 |
|
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui Vitalijui Gailiui El. paštas [email protected], priim@lrs.lt
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
E. pristatymo informacinė sistema |
Į 2019-01-08 Nr. S-2019-73
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL VAISTINIŲ PREPARATŲ KAINODAROS
|
|
2019 m. kovo 18 d. Nr. 4-01-2567
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą, atlikome Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir pacientų priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 994 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 59 redakcija) (toliau – Aprašas), antikorupcinį vertinimą.
Atliekant Aprašo antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad jis nuo 2005 metų keistas 17 kartų, 2018 metų sausio mėnesį išdėstytas nauja redakcija, kurioje nustatyta esminių pakeitimų:
ü Atskirai sureguliuotas vieno gamintojo, dviejų ir daugiau gamintojų gaminamų bei biologinių ir panašių biologinių vaistinių preparatų bazinės kainos ir paciento priemokos už juos apskaičiavimas;
ü Bazinės kainos apskaičiavimas pagal 3 mažiausių kainų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse (vietoj nustatytų referencinių valstybių) vidurkį (t. y. išorinis referavimas) pradėtas taikyti tik vieno gamintojo vaistams;
ü Nustatyta didžiausia paciento priemoka už visus vaistinius preparatus – ne daugiau kaip 20 proc. praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos (2017 m. ne daugiau kaip 3,93 Eur, 2018 – 4,11 Eur, 2019 m. – 4,71 Eur), kurią viršijus vaistinis preparatas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną (toliau – Kainynas) neįrašomas;
ü Nustatytas vadinamasis ,,kainų konkursas“ tose grupėse, kurias sudaro trijų ir daugiau gamintojų gaminami to paties bendrinio pavadinimo vaistiniai preparatai;
ü Atsisakyta atskiro lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų kainodaros reguliavimo ir kt[1].
Minėtais pakeitimais planuota, kad bus užtikrinta gamintojų tarpusavio konkurencija, kuri sąlygos vaistinių preparatų kainų ir atitinkamai paciento priemokų už juos mažėjimą, t. y. paciento priemokos už vaistinius preparatus sumažės apie 20 proc. ir pacientai sutaupys apie 6 mln. eurų. Taip pat planuota sutaupyti apie 10 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, kurios sudarytų galimybes į kompensavimo sistemą įtraukti daugiau naujų inovatyvių vaistinių preparatų. Anot 2018 metais parengto Aprašo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos rengėjų, palikus tuo metu galiojusią tvarką, t. y. iki 2018 m. sausio 17 d., būtų sutaupoma tik 3 mln. eurų[2].
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba dar 2017 m. teikė nuomonę[3] dėl Aprašo projekto Nr. 17-10804, kuris priimtas 2018 m. sausio 17 d., jog iš esmės nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos pasirinktiems kompensuojamųjų vaistinių preparatų reguliavimo metodams, abejoja Aprašo projekto vertinimo pažymoje išdėstytų lūkesčių pagrįstumu, siūlomi pakeitimai nėra pagrįsti išsamios ekonominės analizės išvadomis ir kt.
Atlikę Aprašo antikorupcinį vertinimą, išanalizavę aktualią 2018 metų informaciją[4], susijusią su PSDF biudžeto lėšų naudojimu vaistiniams preparatams, pacientų priemokomis, taip pat kai kurias vis dar aktualias kitų institucijų pastabas, teiktas Aprašo pakeitimo projektui Nr. 17-10804 derinimo metu, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, racionalaus PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir kartu atsparumo korupcijai, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad vieno tiekėjo vaistiniai preparatai ir biologiniai vaistiniai preparatai jų bazinei kainai nustatyti grupuojami pagal bendrinį pavadinimą, farmacinę formą ir vaistinio preparato stiprumą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, kad vaistinius preparatus sugrupavus pagal vaistinio preparato stiprumą, susidarė atskiros vaistinių preparatų grupės, kuriose tiekėjai, tuo pasinaudoję, padidino vaistinių preparatų kainas, dėl ko padidėjo bazinė kaina[5]. Todėl siekiant racionalaus PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir kartu atsparumo korupcijai, siūlytina svarstyti galimybę tobulinti 3 punkto nuostatas ir didinti konkurenciją dėl kainų, atsisakyti vaistinių preparatų grupavimo pagal stiprumą ar pan.
2. Aprašo 4 ir 15 punktuose nustatyta, kad bazinė kaina vieno gamintojo vaistams apskaičiuojama pagal 3 mažiausių kainų ES valstybėse (iki 2018 m. buvo skaičiuojama pagal nustatytų referencinių valstybių) vidurkį. Tačiau palyginus 2017 m. 4 ketvirčio ir 2018 m. 4 ketvirčio kainynų tų pačių vieno gamintojo vaistų galutines bazines kainas ir pacientų priemokas, matyti, kad minėta Aprašo naujovė – vieno gamintojo vaistų bazinę kainą apskaičiuoti pagal 3 mažiausių kainų ES valstybėse vidurkį, nepasiekė tikslo, nes 2017 m. 4 ketvirtį minėtiems vaistams PSDF biudžeto lėšų buvo išleista 21,5 mln. Eur, tuo tarpu 2018 m. 4 ketvirtį – 22,6 mln. Eur (išlaidos išaugo 1,1 mln. Eur), o pacientų priemokos sumažėjo nuo 2,5 mln. Eur (2017 m. 4 ketvirtį) iki 1,6 mln. Eur (2018 m. 4 ketvirtį), t. y. sumažėjo 0,9 mln. Eur. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors 3 mažiausių kainų ES valstybėse minėtiems vaistams vidurkis ir buvo apie 10 proc. mažesnis nei iki 2018 m. taikytas referencinių valstybių kainų vidurkis, taikant galiojančias Aprašo nuostatas kainų mažėjimo nepasiekta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant racionalaus PSDF biudžeto lėšų naudojimo, siūlytina tobulinti bazinės kainos apskaičiavimo pagal 3 mažiausių kainų ES valstybėse vidurkio taisyklę ir šalinti sąlygas, kurios užkerta kelią vaistų kainai mažėti[6].
3. Aprašo 5 punkte nustatyta didžiausios paciento priemokos už vaistinius preparatus taisyklė, kurią viršijus vaistinis preparatas į kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną turėtų būti neįrašomas. Tačiau jau Aprašo 6 punkte nustatyta minėtos taisyklės išimtis, kuri leidžia kai kurių tiekėjų vaistiniams preparatams ne tik išlikti kainyne, bet ir jų bazinę kainą apskaičiuoti kaip vardinių vaistinių preparatų, o tai padidina vaistinių preparatų kainą. Ši išimtis sudaro galimybes vaistų tiekėjams naudotis dominuojančia padėtimi, pvz., 2018 m. 4 ketvirčio kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne buvo palikti net 182 vaistai, jų bazinę kainą apskaičiuojant kaip vardinių. Vadinasi, tiekėjai, žinodami, kad jų vaistas yra būtinas ir nepakeičiamas ir jo bazinė kaina bus perskaičiuota kaip vardinio, gali nemažinti Lietuvai taikomos kainos, priešingai – ją didinti. Apibendrinant šio vertinimo 2 pastabos ir šios pastabos argumentus, siekiant racionalaus PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir kartu atsparumo korupcijai, siūlytina panaikinti ar riboti Aprašo 6 punkto išimties taikymą ir didinti konkurenciją tarp vieno tiekėjo ir negenerinių panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų ir pirkti tam tikrus vaistus kelioms valstybėms kartu ar pan.
4. Aprašo 3 skyriaus pavadinimas „Dviejų ir daugiau tiekėjų vaistinių preparatų bazinių kainų ir priemokų už juos apskaičiavimas“ suponuoja, kad skyriuje ir bus reguliuojami dviejų ir daugiau tiekėjų vaistinių preparatų bazinių kainų ir priemokų už juos apskaičiavimo klausimai, tačiau šio skyriaus 11 punktas reguliuoja klausimus, susijusius su trijų ir daugiau tiekėjų to paties bendrinio pavadinimo vaistinių preparatų grupėmis, kurios iš esmės yra skirtingos. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina dviejų ir daugiau tiekėjų vaistinių preparatų ir trijų ir daugiau tiekėjų vaistinių preparatų grupes reguliuoti atskirai.
5. Pažymėtina, kad vadinamasis ,,kainų konkursas“ tose grupėse, kurias sudaro trijų ir daugiau gamintojų vaistiniai preparatai taip pat nepasiekė norimo rezultato, kaip buvo teigiama Aprašo keitimo projekte Nr. 17-10804, nes palyginus 2017 m. 4 ketvirčio ir 2018 m. 4 ketvirčio kainynų grupes, kurias sudaro tie patys trijų ir daugiau gamintojų vaistiniai preparatai, faktinių bazinių kainų ir priemokų pokyčiai buvo tokie: 2017 m. 4 ketvirtį tokiems vaistams išleista 9,23 mln. Eur, 2018 m. 4 ketvirtį – 10,48 mln. Eur, t. y. daugiau nei 12 proc. (apie 1,26 mln. Eur), tuo tarpu pacientų priemokos mažėjo atitinkamai nuo 3,45 mln. Eur iki 2,21 mln. Eur (sumažėjo 1,24 mln. Eur). Siekiant racionalaus PSDF biudžeto lėšų naudojimo, siūlytina tobulinti vadinamojo ,,kainų konkurso“ teisinį reguliavimą.
6. Apibendrinus aktualią 2018 metų informaciją apie vaistų bazines kainas ir pacientų priemokas, galima daryti išvadą, kad Sveikatos apsaugos ministerija 2018 metų Aprašo pakeitimais galimai pasiekė pacientų priemokų mažėjimo, tačiau galimai nepasiektas PSDF biudžeto lėšų taupymas, net priešingai, PSDF biudžeto taupymas įsigaliojus 2018 Aprašo pakeitimams, sumažėjo dvigubai, o pagal 2019 m. 1 ketvirčio kainyną, lėšų apskritai nebebus sutaupyta ir net prognozuojami PSDF biudžeto praradimai[7]. Be abejo, reikia pažymėti ir tai, kad PSDF biudžeto lėšų mažėjantį taupymą lėmė ir tai, kad buvo padidinti kompensavimo lygmenys, į kompensavimo sąrašus įtraukta daugiau vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir pan., tačiau bendra tendencija yra diskutuotina. Darytina išvada, kad nepasiektas vienas pagrindinių Aprašo pakeitimų tikslų – konkurencija kainoms, kurio svarbą akcentavo ir tebe akcentuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba savo raštuose Sveikatos apsaugos ministerijai[8]. Tai patvirtina konkretūs skaičiai, pvz., kad vaistų kainos skirtingose tiekėjų grupėse įsigaliojus 2018 m. pakeitimams daugiau augo nei mažėjo: palyginus 2018 m. 2 ir 4 ketvirčius, matyti, kad vieno tiekėjo grupėse 377 vaistų pakuočių (61,40 proc.) bazinės kainos padidėjo, o 237 vaistų pakuočių (38,60 proc.) sumažėjo. Dviejų tiekėjų grupėse bazinės kainos padidėjo 261 vaistų pakuočių (77,45 proc.), o sumažėjo tik 76 vaistų pakuočių (22,55 proc. ). Trijų ir daugiau tiekėjų grupėse bazinės kainos didėjo 347 vaistų pakuočių (56,42 proc.), o mažėjo 268 vaistų pakuočių (43,58 proc.)[9].
7. Kadangi informacija nėra kaupiama apie tų vaistų, kurie iki esminių Aprašo pakeitimų buvo kompensuojami, o šiuo metu pakeisti generiniais, pacientų priemokas už juos, todėl neatmestina ir tai, kad pacientų priemokų mažėjimas yra kur kas mažesnis, nes pacientai tuos vaistus, kuriuos pastoviai ir ilgai vartojo ir kurie turėjo pakankamą terapinį poveikį, neturėjo nepageidaujamų reakcijų ar jie buvo minimalūs arba prie jų jau buvo pripratę, dabar perka už visą kainą, nes jie nebekompensuojami. Siekiant visapusiškai įvertinti pacientų priemokų pokytį, siūlytina pagal galimybes kartu su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba ir vaistinėmis už 2018 metus suskaičiuoti, kiek pacientai išleido vaistams, kurie nuo 2018 metų nebekompensuojami.
8. Šiuo metu pacientų priemokos (taip pat ir kompensavimo sumos) yra skaičiuojamos nuo receptų skaičiaus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pacientai, priklausomai nuo vaistų rūšies, gali juos pirkti kas mėnesį, kas 3 mėn. arba kas 6 mėn. Todėl ir statistinė informacija gali būti nevisiškai tiksli. Siekiant objektyvių ir patikimų duomenų, siūlytina pacientų priemokas skaičiuoti ir pagal pacientų skaičių arba, kaip Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje 2016 metais siūlė, pagal vaisto pakuotes ar dienos dozes[10].
9. Pažymėtina ir tai, kad pagal Teisės aktų informacinės sistemos duomenis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 59 projekto Nr. 17-10804, kuriuo Aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija, tik 3-iasis minėto projekto variantas (Nr. 17-10804(3)[11] Sveikatos apsaugos ministerijos buvo įvertintas antikorupciniu požiūriu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 patvirtintas Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisykles (toliau – Taisyklės). Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad antikorupcinis minėto projekto vertinimas buvo atliktas po suinteresuotų institucijų pastabų prieš teikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nes buvo galima tikėtis, kad projekto nuostatos keisis. Tačiau pažymėtina, kad pagal Taisyklių 12 ir 13 punktus, jeigu teisės akto projektas teikiamas kitiems teisės aktą priimantiems subjektams, teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažyma turi būti vizuota teisės akto projektą teikiančios įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, taip pat teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažyma pridedama kaip lydimasis teisės akto projekto dokumentas ir paskelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje. Be to, Taisyklių 14 punkte aiškiai nustatyta, kad kai derinant teisės akto projektą su kitomis valstybės ar savivaldybių įstaigomis, asociacijomis ar kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis jame atsiranda naujų pagal nustatytus kriterijus nevertintų nuostatų arba pakeičiamos antikorupciniu požiūriu jau vertintos teisės akto projekto nuostatos, arba kai teisės akto projekto nuostatos, kurioms nustatyti kriterijai nebuvo aktualūs antikorupcinį vertinimą atliekant pirmą kartą, pakeičiamos taip, kad minėti kriterijai tampa joms aktualūs, teisės akto projekto tiesioginis rengėjas pateikia jį teisės akto projekto vertintojui pakartotiniam antikorupciniam vertinimui atlikti. Taigi, iš minėtų Taisyklių nuostatų darytina išvada, kad antikorupcinis vertinimas turi būti atliekamas prieš teisės akto projekto siuntimą institucijoms derinti, o jei derinimo metu teisės akto projektas iš esmės patobulinamas, atliktinas pakartotinis antikorupcinis vertinimas. Siūlytina Sveikatos apsaugos ministerijai laiku ir efektyviai[12] taikyti antikorupcinės politikos priemones.
10. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus rizikos veiksnius, taip pat į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymus, manome, jog vaistinių preparatų bazinių kainų ir pacientų priemokų procesas būtų efektyvesnis ir galimai atsparesnis korupcijai, jei būtų:
ü Atliktas nepriklausomas auditas, skirtas vaistinių preparatų kainodaros proceso analizei;
ü Atlikti išsamūs ekonominiai, klinikinio efektyvumo, farmaekonominiai paskaičiavimai ir analizės[13], visapusiškai įvertinamas poveikis PSDF biudžetui, pacientų priemokoms ir kt. prieš ir po kiekvieno vaistinių preparatų kainodaros proceso pakeitimo;
ü Apraše nustatyta, kad vieno ir negenerinių panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų tiekėjai negalėtų į kainyną teikti didesnių Lietuvai taikomų kainų, negu teikė anksčiau. Pvz., iki 2018 metų deklaruotą kainą buvo leidžiama didinti tik pavieniais, išimtinais atvejais;
ü Visiems vieno tiekėjo vaistams taikyti ES valstybėse deklaruojamų trijų mažiausių kainų vidurkio taisyklę, nes šiuo metu išimtys, kai ji nėra taikoma, sudaro apie trečdalį nuo visų vieno tiekėjo ir negenerinių panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų;
ü Taikomos priemonės, skatinančios konkurenciją dviejų ir daugiau tiekėjų grupėse.
Jei tokios priemonės neduotų teigiamų rezultatų, nustatyti, kad įtraukus antrą ir trečią generinį vaistą, tiekėjas privalėtų papildomai sumažinti kainą, pvz., ne mažiau kaip 15 proc. ar pan.
Prašome Sveikatos apsaugos ministerijos per 2 mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvienos pastabos ir pasiūlymo pagal lentelę[14]). Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Pagarbiai
Direktorius Žydrūnas Bartkus
Giedrius Būdvytis, tel. (8 706) 63 354, el. p. [email protected]