LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 52 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO

2022-04-21 Nr. XIVP-1479(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

Projektu siūloma pakeisti Konstitucijos 52 straipsnio nuostatą, kuria užtikrinama piliečių teisė gauti invalidumo pensiją, vietoj žodžio „invalidumo“ įrašant žodį „neįgalumo“. Projekto aiškinamajame rašte šio Konstitucijos pakeitimo poreikis argumentuojamas tuo, kad terminas „invalidumas“ yra menkinantis negalią turinčius žmones.

Atsižvelgdami į tai, kad žodžių reikšmės, jų vartojimas pirmiausia yra kalbos klausimai, ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgaliojimus teikti Seimui išvadas dėl teisės aktų kalbos (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), siūlytume dėl šio projekto gauti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą.

Svarstant projektą reikėtų įvertinti siūlomo Konstitucijos pakeitimo teisinį būtinumą, atsižvelgiant į tai, kad siūloma pakeisti tik patį Konstitucijoje pavartotą terminą, bet ne jo suponuojamą konstitucinės teisės į tam tikrą pensiją turinį, ir į tai, kad pagal oficialiąją konstitucinę doktriną terminijos pasikeitimas savaime nėra pagrindas keisti Konstituciją. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:

– Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai); Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina (2006 m. kovo 28 d., 2014 m. sausio 24 d. nutarimai); Konstitucijos tekstas neturi būti koreguojamas, pavyzdžiui, vien pasikeitus terminijai, inter alia teisinei; Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, prasmė taip pat būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai (2006 m. kovo 28 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai);

– Konstitucija neužkerta kelio įstatymuose, kituose teisės aktuose tiems patiems reiškiniams apibūdinti vartoti kitokius nei Konstitucijos tekste žodžius ar formuluotes; reikalavimo įstatymuose, kituose teisės aktuose tuos pačius reiškinius visada apibūdinti tik tais pačiais žodžiais ir formuluotėmis kaip Konstitucijoje suabsoliutinimas ne tik reikštų siekį dirbtinai varžyti, stabdyti tokį kalbos, inter alia teisinės terminijos, vystymąsi, kai įstatymuose, kituose teisės aktuose yra vartojami ne tik kitokie nei Konstitucijos tekste žodžiai (formuluotės), apibūdinantys tuos pačius reiškinius, bet ir apskritai nauji terminai (formuluotės), kurių Konstitucijos teksto kūrimo metu nebuvo, bet ir galėtų provokuoti koreguoti Konstitucijos tekstą pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose įtvirtintą terminiją (žodžius, formuluotes) net ir tokiais atvejais, kai intervencija į Konstitucijos, kuri, kaip aukščiausioji teisė, turi būti pastovus aktas, tekstą teisiškai nėra būtina (2006 m. sausio 16 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).

Privatinės teisės skyriaus vedėja,

pavaduojanti departamento direktorių                                                                     Daina Petrauskaitė

O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]

V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]