LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

„DĖL VALSTYBINĖS KALBOS POLITIKOS 2023–2030 METŲ GAIRIŲ“ PROJEKTO nr. xivp-2684

2023-06-07  Nr. 106-P-23

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja I. Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, S. Lengvinienė, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Pietkiewicz, E. Pupinis, E. Rudelienė, V. Targamadzė.

Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, D. Žegunė, padėjėja G. Petrauskaitė.

Kiti asmenys: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė V. Meiliūnaitė, VLKK narė V. Zubaitienė, Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos pirmininkė G. Blažienė, Vilniaus universiteto Teisėkūros skyriaus vyr. teisininkė V. Raslanaitė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė-Villanueva Svensson, VU Filologijos fakulteto profesorė L. Vaicekauskienė, VU Filologijos fakulteto asistentas dr. V. Vukotic, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vyr. specialistė E. Bagdanavičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-05				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.    Seimo nutarimu, kurio projektas teikiamas, tvirtinamų Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių (toliau – gairės) nuostatos, kuriomis perteikiamas galiojantis teisinis reguliavimas, suderintinos su aktualios redakcijos atitinkamų teisės aktų nuostatomis, tikslintinos nuorodos į konkrečius tų teisės aktų straipsnius, jų dalis, punktus. Pavyzdžiui: gairių 39 punkte nuoroda turėtų būti teikiama į Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 12, o ne 13, punktą; 41.1 papunktyje vietoj „administracinių teisės pažeidimų“ įrašytina „administracinių nusižengimų “; 81.5 papunkčio nuostata ne visiškai atitinka Švietimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, į kurią daroma nuoroda; 87.3.2 papunktyje netiksliai perteiktas Švietimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, arba pateikta netiksli nuoroda; 89 punktas papildytinas nuoroda į įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nes būtent juo, o ne Pilietybės įstatymu, yra reglamentuojamos leidimų nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo sąlygos.	Pritarti	Pasiūlymas: Projekto 24 punktą išdėstyti taip: „39 24. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (7 straipsnio, 13 12 punktas), valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė savivaldybėse perduota savivaldybių kalbos tvarkytojams.“ Projekto 23.1 punktą išdėstyti taip: „41 23.1. nagrinėja jos įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių teisės pažeidimų nusižengimų bylas;“. 81.5 punktą siūloma išbraukti. Projekto 69.3.2 punktą išdėstyti taip: „87 69.3.2. jo įgaliota institucija organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį, jei lietuvių kalbos mokėjimo lygis nėra patvirtintas pažymėjimu, gautu iš pagal įstatymą registruotos lituanistinės mokyklos, ar pažymėjimu, patvirtinančiu lietuvių kalbos mokėjimą pagal A1–B2 lygį (25 straipsnio 4 dalis).“ Projekto 71 punktą išdėstyti taip:  „89 71. Valstybinės kalbos egzaminą laiko kandidatai, norintys gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje (Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, 53 straipsnio 6 dalis), taip pat siekiantys įgyti Lietuvos pilietybę (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, 18 straipsnio 1 dalies 3 puktas; 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 19 straipsnio 3 dalies 3 punktas).“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-05				2.    Seimo nutarimu tvirtinamas šio nutarimo priedas yra teisės akto sudedamoji dalis, todėl jo projektas taip pat turėtų būti parengtas laikantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos reikalavimų. 2.1.   Gairėse pateikiamos nuorodos į įstatymų straipsnius, jų dalis, punktus rašytinos pagal šių rekomendacijų 83 punkte išdėstytą taisyklę ir pateiktą pavyzdį (t. y., pavyzdžiui, „30 straipsnio 2 dalies 1 punktas“, o ne „30 str., 2,1“). 2.2.   Gairių tekste neturėtų būti vartojami neįvesti trumpiniai (pavyzdžiui, gairių 59 punkte vartojamas trumpinys „KTU“, 60 punkte, 62.7, 62.9 papunkčiuose – „Kalbos komisija“, 61.4 papunktyje – „LKI“).	Pritarti	Redakcinės pastabos

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvių kalbos draugija 2923-06-02			129	Lietuvių kalbos draugija (toliau – LKD) dėkoja Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių (toliau – Gairės) projekto rengėjams už galimybę susipažinti su šio dokumento tekstu. Gairių projektas buvo išsiųstas LKD renkamųjų organų nariams ir skyrių vadovams. Gauta įvairių pastabų: dėl dokumento krypties bei paskirties, kai kurių pastraipų turinio, taip pat dėl faktinės informacijos, vartojamų sąvokų paaiškinimo, stiliaus, kitų kalbinės raiškos dalykų. Šiame rašte, nesileidžiant į smulkius teksto taisymus, pateikiamos apibendrintos pastabos. BENDRIEJI DALYKAI 1. Palaikome projekto rengėjų nuostatą akcentuoti valstybinės lietuvių kalbos vienijamąją pilietinės tautos funkciją. Pritariame nuostatoms užtikrinti visavertį valstybinės lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje terpėje, sutvarkyti valstybinės lietuvių kalbos teisinę bazę. 2. Abejojame dėl formuluotės, kaip projekte įterpiamas tarptautinis kontekstas (2 straipsnis). Karas Ukrainoje neabejotinai yra šiuo metu aktualiausias tarptautinio konteksto veiksnys, turintis įtakos ne tik Lietuvos valstybės, bet ir valstybinės lietuvių kalbos politikos pokyčiams, tačiau projekte tai paminėta taip paviršutiniškai, skubotai, dirbtinai, kad, manome, geriau būtų to intarpo (pirmojo sakinio) atsisakyti. Kas kita būtų valstybinės lietuvių kalbos politikos pokyčius, nulemtus karo Ukrainoje, plačiau, konkrečiau pakomentuoti atskiroje pastraipoje. 3. Siūlytume tiksliau, konkrečiau apibrėžti aktualias Gairėse vartojamas sąvokas (pvz., kalbos korpusas, kalbos globa, kalbos priežiūra). 4. Nesame tikri, ar reikėtų Gairėse skirtingo aktualumo ir nevienodos aprėpties uždavinius iškelti kaip lygiaverčius ilgalaikio laikotarpio (2023–2030 m.) uždavinius. Pritariame siekiams užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimą ir deramą jos kokybę moksle ir aukštajame moksle (141 straipsnis), skaitmeninėje erdvėje ir viešuosiuose užrašuose (142 straipsnis). Tačiau esame linkę manyti, kad diskusijos dėl mergaičių ir moterų pavardžių modernizavimo (149 straipsnis), dėl lyčiai jautrios kalbos reglamentavimo bei žemosios leksikos toleravimo (152 straipsnis) yra ne tokios pat svarbos dalykai, kaip anksčiau minėtieji, todėl vargu ar verta juos pateikti kaip atskirus ilgalaikio laikotarpio uždavinius. Nemanome, kad šiuo metu svarbiausi visuomenės nuomonės tyrimai būtų dėl žemosios leksikos toleravimo žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose (51.3 straipsnis), dėl tautybei, rasei, lyčiai jautrios kalbos reglamentavimo (51.4 straipsnis). Žinoma, jie būtų įdomūs, neabejotinai atkreiptų žiniasklaidos dėmesį į kalbininkus, tačiau, atsižvelgiant į projekto tekste akcentuojamą valstybinės lietuvių kalbos mokymą(si) ir vartojimą, jos kokybę, plėtrą skaitmeninėje erdvėje, pagrindiniai tyrimai turėtų būti nukreipti būtent į pastarąsias valstybinei lietuvių kalbai svarbiausias sritis. 5. Abejotina formuluotė dėl savivaldybių kalbos tvarkytojų galimybių gerinti žiniasklaidos kalbos kokybę (48.2 straipsnis). Siūlytume nurodyti, kad už žiniasklaidos kalbos kokybę tiesiogiai atsakingi žiniasklaidos priemonių vadovai, jose dirbantys kalbos redaktoriai, patys žurnalistai. 6. Kalbos tvarkytojų siūlymu grąžintina nuostata, kad Registrų centre registruojamų įmonių pavadinimus privalu derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 7. Taip pat kalbos tvarkytojų siūlymu valstybinės kalbos taisyklingumo reikalavimą reikėtų įtraukti į Valstybės politikų elgesio kodeksą, Seimo statutą, savivaldybių tarybų veiklos reglamentus. 8. Kalbos tvarkytojų siūlomas papildymas (147 straipsnis): „Lietuvos istorijos ir kalbos istorijos, kraštotyros kurso integravimas ir aktualizavimas, įtraukiant ir (ar) išplečiant temas, susijusias su praeities kartų, asmenybių (dauguma primirštų ar visai užmirštų) veiklos, kovos už lietuvybę akcentais.“ 9. Projekte dažnai minimi santykiai su visuomene, diskusijos su visuomene, tačiau visai neminimos visuomeninės organizacijos. Manytume, kad Gairėse keliamus uždavinius, numatomus tyrimus ir pan. būtų geriau sieti ne su abstrakčia visuomene, bet su konkrečiomis visuomenės grupėmis, visuomeninėmis organizacijomis. 10. Apskritai Gairių tekste pageidautina daugiau pasitikėjimo valstybine lietuvių kalba ir ją vartojančia, tiriančia, prižiūrinčia kalbine bendruomene, orientavimosi į gerąją visuomenės ir mokslo bendruomenės patirtį, rėmimosi ja, patirties sklaidos. Naujasis Gairių tekstas labai ilgas ir tai kelia abejonių, ar jame deramai išryškinti esminiai, sisteminiai, strateginiai dalykai, ar jų neužgožia vienadienės aktualijos. FAKTINĖ INFORMACIJA IR KALBINĖ RAIŠKA 1. Tikslintina informacija dėl „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“. Projekte rašoma, kad „šiuolaikinės kalbos būklės neatitinka 1994 m. autorių kolektyvo išleista „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“: jos iliustracinė medžiaga moraliai pasenusi, bet kartojami šiek tiek pataisyti ir papildyti leidimai“ (68.3 straipsnis). Portalo iBiblioteka duomenimis, paskutinis šios gramatikos leidimas (4-asis pataisytas) pasirodė 2006 m., tad teiginys apie kartojamus leidimus yra senstelėjęs. 2. Reikėtų paaiškinti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ ir rengiamo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ santykį. Gairių projekte rašoma: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimai (2021 m. paskelbtas 8-asis; pirmas leidimas 1954 m.) per mažai atnaujinami aktualiais žodžiais, kuriuos liudija tekstynai, duomenų bazės ir kitos kalbos stebėsenos priemonės“ (68.1 straipsnis). Kyla klausimų, kiek ilgai bus atnaujinamas „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, ar ateityje kaip lygiaverčiai funkcionuos abu žodynai ir kt. 3. Dokumento tekste reikėtų vengti naujakalbės štampų: mokslo ir kultūros lauko dalyvių (11 straipsnis), vaizdingų posakių: aklavietėje liko (26.3 straipsnis) ir kt., dviprasmiškų formuluočių: Esant per lėtam lietuvių kalbos įsitvirtinimui skaitmeninėje terpėje, iškyla pavojus skaitmeniniam kalbos išnykimui ir intelektinei degradacijai  (70 straipsnis). Visas dokumento tekstas turėtų būti suvienodintas stiliaus požiūriu. Dabartinis teksto variantas nėra stilistiškai vientisas, akivaizdu, kad atskiros dalys rengtos skirtingų žmonių. Viliamės, kad galutinis dokumento tekstas bus iš esmės apsvarstytas turinio ir formos požiūriu, o parengtos Gairės reikšmingai prisidės prie valstybinės lietuvių kalbos politikos tobulinimo ir plėtros.	Atsižvelgti	Pasiūlymas: Projektą papildyti nauju 129 punktu ir jį išdėstyti taip: “129. Svarbu skatinti kalbos specialistų darbą su visuomeninėmis organizacijomis ir tikslinėmis visuomenės grupėmis: žurnalistais, vertėjais, redaktoriais, mokytojais ir kt.”

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti				Pasiūlymo turinys		Komiteto nuomonė		Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2023-05-29				Teigiamai vertintina tai, kad teikiamame Seimo nutarimo projekte (toliau – Projektas) remiamasi Konstitucija, be kita ko, aiškinant jos 14 straipsnį, atskleistu konstitucinio valstybinės kalbos principo turiniu (Projekto 28 punktas).              Pažymėtina, kad šis turinys dar gali būti papildytas naujais aktualiais aspektais, nes Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nagrinėjamos dvi konstitucinės justicijos bylos pagal 2022 m. pabaigoje gautų dviejų pareiškėjų prašymus ištirti, be kita ko, Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo konkrečių nuostatų atitiktį Konstitucijai, įskaitant jos 14 straipsnį.             Itin sveikintinas ir konstitucinės vertybės – valstybinės kalbos – statuso įgyvendinimui svarbus uždavinys – „sistemiškai atnaujinti visą teisinę bazę išlaikant pagrindinį principą: nesiaurinti valstybinės kalbos vartojimo sričių“ po to, kai bus priimtas Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas (36 punktas) – būtent dėl valstybinės kalbos vartojimo sričių nesiaurinimo principo išlaikymo.              Pateikiame tik keletą pasiūlymų dėl Projekto formuluočių:             – apibrėžiant kalbos politikos sąvoką (7 punktas) teigiama, kad tai – „idėjų, įstatymų, reglamentų, taisyklių ir praktinės veiklos visuma <...>“. Kadangi taisyklės išdėstytos ir įstatymuose, ir reglamentuose, o įstatymai ir reglamentai yra tik dvi teisės aktų rūšys iš galimos didelės šių aktų įvairovės, dėl „įstatymų, reglamentų, taisyklių“ pastebėtina, kad jie tik fragmentiškai apibūdina norminį sąvokos „kalbos politika“ elementą. Siekiant, kad šio elemento apibūdinimas būtų šiek tiek išsamesnis, siūlytina jį patikslinti, įrašant žodį „kitų“: „įstatymų, reglamentų, kitų taisyklių“;             – apibrėžiant kalbos planavimo sąvoką (9 punktas) siūlytina nevartoti senstelėjusio termino „valdžios organai“, o jį pakeisti ne vienoje Projekto vietoje sutinkamu „valstybės institucijos ir įstaigos“ ar pan.;             – kadangi vartojami žodžiai „įstatymus ir jų pataisas“ (Projekto 34 punktas), siūlytina taip pat formuluoti ir kituose punktuose, įterpiant „jų“: „įstatymus ar jų pataisas“ (37 punktas), „įstatymai ir jų pataisos“ (45 punktas).		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 4,4 punktą išdėstyti taip: „7 4.4. Kalbos politika – idėjų, įstatymų, reglamentų, kitų taisyklių ir praktinės veiklos visuma, skirta valstybės numatytiems kalbos ir jos vartojimo pokyčiams pasiekti ar išlaikyti status quo.“ Projekto 4.6 punktą išdėstyti taip: „9 4.6. Kalbos planavimas – išankstinio plano sudarymas numatant, kokias kalbos funkcijas plėtoti, diegti naujų ir kokių atsisakyti, kokius nustatyti tarpusavio santykius tarp jau vartojamų ar dar siekiamų vartoti kalbų, kokių pakitimų daryti kalbos raiškoje, kaip organizuoti kalbos ar kalbų mokymą ir mokymąsi. Kalbos planavimas yra valdžios organų institucijų prerogatyva, nes jo įgyvendinimas susijęs su įstatymų bazės reguliavimu ir valstybės finansavimu, tačiau inicijuoti pokyčius gali ir įstaigos, organizacijos bei pavieniai asmenys.  Projekto 22.3 punktą išdėstyti taip: „37 22.3. Prieš priimant valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančius įstatymus ar jų pataisas, įvertinti teikiamų naujovių poveikį lietuvių kalbos sistemai, vartojimo tradicijai ir savitumui.“ Projekto 27 punktą išdėstyti taip: „45 27. Vis dar operatyviai ir kvalifikuotai neįvertinamas politinių sprendimų poveikis lietuvių kalbai ir jos vartotojams, kai kurie nutarimai, įstatymai ir jų pataisos priimamos nenustačius teikiamų naujovių įtakos lietuvių kalbos sistemai, vartojimo tradicijai ir savitumui.“  Projekto 33.1 punktą išdėstyti taip: „51 33.1. prieš priimant nutarimus, įstatymus, jų pataisas, operatyviai ir kvalifikuotai įvertinti jų poveikį lietuvių kalbos sistemai, vartojimo tradicijai ir savitumui;“
2.	LR Kultūros ministerija 2023-05-31				Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjusi 2023 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pateiktą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių“ projektą Nr. XIVP-2684 (toliau – Gairių projektas), informuoja, kad pritaria parengtam Gairių projektui ir pastabų bei pasiūlymų neturi.		Pritarti
3.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			2	Atsakydamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjos Linos Vingrytes 2023 m. gegužės 18 d. el. laišku atsiųstą prašymą, Lietuvių kalbos institutas teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl ,,Valstybines kalbos politikos 2023-2030 metų gairių" projekto Nr. XIVP-2684. Teikiamos pastabos ir pasiūlymai buvo apsvarstyti 2023 m. gegužės 31 d. Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos posėdyje. 1. 2 punktas pradedamas teiginiu: „Rengiant Gaires ypatingomis tarptautinės politikos sąlygomis – Ukrainai kovojant dėl valstybės vientisumo, akcentuojama vienijamoji valstybinės kalbos funkcija.“ Siūloma dokumente vengti emocinės konotacijos. Be to, valstybės vientisumo (ir stabilumo) išlaikymas šiandien yra aktualus ne vien Ukrainai. Svarstytina, ar apskritai dokumente reikia nurodyti, kokiomis sąlygomis jis buvo parengtas. Galbūt neutralesnė būtų tokia formuluotė: „Atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą, akcentuojama <...>“?		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 2 punktą išdėstyti taip: „2. Atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą (karą Ukrainoje, migracijos tendencijas ir kt.), Rengiant Gaires ypatingomis tarptautinės politikos sąlygomis – Ukrainai kovojant dėl valstybės vientisumo, akcentuojama vienijamoji valstybinės kalbos funkcija. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Lietuvos valstybę kuria pilietinė tauta: ją sudaro visi Lietuvos piliečiai nepriklausomai nuo tautybės. Svarbiausiu Lietuvos piliečius vienijančiu veiksniu laikant lietuvių kalbą ir kultūrą, formuojami tikslai ir uždaviniai, kuriais siekiama, kad ši kalba atitiktų visus viešosios kalbinės komunikacijos poreikius ir užtikrintų sklandų valstybės ir visuomenės bendravimą.“
4.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			4.1	2. Siūloma atsisakyti 4 punkte skliaustuose nurodyto alternatyvaus termino („Bendrinė (standartinė) lietuvių kalba <...>“), nes dokumentuose terminų sinonimija vengtina, be to, terminai bendrinė kalba ir standartinė kalba nėra absoliutieji sinonimai, remiantis pastovumo kriterijumi vartotinas vienas terminas – bendrinė kalba.		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 4.1 punktą išdėstyti taip: „4.1. Bendrinė (standartinė) lietuvių kalba – istoriškai, politiškai ir kultūriškai susaistytos Lietuvos visuomenės ir lietuviakalbės išeivijos vartojama, kuriama, valstybės mastu kryptingai tvarkoma ir kodifikuojama kalbos atmaina, skirta viešojo gyvenimo reikmėms.“
5.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			11.1	3. Pastaba dėl 24.1 papunkčio: Ar tik valstybinėse ir savivaldybių įstaigose bus vartojama valstybinė lietuvių kalba? Kaip bus kitose Lietuvos Respublikoje veikiančiose įstaigose? Siūloma 24.1 papunktį suderinti su Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu.		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 11.1 punktą išdėstyti taip: „24 11. Ankstesnėse valstybinės kalbos politikos 2003–2008, 2009–2013, 2018–2022 metų gairėse keitėsi kai kurios nuostatos ir principai, tačiau išliko pagrindiniai uždaviniai, kurie aktualūs ir 2023–2030 metų gairėms: 24 11.1. užtikrinti valstybinės kalbos vartojimą Lietuvos Respublikoje veikiančiose valstybinėse ir savivaldybių institucijose,  įstaigose, įmonėse ir organizacijose;“
6.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			12.3	4. 25.3 papunktyje „lietuvių kalbos mokymo turiniu ir būdais gerinti tarptautinius moksleivių raštingumo reitingus“ siūloma gerinti ne reitingus, o pasiekimus, t. y. papunktį išdėstyti taip: „lietuvių kalbos mokymo turiniu ir būdais gerinti lietuvių kalbos mokymosi pasiekimus“ arba „Užtikrinti lietuvių kalbos ugdymo kokybę visose Lietuvos mokyklose.“		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 12.3 punktą išdėstyti taip: „25 12. Išlaikant šiuos tradicinius uždavinius, 2023–2030 metų gairėse aktualinami dar tokie uždaviniai: <...> 25 12.3. lietuvių kalbos mokymo turiniu ir būdais gerinti tarptautinius moksleivių raštingumo reitingus pasiekimus,  užtikrinti lietuvių kalbos ugdymo kokybę visose Lietuvos mokyklose;“
7.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			13.3	5. 26.3 papunktyje „iš įgyvendintų kalbos korpuso srities uždavinių minėtinas didesnis kalbos duomenų skaitmeninimo lygis, terminijos tvarkybos progresas, reikšmingi poslinkiai norminant rašybą <...>“ siūloma atsisakyti frazės „terminijos tvarkybos progresas“, nes jis nėra paremtas faktais ir neatitinka tikrovės.		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 13.3 punktą išdėstyti taip: „26 13. Vertinant 2018–2022 metų gairėse iškeltų uždavinių įgyvendinimą konstatuotina, kad: <...> 26 13.3. iš įgyvendintų kalbos korpuso srities uždavinių minėtinas didesnis kalbos duomenų skaitmeninimo lygis, nusistovėjusi terminijos tvarkyba progresas, reikšmingi poslinkiai norminant rašybą, skyrybą ir tartį, tačiau dėl nepalankių mokslo darbų vertinimo ir finansavimo principų per lėtai rengiamas „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“, aklavietėje liko mokslinės gramatikos rengimas;“
8.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			13.4	6. 26.4 papunktyje formuluotę „kalbos mokymo srityje nepakankamai sprendžiama problema dėl prastų lietuvių kalbos mokymo(si) rezultatų, ypač nelietuviškose mokyklose“ siūloma tikslinti taip: „kalbos mokymo srityje nepakankamai sprendžiama problema dėl prastų lietuvių kalbos mokymo(si) rezultatų, ypač mokyklose ne lietuvių mokomąja kalba.“		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 13.4 punktą išdėstyti taip:  „26 13.4. kalbos mokymo srityje nepakankamai sprendžiama problema dėl prastų lietuvių kalbos mokymo(si) rezultatų, ypač nelietuviškose mokyklose ne lietuvių ugdomąja kalba. Klostosi nepalañkios lietuvių kaip dėstomosios kalbos padėties aukštojo mokslo sistemoje ir mokslo kalbos raidos sąlygos.“
9.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			32.4	7. 50.4 papunktyje „dėl tautybei, rasei, lyčiai jautrios kalbos reglamentavimo“ siūloma įterpti žodį negaliai (kalbėjimas apie negalią yra reikšmingas jautrios kalbos komponentas) (plg. siūlymą dėl 151 punkto).		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 32.4 punktą išdėstyti taip: „50 32. Kad būtų įvertintas poveikis valstybei, piliečiams ir atitinkamoms visuomenės grupėms, tarp jų tautinėms mažumoms, imigrantams ar reemigrantams, ir numatytos kalbos vartojimo tendencijos, reikia organizuoti nuolatinę visuomenės nuomonės stebėseną aktualiais klausimais. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, siekdama dialogo su visuomene, turi skatinti tokius visuomenės nuomonės tyrimus: <...> 50 32.4. dėl tautybės, rasės, lyties, negalios atžvilgiu jautrios kalbos reglamentavimo.“
10.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			41	8. ELE projektas yra pasibaigęs, todėl siūloma paskutinį 59 punkto sakinį formuluoti būtuoju laiku: „Lietuvių kalbai išlikti skaitmeninėje terpėje svarbus ES finansuotas 2021–2022 m. projektas „Europos kalbų lygybė“ (ELE), kurio tikslas – parengti programą, kuri būtų strateginė mokslinių tyrimų, inovacijų ir jų įgyvendinimo darbotvarkė bei aiškus veiksmų planas, kaip iki 2030 m. pasiekti skaitmeninę Europos kalbų lygybę“.		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 41 punktą išdėstyti taip: „59 41. <…>  Lietuvių kalbai išlikti skaitmeninėje terpėje svarbus ES finansuojamastas 2021–2022 m. projektas „Europos kalbų lygybė“ (ELE), kurio tikslas – parengti programą, kuri būtų strateginė mokslinių tyrimų, inovacijų ir jų įgyvendinimo darbotvarkė bei aiškus veiksmų planas, kaip iki 2030 m. pasiekti skaitmeninę Europos kalbų lygybę.“
11.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				9. 60 punkte ir 62.7, 62.9 papunkčiuose institucijos pavadinimas Kalbos komisija keistinas į Valstybinė lietuvių kalbos komisija.		Pritarti
12.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			43.7	10. Siūloma 61.7 papunktį papildyti taip: „Leksikos normas teikia „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, leidžiamas tradiciniais ir elektroniniais leidimais: 2021 m. paskelbtas 8-asis pataisytas ir papildytas leidimas bei elektroninė versija USB atmintuke; nuo 2011 m. žodynas skelbiamas internete, versija atnaujinta 2021 m. ir pateikta lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“.		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 43.7 punktą išdėstyti taip: „61 43.7. Leksikos normas teikia „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, leidžiamas tradiciniais ir elektroniniais leidimais: 2021 m. paskelbtas 8-asis pataisytas ir papildytas leidimas bei elektroninė versija USB atmintuke; nuo 2011 m. žodynas skelbiamas internete, versija atnaujinta 2021 m.  ir pateikta lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba.“
13.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			43.8	11. 61.8 papunktyje reikėtų išbraukti žodžių junginį „vartotojų nuomonę“, kadangi į ją, rengiant „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“, atsižvelgiama pagal galimybes. Papunkčio pabaigoje siūloma pridurti sakinį: „Žodynas prieinamas lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“.		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 43.8 punktą išdėstyti taip: „61 43.8. Keletą dešimtmečių LKI rengiamas „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“, jis nuo 2013 m. dalimis skelbiamas internete. Šis žodynas atspindi šiuolaikinę leksiką ir taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną. Rengiant žodyną, atsižvelgiama į kintančią kalbos padėtį, žinių visuomenės poreikius, prestižinės kalbos vartojimo sritis, naujausius tyrimų bei norminimo rezultatus, vartotojų nuomonę. Žodynas prieinamas lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba.“
14.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			44.2	12. Netikslu teigti, kad leksika iš „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno“ keliama į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“, todėl siūloma 62.2 papunkčio sakinį „Bendrinei kalbai tinkama leksika iš jo keliama į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“ performuluoti taip: „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“ yra vienas iš „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ leksikos šaltinių.“		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 44.2 punktą išdėstyti taip: „62 44.2. LKI kuriamas ir nuolat pildomas „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“, iš kurio matyti naujausi lietuvių kalbos leksikos vartojimo pokyčiai ir polinkiai. Tai ne tik patogus išteklius kalbos normintojams ir vartotojams, bet ir daug galimybių teikianti priemonė korpusui įvairiais lygmenimis atnaujinti. Bendrinei kalbai tinkama leksika iš jo keliama į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“ „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“ yra vienas iš „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ leksikos šaltinių. Paskutinių dešimtmečių viešosios rašytinės kalbos naujoves atspindi „Naujųjų skolinių duomenų bazė“: ja remiantis galima vertinti skolinių vartosenos polinkius.“
15.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			44.2	13. Siūloma išbraukti 62.2 papunkčio sakinį „Paskutinių dešimtmečių viešosios rašytinės kalbos naujoves atspindi „Naujųjų skolinių duomenų bazė“: ja remiantis galima vertinti skolinių vartosenos polinkius“, kadangi „Naujųjų skolinių duomenų bazė“ mažai atnaujinama, plg. internetinėje bazės svetainėje teikiamą informaciją: „Pagrindiniai NSDB duomenys buvo sukaupti vykdant VLKK remiamą projektą Naujųjų lietuvių kalbos svetimžodžių vartosenos tyrimas: 1998–2008 (projektas vykdytas 2007–2010 m. Lietuvių kalbos institute; vadovė Loreta Vaicekauskienė, pagrindiniai dalyviai – Jurgita Girčienė, Rita Miliūnaitė, Rasuolė Vladarskienė, dalį laiko dirbo Giedrius Tamaševičius, Skaistė Aleksandravičiūtė, Agnė Kalninytė). LKI skyrus papildomą finansavimą, tuo metu suprogramuota vidinio naudojimo bazė duomenims įvesti. Internetinė NSBD sukurta 2013 m. Ankstesnis duomenynas gerokai papildytas ir pildomas toliau. Pagrindiniai rengėjai: Loreta Vaicekauskienė (red.) ir Laima Nevinskaitė; pradiniu etapu dirbo Skaistė Aleksandravičiūtė ir Giedrius Tamaševičius“ (žr. http://nsdb.sociolingvistika.lt/apie-baze.htm).		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 44.2 punktą išdėstyti taip: 62 44.2. LKI kuriamas ir nuolat pildomas „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“, iš kurio matyti naujausi lietuvių kalbos leksikos vartojimo pokyčiai ir polinkiai. Tai ne tik patogus išteklius kalbos normintojams ir vartotojams, bet ir daug galimybių teikianti priemonė korpusui įvairiais lygmenimis atnaujinti. Bendrinei kalbai tinkama leksika iš jo keliama į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“ „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“ yra vienas iš „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ leksikos šaltinių. Paskutinių dešimtmečių viešosios rašytinės kalbos naujoves atspindi „Naujųjų skolinių duomenų bazė“: ja remiantis galima vertinti skolinių vartosenos polinkius.“
16.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			44.5	14. Siūloma tikslinti 62.5 papunktį ir pirmuosius du jo sakinius išdėstyti taip: „LKI informacinėje sistemoje „E. kalba“ pateikiami suskaitmeninti anksčiau išleisti ir naujai rengiami vienakalbiai ir dvikalbiai lietuvių kalbos žodynai. Ši sistema dabar apima 19 žodynų“.		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 44.5 punktą išdėstyti taip: „62 44.5. LKI informacinėje sistemoje „E. kalba“ pateikiami suskaitmeninti anksčiau išleisti ir naujai rengiami vienakalbiai ir dvikalbiai lietuvių kalbos žodynai skelbiami leidiniai, parengti anksčiau išleistų žodynų pagrindu ar sudaryti nauji. Ši sistema dabar apima 19 žodynų. Be jau minėtų, joje dar yra „Sinonimų žodynas“, „Antonimų žodynas“, „Frazeologijos žodynas“, „Palyginimų žodynas“, „Sisteminis lietuvių kalbos žodynas“. „E. kalboje“ pateikta ir 10 dvikalbių žodynų.“
17.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			44.10	15. Siūloma 62.10 papunktį išdėstyti taip: „62.10. Kuriama Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų bazė „Tarmynas“. Suskaitmeninta archyvinė ir naujai surinkta vietinių kalbos variantų medžiaga kaupiama, apdorojama ir nagrinėjama taikant geoerdvinės analizės bei vietovės intelekto technologijas. Kalbinė medžiaga pildoma sociokultūriniais ir socioekonominiais duomenimis. „Tarmynas“ skirtas ne tik vietinių kalbos variantų medžiagai kaupti ir saugoti, bet ir jų kaitos tęstinei ir reguliariai stebėsenai, gyvybingumo prognostikai vykdyti bei lietuvių kalbos variantiškumui tirti. Nuolat rengiami ir skelbiami tarmių tekstų rinkiniai bei žodynai, skaitmeniniai duomenynai, remiami daugiausia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos.“		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 44.10 punktą išdėstyti taip: „62 44.10. LKI kuriama Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų bazė „Tarmynas“ „Tarmių archyvo duomenų bazė“. Joje pateikiama informacijos apie dviejų tipų – garso ir rankraščių – duomenis. Sukurtas duomenų bazės modelis „Tarmynas“. Suskaitmeninta archyvinė ir naujai surinkta tarmių vietinių kalbos variantų medžiaga kaupiama, apdorojama ir nagrinėjama taikant geoerdvinės analizės bei vietovės intelekto technologijomisjas. Kalbinė medžiaga pildoma sociokultūriniais ir socioekonominiais duomenimis. „Tarmynas“ skirtas ne tik vietinių kalbos variantų medžiagai kaupti ir saugoti, bet ir tarmių jų kaitos tęstinei ir reguliariai stebėsenai, gyvybingumo prognostikai vykdyti bei lietuvių kalbos variantiškumui tirti. Nuolat rengiami ir leidžiami skelbiami tarmių tekstų rinkiniai bei žodynai, skaitmeniniai duomenynai, remiami daugiausia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos.“
18.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			44.11	16. Tikslintinas 62.11 papunktyje minimos duomenų bazės pavadinimas: „LKI kuriama lietuviškų „Senųjų raštų duomenų bazė“, kurioje skelbiami suskaitmeninti XVI–XIX a. lituanistikos šaltiniai (tekstai ir išvestiniai kūriniai). Internetinius leidinius sudaro dokumentinis perrašas, žodžių formų konkordancijos (tiesioginė ir atvirkštinė), indeksai; nuolat tobulinama paieškų sistema.“		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 44.11 punktą išdėstyti taip: „62 44.11. LKI kuriama lietuviškų „Senųjų lietuviškų raštų duomenų bazė“, kurioje skelbiami suskaitmeninti XVI–XIX a. lituanistikos šaltiniai (tekstai ir išvestiniai kūriniai). Internetinius leidinius sudaro dokumentinis perrašas, žodžių formų konkordancijos (tiesioginė ir atvirkštinė), indeksai; nuolat tobulinama paieškų sistema.“
19.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			47	17. Antrą 65 punkto sakinį „Tokių darbų, ypač skirtų dabartinės kalbos gramatinės sandaros analizei, paremtai naujausiais tekstynų duomenimis, vis dar rengiama per mažai“ reikėtų performuluoti taip: „<...> paremtai naujausiais kalbos vartosenos duomenimis, <...>“.		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 47 punktą išdėstyti taip: „65 47. Parengti kokybiškų norminamųjų veikalų negalima be fundamentinių teorinių darbų. Tokių darbų, ypač skirtų dabartinės kalbos gramatinės sandaros analizei, paremtai naujausiais tekstynų kalbos vartosenos duomenimis, vis dar rengiama per mažai.“
20.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				Bendrosios pastabos dėl IV skyriaus „VALSTYBINĖS KALBOS MOKYMO PLANAVIMAS“ 18. Visos Lietuvos mokyklos turi užtikrinti lietuvių kalbos mokėjimą, todėl siūloma neskirstyti Lietuvos mokyklų pagal mokomąją kalbą.		Atsižvelgti
21.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				Bendrosios pastabos dėl IV skyriaus „VALSTYBINĖS KALBOS MOKYMO PLANAVIMAS“ 19. Rašant šį skyrių nesiremiama atliktais tyrimais, kurie rodytų lietuvių kalbos situaciją Lietuvos mokyklose.		Atsižvelgti
22.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			63.2	20. Siūloma 81.2 papunktį papildyti žodžiu garantuojamas: „garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis kiekvienam piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (30 str., 1)“.		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 63.2 punktą išdėstyti taip: „81 63. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įtvirtinta: <...> 81 63.2. garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis kiekvienam piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (30 straipsnio 1 dalis);“
23.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			63.4	21. 81.4 papunktyje „kad visos bendrąjį ugdymą teikiančios mokyklos turi užtikrinti valstybinės kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas (30 str., 7); nuo 2017 m. dirbama pagal bendrą „Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą“, iš jos mokiniai laiko privalomąjį valstybinį arba mokyklinį brandos egzaminą“ siūloma atsisakyti netikslaus papildymo „nuo 2017 m. dirbama pagal bendrą „Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą“, iš jos mokiniai laiko privalomąjį valstybinį arba mokyklinį brandos egzaminą“, paliekant, kaip ir kitur, tik įstatymo punktą.		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 63.4 punktą išdėstyti taip: „81 63.4. kad visos bendrąjį ugdymą teikiančios mokyklos turi užtikrinti valstybinės kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas (30 straipsnio 7 dalis); nuo 2017 m. dirbama pagal bendrą „Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą“, iš jos mokiniai laiko privalomąjį valstybinį arba mokyklinį brandos egzaminą;“
24.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			81.5	22. 81.5 papunktį „prievolė organizuoti ugdymą valstybine ar iš dalies valstybine kalba pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (7 str., 3)“ siūloma papildyti taip: „prievolė organizuoti ugdymą valstybine ar ugdymo įstaigose tautinės mažumos kalba iš dalies valstybine kalba pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (7 str., 3).“		Atsižvelgti		Siūloma 81.5 punktą išbraukti.
25.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			67	23. 85 punkte „Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įtvirtinta, kad jei bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba“ siūloma atsisakyti „atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą“.		Nepritarti		Gairių 67 punkto nuostatos yra lygiai tokios pačios kaip ir Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje, todėl išbraukti tam tikras sakinio dalis būtų netikslinga.
26.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			73	24. Pastaba dėl 91 punkto: Atsisakyta nacionaliniu mastu vykdomų lietuvių rašytinės kalbos  pasiekimų patikrinimo baigiant pradinę mokyklą ir progimnaziją. Valstybės lygmeniu nėra vykdoma mokinių lietuvių kalbos funkcinio raštingumo pasiekimų stebėsena. Pirmą kartą mokinių produkavimo žodžiu ir raštu gebėjimų pasiekimų vertinamas nacionaliniu lygmeniu vykdomas  tik 10 klasėje.        Siūloma 91 punktą papildyti: „Penkiolikmečiams reikalingas žinias ir įgūdžius sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime vertinantys tarptautiniai PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimai (paskutinis – 2018 m.) rodo vis prastėjančius Lietuvos moksleivių pasiekimus, stinga reguliarių tyrimų, analizuojančių moksleivių lietuvių kalbos raštingumo lygį. Nėra parengta lietuvių kalbos mokymo priemonių mokyti atvykusius į Lietuvą imigrantų vaikus.“		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 73 punktą išdėstyti taip: „91 73. Penkiolikmečiams reikalingas žinias ir įgūdžius sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime vertinantys tarptautiniai PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimai (paskutinis – 2018 m.) rodo vis prastėjančius Lietuvos moksleivių pasiekimus, stinga reguliarių tyrimų, analizuojančių moksleivių lietuvių kalbos raštingumo lygį. Nėra parengta lietuvių kalbos mokymo priemonių mokyti atvykusius į Lietuvą imigrantų vaikus.“
27.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			77	25. Siūloma 95 punktą išdėstyti taip: „95. Pasikeitus tarmių, naujųjų tarminių (tarmiškųjų) darinių, regioninių ir miesto kalbos atmainų vartojimo privačiajame ir viešajame gyvenime tendencijoms ir sąsajų su bendrine kalba vertinimui visuomenės akyse, išryškėjo šio reiškinio pripažinimo stoka, traktavimo vienpusiškumas bendrojo lavinimo mokymo programoje.“		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 77 punktą išdėstyti taip: „95 77. Pasikeitus tarmių, naujųjų tarminių (tarmiškųjų) darinių,  regioninių ir miesto kalbos atmainų vartojimo privačiajame ir viešajame gyvenime tendencijoms ir sąsajų su bendrine kalba vertinimui visuomenės akyse, išryškėjo šio reiškinio pripažinimo stoka, traktavimo vienpusiškumas bendrojo lavinimo mokymo programoje.“
28.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			91.1	26. 109 punktą „Bendromis atsakingų įstaigų pastangomis tobulinti lietuvių kalbos mokymo turinį ir formą, kad atitiktų ateities žmogaus poreikius, taip pat organizuoti reguliarius lietuvių kalbos raštingumo tyrimus“ siūloma papildyti taip: „vykdyti lietuvių kalbos produkavimo (teksto kūrimo raštu) nacionalinius pasiekimų patikrinimus; parengti lietuvių kalbos mokymo priemones, skirtas mokyti atvykusius į Lietuvą imigrantų vaikus.“		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 91.1 punktą išdėstyti taip: „109 91.1. Bendromis atsakingų įstaigų pastangomis tobulinti lietuvių kalbos mokymo turinį ir formą, kad atitiktų ateities žmogaus poreikius, taip pat organizuoti reguliarius lietuvių kalbos raštingumo tyrimus. Vykdyti lietuvių kalbos produkavimo (teksto kūrimo raštu) nacionalinius pasiekimų patikrinimus.  Vykdyti mokinių lietuvių kalbos funkcinio raštingumo pasiekimų stebėseną.“
29.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			91.5	27. Siūloma įtraukti naują punktą (galėtų būti įterptas po 112 punkto): „Formuoti teigiamas nuostatas lietuvių kalbos mokymosi atžvilgiu, pasitikėjimą lietuvių kalbos galiomis, tautinę ir pilietinę savivertę.“		Pritarti		Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 91.5 punktu ir jį išdėstyti taip: „91.5. formuoti teigiamas nuostatas lietuvių kalbos mokymosi atžvilgiu, pasitikėjimą lietuvių kalbos galiomis, tautinę ir pilietinę savivertę. Ugdyti lingvistinį mąstymą ir kalbinį sąmoningumą, per visų dalykų pamokas taikyti raštingumo reikalavimus.“
30.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			107.2	28. Aiškumo dėlei 130.2 papunktį „funkcijoms atlikti reikalingų priemonių, paprastai specialiosios leksikos (terminų), pakankamumas“ siūloma tikslinti taip: „kalbos funkcijoms atlikti reikalingų priemonių, paprastai specialiosios leksikos (terminų), pakankamumas.“		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 107.2 punktą išdėstyti taip: „107. Valstybinės kalbos prestižo būklę rodo: <...> 107.2. kalbos funkcijoms atlikti reikalingų priemonių, paprastai specialiosios leksikos (terminų), pakankamumas.“
31.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			113	29. Siūloma 136 punktą išdėstyti taip: „136. Šiuo metu Lietuvoje greta tradicinių lietuvių tarmių formuojasi naujieji tarminiai (tarmiškieji) regioniniai ir kt. kalbos dariniai. Kartu kinta dar neseniai vyravęs požiūris į juos kaip į bendrinės kalbos priešpriešą. Nors nevienodai, bet visoje Lietuvoje vietinės kalbos atmainos įgyja didesnį ar mažesnį vadinamąjį slaptąjį prestižą, t. y. vertinamos tik tam tikroje teritorijoje ir tik tam tikros visuomenės dalies.“		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 113 punktą išdėstyti taip: „136 113. Šiuo metu Lietuvoje greta tradicinių lietuvių tarmių formuojasi naujieji tarminiai (tarmiškieji) regioniniai ir kt. kalbos dariniai. Kartu kinta dar neseniai vyravęs požiūris į juos kaip į bendrinės kalbos priešpriešą. Nors nevienodai, bet visoje Lietuvoje vietinės kalbos atmainos įgyja didesnį ar mažesnį vadinamąjį slaptąjį prestižą, t. y. vertinamos tik tam tikroje teritorijoje ir tik tam tikros visuomenės dalies.“
32.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01			128	30. 151 punkte siūloma įterpti žodį negaliai (plg. siūlymą dėl 50.4 papunkčio).		Pritarti		Pasiūlymas: Projekto 128 punktą išdėstyti taip: „151 128. Palaikytina vieša diskusija radijo ir televizijos laidose, socialinėje žiniasklaidoje visais visuomenę dominančiais su kalba susijusiais klausimais, tarp jų ir aštresniais, tokiais kaip tautybei, rasei, lyčiai, negaliai jautrios kalbos reglamentavimas, žemosios leksikos toleravimas žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.“
33.	Vilniaus universitetas 2023-06-01				Vilniaus universitetas pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023-2030 metų gairių“ projektą (toliau – Nutarimo projektas) Nr. XIVP-2684 ir teikia šias pastabas. Pažymėtina, kad Vilniaus universiteto vaidmuo Gairėse nepagrįstai sumenkintas. Nėra aišku, kodėl Vilniaus universitetas neminimas prie daugelio Gairėse įvardintų veiklų. Pvz., Gairių 60 punkte reikėtų paminėti, kad ir Vilniaus universitetas teikia konsultacijas. Gairių 62.9 papunktyje nurodyta, kad sukurta Kalbos komisijos svetainė „Piliečių vardai“. Šiame papunktyje reikėtų paminėti, kad tai buvo padaryta bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu - visa dalykinė informacija apie vardų normas, kilmę yra daugiau nei dešimties metų Vilniaus universiteto prof. dr. Daivos Sinkevičiūtės darbas, pasitelkiant ir kitus kolegas iš Vilniaus universiteto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Gairėse yra ne tikslių formuluočių. Pvz., Gairių 59 punkte teigiama, kad „VDU įgyvendinant projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“, kuriamos mokomosios priemonės.“ Ši formuluotė yra ne tiksli dviem aspektais. Visų pirma, mokomąsias priemones kūrė ne tik Vytauto Didžiojo universitetas, bet ir Vilniaus universitetas, kuris, be kita ko, dar ir vadovavo projekto įgyvendinimui. Antra, minima punkto nuostata turėtų būti konstruojama taip, kad joje būtų įvirtinta, jog mokomosios priemonės buvo kuriamos Vilniaus universitetui kartu su partneriais (Vytauto Didžiojo universitetu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) įgyvendinant projektą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti formuluotes, įtraukiant ir Vilniaus universitetą. Gairių 62.10 ir 62.11 papunkčiuose minimos Lietuvių kalbos instituto bazės („Tarmių archyvo duomenų bazė“, „Senųjų lietuviškų raštų duomenų bazė“) ir kt., tačiau yra ir kitų duomenų bazių. Pvz., neminima Vilniaus universitete rengta „Lietuvių žargono bazė“, prof. Jolantos Gelumbeckaitės, kuri šiuo metu dirba Frankfurto universitete, kurtos duomenų bazės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Gairių 62.10 ir 62.11 papunkčius ir kitomis duomenų bazėmis.		Pritarti iš dalies		Pasiūlymas: Projekto 44.9 punktą išdėstyti taip: „62 44.9. Bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu, Ssukurta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainė „Piliečių vardai“, jos pagrindas – Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, pateikiama mokslinė, teisinė, publicistinė informacija apie asmenvardžius. Sąvadas toliau pildomas Gyventojų registro duomenimis, vardai aprašomi, vertinami normos aspektu.“  Projekto 41 punktą išdėstyti taip: „59 41. <...> Vilniaus universitetui, kartu su partneriais VDU ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, įgyvendinant projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“, kuriamos mokomosios priemonės. <...>.“

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti Komiteto patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių“ projektui Nr. XIVP-2684(2), Komiteto išvadoms ir siūlyti Seimui jį svarstyti.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			24		Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, būtina patikslinti kai kuriuos punktus. Pasiūlymas: Projekto 24 punktą išdėstyti taip: „39 24. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio, 13 12 punktu, valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė savivaldybėse perduota savivaldybių kalbos tvarkytojams.“	Pritarti
2.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			23.1		Pasiūlymas: Projekto 23.1 punktą išdėstyti taip: „41 23.1. nagrinėja jos įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių teisės pažeidimų nusižengimų bylas;“.	Pritarti
3.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			81.5		Pasiūlymas: 81.5 punktą siūloma išbraukti: „81.5. prievolė organizuoti ugdymą valstybine ar iš dalies valstybine kalba pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (7 str., 3).“	Pritarti
4.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			69.3.2		Pasiūlymas: Projekto 69.3.2 punktą išdėstyti taip: „87 69.3.2. jo įgaliota institucija organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį, jei lietuvių kalbos mokėjimo lygis nėra patvirtintas pažymėjimu, gautu iš pagal įstatymą registruotos lituanistinės mokyklos, ar pažymėjimu, patvirtinančiu lietuvių kalbos mokėjimą pagal A1–B2 lygį (25 straipsnio 4 dalis).“	Pritarti
5.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			71		Pasiūlymas: Projekto 71 punktą išdėstyti taip:  „89 71. Valstybinės kalbos egzaminą laiko užsieniečiai, norintys gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos įstatymas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 6 dalis), ir asmenys, siekiantys įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalies 3 punktas).“	Pritarti
6.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			129	N	Argumentai: Lietuvių kalbos draugija atkreipė dėmesį, kad Projekte dažnai minimi santykiai su visuomene, diskusijos su visuomene, tačiau visai neminimos visuomeninės organizacijos. LKD nuomone, Gairėse keliamus uždavinius, numatomus tyrimus ir pan. būtų geriau sieti ne su abstrakčia visuomene, bet su konkrečiomis visuomenės grupėmis, visuomeninėmis organizacijomis. Pasiūlymas: Projektą papildyti nauju 129 punktu ir jį išdėstyti taip: “129. Svarbu skatinti kalbos specialistų darbą su visuomeninėmis organizacijomis ir tikslinėmis visuomenės grupėmis: žurnalistais, vertėjais, redaktoriais, mokytojais ir kt.”	Pritarti
7.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			4.4		Argumentai: Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas atkreipė dėmesį, kad apibrėžiant kalbos politikos sąvoką (4.4 punktas) teigiama, kad tai – „idėjų, įstatymų, reglamentų, taisyklių ir praktinės veiklos visuma <...>“. Kadangi taisyklės išdėstytos ir įstatymuose, ir reglamentuose, o įstatymai ir reglamentai yra tik dvi teisės aktų rūšys iš galimos didelės šių aktų įvairovės, dėl „įstatymų, reglamentų, taisyklių“ pastebėtina, kad jie tik fragmentiškai apibūdina norminį sąvokos „kalbos politika“ elementą. Siekiant, kad šio elemento apibūdinimas būtų šiek tiek išsamesnis, siūlytina jį patikslinti, įrašant žodį „kitų“: „įstatymų, reglamentų, kitų taisyklių“; Pasiūlymas: Projekto 4.4 punktą išdėstyti taip: „7 4.4. Kalbos politika – idėjų, įstatymų, reglamentų, kitų taisyklių ir praktinės veiklos visuma, skirta valstybės numatytiems kalbos ir jos vartojimo pokyčiams pasiekti ar išlaikyti status quo.“	Pritarti
8.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			4.6		Argumentai: Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas atkreipė dėmesį, kad apibrėžiant kalbos planavimo sąvoką (9 punktas) siūlytina nevartoti senstelėjusio termino „valdžios organai“, o jį pakeisti ne vienoje Projekto vietoje sutinkamu „valstybės institucijos ir įstaigos“ ar pan.; Pasiūlymas: Projekto 4.6 punktą išdėstyti taip: „9 4.6. Kalbos planavimas – išankstinio plano sudarymas numatant, kokias kalbos funkcijas plėtoti, kokias diegti naujas ir kokių atsisakyti, kokius nustatyti tarpusavio santykius tarp jau vartojamų ar dar siekiamų vartoti kalbų, kokie pakitimai darytini kalbos raiškoje, kaip organizuoti kalbos ar kalbų mokymą ir mokymąsi. Kalbos planavimas yra valdžios organų institucijų prerogatyva, nes jo įgyvendinimas susijęs su įstatymų bazės reguliavimu ir valstybės finansavimu, tačiau inicijuoti pokyčius gali ir įstaigos, organizacijos bei pavieniai asmenys.“	Pritarti
9.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			22.3, 27, 33.1		Argumentai: Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas atkreipė dėmesį, kad visame projekte tikslinga vartoti tokias pačias formuluotes „įstatymus ir jų pataisas“. Pasiūlymas: Projekto 22.3 punktą išdėstyti taip: „37 22.3. prieš priimant valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančius įstatymus ar jų pataisas, įvertinti teikiamų naujovių poveikį lietuvių kalbos sistemai, vartojimo tradicijai ir savitumui.“ Projekto 27 punktą išdėstyti taip: „45 27. Vis dar operatyviai ir kvalifikuotai neįvertinamas politinių sprendimų poveikis lietuvių kalbai ir jos vartotojams, kai kurie nutarimai, įstatymai ir jų pataisos priimamos nenustačius teikiamų naujovių įtakos lietuvių kalbos sistemai, vartojimo tradicijai ir savitumui.“ Projekto 33.1 punktą išdėstyti taip: „51 33.1. prieš priimant nutarimus, įstatymus, jų pataisas, operatyviai ir kvalifikuotai įvertinti jų poveikį lietuvių kalbos sistemai, vartojimo tradicijai ir savitumui;“	Pritarti
10.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			2		Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvių kalbos draugijos pastabas, tikslintinas projekto 2 punktas. Pasiūlymas: Projekto 2 punktą išdėstyti taip: „2. Atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą (karą Ukrainoje, migracijos tendencijas ir kt.), Rengiant Gaires ypatingomis tarptautinės politikos sąlygomis – Ukrainai kovojant dėl valstybės vientisumo, akcentuojama vienijamoji valstybinės kalbos funkcija. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Lietuvos valstybę kuria pilietinė tauta: ją sudaro visi Lietuvos piliečiai nepriklausomai nuo tautybės. Svarbiausiu Lietuvos piliečius vienijančiu veiksniu laikant lietuvių kalbą ir kultūrą, formuojami tikslai ir uždaviniai, kuriais siekiama, kad ši kalba atitiktų visus viešosios kalbinės komunikacijos poreikius ir užtikrintų sklandų valstybės ir visuomenės bendravimą.“	Pritarti
11.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			4.1		Argumentai: Lietuvių kalbos instituto nuomone, dokumentuose terminų sinonimų reikia vengti, be to, terminai bendrinė kalba ir standartinė kalba nėra absoliutieji sinonimai, remiantis pastovumo kriterijumi vartotinas vienas terminas - bendrinė kalba. Todėl siūloma tikslinti Projekto 4.1 punktą. Pasiūlymas: Projekto 4.1 punktą išdėstyti taip: „4.1. Bendrinė (standartinė) lietuvių kalba – istoriškai, politiškai ir kultūriškai susaistytos Lietuvos visuomenės ir lietuviakalbės išeivijos vartojama, kuriama, valstybės mastu kryptingai tvarkoma ir kodifikuojama kalbos atmaina, skirta viešojo gyvenimo reikmėms.“	Pritarti
12.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			11.1		Argumentai: Projekto 11.1 punktas tikslintinas pagal Lietuvių kalbos instituto pastabą, kad valstybinės kalbos vartojimas turi būti užtikrinamas ne tik valstybės ir savivaldybių įstaigose, bet visose Lietuvos Respublikoje veikiančiose organizacijoje. Pasiūlymas: Projekto 11.1 punktą išdėstyti taip: „24 11. Ankstesnėse valstybinės kalbos politikos 2003–2008, 2009–2013, 2018–2022 metų gairėse keitėsi kai kurios nuostatos ir principai, tačiau išliko pagrindiniai uždaviniai, kurie aktualūs ir 2023–2030 metų gairėms: 24 11.1. užtikrinti valstybinės kalbos vartojimą Lietuvos Respublikoje veikiančiose valstybinėse ir savivaldybių institucijose,  įstaigose, įmonėse ir organizacijose;“	Pritarti
13.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			12.3		Pasiūlymas: Projekto 12.3 punktą išdėstyti taip: „25 12. Išlaikant šiuos tradicinius uždavinius, 2023–2030 metų gairėse aktualinami dar tokie uždaviniai: <...> 25 12.3. lietuvių kalbos mokymo turiniu ir būdais gerinti tarptautinius moksleivių raštingumo reitingus pasiekimus,  užtikrinti lietuvių kalbos ugdymo kokybę visose Lietuvos mokyklose;“	Pritarti
14.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			13.3		Argumentai: Lietuvių kalbos instituto siūlymu, tikslinga siūloma atsisakyti frazės „terminijos tvarkybos progresas“, nes ji nėra paremtas faktais ir neatitinka tikrovės. Pasiūlymas: Projekto 13.3 punktą išdėstyti taip: „26 13. Vertinant 2018–2022 metų gairėse iškeltų uždavinių įgyvendinimą konstatuotina, kad: <...> 26 13.3. iš įgyvendintų kalbos korpuso srities uždavinių minėtinas didesnis kalbos duomenų skaitmeninimo lygis, nusistovėjusi terminijos tvarkyba progresas, reikšmingi poslinkiai norminant rašybą, skyrybą ir tartį, tačiau dėl nepalankių mokslo darbų vertinimo ir finansavimo principų per lėtai rengiamas „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“, aklavietėje liko mokslinės gramatikos rengimas;“	Pritarti
15.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			13.4		Pasiūlymas: Projekto 13.4 punktą išdėstyti taip:  „26 13.4. kalbos mokymo srityje nepakankamai sprendžiama problema dėl prastų lietuvių kalbos mokymo(si) rezultatų, ypač nelietuviškose mokyklose ne lietuvių ugdomąja kalba. Klostosi nepalañkios lietuvių kaip dėstomosios kalbos padėties aukštojo mokslo sistemoje ir mokslo kalbos raidos sąlygos.“	Pritarti
16.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			32.4		Argumentai: Kalbėjimas apie negalią yra reikšmingas jautrios kalbos komponentas, todėl siūloma įterpti žodį negaliai (taip pat ir  128 punkte). Pasiūlymas: Projekto 32.4 punktą išdėstyti taip: „50 32. Kad būtų įvertintas poveikis valstybei, piliečiams ir atitinkamoms visuomenės grupėms, tarp jų tautinėms mažumoms, imigrantams ar reemigrantams, ir numatytos kalbos vartojimo tendencijos, reikia organizuoti nuolatinę visuomenės nuomonės stebėseną aktualiais klausimais. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, siekdama dialogo su visuomene, turi skatinti tokius visuomenės nuomonės tyrimus: <...> 50 32.4. dėl tautybės, rasės, lyties, negalios atžvilgiu jautrios kalbos reglamentavimo.“	Pritarti
17.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			41		Argumentai: ELE projektas yra pasibaigęs, todėl siūloma paskutinį 41 punkto sakinį formuluoti būtuoju laiku. Pasiūlymas: Projekto 41 punktą išdėstyti taip: „59 41. <…>  Lietuvių kalbai išlikti skaitmeninėje terpėje svarbus ES finansuojamastas 2021–2022 m. projektas „Europos kalbų lygybė“ (ELE), kurio tikslas – parengti programą, kuri būtų strateginė mokslinių tyrimų, inovacijų ir jų įgyvendinimo darbotvarkė bei aiškus veiksmų planas, kaip iki 2030 m. pasiekti skaitmeninę Europos kalbų lygybę.“	Pritarti
18.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			41		Argumentai: 41 punktas tikslintinas pagal Vilniaus universiteto pastabas. Pasiūlymas: Projekto 41 punktą išdėstyti taip: „59 41. <...> Vilniaus universitetui, kartu su partneriais VDU ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, įgyvendinant projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“, kuriamos mokomosios priemonės. <...>.“	Pritarti
19.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			43.7		Argumentai: 43.7 punktas tikslintinas pagal Lietuvių kalbos instituto pastabas. Pasiūlymas: Projekto 43.7 punktą išdėstyti taip: „61 43.7. Leksikos normas teikia „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, leidžiamas tradiciniais ir elektroniniais leidimais: 2021 m. paskelbtas 8-asis pataisytas ir papildytas leidimas bei elektroninė versija USB atmintuke; nuo 2011 m. žodynas skelbiamas internete, versija atnaujinta 2021 m.  ir pateikta lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba.“	Pritarti
20.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			43.8		Argumentai: 43.8 punktas tikslintinas pagal Lietuvių kalbos instituto pastabas. Pasiūlymas: Projekto 43.8 punktą išdėstyti taip: „61 43.8. Keletą dešimtmečių LKI rengiamas „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“, jis nuo 2013 m. dalimis skelbiamas internete. Šis žodynas atspindi šiuolaikinę leksiką ir taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną. Rengiant žodyną, atsižvelgiama į kintančią kalbos padėtį, žinių visuomenės poreikius, prestižinės kalbos vartojimo sritis, naujausius tyrimų bei norminimo rezultatus, vartotojų nuomonę. Žodynas prieinamas lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba.“	Pritarti
21.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			44.2		Argumentai: 44.2 punktas tikslintinas pagal Lietuvių kalbos instituto pastabas. Pasiūlymas: Projekto 44.2 punktą išdėstyti taip: „62 44.2. LKI kuriamas ir nuolat pildomas „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“, iš kurio matyti naujausi lietuvių kalbos leksikos vartojimo pokyčiai ir polinkiai. Tai ne tik patogus išteklius kalbos normintojams ir vartotojams, bet ir daug galimybių teikianti priemonė korpusui įvairiais lygmenimis atnaujinti. Bendrinei kalbai tinkama leksika iš jo keliama į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“ „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“ yra vienas iš „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ leksikos šaltinių. Paskutinių dešimtmečių viešosios rašytinės kalbos naujoves atspindi „Naujųjų skolinių duomenų bazė“: ja remiantis galima vertinti skolinių vartosenos polinkius.“	Pritarti
22.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			44.5		Argumentai: 44.5 punktas tikslintinas pagal Lietuvių kalbos instituto pastabas. Pasiūlymas: Projekto 44.5 punktą išdėstyti taip: „62 44.5. LKI informacinėje sistemoje „E. kalba“ pateikiami suskaitmeninti anksčiau išleisti ir naujai rengiami vienakalbiai ir dvikalbiai lietuvių kalbos žodynai skelbiami leidiniai, parengti anksčiau išleistų žodynų pagrindu ar sudaryti nauji. Ši sistema dabar apima 19 žodynų. Be jau minėtų, joje dar yra „Sinonimų žodynas“, „Antonimų žodynas“, „Frazeologijos žodynas“, „Palyginimų žodynas“, „Sisteminis lietuvių kalbos žodynas“. „E. kalboje“ pateikta ir 10 dvikalbių žodynų.“	Pritarti
23.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			44.9		Argumentai: 44.9 punktas tikslintinas pagal Vilniaus universiteto pastabas. Pasiūlymas: Projekto 44.9 punktą išdėstyti taip: „62 44.9. Bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu, Ssukurta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainė „Piliečių vardai“, jos pagrindas – Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, pateikiama mokslinė, teisinė, publicistinė informacija apie asmenvardžius. Sąvadas toliau pildomas Gyventojų registro duomenimis, vardai aprašomi, vertinami normos aspektu.“	Pritarti
24.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			44.10		Argumentai: 44.10 punktas tikslintinas pagal Lietuvių kalbos instituto pastabas. Pasiūlymas: Projekto 44.10 punktą išdėstyti taip: „62 44.10. LKI kuriama Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų bazė „Tarmynas“ „Tarmių archyvo duomenų bazė“. Joje pateikiama informacijos apie dviejų tipų – garso ir rankraščių – duomenis. Sukurtas duomenų bazės modelis „Tarmynas“. Suskaitmeninta archyvinė ir naujai surinkta tarmių vietinių kalbos variantų medžiaga kaupiama, apdorojama ir nagrinėjama taikant geoerdvinės analizės bei vietovės intelekto technologijomisjas. Kalbinė medžiaga pildoma sociokultūriniais ir socioekonominiais duomenimis. „Tarmynas“ skirtas ne tik vietinių kalbos variantų medžiagai kaupti ir saugoti, bet ir tarmių jų kaitos tęstinei ir reguliariai stebėsenai, gyvybingumo prognostikai vykdyti bei lietuvių kalbos variantiškumui tirti. Nuolat rengiami ir leidžiami skelbiami tarmių tekstų rinkiniai bei žodynai, skaitmeniniai duomenynai, remiami daugiausia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos.“	Pritarti
25.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			44.11		Argumentai: 44.11 punktas tikslintinas pagal Lietuvių kalbos instituto pastabas. Pasiūlymas: Projekto 44.11 punktą išdėstyti taip: „62 44.11. LKI kuriama lietuviškų „Senųjų lietuviškų raštų duomenų bazė“, kurioje skelbiami suskaitmeninti XVI–XIX a. lituanistikos šaltiniai (tekstai ir išvestiniai kūriniai). Internetinius leidinius sudaro dokumentinis perrašas, žodžių formų konkordancijos (tiesioginė ir atvirkštinė), indeksai; nuolat tobulinama paieškų sistema.“	Pritarti
26.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			47		Argumentai: 47 punktas tikslintinas pagal Lietuvių kalbos instituto pastabas. Pasiūlymas: Projekto 47 punktą išdėstyti taip: „65 47. Parengti kokybiškų norminamųjų veikalų negalima be fundamentinių teorinių darbų. Tokių darbų, ypač skirtų dabartinės kalbos gramatinės sandaros analizei, paremtai naujausiais tekstynų kalbos vartosenos duomenimis, vis dar rengiama per mažai.“	Pritarti
27.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			63.2		Argumentai: Projekto 63 punktas tikslintinas pagal tikslią Švietimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies formuluotę. Pasiūlymas: Projekto 63.2 punktą išdėstyti taip: „81 63. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įtvirtinta: <...> 81 63.2. garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Švietimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis);“	Pritarti
28.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			63.4		Argumentai: Projekto 63.4 punkte siūloma atsisakyti netikslaus papildymo „nuo 2017 m. dirbama pagal bendrą „Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą“, iš jos mokiniai laiko privalomąjį valstybinį arba mokyklinį brandos egzaminą“, paliekant, kaip ir kitur, tik įstatymo punktą. Pasiūlymas: Projekto 63.4 punktą išdėstyti taip: „81 63.4. visų bendrąjį ugdymą teikiančių mokyklų pareiga užtikrinti valstybinės kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas (Švietimo įstatymo 30 straipsnio 7 dalis); nuo 2017 m. dirbama pagal bendrą „Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą“, iš jos mokiniai laiko privalomąjį valstybinį arba mokyklinį brandos egzaminą;“	Pritarti
29.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			73		Pasiūlymas: Projekto 73 punktą išdėstyti taip: „91 73. Penkiolikmečiams reikalingas žinias ir įgūdžius sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime vertinantys tarptautiniai PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimai (paskutinis – 2018 m.) rodo vis prastėjančius Lietuvos mokinių pasiekimus, stinga reguliarių tyrimų, analizuojančių mokinių lietuvių kalbos raštingumo lygį. Nėra parengta lietuvių kalbos mokymo priemonių mokyti atvykusius į Lietuvą imigrantų vaikus.“	Pritarti
30.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			74		Pasiūlymas: Projekto 74 punktą išdėstyti taip: „92 74. Bendrojo lavinimo ugdymo mokykloms skirta lietuvių kalbos mokymo metodika ir priemonės per mažai pritaikytos skirtingų kalbinių poreikių mokinių mokymui skaitmeninėje erdvėje.“	Pritarti
31.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			76		Pasiūlymas: Projekto 76 punktą išdėstyti taip: „94 76. Daugėjant mokyklinio amžiaus imigrantų ir reemigrantų vaikų, vis aktualesnis tampa jų teisės mokytis valstybine kalba ar valstybinės kalbos realizavimas mokymo kokybės užtikrinimas.“	Pritarti
32.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			77		Pasiūlymas: Projekto 77 punktą išdėstyti taip: „95 77. Pasikeitus tarmių, naujųjų tarminių (tarmiškųjų) darinių,  regioninių ir miesto kalbos atmainų vartojimo privačiajame ir viešajame gyvenime tendencijoms ir sąsajų su bendrine kalba vertinimui visuomenėje, išryškėjo šio reiškinio pripažinimo stoka, traktavimo vienpusiškumas bendrojo ugdymo mokymo programoje.“	Pritarti
33.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			79		Argumentai: Projekto 79 punktas tikslintinas pagal Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į kurias nuoroda ir yra pateikiama. Pasiūlymas: Projekto 79 punktą išdėstyti taip: „97 79. Valstybinės kalbos (ir lietuvių lietuvių kalbos ir literatūros) mokoma visose ne lietuvių ugdomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose, tačiau Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata valstybinės kalbos mokyti ne daugiau mažiau nei gimtosios yra keistina, nes lietuvių kalbos išmokstama nepakankamai.“	Pritarti
34.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			91.1		Pasiūlymas: Projekto 91.1 punktą išdėstyti taip: „109 91.1. bendromis atsakingų įstaigų pastangomis tobulinti lietuvių kalbos mokymo turinį ir formą, kad jie atitiktų ateities žmogaus poreikius, taip pat organizuoti reguliarius lietuvių kalbos raštingumo tyrimus; vykdyti lietuvių kalbos teksto kūrimo raštu nacionalinius pasiekimų patikrinimus; vykdyti mokinių lietuvių kalbos funkcinio raštingumo pasiekimų stebėseną.“	Pritarti
35.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			91.3		Pasiūlymas: Projekto 91.3 punktą išdėstyti taip: „111 91.3. sudaryti galimybes mokyklinio amžiaus imigrantų tėvams ir globėjams pageidaujant mokyti jų vaikus mokyklose lietuvių ugdomąja kalba; siekiant šio tikslo tobulinti reemigrantų vaikams skirtą „Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1–B2) programą“ ir parengti analogišką imigrantų vaikams. Plėsti ir stiprinti lietuvių kalbos mokymo priemonių, skirtų mokyti atvykusius į Lietuvą imigrantų vaikus, rengimą.“	Pritarti
36.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			91.5	N	Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvių kalbos instituto ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlymus, siūloma projektą papildyti nauju punktu. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 91.5 punktu ir jį išdėstyti taip: „91.5. formuoti teigiamas nuostatas lietuvių kalbos mokymosi atžvilgiu, pasitikėjimą lietuvių kalbos galiomis, tautinę ir pilietinę savivertę. Ugdyti lingvistinį mąstymą ir kalbinį sąmoningumą, per visų dalykų pamokas taikyti raštingumo reikalavimus.“	Pritarti
37.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			107.2		Pasiūlymas: Projekto 107.2 punktą išdėstyti taip: „130 107. Valstybinės kalbos prestižo būklę rodo: <...> 130 107.2. kalbos funkcijoms atlikti reikalingų priemonių, paprastai specialiosios leksikos (terminų), pakankamumas.“	Pritarti
38.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			113		Pasiūlymas: Projekto 113 punktą išdėstyti taip: „136 113. Šiuo metu Lietuvoje greta tradicinių lietuvių tarmių formuojasi naujieji tarminiai (tarmiškieji) regioniniai ir kitokie kalbos dariniai. Kartu kinta dar neseniai vyravęs požiūris į juos kaip į bendrinės kalbos priešpriešą. Nors nevienodai, bet visoje Lietuvoje vietinės kalbos atmainos įgyja vadinamąjį slaptąjį prestižą, t. y. vertinamos tik tam tikroje teritorijoje ir tik tam tikros visuomenės grupės.“	Pritarti
39.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			128		Pasiūlymas: Projekto 128 punktą išdėstyti taip: „151 128. Būtina palaikyti viešą diskusiją radijo ir televizijos laidose, socialinėje žiniasklaidoje visais visuomenę dominančiais su kalba susijusiais klausimais, tarp jų ir aštresniais, tokiais kaip tautybės, rasės, lyties, negalios atžvilgiu jautrios kalbos reglamentavimas, žemosios leksikos toleravimas žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.“	Pritarti
40.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			133.1		Pasiūlymas: Projekto 133.1 punktą išdėstyti taip: „168 133.1 lietuvių kalbos prestižo Lietuvoje ir išeivijoje didėjimas.“	Pritarti
41.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			8		Argumentai: LR Konstitucijos 37 straipsnis numato, kad piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Konstitucijos 45 straipsnis numato, kad piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai. Tautinėms bendrijoms valstybė teikia paramą. Taigi Projekte tikslingiau vartoti tautinių bendrijų, o ne tautinių mažumų sąvoką. Pasiūlymas: Projekto 8 punktą išdėstyti taip: „16 8. Valstybinės kalbos politika turės vienijamąjį poveikį visiems Lietuvos piliečiams ir įvairioms visuomenės grupėms, tarp jų tautinėms mažumoms bendrijoms, imigrantams ar reemigrantams.“	Pritarti
42.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			16.1		Pasiūlymas: Projekto 16.1 punktą išdėstyti taip: „29 16.1. apibrėžia tas viešojo gyvenimo sritis, kuriose privaloma vartoti valstybinę kalbą, bet nevaržo tautinėms mažumoms bendrijoms priklausančių asmenų teisės puoselėti savo kalbą ir kultūrą;“	Pritarti
43.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			21.2		Pasiūlymas: Projekto 21.2 punktą išdėstyti taip: „34 21.2. dėl valstybinės kalbos mokėjimo sėkminga tautinių mažumų bendrijų integracija į valstybės gyvenimą, garantuojant teisę vartoti savo kalbą bei išlaikyti kultūrinį savitumą;“	Pritarti
44.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			26		Pasiūlymas: Projekto 26 punktą išdėstyti taip: „44 26. Siekiant numatyti ilgalaikės valstybinės kalbos politikos poveikį valstybei, visiems piliečiams ir atitinkamoms visuomenės grupėms, tarp jų tautinėms mažumoms bendrijoms, imigrantams, reemigrantams, nepakankamai atsižvelgiama į kalbos vartojimo tendencijas, veiksiančias visuomenės gyvenimą.“	Pritarti
45.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			32		Pasiūlymas: Projekto 32 punktą išdėstyti taip: „50 32. Kad būtų įvertintas poveikis valstybei, piliečiams ir atitinkamoms visuomenės grupėms, tarp jų tautinėms mažumoms bendrijoms, imigrantams ar reemigrantams, ir numatytos kalbos vartojimo tendencijos, reikia organizuoti nuolatinę visuomenės nuomonės stebėseną aktualiais klausimais. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, siekdama dialogo su visuomene, turi skatinti tokius visuomenės nuomonės tyrimus:“	Pritarti
46.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			67		Pasiūlymas: Projekto 67 punktą išdėstyti taip: „85 67. Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos bendrijos kalbos arba mokymas tautinės mažumos bendrijos kalba:“	Pritarti
47.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			67.3		Pasiūlymas: Projekto 67.3 punktą išdėstyti taip: „85 67.3. pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos bendrijos kalba ir lietuvių kalba;“	Pritarti
48.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			68		Pasiūlymas: Projekto 68 punktą išdėstyti taip: „86 68. Švietimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad tradiciškai gausiai tautinių mažumų bendrijų gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse, kuriose veikia kelios valstybine ir tautinių mažumų bendrijų kalbomis mokymą vykdančios mokyklos arba viena valstybine ir tautinės mažumos bendrijos kalba mokymą vykdanti mokykla, kuriose yra po vieną skirtingų mokymosi kalbų vienuoliktų klasių komplektą, jų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) turi užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama valstybine kalba (išskyrus gimtąją kalbą).“	Pritarti
49.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-06-07			80		Pasiūlymas: Projekto 80 punktą išdėstyti taip: „98 80. Mokyklose tautinių mažumų bendrijų  (lenkų, rusų, vokiečių ir baltarusių) ugdomosiomis kalbomis pagrindinis ugdymas vyksta ne valstybine kalba ir iš nelietuviškų vadovėlių, todėl neišmokstama arba nepakankamai išmokstama lietuviškos terminijos.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 3.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių“ projektas Nr. XIVP-2684(2).

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

(Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)