LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ, TVARKOMŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ PREVENCIJOS, TYRIMO,

ATSKLEIDIMO AR BAUDŽIAMOJO PERSEKIOJIMO UŽ JAS, BAUSMIŲ VYKDYMO ARBA NACIONALINIO SAUGUMO AR

GYNYBOS TIKSLAIS, TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. XI-1336 1, 2, 7, 8, 26, 29, 34, 36, 37, 38 IR 39 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34¹  STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2644

2024-06-05 Nr. 102-P-19

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Karo tarnybos ir personalo departamento vyriausioji patarėja Rita Karalienė, Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės vyresnysis patarėjas Darius Senikas, Teisės departamento vyresnioji patarėja  Svetlana Lapėnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-24	2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje siūloma išplėsti kompetentingos institucijos sąvoką ir nustatyti, kad kompetentinga institucija būtų laikoma ne tik valstybės institucija, savivaldybės institucija ar įstaiga, bet ir kitas subjektas, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktais pavesta atlikti funkcijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, aptariama ir kitos projekto nuostatos iš esmės yra grindžiamos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4 straipsnio 2 dalimi, nustatančia išimtinę valstybių narių kompetenciją nacionalinio saugumo srityje, bei 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos, tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytomis asmenų duomenų tvarkymo išimtimis – kai duomenys tvarkomi vykdant veiklą, kuriai Sąjungos teisė netaikoma ir kai duomenys tvarko valstybės narės, vykdydamos veiklą, kuriai taikomas Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrius (konkrečios nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose ne kartą, pavyzdžiui 2020 m. liepos 16 d. sprendime C-311/18,  yra pažymėjęs, kad, kad BDAR 2 straipsnio 1 dalis bei 2 straipsnio 2 dalies a, b ir d punktai, siejami su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad į šio reglamento taikymo sritį patenka asmens duomenų perdavimas, atliktas valstybėje narėje įsteigto ūkio subjekto kitam trečiojoje šalyje įsteigtam ūkio subjektui, nes Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalyje esanti nuostata, pagal kurią Sąjungoje kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga už savo nacionalinį saugumą, skirta tik Sąjungos valstybėms, todėl asmens duomenų perdavimui, kurį atlieka privatūs juridiniai asmenys, netaikomos BDAR 2 straipsnio 2 dalies a, b ir d punktuose numatytos išimtys, nes juose kaip pavyzdžiai nurodytos veiklos sritys visais atvejais yra pačių valstybių ar jų valdžios institucijų veikla, kuri nėra privačių asmenų veikla.  Pažymėtina ir tai, kad tiek minėtame, tiek ir kituose Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose yra nurodoma, kad išimtys (šiuo atveju numatytos BDAR 2 straipsnio 2 dalyje) visada turi būti aiškinamos siaurai. Taigi, atsižvelgdami į minėtąsias Europos Sąjungos teisės nuostatas manome, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje negalėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį kompetentinga institucija galėtų būti ir privatus juridinis asmuo.	Pritarti	Projekto 2 straipsnį papildyti žodžiais ,,išskyrus privačius juridinius asmenis“ ir jį išdėstyti taip: 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10. Kompetentinga institucija – valstybės institucija, įgaliota vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, atskleidimą ar baudžiamąjį persekiojimą už jas arba bausmių vykdymą, įskaitant apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui užtikrinimą ir jų prevenciją, arba bet kokia kita įstaiga arba subjektas, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus pavesta atlikti viešosios valdžios funkcijas ir naudotis viešaisiais įgaliojimais nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. Kompetentinga institucija taip pat laikoma Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybės institucija ar įstaiga, kuri tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, taip pat kitas subjektas (išskyrus privatų juridinį asmenį), kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus pavesta atlikti funkcijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-24	7			2. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje kaip viena iš sudėtinių keičiamo įstatymo dalių yra nurodomas „skyrius“, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, yra vartojami žodžiai „skirsnis“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant tikslumo, siūlytina projekto nuostatomis atitinkamai patikslinti ir galiojančio įstatymo 34 straipsnio 1 ir 3 dalis, kadangi galiojančio įstatymo VII skyrius skirsnių neturi.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2023-05-24				Susipažinę su pateiktu Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ) 1, 2, 7, 8, 26, 29, 34, 36, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2644, teikiame Generalinės prokuratūros poziciją. Manome, kad šis Teisėsaugos ADTAĮ, kaip ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas Nr. I-1374 (toliau – ADTAĮ) turi būti peržiūrėti iš esmės. Iš Teisėsaugos ADTAĮ teksto matyti, kad didelė dalis atitinkamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR nuostatų buvo tiesiog automatiškai išverstos ir perkeltos neatsižvelgiant į Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintus teisinio reguliavimo sprendimus, jų specifiką, jų neadaptuojant ir nesuderinant su Lietuvoje įtvirtintu baudžiamuoju procesu, kriminaline žvalgyba, žvalgyba, visuomenės informavimo ir pranešėjo instituto taikymą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Dėl šių priežasčių Teisėsaugos ADTAĮ ir ADTAĮ įtvirtintas reguliavimas yra neaiškus, prieštaringas, sudėtingas taikyti, nėra aiškiai atribotos institucijų kompetencijos, o paruošti ir tarpusavyje bei su kitais projektais nesuderinti ir ne su visomis kompetentingomis institucijomis derinti projektai (Nr. XIVP-2438, XIVP-2644, XIVP-2437) įneša tik dar daugiau painiavos. Pažymime, kad Generalinė prokuratūra dar 2018 m. Teisingumo ministerijai teikė pasiūlymus dėl Teisėsaugos ADTAĮ, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Kadangi siūlomi projektai reikalauja išsamesnių diskusijų ir apibendrinimų, todėl prašome stabdyti šių užregistruotų įstatymų projektų Nr. XIVP-2437, XIVP-2438, XIVP-2644 svarstymus ir inicijuoti šių įstatymų esminę peržiūrą, įtraukiant į procesą visas suinteresuotas institucijas.	Nepritarti	Teisėsaugos ADTAĮ priimtas įgyvendinant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680, kuri nereguliuoja asmens duomenų tvarkymo nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.  Teisėsaugos ADTAĮ  reglamentuotas asmens duomenų tvarkymas nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais nėra šios direktyvos nuostatų įgyvendinimas ar šio įgyvendinimo tobulinimas, tai yra papildomas reglamentavimas, todėl jį galima keisti atskirai nuo direktyvą įgyvendinančių įstatymo nuostatų. Šie pakeitimai neturi įtakos reguliavimui, susijusiam su prokuratūros vykdomomis funkcijomis, projektas yra reikšmingas institucijoms, tvarkančioms asmens duomenis nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, svarbus tinkamam jų funkcijų vykdymui. Teisėsaugos ADTAĮ nėra pakankamai atsižvelgta į nacionalinio saugumo srities išskirtinumą ir specifiką. Būtina patobulinti teisinį reguliavimą dėl atvejų, kai nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais tvarkomus  asmens duomenis būtina perduoti į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms (ypač kai kalbama apie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) partnerius, kurie nėra Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės). Be to, nors asmens duomenų tvarkymo reikalavimai nacionalinio saugumo srityje nėra reguliuojami 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ar Direktyvos (ES) 2016/680, tam tikrus reikalavimus konkrečiu atveju nustato Europos Tarybos 2018 m. spalio 10 d. priimtas Protokolas, kuriuo iš dalies keičiama Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (toliau – Protokolas), kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2019 m. lapkričio 7 d. įstatymu „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, ratifikavimo“ (šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas pareiškė, kad Lietuvos Respublika laikinai taikys Protokolą iki jo įsigaliojimo). Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (toliau – Konvencija) 14 straipsnio 2–4 dalys nustato reikalavimus asmens duomenų perdavimui į trečiąsias valstybes, kurios nėra Konvencijos šalys. Būtina patobulinti teisinį reguliavimą dėl atvejų, kai nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais tvarkomus  asmens duomenis būtina perduoti į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms, kad būtų užtikrintas Protokolo nuostatų įgyvendinimas.
2.	Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2023-05-24				Susipažinę su Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektu, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenų valdytojas turi paskirti duomenų apsaugos pareigūną. Prievolė paskirti duomenų apsaugos pareigūną netaikoma teismams, kai jie asmens duomenis tvarko vykdydami teisingumą. Įstatymo projekto 39 straipsnio 3 dalis nustato, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą. Ji taip pat neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka Lietuvos Respublikos valdžios institucijos nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais. Įstatymo projektu įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva). Direktyvos preambulės 63 punkte nurodyta, kad duomenų valdytojas turėtų paskirti asmenį, kuris padėtų jam stebėti atitiktį vidaus lygiu pagal šią direktyvą priimtoms nuostatoms, išskyrus atvejus, kai valstybė narė nusprendžia šio įpareigojimo netaikyti teismams ir kitoms nepriklausomoms teisminėms institucijoms, vykdančioms savo teismines funkcijas. Direktyvos preambulės 80 punkte nurodyta, kad nors ši direktyva taip pat taikoma nacionalinių teismų ir kitų teisminių institucijų veiklai, priežiūros institucijų kompetencija neturėtų apimti asmens duomenų tvarkymo, kai teismai vykdo savo teismines funkcijas, taip siekiant apsaugoti teisėjų nepriklausomumą jiems atliekant savo teismines užduotis. Ta išimtis turėtų būti taikoma tik teisminei veiklai teismo bylose ir netaikoma kitai veiklai, kurią teisėjai gali vykdyti pagal valstybės narės teisę. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti, kad priežiūros institucijos kompetencija neapima asmens duomenų tvarkymo, kai duomenis tvarko kitos nepriklausomos teisminės institucijos vykdydamos savo teismines funkcijas, pavyzdžiui, prokuratūra. Direktyvos preambulės 82 punkte nurodyta, kad siekiant užtikrinti veiksmingą, patikimą ir nuoseklią šios direktyvos laikymosi stebėseną ir jos vykdymą visoje Sąjungoje pagal SESV, kaip išaiškinta Teisingumo Teismo, kiekvienoje valstybėje narėje priežiūros institucijos turėtų vykdyti tas pačias užduotis ir naudotis tais pačiais veiksmingais įgaliojimais, įskaitant tyrimo įgaliojimus, įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų ir patariamuosius įgaliojimus – šie įgaliojimai yra būtinos priemonės jų užduotims atlikti. Tačiau jų įgaliojimai neturėtų prieštarauti specialioms baudžiamojo proceso, įskaitant nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas, taisyklėms ar teismų nepriklausomumui. Direktyvos 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės numato, kad duomenų valdytojas turi paskirti duomenų apsaugos pareigūną. Valstybės narės gali tos priemonės netaikyti teismams ir  kitoms nepriklausomoms teisminėms institucijoms, vykdantiems savo teismines funkcijas. Direktyvos 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekviena valstybė narė numato, kad kiekviena priežiūros institucija neturi kompetencijos vykdyti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdantys savo teismines funkcijas, priežiūrą. Valstybės narės gali numatyti, kad jų priežiūros institucija neturi kompetencijos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijas, kurias atlieka kitos nepriklausomos teisminės institucijos, vykdančios savo teismines funkcijas. Kaip matyti iš Direktyvos preambulės ir straipsnių teksto, teismams ir kitoms nepriklausomoms teisminėms institucijoms, vykdančioms savo teismines funkcijas, pavyzdžiui, prokuratūrai, asmens duomenų tvarkymo procese gali būti numatytos tam tikros išimtys. Tačiau Įstatymo projekte į Direktyvoje numatytas išimtis atsižvelgta tik iš dalies, nes 31 straipsnio 1 dalyje numatyta prievolė ir 39 straipsnio 3 dalyje numatytas nepriklausomumas nuo prižiūrinčios institucijos nepagrįstai nustatytas tik teismams. Vadovaujantis Direktyvos leidžiamu reglamentavimu, Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalis ir 39 straipsnio 3 dalis siūlytina papildyti, įtraukiant ir prokuratūrą. Pagrindinės Lietuvos prokurorų funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) IX skirsnyje „Teismas“. Nors prokuratūros funkcijos skiriasi nuo teismų, tačiau jos skirtos bendram tikslui – teisingumui įgyvendinti. Konstitucijos 109 straipsnyje skelbiama, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Lietuvos Respublikoje prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Šios nuostatos lemia glaudų teismų ir prokuratūros ryšį bei tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese. Pabrėžtina ir tai, kad teismų ir prokuratūros struktūros, atliekant jiems priskirtas funkcijas, yra lygiavertės. Teisingumo Teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad prokuratūra yra institucija, dalyvaujanti vykdant valstybės narės baudžiamąjį teisingumą (2016 m. birželio 29 d. sprendimo Kossowski, C-486/14, ES:2016:483, 39 punktas, 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Özcęlik, C-453/16 PPU, EU:C:2016:861, 34 punktas). Konsultacinė Europos teisėjų taryba (pranc. Le Conseil consultatif de juges européens, CCJE), kuri yra patariamoji Europos Tarybos institucija teisėjų nepriklausomumo, nešališkumo ir kompetencijos klausimais, ir Konsultacinė Europos prokurorų taryba (pranc. Le Conseil consultatif de procureurs européens, CCPE), kuri yra patariamoji Europos Tarybos Ministrų Komiteto institucija prokuratūrų veiklos klausimais, 2009 m. lapkričio 18 d. priėmė Konsultacinės Europos teisėjų tarybos (CCJE) nuomonę Nr. 12 (2009) ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos (CCPE) nuomonę Nr. 4 (2009) „Dėl teisėjų ir prokurorų santykių demokratinėje visuomenėje“. Šie dokumentai dar vadinami Bordo deklaracija. Kaip nurodyta Bordo deklaracijoje, tam, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu įgyvendintų teisės normas ir, kai numatyta, diskrecinius įgaliojimus, prokuroro statusas turi būti užtikrintas įstatymu aukščiausiu lygmeniu, panašiai kaip teisėjo; dėl teisėjų ir prokurorų uždavinių panašumo panašūs yra ir reikalavimai bei garantijos, susiję su jų statusu ir pareigų vykdymo sąlygomis, būtent su priėmimu į pareigas, mokymusi, karjera, drausme, perkėlimu, atlyginimu, atleidimu iš pareigų ir laisve kurti profesines asociacijas (37 punktas). Bordo deklaracijos aiškinamosiose pastabose pažymėta, kad prokurorų nepriklausomumas būtinas tam, kad jie galėtų vykdyti savo misiją; jis stiprina prokurorų vaidmenį teisinėje valstybėje ir visuomenėje, taip pat garantuoja, kad teisingumo sistema veiks sąžiningai ir veiksmingai; teisėjo nepriklausomumui artimas prokuroro nepriklausomumas nėra prokurorams suteikta prerogatyva ar privilegija – tai sąžiningo, nešališko ir veiksmingo teisingumo garantija (27 punktas). Konstitucijos 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2014 m. sausio 16 d. sprendime yra konstatavęs, kad minėtoje Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalyje expressis verbis įtvirtintas prokurorų nepriklausomumo principas. Pagal Konstituciją prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Vadinasi, prokurorai, vykdydami savo funkcijas, veikia savarankiškai, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijos negali kištis į jų funkcijų vykdymą, duoti kokių nors privalomų jiems nurodymų dėl funkcijų vykdymo ar kontroliuoti jų darbo vykdant funkcijas (žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimą). Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jo doktrinos nuostatos – prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose – inter alia reiškia, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį prokurorai būtų įpareigoti įstatymų leidžiamajai ar vykdomajai valdžiai teikti ataskaitas apie savo konstitucinių funkcijų vykdymą, tokios pareigos nustatymas reikštų kišimąsi į prokurorų, vykdančių Konstitucijoje nustatytas funkcijas, veiklą, prokurorų nepriklausomumo vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas varžymą (žr. Konstitucinio teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimą, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimą). Atsižvelgdami į nurodytus argumentus, prašome: 1. Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Duomenų valdytojas turi paskirti duomenų apsaugos pareigūną. Prievolė paskirti duomenų apsaugos pareigūną netaikoma teismams, kai jie asmens duomenis tvarko vykdydami teisingumą, ir prokuratūrai, kai ji asmens duomenis tvarko atlikdama jai nustatytas funkcijas.“ 2. Įstatymo projekto 39 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą, ir prokuratūra, atlikdama jai nustatytas funkcijas. Ji taip pat neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka Lietuvos Respublikos valdžios institucijos nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais.“ Taip pat siūlytina svarstyti dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatomų terminų suderinimo su viešojo administravimo procedūroje taikomais terminais. Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio tekstas tikslintinas, atsižvelgiant į Direktyvos 16 straipsnio 1 dalies tekstą. Įstatymo projekto 14 straipsnio 7 ir 8 dalyse siūlytina neįtvirtinti, kad duomenų valdytojas minėtose nuostatose nurodomus įpareigojimus turi atlikti nepagrįstai nedelsdamas, nes ši sąlyga nenumatyta Direktyvoje (16 straipsnio 5 ir 6 dalys), jos įtvirtinimas Įstatymo projekte vertintinas kaip perteklinis. Įstatymo projekto 21 straipsnio formuluotė tikslintina atsižvelgiant į Direktyvos 23 straipsnio tekstą anglų kalba.	Nepritarti	Generalinės prokuratūros 2018-03-13 raštas, parengtas Teisingumo ministerijai. Pateiktas komitetui prie Generalinės prokuratūros 2023-05-24 rašto. Teisėsaugos ADTAĮ  reglamentuotas asmens duomenų tvarkymas nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais nėra  Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatų įgyvendinimas ar šio įgyvendinimo tobulinimas, tai yra papildomas reglamentavimas, todėl jį galima keisti atskirai nuo direktyvą įgyvendinančių Teisėsaugos ADTAĮ nuostatų. Šie pakeitimai neturi įtakos reguliavimui, susijusiam su prokuratūros vykdomomis funkcijomis, projektas yra reikšmingas institucijoms, tvarkančioms asmens duomenis nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, svarbus tinkamam jų funkcijų vykdymui.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2644(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                                          Irena Haase

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė