|
Argumentai:
Žvalgybos
institucijos atlieka ypatingai svarbią funkciją užtikrinant nacionalinį
saugumą. Nors žvalgybos tarnybų veikla didžiąja dalimi yra nevieša, tam tikra
dalis jų surinktos informacijos ir jos pagrindu atliekami grėsmių
nacionaliniam saugumui vertinimai gali turėti itin svarbią reikšmę visai
visuomenei, todėl atitinkamai parengus gali būti viešai pristatomi plačiajai
visuomenei. Valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD) nuo 2014 m. teikia
visuomenei viešą grėsmių vertinimą, o nuo 2016 m. VSD kartu su Antruoju
operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau -
AOTD) teikia bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tradiciškai
grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešas pristatymas rengiamas kovo
mėn., prasidėjus Seimo pavasario sesijai. Visgi, dėl tam tikrų objektyvių
aplinkybių, 2022 m. VSD ir AOTD bendras viešas grėsmių nacionaliniam saugumui
vertinimas buvo parengtas, tačiau viešas pristatymas visuomenei nebuvo
surengtas. Atsižvelgiant į tai, kad Žvalgybos įstatymo 21 straipsnis nustato
žvalgybos institucijų parlamentinės kontrolės priemones, siūloma šiame
straipsnyje aiškiau reglamentuoti sąlygas ir tvarką, kuria būtų vadovaujamasi
sprendžiant klausimą dėl žvalgybos tarnybų rengiamo grėsmių nacionaliniam
saugumui vertinimo viešo pristatymo plačiajai visuomenei.
Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju straipsniu, kuriuo keičiamo
įstatymo 21 straipsnis papildomas nauju punktu ir visą šį straipsnį išdėstyti
taip:
„8 straipsnis. 21
straipsnio pakeitimas
21 straipsnis. Žvalgybos
institucijų parlamentinė kontrolė
1. Žvalgybos institucijų parlamentinę
kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo
komitetas.
2. Žvalgybos institucijos vadovas Seimo komitetui
kiekvienais metais Seimo statuto nustatyta tvarka pateikia vadovaujamos
žvalgybos institucijos veiklos ataskaitą.
2 3. Seimo komitetas:
1) kontroliuoja, kaip žvalgybos
institucijos ir žvalgybos pareigūnai įgyvendindami pavestus uždavinius
laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;
2) nagrinėja asmenų skundus dėl
žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų;
3) rengia siūlymus dėl teisės aktų,
susijusių su žvalgybos institucijų veikla ir žmogaus teisių apsauga vykdant
žvalgybą ir kontržvalgybą, tobulinimo;
4) nustato žvalgybos institucijų veiklos
trūkumus ir teikia rekomendacijas dėl jų šalinimo.
5) susipažinęs su žvalgybos institucijos
vadovo pateikta žvalgybos institucijos veiklos ataskaita, sprendžia dėl
neįslaptintos veiklos ataskaitos dalies ir grėsmių nacionaliniam saugumui
vertinimo viešo pristatymo visuomenei.
3 4. Seimo komitetas turi teisę gauti ir
svarstyti:
1) žvalgybos informacijos poreikius;
2) žvalgybos institucijų veiklos
ataskaitas;
3) duomenis apie žvalgybos institucijų
biudžeto lėšų poreikį ir jų naudojimą;
4) žvalgybos institucijų vadovų ir pareigūnų
paaiškinimus žodžiu ir raštu, pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos
įstatymai ir kiti teisės aktai;
5) kitą informaciją žvalgybos
institucijų veiklos klausimais.
4. Žvalgybos institucijos vadovas
kiekvienais metais Seimo statuto nustatyta tvarka pateikia vadovaujamos
žvalgybos institucijos veiklos ataskaitą.
5. Žvalgybos pareigūnai
turi teisę tiesiogiai kreiptis į Seimo komitetą dėl žvalgybos institucijos
vykdomos veiklos.“
|