LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-249

2021-09-29 Nr. 102-P-26

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, Teisinės apsaugos grupės vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė, Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-02-24	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad advokatas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu negali būti paskirtas komisijų nariu, kurių veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad šių komisijų nariai negali dirbti kito darbo, jeigu specialūs tą darbą reglamentuojantys teisės aktai draudžia atskleisti informaciją apie to darbo turinį. Siūlomas reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Visų pirma, manytina, kad siūlomas reguliavimas yra perteklinis, kadangi jeigu specialūs teisės aktai nustatys tam tikrus reikalavimus komisijos nariams, tai šie reikalavimai turės būti taikomi ir advokatams (bus atsižvelgiama į principą lex specialis derogat legi generali, kurio esmė – esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma (žr., pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Antra, neaišku, apie kokius teisės aktus kalbama. Konstitucinis teisinės valstybės principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. Atsižvelgiant į tai, formuluotė „reglamentuojantys teisės aktai“ konkretizuotina.	Pritarti	Įstatymo projektą siūloma atmesti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-02-24	*			2. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas.	Pritarti	Įstatymo projektą siūloma atmesti.
3.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-03-23	*			Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-249 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti	Įstatymo projektą siūloma atmesti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Advokatūra 2021-09-28	1			Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) Nr. IX-2066 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) ir įvertinusi siūlytino teisinio reguliavimo tikslingumą bei poreikį, teikia pastabas nepritardama Projektui dėl toliau nurodytų priežasčių. Projektu siūloma pakeisti Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį nurodant, kad „Advokatas turi teisę <...> Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijų nariu, išskyrus tų komisijų nariu, kurių veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad šių komisijų nariai negali dirbti kito darbo, jeigu specialūs tą darbą reglamentuojantys teisės aktai draudžia atskleisti informaciją apie to darbo turinį <...>“. Projektu siūlytina teisinio reguliavimo iniciatyva siejama su advokato profesinės paslapties apsauga, aiškinamajame rašte nurodant, kad „akivaizdu, jog advokato profesinė veikla yra nesuderinama su kita papildoma veikla, jeigu tą veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad draudžiama dirbti kitą darbą, jeigu specialūs tą darbą reglamentuojantys teisės aktai draudžia atskleisti informaciją apie to darbo turinį, todėl tikslinga patikslinti Įstatymo nuostatas, numatančias advokato teisę Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtam komisijos nariu“. Tokio teisinio reguliavimo įtvirtinimas yra grindžiamas siekiamu teigiamu rezultatu Projekto aiškinamajame rašte pažymint, kad „<...> aiškios įstatymo nuostatos leistų išvengti interesų konfliktų bei praktinio taikymo problemų.“ Atsižvelgiant į Projekto aiškinamajame rašte išdėstytus siūlytino teisinio reguliavimo motyvus, atkreiptinas dėmesys į šiuo metu galiojantį, advokatui ir jo veiklai taikomą teisinį reguliavimą. Advokatui ir jo vykdomai veiklai taikomas teisinis reguliavimas tikslingai apibrėžia advokato elgesio ir veiklos principus, kurių laikymasis užtikrina tinkamą advokato funkcijų atlikimą bei įtvirtina priemonių visumą, leidžiančią advokatui išvengti pašalinės įtakos ar interesų konflikto, advokatui vykdant ne tik advokato profesines pareigas, bet dalyvaujant ir kitose veiklose. Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikdamas profesines pareigas, negali dirbti, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, taip pat šio Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą. Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad advokatui draudžiama imtis veiklos, kuri trukdys tinkamai atlikti advokato profesines pareigas ar suvaržys profesinės veiklos laisvę ir nepriklausomumą kitaip, nei tai nustato Lietuvos advokatūra ar teisės aktai, ar kuri žemins advokato profesijos vardą. Etikos kodekso 7 straipsnio 6 dalis nustato, kad praktikuojantis advokatas, derindamas kitas veiklas su advokato profesine veikla, visuomet privalo laikytis Advokatūros įstatyme nustatytų apribojimų. Pažymėtina ir tai, kad pagal Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 4, 5 punktus advokato veikla yra pagrįsta kliento paslapties neatskleidimo, lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principais. Etikos kodekso 8, 11 straipsnių nuostatos, detalizuojančios šiuos principus, numato advokatui pareigą santykiuose su klientu ir kitais asmenimis veikti taip, kad būtų išvengta advokato klientų arba kliento ir advokato interesų priešpriešos ir nebūtų atskleista advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija. Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalis numato, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog advokatas nesilaikė Advokatūros įstatyme nustatytų apribojimų ir Etikos kodekso reikalavimų už advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Papildomai Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu advokatas pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus Advokatūros įstatyme numatytas išimtis. Vadinasi, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, numatantis advokato veiklos apribojimus, jų išimtis ir taikytinas drausmines priemones, laikytinas nekeliančiu interesų konflikto situacijų advokatų veikloje ir užtikrina, kad advokatas, dalyvaudamas papildomoje veikloje, laikytųsi teisės aktuose įtvirtintų profesinei veiklai ir advokato asmeniui nustatytų elgesio reikalavimų, siekdamas neprarasti teisės vykdyti tiesioginės profesinės veiklos t. y. teikti teisines paslaugas. Advokatų profesinei veiklai vykdyti nustatyti reikalavimai suponuoja išvadą, kad advokato vykdomos kitos veiklos ar užimamos pareigos, kurios nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu, jeigu nėra pažeidžiamas Advokatūros įstatymas, Lietuvos etikos kodekso nuostatos, nediskredituojamas advokato vardas bei nedaroma žala profesinei garbei ir orumui, gali būti suderinamos su advokato profesine veikla. Todėl vertintina, kad Projektu nepagrįstai ketinama apriboti advokatų galimybę dalintis turimomis profesinėmis žiniomis (kompetencija) ir neretai prisidėti prie kokybiškesnio, efektyvesnio ir naudingesnio visuomenei teisinio reguliavimo kūrimo, teisėkūros iniciatyvų ir dalyvauti įvairių formatų komisijų veiklose, kuriose praverčia advokatų turimos teisės taikymo ir aiškinimo žinios. Nepritariamą išvadą (Nr. XIVP-249) dėl Projektu siūlytino teisinio reguliavimo 2021-02-24 pateikė ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, kurioje vertinama, kad „siūlomas reguliavimas yra perteklinis, kadangi jeigu specialūs teisės aktai nustatys tam tikrus reikalavimus komisijos nariams, tai šie reikalavimai turės būti taikomi ir advokatams (bus atsižvelgiama į principą lex specialis derogat legi generali, kurio esmė – esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma (žr., pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą)“. Papildomai Lietuvos advokatūra pažymi, kad Projektu, nustatant perteklinį teisinį reguliavimą, ne tik nepagrįstai siekiama apriboti advokato teisę dalyvauti nurodytų komisijų veikloje, tačiau ir atkreipia dėmesį, kad Projektas parengtas neatsižvelgiant į konstitucines nuostatas, apimančias asmens teisę į darbą bei į konstitucinio asmenų lygybės principo sampratos turinį. Projektu sukuriamos prielaidos skirtingai vertinti asmens teisę ir laisvę rinktis darbą ar veiklą tų advokatų atžvilgiu, kurie įsigaliojus Projektui netektų teisės dalyvauti minėtų komisijų veikloje, ir kurie jau yra paskirti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudarytose komisijų sudėtyse. Atsižvelgiant į tai, Projektas neatitinka pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, taikomo teisėkūros procese, imperatyvaus reikalavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme ir reiškiančio, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. Lietuvos advokatūros įsitikinimu, Projektu siūlytina įtvirtinti nuostata vertintina kaip neproporcingai suvaržanti Advokatūros 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas advokato papildomos veiklos pasirinkimo galimybes, kuomet neegzistuojant objektyvioms aplinkybėms, negalima pateisinti tokio apribojimo siekio, kuriuo būtų paneigiamos asmens teisės ir laisvės bei teisėti interesai, susisiję su advokato vykdomomis veiklomis. Remiantis išdėstytais argumentais, Lietuvos advokatūra nepritaria Projektui ir siūlo Projektą nagrinėsiantiems teisėkūros subjektams, atsižvelgti į šias pateiktas pastabas ir jas įvertinus, nepritarti Projekto įsigaliojimui.	Pritarti	Įstatymo projektą siūloma atmesti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Advokatūra

2021-09-28

Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) Nr. IX-2066 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) ir įvertinusi siūlytino teisinio reguliavimo tikslingumą bei poreikį, teikia pastabas nepritardama Projektui dėl toliau nurodytų priežasčių.

Projektu siūloma pakeisti Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį nurodant, kad „Advokatas turi teisę <...> Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijų nariu, išskyrus tų komisijų nariu, kurių veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad šių komisijų nariai negali dirbti kito darbo, jeigu specialūs tą darbą reglamentuojantys teisės aktai draudžia atskleisti informaciją apie to darbo turinį <...>“.

Projektu siūlytina teisinio reguliavimo iniciatyva siejama su advokato profesinės paslapties apsauga, aiškinamajame rašte nurodant, kad „akivaizdu, jog advokato profesinė veikla yra nesuderinama su kita papildoma veikla, jeigu tą veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad draudžiama dirbti kitą darbą, jeigu specialūs tą darbą reglamentuojantys teisės aktai draudžia atskleisti informaciją apie to darbo turinį, todėl tikslinga patikslinti Įstatymo nuostatas, numatančias advokato teisę Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtam komisijos nariu“. Tokio teisinio reguliavimo įtvirtinimas yra grindžiamas siekiamu teigiamu rezultatu Projekto aiškinamajame rašte pažymint, kad „<...> aiškios įstatymo nuostatos leistų išvengti interesų konfliktų bei praktinio taikymo problemų.“

Atsižvelgiant į Projekto aiškinamajame rašte išdėstytus siūlytino teisinio reguliavimo motyvus, atkreiptinas dėmesys į šiuo metu galiojantį, advokatui ir jo veiklai taikomą teisinį reguliavimą. Advokatui ir jo vykdomai veiklai taikomas teisinis reguliavimas tikslingai apibrėžia advokato elgesio ir veiklos principus, kurių laikymasis užtikrina tinkamą advokato funkcijų atlikimą bei įtvirtina priemonių visumą, leidžiančią advokatui išvengti pašalinės įtakos ar interesų konflikto, advokatui vykdant ne tik advokato profesines pareigas, bet dalyvaujant ir kitose veiklose.

Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikdamas profesines pareigas, negali dirbti, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, taip pat šio Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą. Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad advokatui draudžiama imtis veiklos, kuri trukdys tinkamai atlikti advokato profesines pareigas ar suvaržys profesinės veiklos laisvę ir nepriklausomumą kitaip, nei tai nustato Lietuvos advokatūra ar teisės aktai, ar kuri žemins advokato profesijos vardą. Etikos kodekso 7 straipsnio 6 dalis nustato, kad praktikuojantis advokatas, derindamas kitas veiklas su advokato profesine veikla, visuomet privalo laikytis Advokatūros įstatyme nustatytų apribojimų.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 4, 5 punktus advokato veikla yra pagrįsta kliento paslapties neatskleidimo, lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principais. Etikos kodekso 8, 11 straipsnių nuostatos, detalizuojančios šiuos principus, numato advokatui pareigą santykiuose su klientu ir kitais asmenimis veikti taip, kad būtų išvengta advokato klientų arba kliento ir advokato interesų priešpriešos ir nebūtų atskleista advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija.

Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalis numato, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog advokatas nesilaikė Advokatūros įstatyme nustatytų apribojimų ir Etikos kodekso reikalavimų už advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Papildomai Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu advokatas pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus Advokatūros įstatyme numatytas išimtis.

Vadinasi, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, numatantis advokato veiklos apribojimus, jų išimtis ir taikytinas drausmines priemones, laikytinas nekeliančiu interesų konflikto situacijų advokatų veikloje ir užtikrina, kad advokatas, dalyvaudamas papildomoje veikloje, laikytųsi teisės aktuose įtvirtintų profesinei veiklai ir advokato asmeniui nustatytų elgesio reikalavimų, siekdamas neprarasti teisės vykdyti tiesioginės profesinės veiklos t. y. teikti teisines paslaugas.

Advokatų profesinei veiklai vykdyti nustatyti reikalavimai suponuoja išvadą, kad advokato vykdomos kitos veiklos ar užimamos pareigos, kurios nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu, jeigu nėra pažeidžiamas Advokatūros įstatymas, Lietuvos etikos kodekso nuostatos, nediskredituojamas advokato vardas bei nedaroma žala profesinei garbei ir orumui, gali būti suderinamos su advokato profesine veikla. Todėl vertintina, kad Projektu nepagrįstai ketinama apriboti advokatų galimybę dalintis turimomis profesinėmis žiniomis (kompetencija) ir neretai prisidėti prie kokybiškesnio, efektyvesnio ir naudingesnio visuomenei teisinio reguliavimo kūrimo, teisėkūros iniciatyvų ir dalyvauti įvairių formatų komisijų veiklose, kuriose praverčia advokatų turimos teisės taikymo ir aiškinimo žinios.

Nepritariamą išvadą (Nr. XIVP-249) dėl Projektu siūlytino teisinio reguliavimo 2021-02-24 pateikė ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, kurioje vertinama, kad „siūlomas reguliavimas yra perteklinis, kadangi jeigu specialūs teisės aktai nustatys tam tikrus reikalavimus komisijos nariams, tai šie reikalavimai turės būti taikomi ir advokatams (bus atsižvelgiama į principą lex specialis derogat legi generali, kurio esmė – esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma (žr., pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą)“.

Papildomai Lietuvos advokatūra pažymi, kad Projektu, nustatant perteklinį teisinį reguliavimą, ne tik nepagrįstai siekiama apriboti advokato teisę dalyvauti nurodytų komisijų veikloje, tačiau ir atkreipia dėmesį, kad Projektas parengtas neatsižvelgiant į konstitucines nuostatas, apimančias asmens teisę į darbą bei į konstitucinio asmenų lygybės principo sampratos turinį. Projektu sukuriamos prielaidos skirtingai vertinti asmens teisę ir laisvę rinktis darbą ar veiklą tų advokatų atžvilgiu, kurie įsigaliojus Projektui netektų teisės dalyvauti minėtų komisijų veikloje, ir kurie jau yra paskirti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudarytose komisijų sudėtyse. Atsižvelgiant į tai, Projektas neatitinka pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, taikomo teisėkūros procese, imperatyvaus reikalavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme ir reiškiančio, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų.

Lietuvos advokatūros įsitikinimu, Projektu siūlytina įtvirtinti nuostata vertintina kaip neproporcingai suvaržanti Advokatūros 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas advokato papildomos veiklos pasirinkimo galimybes, kuomet neegzistuojant objektyvioms aplinkybėms, negalima pateisinti tokio apribojimo siekio, kuriuo būtų paneigiamos asmens teisės ir laisvės bei teisėti interesai, susisiję su advokato vykdomomis veiklomis.

Remiantis išdėstytais argumentais, Lietuvos advokatūra nepritaria Projektui ir siūlo Projektą nagrinėsiantiems teisėkūros subjektams, atsižvelgti į šias pateiktas pastabas ir jas įvertinus, nepritarti Projekto įsigaliojimui.

Pritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2021-07-28	1			Teisingumo ministerija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2021 m. liepos 8 d. raštą Nr. S-2021-3600, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-249 (toliau – projektas) siūloma papildyti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį numatant, kad advokatas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali būti paskirtas komisijos nariu, išskyrus tų komisijų nariu, kurių veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad šių komisijų nariai negali dirbti kito darbo, jeigu specialūs tą darbą reglamentuojantys teisės aktai draudžia atskleisti informaciją apie to darbo turinį. Teisingumo ministerija pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. vasario 24 d. išvadoje Nr. XIVP-249 pateiktoms pastaboms. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis tik numato galimybę advokato profesinę veiklą vykdantiems asmenims užsiimti ir tam tikra kita, ne teisinių paslaugų teikimo veikla, t. y. numato išimtį nuostatai, kurioje įvirtinti advokatų veiklos apribojimai (Advokatūros įstatymo 43 straipsnis), tačiau ši nuostata, analizuojant ją sistemiškai su kitomis Advokatūros įstatymo normomis ir atsižvelgiant į jos tikslą, nenustato absoliučios teisės vykdyti paminėtas papildomas veiklas. Tais atvejais, kai tam tikrų komisijų nariams įstatyminis teisinis reguliavimas numato ribojimus vykdyti kitas veiklas, tokios taisyklės taikytinos visiems komisijos nariams, t. y. ir advokatams. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta išimčių, leidžiančių nepaisyti specialiosiose nuostatose nustatytų reikalavimų, priešingai – Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nukreipia į tą specialųjį reguliavimą. Projekto aiškinamajame rašte taip pat pažymėta, kad “minėta nuostata iš esmės yra bendro pobūdžio taisyklė ir nesuteikia advokatams galimybės įgyti teisę teikti šiame straipsnyje nurodytas paslaugas nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių šių paslaugų suteikimą”. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teisinis reguliavimas yra aiškus ir pakankamas, todėl Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies papildymas nėra tikslingas. Taip pat pastebėtina, kad projektu siūloma nuostata suformuluota gramatiškai neteisingai ir kelia abejonių teisės technikos aspektu. Jeigu siekiama numatyti, kad tik advokatai negali Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirti tam tikrų komisijų (tų, kurių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra numatytas draudimas nariui dirbti kitą darbą, kuriam taikomi draudimai atskleisti informaciją apie jį) nariais, tokia nuostata turėtų būti įtvirtinama būtent nurodytuose specialiuosiuose, komisijų veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose, o ne Advokatūros įstatyme. Papildomai akcentuotina, kad teisinio reguliavimo pakeitimai turi būti atliekami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą tikslą sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (3 straipsnio 1 dalis) ir vadovaujantis, be kita ko, teisėkūros efektyvumo, sistemiškumo principais. Nėra suprantama, kodėl siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama išskirti tik vieną asmenų grupę – advokatus ir apriboti tik jų galimybę būti paskirtiems tam tikrų komisijų nariais. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kitas veiklas vykdantiems ar kitas pareigas užimantiems asmenims taip pat yra taikomi reikalavimai, susiję su konfidencialumu, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už naudojamos informacijos ir dokumentų konfidencialumą (3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme numatyta, kad ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą civilinio ginčo mediacijos ir su ja susijusią informaciją, jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip (17 straipsnio 1 dalis). Taigi, jeigu siekiama Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudaromų komisijų nariams nustatyti tam tikrus reikalavimus ar ribojimus, jie turi būti nustatomi ir taikomi horizontaliai visiems komisijų nariams, atitinkamai atliekant minėtų komisijų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, pavyzdžiui, projektu siūlomo turinio nuostatas įtraukiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 27 straipsnį.	Pritarti	Įstatymo projektą siūloma atmesti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2021-07-28

Teisingumo ministerija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2021 m. liepos 8 d. raštą Nr. S-2021-3600, teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-249 (toliau – projektas) siūloma papildyti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį numatant, kad advokatas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali būti paskirtas komisijos nariu, išskyrus tų komisijų nariu, kurių veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad šių komisijų nariai negali dirbti kito darbo, jeigu specialūs tą darbą reglamentuojantys teisės aktai draudžia atskleisti informaciją apie to darbo turinį.

Teisingumo ministerija pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. vasario 24 d. išvadoje Nr. XIVP-249 pateiktoms pastaboms. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis tik numato galimybę advokato profesinę veiklą vykdantiems asmenims užsiimti ir tam tikra kita, ne teisinių paslaugų teikimo veikla, t. y. numato išimtį nuostatai, kurioje įvirtinti advokatų veiklos apribojimai (Advokatūros įstatymo 43 straipsnis), tačiau ši nuostata, analizuojant ją sistemiškai su kitomis Advokatūros įstatymo normomis ir atsižvelgiant į jos tikslą, nenustato absoliučios teisės vykdyti paminėtas papildomas veiklas. Tais atvejais, kai tam tikrų komisijų nariams įstatyminis teisinis reguliavimas numato ribojimus vykdyti kitas veiklas, tokios taisyklės taikytinos visiems komisijos nariams, t. y. ir advokatams. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta išimčių, leidžiančių nepaisyti specialiosiose nuostatose nustatytų reikalavimų, priešingai – Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nukreipia į tą specialųjį reguliavimą. Projekto aiškinamajame rašte taip pat pažymėta, kad “minėta nuostata iš esmės yra bendro pobūdžio taisyklė ir nesuteikia advokatams galimybės įgyti teisę teikti šiame straipsnyje nurodytas paslaugas nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių šių paslaugų suteikimą”. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teisinis reguliavimas yra aiškus ir pakankamas, todėl Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies papildymas nėra tikslingas.

Taip pat pastebėtina, kad projektu siūloma nuostata suformuluota gramatiškai neteisingai ir kelia abejonių teisės technikos aspektu. Jeigu siekiama numatyti, kad tik advokatai negali Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirti tam tikrų komisijų (tų, kurių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra numatytas draudimas nariui dirbti kitą darbą, kuriam taikomi draudimai atskleisti informaciją apie jį) nariais, tokia nuostata turėtų būti įtvirtinama būtent nurodytuose specialiuosiuose, komisijų veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose, o ne Advokatūros įstatyme.

Papildomai akcentuotina, kad teisinio reguliavimo pakeitimai turi būti atliekami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą tikslą sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (3 straipsnio 1 dalis) ir vadovaujantis, be kita ko, teisėkūros efektyvumo, sistemiškumo principais. Nėra suprantama, kodėl siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama išskirti tik vieną asmenų grupę – advokatus ir apriboti tik jų galimybę būti paskirtiems tam tikrų komisijų nariais. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kitas veiklas vykdantiems ar kitas pareigas užimantiems asmenims taip pat yra taikomi reikalavimai, susiję su konfidencialumu, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už naudojamos informacijos ir dokumentų konfidencialumą (3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme numatyta, kad ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą civilinio ginčo mediacijos ir su ja susijusią informaciją, jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip (17 straipsnio 1 dalis). Taigi, jeigu siekiama Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudaromų komisijų nariams nustatyti tam tikrus reikalavimus ar ribojimus, jie turi būti nustatomi ir taikomi horizontaliai visiems komisijų nariams, atitinkamai atliekant minėtų komisijų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, pavyzdžiui, projektu siūlomo turinio nuostatas įtraukiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 27 straipsnį.

Pritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje išsakytus argumentus, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-249 atmesti.

Argumentai: siūlomas reguliavimas yra perteklinis ir netikslingas, nes jeigu specialūs, komisijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustatys tam tikrus reikalavimus ar ribojimus komisijos nariams, tokie reikalavimai bus taikomi ir advokatams.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė