priemones „Inolink”, „Inospurtas" ir „Interino LT".

Programa „Europos horizontas"

Dar viena Inovacijų agentūros veiklos sritis turėtų būti tarptautiškumo, integracijos į ES strategines vertės grandines ir programos „Europos horizontas" partnerystes skatinimas. EK paskelbtoje, ES mokslo, tyrimų ir inovacijų apžvalgoje (Science, research and innovation performance of the EU 2020, a fair, green and digital Europe) teigiama, kad moksliniai tyrimai, technologijos ir inovacijos yra esminiai Europos ateičiai, kurią norime sukurti. Būtent proveržis trijose šiose srityse įgalins perėjimą prie ekologiškos, skaitmenizuotos, tvarios ir saugios piliečiams, rytojaus Europos. Todėl pasikartosime, bet, LPK nuomone, labai svarbu, kad Lietuvoje vykdoma viešąja MTI politika būtų siekiama ilgalaikių viešųjų investicijų investavimo į MTI sritis tikslų. Atkreipiame dėmesį, kad tam būtina padidinti šalies 2022 m. biudžeto išlaidas MTEP mažiausiai 68 mln. EUR, taip sudarant sąlygas kitais metais Lietuvai pasiekti 0,4 % šalies BVP dalį bei priartėti prie ES vidurkio sudarančio 0,65 % šalių narių BVP.

Programa „Europos horizontas" yra sudaryta iš trijų pagrindinių ramsčių: I ramstis skirtas mokslo institucijoms (Excellent Science), II - mokslo institucijoms ir verslui (Global Challenges 8i European Industrial Competitiveness), III - verslui (Innovative Europe). Dalyvaudami „Inogeb" programoje ir daugiau nei 10 metų teikdami inovacijų konsultavimo paslaugas verslui aiškiai matome, kad Inovacijų agentūra turėtų vykdyti NCP funkcijas II ir III ramsčiuose, skirtuose ir verslui. Teikianti paslaugas verslui įstaiga, bus Inovacijų agentūra, todėl jai administruojant „Inogeb" programos priemones, tokias kaip 2014-2020 m. veiksmų programos priemonė InterinoLT ar „Inolink" ir „Inospurtas" nacionalinių ir tarptautinių inovacijų ekspertų pagalba ištyrinėtas įmonių technologijų ir inovacijų potencialas bus pagrindas teikiant vertės pasiūlymus aktualius įsijungti į programos „Horizontas Europa" konsorciumus. Todėl programos „Europos horizontas" NCP tinklo dalis, dirbanti su verslu, turi būti Inovacijų agentūroje. Tuo tarpu Mokslo agentūroje toks verslo aktyvumas būtų ignoruojami arba jiems nebūtų skiriamas prioritetas.

Tokias tendencijas parodo ir tarptautinė praktika ir ES inovacijų lyderių pavyzdžiai. Pavyzdžiui 2020 m. gruodžio B d., Ispanija atskleidė planą, kaip ketina gauti daugiau lėšų iš naujos ES mokslinių tyrimų programos. Tai planas, skirtas padėti šalies tyrėjams ir novatoriams gauti daugiau lėšų iš kitos ES mokslinių tyrimų programos „Horizon Europe". Plane yra 26 priemonės, kurios sustiprins mokslinių tyrimų valdymo tinklus, skatins mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos projektus, kurie gali papildyti Europos programas, mokyti ir įdarbinti/deleguoti Ispanijos inovacijų ekosistemos darbuotojus Europos organizacijose ir padėti susieti mokslą ir verslą. Siekiama, kad šalies tyrėjai „Horizon Europe" vadovautų bent 17 procentų didelių projektų kvietimų, koordinuotų mažiausiai 2800 projektų, užtikrintų 11 procentų programos finansavimo ir pasiektų vidutinį ES projektų pasiūlymų sėkmės rodiklį. Pagal programą „Horizon 2020" Ispanija buvo ketvirta geriausiai pasirodžiusi šalis, išviso gavusi daugiau nei 4,7 mlrd. Lėšų ir užtikrinusi 10,1 proc. galimo finansavimo.

Įstatymų projektų atitiktis verslo lūkesčiams

LPK nuomone, Technologijų ir inovacijų įstatymo (toliau -T lį) Nr. Xlll-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15,18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo (toliau - MSI) Nr. XI 242 14, 18(1) ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose (toliau - įstatymų projektai) siūlomos įtvirtinti nuostatos yra gerai parengtos, atitinka faktinius šios dienos verslo lūkesčius mokslo, technologijų ir inovacijų ekosistemų tarpusavio sąveikos reglamentavimui. Palaikome siūlymą per Inovacijų agentūrą įgyvendinti Technologijų ir inovacijų sričių politikos priemones, skatinančias verslo įmones kurti ir diegti technologijas ir inovacijas, plačiau bendradarbiauti su mokslo – studijų institucijomis ir ekonominiais pagrindais vykdyti bendras mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas su MSI.

Deja, iki šiol buvusi sistema, kai verslo-mokslo skatinimas vyko tiek LMT, tiek MITĄ, tiek ir LVPA nebuvo nei efektyvi, nei rezultatyvi. Pvz.: panašioms veikloms vykdyti, iš esmės tam pačiam projektui, mokslo institucijos finansavimą gaudavo tiek iš LMT, tiek iš MITĄ. Todėl, verslo-mokslo partnerystės skatinimo priemonių telkimas vienose rankose padėtų spręsti tokią situaciją. Manome, kad pasirinktas administraciškai teisingas sprendimas agentūrų konsolidavimą vykdyti VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra" pagrindu. Pagrindinis naujos agentūros trumpalaikis tikslas turėtų būti užtikrinti vykstančių 2014-2020 m. ES fondų investicijų Veiksmų programos viešųjų investicijų programų ir projektų tęstinumą. Ilgesnės perspektyvos tikslas agentūrai būtų - naujajame 2021-2027 m. finansiniame laikotarpyje padidinti paslaugų verslo klientams prieinamumą, sumažinti administracinę naštą projektų vykdytojams bei pritraukti privačias investicijas į MTI sritis. Kartu turėtų būti numatomas visos MTI sistemos institucijų tinklo optimizavimas, sumažinant fragmentiškumą ir funkcijų dubliavimą. Agentūra turėtų siekti partnerystės su socialiniais partneriais bei inovacijų ekosistemos dalyviais - tarptautiškumo, tinklaveikos, inovacijų konsultavimo ir paramos paslaugas teikiančiais subjektais. Siekiant užtikrinti technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo vientisumą, sisteminį paramos, investicijų ir skatinimo programų valdymą, skaidrų projektų vertinimą, raginame palaikyti siekį visos valstybės technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimą atiduoti į vienas, naujai kuriamos Inovacijų agentūros rankas.

Labai svarbu, kad Inovacijų agentūra 2021-2027 m. finansiniame laikotarpyje kuo plačiau teiktų Inovacijų konsultacinės ir paramos verslui paslaugas ir tęstų INOGEB programą bei šios programos paramos inovatyviam verslui priemones „Smart InoTech pramonei", „Inolink", „Inospurtas" ir „Interino LT".

LPK nuomone, Lietuvos MTI politikos tęstinumo užtikrinimas ir antrojo Inovacijų reformos etapo įgyvendinimas tapo kritiškai svarbus Europos Komisijai numatant milžiniškas viešąsias investicijas į MTI sritis, kur pirmiausia galima tikėtis poveikio ekonomikai ir gyventojų gerovei. Todėl ir žinių, sukurtų mokslo ir studijų institucijose, komercinimą (pvz., spin-off plėtrą) turi skatinti Inovacijų agentūra. Pažymėtina, kad Spin-off įmonės yra startuoliai, kurių pagrindinė veikla yra ekonominė veikla, o tikslas - rinkai pateikti inovacijas. Taigi ir šiuo atveju, svarbus tampa įmonės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų rezultatų komercinimas tenkinant rinkos poreikius. Planuojama, kad pabaigus reformą. Inovacijų agentūra turės išteklius, reikalingus startuoliams vystyti (teiks ekspertinę pagalbą ir konsultacijas startuolio strategijos rengimo, rinkos analizės, produkto pateikimo rinkai ir kitais klausimais). Todėl visiškai netikslinga, kad tiek Inovacijų agentūroje, tiek ir Mokslo agentūroje vėl būtų išsklaidytos kompetencijos specialistų teikiančių to paties tipo konsultacijas.

Iki šiol inovacinis Lietuvos pajėgumas nebuvo pilnai panaudojamas, dėl įvairių priežasčių vis dar nepavyksta bendram tikslui sutelkti akademinio ir verslo potencialo (pagal suminį inovatyvumo indeksą Lietuva užėmė 19 vietą ES), o viešosios ir privačios investicijos į mokslinius tyrimus (toliau - MT) ir eksperimentinę plėtrą (toliau - EP) gerokai atsilieka nuo kitų ES valstybių. 2018 m. visos investicijos į MT ir EP sudarė tik 0,94 proc. BVP (ES vidurkis - 2,12 proc.), ir tai gerokai mažiau už 2020 m. tikslą - 1,9 proc. Būtent todėl palaikome EIMIN teikiamus įstatymų projektus ir kviečiame Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Švietimo ir mokslo komitetus kryptingai įgyvendinti Technologijų ir inovacijų įstatymo 11 str. įtvirtintą siekį ir sutelkti bendram darbui mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių, nevyriausybinių organizacijų bei Valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas bei raginti jas imtis suderintų veiksmų, kad įstatyme nurodytų subjektų bendradarbiavimas būtų pagrįstas ekonomine nauda, o bendros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MT / EP) išlaidos (palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP)), kaip tai numatyta Nacionalinės pažangos programoje, 2030 metais pasiektų 2,2 %, lyginant su 0.94 % pasiektais 2018 metais.

Visgi atkreipiame dėmesį, kad pasigendame esamų poįstatyminių teisės aktų nuostatų suderinimo su jau priimto TlĮ nuostatomis, todėl priėmus teikiamus įstatymų projektus siūlome kuo skubiau atlikti poįstatyminių LRV ir ŠMSM teisės aktų pakeitimus ir į MSI vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų rezultatų vertinimo ir finansavimo procesus įtraukti EIMIN ir Inovacijų agentūrą, būtina MSI vykdomų MT ir EP vertinime įtraukti daugiau su EP rezultatais susijusių vertinimo rodiklių ir (arba) suteikti jiems didesnį svorį. Skatiname EIMIN išlaikyti inovacinio ir ekonominio suverenumo kryptį ir inicijuoti teisėkūros iniciatyvą įgyvendinančią Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo (toliau - TIĮ) nuostatas teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokslo ir studijų institucijų (toliau - MSI) ir tyrėjų vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų vertinimą ir finansavimą, pakeitimo.

Atsižvelgiant į argumentus išvardintus laiške, raginame LRS Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Švietimo ir mokslo komitetus po svarstymų pritarti Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15, 18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14,18(1) ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektams.

Atsižvelgti

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos mokslo taryba

2021-11-12

 

 

 

Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 10, 11, 14, 18, 19, 21, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – TIĮ projektas), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 18 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymų projektu (toliau – MSĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau kartu – Projektas), atkreiptų gerbiamo Komiteto narių dėmesį į šiuos aspektus:

1.        MSĮ projekto 181 straipsnyje numatoma:

1.1.  Vyriausybės įgaliota institucija vykdys veiklas (finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas; teikti siūlymus dėl teisinio reglamentavimo, skirto moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankiai aplinkai kurti; dalyvauja Europos Sąjungos ir tarptautinių institucijų veikloje ir skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į Europos Sąjungos ir tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę), taip galimai dubliuojant Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnyje Tarybai priskirtas veiklas (formuoti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę).

1.2.  Vyriausybės įgaliota institucija vykdys veiklas (finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas), taip galimai dubliuojant Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kuris Projektu nekeičiamas) nustatytai Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtas analogiškas funkcijas (teikti atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą ūkio subjektams, vykdantiems taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą);

2.        Projekto iniciatorius siūlo pakeisti valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų sistemą ypatingos skubos tvarka (pakeisdamas viešojo administravimo subjektų įgaliojimus), į Projekto derinimą neįtraukdamas visų suinteresuotų institucijų bei nenurodydama skubos motyvų, nepagrįsdamas kodėl naudojasi šia išimties tvarka. Pažymime, kad TIĮ jau ne kartą buvo priimtas skubos tvarka, neatsižvelgiant į Tarybos pateiktas pastabas.

3.        Taip pat pažymėtina, kad Projektas parengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų principų:

3.1.  atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi <...>;

3.2.   efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus;

3.3.   aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Taryba laikosi nuostatos, kad dėl aiškumo ir skaidrumo, taip pat laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, Projekte turėtų būti nurodytas tikslus viešosios įstaigos pavadinimas.

Atsižvelgus į tai, kas pasakyta aukščiau, pažymime, kad Švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. spalio 6 d. posėdyje buvo sutarta, kad pagrindine valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančia institucija lieka Taryba, sustiprinant jos veiklą. Tuo tarpu teikiamu Projektu galimai steigiama nauja agentūra, vykdysianti jau veikiančių institucijų veiklas.

Atsižvelgti

Argumentai

Nėra pateikta konkrečių pasiūlymų.

 

Atsakymai į pateiktus klausimus:

1 Dėl funkcijų dubliavimosi.

ŠMSM pozicija: nepritarti keliamoms abejonėms, kadangi būtina užtikrinti MITA vykdytų funkcijų dalies, susijusios su mokslo ir studijų politikos įgyvendinimu, kurios nuo 2022 m.  numatomos pavesti „Vyriausybės įgaliotai institucijai“ (ŠMSM veiklos sritis), turimų sutartinių įsipareigojimų tęstinumą, stebėseną ir kontrolę (ypač aktualu ES struktūrinių fondų priemonių atveju). Priešingu atveju, siekiant tęsti ŠMSM projektų administravimo veiklas būtų būtinas agentūros reorganizacijos procesas, kuris vidutiniškai trunka 6-9 mėn.

Aktualu tai, kad su Europos Komisija suderintame plane ,,Naujos kartos Lietuva“ yra įtvirtinti Lietuvos įsipareigojimai, kad 2022 m. I ketv.  „Įsigalioja teisės akto nuostatos dėl mokslo politiką įgyvendinančios agentūros įkūrimo ir veiklos“.

IA teiks paslaugas ūkio subjektams (TIĮ 14 str. 2 d. 4 p.: [IA] teiks atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą ūkio subjektams, vykdantiems taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą), o Mokslo agentūra – mokslo ir studijų institucijoms (MSĮ 181 str. 2 d.: [Mokslo agentūra] atlieka šias su mokslo ir studijų institucijų veiklos rezultatų kūrimu ir įveiklinimu susijusias funkcijas).

2. Dėl skubos:

Svarbu, kad įstatymas įsigaliotų iki nurodyto termino, nes:

- nuo įstatymo įsigaliojimo datos priklauso Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane suplanuotų veiksmų, skirtų skatinti inovacinę veiklą, įgyvendinimas;

- Inovacijų agentūrai planuojama pavesti administruoti įvairias inovacinės veikos skatinimo priemones (pvz., įgyvendinamas pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą, planą „Naujos kartos Lietuva“ ir kt.), todėl būtina nustatyti Inovacijų agentūros teisinį statusą ir funkcijas priemonių atžvilgiu;

- yra poreikis kuo skubiau pradėti misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimą (tam reikia patikslinti nuostatas dėl Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos veiklos).

3. Dėl derinimo: Projektai derinti su įvairiomis institucijomis raštu, vėliau gauti institucijų siūlymai aptarti 2021 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais organizuotuose institucijų pasitarimuose. Įstatymų projektai buvo paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje, kur suinteresuotos institucijos ir visuomenė galėjo teikti pastabas ir pasiūlymus.

2.

Lietuvos mokslų akademija

2021-11-15

 

 

 

 

Lietuvos mokslų akademija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo projektą (toliau - Įstatymas), konstatuoja, kad jis iš esmės skirtas Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos funkcijoms  nusakyti ir Inovacijų agentūrai įkurti. Kiek yra žinom a, Inovacijų agentūra bus sukurta „Verslios Lietuvos" pagrindu ir bus ta valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija: „Valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose nustatytą kompetenciją įgyvendina viešoji įstaiga Inovacijų agentūra".

Jos įgaliojimai - labai dideli: „1) įgyvendina nacionalines mokslo ir technologijų programas ir konkursines technologijų programas; 2) įgyvendina VTI valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos ir kitų valstybės institucijų taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos skatinimo programas;" ir kiti 6 straipsnio punktai.

Esminis trūkumas - Įstatymas nekuria inovacijų ekosistemos ir nenusako principų, kuriais remiantis tai gali būti įgyvendinta. Todėl Inovacijų agentūros su labai plačiais įgaliojimais sukūrimas neatrodo racionaliai nesiūlant sisteminių sprendimų aukštos pridedamosios vertės segmentui pramonėje išplėsti ir nenusakant pramonės transformacijos principų bei nekalbant apie iš to kylančias intelektinės nuosavybės problemas.

Atkreiptume dėmesį į tai, kad dabartinio įstatymo kontekste Lietuvos mokslo tarybos vaidmuo ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmeniu bus labai apribotas. Tai matyti iš Inovacijos agentūrai skirtų punktų: „6) koordinuoja ir remia Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių ir fizinių asmenų dalyvavimą Europos Sąjungos ir tarptautinėse technologijų ir inovacijų programose ir projektuose; 7) teikia technologijų ir inovacijų srities informavimo ir konsultavimo paslaugas; (...) įgyvendina priemones, skirtas Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją integracijai į Europos Sąjungos ir tarptautinę technologijų ir inovacijų erdvę didinti (...)“ .

Įstatymo 6 straipsnio 13 punkte yra tokia nuostata: „Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojamomis technologijų ir inovacijų sritimis, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti." Ji skamba gana grėsmingai intelektinės nuosavybės ir konfidencialumo sutarčių atžvilgiu, todėl tai turėtų būti pakeista.

Atsižvelgti

Argumentai:

Nėra pateikta konkrečių pasiūlymų.

 

Atsakymai į pateiktus klausimus:

1. Minimais įstatymų projektais siekiama

1) sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, užtikrinti efektyvią inovacijų ekosistemos plėtrą (pvz., įtraukiant inovatyvumo horizontalųjį principą, papildant EIM ir IA funkcijas, patikslinant sąvokas);

2) su technologijomis ir inovacijomis susijusias funkcijas konsoliduoti viešojoje įstaigoje „Inovacijų agentūra“;

3) Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybai padėti Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą.

2. IA suteikiami dideli įgaliojimai, siekiant, jai suteikti pagrindinius inovacinės veiklos skatinimo įrankius (finansavimą, konsultavimą, eksperimentinės plėtros vertinimą ir kt.).

3. Įstatymo projekto 8 str. yra nustatyti inovacinės veiklos vykdymo principai (visų rūšių kūrybos laisvės; ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos; sąžiningos konkurencijos;  intelektinės nuosavybės teisių apsaugos užtikrinimo ir kt.). Taip pat , įstatymo projekte atsiranda  inovatyvumo horizontaliuoju principas.

Todėl manome, kad įstatymo projekto  nuostatos aiškiai nustato eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos skatinimo principus, subjektus ir kt.

4. Teisė gauti IA informaciją iš kitų institucijų ir įstaigų yra įprastinė valstybinėms institucijoms suteikiama teisė, ji niekaip nesikėsina į intelektinę nuosavybę ar konfidencialią informaciją.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

1.

Biudžeto ir finansų komitetas,

2021-11-19

 

 

 

Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui ir siūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria.

Pritarti

 

2.

Švietimo ir mokslo komitetas

2021-11-17

 

 

 

iš esmės pritarti Mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 14, 181 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1060 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį svarstyti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

Pritarti iš dalies

 Žr. Ekonomikos komiteto išvadą.

3.

Švietimo ir mokslo komitetas

2021-11-17

 

 

 

Argumentai:

Technologijų ir inovacijų įstatymo projektu įtvirtinamos nuostatos, kuriomis valstybės technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimas pavedamas viešajai įstaigai (Inovacijų agentūrai), o mokslo ir studijų politikos įgyvendinimo funkcijos pavedamos vyriausybės įgaliotai institucijai.

Ypatingai svarbu, kad būtų išlaikyta LRV nuostata, jog Inovacijų agentūros (TIĮ 14 str.) ir mokslo politiką įgyvendinančios agentūros (MSĮ 181 str.) funkcijos būtų apibrėžiamos vienu metu (kaip daroma dabartiniu įstatymų keitimo paketu), taip užtikrinant sąveiką ir sinergiją tarp mokslo ir inovacijų sistemų.

Atsižvelgiant į tai, kad:

-   MITA vykdytų funkcijų dalis, susijusi su inovacijų politikos įgyvendinimu nuo 2022 m. nebetenka galios ir yra perkeliamos viešajai įstaigai (apibrėžia Technologijų ir inovacijų įstatymas);

-   Siekiant užtikrinti, MITA administruojamų priemonių įgyvendinimo tęstinumą, įgyvendinti turimus sutartinius įsipareigojimus (ypač aktualu ES struktūrinių fondų priemonių atveju);

Pasiūlymas:

Būtina užtikrinti, kad MITA funkcijų dalis, susijusi su mokslo ir studijų politikos įgyvendinimu (pagal ŠMSM valdymo sritį), būtų įtvirtinta (perkelta) pagal pateiktą projektą (MSĮ 181 str.). Priešingu atveju, siekiant tęsti ŠMSM projektų administravimo veiklas būtų būtinas agentūros reorganizacijos procesas, kuris vidutiniškai trunka 6-9 mėn.

Pažymėtina, kad dėl MITA veikslų tęstinumo ir šiuo metu atliekamo LRV programos nuostatų įgyvendinimo 1.7.2 veiksmo „Atlikti studijų, mokslo ir inovacijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų: SKVC, LMT, MITA, STRATA, atsakomybių peržiūrą ir pateikti rekomendacijas dėl efektyvesnio ir į misijas orientuoto funkcijų pasiskirstymo. Reorganizuoti MITA – numatyti, kad ŠMSM yra vienintelis agentūros savininkas, ir atnaujinti atsakomybes, numatant Lietuvos MSI dalyvavimo tarptautinėse MTEP ir inovacijų programose bei organizacijose skatinimą, mokslo ir inovacijų kompetencijų viešajame sektoriuje diegimą, švietimo ir mokslo analitikos vykdymą“, Agentūros pavadinimo tikslinimas ar srities numatymas įstatymo lygmeniu yra pernelyg ankstyvas, o MSĮ projekte pasiūlyta formuluotė neužkerta kelio tolimesniam mokslo politiką įgyvendinančių institucijų stiprinimui.

Atsižvelgti

 

4.

Švietimo ir mokslo komitetas

2021-11-17

 

 

 

Pasiūlymas:

Šiuo metu tam tikras laikinas Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos funkcijų dubliavimas yra neišvengiamas, nes būtina užtikrinti MITA vykdytų funkcijų dalies (pagal ŠMSM valdymo sritį), susijusios su mokslo ir studijų politikos įgyvendinimu, kurios nuo 2022 m. perkeliamos „Vyriausybės įgaliotai institucijai“, turimų sutartinių įsipareigojimų tęstinumą, stebėseną ir kontrolę.

Šis funkcijų dubliavimas turės būti sutvarkytas greitoje ateityje, kuomet bus atliekami Lietuvos mokslo tarybos stiprinimo darbai. Tai bus daroma stiprinant  jos, kaip pagrindinės valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančios institucijos, vaidmenį.

Atsižvelgti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1060(2) ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymas:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

1.

Ekonomikos komitetas,

2021-11-24

4

 

 

Argumentai:

Pakeitus pagrindinio įstatymo projekto įsigaliojimo datą, būtina ją pakeiti ir lydimajame įstatymo projekte.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d 2022 m. kovo 31 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d.  2022 m. kovo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ieva Pakarklytė, Gintautas Paluckas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-1060(2) ir jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                           Kazys Starkevičius

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė