2019-09-10

(data)

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKĖJIMŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1370 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1092 2 STRAIPSNIO  PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. xiiip-3531

 

 

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Str.

Str. d.

P.

1

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies naujos redakcijos įgyvendinimas reikalauja reikšmingų informacinių technologijų pakeitimų. Nedideli rinkos dalyviai turi mažesnius išteklius ir galimybes pasirengti pokyčiams, todėl tikslinga suteikti jiems daugiau laiko pasirengti. Atsižvelgiant į tai, siūloma Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies naujos redakcijos įsigaliojimą pavėlinti metais, nustatant, kad ji įsigalioja pirmą naujo mėnesio darbo dieną, t.y. 2020 m. lapkričio 2 d., o nedideliems rinkos dalyviams pasirengti būtų suteikiami dar papildomi metai, t.y. iki 2021 m. lapkričio 2 d. Nedidelio dalyvio kriterijus yra siūlomas vienas milijonas arba mažiau įvykdytų kredito pervedimų per 2019 metus. Jis pasirinktas, nes, pirma, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalis savo esme daugiausiai skirta kredito pervedimų paslaugai. Antra, laikoma, kad nedidelis mokėjimo paslaugų teikėjas šiuo atveju yra tas, kuris užima apie 0,5 proc. kredito pervedimų rinkos. Mokėjimo paslaugų teikėjų įvertinimo patogumui ši rinkos dalis įstatymo nuostatoje išreiškiama absoliučiu skaičiumi.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. 2019 m. spalio 20 d. 2020 m. lapkričio 2 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies redakcija:

„1. Mokėjimo nurodymo gavimo momentu laikomas momentas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gauna mokėjimo nurodymą. Lėšos iš mokėtojo sąskaitos negali būti nurašomos anksčiau, negu gaunamas mokėjimo nurodymas. Jeigu mokėjimo nurodymo gavimo momentas nėra mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo darbo diena, laikoma, kad mokėjimo nurodymas gautas kitą darbo dieną. Mokėjimo paslaugų teikėjas gali nustatyti laiką baigiantis darbo dienai, po kurio bet kuris gautas mokėjimo nurodymas laikomas gautu kitą darbo dieną. Mokėjimo paslaugų teikėjas negali nurašyti lėšų iš mokėtojo sąskaitos anksčiau, negu gaunamas mokėjimo nurodymas, jeigu 2019 metais jis įvykdė daugiau nei vieną milijoną kredito pervedimų.“

2. Papildyti 2 straipsnį 71 dalimi:

„71. 2021 m. lapkričio 2 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies redakcija:

„1. Mokėjimo nurodymo gavimo momentu laikomas momentas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gauna mokėjimo nurodymą. Lėšos iš mokėtojo sąskaitos negali būti nurašomos anksčiau, negu gaunamas mokėjimo nurodymas. Jeigu mokėjimo nurodymo gavimo momentas nėra mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo darbo diena, laikoma, kad mokėjimo nurodymas gautas kitą darbo dieną. Mokėjimo paslaugų teikėjas gali nustatyti laiką baigiantis darbo dienai, po kurio bet kuris gautas mokėjimo nurodymas laikomas gautu kitą darbo dieną.“

 

 

 

Teikia

Seimo nariai                                        (Parašas)                                  Valius Ąžuolas

 

                                                                                                            Andrius Palionis

 

                                                                                                            Viktoras Rinkevičius