LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-02-28 Nr. XIVP-2445

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad kiekvienam gimusiam neišnešiotam naujagimiui būtų skiriama 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui. Projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „neišnešiotas naujagimis“ turinys, t. y. įstatymo lygmeniu minėta sąvoka nėra apibrėžta. Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad naujagimio „neišnešiotumas“ medicinos praktikoje ir pavieniuose poįstatyminiuose, tam tikrą sritį reglamentuojančiuose, teisės aktuose (pvz., reguliuojančiuose antrinio ir tretinio lygio medicinos paslaugų teikimo reikalavimus gydymo įstaigoms, nustatančiuose medicinos normas atskirų sričių gydytojams specialistams ir t.t.) apima labai platų laikotarpį ir yra siejamas su vaiko gimimu tarp 22 ir 37 nėštumo savaitės. Taigi aiškinamajame rašte nurodytų specifinių priemonių, rūbų ar medicininės įrangos poreikis kiekvienu atveju gali būti individualus (pavyzdžiui, jo gali ir visai nebūti vaikui gimus 36 savaitės pabaigoje), tuo tarpu vadovaujantis projekto nuostatomis, 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui būtų mokama visais atvejais gimus neišnešiotam naujagimiui. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas yra proporcingas.

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta tėvų neplanuota finansinė našta dėl specifinių priemonių, specialios medicininės įrangos ar terapinių priemonių gali kilti ir tais atvejais, kai kūdikis gimsta išnešiotas, tačiau minėtų specifinių priemonių poreikis jam atsirastų dėl gimdymo traumos, ligų ar kitų patologijų. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo nustatyta tvarka mokama vienkartinė išmoka vaikui yra siejama su „kūdikio kraitelio“ įgijimu, o vaikui teikiamų medicinos, reabilitacijos paslaugų, įrangos ar specialių priemonių kompensavimą reglamentuoja kiti įstatymai (pvz., Sveikatos draudimo įstatymo, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymai) ir jų poįstatyminiai teisės aktai, abejotina, ar projektu keliamas tikslas galėtų būti pasiektas vienkartinės išmokos padidinimu neišnešiotiems naujagimiams, sistemiškai neperžiūrint kitų, medicinos, reabilitacijos paslaugų, įrangos ar specialių priemonių kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų.

2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu siūloma taisyklė būtų nustatyta kaip išimtis keičiamo straipsnio 1 dalies atžvilgiu, siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį po žodžių „Kiekvienam gimusiam vaikui“ papildyti formuluote „išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus“.

3. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas, nes šiame straipsnyje nėra įstatymo įgyvendinimo nuostatų. Be to, vienintelė šio straipsnio dalis nenumeruotina.

4. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:

1) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „papildymas nauja dalimi“ reikėtų įrašyti žodį „pakeitimas“;

2) atsižvelgiant į daromus pakeitimus, įstatymo projekto 1 straipsnį turėtų sudaryti 2 dalys. Šio straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnis turėtų būti pildomas nauja 2 dalimi, o pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Papildyti 5 straipsnį nauja 2 dalimi:“. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi turėtų būti pernumeruojamos toliau einančios keičiamo 5 straipsnio dalys ir ši dalis turėtų būti dėstoma taip: „Buvusias 5 straipsnio 2-6 dalis laikyti atitinkamai 3-7 dalimis.“

5.  Atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamoms nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų bei vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, taip pat į tai, kad išmokų vaikams valdymo sritis yra priskirta socialinės apsaugos ir darbo ministrui, o asmens sveikatos priežiūra – sveikatos apsaugos ministrui, manytina, jog turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                           Dainius Zebleckis

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]