LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KULTŪROS KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4207(2)

 

2025-09-17 Nr. 121-P-25

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, komiteto nariai: Rima Baškienė, Šarūnas Birutis, Petras Dargis, Vytautas Kernagis, Indrė Kižienė. Komiteto biuro vedėja Rita Varanauskienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Agnė Jonaitienė, Aušra Pocienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

Kviestieji asmenys:

Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vadovė Rugilė Puodžiūnienė, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vyresnioji patarėja Sigita Bugenienė, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vyriausioji specialistė Kristina Krikštaponienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kancleris Dainius Čergelis, Prezidento patarėjas švietimo, mokslo ir kultūros grupėje Mindaugas Bundza, Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Edita Utarienė, Ministro Pirmininko patarėjas kultūros ir UNESCO klausimais Matas Drukteinis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(1)

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje siūlytina atsisakyti Lietuvos Respublikos įstatymų leidyboje nevartojamos praktikos, kada dar kartą pilnai kartojamas visas įstatymo pavadinimas bei įvedamas jo trumpinys „įstatymas“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas“, o jo 1 dalies pradžia taip: „Šio įstatymo tikslas - <...>“.

Pritarti

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024-10-16 buvo gauta pastaba "2. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje siūlytina įsivesti įstatymo pavadinimo trumpinį, nes jis minimas ir vartojamas toliau tekste.", į kurią buvo atsižvelgta.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(1)

 

(4)

 

2.    Iš keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies formuluotės nėra aišku, ar užsienio valstybėms reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, galės tvarkyti tik užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, ar vis dėlto jį tvarkyti galėtų ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys ar jų filialai. Jeigu tokį paveldą gali tvarkyti ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys ar jų filialai, nėra aišku vadovaujantis kokiais įstatymais ir kokia tvarka toks paveldas turėtų būti saugomas ir tvarkomas, ir ar tokie asmenys turėtų taip pat gauti Užsienio reikalų ministerijos sutikimą. Svarbu pažymėti, kad apskritai nėra aišku, kokia tvarka Lietuvos Respublikoje esančiam ir saugomam nekilnojamam kultūros paveldui būtų suteikiamas užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamojo kultūros paveldo statusas, kas įgalintų jam pradėti taikyti kitokį apsaugos teisinį režimą.

Pritarti

Papildyta keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies formuluotė:

„4...Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, juridiniai asmenys ir kitos organizacijos šį paveldą tvarko...“

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Teisės aktų rengimo rekomendacijų 9 punktas nurodo, kad aukštesnės teisinės galios teisės aktuose neturėtų būti nuostatų, kurias galima nustatyti žemesnės teisinės galios teisės aktais. Šiuo metu galioja ir atitinkamai priėmus įstatymą turės būti tikslinamas kultūros ministro įsakymu patvirtintas poįstatyminis teisės aktas„Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklės“.

Pažymėtina, jog nuostatoje yra nurodyta, jog turi būti gautas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimas.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(2)

 

(15)

 

3.    Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą sąvokos „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programa“ apibrėžtį siūlytina dėstyti taip: „programa, skirta nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir aktualizuoti, visiškai ar dalinai finansuojama valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis“.

Pritarti iš dalies

Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip:

15.Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programa – programa, skirta nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir aktualizuoti, visiškai ar dalinai finansuojama valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis. Programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.“

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(2)

 

(30,

32,

48)

 

4.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30, 32 ir 48 dalyse prieš žodžius „statybos įstatymu“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas Statybos įstatymo pavadinimas jau buvo paminėtas keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(2)

 

(21)

 

5.    Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžiama sąvoka ,,nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas“, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, 2 straipsnio 35 ir 43 dalyse, 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 10 straipsnio 2 dalyse ir 3 dalies 3, 5 ir 8 punktuose, 12 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose bei kitose keičiamo įstatymo nuostatose prieš žodžius „valdytojo“, „valdytojams“ ar „valdytojų“ brauktinas žodis „objekto“.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(5)

 

(1)

 

6.    Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „Nekilnojamajam kultūros paveldui“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam“.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(9)

 

(2)

 

(5)

7.    Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, numatanti, kad kultūros ministras tvirtina Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos nuostatus, nedera su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos yra Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas. Pažymėtina, kad pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą būtent informacinės sistemos valdytojas yra atsakingas už informacinės sistemos nuostatų rengimą ir tvirtinimą.

Pritarti

Patikslinta atsisakant 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, jog kultūros ministras tvirtina Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos nuostatus. Kadangi valdytojas yra Kultūros paveldo departamentas, nuostatus turės tvirtinti direktorius, kaip tai nurodyta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Atsižvelgiant į tai, buvusias šios dalies 6-21 punktus laikyti 5-20 punktais.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(10)

 

(1)

 

(11)

8.    Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 11 punkte siūlytina nurodyti, kad Departamentas yra ir šios informacinės sistemos duomenų valdytojas.

Pritarti

Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 11 punktas patikslintas ir siūlomas išdėstyti taip:11) yra Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas, ir šios informacinės sistemos duomenų valdytojas;“.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(14)

 

(7)

 

9.    Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „Vertinimo tarybų nariais negali būti skiriami šių tarybų sudarytojų ir jiems pavaldžių įstaigų, savivaldybės administracijų, kuriose yra sudarytos vertinimo tarybos“ siūlytina įrašyti žodžius „Vertinimo tarybų nariais negali būti skiriami Departamento ir jam pavaldžių įstaigų, o taip pat savivaldybės, kurios taryba sudaro vertinimo tarybas, administracijos“.

Pritarti iš dalies

Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalis patikslinta ir siūloma išdėstyti taip:

„7. ...Vertinimo tarybų nariais negali būti skiriami Departamento, o taip pat savivaldybės, kurios taryba sudaro vertinimo tarybą, administracijos ir jos pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis... “

Atkreiptinas dėmesys, jog Departamentas neturi pavaldžių įstaigų.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(14)

 

(8,9)

 

10.     Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 ir 9 dalyse brauktinas perteklinis ir jokios reikšmės neturintis žodis „protokolu“. Taip pat lieka neaiškus šiose dalyse minimų išvadų ir šio straipsnio 4 dalyje nurodyto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo akto santykis, tai yra neatskleista šių dokumentų reikšmė priimant galutinį sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo.

Pritarti

Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 ir 9 dalys patikslintos ir siūlomos išdėstyti taip: „8. Departamento direktoriaus sudarytos vertinimo tarybos protokolu teikia tyrimais ir atranka grindžiamas išvadas Departamento direktoriui dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje potencialių ar esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo aktų projektuose nurodytų vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat nacionalinio ar regioninio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo.

9. Savivaldybės tarybos sudarytos vertinimo tarybos teikia tyrimais ir atranka grindžiamas išvadas savivaldybės merui ar jo įgaliotam administracijos direktoriui dėl savivaldybių, kurių tarybos yra sudariusios vertinimo tarybas, teritorijoje potencialių ar esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo aktų projektuose nurodytų vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo.“

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(14)

 

(19)

 

11.     Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 19 dalyje reikėtų patikslinti, kad vertinimo taryba teikia ne rekomendacijas (pasiūlymus), o išvadas.

Pritarti

Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 19 dalį siūloma išdėstyti taip:

 „19. Kai nekilnojamoji kultūros vertybė yra sunykusi, sunaikinta ar kitaip prarastos jos vertingosios savybės, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius iki vertinimo tarybos išvados pateikimo dienos paskelbia už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą                      atsakingos institucijos interneto svetainėje...“.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(18)

 

(2)

 

12.     Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis turėtų būti patikslinta, nes sprendimas inicijuoti nekilnojamosios kultūros vertybės skelbimą saugoma registro informacinėje sistemoje būtų ne registruojamas (nes registro informacinėje sistemoje registruojami tik registro objektai), o įrašomas į atitinkamą duomenų rinkinį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 8 dalies nuostatai iki dvitaškio, 24 straipsnio 4 daliai, 41 straipsnio 5 daliai, 43 straipsnio 2 daliai, 44 straipsnio 3 daliai.

Pritarti

Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti taip:

„2. Departamentas ar savivaldybės administracija sprendimą inicijuoti nekilnojamosios kultūros vertybės skelbimą saugoma privalo įrašyti į atitinkamą duomenų rinkinį Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje ir paskelbti Departamento ir (ar) savivaldybės interneto svetainėje.“

Atsižvelgiant į analogiško turinio pastabą šio straipsnio 8 dalies nuostatai iki dvitaškio,            24 straipsnio 4 daliai,         41 straipsnio 5 daliai,          43 straipsnio 2 daliai,            44 straipsnio 3 daliai, patikslintos ir šios keičiamo įstatymo straipsnių dalys.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(19)

 

(2)

 

13.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlytina dėstyti taip: „Paskelbtų saugomomis ar kultūros paminklais nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai nustatomas vienas ar keli iš šių tikslų:“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalies nuostatai iki dvitaškio.

Pritarti iš dalies

Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje atsižvelgta pilna apimtimi.

 

Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje patikslinta ir išdėstoma taip:

„2. Skelbiamoms valstybės ar savivaldybės saugomomis arba kultūros paminklais nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims apsaugos reglamentais ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentais reglamentuojami vienas ar keli iš šių saugojimo režimų:“,

nes šioje dalyje nurodytos skirtingos procedūros.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(22)

 

(3)

 

14.     Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo kultūros paveldo objektas abipusiu valstybės ar savivaldybės institucijos ir viešo ar privataus subjekto susitarimu gali būti išnuomotas ilgesniam, negu nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, terminui, tačiau ne ilgiau kaip 99 metams. Pažymėtina, kad iš šios projekto nuostatos nėra aišku, kokia tvarka valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo kultūros paveldo objektas (valstybės turtas) būtų nuomojamas viešiesiems ar privatiems subjektams, bei kokiu būdu valstybės turtas būtų nuomojamas (aukciono ar ne aukciono būdu). Taip pat nėra aišku, ar šiuo atveju būtų taikomos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės turto nuomą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų papildyti, nustatant, kokia tvarka valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo kultūros paveldo objektai būtų nuomojamai viešiesiems ar privatiems juridiniams asmenims, nustatyti nuomos būdą bei projektu siūlomų keičiamo įstatymo nuostatų santykį su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo  įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės ir savivaldybių turto nuomą. Be to, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nuostata „visam nuomos sutartyje nurodytam terminui“ keistina nuostata „visam nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui“.

Pritarti

Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

 

„3....visam nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui. Apsaugos sutartį nutraukus, turi būti nutraukta ir nuomos sutartis. Procedūros taikomos taip kaip nurodyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose valstybės turto nuomą.“

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(23)

 

(1)

 

15.     Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, vardinant nekilnojamojo kultūros paveldo objektų perleidimo sandorių rūšis, nereikėtų nurodyti ir mainų sandorio.

Pritarti

Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį patikslinti ir išdėstyti taip:

„1....apie ketinimą sudaryti sandorį dėl nuosavybės teisės perleidimo – pardavimo, paveldėjimo, mainų ar dovanojimo –  ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki sandorio sudarymo informuoja raštu savivaldybės...“,

kadangi gali būti taikoma bet kuri rūšis, o tai reglamentuoja CK.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(24)

 

(1)

 

16.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „kompensavimą:“ įrašytini žodžiai „nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų išlaidų“.

Pritarti

Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį išdėstytai taip:

1. Apsaugos sutartimis yra nustatomi servitutai ir įtvirtinamos kitos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, skelbiamų ar paskelbtų saugomais ir (ar) kultūros paminklais, naudojimo ir lankymo sąlygos, galima finansinė parama ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų išlaidų kompensavimas, vadovaujantis šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytais kriterijais ir tvarka.“

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(28)

 

(10)

 

17.     Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje prieš žodžius „kompetentingos institucijos“ brauktinas žodis „ar“.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(31)

 

(2)

 

18.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, kokį „atitinkamą mokslo laipsnį“ (turbūt turimas omenyje mokslo daktaro laipsnis) turi turėti archeologinius tyrimus ir taikomuosius tyrimus atliekantys asmenys.

Pritarti

Patikslinta įrašant žodį „daktaro“ prieš žodį laipsnį.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(32)

 

(8)

 

19.     Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad archeologinių tyrimų leidimo galiojimo terminas nurodomas šiame leidime, tačiau ir projekto nuostatų nėra aišku, kokiam maksimaliam terminui toks leidimas galėtų būti išduotas. Projekte tokį terminą reikėtų nurodyti.

Pritarti

Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 8 dalis papildyta sakiniu nurodant maksimalų bendrą terminą: „8....Archeologinių tyrimų leidimo galiojimo maksimalus bendras terminas negali būti ilgesnis nei 3 metai.“

 

 Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(33)

 

(5)

 

20.     Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti, kokiam maksimaliam terminui galėtų būti išduotas leidimas atlikti taikomuosius ardomuosius archeologinių tyrimus.

Pritarti

Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalis papildyta sakiniu nurodant maksimalų bendrą terminą:

 „5. ...Ardomųjų tyrimų leidimo galiojimo maksimalus bendras terminas negali būti ilgesnis nei 6 metai.“

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(34)

 

(10)

 

21.     Nėra aiškus keičiamo įstatymo 34 straipsnio 10 dalies nuostatos, numatančios, kad Departamentas gauna šio straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus, santykis su šio straipsnio 8 dalimi, nustatančia, kad meras ar įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos pateikia Departamentui aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas su pridedamomis atliktų taikomųjų ir (ar) archeologinių tyrimų ataskaitomis (t. y. numatyta, kad Departamentui dokumentai, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje tiesiogiai neteikiami).

Pritarti

Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:

 10. Meras ar įgaliotasis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas arba Departamentas, gavęs dokumentus, taip kaip nurodyta šio straipsnio 7 - 8 dalyse, per 7 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos parengia specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir teikia juos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, (toliau – savivaldybės vyriausiasis architektas). ....“

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(40)

 

(3)

 

22.     Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas dėl žemės, esančios visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams nėra pakankamas. Projekte nurodoma, kad dėl šios žemės paėmimo sprendžiama Žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamojoje projekto nuostatoje nurodomi, atvejai, kai visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas gali būti išnuomotoje ar panaudos pagrindais suteiktoje valstybinėje žemėje arba savivaldybės patikėjimo teise ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje. Pirmiau minėtais atvejais valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys turėtų būti nutraukiamos prieš terminą, dėl sutarčių nutraukimo prieš terminą turėtų būti atlyginti valstybinės žemės nuomininkų ar panaudos gavėjų turėti nuostoliai, taip pat sprendžiamas klausimas dėl savivaldybės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, kurioje yra visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas, perdavimo patikėjimo teise valdyti atitinkamai valstybės institucijai. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje turėtų būti nustatyta ne tik, kad dėl žemės, esančios visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo teritorijoje, paėmimo, bet ir dėl valstybinės žemės nuomos, panaudos sutarčių nutraukimo, taip pat dėl valstybinės žemės patikėjimo teisės pasibaigimo sprendžiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

                   Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žemės įstatymo 45 straipsnyje, kuris nustato žemės ir kito privataus nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams atvejus, nėra nustatyta, kad privati žemės visuomenės poreikiams gali būti paimama tuo atveju, kai visuomenės poreikiams Nekilnojamojo kultūros įstatymo nustatyta tvarka paimamas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Todėl toks žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindas turėtų būti numatytas Žemės įstatyme. Žemės įstatyme taip pat reikėtų nustatyti, kad tuo atveju, kai visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas yra savivaldybės patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje, pasibaigia savivaldybės patikėjimo teisė į tokią valstybinė žemę ir ji perduodama atitinkamai valstybės institucijai. Atsižvelgiant į tai, siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų bei siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, turėtų būti teikiamas Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Žemės įstatyme nustatant pirmiau minėtą teisinį reguliavimą.

Pritarti

Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

 „3. Jeigu visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo teritorija yra privačioje žemėje ar išnuomotoje, perduotoje neatlygintinai naudotis valstybinėje žemėje arba savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje, arba savivaldybės nuosavybės teise valdomoje žemėje, dėl šios žemės paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat šiems poreikiams reikalingo valstybinės žemės nuomos, panaudos sutarčių nutraukimo ar valstybinės žemės patikėjimo teisės pasibaigimo, sprendžiama vadovaujantis Žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“

Atkreipiame dėmesį, jog atsakant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024-10-16 pastabą, papildytas Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 9 punktas nuo 2025-07-01 įsigaliojančia nuostata „9) gamtos paveldo teritorinių kompleksų ir objektų bei kultūros paminklų apsaugai ir naudojimui visuomenės poreikiams;“, todėl, matytina, siūlymas yra perteklinis. Šiuo atveju nėra svarbu kas yra valdytojas, nes paimant objektą visuomenės poreikiams, nustoja galioti iki tol buvę teisiniai santykiai, tarp jų ir patikėjimo teisė.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(42)

 

(6)

 

23.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 42 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „neįregistruoti“ įrašytini žodžiai „arba dėl atsisakymo leisti įregistruoti“.

Pritarti

Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 6 dalį siūloma išdėstyti taip:

6. ...priima nutartį dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu arba dėl atsisakymo leisti įregistruoti.“

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(43)

 

(1)

 

24.     Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, atsižvelgiant į Seimo 2024 m. balandžio 25 d. priimto Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio nuostatas, neteks galios 2026 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti turto vertinimą reglamentuojančio įstatymo pavadinimą. Be to, Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nėra vartojama sąvoka „individualus turto vertinimas“. Todėl svarstytina, ar projekto nuostata „atliekant individualų turto vertinimą“ neturėtų būti keičiama nuostata „atliekant privalomąjį turto vertinimą“.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, tikslintinos ir keičiamo įstatymo 47 straipsnio 8 dalies nuostatos.

Pritarti

Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

 „1. Už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą jo savininkui atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, nustatomą vadovaujantis Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymu, atliekant privalomąjį turto vertinimą.

Patikslinta keičiamo įstatymo 47 straipsnio 8 dalies nuostatos:

 „8. … Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nustatytą privalomąjį turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis.“

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(45)

 

(3)

 

25.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, kuri diena būtų laikoma pranešimo, susijusio su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, įteikimo diena (kai asmenys apie tai būtų informuojami šioje dalyje nurodytu būdu).

Pritarti

Keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalį patikslinti ir nurodyti kuri diena ir šią dalį išdėstyti taip:

 „3. …Pranešimo, susijusio su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, įteikimo diena laikoma pranešimo gavimo diena, kai asmenys apie tai informuojami šioje dalyje nurodytais būdais.“

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

1

(47)

 

(7)

 

26.     Jeigu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje turimas tikslas reglamentuoti vienkartinių kompensacijų, nurodytų būtent keičiamo įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje, mokėjimą, tai keičiamo įstatymo 47 straipsnio 7 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, tokias vienkartines kompensacijas aiškiai įvardijant.

Pritarti

Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 7 dalis patikslinta ir išdėstoma taip:

„7. Asmuo, turintis teisę į vienkartinę kompensaciją už veiklos apribojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, (ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas) Vyriausybės nustatyta tvarka dėl jos kreipiasi į instituciją, priėmusią sprendimą registruoti nekilnojamojo kultūros paveldo objektą Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.“

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

2

2

 

27.     Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, keičiamo įstatymo 48 straipsnio reikia atsisakyti, buvusį 49 straipsnį laikyti 48 straipsniu, o projekto 2 straipsnio 2 dalį dėstyti taip: „2028 m. lapkričio 1 d. šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas papildomas 481 straipsniu: „< dėstomas 481 straipsnio tekstas >“.

Pritarti iš dalies

Projekto 2 straipsnio 2 dalį dėstyti taip: „2028 m. lapkričio 1 d. šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas papildomas 471 straipsniu: „< dėstomas 471 straipsnio tekstas >“.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

2

 

 

28.     Vertinant keičiamo įstatymo 48 straipsnį, lieka neaiškus nei jame minimo fondo statusas (neaišku, ar siekiama steigti Valstybės iždo įstatyme numatytą valstybės pinigų fondą, ar tik įstaigą, kuri vykdytų tam tikras fondams būdingas atitinkamų priemonių finansavimo funkcijas), nei jo steigimo tvarka (pažymėtina, kad valstybės pinigų fondai steigiami įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu), nei veiklos pagrindai (nes kartu su teikiamu projektu nėra teikiamas joks šio fondo veiklą reglamentuojančio įstatymo projektas).

Pritarti iš dalies

Projekto 2 straipsnio 2 dalį dėstyti taip:

2.2028 m. liepos 1 d. šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas papildomas 471 straipsniu:

 471 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo fondas

Nekilnojamojo kultūros paveldo fondas, kuris įsteigtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo fondo įstatymu, skatina tyrimus ir tvarkybą, pažinimą ir sklaidą nekilnojamojo kultūros paveldo srityje, ir sudaro ilgalaikes prielaidas nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo finansavimui užtikrinti.“

 

Projekto 2 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi:

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2027 m. rugsėjo 1 d. parengia ir pateikia Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo fondo įstatymą, kurį rengiant būtų apsvarstyta galimybė nustatyti, kad fondas steigiamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaroma steigimo ir finansavimo sutartimi, kurią sudaro Vyriausybės įgaliota ministerija ir Vyriausybės įgaliota biudžetinė ar viešoji įstaiga (fondo valdytojas). Prie šios sutarties gali prisijungti kiti asignavimų valdytojai. Fondas valdomas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos Fondo vykdomoms programoms finansuoti ir jo veiklai administruoti. Fondo ir jo veiklai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.Atsižvelgiant į tai, buvusias šio straipsnio 3-12 dalis laikyti 4-13 dalimis.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

2

 

6,7,8

 

29.     Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 1181 punkte nustatyta taisykle, projekto 2 straipsnio 6 dalyje vietoj nuostatos „iki Įstatymo įsigaliojimo dienos“ įrašytina nuostata „iki 2026 m. spalio 31 d.”. Ši pastaba taip pat taikytina ir projekto 2 straipsnio 7 ir 8 dalims.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2025-06-23

2

3

10

3

 

30.     Projekto 2 straipsnio 10 dalies antrajame sakinyje nuostata „nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos“ keistina nuostata „nuo 2026 m. lapkričio 1 d.”. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas

2025-09-16

1

(14)

 

(16)

 

(3)

Argumentai:

Projekto 14 straipsnio 16 dalį mažareikšmis apskaitos duomenų ir vertingųjų savybių, išskyrus paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paminklų savybes, tikslinimas gali būti atliekamas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos supaprastinta tvarka, nesikreipiant į vertinimo tarybą.

Mažareikšmis apskaitos duomenų ir vertingųjų savybių tikslinimas pagal Projekto 14 straipsnio 16 dalies 3 punktą gali būti brėžinių tikslinimas, kai tai nesusiję su nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ir (ar) apsaugos zonos, ir (ar) apsaugos zonų pozonių ribų keitimu ir vertingųjų savybių ir (ar) kompleksinių objektų keitimu, išskyrus atvejus, kai nekilnojamoji kultūros vertybė tapo kitos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąja savybe arba nekilnojamosios kultūros vertybės vertingoji savybė tapo nekilnojamojo kultūros paveldo objektu.

 

Projekto 14 straipsnio 16 dalies 3 punkte neatsižvelgta į praktikoje dažnai pasitaikančius atvejus, kai sutapdintos su žemės sklypų, jų dalių ribomis nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir (ar) apsaugos zonų ribos turi būti tikslinamos, kai teisės aktų nustatyta tvarka atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patikslinamos šio žemės sklypo, jo dalių ribos. Taip iš esmės dėl ribotos apimties ir mažos rizikos korekcijų neproporcingai apkraunama nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų veikla ir sudaroma situacijai neproporcinga administracinė našta, didinamos įvairių į šiuos procesus įtrauktų subjektų veiklos sąnaudos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 14 straipsnio 16 dalies 3 punktą, nustatant, kad sutapdintų su žemės sklypų, jų dalių ribomis nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir (ar) apsaugos zonų ribų tikslinimas laikomas mažareikšmiu apskaitos duomenų tikslinimu, kai teisės aktų nustatyta tvarka atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patikslinamos šio žemės sklypo, jo dalies ribos ir jį išdėstyti taip:

„3) brėžinių tikslinimas, kai tai nesusiję su nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ir (ar) apsaugos zonos, ir (ar) apsaugos zonų pozonių ribų keitimu ir vertingųjų savybių ir (ar) kompleksinių objektų keitimu, išskyrus atvejus, kai nekilnojamoji kultūros vertybė tapo kitos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąja savybe arba nekilnojamosios kultūros vertybės vertingoji savybė tapo nekilnojamojo kultūros paveldo objektu arba kai tikslinamos sutapdintų su žemės sklypų, jų dalių ribomis nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir (ar) apsaugos zonų, ir (ar) jų apsaugos pozonių ribos, kai teisės aktų nustatyta tvarka atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patikslinamos šių žemės sklypų, jų dalių ribos.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0 , susilaikė – 0.

 

2.

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas

2025-09-16

1

(34)

 

(19)

 

Argumentai:

Nekilnojamojo kultūros paveldo vietovėse infrastruktūros objektų projektai šiuo metu derinami su Kultūros paveldo departamento teritoriniais skyriais. Toks derinimas įprastai trunka labai ilgą laiką, praktikoje pasitaiko atvejų, kai pradžioje keltų  reikalavimų yra atsisakoma.

Įstatymo projekte, siūloma nustatyti, jog už kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai praleidus šį terminą, laikoma, kad projektui pritarta, tokiu būdu suvaldant galimas manipuliacijas terminais, nepagrįstai užtęsiant derinimo procesus.

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 34 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

„19. Tvarkybą ir (ar) statybą leidžiančius dokumentus išduoda meras ar įgaliotasis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas šio įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos privalo patikrinti statinio projektą ir, nustačiusios neatitikčių, informuoti atsakingas institucijas Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl inžinerinių infrastruktūros objektų projektų, esančių vietinio, nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovėse, už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, per Statybos įstatyme nustatytus terminus nuo projekto pateikimo dienos, patikrinusi projektą, pritaria arba pagrįstai nepritaria šio projekto sprendiniams. Už kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai praleidus šį terminą, laikoma, kad projektui pritarta.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 4 , prieš –0 , susilaikė – 1.

 

3.

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas

2025-09-16

1

(35)

 

(14)

 

(1)

Argumentai:

Projekto 3 straipsnio 3 dalies 14 punkte išskiriamas kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdžio nekilnojamasis kultūros paveldas - statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, kurie yra sudėtinė vertingo kultūrinio kraštovaizdžio dalis, o Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2023 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-772 patvirtino Kraštovaizdžio architektūros studijų krypties aprašas.  Atsižvelgiant į tai, tikslinga papildyti Projekto 35 straipsnio 14 dalies 1 punktą, 15 dalies 1 punktą, 16 dalies 1 punktą ir 19 dalies 1 punktą įrašant po žoddžio architektūros žodžius “kraštovaizdžio architektūros”.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 35 straipsnio 14 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) turėti aukštąjį koleginį ar aukštąjį universitetinį istorijos, archeologijos, menotyros, dailės, paveldo, architektūros, kraštovaizdžio architektūros, statybos inžinerijos, biologijos ar fizinių mokslų studijų krypčių grupės studijų krypties arba kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą;“

 

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

4.

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas

2025-09-16

1

(35)

 

(15)

 

(1)

Argumentai:

Projekto 3 straipsnio 3 dalies 14 punkte išskiriamas kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdžio nekilnojamasis kultūros paveldas - statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, kurie yra sudėtinė vertingo kultūrinio kraštovaizdžio dalis, o Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2023 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-772 patvirtino Kraštovaizdžio architektūros studijų krypties aprašas.  Atsižvelgiant į tai, tikslinga papildyti Projekto 35 straipsnio 14 dalies 1 punktą, 15 dalies 1 punktą, 16 dalies 1 punktą ir 19 dalies 1 punktą įrašant po žoddžio architektūros žodžius “kraštovaizdžio architektūros”.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 35 straipsnio 15 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„      1) turėti aukštąjį koleginį ar aukštąjį universitetinį architektūros, kraštovaizdžio architektūros  studijų krypties ar statybos inžinerijos studijų krypties arba kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą;“

 

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

5.

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas

2025-09-16

1

(35)

 

(16)

 

(1)

Argumentai:

Projekto 3 straipsnio 3 dalies 14 punkte išskiriamas kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdžio nekilnojamasis kultūros paveldas - statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, kurie yra sudėtinė vertingo kultūrinio kraštovaizdžio dalis, o Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2023 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-772 patvirtino Kraštovaizdžio architektūros studijų krypties aprašas.  Atsižvelgiant į tai, tikslinga papildyti Projekto 35 straipsnio 14 dalies 1 punktą, 15 dalies 1 punktą, 16 dalies 1 punktą ir 19 dalies 1 punktą įrašant po žoddžio architektūros žodžius “kraštovaizdžio architektūros”.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 35 straipsnio 16 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) turėti aukštąjį koleginį ar aukštąjį universitetinį architektūros, kraštovaizdžio architektūros  studijų krypties išsilavinimą ar statybos inžinerijos studijų krypties arba kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą;“

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

6.

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas

2025-09-16

1

(35)

 

(19)

 

(1)

Argumentai:

Projekto 3 straipsnio 3 dalies 14 punkte išskiriamas kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdžio nekilnojamasis kultūros paveldas - statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, kurie yra sudėtinė vertingo kultūrinio kraštovaizdžio dalis, o Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2023 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-772 patvirtino Kraštovaizdžio architektūros studijų krypties aprašas.  Atsižvelgiant į tai, tikslinga papildyti Projekto 35 straipsnio 14 dalies 1 punktą, 15 dalies 1 punktą, 16 dalies 1 punktą ir 19 dalies 1 punktą įrašant po žoddžio architektūros žodžius “kraštovaizdžio architektūros”.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 35 straipsnio 19 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) turėti ne žemesnį kaip antrosios pakopos aukštąjį universitetinį istorijos, archeologijos, menotyros, dailės, paveldo, architektūros, kraštovaizdžio architektūros, statybos inžinerijos, chemijos studijų krypties arba kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą;“

 

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Kęstutis Vilkauskas

 

 

 

 

 

 

 

Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė