LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 338
STENOGRAMA
2016 m. balandžio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Noriu paprašyti visų užimti savo vietas. Skelbiu balandžio 21 dienos (ketvirtadienio) posėdžio pradžią. (Gongas)
10.01 val.
30-ųjų Černobylio atominės elektrinės avarijos metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, pirmasis mūsų darbotvarkės klausimas yra 30-ųjų Černobylio atominės elektrinės avarijos metinių paminėjimas. Minėjime dalyvauja Lietuvos judėjimo „Černobylis“ rajoninių komitetų atstovai, černobyliečių labdaros fondo „Mūsų krantas“ atstovai, Pasieniečių mokyklos kursantai ir dėstytojai, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantai ir dėstytojai.
Gerbiamieji kolegos, svečiai, Seimo nariai! Balandžio 26 dieną minėsime 30-ąsias Černobylio atominės elektrinės tragedijos metines. Tai buvo didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje. Nors ši nelaimė įvyko prieš tris dešimtmečius, nelaimės pasekmės jaučiamos iki šių dienų. Ne tik ekonominės ir politinės, bet ir fizinės bei moralinės.
Dėl tikslaus šios katastrofos aukų skaičiaus ginčijamasi iki šių dienų. Jungtinių Tautų ekspertai oficialiai pripažįsta, kad tiesiogiai nuo sprogimo tuomet žuvo 31 elektrinės darbuotojas ir ugniagesys, tačiau aplinkos apsaugos organizacija „Greenpeace“ skaičiuoja, kad nuo šio sprogimo sukeltų vėžinių ligų mirė dar maždaug 100 tūkst. žmonių.
Tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia gaisrui gesinti ir nelaimės vietai valyti dislokavo šimtus tūkstančių darbininkų, kurie dirbo be jokių apsaugos priemonių. Tarp jų – ir daugiau kaip 7 tūkst. įvairiausių profesijų lietuvių. Dauguma iš jų jauni, sveiki, stiprūs, kupini ateities svajonių ir planų pačiame jėgų žydėjime. Šie vyrai, kaip ir kiti likviduojantieji avarijos padarinius, nežinojo sąmoningai slepiamo tikro šios katastrofos masto ir galimų pasekmių. Rizikuodami savo sveikata ir net gyvybe, lietuviai nuoširdžiai ir atsakingai ėmėsi padėti nelaimės ištiktai Ukrainos tautai.
Ekspertai teigia, kad visiškai likviduoti Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius prireiks šimtmečio. Savo ruožtu manau, kad niekas niekada nekompensuos ir neištaisys didžiausių netekčių – šimtų tūkstančių iš esmės sužalotų likimų, skausmo žmonių, dėl šios katastrofos netekusių namų, išgintų iš savo krašto, praradusių sveikatą ir net gyvybę. Ši nelaimė palietė ne vieną tautą, ne vieną valstybę – ji palietė mus visus ir, deja, padarinius jaus ir būsimos ateities kartos.
Mano nuomone, šiandien svarbiausia ne tik prisiminti, ko netekome, bet ir tai, kokią svarbią pamoką ir žinią neša ši mūsų skaudi atmintis. Tai kiekvieno iš mūsų atsakomybės už saugią žmonijos ateitį svarba. Tai gili ir reikšminga įžvalga, ypač šiandienos politinių sprendimų kontekste. Juk visi iki vieno esame susiję glaudžiau negu kada nors galėtume ir norėtume pripažinti. Kiekvieną iš mūsų kviečiu įsipareigoti atsakingai elgtis su pasauliu, kuriame gyvename ir kuriame gyvens mūsų vaikai. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, kviečiu į tribūną Lietuvos jaunimo „Černobylis“ atsakingąjį sekretorių A. Turčiną.
A. TURČINAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mieli černobyliečiai, ponios ir ponai! Tik šiek tiek norėčiau patikslinti – aš ne Lietuvos jaunimo černobyliečių atstovas, bet esu Lietuvos judėjimo „Černobylis“ atsakingasis sekretorius. Kadangi šiandien mūsų Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas dalyvauja Tarptautinės černobyliečių sąjungos, kuri įkurta Kijeve, renginiuose, pavesta man pasakyti keletą žodžių Lietuvos judėjimo „Černobylis“ vardu.
Kaip jau sakė pirmininkas, ateinantį antradienį sukanka lygiai 30 metų, kai įvyko viena baisiausių žmonijos istorijoje technogeninių katastrofų – Černobylio atominės elektrinės avarija. Gražus jubiliejus, bet liūdna šventė. Dabar jau niekam ne paslaptis, kokiomis pavojingomis savo gyvybei ir sveikatai sąlygomis šios avarijos padarinius šalino per 7 tūkst. jaunų, sveikų vyrų iš Lietuvos. Tuomet jie nežinojo, kad ketvirtis siverto yra maksimali metinė, o ne mėnesio apšvitos dozė, kaip avarijos likviduotojams buvo teigiama 1986 metais.
Šiandien bent pusės jų jau nėra tarp mūsų, o likusieji gyvi, kenčiantys nuo Černobylio sindromo ir kamuojami įvairių ligų, palikti be deramo valdžios dėmesio. Černobyliečiams, taip pat ir Lietuvos, išgelbėjusiems žmones nuo pražūtingų branduolinės avarijos pasekmių, dėkingi visų valstybių žmonės. Dėkingi Lietuvos piliečiams, vadinasi, dėkingi ir Lietuvai. Tačiau darosi liūdna nuo minties, kad tokių didvyrių, kurie taikiai, ne ginklu rizikavo savo sveikata ir net gyvybe, mūsų valdžiai, matyt, nereikia. Šiandien nereikia. O ar reikės rytoj?
Istoriniai faktai byloja, kad radiacinės katastrofos vyksta dažniau nei mums teigia branduolinės energetikos propagandistai. Ne kartą per milijoną metų, kaip jie teigia, o grėsmingu pastovumu. Pavyzdžiui, 1957 metais – Kištimas, SSRS, ir „Windscale“ – Anglija, 1979 metais – „Three Mile Island“ – Jungtinės Amerikos Valstijos, 1986 metais – Černobylis, 2011 metais – Fukušima.
Žinant tai, kad Lietuva vis dar puoselėja mintis ir viltis dėl branduolinės energetikos, gali būti, kad rytoj ir vėl reikės žmonių, turinčių aukotis dėl priimtų politinių sprendimų. Gali būti. Bet ar atsiras norinčių, ar sugebėsime juos priversti tai daryti, jei šiandien jie nereikalingi ir vertinami kaip atidirbęs resursas?
Kalbant apie socialines garantijas černobyliečiams, turime pažymėti, kad 1990 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 325 buvo daugiau mažiau paliesti pagrindiniai černobyliečių egzistencijos klausimai ir pradėtos spręsti problemos. Tačiau nuo to laiko, kai jūs, gerbiamieji Seimo nariai, pradėjote ieškoti ir bandyti įvairiais būdais, kaip tą nutarimą dar labiau pagerinti, černobyliečių sumažėjo perpus, o jų socialinės garantijos iki šiol lieka neišspręstos arba jų yra įvairių ginčų stadija. Galioja tik bendros socialinės, medicininės nuostatos, nors įvairių tarptautinių institucijų, taip pat ir Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertai nedviprasmiškai pažymi, kad černobyliečiai patyrė tokius psichologinius sukrėtimus, kad sprendžiant jų problemas reikia išskirtinio požiūrio ir dėmesio.
Šiandien galima pasidžiaugti, kad po ilgų ir morališkai gėdingų mums, kaip nukentėjusiems, teisinių procesų pavyko įsiteisinti valstybės nukentėjusių asmenų pensijas, tačiau mūsų našlės turi būti gana solidaus amžiaus, priešingu atveju jos rizikuoja net dalies tos pensijos negauti.
Turime dar vieną privilegiją – gauti išmoką po savo mirties, tačiau kad ją galėtume gauti, reikia teisingai numirti, t. y. ta mirtis turi būti susieta su buvimu Černobylyje.
Galėčiau ir daugiau minėti tokių sunkiai mums pasiekiamų lengvatų, tačiau nenoriu gaišinti jūsų brangaus laiko. Tuo labiau kad nuolat dirba įvairios jūsų sukurtos darbo grupės, tiesa, kol kas negalinčios pasigirti kokiais nors apčiuopiamais rezultatais. O gal mes jų tiesiog nežinome?
Tačiau nėra to blogo, kad neišeitų į gera. Šiais metais galime švęsti dar vieną 30 metų jubiliejų. Šiemet perpus sumažėjo cezio-137 radioaktyvumas, kurio skilimo pusperiodis yra 30 metų ir kurio pakankamai prilijo Lietuvoje po 1986 metų Černobylio atominės elektrinės avarijos. Vadinasi, gyvensime dvigubai sveikiau, dėl ko visi galime džiaugtis.
Galbūt kaip tik dėl to nuo šių metų sausio 1 dienos yra panaikinama kompensacija už vaistus asmenims, sergantiems bronchine astma. Jeigu anksčiau už tuos vaistus reikėjo per mėnesį mokėti 10 eurų, tai dabar mus reikia mokėti 60 eurų. Neaišku, kodėl taip pasielgta.
Baigdamas savo kalbą noriu padėkoti Seimo vadovybei, Seimo nariams už galimybę pasisakyti iš šios aukštos tribūnos ir priminti jums, gerbiamieji Seimo nariai, kad mes, černobyliečiai, vis dar gyvi, jaučiamės gerai atlikę savo taikią misiją, kartu pakeldami Lietuvos prestižą pasaulio akivaizdoje. Taip pat kalbėdamas iš šios tribūnos negaliu neprisiminti gerbiamojo J. Veselkos, amžinąjį atilsį, pasakytų žodžių, kuriuos jis pasakė šioje auditorijoje prieš dešimt metų. Jis tada kreipėsi į jus, gerbiamieji Seimo nariai, kalbėdamas: „Gerbiamieji Seimo nariai, padarykime ką nors šių žmonių, černobyliečių, labui, kad susitikus kitą kartą nebūtų gėda žiūrėti jiems į akis.“ Taigi dar kartą noriu jums visiems padėkoti, visiems černobyliečiams palinkėti sveikatos ir ištvermės, o gerbiamiesiems Seimo nariams priminti, kad mes ir toliau tikėsimės jūsų supratimo, dėmesio, mes pasiryžę apie save priminti jums, kad jūs mūsų nepamirštumėte. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Lietuvos judėjimo „Černobylis“ atsakingajam sekretoriui A. Turčinui. Į tribūną kviečiu labdaros fondo „Mūsų krantas“ prezidentą A. Zarovskį.
A. ZAROVSKIS. Malonu matyti tiek žmonių, kurie vis dėlto atėjo šiandien…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, kolega, nes negirdėti.
A. ZAROVSKIS. …kurie atėjo šiandien galbūt ir prisiminti, galbūt ir išgirsti apie Černobylio katastrofą, didžiausią pasaulyje technologinę katastrofą, kuri įvyko per XX amžių. Visų pirma aš turiu padėkoti ir dėkoju visiems: Seimo Pirmininko pavaduotojui, posėdžio pirmininkui, dėkoju Seimo nariams, kurie nori išgirsti apie černobyliečius ir černobyliečių problemas, dėkoju žmonėms, kurie nepagailėjo savo laiko ateiti čia, kursantams, ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantams, pasieniečių mokyklos kursantams, kurie irgi atėjo šiandien. Kaip tik tas jaunimas, kuris galbūt netiesioginė giminė, bet tiesioginė giminė pagal dvasią ir pagal profesiją, 1986 metų naktį pradėjo gelbėti pasaulį nuo tos katastrofos. Liko kelios dienos ir visas pasaulis: ir Europa, ir Amerika, ir Azija, minės šitą baisią datą, šį juodąjį jubiliejų.
Savaime aišku, iškyla klausimas, kaip pas mus, kaip Lietuvoje? Ogi galiu pasakyti, kad Lietuvoje tai baisoka. Baisoka kodėl? Baisoka todėl, kad tinkamas dėmesys ir valdžios vyrų, ir moterų šioje situacijoje (pasakysiu vyrų, nes jų vis dėlto daugiau prie valdžios, negu moterų), nėra ne tik kad pakankamas, jis labai labai mažas. Kuo pasireiškia tas dėmesys ar to dėmesio nebuvimas? Labai paprastai. Galime pažiūrėti ir į tuos radionuklidus, prisiminti, kaip radionuklidų debesys ėjo per Lietuvą. Klausimas – kodėl apie tai visi tylime? Anuomet Fizikos institutas atliko tyrimus ir nustatė, kad per 100 ežerų ir upių krantai žybsi ne mažiau kaip Černobylis. Radionuklidai ilgus metus puošė ir gadino ir žmones, žmonių sveikatą, ir aplinką. Kiek dar tokių liko, nežinau, nes pakartotini tyrimai, teisybę sakant, negirdėjau, kad būtų atlikti. Vilnius irgi nukentėjo. Sako, Varėnoje, Varėnos miškuose, Varėnos pievose iškrito daug radionuklidų. Taip, teisingai. Visi apie tai šnekame, tačiau, kad tų radionuklidų buvo Vilniuje ir buvo daug, ir buvo branduoliniai kamuoliai, arba branduolinės dėmės, ant asfalto, kurių žmonės nemato ir net nejaučia, bet pajus ir pajuto jau po kelerių metų, irgi kažkodėl nutylima.
Aš negaliu iki šiol suprasti, kodėl laikomasi tokios pozicijos nutylėti, kad jeigu mes nešnekėsime apie šitą pavojų, apie Černobylio pasekmes, mums bus lyg ir geriau. Nebus geriau. Černobyliečių mirtingumas rodo, kad poveikis yra galingas. Galingas savo neigiama prasme. Iš 7 tūkst. černobyliečių, kurie buvo nuvežti į Černobylio avarijos padarinių likvidavimo zoną, šiuo metu gyvų liko maždaug 5 tūkst. 200. Maždaug. Aš negaliu tiksliai pasakyti, kiek jų dabar liko, nes neliko duomenų bazės, pagal kurią būtų galima nustatyti, kiek ir kokiomis ligomis serga černobyliečiai, kiek černobyliečių mirė, liko gyvų. Čia irgi prie to paties klausimo, o kodėl taip Lietuvoje.
Ir čia dar ne viskas. Čia dar ne viskas. Jeigu pažiūrėtume grynai pagal faktūrą, tai kas išeina? Nedidelė lentelė ir skaičiai, kurie gali paliudyti ir parodyti, kas vyksta su černobyliečių stebėsena, su černobyliečių gydymu, su černobyliečių sveikatos apsauga. Pradėsiu nuo 2000 metų. Panaikinta černobyliečių poliklinika. Toliau, 2002 metais Respublikinis vaikų Černobylio centras buvo perkeltas į Santariškių kliniką ir sėkmingai išgaravo. Iš 32–35 gydytojų, dirbusių tame centre, specialistų, profilinių specialistų, liko tuo metu du: vedėja ir terapeutė. 2002 metais Sveikatos apsaugos ministerija pamiršo savo dar prieš dvejus metus patvirtintą Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likviduotojų sveikatos palaikymo programą ir nustojo finansuoti Černobylio centrą, kuris buvo įkurdintas Sapiegos ligoninėje. Po metų, 2009 metais, Sveikatos apsaugos ministerija neteisėtai pasiėmė iš to centro visą informaciją apie černobyliečius, jų diagnozes ir paskirtą gydymą. Ši informacija kažkur klaidžioja šešerius metus. Kam reikėjo išbraukti tą informaciją, paslėpti ją, kad nebūtų galima niekam prieiti? 2010 metais Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, kitaip ir negali būti, panaikino paskutinę černobyliečių gydymo įstaigą – Sapiegos ligoninę. Vietoj jos buvo įkurdinta kita ligoninė – Šventojo Roko ligoninė, pavadinimas labai geras, bet darbai nuliniai. Kartu su Sapiegos ligoninės dingimu, dingo specialistai, aparatūra, vietoj jos mes gavome juodąją skylę. Kosmosas ir Lietuvoje būna.
Toliau. 2015 metų lapkričio mėnesį galutinai oficialiai panaikintas Respublikinis vaikų Černobylio centras, lyg ir nėra vaikų. Šitoje situacijoje sunku ką nors prognozuoti optimistiškai, nes pagrindinė instancija – Sveikatos apsaugos ministerija, kuri turėtų rūpintis ir kuri turėtų inicijuoti priėmimą, pakeitimą teisės aktų, susijusių su černobyliečių sveikatos priežiūra, užima sunkiai apibūdinamą poziciją. Užuot kažką padarius, daroma atvirkščiai, su minusu, užuot padėjus, viskas gadinama. Dar prieš metus su nauja paskirta sveikatos apsaugos ministre ponia R. Šalaševičiūte radome bendrą kalbą. Mes paprašėme, ji mus išgirdo, buvo atkurtas vadinamosios specialistų komisijos darbas. Anksčiau ji buvo vadinama Ekspertų komisija, kuri nustatinėjo ligų arba mirties sąsajas su buvimu Černobylio zonoje. Pavadinimą pakeitė galbūt todėl, kad ekspertai dingo iš Lietuvos, liko tik specialistai. Bet ir tuos specialistus buvo sunku pavadinti specialistais, nes ten nebuvo nė vieno specialisto, dirbančio su černobyliečiais. Buvo tik ministerijos klerkai. Galų gale, radus bendrą kalbą, komisijos sudėtis buvo pakeista ir į komisiją buvo įtrauktas černobyliečių labdaros fondo „Mūsų krantas“ viceprezidentas, ilgametis Sapiegos ligoninės direktorius, žmogus, turintis dešimtis metų gydymo stažą, J. G. Rimdeika. Bet aš nežinau, kas atsitiko vėliau. Vėliau prasidėjo detektyvai. Černobyliečių atstovas nebuvo kviečiamas į posėdžius, informacijos nebuvo duodama. Galų gale, kas yra įdomiausia, ministerija sugalvojo tokį dalyką, savaime aišku, ne be ministro žinios ir pritarimo, komisija buvo reorganizuota. Černobyliečių atstovas, visuomenės atstovas gydytojas J. G. Rimdeika buvo išbrauktas iš tos komisijos. Tegu komisija dirba mūsų naudai, mes nieko prieš, mes už, na, bet ne tokiais metodais. Galų gale, jeigu mes garsiai kalbame apie tai, kad visuomenė mums padės, mes turime bendrauti su visuomene. Kviečiame visuomenę pas save, o paskui rodome tai visuomenei vietą kur nors kampe, musę iš barščių vadinasi, galbūt kitais žodžiais. Teisybę sakant, dėl šitos komisijos veiklos yra didelis didelis klausimas. Kaip gali būti, dar viceministrė L. Vaidelienė, mums atsakydama į mūsų paklausimus apie komisijos darbą, suklydo, prarado apie 20–30 černobyliečių. Viename atsakyme mažiau, kitame atsakyme daugiau. Bet čia juk yra pinigai, čia ne vien tik skaičiai, čia yra pinigai.
Ir iki galo, kad mums, černobyliečiams, nebūtų liūdna, Vilniaus miesto savivaldybė irgi pagal savo išgales prisidėjo prie šito. Gavome pranešimą apie tai, kad paminklas Černobylio motina, kuris metų metus stovėjo Černobylio ligoninės parke, dabar Sapiegos parke, turi būti iš ten paimtas. Maždaug černobyliečiai geriau pasirūpins negu savivaldybė. Jau visiškai naikinami net tokie materialūs pėdsakai. Savaime aišku, sunku, savaime aišku, nemalonu, bet vis dėlto mes neprarandame vilties. Prieš 15 metų pirmą kartą Lietuvos istorijoje, Seimo istorijoje ir černobyliečių istorijoje ne iš šitos tribūnos, bet vis dėlto Seime aš – pirmas iš černobyliečių pasakiau sveikinimo ir padėkos žodį Seimui, kuris mus išgirdo, kuris mus pakvietė, ir dabar nuo tų metų, jau nuo 2001 metų, kviečia černobyliečius į savo posėdžius.
Ačiū Dievui, visų pirma Seimo vadovybei, kad vis dėlto nepamiršta černobyliečių ir dirba su jais, ir padeda dirbti. Šiais metais kartu su Seimu, dabar jau su Seimo Energetikos komisija, mes organizuojame tarptautinę konferenciją, skirtą paminėti Černobylio 30-metį ir mūsų Černobyliečių fondo veiklos 10-metį. Šitame renginy dalyvaus užsieniečiai, dalyvaus latviai, dalyvaus daugelio įstaigų ir įmonių atstovai. Bet svarbiausia, kad dalyvaus Japonijos delegacija, Japonijos (…), taip pat (…) organizacija, Japonijos organizacija, viena iš pasaulio konferencijos prieš atominę ir branduolinę bombą organizatorių ir pirmininkaujančių organizacijų.
Neprarandame vilties ir labai norisi, kad konkretūs rezultatai, bendradarbiavimo rezultatai būtų aiškūs ir svarūs. Dėkui už dėmesį. Sėkmės jums visiems ir sveikatos. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame labdaros fondo „Mūsų krantas“ prezidentui A. Zarovskiui.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis.
Naudodamasis ta proga, dar kartą noriu padėkoti kolegoms, Černobylio veteranams, kitiems žmonėms, mūsų svečiams, kurie susirinko čia į šią iškilmingą posėdžio pradžią ir paminėjo pranešimais Černobylio avarijos 30-ąsias metines. Ar dėl šito? Tuoj, baigsime registruotis. Ačiū. Gerbiamoji R. Baškienė, prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis pirmininke, mieli kolegos, aš, kaip černobyliečio žmona, norėčiau reaguoti į čia pasakytus skaičius apie tuos, kurie išėjo, mūsų Lietuvos vyrus, jų, kaip paminėjo, gyvųjų jau nėra tūkstančiai. Aš prašyčiau visų tylos minute pagerbti tuos, kurių jau nėra, kurie, deja, ten išėjo ne savo valia. Ačiū.
Tylos minutė
Labai ačiū.
10.27 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. balandžio 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl šios dienos darbotvarkės tvirtinimo – E. Masiulis. Prašom, kolega.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, Žuvininkystės įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimas yra įrašytas kaip rezervinis numeris r-2, tačiau kadangi paskutinį Seimo posėdį buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašome įtraukti į pagrindinę darbotvarkę, rytinę, šitą projektą, išbraukiant jį iš rezervo.
Ir antras Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymas. Kadangi Seniūnų sueigoje nebuvo pritarta į pagrindinę rytinę darbotvarkę įtraukti klausimą dėl Astravo būsimos galimai atominės elektrinės statybos rezoliucijos projekto, yra pasirašytas bent trijų frakcijų atstovų, tai mes prašome šitą projektą įtraukti į popietinę opozicinę Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pastabų ir pasiūlymų nėra. Aš manau, kad rezervinis klausimas, apie kurį jūs, Eligijau, kalbėjote, tai čia yra daugiau procedūrinis klausimas. Mes tik atsiradus galimybei jį įtrauksime ir turėsime galimybę jį panagrinėti. O dėl klausimo į opozicinę, į kurią jūs prašėte, aš manau, kad nėra problemų ir dėl Seimo rezoliucijos, nutarimo projekto Nr. XIIP-4324. Ar bendru sutarimu galime pritarti įtraukti į darbotvarkę? Čia opozicinė, mes privalome įtraukti. Tiesiog konstatuoju faktą. Yra ir alternatyvi pozicija, aš manau, kad tuos du klausimus reikia įtraukti taip pat į opozicinę darbotvarkę, tai yra dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos 30-ųjų metinių paminėjimo, tai projektas yra Nr. XIIP-4327. Gerbiamojo K. Daukšio yra užregistruotas įstatymo projektas. Galime kartu įtraukti ir kartu nagrinėti šiuos du klausimus.
E. Masiulis kažką nori pasakyti. Prašom, kolega.
E. MASIULIS (LSF). Mes, Liberalų sąjūdžio frakcija, prašome įtraukti tik dėl Astravo rezoliuciją, nes dėl Černobylio ten yra, suprantu, šiek tiek kitoks.
PIRMININKAS. Bet pagal Statutą alternatyvas mes visada įtraukiame į darbotvarkę, bet kokiu atveju, Statutas tą nurodo. Čia rezoliucijos yra.
E. MASIULIS (LSF). Opozicinėje darbotvarkėje alternatyvų nebūdavo niekada įtraukiama. Manau, kad to precedento reikia laikytis.
PIRMININKAS. Būdavo. Mes pagal Statutą privalome įtraukti. Gerai. Daugiau pasiūlymų, pastabų nėra. Darbotvarkei galime pritarti?
E. MASIULIS (LSF). Pirmininke, aš vis dėlto dėl žuvininkystės frakcijos vardu prašau, kad būtų balsuojama, kad būtų iš rezervo perkeltas į pagrindinę rytinę darbotvarkę, nes rezerve gali ir…
PIRMININKAS. Gerai, supratome. Balsuosime. Jeigu jūs reikalaujate, mes balsuosime, taip.
Gerbiamieji kolegos, dėl r-2 klausimo, įstatymo projektas Nr. XIIP-3461. E. Masiulis prašo frakcijos vardu įtraukti į rytinio posėdžio darbotvarkę šį klausimą. Tiesiog mums reikia palaukti. Petrai, apsispręsime dėl šito klausimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš manyčiau, kadangi yra parengta alternatyvi rezoliucija, tai gal būtų geriau kartu jas abi įdėti į darbotvarkę, bet jei sutiktų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jau mes nusprendėme dėl šito klausimo, kad kartu, pagal statutinę normą. Dabar mes kalbame apie r-2 klausimą. Tiesiog kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad įtrauktume iš rezervinės darbotvarkės į pagrindinę rytinio posėdžio darbotvarkę projektą Nr. XIIP-3461, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 39, prieš – 3, susilaikė 43. Taigi nėra įtrauktas ir lieka rezervinėje darbotvarkėje šis įstatymo projektas.
Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, čia galima įtraukti, neįtraukti liberalų siūlymą, bet iš principo pertrauka buvo padaryta iki kito posėdžio. Net darbotvarkę sudarant turėjo atsirasti rytinio posėdžio darbotvarkėje. Bet kažkas padaro jį rezervinį ir paskui dauguma atsisako iškelti į rytinį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, galbūt mes ir panagrinėsime, turėsime laiko, tikrai panagrinėsime rytiniame posėdyje. Dar nepraraskite vilties. Aš galvoju, kad jeigu mes konstruktyviai dirbsime, ir šį klausimą taip pat įtrauksime į rytinį posėdį. O šiaip tai yra Seimo narių sprendimas. Taigi balsavome, ar įtraukti, ar neįtraukti. Juo labiau Seniūnų sueigoje buvome visi, matėme darbotvarkę ir priėmėme būtent tokį sprendimą, kokį priėmėme.
Prieš pradedant vykdyti darbotvarkę, aš tiesiog noriu pasidžiaugti viso Lietuvos Respublikos Seimo vardu. Mes turime gražią tradiciją, mes prisimename savo kolegas, ne vien tik pykstamės, baramės, bet yra ir gražių momentų, gražių akimirkų, kurias turime prisiminti ir žinoti.
Kolegos, šiandien A. Monkauskaitė ir D. Ulickas šventė labai svarbius savo gimtadienius. Visų pirma noriu pakviesti A. Monkauskaitę, pasveikinti su garbinga sukaktimi, palinkėti jai moteriškos energijos, pozityvumo, optimizmo ir sveikatos ir jūsų vardu įteikiu gėles. (Plojimai)
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Gerbiamojo D. Ulicko taip pat labai įdomus jubiliejus, gražus jubiliejus. Dariau, tau kuo geriausios kloties, gerų rezultatų, sveikatos ir visko kuo geriausio! (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkė patvirtinta. Mūsų kolegos, sulaukę tokio svarbaus jubiliejaus, pasveikinti. Galime dar truputėlį pasidžiaugti.
10.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą, sudarymo“ projektas Nr. XIIP-4283 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą, sudarymo“ projektas Nr. XIIP-4283.
Replika dėl šio klausimo – gerbiamasis M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Darbo partija nepritarė šios laikinosios komisijos sudarymui. Mes griežtai pasisakome prieš teisėsaugos įtraukimą į politinius procesus. Deja, yra tokie dalykai kaip juodieji sąrašai, prokuroro procedūros, įvairios pažymos. Mes griežtai pasisakome prieš tokius dalykus, bet kartu ir teigiame, kad prasidėjęs naujasis rinkiminis politinis sezonas – tikrai ne vieta tokiai laikinosios komisijos veiklai, ir kviečiame visus spręsti šiandien Lietuvai labai svarbius klausimus. Mes juk žinome, kad tiek skurdas, tiek socialinė atskirtis, tiek pensijos, darbo užmokestis yra svarbesni klausimai. Todėl Darbo frakcija nedalyvaus svarstant šį klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dabar kalbėkime dėl kitų dalykų. Mes dar nepradėjome svarstyti. Turėsite galimybę ir kalbėti, ir pasisakyti, ir kalbėti dėl motyvų.
Dabar dar gerbiamasis P. Gražulis. Prašom, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Darbo partijos frakcijos nariai, jūs visi pasirašėte, kad šita komisija būtų sudaryta. Kaip greitai jūs prezidentiniais skiepais paskiepijo, kad jūs pasveikote per dvi valandas. Dar rytą, 8 valandą, kalbantis pas Seimo Pirmininkę jūs raginote visus Seimo narius būti principingus ir nepasiduoti Prezidentės spaudimui. Bet jūs patys pirmi pasidavėte Prezidentės spaudimui ir nedalyvaujate šitame balsavime. Tai labai nevyriška.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu tik priminti dėl tvarkos. Svarstant įvairius įstatymų projektus galima kalbėti dėl vedimo tvarkos. Motyvai dėl paties nutarimo projekto arba komisijos yra tam tikras formatas, ir kiekvienas turi galimybę išsakyti savo nuomonę.
Dar Valentinas. Visiems davėme ir V. Stundžiui duosime kalbėti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Būtų smagu. Mūsų frakcija irgi tokiame žaidime tikrai nenori dalyvauti. Tai yra rinkiminis propagandinis triukas, triukšmas viešojoje erdvėje. Laikas tiesiog sustoti ir dirbti tuos darbus, dėl kurių mes čia esame išrinkti. Nepamirškime, laukia nemažas darbas. Tai nebežaiskime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jau prasidėjo kalbos dėl motyvų. Bet turėsite dar galimybę kalbėti.
Pranešėjas yra V. Vasiliauskas. Prašom, kolega.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, nors šiuo atveju derėtų kreiptis kiek kitaip: gerbiami slaptųjų pažymų ir juodųjų sąrašų herojai ir subjektai – buvę, esami ir būsimi. Kai aš labai lengvai per valandą surinkau 75 Seimo narių parašus, neskubėjau džiūgauti, nes įtariau, kad šis Seimo nutarimo projektas sulauks išankstinių neigiamų nuomonių ir galbūt nesukels aistrų vien jau todėl, kad priklausau ne tai frakcijai. Tačiau tokios audros, tokio tikro politinio uragano ir tokio spaudimo Seimui aš nesitikėjau.
Juk Seimo nutarimo projekte nė su žiburiu nerasi kokių nors požymių arba kėslų nukryžiuoti kurią nors politinę jėgą, suvesti sąskaitas, atsirevanšuoti arba išbalinti suteptą mundurą.
Tik projekto neskaitęs žmogus gali tvirtinti, kad čia yra daromas nors mažiausias poveikis teisėsaugai, ikiteisminio tyrimo institucijoms. Šios komisijos visos minimos bylos yra seniai užbaigtos arba net nepradėtos. Todėl galima drąsiai tvirtinti, kad būsimoji Seimo komisija artėjančių Seimo rinkimų atžvilgiu yra visiškai neutrali. Taip pat būsimoji komisija visiškai yra neutrali ir visų ikiteisminių tyrimų, ypač rezonansinių ikiteisminių tyrimų, atžvilgiu, priešingai dar nesenoms mūsų Seimo laikinosioms komisijoms, kurios paraleliai dirbo kartu su Generaline prokuratūra ir su ikiteisminio tyrimo įstaigomis, dar labiau sustiprindamos sukeltą skandalą, kuris, kaip žinote, baigėsi niekuo ir net nepasiekė teismo.
Todėl labai keista girdėti apie būsimus potencialius poveikius prokurorams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar net teismui, kai iš tikrųjų šios komisijos objektas yra politikai, politinės grupuotės, kurios daro poveikį teisėsaugos institucijoms, kurios manipuliuoja teisėsaugos institucijų surinkta medžiaga. Todėl pirmiausia šios komisijos sudarymu turėtų būti suinteresuota Lietuvos teisėsauga, bet ne mažiau suinteresuotas ir Lietuvos Respublikos Seimas, jeigu jis save dar gerbia. Argi mes paliksime neįvertinę viso šios kadencijos derliaus – nuo juodųjų sąrašų ir su devyniais viceministrais, iki šiol juodvarniais lakstančiais, iki bandymo išsipirkti Lietuvos generalinio prokuroro postą? Ar mums tai patinka? Man – ne.
Ar mes taikstomės su faktu, kad juo toliau, tuo stipriau valstybė yra valdoma slaptomis pažymomis? Net Vyriausybės stabilumas, jos darbas priklauso ne nuo valdančiosios daugumos, kuri suformavo šią Vyriausybę, o nuo nutekinamų iki jau baigtų, nutrauktų ikiteisminio tyrimo medžiagų, kurios, kaip paaiškėja, yra niekinės. Todėl grįžtu prie to, nuo ko pradėjau: man tikrai labai keistas tas neregėtas spaudimas Seimui, ta kilusi panika, isterija ir desperacija, apėmusi kai kurią Seimo dalį.
Kodėl taip išsigandote, jeigu sakote, kad čia yra pseudokomisija, kad čia yra viešųjų ryšių akcija, kad yra tik politinis šou arba siekiama pašmėžuoti televizijos ekranuose, kodėl, jeigu tai yra nieko rimta? Vadinasi, iškilo pavojus tiems slaptiems mechanizmams, kurie veikia mūsų valstybėje ir kurie lemia valstybės sprendimus. Iškilo pavojus tiems manipuliatoriams, jie labai išsigando ir, manau, ne be reikalo sukėlė tokią isteriją, nes šita komisija, kartoju, jos tyrimo objektas nėra teisėsauga, o yra politikai ir jų neteisėtas poveikis. Todėl iš tikrųjų ir kilo tokia panika, ir ta smėlio dėžė, ji buvo taip paniekinimai įvardyta, virto milžinišku panikos kambariu, galbūt net visais rūmais. Todėl aš tikiu, kad visi Seimo nariai, kuriems rūpi ne jų asmeniniai arba partiniai interesai, o mūsų tėvynės ateitis, mūsų demokratijos likimas, balsuos už. Nebijokite slaptųjų pažymų, nebijokite juodųjų sąrašų, nebijokite, nes tikrai mes išsivaduosime iš priklausomybės nuo šito blogio, nuo šitų slaptųjų pažymų, kurios iš tikrųjų tapo mūsų valstybės pagrindiniu valdymo mechanizmu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju pernešėjui. Jūsų nori paklausti 10 seimo narių. Klausimams ir atsakymams yra skirta 10 minučių. Klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės. Pirmasis klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nutarimo projektas vadinamas dėl galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms. Jeigu jam būtų pritarta po pateikimo, ar sutiktumėte, kad klausimai, kurie yra apibrėžti jūsų siūlomame nutarimo projekte, būtų išplėsti įtraukiant galimai neteisėtą tam tikrų Seimo narių poveikio darymą Generalinės prokuratūros prokurorams, piketuojant prie jų namų, kad būtų įtrauktas klausimas dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo vaidmens išsiaiškinimo prekybos urėdijomis istorijoje? Ir galų gale ar nemanote, kad galbūt reikėtų įtraukti klausimą dėl politinės partijos, kuriai pareikšti įtarimai dėl tokių nutarimų projektų pateikinėjimo Seime aplinkybių, atsiradimo, egzistavimo ir panašiai? Ar sutiktumėte, kad būtų išplėsti klausimai, nes tai gali turėti esminės įtakos mano apsisprendimui balsuojant dėl šio nutarimo projekto.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū už klausimą. Gal mano atsakymas jums padės apsispręsti. Kadangi jūs net pusę metų esate liberalas, o prieš tai jums šitą minkštą Seimo krėslą padovanojo ta partija, apie kurią jūs kalbate, o aš nesu tos partijos narys, todėl aš apie tą partiją tikrai mažai ką galiu pasakyti.
O dėl pradžios, dėl piketavimo norėčiau jums priminti, kad net Seimo nario mandatas neatima iš manęs visų pilietinių teisių, kurios yra apibrėžtos ir Konstitucijoje, ir Europos pagrindinių teisių ir laisvių konvencijoje, ir Žmogaus teisių deklaracijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Zasčiurinskas. Neklausia. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikro, atrodo, palietėme klausimą, kad valstybė nebūtų valdoma slaptomis pažymomis, kas jas teikia, kokiu pagrindu. Štai pirmininkauja V. Gedvilas, buvęs Seimo Pirmininkas, dabar pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojas, jis šitas pareigas gali eiti. Bet kai buvo pateikta kandidatūra į švietimo ministrus kompetentingo žmogaus, turinčio didelę politinę patirtį, staiga du ar tris kartus buvo ištrauktos kažkokios pažymos, ir todėl jis nebuvo patvirtintas švietimo ministru. Jis net neturi teisės susipažinti su tomis pažymomis, yra kaltinamas, bet už ką ir dėl ko ir kiti Seimo nariai nežino. Ar nemanote, kad reiktų keisti tvarką, kad tos pažymos taip pat būtų įteikiamos ir tam asmeniui, kuris kaltinamas kažkuo, kad jis galėtų apsiginti?
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, kolega. Aš visiškai pritariu, bet tai būtų jau komisijos siūlymas ir Seimo kompetencija. Komentuodamas šitą istoriją norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos Konstitucija pabrėžia, kad žmogus, jeigu yra kaltinamas, jis turi būti kaltinamas ne abstrakčiai, o pagal konkretų Baudžiamojo kodekso straipsnį. Šiuo atveju kaltinimas vėl liko anonimiškas, nors žmogus yra konkretus, konkreti jo šeima, konkretus pareigūnas, kuriam faktiškai buvo sužlugdyta karjera. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau, kad jūs paaiškintumėte savo požiūrį dėl Konstitucijos atitikimo. Rimtas ir akademiniais laipsniais pagrįstai apdovanotas žmogus televizijos laidoje, kurioje dalyvavote ir jūs, labai aiškiai pareiškė nuomonę, kad toks mūsų nutarimas prieštarauja Konstitucijai. Ką jūs į tai atsakytumėte?
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų kaltinimas rimtas, tačiau pasigilinus nėra rimtas. Kuo argumentuosiu? Šiuo savo nutarimo projektu, kurio pirmuoju klausimu sakoma: peržiūrėti Seimo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą „Dėl Seimo laikinosios komisijos galimai neteisėtam politinių ir interesų grupuočių poveikiui teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimam sąmoningam trukdymui pareigūnams tirti nusikalstamas veikas ištirti sudarymo“ ir jų išvadų įgyvendinimo efektyvumą. Kitaip tariant, praėjusioje kadencijoje, 2010 metais, tokia komisija beveik identišku pavadinimu buvo konstitucinga, o dabar, pasikeitus konjunktūrai, jau prieštarauja Konstitucijai. Tai yra tipiškas manipuliavimas Konstitucija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate štai tą komisijos inicijavimą ir atskirų frakcijų tame dalyvavimą? Štai socialdemokratai iš esmės visi pasirašo, bet jų partijos lyderis pasako, kad tokios komisijos nereikia. Darbo partijos frakcijos nariai pasirašo, jų aukščiausia deleguota pareigūnė išvis pasako labai griežtai apie tą komisijos iniciatyvą. Kaip visuomenei vertinti tokią Seimo narių ir jiems atstovaujančių lyderių dviprasmišką laikyseną, susidvejinimą? Kokia pozicija, kaip visuomenė turi suprasti? Turbūt kitaip nesupras, kad čia vyksta tam tikri politiniai žaidimai, o ne koks nors tikrai rimto tyrimo sumanymas.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū. Bene pats protingiausias atsakymas, bent jau šio mėnesio, atsiprašau, klausimas. Tikrai labai kietas klausimas. Aš šiek tiek juokaudamas galėčiau atsakyti, kad, matyt, vis dėlto slaptos pažymos ir juodieji sąrašai savo juodą darbą ir toliau dirba.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega P. Gylys.
P. GYLYS (TTF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mano klausimas iš dviejų dalių.
Pirma. Jeigu jūs pastebėjote, tarp pasirašiusiųjų 75 nėra nė vieno konservatoriaus ir liberalo. Man atrodo, kad dabar dingsta dar viena partija – tai Darbo partija. Kas čia vyksta? Kodėl už teisingumą, už parlamentinę priežiūrą šitos partijos nenori pakovoti?
Antra. Tęsiant A. Mazuronio, dabar žaižaruojančio liberalizmu, o kažkada buvusio labai tvarkingo ir teisingo, klausimą apie tai, ar negalima pratęsti tyrimo epizodais iš Konservatorių partijos – V. Matuzo bylos dėl galimai juodos buhalterijos arba dėl liberalų dalyvavimo klastojant rinkimus Trakų rajone? Kodėl teisėsauga apie tai nieko nekalba? Mano yra tokia potekstė. Du klausimai.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Pradėsiu nuo antro. Ačiū, profesoriau. Kadangi komisijos, kaip minėjau, tyrimo objektas nėra teisėsauga, nėra jos surinkta informacija, nėra net jos turinys, o yra manipuliacijos informacija, aš manau, kad čia būtų galima pratęsti apie poveikį teisėsaugai tiek įtakingos Konservatorių partijos ir frakcijos, taip pat ir labai kylančios į žvaigždes Liberalų sąjūdžio frakcijos ir partijos. Matyt, čia galima ir tuo paaiškinti, vadinasi, teisėsauga kol kas nėra labai nepriklausoma. Galima įtarti. Bet čia reikia parlamentinio tyrimo.
Dėl liberalo, kuris jau pusę metų žaižaruoja liberalizmo išmintimi, čia tiesiog nėra, kaip suprantate, ko komentuoti padorioje kompanijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas Valdai, užduosiu klausimą, į kurį sau pats ieškau atsakymo. Jūsų siūlomos komisijos smaigalys norom nenorom krypsta į valstybės vadovę. Aš nenoriu pasakyti, kad negalima tirti valstybės vadovo ar vadovės veiksmų – gyvename demokratinėje šalyje, teisinėje valstybėje ir iš tikrųjų tai yra parlamento teisė, tačiau jūsų partijos lyderis R. Paksas yra tas valstybės vadovas, kuris labiausiai nukentėjo nuo politinio puolimo ir iki šiol negali atkurti savo teisių. Ar istorija tam tikra prasme nesikartoja ir ar nematote čia tam tikros dilemos? Ačiū.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Klausimas irgi labai geras ir esminis. Iš tikrųjų labai gerai, kad priminėte, kad parlamentas turi teisę tirti visus klausimus, taip pat ir pareigūnų skyrimo tvarką, ir net prezidentūros veiklą, tačiau aš norėčiau pasakyti, kad viešojoje erdvėje yra painiojami du dalykai, dvi procedūros: tai yra laikinoji Seimo komisija ir kažkodėl pradėta kalbėti apie apkaltą. Apkalta yra visai kita komisija, kita procedūra. Apkaltos komisija vadinama specialiąja komisija. Čia yra laikinoji komisija, ji turi savo uždavinius ir čia visai su tuo nesusiję.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi laikas klausimams, atsakymams baigėsi. Dėkoju pranešėjui V. Vasiliauskui už nutarimo projekto pristatymą.
Yra norinčių kalbėti už, prieš. Nuomonė prieš – A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų būtų gal smagus siūlomo nutarimo projekto pristatymas ir galėtume pasijuokti visi draugiškai, tik viena detalė – jeigu tas nutarimo projektas būtų pristatomas Jaunimo ar „Domino“ teatre – scenose tų teatrų, kurie garsėja komiško žanro pastatymais. Gerbiami kolegos, tas pristatymas vyksta ne mano minėtuose teatruose, tas pristatymas vyksta Lietuvos Respublikos Seimo plenarinių posėdžių salėje. Todėl juoką, matyt, norisi pakeisti (nežinau, kaip jums, bent jau man) graudžiomis ir labai graudžiomis ašaras. Tie, kurie skaitė siūlomą nutarimo projektą, tikriausiai matė, kas jame yra siūloma. O jame yra siūlomi labai paprasti dalykai. Jame yra siūloma mums, politikams, kištis į ikiteisminius tyrimus, jame yra siūloma kvestionuoti jau priimtus teismų ir teisėsaugos institucijų sprendimus, ar jie mums patiktų, ar nepatiktų – čia yra kitas klausimas. Jame yra siūloma, tiksliau, klausimuose jau yra nurodoma, kokie turi būti atsakymai arba kokie turi būti nurodymai teisėsaugos institucijoms, prokuratūros vadovybei ir panašiai.
Gerbiami kolegos, negi tokios sąvokos kaip teisė, valdžių atskyrimo principas, teisminės valdžios nepriklausomumas, šioje posėdžių salėje yra sąvokos, kurių mes nesuprantame ir kurių mes nežinome? Kad ir kaip man nepatiktų vieni ar kiti teisminės valdžios sprendimai, vis dėlto valdžių atskyrimo principas yra fundamentalus teisinės valstybės pamatas. Kiekvieną kartą grįžus po plenarinių posėdžių mano sūnus manęs klausia: ką šiandien gero padarėte? Žinote, pastaruoju metu man šiek tiek gėda jam sakyti, ką mes darome. Todėl, gerbiami kolegos, suteikite man šiandien progą grįžus savo sūnui pasakyti, kad šiandien padarėme kažką gero…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MAZURONIS (LSF). …kad šiandien padarėme kažką teisingo. Siūlau balsuoti prieš siūlomą nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš, paremdamas šios komisijos sudarymą, noriu jūsų paklausti, ar demokratinė valstybė gali būti valdoma slaptomis pažymomis? Atsakykite. Ir tomis slaptomis pažymomis tas žmogus, kuris kaltinamas prieš visą Lietuvą, galų gale apdergiamas, yra ne vienas miręs iš sielvarto, nes žmogus negali apsiginti. Iš devynių viceministrų… Su vienu garbingu žmogumi teko bendrauti, jis, deja, jau šiandien išėjo į Anapilį apšmeižtas, negalintis apsiginti.
Pone Mazuroniuk, ar tai yra normalu? Ar tai yra liberalu? Ar tai yra žmoniška? Kaip nejaukiai jaučiasi pirmininkas V. Gedvilas. Darbo partija jo net negina, nenori išsiaiškinti, kodėl šitas garbingas žmogus buvo taip apšmeižtas. Kokios tos pažymos, dėl ko jis turėjo pasitraukti iš tų pareigų? Jis sako: aš ginsiuosi teismuose penkerius metus, kai viskas bus pamiršta. Gerbiamieji, aš nežinau, man atrodo, kad žmonių teismai vyksta už akių. Ir aš aiškiai pasakysiu, tai vieno žmogaus – mūsų Prezidentės rankomis. Anksčiau, komunistiniais laikais, teisė troika, o dabar teisia vienas žmogus. Dar aš noriu priminti Darbo partijos nariams, mielieji, kodėl V. Uspaskichas pasitraukė iš politikos? Todėl, kad gavo laisvę iš Prezidentės. Ar tai demokratija? Ar teismai turi priiminėti tokius sprendimus? Gėda tokioje valstybėje gyvuoti ir gyventi. Aš – už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo nutarimo projektui Nr. XIIP-4283, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, už – 51, prieš – 34, susilaikė 5. Nutarimo projektui po pateikimo yra pritarta. Replika po balsavimo – gerbiamasis N. Puteikis. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (MSNG). Geriau slaptos pažymos būtų rengiamos tokiu klausimu – kodėl Estijos ekonomika, esant tolygiai Lietuvos ekonomikai… perskaičiavus vienam gyventojui esto vidutinė alga yra 300 eurų didesnė. Štai tokios slaptos pažymos ir jų naudojimas būtų daug sveikesnis. Bet, aišku, tiks ir toks Seimo sprendimas.
PIRMININKAS. P. Gylys. Prašom, kolega.
P. GYLYS (TTF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kol kas teismas, atsiprašau, Seimas apgina savo garbę. (Balsai salėje) Savo teisę vykdyti parlamentinę priežiūrą. Tie, kurie išsigando, matyt, yra paveikti arba yra tam tikrose politinėse sąjungose, todėl bando torpeduoti šitą visiškai normalų procesą. Ir kai čia sako, kad gal rinkiminis sezonas veikia tuos dalykus, tai man kyla klausimas, gal Seimas nustotų dirbti apskritai iki Seimo? Svarbus klausimas, kad politinės manipuliacijos nesitęstų per teisėsaugą, ir aš manau, jį turime išspręsti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Aišku, galima. Prašom. A. Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus. Štai šiandien klausėmės tradicinio premjero interviu per radiją ir premjeras labai aiškiai formulavo, kad tokios komisijos nereikia. Aš suprantu, kad socialdemokratai ir premjeras nieko bendra nebeturi, arba aš taip pat galėčiau galvoti, jog socialdemokratai turi daug nepasitenkinimo savo premjeru, nes sudarydami tokią komisiją, kurioje yra keliami klausimai, kad tariamai Prezidentė kažkaip manipuliuoja teisėsauga, tai socialdemokratai privers mus siūlyti formuoti kitą komisiją, kurioje būtų keliami klausimai, susiję su realiais faktais, apie kurios pats premjeras čia, salėje, yra kalbėjęs. Galima būtų cituoti ne vieną jo pasisakymą, kaip jis skambino arba kvietėsi „ant kilimėlio“ prokurorus ir jiems nurodinėjo, kaip turi būti sprendžiamos vienos ar kitos bylos. Lygiai taip pat galima skaityti internete, ypač feisbuke, žinomų žurnalistų, kurie aprašo faktus, kaip premjeras skambina ir grasina žiniasklaidos priemonėms. Manipuliavimas teisėsauga ir manipuliavimas žiniasklaidos priemonėmis, tai, ką demonstruoja savo veikla premjeras, yra verta rimto parlamentinio tyrimo, ir mes siūlysime Seime tuo užsiimti.
PIRMININKAS. E. Gentvilas dėl vedimo arba replika po balsavimo.
E. GENTVILAS (LSF). Replika po balsavimo. Aš noriu replikuoti ponui P. Gyliui, kuris sako, kad kurie nebalsavo už šią komisiją, tie kažko išsigando. Aš tikrai nesu nieko išsigandęs, man niekas negresia, mano partija, kuriai aš priklausau, nėra skelbiama pažeidusi kokius nors įstatymus. Aš manau, kad tai yra išsigandusiųjų balsavimas už, o tie, kurie balsavo prieš tokios komisijos sudarymą, jie kaip tik neturi ko išsigąsti, mums nereikia piketuoti prie prokurorų namų, mums nereikia aiškintis dėl slapų pažymų. Darykite išvadas dėl savęs, kad tai yra jūsų baimės išraiška, bandymas kištis į teisėsaugos darbą, griauti demokratinius valstybės pamatus ir nekaltinkite bailumu tų, kurie pasisako prieš jūsų kvailas ar net idiotiškas iniciatyvas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal neminėkite pavardžių, nes nusitęs eilės prie šoninių mikrofonų. P. Gylys. Prašom.
P. GYLYS (TTF). Aš turiu patikslinti. Liberalai neišsigando ir konservatoriai neišsigando, nes jie yra globojami teisėsaugos, mano manymu. (Balsai salėje) Išsigando viena partija, kurios aš kol kas neminėsiu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis B. Bradauskas. Prašom, kolega.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Noriu gerbiamajam A. Kubiliui pasakyti, kad Socialdemokratų partija nesusideda iš vieno žmogaus, mūsų partijoje yra virš 22 tūkst., todėl nemanykite, kad vienas žmogus kažką sprendžia už partiją. Mūsų partijoje yra kitokia tvarka, yra demokratija. O jūsų intrigų mes tikrai nebijome. Jūs galite siūlyti bet kokias komisijas. (Balsai salėje) Prašau, nors šiandien! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik nuo savęs vieną pastabą. Vakar naktį buvo ir šią naktį bus pilnatis, prisiminkite tai. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš prisimenu, kadangi esu politinis kalinys disidentas, kai kovojome prieš sovietinę sistemą, ne kartą mus tardydami sakydavo: griaunate sovietinę sistemą, demokratiškiausią pasaulyje valstybės sistemą. Man liberalų kalbos labai panašios. Kada mes norime, kad Lietuva iš principo būtų demokratinė, kad slaptomis pažymomis nebūtų valdoma, tai jiems, liberalams, tai yra demokratijos griovimas. Mes norime, kad valstybė būtų ne kokių nors kelių žmonių slaptai valdoma, o iš tikrųjų parlamentas būtų parlamentas, ir kad tokių dalykų gyvenime nesikartotų. Manau, kad teisingumas, sąžiningumas turi būti patys svarbiausi dalykai Seime, o ne kokių nors slaptų pažymų vaidmuo.
PIRMININKAS. Paskutinis (tikiuosi) – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, įvertinus nutarimo projekte pateiktus klausimus, matome ir ekspertų išvadas, kad kai kurie klausimai iš esmės yra jau iš anksto kaip kaltinimai, liečiantys įvairius buvusius arba esamus ikiteisminius tyrimus. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu manome, kad vis tiek reikėtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto įvertinimo, ar šie klausimai, kurie yra šitos komisijos siūlomi tirti, tikrai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir valdžių atskyrimo principams, nes akivaizdu, kad tokių požymių šiame nutarimo projekte tikrai yra. Todėl mes prašome balsuoti dėl tokios išvados.
PIRMININKAS. Gerai. K. Masiulis. Po to gerbiamasis J. Sabatauskas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aišku, sunku kalbėti po tokių pakilių P. Gražulio kalbų apie idėjas, kaip jis čia ką daro, o iš tikrųjų bando užlopyti tą skylę, kuri yra jų partijos reitingų valtelėje. Neužlopysite, skylė nuo to tik dar labiau padidės! (Balsas salėje: „Prisimink geriau komunistinę…“)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sabatauskai, dėl jūsų komiteto svarstymo, ar atitinka Konstituciją, aš taip įsivaizduoju, pasakykite savo nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo statute nustatyta taip: jeigu Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabose dėl kiekvieno teisės akto projekto, dėl kurio jis rašo, parašo abejonę, kad gali prieštarauti Konstitucijai ar Konstitucinio Teismo nustatytai jurisprudencijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo pateikti išvadą iki pateikimo. Preliminarią išvadą, kurioje nustato, prieštarauja ar neprieštarauja. Jeigu komitetas padaro tokią išvadą, kad prieštarauja, Seimas dėl tos išvados balsuoja, ir jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nusprendžia kitaip, tada galimas pateikimas. Priešingu atveju nei komitetas privalo pateikti išvados, nei nėra pastabų, nei Seimas privalo dėl to balsuoti. Šiandien Teisės departamentas tokių pastabų nėra pareiškęs ir komitetui nėra tokios prievolės svarstyti.
Dar vienas dalykas. Prieš mėnesį Seimas balsavo dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto tyrimo dėl kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos panaudojimo. Ten yra viena išvada, už kurią jūs visi, kolegos, balsavote. Joje konstatuojamas faktas, kad pernelyg dažnai manipuliuojama pažymomis, gautomis kriminalinės žvalgybos būdu, ir jos panaudojamos politiniais tikslais.
PIRMININKAS. Dėkoju Juliui. Atrodo, kad J. Razma pirmasis. Tuoj, svarbus klausimas, visi norime kalbėti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tiesiog siūlau dėl projekto paskirti pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip įprasta, kad paruoštų išvadą, gal bus pasiūlymų, gal kai kurias nuostatas reikės tikslinti pagal pastabas. (Balsai salėje) Galima visada paskirti komitetą dėl projekto. Tai yra toks siūlymas ir tikrai jis yra neprieštaraujantis Statutui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji konservatoriai, aš suprantu delikačią situaciją. Ponią D. Grybauskaitę jūs ginate, nes… (Nutrūksta įrašas) (Balsai salėje) Nuo pirmos dienos nepalaiko mūsų Vyriausybės, mūsų Ministro Pirmininko, koalicijos, o visą laiką tarnauja. Aš suprantu, rinkimai…
PIRMININKAS. Tylos! Gerbiamieji kolegos, tylos!
A. SYSAS (LSDPF). …nori toliau koalicijoje dirbti. Mes jus išklausėme. Suprantu, kai jums reikia, jūs pradedate manipuliuoti, nes nė vienas nutarimas Seime… labai retais atvejais patenka į komitetą. Šiuo atveju prieš mėnesį jūs patys balsuojate už išvadas, kad yra manipuliuojama, ir tada neprieštaraujate, nubalsuojate už Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, o dabar jau jūs matote čia pažeidimus. Nebūkite veidmainiai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, paskutiniai A. Kubilius ir K. Daukšys. Ir viskas, baigiame, daugiau neleisiu nė vienam kalbėti. Viskas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia ponas A. Sysas tiesiai, atvirai visą tiesą pasakė, kad iš tikrųjų šitos komisijos kūrimas yra keršto instrumentas Prezidentei dėl to, kad Prezidentė kritikuoja Vyriausybę. Tai labai paprastas ir aiškus politinis pasisakymas ir tai pasakė ne kas nors kitas, o socialdemokratų rinkimų į Seimo narius štabo viršininkas. Socialdemokratai tokiu būdu įsivaizduoja, kad jie darys savo rinkimų kampaniją, ir imasi štai tokių veiksmų.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau visiems iš tikrųjų atsipeikėti, ir visų pirma socialdemokratams, nes geresnio susinaikinimo instrumento kaip šis, kurį dabar socialdemokratai nori įjungti, aš iš tikrųjų nematau. Aš nuoširdžiai išgyvenu dėl socialdemokratų. Raginu iš tikrųjų atsitokėti.
Antras dalykas. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstome normalų norminį dokumentą, kuris turi sukurti Seimo komisiją, todėl siūlome svarstyti pagal normalią Seimo statuto tvarką, t. y. dabar paskirti pagrindinius komitetus, pagrindinį komitetą, jeigu reikia, papildomus komitetus. Po komitetų svarstymo stadijos grįšime toliau ir tęsime diskusiją.
PIRMININKAS. K. Daukšys. Ar jau nenorite?
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, noriu pasakyti – baikime pliurpti, pradėkime dirbti, kiek galima.
PIRMININKAS. Būtume pradėję.
K. DAUKŠYS (DPF). Po tris kartus prie mikrofono.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bet kokiu atveju visi mes mėgstame pakalbėti, reikia prisipažinti, ir kalbame. Jeigu kas nors kam nors neduoda kalbėti, tai didelis pyktis salėje kyla. Kas pirmininkauja, tuos dalykus išbando, tiesiog nereikia kaltinti nei vienų, nei kitų. Jeigu norime kalbėti, tai tiesiog kalbame.
Dabar dėl tokio nutarimo projekto yra įvairi praktika Seime, yra daug atvejų, kai nepaskiriamas komitetas, bet yra ir atvejų, kai paskiriamas komitetas. Aš galvoju, jeigu visa demokratija, pagal Statutą mes turime balsuoti. Jeigu yra pareikalauta, kad kaip pagrindinis komitetas svarstytų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tai mes turime balsuoti. Toks pasiūlymas buvo ir mes turime apsispręsti balsuodami. Ne viena frakcija siūlė, ir konservatoriai, ir liberalai siūlė, ir kitos. Kviečiu visus balsuoti. Kas pritaria, kad pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuoja už, o kas mano, kad nereikia skirti komiteto, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 31, prieš – 23, susilaikė 25. Nėra paskirtas komitetas. Toliau dirbame pagal Statutą. Svarstymo data – gegužės 5 diena. Gegužės 4 dieną mes dar gausime Etikos ir procedūrų komisijos išvadas ir kai tik jas turėsime, galėsime svarstyti. (Balsai salėje)
Repliką po balsavimo jūs norite, taip?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šitas balsavimas buvo neteisėtas, nes nėra Etikos ir procedūrų komisijos išvadų. O aš ir toliau laikausi nuostatos, kad svarstant tokį nutarimą negalėjo dalyvauti „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai, nes jų byla yra teisme, bylą yra parengusi teisėsauga, o šitas nutarimas yra nukreiptas ir prieš teisėsaugą. Lygiai taip pat noriu pasakyti, kad balsavime negalėjo dalyvauti J. Sabatauskas ir V. Gedvilas, nes šis nutarimas tiesiogiai liečia jūsų personalijas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs matėte, kad aš nebalsavau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Bet J. Sabatauskas balsavo.
PIRMININKAS. Tai J. Sabatauskas… P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji, čia kažkas labai įdomu, kad konservatoriai net išraudę, taip bijo šios komisijos. Matyt, tikrai kažkaip dalyvauja formuojant juoduosius sąrašus ir galbūt išaiškės daugelio jų pavardės, ir išaiškės, kas valdo slaptomis pažymomis mūsų valstybę.
O jūs, ponas Kubiliau, geriau susirūpinkite savo V. Matuzu ir paklauskite, iš tikrųjų reikėtų įrašyti klausimą, kaip jūsų patarėjas V. Valentukevičius galėjo paimti operatyvinę medžiagą iš prokuratūros jūsų byloje. Jeigu būtų paėmusi kita partija, tai čia būtų triukšmas ant viso pasaulio. Aš manau, kad komisija turėtų panagrinėti, kaip jis, A. Kubiliaus patarėjas, turėjo teisę paimti ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl pono V. Matuzo.
PIRMININKAS. Paskutinis – V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, pone pirmininke. Dėkoju visiems, kurie balsavo už. Norėčiau atsakyti opozicijos lyderiui, kuris vartoja pačią niekingiausią kritikos formą ad hominem, nukreiptą į asmenį. Todėl aš norėčiau jam atsakyti, kad jis kuo toliau, tuo labiau darosi panašus į V. Putiną ne tik savo idealia šukuosena ir galvos forma, bet ir galvos turiniu. (Plojimai) (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, judame toliau. Dėl man mestų kaltinimų dėl pirmininkavimo arba Statuto pažeidimo. Aš stengiuosi niekuomet nepažeisti Statuto ir aš tvirtai jaučiuosi ir šiandien, nepažeidžiau Statuto, mes viską padarėme pagal Statutą. Tiesiog yra balsavimo rezultatai ir mes juos turime gerbti.
11.19 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 89, 122, 123, 134, 136, 1401, 145, 150, 151, 152, 155, 163, 164, 170, 1713, 172, 194, 200 ir 205 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1978(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 89, 122, 123, 134, 136, 1401, 145, 150, 151, 152, 155, 163, 164, 170, 1713, 172, 194, 200 ir 205 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1978(4). Priėmimas. Taigi pastraipsniui. Pranešėjas yra gerbiamasis S. Šedbaras. Noriu priminti, kad, priimant Statuto pataisas, reikia 71 balso už dėl kiekvieno straipsnio. Jeigu yra 71 už, ne dalyvauja, bet už turi būti, tada straipsnis priimamas. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl kiekvieno straipsnio reikės balsuoti.
Dabar 1 straipsnis. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume 1 straipsnį, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote. Reikalingas 71 balsas dėl kiekvieno straipsnio. (Balsai salėje)
Balsų nėra. 1 straipsnis nepriimtas.
Dar vieną kartą pabandome. Dėl 2 straipsnio kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume 2 straipsnį, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, dėkoju pranešėjui, matote, judėjimo į priekį nėra, toli iki 71 balso. Galbūt frakcijos pasitars ir atidėsime tą klausimą, gal koks nors sutarimas bus ir bus galima ką nors priimti.
Gerbiamasis J. Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia buvo tokių perspėjimų apie pilnaties poveikį, bet dėl Darbo partijos frakcijos man tikrai tokių minčių kyla. Jeigu jų deleguota Seimo Pirmininkė labai aiškiai prašė ypatingos skubos ir pabrėžė, kad čia yra tik formalūs pakeitimai pagal realią šiandien esančią Seimo ir kanceliarijos situaciją, o ten dar bandoma kažką įžvelgti ir balsuojama prieš, čia tikrai man nesuprantami tokie veiksmai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mano pastaba ne veltui buvo. Tiek J. Razma tame fone dirba… Prašom, Kęstuti.
K. DAUKŠYS (DPF). Labai ačiū. Iš tikrųjų aš galvoju, Jurgi, jūs rūpinkitės savo frakcijos galva ir kas ten su jumis darosi. Jeigu pastebėjote, Darbo partijos frakcija nebalsavo dėl šito nei prieš, nei kaip nors kitaip nedarė. Tai būkite geras, jau mūsų čia kaip nors nepinkite.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal iš tikrųjų judame po truputėlį į priekį? Pradžia šiek tiek ne ypač jauki.
11.24 val.
Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 2, 9, 12 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3939(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas 1-5, Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 2, 9, 12 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3939(2)ES. Pranešėjas – S. Dmitrijevas, bet aš nekviesiu pranešėjo į tribūną, nes viskas pakankamai aišku. Gerai, prašom. Priėmimas pastraipsniui.
S. DMITRIJEV (DPF). Ačiū. Čia…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš pasakysiu, kada jums kalbėti. Taigi priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Ir dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio – gerbiamasis S. Dmitrijevas.
S. DMITRIJEV (DPF). Dėl 5 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymai išbraukti, komitetas pritarė Teisės departamento išvadai išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį. Komitetas irgi pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes galime pritarti, kad 5 straipsnis buvo siūlomas išbraukti. Komitetas pritarė tam ir mes galime taip pat bendru sutarimu. Taigi nelieka 5 straipsnio. Priėmėme keturis straipsnius. Taip, bendru sutarimu galime pritarti? Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3939, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3939) yra priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4236(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4236(2). Pranešėjas – P. Narkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto primininkas. Svarstymas, priėmimas, gerbiamieji kolegos. Po svarstymo išvadą pristatykite, gerbiamasis pirmininke.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP-4236(2). Komitetas pritarė bendru sutarimu. Gal apie priežastis, kurios paskatino, galima porą žodžių?
PIRMININKAS. Gal nereikia, gerbiamasis pirmininke, svarbu, kad jūs pritarėte. Nuomonė gana vieninga, tiesiog taupome laiką. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui, nes komitetas gana vieningai pritarė? Taigi svarstymo stadija baigta.
Taikoma ypatinga skuba dėl šio įstatymo projekto, siūloma taikyti ypatingą skubą. Ar pritariate bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Taigi priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti už, prieš? A. Palionis – nuomonė už.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pasistengsiu labai trumpai ir greitai. Naujas Sąjungos muitinės kodeksas, kurį priėmė Europos Parlamentas, nebeišskiria laisvųjų zonų ir laisvųjų sandėlių kategorijų, o, remdamosi jo nuostatomis, valstybės narės gali suteikti Sąjungos muitų teritorijos dalims laisvųjų zonų statusą. Lietuvos ūkio subjektai, turintys nustatyta tvarka įsteigtus laisvuosius sandėlius, nepriėmus šio įstatymo projekto, negalės perregistruoti laisvųjų sandėlių į laisvąsias zonas. Tai pablogins jų padėtį įsigaliojus jau nuo šių metų gegužės 1 dienos naujiems Sąjungos muitinės teisės aktams. Jie neteks dabar galiojančių lengvatų, o laisvieji sandėliai įgys muitinės sandėlių statusą, kas lemtų papildomus formalumus ir didesnius administravimo kaštus bei konkurencingumo sumažėjimą, lyginant su kitų šalių laisvųjų sandėlių statusą turinčiais ūkio subjektais. Todėl prašau visų pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonių prieš nėra. Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-4236, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4236) priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234(2)ES (svarstymo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie Darbo kodekso. Darbotvarkės 1-7.1a klausimas – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234. Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K. Miškinienė. Svarstymo tęsinys. Svarstome pasiūlymus. Dabar mes svarstome kodekso 139 straipsnį dėl darbo normų. Taigi pirmasis dėl šio įstatymo projekto pasiūlymą teikia N. Puteikis. Prašom, kolega, pristatyti savo teikimą. Dega mikrofonas, jūs galite jau pristatyti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Tuoj, sekundę, nespėju.
PIRMININKAS. Toliau pristatyti ruošiasi I. Šiaulienė ir K. Daukšys. Kitas pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Taigi Seimo narys N. Puteikis. Dėl darbo normų.
N. PUTEIKIS (MSNG). Radau. Aš siūlau tą sudėtingą formuluotę, kuria iš karto užprogramuojami ginčai dėl darbo normų, tiesiog išbraukti iš projekto ir ją pakeisti kur kas paprastesne ir aiškesne formuluote, kuri reikštų, kad darbo normos nustatomos dalyvaujant ir darbdavio, ir darbuotojo atstovams. Tokiu būdu išvengtume to sakinio pirmos dalies, kurią įrašė projekto rengėjai, iš karto teigdami, kad neva bus ginčų dėl tų darbo normų. Mano siūloma redakcija yra tokia – tiesiog užrašyti, kad darbo normos ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatoma kolektyvinėse sutartyse.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Gerbiamoji pirmininke, komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties dėl šios dalies buvo daug tartasi Trišalėje taryboje ir susitarta. Komitetas nepritaria kolegos siūlymui ir palaiko nuostatą, dėl kurios buvo susitarta Trišalėje taryboje. Šis siūlymas, žinant, kad kolektyvinių sutarčių mūsų valstybėje yra mažai, iš esmės neatitinka nuostatų ir todėl mes siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume N. Puteikio siūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas balsuoja prieš ir susilaiko, tas pritaria komiteto nuomonei.
Balsavimo rezultatai: už – 15, prieš – 2, susilaikė 49. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo narių gerbiamos I. Šiaulienės ir K. Daukšio pasiūlymas. Gerbiama Irena, pristatykite savo siūlymą.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mes su kolega Kęstučiu teikiame dėl 3 dalies pasiūlymą, kad kai darbuotojas ne dėl savo kaltės neįvykdo darbo normų, jam mokama už faktiškai atliktą darbą ir šiuo atveju mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis kaip…
PIRMININKAS. Arčiau prie mikrofono, Irena!
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Negali būti mažesnis kaip du trečdaliai jo darbo užmokesčio, numatyto šio kodekso 137 straipsnio 4 dalyje, ir ne mažesnis už minimalų darbo užmokestį. Tai yra siūlome papildyti intarpu numatyto šio kodekso 137 straipsnį 4 dalimi, kuri sako, kad kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni algos dydžiai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komitetas?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas iš esmės pritarė ir patobulino redakciją. Jeigu kolegos neprieštarautų, gal ir sutiktų su komiteto pozicija?
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu… (Balsai salėje) Ar sutinkate, gerbiamoji Irena? Sutinka, aš matau, kad seniai linguoja galvą, todėl aš… (Balsai salėje) Balsuoti reikia? Gerai. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume… (Balsai salėje) Taip, taip, sutinka. Tai gal nereikia balsuoti? Jeigu visi sutinka, viskas aišku, tai balsavimas beprasmis dalykas. Nebent jūsų norus patenkintume. Nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Tai sutinka. Kam balsuoti, jeigu komitetas ir teikėjai sutinka ir viskas suderinta. Bendru sutarimu galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu komiteto nuomonei. Ačiū.
Dabar Seimo narių K. Daukšio, G. Steponavičiaus, I. Šiaulienės siūlymas. Kęstuti, prašom pristatyti savo siūlymą.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. 2015 metų spalio mėnesio siūlymas. Jūs tą turėjote omeny?
PIRMININKAS. Dėl 140 straipsnio, Kęstuti.
K. DAUKŠYS (DPF). Ten mūsų du siūlymai buvo.
PIRMININKAS. Tai pirmasis siūlymas.
K. DAUKŠYS (DPF). I. Šiaulienės ir K. Daukšio.
PIRMININKAS. Balandžio 7 dienos.
K. DAUKŠYS (DPF). Balandžio 7 dienos. Siūlome išmesti žodį „vidutinis“. Visur parašyta „už darbą poilsio dieną, kai nenustatyta pagal grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, dvigubas vidutinis darbo užmokestis“. Bet jeigu mes paliekame žodį „vidutinis“, tai tas vidutinis kaupsis, kaupsis, kaupsis ir metų pabaigoje pasidarys ne dvigubas atlyginimas, bet penkiagubas gali būti. Todėl mes siūlome išbraukti žodį „vidutinis“, palikti dvigubą atlyginimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas? Ar yra 10 balsų, pritariančių šiam pasiūlymui? Pakelkite. Matau, yra, ačiū. Komitetas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šis pasiūlymas buvo įregistruotas balandžio 7 dieną ir komitetas nekeitė savo nuomonės. Taigi liko prie senos ir pasiūlė iš dalies pritarti paliekant „vidutinį“.
PIRMININKAS. Nepritarti parašyta.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Tai nepritaria komitetas šiam pasiūlymui ir kviečiu visus balsuoti. Yra motyvai už. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau, nežinau, gal dėl terminų čia kažkoks nesusipratimas, bet aš įsivaizduoju, kad yra darbuotojo darbo užmokestis, todėl yra, ką ir siūlo K. Daukšys, tokį ir mokėti už viršvalandžius, arba yra vidutinis darbo užmokestis, kuris jau yra visai kitas dalykas, kuris iš tikrųjų sukeltų painiavą. Man atrodo, kad čia nėra didelio ginčo, bet aš siūlau paremti K. Daukšio ir I. Šiaulienės pateiktą variantą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi komiteto nuomonę mes išgirdome – buvo nuomonė už dėl šito pasiūlymo.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo narių K. Daukšio, G. Steponavičiaus, I. Šiaulienės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Komiteto nuomonė buvo nepritarti. (Balsai salėje) Kokią redakciją? (Balsai salėje) Už K. Daukšio pataisą, kur prašo išbraukti „vidutinis“, o palikti taip, kaip tekste – „dvigubas“. Taip.
Už – 57, prieš – 7, susilaikė 13. Taigi K. Daukšio, G. Steponavičiaus, I. Šiaulienės pataisoms yra pritarta.
Dėl Seimo narių I. Šiaulienės ir K. Daukšio kito pasiūlymo, aš taip įsivaizduoju, kad nereikia balsuoti, taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Nereikia.
PIRMININKAS. Taip. Gerai. Ačiū.
Kitas pasiūlymas Seimo… Tada tiktai… (Balsas salėje) Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, dėl to, dėl ko mes balsavome. Čia buvo tiktai redakcinė pataisa. Ar aš teisingai suprantu, kad mes grįžtame prie visų dalių ir visur įrašome „numatyta šio kodekso 137 straipsnio 4 dalis“, nes komitetas buvo suredagavęs be šito? Nes jeigu padarėme pataisą dėl vienos dalies…
PIRMININKAS. Čia ne šitas, visiškai ne dėl šito straipsnio jūs kalbate, Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). 139?
PIRMININKAS. 140. Jau 139 perėjom. (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Lygiai taip pat 140 straipsnio 1 dalyje ponas K. Daukšys, I. Šiaulienė siūlo įrašyti kodekso 137 straipsnio 4 dalį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nieko nesiūlo. Jie siūlo išbraukti „vidutinis“. „Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas vidutinis…“, buvo įrašyta. Jis „vidutinį“ išbraukė. Aš manau, kad gerbiamas Algirdas susigaudys truputėlį, padirbės su savim ir susigaudys. Nuoroda į kodeksą yra nepriimta, bet yra priimtas komiteto siūlymas, ir viskas. Nuoroda nepriimta. Tiktai… (Balsai salėje) Nieko. Aš manau, kad čia yra normali darbinė tvarka, mes visi galime ir klysti, ir pasitaisyti reikia. Nėra čia labai daug pasiūlymų. Čia viskas natūralu. Tiesiog mes svarbiausia nepadarykime klaidos.
Gerbiami kolegos, kadangi mes ten priėmėme sprendimą dėl 2, 3, 4 ir 5 dalies… (ne, dėl 5 dalies nėra pasiūlymų) …ir 4 dalies, mes galime pritarti bendru sutarimu ir dėl jų tiesiog nereikia balsuoti, nes mes jau nubalsavome. Jau balsavome.
Tada 6 dalis. Dėl 6 dalies yra Seimo narių I. Šiaulienės ir K. Daukšio siūlymas. Kviečiu gerbiamąją Ireną pristatyti savo siūlymą dėl 6 dalies.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Siūlymas yra toks: „Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio kodekso 99 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys) darbas poilsio dieną, švenčių dieną, darbas naktį ir viršvalandinis darbas yra apskaitomas, tačiau už jį nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau nei 20 % darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus.“ Iš dalies yra pritarta komiteto. Aš sutinku.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate su komiteto nuomone?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Aš manau, jeigu sutinka su komiteto nuomone, galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei, ar ne? Pritarta bendru sutarimu komiteto nuomonei.
Gerbiamųjų Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės nereikia svarstyti, kai jau pritarta, ar ne? Sutinkame? Sutinkame.
Dėl 7 dalies. Seimo nario N. Puteikio siūlymas. Gerbiamas kolega, dėl 7 dalies. Papildyti 142 straipsnį 6 dalimi. Ten išdėstyta, kaip tekste. Jūs ten savo komentarus… Iš dalies pritarta, bet vis tiek jūs turite pakomentuoti savo pasiūlymą. Iš dalies pritarti, ten komitetas jums iš dalies pritarė.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš matau. Vis dėlto aš norėčiau, kad būtų balsuojama, nes skirtumas yra. „Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokama ne mažesniu kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio tarifu.“
PIRMININKAS. Gerai, kolega. Komitetas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, taigi komitetas iš dalies pritarė Seimo nario N. Puteikio siūlymui. Kadangi dėl tos dalies buvo daug pasiūlymų, iš principo komitetas pritarė A. Dumbravos pasiūlymui dėl apmokėjimo už darbą nukrypus nuo normalių darbo sąlygų, kuris, kaip jūs matote, jums yra pateiktas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi Seimo narys prašo balsuoti dėl savo pasiūlymo, mes balsuojame.
Kas už tai, kad pritartume Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 1, susilaikė 62. Taigi nėra pritarta. Liekame prie komiteto nuomonės.
Gerbiamojo Seimo nario A. Dumbravos kitas pasiūlymas yra dėl 7 dalies. Atsiėmė savo siūlymą, tai ir nėra tikslo svarstyti.
Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės siūlymas. Gerbiamas Algirdai…
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Pakomentuokite.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, kadangi komitetas iš dalies pritarė ir išdėstė mūsų siūlymus kituose straipsniuose, mes sutinkame. Jeigu kas nors bus praleista, priėmimo stadijoje mes bandysime taisyti.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate su komiteto nuomone?
A. SYSAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Taip. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei dėl šito pasiūlymo? Taip, pritarta bendru sutarimu komiteto nuomonei.
Dėl 141 straipsnio nėra pasiūlymų, pastabų.
142 straipsnis. Seimo narys M. Zasčiurinskas. Prašom. Jūs pritariate komiteto nuomonei? Ar galime pritarti dėl Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymo? Yra suformuota komiteto nuomonė ir mes pritariame komiteto nuomonei. Taip? Bendru sutarimu. Ačiū.
Seimo nariai A. Sysas ir G. Purvaneckienė teikia siūlymą. Gerbiamas Algirdai, dėl 142 straipsnio 2 dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Komitetas po diskusijų padarė kompromisą – įrašėme „dešimt darbo dienų“. Tai mus tenkina ir mes nereikalaujame balsuoti.
PIRMININKAS. Pritariame komiteto nuomonei bendru sutarimu? Taip, pritarta komiteto nuomonei.
Dabar Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl to paties 142 straipsnio.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Aukščiau mikrofoną pasikelkite, negirdėti nieko.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, šitame Darbo kodekso projekte yra praleista viena grupė darbuotojų, tai yra darbuotojai, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis. Darbuotojai, kurių darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, – išvis apie tai nekalbama. Aš parengiau tą įstatymo pataisą ir tikėjausi, kad čia nekils jokių klausimų.
Yra padaryta klaida. Mokslininkų vadovas su tuo sutiko, bet, deja, buvo padaryta išvada, kad tokiu atveju yra galimybė papildomas išlaidas nustatyti šalių susitarimu. Nesupratau. Jeigu mes vadovaujamės tokia logika, tada išvis nereikalingas Darbo kodeksas, nes mes viską galime šalių sutarimu susitarti. Todėl aš manau, kad čia yra padaryta klaida. Šita grupė egzistuoja darbo procese ir Darbo kodekse ji turi būti atspindėta. Aš kviečiu balsuoti už tai, kad tokia grupė būtų įtraukta į Darbo kodeksą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar yra 10 palaikančių balsų?
Kol kas nematau 10 balsų. Dabar jau matau. Ačiū. Taigi komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, taigi komitetas, svarstydamas M. Zasčiurinsko pasiūlymą, nepritarė jam ir dėl kitų motyvų, nes iš tikrųjų vietoj kompensacijų, kurias siūlo kolega mokėti, būtina… Šiuo kodeksu siekiama didinti darbo užmokestį, nes visos tos kompensacijos neįskaitomos į darbo užmokestį, nuo jų neapskaičiuojamos socialinio draudimo, sveikatos įmokos, todėl mažėja socialinės darbuotojo garantijos. Dėl to komitetas po svarstymo nepritarė minėtam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nuomonės už, prieš šį pasiūlymą. R. J. Dagys, nuomonė už šį pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tiesų gana sudėtingoje situacijoje esame. Ta grupė iš tikrųjų yra prapuolusi, teisingai čia Mečislovas pastebėjo, bet iš principo tokia nuostata turėtų atsirasti. Kyla abejonių tik dėl pačios redakcijos, todėl dabar sunku vienareikšmiškai pasakyti. Aš galiu priminti kolegoms, mes Europos reikalų komitete dabar kaip tik svarstėme tam tikras komandiruojamų žmonių, kurie važinėja, vežėjų sąlygų tam tikrą ginčą tarp skirtingų valstybių institucijų, nes dabar siūloma įtraukti kitokią direktyvą. Ir šiuo atveju Lietuva gina gana aktyvią poziciją, kad mes patys tą dalyką turime sureguliuoti.
Iš principo tokios nuostatos reikėtų laikytis, bet taip, kaip jinai suredaguota, kyla abejonių. Taigi dviprasmiška padėtis. Arba Mečislovas turėtų atsiimti, registruoti priimti kitokią redakciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – D. Kuodytė. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, net už pasisakęs kolega buvo apimtas prieštaringų jausmų, bet aš manau, kad čia jokių prieštaringų jausmų nėra. Mokslininkai nepritarė ir labai aiškiai pasakė, kad šiuo atveju mes tiesiog bloginame šios darbuotojų grupės situaciją. Viskas. Todėl siūlau šitai pataisai nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsiskyrė, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 23, prieš – 12, susilaikė 41. Nepritarta pasiūlymui. Liekame prie komiteto nuomonės.
143 straipsnis 2 dalis. Seimo nariai A. Sysas ir gerbiamoji G. Purvaneckienė. Algirdai, prašome pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, buvo diskusijų, ir komitetas rado beveik tokį patį sprendimą, kokį siūlėme, tik kitokia redakcija, todėl mes nereikalaujame balsuoti ir sutinkame su komiteto sprendimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi sutinkame su komiteto sprendimu, komitetas turi savo nuomonę, tiesiog bendru sutarimu pritariate komiteto nuomonei.
Dėl to paties straipsnio Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Prašom, kolega, pristatyti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Gerbiamasis Sysai, aš bijau, kad jūsų ir komiteto bendru sutarimu palikta formuluotė padarys dviprasmybių ir bus įmonių ir darbdavių, kurie jūsų sakinį: „darbuotojo netesybos, tai yra darbuotojo užmokestis per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį“ traktuos, kad nesvarbu laikotarpio ilgis, nesvarbu, kiek jisai negauna to atlyginimo, už visą tą laikotarpį – vienas atlyginimas.
Jeigu būtų užrašyta: „darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį“, tada aš suprantu, kad tas kompromisas būtų protingas ir niekas jo netraktuotų dviprasmiškai. Todėl aš vis dėlto siūlau tą dviprasmybę panaikinti ir aš sutikčiau, jeigu tai būtų redaguojama ar priėmimo stadijoje, bet jeigu komitetas nesutinka su mano dabar išsakytu argumentu, kad ten iš tikrųjų yra dviprasmybė, ir protingi darbdaviai samdys protingus advokatus ir darbuotojas atsidurs blogoje situacijoje dėl tos dviprasmybės. Todėl aš siūlau savo aiškesnę formuluotę, kuri kartu ir riboja šitų netesybų mokėjimą ne ilgiau kaip už 3 metus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kaip jau minėjo kolega A. Sysas, buvo daug diskusijų komitete. Jeigu kolega N. Puteikis atidžiau paskaitytų siūlomą redakciją… Ten taip ir parašyta, kad netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo mėnesį. Taigi dėl to komitetas nepritarė dėl jūsų pasiūlytų dydžių vietoj 3 mėnesių – 3 metus, vietoje viršyti 3 mėnesius – vėl 12 mėnesių, o tą dalį, kurią jūs minėjote salėje, iš tikrųjų komitetas taip ir parašė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario N. Puteikio siūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Po to mes turėsime siūlymą, o po to bus 2015 metų Vyriausybės ataskaita. Ruošiasi premjeras, ruošiasi Seimo Pirmininkė pirmininkauti. Aš užbaigsiu siūlymą kartu su komiteto pirmininke ir sustosime ties 144 straipsniu.
Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 6, susilaikė 61. Taigi pasiūlymui nepritarta. Toliau. Paskutinis pasiūlymas dėl 143 straipsnio. Seimo narių K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės siūlymas. Gerbiamasis Kęstuti Daukšy? Nėra. Gerbiamasis G. Steponavičius. Prašome pristatyti savo siūlymą.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, keli Seimo nariai teikiame pasiūlymą, susijusį su netesybų sumos maksimalaus dydžio apibrėžimu, siekdami įtvirtinti, kad tai būtų ne už visą laikotarpį, o už ne ilgesnį kaip 3 mėnesių uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Mes remiamės taip pat ir teismų praktika, kuri sako, kad paprastai tokiuose ginčuose netesybų sumos dažniausiai yra mažinamos. Tai manom, kad adekvataus 3 mėnesių laikotarpio įtvirtinimas būtų tai, kas atitiktų bendrą viso kodekso koncepciją, ir kviečiame tam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Išgirdote pasiūlymo turinį. (Balsai salėje) Išvados komiteto? (Balsai salėje) Tiesa, 10 balsų reikia. 10 balsų yra? Yra. Ačiū.
Gerbiamoji kolege, prašome pakomentuoti komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, svarstydamas pradinės stadijos Darbo kodeksą komitetas patobulino Trišalėje taryboje sutartą redakciją, o antrą kartą svarstydamas balandžio 7 dieną gautus K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės pasiūlymus, komitetas liko prie savo senos nuostatos ir todėl siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Nuomonės už, prieš. A. Kubilius – nuomonė už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad tai yra logiškas pasiūlymas, iš tikrųjų išsprendžiantis ir kai kurį prieštaravimą, kuris buvo likęs Vyriausybės pateiktame projekte, kur buvo numatytas tik vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Tai šiuo atveju, mano įsitikinimu, pasiūlymas yra racionalus ir raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Norėjau nepritarti šitam pasiūlymui. Naudodamasis proga, noriu atkreipti komiteto pirmininkės dėmesį, kad jūs iš tikrųjų pataisėte antrame sakinyje, iš tikrųjų padarėte formulę, kad už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį. Bet jūs užmiršote… Aš manau, čia techninė klaida, jūs pirmoje sakinio dalyje palikote laikotarpį, o ne mėnesį. Aš tiesiog raginu: pažiūrėkite kartu su darbuotojais, aš manau, kad tiesiog čia yra nesusipratimas, turėtų būti, kaip jūs ir sakėte, ir 1 dalyje, ir 2 dalyje atsiskaityti už mėnesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos prieš balsavimą, gal mes čia kažko nepadarėme, gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mes ką tik prieš tai svarstydami vieną ar kitą straipsnį, jeigu už tai balsavome ir nubalsavome, dėl kitų pasiūlymų jau nebalsavome. Dabar kažkodėl darome išlygą. Todėl dėl 2 dalies mes jau balsavome ir priėmėme sprendimą. Aš siūlau nebalsuoti…
PIRMININKAS. Dėl 143 straipsnio mes nebalsavome. (Balsai salėje) Prašom, gerbiamas Mečislovas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, aš irgi noriu atkeipti dėmesį, kad mes jau balsavome dėl šito straipsnio. (Balsai salėje) Pasižiūrėk, A. Syso pasiūlymas…
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos! Nėra problemų. Kolegos! Nėra problemų. Padarome taip: nebalsuojame dabar, jeigu kažkas buvo ten balsuota ar t. t., tai galime nebalsuoti, palikti šitoje stadijoje, sugrįšime ir balsuosime. K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, iš tikrųjų yra jūsų komiteto pirmininkė, ji turi pasakyti, yra padaryta ar nepadaryta. Aš siūlau balsuoti ir pabaigti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta K. Daukšio, G. Steponavičiaus, I. Šiaulienės nuomonei, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas už Seimo narių K. Daukšio, G. Steponavičiaus, I. Šiaulienės pasiūlymą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Visą laiką visų pirma balsuojame dėl pasiūlymo, bet kokiu atveju.
Balsavimo rezultatai: už – 58, prieš – 7, susilaikė 20. Yra pritarta.
Gerbiami kolegos, šioje vietoje stabtelime, prie 144 straipsnio. Dar replikos po balsavimo. Gerbiamas A. Kubilius, po to gerbiamas V. A. Matulevičius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes šiandien skyrėme Darbo kodeksui maždaug vieną valandą, jeigu ne trumpiau. Kol kas esame pabaigę 143 straipsnius iš 256 – ir dirbame jau antrą savaitę, tai esame įveikę maždaug 50 % paties kodekso, o čia kolegos žino, kiek dar yra lydimųjų įstatymų. Tai, mano įsitikinimu, mūsų beviltiška situacija, jeigu šitaip toliau svarstysime patį kodeksą ir visus su tuo susijusius klausimus. Tai aš kviečiu Seimo vadovybę per ateinančią laisvą savaitę surengti specialų Seniūnų sueigos posėdį kartu su visais komiteto nariais ir galbūt Vyriausybės atstovais ir aptarti, kaip turime svarstyti šitą projektą, nes tikrai jo nebaigsime svarstyti. Aš siūlau ieškoti specialių procedūrų, kad mes iš šitos klampynės kaip nors išliptume.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mes normaliai judame į priekį, svarstome įstatymo projektą, dėl to nerimauti nereikia, ir mes jį užbaigsime. Jeigu reikės, padarysime papildomus posėdžius, čia dėl to nėra jokios problemos.
Gerbiamas V. A. Matulevičius. Prašom, kolega, jūs kažką norėjote pasakyti. Replika po balsavimo.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš tik norėčiau atkreipti komiteto dėmesį, kad kodekse negali būti nesąmoningų frazių, pavyzdžiui, darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti. Kaip gali būti dėl atsiskaitymo darbuotojo kaltė? Pinigai arba sumokami, arba…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, baikime šituos dalykus, redakcija suredaguos, jeigu reikės. Daugiau nėra. A. Sysas. Prašom, kolega,
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pirmininke ir būsimieji pirmininkai, tada dėl protokolo. Jeigu mes vienais atvejais nubalsuojame ir nebalsuojame dėl kitų pataisų dėl to paties straipsnio, o kitais atvejais balsuojame, tada reikia balsuoti dėl visų pataisų, nes dabar selektyviai – dėl vienų pataisų yra balsuojama antrą kartą ir pakeičiama komiteto nuomonė, nors pradžioje sutariama, o kitais atvejais nebalsuojama. Tai tada prašome balsuoti visais atvejais, o nedaryti selekcijos vienų ar kitų Seimo narių atžvilgiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai nedarome, jūsų visi pageidavimai yra įvykdomi su didžiule energija. Gerbiamas N. Puteikis. Prašom. (Balsai salėje)
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš nesuprantu įstatymo svarstymo procedūros. Jūs, atmesdami mano pataisą, pritarėte komiteto nuomonei, kad už kiekvieną pradelstą mėnesį mokamos netesybos. Po to jūs svarstote Darbo partijos frakcijos ir I. Šiaulienės pasiūlymą nuskriausti darbuotojus – palikti netesybas tik už tris mėnesius ir jūs jau dabar kitu balsavimu po A. Kubilius agitacijos darbdavių naudai panaikinate ką tik prieš tai priimtą sprendimą. Ir dabar jau pasirenkate tik tris mėnesius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nutraukiu visas diskusijas, laikas yra laikas. Yra premjeras, komitetas pažiūrės, jeigu reikės, kažką pakoreguos. Svarstymo stadija, galime sugrįžti.
Toliau posėdžiui pirmininkus Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Ačiū. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Tęsiame darbą toliau. Minutę.
12.06 val.
Vyriausybės 2015 metų veiklos ataskaita
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Vyriausybės 2015 metų veiklos ataskaita. Kviečiu Ministrą Pirmininką A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, mieli Lietuvos žmonės, praėję 2015-ieji Lietuvai buvo labai prieštaringi metai, kupini istorinių įvykių, ilgai lauktų proveržių ir sukrėtimų. Sulaukėme euro ir jo naudos mūsų ekonomikai, užsienio investicijų proveržio, rekordinio pramonės gamybos masto ir kitų sėkmių, tačiau susidūrėme su nauja krizės banga, kurią sukėlė Rusijos ekonominiai draudimai ir recesija. Vyriausybei tai buvo patys sunkiausi ir didžiausio nerimo metai.
Mūsų ekonomika pajuto per rinkas nuvilnijusį pastarųjų geopolitinių lūžių poveikį. Pernai prekių eksportas į Rusiją sumažėjo beveik 40 %, lietuviškų – beveik 50 %, o bendra prekių eksporto (be paslaugų) apimtis – beveik 6 %. Praėjusiais metais prognozuotas ekonomikos augimas buvo dvigubai lėtesnis nei tikėtasi ir siekė 1,6 %, nors Europos Sąjungos mastu tai – vienas stipresnių rodiklių.
Sustiprėjusi Lietuvos ekonomika išlaikė šį sunkų testą, nepaisydama skeptikų niūrių prognozių. Sudėtinga tarptautinė politinė aplinka – pabėgėlių krizė Europos Sąjungoje, nerimas dėl Kinijos sulėtėjusio augimo ir Rusijos stojančios ekonomikos įtakų – neišmušė mūsų iš pasirinkto ir ekonominiais laimėjimais patvirtinto kurso. Skatinome verslą, kūrėme naujas darbo vietas, dėl to didėjo gyventojų pajamos, stiprinome valstybės saugumą. Nei išorės smūgiai, nei vidaus įtampos neišjudino stipraus valstybės ekonomikos pamato, kurį sutvirtinome per pastaruosius trejus metus.
Prognozuodama galimas rizikas, Vyriausybė turėjo aiškius tikslus ir laikėsi numatytų priemonių, kad toliau didėtų užimtumas ir atlyginimai, gerėtų sąlygos verslui, ypač – kuriančiam aukštą pridėtinę vertę. Įrodėme, kad yra veiksmingų alternatyvų diržų veržimo politikai. Krizės metais taikytas vien tik išlaidų karpymas nuskurdino ekonominiu požiūriu veikliausią vidutinį gyventojų sluoksnį ir gausino pašalpų gavėjų skaičių.
Per šiuos trejus metus didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo didėjantis vidaus vartojimas, eksportas ir rekordiškai augančios investicijos, ypač regionuose. Gerą Lietuvos dabartinę ekonomikos būklę atspindi tokie svarbūs ekonomikos veiksniai kaip beveik subalansuoti viešieji finansai, augantis darbo užmokestis, sparčiai didėjantys pramonės gamybos mastai. Beje, Europos Komisija taip pat teigiamai įvertino mokesčių surinkimą Lietuvoje ir pagerino Lietuvos ekonomines prognozes. Komisijos nuomone, tolesnį Lietuvos ekonominį augimą turėtų lemti stiprėjanti vidaus paklausa ir augantis eksportas. Jam plėtoti įdėta daug diplomatinių ir finansinių pastangų.
Užgriuvusias ekonomines ir finansines rizikas padėjo atremti ir atsakinga fiskalinė politika. Pagal praėjusių metų biudžeto planą buvo prognozuojama 3,4 % ekonomikos augimo. Pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas padidėjo tik 1,6 %, tačiau biudžetas buvo surinktas labai sėkmingai. Valstybės ir savivaldybių biudžetai 2,3 %, arba 161 mln. eurų, viršijo prognozuotą pajamų lygį. Bene pirmą kartą beveik visos savivaldybės, t. y. 58 iš 60, įvykdė ar viršijo pajamų planus. Skeptikams su malonumu primenu daug kartų išsakytą kritiką apie neva švaistūnišką ir nerealų biudžetą.
Preliminariais duomenimis, pernai buvo pasiektas mažiausias po nepriklausomybės atkūrimo valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų deficitas, kurį prieš keletą minučių paskelbė Eurostatas. Jis sudaro tik minus 0,2 % bendrojo vidaus produkto, nors buvo prognozuota iki 1,2 %. Noriu pasakyti, kad Lietuva yra penkta tarp visų Europos Sąjungos šalių, turinčių tokį mažą fiskalinį deficitą.
Gerbiamoji opozicija, šiandien priminsiu jūsų žertą kritiką, kai buvo svarstomas ir tvirtinamas biudžetas. Tikiuosi, atpažinsite savo žodžius (cituoju): „Mes matome, kad biudžeto pajamos remiasi neadekvačiomis ekonominėmis projekcijomis, kurios dėl kitų metų yra per daug optimistinės. Mes matome, kad įsipareigojimai mažinti deficitą nebegalioja rinkimų akivaizdoje“ arba (citatos tęsinys) „Lietuva labai stipriai rizikuoja, kad pasitikėjimas tarptautinėse rinkose Lietuvos finansais gali labai sumažėti ir Lietuvai tokiu atveju tektų brangiau skolintis“. Taigi Vyriausybei buvo siūloma nusiimti rožinius akinius, o pasirodo, pati opozicija buvo su juodais akiniais.
Vyriausybė labai atsakingai tvarkė valstybės finansus ir išlaidas, stengėsi paversti ateities investicijomis. Primenu, kad 2012 metais pradėję darbą radome beveik 4 % deficitą. Be to, pernai buvo priimti teisės aktai, kurie užtikrins nuolatinį pinigų srautą į rezervinį fondą, kad juodą dieną galėtume padengti galimą biudžeto lėšų trūkumą.
Prie sėkmingo biudžeto pajamų surinkimo iš esmės prisidėjo perimta iniciatyva kovoje su šešėliniu verslu. Pritaikytos veiksmingos mokesčių administravimo priemonės, tarp kurių ir etapais diegiama išmanioji mokesčių administravimo sistema, varžė nelegalų verslą. Pavyzdžiui, vien tik Valstybinės mokesčių inspekcijos nuo 2015 metų gegužės mėnesio vykdomo PVM sąskaitų faktūrų projekto rezultatai rodo, kad, palyginti su 2014 metais, stebėtų įmonių sumokėtas PVM išaugo beveik 80 %. Šiemet palaipsniui pradės veikti naujos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos posistemės, kurių šešėliui nepavyksta apgauti.
Autoritetingas šešėlinės ekonomikos ekspertas profesorius F. Schneideris, metų pabaigoje pristatęs naujausių tyrimų rezultatus ir vertinimo metodus, teigia, kad pernai Lietuvos šešėlinės ekonomikos dalis nuo bendrojo vidaus produkto sumažėjo 1,3 procentinio punkto. Iš šešėlio atimta piniginė BVP vertė sudaro pusę milijardo, o jeigu tiksliai, 480, 9 mln. eurų.
Nuosekliai gerėja ir Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas, kuris apskaičiuojamas remiantis verslo atstovų ir ekspertų nuomonių tyrimais. Pernai mūsų šalis gavo 61 balą ir užkopė ant aukščiausio iki šiol, noriu aiškiai pabrėžti, skaidrumo reitingo laiptelio. Tai yra 32 vieta tarp 168 valstybių. Šio indekso pokyčiai vertinami kaip valstybės pasirinktos strategijos ir kovos su korupcija pasirinktų priemonių veiksmingumo požymis.
Šiandien dar kartą pasinaudosiu proga priminti euro įvedimo naudą mūsų ekonomikai. Juo labiau kad šių metų pradžioje padėjome galutinį naujos valiutos projekto tašką. Lietuva sėkmingai prisijungė prie bendrosios mokėjimo eurais erdvės SEPA, aprėpiančios Europos Sąjungą ir dar šešias Europos šalis. Čia visos operacijos eurais vykdomos pagal vienodas mokėjimo schemas, taikant vienodas sąlygas, teises ir įsipareigojimus.
Trys pagrindinės pasaulio reitingų agentūros padidino Lietuvos kreditų reitingus, pakėlė iki aukštesniojo investicinio lygio. Lietuvos banko vertinimu, verslas ir gyventojai vien dėl euro įvedimo palūkanoms sutaupė apie 40 mln. eurų, o valstybė už praėjusiais metais pasiskolintus pinigus mokės net 70 mln. eurų mažiau.
Gerėjančios Lietuvos augimo perspektyvos patvirtina, kad einame teisinga kryptimi. Tokių tarptautinių institucijų kaip Pasaulio ekonomikos forumo, konkurencingumo ar „Doing Business“ verslumo indeksų skalėse Lietuva nuo 2012 metų pakilo per 9 ir 7 pozicijas. Konkurencingumo reitinge Lietuva užima aukščiausią iš iki šiol turėtų – 36 poziciją, o žurnalo „Forbes“ sudarytame palankiausių valstybių verslui sąraše mūsų šalis įvardijama kaip padariusi didžiausią pažangą per praėjusius metus. Įveikusi septynias pozicijas, Lietuva užima 17 vietą ir aplenkė Japoniją, JAV, Vokietiją, Estiją.
Džiaugsmas dėl reitingų ne savitikslis. Šie įvertinimai patvirtina vykdomų reikalingų ekonominių permainų efektą. Vis dėlto noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šių metų pradžioje Lietuvos investuotojų forumo atliktas pasitikėjimo indekso tyrimas parodė aukščiausią iki šiol rezultatą. Pelninga įmonių veikla, kuriamos naujos darbo vietos, sustiprėję makroekonomikos vertinimai siunčia rinkoms gerąją žinią.
Dėjome pastangų ir sulaukėme pakvietimo pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Tai – strateginis laimėjimas. Kad gautume narystės bilietą, teks nuveikti didelių darbų. Lietuva, tapusi ekonomiškai stiprių valstybių klubo nare, dar labiau sustiprins savo atsparumą išorės sukrėtimams.
Kaip jau minėjau, praėję metai mums buvo ypatingi tuo, kad sulaukėme rekordinės investicijų gausos. Tiesioginių užsienio investicijų srautų didėjimas ir vidaus materialinių investicijų augimas atspindi sėkmingą ūkio plėtros politiką.
Užsienio investicijų projektų skaičiumi, pabrėžiu, milijonui gyventojų Lietuva beveik pustrečio karto lenkia Centrinės ir Rytų Europos šalių vidurkius ir yra regiono lyderė.
Pritrauktas 31 projektas leis sukurti daugiau kaip pustrečio tūkstančio darbo vietų, arba 50 % daugiau negu 2014 metais.
Gerbiamieji, atkreipiu jūsų dėmesį, kad investicijų prioritetas – aukštą pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos. Numatoma sukurti apie 2 tūkst. 200 tokių naujų darbo vietų. Investicijoms pritraukti iš biudžeto išleistas 1 euras atnešė 70 eurų mokesčių. Nepaisant lėtėjančių globalios ekonomikos augimo tempų ir saugumo iššūkių, mūsų šalies materialinės investicijos išaugo 10 % ir sudarė 5,7 mlrd. eurų.
Labiausiai džiugina finansų srautai regionuose. Ten matyti ekonominis pagyvėjimas, sukurta daug naujų darbų vietų, didėja atlyginimai. Pavyzdžiui, didmiesčių įmonės sumoka daugiausiai pelno mokesčio, tačiau kai kurių nedidelių regioninių rajonų, pavyzdžiui, Ukmergės, Akmenės, Elektrėnų, Varėnos, verslas atsiduria lyderių gretose, kai įvertinama, kiek mokesčių vidutiniškai sumoka viena įmonė.
Galime konstatuoti, kad regionams taikytos programos ir pagalba (ne tik pinigais) duoda rezultatų. Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, pagal tiesioginius užsienio investicijų projektus planuojamų darbo vietų skaičius sparčiausiai augo regionuose. Jiems teks 99 % investicijų į ilgalaikį turtą. Savivaldybėms suteikta teisė savo reikmėms panaudoti didesnę dalį jų teritorijoje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio paskatino labiau rūpintis verslo aplinka. „Investuok Lietuvoje“ parengė regionų žemėlapį ir pasiūlė jų specializaciją. Potencialiems investuotojams susiorientuoti padės įvertinta regionų ūkio bazė, įdirbis ir ištekliai.
Šiuo metu regioniniai pajamų ir nedarbo lygio skirtumai palyginti nedideli. Pirmą kartą nuo ekonominės krizės pradžios, nepaisant vadinamojo embargo poveikio, tarp regionų pradėjo mažėti registruoto nedarbo ir vidutinio darbo užmokesčio skirtumai, padidėjo socialinė sanglauda.
Mūsų Vyriausybės regioninės politikos vektorius – integruotų teritorijų plėtra įtraukiant į šį procesą ir bendruomenių iniciatyvas. Investuodami Europos Sąjungos 2015–2020 metų finansinės programos paramą jau pradėjome įgyvendinti kompleksines kaimo ir miesto vietovių vystymo priemones, kurios leidžia didinti apleistų teritorijų investicinį patrauklumą, sudaro geresnes verslo sąlygas, mažina socialinę atskirtį, plėtoja kultūros ir poilsio infrastruktūrą. Pasirinktas regioninės politikos modelis atitinka Europos Sąjungos šalių taikomą pažangią praktiką.
Modernus kaimas ar miestelis, turintis prieigą prie skaitmeninių tinklų, kultūrinė rekreacinė infrastruktūra sukuria puikias sąlygas jaunoms šeimoms, norinčioms auginti vaikus ekologiškai sveikesnėje aplinkoje. Didmiesčių ir mažesnių miestų apylinkėse daugėja tokių „jaunų gyvenviečių“, iš kurių retai emigruojama.
Nors verslas dar gana atsargiai imasi inovatyvių projektų, tai pažymėjo ir Europos Komisija vertindama Lietuvos metinę pažangą, didelį pagreitį įgavo naujos verslo formos, startuolių ekosistemos, itin dominančios užsienio investuotojus. Į Lietuvos startuolius jau investavo ar žvalgosi ne vienas užsienio rizikos kapitalas. Pavyzdžiui, startuolis „Biomė“ Silicio slėnio reitinge pernai pateko tarp pusšimčio inovatyviausiųjų. Remdami augančią ir aktyviai veikiančią inovatorių bendruomenę siekiame, kad Lietuva taptų Baltijos regiono startuolių centru. Pagal sąlygas jaunam, pažangiam verslui kurtis Lietuva pasaulyje užima 24 vietą. Kilęs startuolių bumas – pastarųjų metų kryptingos inovacijų politikos pasekmė.
Inovacijos tai yra šalies pažangos matas. Kurdami pažangiam verslui palankią aplinką, infrastruktūrą, skirdami tam milijonines investicijas tikėjomės, kad tokios sąlygos sudomins įmones ir paskatins jas planuoti darbo jėgos poreikį. Deja, mūsų įmonės menkai įgyvendina intelektines idėjas ir projektus. Pagal šį rodiklį Lietuva tarp 141 valstybės užima tik septintą vietą nuo sąrašo pabaigos.
Šiuo metu Vyriausybės akiratyje – Sumaniosios specializacijos programa. Ji telkia geriausius mokslo protus ir ambicingą verslą, galinčius paversti Lietuvą inovacijų ir technologijų slėniu. Esame tarp Europos Sąjungos šalių lyderių, parengusių šią programą. Šiemet planuojame pradėti finansuoti ne mažiau kaip 10 pirmų projektų, nors yra viena sąlyga – jeigu neįstrigsime viešųjų pirkimų teisiniuose ginčuose, kaip ne kartą yra nutikę kuriant mokslo, technologijų ir eksperimentinės plėtros centrus. Kad Lietuvoje formuotųsi stipri, aukšto intelekto žmonių karta, sudarėme galimybę papildomai finansuoti 400 doktorantūros studijų vietų ir 25 % padidinome stipendijas doktorantams. Jiems numatyta galimybė mokslinius tyrimus plėtoti įmonėse, kurios dirba aukšto lygio tiriamąjį darbą.
Kalbėdamas apie paramą verslui, noriu pabrėžti, kad nuosekliai įgyvendinama viešojo sektoriaus reforma, kurios esmė – mažesnė kontrolės našta ir perėjimas nuo verslo priežiūros prie pagalbos. Nuo šių metų pradžios veiklą pradeda trys konsoliduotos tarnybos vietoj buvusių dvylikos: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, prie kurios prijungta Ne maisto produktų inspekcija, ir į vieną – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą sujungtos trys panašias funkcijas atlikusios institucijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sujungė dešimt teritorinių visuomenės sveikatos centrų.
Šiemet planuojame įsteigti daugiasektorinį reguliuotoją, kuris sujungtų Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją. Netrukus bus pateikti reikalingi įstatymų projektai. Prašau Seimo narius palaikyti mažinant perteklinį įvairių kontroliuotojų ir tikrintojų skaičių. Gaila, kad ne vienas optimizavimo, pažangios patirties pagrindu parengtas projektas kai kada nesulaukia Seimo pritarimo.
Šiemet gerokai susitraukė ir valstybės tarnyba. Vyriausybės nutarimu didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičius pernai buvo sumažintas 1 368 etatais. Šis Vyriausybės sprendimas reikšmingas ir tuo, kad įstaigos negalės turėti daugiau kaip 10 % neužimtų pareigybių ir joms planuoti darbo užmokesčio lėšų. Tai leis sutaupyti apie 17 mln. eurų per metus.
Noriu atkreipti dėmesį į gerąsias permainas žemės ūkyje. Viešojoje erdvėje daugiausia kalbame apie pieno gamintojų problemas, kurios užgožė kaime prasidėjusius labai svarbius pokyčius. Vyksta kartų kaita, į žemės ūkį ateina jaunų žmonių, taikančių agronomijos ir zootechnikos naujoves, modernizuojančių savo ūkius. Pavyzdžiui, pernai paskelbus kvietimą jauniesiems ūkininkams 20 mln. eurų paramai gauti, paraiškų gauta tris kartus daugiau nei buvo galima patenkinti. Teko skelbti papildomą kvietimą.
Pernai žemdirbiai išaugino visų laikų rekordinį grūdinių augalų derlių – 6,5 mln. tonų, gerokai pranokstantį geriausius metus. Akivaizdžių rezultatų duoda galvijininkystės programa, galvijų išauginta beveik 14 % daugiau.
Tačiau Lietuvai būtų naudingiau eksportuoti ne žaliavą, o perdirbtą produkciją. Mums labai reikia investicijų į perdirbimo pramonę. Beje, regioninių investicijų žemėlapyje Tauragės ir Marijampolės regionai yra išskirti kaip galintys specializuotis maisto pramonės ir žemės ūkio srityje.
Ūkininkų turgeliai miestuose gražu ir gerai, bet ateityje išsilaikys tik modernus ir stiprus žemės ūkis, gaminantis produkciją, galinčią įsitvirtinti tarptautinėse rinkose, todėl finansines investicijas skiriame žemės ūkiui modernizuoti, kooperacijai ir konkurencingumui stiprinti. Įvertinę pastarųjų metų kainų nuosmukio pasaulinėse rinkose pamokas, steigsime specialų fondą, kuris padės suvaldyti kilusias rizikas ir žemdirbiams atlyginti nuostolius, jeigu jų nekompensuoja draudimo mechanizmai.
O eksportuoti jau yra kur. Šiuo metu lietuvišką žemės ūkio produkciją išvežame beveik į 200 šalių. Nuo pat pirmų dienų, kai pradėjo strigti lietuviškų produktų eksportas į Rytus, pradėjome ryžtingus politinius, diplomatinius ir ekonominius žygius, siekdami atverti naujas rinkas ir žinodami, kad naujoms prekėms pristatyti ir reikalingiems leidimams bei sertifikatams gauti reikia kelerių metų. Galima tvirtinti, kad šį kelią įveikėme šuoliais. Pernai eksportas į Europos Sąjungos šalis išaugo 5,5 %. Parengėme naują eksporto strategiją su 10 prioritetinių eksporto rinkų. Tai yra Švedija, Vokietija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Prancūzija, JAV, Kinija, Izraelis ir Japonija. Šioms rinkoms bus telkiamos valstybės skatinimo priemonės. Pernai buvo gauti leidimai eksportuoti žemės ūkio produktus, įvairius lietuviškus maisto produktus į 12 naujų rinkų visuose pasaulio kontinentuose: Europoje, Azijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikose, Afrikoje. Tai tokios megarinkos, kaip, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos, Brazilija, Argentina. Po ilgų derybų ir diplomatinio darbo šį mėnesį pakilo paskutinės užkardos ir į milžinišką Kinijos rinką.
Gerbiamieji, kai pradėjome darbą, Lietuva buvo itin aukštų energetikos kaštų valstybė, priklausoma nuo vienos šalies ir vieno kuro rūšies – dujų. Pertvarkydami energetikos ūkį, stengiamės sukurti darnią visų pagrindinių sektorių struktūrą – elektros, dujų ir šilumos, tokią struktūrą, kuri stiprintų mūsų energetinį savarankiškumą ir saugumą, leistų apsirūpinti reikiamais ištekliais iš alternatyvių šaltinių vartotojams palankiomis kainomis, padėtų išvengti galimo kainų šuolio, jeigu sutriktų energijos išteklių tiekimas. Per pirmuosius dvejus metus padėjome pagrindą skaidriai, darniai, taupiai ir socialiai atsakingai energetikos sistemai ir įgyvendinome esminę viso energetikos ūkio pertvarką ardydami atskirose šakose įsigalėjusias monopolijas, sudarydami sąlygas naudoti alternatyvų vietinį kurą ir taikydami Vakarų šalyse pasiteisinusius pažangius sprendimus. Iš Rusijos koncerno „Gazprom“ buvo išsiderėta 20 % mažesnė dujų kaina ir gauta 93 mln. eurų kompensacija, kuri grąžinama mažinant kainas vartotojams. Atsisakėme perteklinės ir nekonkurencingos elektros gamybos Elektrėnų elektrinėje bei kogeneracinėse dujų elektrinėse. Apkarpius valstybės subsidijas, kurios buvo mokamos visų elektros vartotojų sąskaita, ir suvaržius verslo grupių įtakas, energetikos kainos pradėjo mažėti dar iki pradedant kristi dujų ir naftos kainoms pasaulinėse rinkose.
Kokie gi konkretūs naujos energetikos politikos rezultatai? Per pastaruosius trejus metus elektros kaina buitiniams vartotojams sumažėjo 12,4 %. Įvertinę šiemet pradėjusių veikti jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ poveikį, liepos mėnesį vėl peržiūrėsime ir mažinsime elektros kainą.
Gamtinių dujų kaina nukrito nuo 23 % iki 41 %. Priėmus naujus teisės aktus ir sudarius sąlygas skaidriai prekybai biokuro biržoje, šios alternatyvios kuro rūšies kaina sumažėjo beveik trečdaliu. Vidutinė centralizuotai tiekiama šilumos kaina Lietuvoje sumenko penktadaliu, o didžiuosiuose miestuose, kurie suvartoja daugiau kaip du trečdalius visos šilumos, ši kaina mažėjo: Kaune – 30 %, Klaipėdoje – 26 % ir Vilniuje – 19 %. Numatome, kad šiemet vidutinė šilumos kaina dar nukris, nes su Norvegijos bendrove „Statoil“ sutarta dėl palankesnių dujų tiekimo sąlygų. Dėl to sumažės ir Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo išlaikymo išlaidos.
XVI Vyriausybė labai atsakingai tęsia ir laiku įgyvendino visus strateginius Suskystintų gamtinių dujų terminalo, elektros jungčių projektus ir užtikrino Europos Sąjungos finansavimą strateginiam dujotiekiui tarp Lietuvos ir Lenkijos. Vilniuje ir Kaune statome kogeneracines elektrines, naudojančias vietinį kurą, atliekas ir biokurą.
Žengėme ir kitą svarbų žingsnį – rengiamės Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros sistemų sinchronizavimui. Tai reikš visavertę elektros infrastruktūros sistemų ir rinkų integraciją į Vakarų Europos sistemą. Šį projektą Europos Komisija yra įtraukusi į Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą.
Jau esu minėjęs, kad Vyriausybė inicijuoja kitą ilgalaikį projektą – vėjo elektrinių plėtrą jūroje ir pradės vėjo jėgainių plėtrai būtinus tyrimus ir parengiamuosius darbus.
Mūsų gyventojai aktyviai naudojasi Energetinio taupymo programa ir renovuoja daugiabučius. Pradėję taikyti naują gyvenamųjų namų atnaujinimo modelį, sulaukėme galingos renovacijos bangos. Per pastaruosius trejus metus atnaujinta per tūkstantį daugiabučių namų. Šiuo metu vykdoma maždaug dar tūkstančio pastatų renovacija. Didžioji darbų dalis, tai yra 767 daugiabučiai, jau atlikta pernai. Renovacijos eilėje – centrinės valdžios viešųjų pastatų ir gatvių modernizavimas, atskirų miestų kvartalų renovacija. Šiems tikslams jau galime naudoti sugrįžtančias paskolų lėšas.
Dar viena sritis, kurioje vyko didžiulių permainų, yra krašto apsauga. Per pastaruosius trejus metus daugiau kaip dvigubai – beveik 300 mln. eurų padidinome gynybos biudžetą kariuomenei modernizuoti ir komplektuoti, kovinei galiai stiprinti. Lietuva sparčiausiai iš NATO partnerių įveikė paveldėtą didžiulį atsilikimą vykdydama įsipareigojimą gynybos reikmėms skirti 2 % bendrojo vidaus produkto. Mūsų Vyriausybė konkrečiais veiksmais patvirtino, kad, iškilus pavojui, Lietuva bus pasirengusi gintis ir patikimai veikti kartu su kitais aljanso partneriais sustiprindama NATO skydo gynybos jėgą.
Nors viešojoje erdvėje daugiausia kalbama apie didėjančias išlaidas krašto apsaugai, tačiau gerokai didesnės valstybės investicijos buvo skirtos darbo vietoms kurti ir atlyginimams didinti. Palyginkime. Pernai išlaidos gynybai padidintos beveik 150 mln. eurų ir tokia pačia suma buvo padidintos vien tik pensijos ir darbo užmokestis mažiausias algas gaunantiems kultūros, socialinės srities darbuotojams, statutiniams pareigūnams. Jeigu nereikėtų kompensuoti buvusios valdžios taikytos politikos padarytų pažeidimų, galėtume kur kas dosniau didinti pensijas ir atlyginimus. Iš valstybės biudžeto ir „Sodros“ biudžeto trečius metus dalimis mokame daugiau kaip 415 mln. eurų skolą Lietuvos gyventojams. Norėdami sumažinti socialinės atskirties atotrūkį, inicijavome laipsnišką minimalios mėnesinės algos didinimą. Nuo šių metų pradžios padidinta vidutinė senatvės pensija, neapmokestinamosios pajamos ir dvigubai – iki 120 eurų neapmokestinamosios pajamos už kiekvieną vaiką.
Darbo užmokesčio didėjimas – svarbus veiksnys, turėjęs didelį poveikį namų ūkio pajamų gausėjimui ir stabiliam vartojimo augimui. Nuo 2012 metų vidutinis darbo užmokestis pakilo 16 %. Nedarbas sumažėjo beveik dvigubai ir priartėjo prie natūralaus nedarbo lygio rodiklio.
Sėkmingai sprendėme jaunimo nedarbo problemą, kurią paveldėjome iš ekonominės krizės laikų. Dabar jaunimo nedarbo vidurkis yra 4 % mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Vien pernai buvo įdarbinta 57 tūkst. jaunų bedarbių. Lietuva sėkmingai pritaikė įvairias įdarbinimo programas. Parengus trimetį Regioninės jaunimo politikos stiprinimo planą, ypatingas dėmesys skiriamas kaimuose ir mažuose miesteliuose gyvenančio jaunimo užimtumui didinti ir aktyvumo problemoms spręsti.
Pernai vėl padidėjusi emigracija skatina mus įvertinti, kaip valstybė atlieka socialinę pareigą savo piliečiams. Panagrinėkime šią problemą laikydamiesi nuostatos, kad valstybė privalo rūpintis savo žmonėmis. Darbingiausio amžiaus žmonės traukia į tas šalis, kuriose net už nekvalifikuotą darbą gauna didesnį atlyginimą nei dirbdamas pagal specialybę Lietuvoje. Jeigu pasidomėtume tų šalių darbo santykių teisine sistema, pamatytume, kad ši sritis yra gerokai lankstesnė nei pas mus. Būtent iš jų buvo perimtos idėjos rengiant naują socialinio modelio projektą. Oponentai projektui atkakliai klijuoja išskirtinės naudos verslui etiketę, nors jame suformuota lanksčių darbo santykių, garantuojančių didesnį uždarbį, ir socialinio saugumo teisinė pusiausvyra.
Noriu atkreipti dėmesį į mažiau aptarinėjamą socialinio modelio dalį – numatomą pensijų reformą. Kaip pažymima Europos Komisijos parengtoje Lietuvos ekonomikos augimo ataskaitoje, sąžininga ir teisinga pensijų sistema taip pat yra esminė tvarios socialinės ir ekonominės politikos dalis. Mes siūlome, kad bazinė pensijos dalis būtų finansuojama iš valstybės biudžeto, o iš socialinio draudimo fondo mokama pensijos dalis būtų tiesiogiai susieta su įmokomis. Taip pat nustatome aiškų indeksavimo mechanizmą, kad pensijų augimas priklausytų ne nuo politikų malonės, o nuo darbo užmokesčio fondo didėjimo. (Balsai salėje) Nusišypsok!
Beveik prieš septynerius metus Estijoje įsigaliojęs naujas Darbo sutarčių įstatymas padėjo jai geriausiai atlaikyti ekonominės recesijos iššūkius regione ir atsitiesti verslui, palyginti greitai sumažinti nedarbą. 2010 metais nedarbo lygis buvo 15,5 %, o pernai apie 5 %, tai yra paskutinių trijų ketvirčių duomenys. Todėl dar kartą raginu visus sutelkti dėmesį ir patvirtinti parengtą modernų socialinį modelį. Tai bus svarbus impulsas dirbančių žmonių pajamoms, investicijoms ir biudžeto įplaukoms didėti.
Lietuvoje jau dabar yra pakankamai darbo vietų aukštos klasės inžinerinio techninio profilio specialistams, stipriems informacinių technologijų profesionalams. Čia įsikūrusios ir apie plėtrą galvojančios tarptautinės paslaugų bendrovės konkuruoja dėl specialistų ir susiduria su aukštos klasės profesionalų problema. Betgi mes didžiuojamės, kad Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal jaunimo su aukštuoju išsilavinimu rodiklį – daugiau kaip pusė 30–34 metų asmenų turi aukštojo mokslo diplomą. Taigi kur tie žmonės?
Kai prieš šešerius metus dešiniųjų Vyriausybė pradėjo kviesti informacinių technologijų bendroves kurtis Lietuvoje, reikėjo į tai orientuoti ir specialistų rengimo schemas. Tačiau pradėta aukštojo mokslo pertvarka tik sustiprino atotrūkį tarp rengiamų specialistų ir rinkos poreikių bei planuojamų perspektyvų. Turime didžiulį vadybininkų, teisininkų, psichologų, ikimokyklinio ugdymo specialistų perteklių ir trūksta fizinių mokslų specialistų, matematikų ir informatikų, kurie jau šiandien galėtų dirbti paslaugų kompanijose ir pradėjusiuose veikti mokslo slėniuose. Matyt, kitaip ir būti negalėjo, nes bendrojo ugdymo ir abitūros egzaminų sistema neskatino stipriau mokytis tiksliųjų mokslų.
Neapsiribodami vien tik švietimo srities finansavimo didinimu, pradėjome taisyti pirmtakų klaidas ir įgyvendinti strateginį tikslą – specialistų rengimą sieti su rinkos poreikiais, Lietuvos ekonomikos perspektyvomis. Nuo 2013 metų, kiek leido įstatymas, buvo pradėtas formuoti valstybės užsakymas inžinerinėms techninėms specialybėms, o šiemet informatikos specialybės studentų bus priimta 50 % daugiau.
Seimui pateiktos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kurios sudaro sąlygas pagerinti aukštojo mokslo kokybę ir ryšį su darbo rinka. Minimalaus balo slenkstis ir privalomas profesinis orientavimas padės jaunam žmogui atsakingiau rinktis specialybę. Glaudesnis bendradarbiavimas su socialiniais partneriais rengiant studijų programas suartins specialistų rengimą ir rinkos poreikius. Vyriausybė siekia konsoliduoti aukštųjų mokyklų tinklą ir remia universitetų iniciatyvas jungtis, sutelkia akademinį potencialą, apie susijungimo planus jau informavo Kauno technologijos ir Sveikatos mokslų universitetai bei Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetai. Pastaraisiais metais sumažėjo mokyklos nebaigiančių jaunų žmonių. Šis Lietuvos rodiklis patenka tarp geriausių Europos Sąjungoje. Tikimės, kad bendrojo ugdymo programų pertvarka jau šiemet turės įtaką stojimui į aukštąsias mokyklas. Sugrąžintas dėmesys universaliai mokslo disciplinai – matematikai. Matematikos valstybinį egzaminą privalės laikyti abiturientai, galvojantys apie universitetines studijas, išskyrus menus. Priimtas sprendimas įkurti 10 regioninių gamtos mokslų ir technologijų centrų, sukurti nacionalinį mokslo centrą. Visų šių centrų švietėjiška misija – skatinti mokinius domėtis perspektyviausiais ateities mokslais – gamtos, technologijų, inžinerijos mokslais ir matematika. Pagal kompiuterijos ir matematikos specialistų skaičių Lietuva yra priešpaskutinė Europos Sąjungoje.
Gerbiamieji, manau, daugelis iš jūsų pritars minčiai, kad valstybė negali vengti pareigos užtikrinti savo piliečiams gerai apmokamą darbą ir orų gyvenimą. Kad ji galėtų atlikti šią misiją, turime matyti ir girdėti viso pasaulio dinamiką, įgyvendinti reikalingas permainas. Šių permainų raktas – čia, Seime, Vyriausybės pateiktuose įstatymų projektuose. Kviečiu visus susitelkti darbingai sesijai ir duoti startą reformoms, kurių laukia Lietuvos žmonės. Tai bus gražus Seimo rinkimų preliudas, skelbiantis, kad skirtingų pažiūrų politinės partijos geba susitelkti valstybės labui. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkojame Ministrui Pirmininkui ir ministrų kabinetui. Dabar yra klausimai. Kviečiame premjerą arčiau savo komandos. Noriu iš karto pasitarti. Kadangi liko 10 minučių, galbūt mes išnaudojame Vyriausybės valandą tiems patiems klausimams? Ar jūs norite atskiros Vyriausybės valandos? (Balsai salėje) Pusvalandis Vyriausybės ir pusvalandį mes pratęsiame klausimams. Sutinkate visi? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū. (Balsai salėje) Pirmiausia klausia opozicijos lyderis. Jam priklauso klausti du klausimus. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis premjere, na, aš atidžiai skaičiau jūsų ataskaitą, ne tik klausiau jūsų pasigyrimų. Bet iš tikrųjų būtų geriau ne pasigyrimo ataskaita, o realybės ataskaita. Ir tenka pripažinti, kad, deja, praeitais metais Vyriausybė ne ką daug nuveikė, ir tą geriausiai atspindi Europos Komisijos įžvalgos apie praeitus metus Lietuvoje. Aš noriu pacituoti du sakinius. „Apskritai Lietuva padarė nedidelę pažangą įgyvendinant 2015 metais šaliai skirtas rekomendacijas.“ Ir antras Europos Komisijos sakinys: „Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas kelia iššūkių, nes pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje.“
Sakykite, visiškai neseniai tokioje įspūdingoje kalboje apie laimę Lietuvoje ir ambicijas sakėte, kad jeigu jūs būtumėte vienas, nereikėtų sudaryti koalicijos, jūs nesiorientuotumėte į minimumus, tai yra į minimalias algas, į minimalią pensiją ir t. t. Ir taip reikia suprasti, kad jums trukdo keisti politiką jūsų koalicijos partneriai. Ar galite atsakyti, kad iš tikrųjų tai, ką Europos Komisija pažymi, jog Lietuva lieka ypatingai skurdi, didelio skurdo ir nelygybės šalimi, kad tai yra ne jūsų, o jūsų koalicijos partnerių, deja, pasekmė?
PIRMININKĖ. Minutę, technika. Dar kartą kartojame. (Balsai salėje) Jūsų klausimas išgirstas. Mums rodo, kad yra įjungti. Neveikia nė vienas. Techninė pertraukėlė. Per ją Ministras Pirmininkas šiek tiek pailsės, turės atokvėpio.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimus. Įsijungė. Pirmiausia aš noriu jums, opozicijos lyderi, priminti. Kada, aš atsimenu, buvo Europos Komisijos tam tikra įžvalga padaryta dėl 2015 metų mūsų kai kurių prognozių, jeigu kalbėtume apie fiskalinį deficitą, tai jie tada sakė, kad jis bus ne 1,1 ar 1,2 %, bet (netgi ponas… nenoriu minėti kai kurių komisarų pavardžių) gali būti net iki 1,5 %. Tai noriu pabrėžti, kad tikriausiai jūs šiandien išgirdote ir Eurostato pateiktą informaciją, Lietuva fiskalinį deficitą pasiekė praeitais metais 0,2 % ir tarp visų Europos Sąjungos šalių yra penktoje vietoje.
Žinote, labai keista kai kada Europos Komisijos kai kurias ataskaitas skaityti. Aš nenoriu kritikuoti. Kada aš turėjau tiesioginį susitikimą su ponu J.-C. Junckeriu, Europos Komisijos Prezidentu, tai jisai sutiko mane taip: atvyko premjeras iš Lietuvos, kur žmonės, politikai nekalba, bet daro, ir džiaugiamės jūsų pasiektais rezultatais.
Jūsų klausimas dėl skurdo tam tikro mažinimo. Reikia aiškiai pabrėžti, atskaitos taškas buvo paimtas nuo tada, kada ekonominiu sunkmečiu buvo sumažintos pensijos ir atlyginimai. Jūs tikriausiai puikiai suprantate, kad skurdo mažinimui didžiausią įtaką turi pirmiausia darbo užmokesčio augimas. Kada auga darbo užmokestis, mokami didesni mokesčiai ir vis didesnė jų dalis yra nukreipiama socialinėms programoms – elementari ekonominė logika tai įpareigoja daryti, jeigu, aišku, valstybė nesiskolina ir nefinansuoja skolintomis lėšomis tam tikrų socialinių programų. Mes einame labai griežtu keliu, laikydamiesi ekonominės tvarkos, fiskalinės disciplinos tvarkos, ir manome, kad šitie rodikliai šiais metais irgi bus kitokie.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs dar turite teisę į vieną klausimą, jeigu norite.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Taip, būtinai. Aš tik noriu pakomentuoti. Premjere, aš suprantu, kad Lietuvoje viskas yra labai gerai, tik Europos Komisija klysta. Turbūt grynai dėl nesusipratimo dalis Lietuvos žmonių vėl pradėjo labai stipriai emigruoti iš Lietuvos. Čia ne skurdas kaltas, o šiaip, jie nesupranta, kaip gera Lietuvoje gyventi, kaip jūs sakote. Galima tęsti tokias kalbas apie labai puikų gyvenimą, be abejo.
Bet aš noriu jūsų paklausti dabar tiesiog vieno labai rimto klausimo iš ataskaitos teksto, nacionalinio saugumo būklės dalies. Cituoju, kaip skamba ataskaitos tekstas apie informacines Rusijos atakas. „Dar viena informacinių atakų kryptis 2015 metais – pastangos sukelti nepasitikėjimą Lietuvos energetinės nepriklausomybės politika, įgyvendintais ir vykdomais strateginiais projektais. Abejota šių projektų tikslingumu, ekonomine nauda“ ir t. t. Seime mes matėme šitas ataktas, įgarsintas labiausiai jūsų partijos atstovo A. Skardžiaus. Ar jūs iš tikrųjų pripažįstate, kad A. Skardžius realizavo Rusijos informacines atakas prieš svarbiausius Lietuvos energetinius projektus?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Tikrai atakų neorganizavo, nebent kovą prieš konservatorius.
PIRMININKĖ. Viskas, nusiraminkite, atsisėskite, dabar yra svarstoma Vyriausybės ataskaita. (Balsai salėje) Nešaukite! (Balsai salėje) Gerai. Turite teisę apskųsti.
Toliau klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Kai baigsime Vyriausybės ataskaitos svarstymą, suteiksiu.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, jūs daug dėmesio skiriate asmens ir visuomenės sveikatai ir e. sveikatos sistemos kūrimui. Prašom pasakyti, e. sveikata labai susirūpino Sveikatos reikalų komitetas, nes iš tikrųjų paciento sveikatos istorija ir elektroninis receptas neveikia, išleisti milžiniški pinigai. Sveikatos reikalų komitetas kreipėsi į Valstybės kontrolę. Ar jūs nematote čia pinigų plovimo ir tokių nesusipratimų, kad tiek milijonų investuota ir niekas neveikia? Asmens sveikatos priežiūros įstaigose susiduriama su didelėmis kliūtimis ir sveikatos kokybė visiškai negerėja, ji tik blogėja, nes tai atlieka gydytojas, kai tuo tarpu kitose šalyse atlieka slaugos specialistas, gydytojas tik diktuoja. Įsivaizduokite chirurgą, atėjusį iš operacinės ir dirbantį šitą darbą.
PIRMININKĖ. Jūs išnaudojote savo laiką klausti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ar negalvojate kreiptis į prokuratūrą, premjere?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ne, aš manau, kad pirmiausia su naujuoju sveikatos apsaugos ministru tikrai išsiaiškinsiu, nes, kiek žinau, e. receptas jau turėjo veikti. Bet jeigu vėl atsirado tam tikrų trikdžių ir technologinių gedimų, informacinių technologinių gedimų, tai išsiaiškinę pateiksime informaciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar kantriai stovi gerbiamasis A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tuoj jums suteiksiu žodį.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Išties aš siūlyčiau laikytis Statuto. Kadangi yra A. Kubiliaus toks pareiškimas, tai aš vis dėlto norėčiau, kad A. Kubilius aiškiai deklaruotų gaunamas pajamas iš Bermudų įmonės, kur sudarė sutartį jo vadovaujamos Vyriausybės nariai su šia kompanija, su „Hoegh LNG Ltd“ kompanija, kur keliauja šie pinigai…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis, čia ne dėl vedimo tvarkos.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, tai būtina išsiaiškinti.
PIRMININKĖ. Jeigu stovite dėl vedimo tvarkos, tai ir kalbėkite dėl vedimo tvarkos. Jūs reikalaujate savo teisių, o po to pažeidžiate Statutą.
Dabar klausia E. Masiulis. Ruošiasi A. Stancikienė.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis premjere, tikrai Vyriausybės ataskaita pateikta. Man susidaro įspūdis, kad tai yra ataskaita už visą Vyriausybės darbą, ne tik už 2015 metus. Remiantis kai kuriais nepriklausomais rodikliais ir konkrečiai pasaulio konkurencingumo 2015–2016 metų ataskaita, pagal mokestinės aplinkos poveikį investicinėms paskatoms Lietuva iš tikrųjų (…) įspūdingos vietos, na, tiesa, šiek tiek geriau negu Lietuvos futbolo rinktinė, bet visgi 83-ioje vietoje iš 140 vertinančių valstybių. Jūs, kaip premjeras, ir jūs, kaip Vyriausybė, įvertinkite tris ar bent kelis konkrečius darbus, ką jūs padarėte 2015 metais, kad iš esmės investicinis konkurencingumas ir investicinės aplinkos gerėjimas Lietuvoje vyktų ir mes galėtume turėti ryškesnį ir ženklesnį proveržį, kalbant tiek apie vietines investicijas, tiek apie investicijas iš užsienio.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia aš dar kartą pakartosiu, kad 2015 metais užsienio investicijų bumas buvo pats didžiausias Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Aš kalbu, nes tai parodo pirmiausia viena išvada, kad aplinka verslui yra patraukli.
Atsakant konkrečiai į jūsų klausimą. Jūs turėtumėte įsigilinti, kokie veiksniai nulemia šitą faktorių. Šioje srityje didžiausi veiksniai yra privataus sektoriaus. Ir jūs tikriausiai girdėjote mano pranešime, kai aš pasakiau, kad vis dėlto Lietuvos įmonės inovatyvumo požiūriu net iš 141 valstybės, atrodo, užima septintą vietą nuo galo. Tai Lietuvos Vyriausybės pareiga yra sukurti programas, kuriomis naudotųsi verslas arba įmonės. Yra, pavyzdžiui, programa „Sumani specializacija“, ji yra orientuota į naujas technologijas, į inovacijas ir joje turi dalyvauti verslas ir mokslas kartu. Tai čia verslas ir jo teikiami projektai labai stipriai atsilieka. Ir viena pagrindinių priežasčių yra, kad dar mąstymas ir požiūris yra toks, kad pelną reikia gauti labai greitai. Čia Vyriausybė yra sukūrusi savo programas, bet laukiame iš verslo didesnės iniciatyvos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Stancikienė. Ruošiasi R. Tamašunienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis premjere, norėjau jūsų paklausti, kada buvo priimtas sprendimas nesilaikyti Vyriausybės programos 374 dalies, t. y. kada buvo priimtas sprendimas iš esmės leisti užstatyti Lietuvai ir pasauliui svarbias saugomomis paskelbtas teritorijas? Ne tik užstatyti, bet tverti visas paežeres, paupius, tvenkti upes, sprogdinimo būdu ieškoti žemės gelmių išteklių būtent saugomose teritorijose, statyti pastatus ten, kur jų niekada nebuvo, drausti poilsiautojams prie ežerų ir upių pakrančių net maudytis nuo kranto ir t. t. Kaip jūs?.. Kieno interesams Vyriausybė atstovauja teikdama tokius projektus Seimui? Prieš dvi dienas įvyko pateikimas. Ir kaip jūs vertinate, kai jūs patys nesilaikote savo priimtos ir tikrai gerai priimtos programos konkretaus 374 punkto?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš tokio sprendimo nežinau, mes tokio sprendimo nesame priėmę, nebent aplinkos ministras galėtų papildyti. Kažko aš nežinau. Apie tai, ką jūs kalbate… Šis nutarimas tikriausiai buvo suderintas su visomis institucijomis, bet ten niekur nekalbama, kad galima apstatyti tose vietovėse, kurias jūs minite.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ar kas nors skaito, ką jūs teikiate Seimui, ar ne?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš paprašysiu, kad aplinkos ministras paaiškintų plačiau. Bet aš niekada, kaip ministras pirmininkas ir kaip eilinis žmogus, nepritariu jokioms statyboms prie ežerų, upių ir kitose draudžiamosiose vietovėse. Čia jau yra mano asmeninis požiūris. O jeigu kokiame nors įstatymo straipsnyje atsirado toks atvejis, tai tikrai prašyčiau greičiau visa tai sustabdyti ir aš tikrai, jeigu taip yra, ką jūs pasakėte, įvertinsiu tuos žmones, kurie tokius dalykus teikia.
K. TREČIOKAS. Gal aš labai trumpai. Iš tikrųjų tų pakeitimų tikslas yra ne toks, kaip jūs sakote, ir tikrai nebus liberalizuota ir nebus galima statyti, kas ką ir kur nori, priešingai. Bus labai griežtai reglamentuota, ir taip turi būti. Kažkodėl iki šiol, nors buvo neleidžiama, bet atsirado pilna statinių ir Šventojoje, ir pajūrio juostoje, jūs tai žinote. Svarstymo metu, aišku, bus galima dar tobulinti šitą įstatymo projektą, bet, kita vertus, jūs žinote, kad ir saugomose teritorijose taip pat ir žmonės gyvena, ir ūkinė veikla turi būti vykdoma. Tam reikalinga tik kontroliuoti, tam yra šio įstatymo ir pakeitimai skirti. Jeigu jūs manote, kad reikia tobulinti, tam bus procedūros, komitetai, bus galima patobulinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tikrai didžiulis paketas atėjo iš Aplinkos ministerijos ir iš Vyriausybės. Tikiuosi, kad Seimas ištaisys klaidas, jeigu jų bus.
Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi M. Bastys.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis premjere, ataskaitoje pabrėžėte ekonominį augimą, ekonomikos stiprėjimą, sutvirtintą ekonomikos pamatą, o Lietuvą – kaip regiono lyderę investicijų srityje. Aš frakcijos vardu, o gal bendrą visuomenės, nes susitinkame su rinkėjais, nuomonę… Suformuosiu klausimą taip: kaip atsitinka tokia paradoksali situacija? Paklausus eilinio piliečio, devyni iš dešimties jums atsakys, kad jie jokio gerėjimo nepajuto nė vienoje gyvenimo srityje, išskyrus savo asmeninių gebėjimų ir pasiekimų srityje, kaip būti dar labiau sumaniems ir taupiems, kad išgyventų.
2015 metai taip pat liks pažymėti tragiškai nuskambėjusių atvejų ir įvykių, kilusių dėl socialinės atskirties, bedarbystės, skurdo, alkoholizmo, ir sėkmingai surinkto biudžeto, ir išaugusio BVP, kurį ir sukuria patys piliečiai, be abejo, bet palydėjo mokytojų, ūkininkų streikai, dirbančiųjų protesto akcijos. Kaip atsitinka, kad dvigubai padidintas neapmokestinamų pajamų dydis pasiekė tris vaikus auginančią šeimą 16 eurų išraiška?
Atsakykite, kaip tokie puikūs ekonominiai rodikliai ir rezultatai nepasiekia mūsų Lietuvos žmonių ir niekaip neprisideda prie jų gerovės ir pajamų? Kaip Vyriausybė sugeba?..
PIRMININKĖ. Laikas. Gerbiamieji Seimo nariai, laikas!
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Tai čia jūsų akimis žiūrint arba tiesiog gaila, kad Seimo nariai neskaito statistikos ir arba tiesiog nesiklauso pranešimų. Jūs tikriausiai neigiate, kad ir minimali mėnesio alga buvo didinama keletą kartų? Kad buvo didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis, čia mums, pirmiausia, kurių atlygimai yra mažesni? Jūs tikriausiai pastebėjote, kad yra padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis už vieną vaiką dvigubai – nuo 60 eurų iki 120 eurų. Kad nedarbas Lietuvoje mažėjo beveik sparčiausiai tarp Europos Sąjungos šalių? Kad šių metų… Noriu pabrėžti, kad šiais metais per pirmą ketvirtį Lietuvoje sukurtų naujų darbo vietų yra rekordinis skaičius, lyginant ir su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Atsiminkite, kad turite dar įvertinti visas išmokas. Tikriausiai pamiršote pensijų sugrąžinimo į tam tikrą lygį ir padidintas pensijas. Jeigu nebūtų reikėję dalies pinigų skirti pensijoms sugrąžinti, darbo užmokesčiui atkurti į tam tikrą lygį, tai mes jau kalbėtume apie kitus prieaugius. Atskaitomoji bazė, mieloji, yra visiškai kita. Jau mes praktiškai atkuriame tuos lygius.
PIRMININKĖ. Ačiū, premjere. Gerbiamasis Seimo nary Mockau ir susisiekimo ministre Sinkevičiau, dabar vyksta Vyriausybės ataskaita Seimui. (Balsai salėje) Dar ne. Mes sutarėme iki pusės, net ir per Vyriausybės valandą ministrui trukdyti taip pat negalima. Iki 13 val. 30 min. bus Vyriausybės programos. Mes taip sutarėme.
Klausia M. Bastys. Ruošiasi S. Bucevičius. Bet kol kas nematau salėje. Prašom.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke, iš tiesų iš Vyriausybės ataskaitos matyti, kad yra padaryta daug gerų darbų, geri pasiekimai. Ko gero, jie būtų dar didesni, jei nebūtų palikimo iš buvusios Vyriausybės. Mano klausimas yra susijęs daugiau su skolinimosi politika. Jūs taip pat ataskaitoje paminėjote, kad dėl skolinimosi politikos reikėjo dar iki dabar mokėti arba, kitaip tariant, permokėti per 400 mln. eurų. Sakykite, jei to nebūtų reikėję daryti, kaip būtų sprendžiami socialiniai klausimai, pensijų klausimai ir visi kiti? Ko gero, šiandien tie politikai, kurie bando sumenkinti darbą, neturėtų…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamieji Seimo nariai! Laikykitės reglamento. Taigi klausimo nebuvo. S. Bucevičiaus.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ne. Buvo klausimas. Aš noriu atsakyti.
PIRMININKĖ. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jūs kalbate daugiau apie skolos tvarkymo išlaidas, kurios labai stipriai išaugo, ypač dėl vienos pagrindinės priežasties, kad ankstesnioji Vyriausybė skolinosi su labai didelėmis palūkanomis. Kai kurios pasirašytos sutartys neleidžia tų brangiai pasiskolintų paskolų refinansuoti mokant mažesnes palūkanas dėl to, kad nesutinka. Jeigu mes būtume skolinęsi taip, kaip skolinosi latviai, iš Tarptautinio valiutos fondo su 2,5 % palūkanų norma, tai tikrai mes būtume turėję dar didžiulius finansinius rezervus, kuriuos būtume galėję nukreipti socialinei sistemai.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Gerbiamasis Kęstuti Daukšy, netrukdykite atsiskaitinėti Vyriausybei. (Balsai salėje) Klausia V. Gapšys. Ruošiasi P. Gražulis. Jo kol kas irgi nematau. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamas premjere, aš norėčiau paklausti. Lyg ir neišgirdau akcento apie jaunimą. Ką Vyriausybė gero nuveikė jaunimo srityje?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Noriu pasakyti, kad jaunimo nedarbas Lietuvoje labiausiai sumažėjo tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tikriausiai girdėjote, kad praeitais metais buvo įdarbinta 57 tūkst. jaunų žmonių. O gal socialinės apsaugos ir darbo ministrė tiesiog pasakys apie įdiegtas kai kurias naujas programas?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju, gerbiamas premjere, dėkoju gerbiamam Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų jaunimo politikos srityje mes esame daug padarę. Yra patvirtinta Ilgalaikė jaunimo politikos programa, Jaunimo regioninė politikos programa ir jaunimo garantijų iniciatyvų projektai, kurie startavo visose savivaldybėse per darbo biržas ir sujungė ir jaunimo darbo centrus, ir jaunimo atviras erdves, ir jaunimo koordinatorius, kurie yra savivaldybėse. Programų yra gausu ir kaip tik visoms keturioms tikslinėms grupėms, ne vien tik motyvuotiems ir pasiruošusiems darbo rinkai, bet ir tiems, kurie niekur neįsidarbina ir neaktyvūs jauni žmonės.
Iš tiesų yra labai daug skirta lėšų iš europinių programų, iš valstybės biudžeto – faktiškai kaip kiekvienais metais. Tačiau didžiausias, ko gero, yra pasiekimas, kad savivaldybėse kuriami jaunimo darbo centrai, Lietuvoje turime daugiau kaip 30 tokių jaunimo darbo centrų. Jie yra patvirtinti, nes yra dirbama kartu su švietimo sistema. Tas rodiklis, kai mūsų geresnė situacija ir pozicija negu kitų Europos Sąjungos valstybių dėl jaunimo užimtumo rodiklių… tikrai pasiteisino dėl mūsų naudotų priemonių.
PIRMININKĖ. P. Gražulio nėra. Klausia I. Degutienė. Ruošiasi A. Mazuronis.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, jūsų pateiktoje nacionalinio saugumo būklės ir plėtros metinėje ataskaitoje prie vidaus rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių priskirtas savižudybių skaičius. Ta problema yra labai ryški. Cituoju: „Vienas iš svarbiausių visuomenės psichikos sveikatos būklės rodiklių – savižudybių skaičius. Pagal šį rodiklį Lietuva vis dar gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį ir yra paskutinė iš 28 Europos Sąjungos valstybių.“ Tačiau kai skaitau jūsų Vyriausybės pagrindinę ataskaitą ir 2016 metų veiklos prioritetus, nė žodžio nerandu šia tema. Ar tikrai jums ši problema neatrodo tokia grėsminga, kad ją galima palikti tik visuomenininkų gerai valiai ir pasiaukojimui dirbti šį darbą ar atskirų savivaldybių pastangoms? Kaip yra iš tikrųjų? Ačiū už atsakymą.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Klausimas tikrai yra nepaprastai svarbus. Jau turėjau susitikimą su sveikatos apsaugos ministru. Jis yra labai iniciatyvus, ir tiesiog kalbėjomės apie tai, kad reikėtų daryti net išvažiuojamuosius kaip ambasadorių posėdžius į atskirus rajonus, regionus. Dabar yra numatyta netgi kai kurių ministrų išvyka į Kupiškį ir ypač į tas vietoves, kuriose savižudybių skaičius yra didesnis. Kiek girdėjau, paskutiniu metu truputį yra sumažėjęs. Taip pat teko susitikti su kaimo ir miesto bendruomenių tarybų nariais ir pakviečiau, kad jie tikrai būtų neabejingi ir pastebėtų, kas vyksta kaimynystėje. Tikrai nepaprastai svarbi problema. Taip pat buvo pokalbių su švietėjiškomis institucijomis. Manau, kad tam tikri išvykimai, susitikimai su jaunimo organizacijomis turėtų duoti ir atnešti tam tikrus teigiamus rezultatus. Yra labai svarbus klausimas, ir mes tikrai nuo jo nenusišalinome.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamam premjerui. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbkite ir premjerą, ir Vyriausybę, jie šiandien atsiskaito, o jūs visada priėję trukdote. (Balsai salėje) Gerbiamas Vytautai Gapšy, prašome netrukdyti Vyriausybės darbo! Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi gerbiamas V. A. Matulevičius.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiamas premjere, norėčiau šiek tiek tęsti M. Basčio užduotą klausimą apie buvusios Vyriausybės palikimą. Iš tiesų jūs praeitą kadenciją, kaip buvęs opozicijos lyderis, labai aštriai ir labai stipriai kritikavote buvusios Vyriausybės veiksmus įvairiose srityse: finansų, ekonomikos, švietimo, energetikos, kultūros galų gale, ir pateikėte labai daug priekaištų ir labai daug priešrinkiminių pažadų dėl to, kad, atėję į valdžią, jūs pakeisite tą, ką blogai darė buvusi Vyriausybė. Sakykite, kadangi čia tas žanras iš 2015 metų perauga kaip ir į visos jūsų kadencijos apžvalgą, galbūt galėtumėte išvardinti tris keturis pagrindinius dalykus, kuriuos jūs pakeitėte, padarytus praeitos Vyriausybės, kurie, jūs manėte, buvo labai kenksmingi ekonomikai, ūkiui augti, kultūrai augti, žmonių pasitikėjimui valstybe augti? Tris pagrindinius, be tuščio politikavimo, labai konkrečiai.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Žinote, aš manau, kad istorija parašys ne tris didžiulius pasikeitimus. Pirmiausia tikriausiai jūs žinote, jūsų tėčio padaryti žingsniai teritorijų planavimo sistemoje, 120 buvo… Kitas – euro įvedimas, taip? Tikriausiai buvusi Vyriausybės net nesvajojo. Trečia, jūs buvote užmiršę, kad reikia pradėti derybas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Buvo paliktas klausimas visiškai, teko atnaujinti tą žingsnį.
Toliau. Apie energetinius projektus tik kalbėjote ir šilumos, elektros kainos tik didėjo. Žinote, paskleisti tam tikrą idėjų pliūpsnį yra labai lengva: pasiskaitai knygeles ir jas bandai realizuoti. Svarbiausia yra veiksmas ir rezultatas. Todėl aš kai kur paminėjau keletą metų, nes projektai buvo pradėti įgyvendinti 2013 metais, bet buvo užbaigti 2015 metais. Esmė yra rezultatas, rezultatas. Kaip Komisijos pirmininkas ponas J.-C. Junckeris pasakė: žinote, Europos Sąjungoje yra tokia didžiulė biurokratinė sistema, kur žmonės galvoja, kad kalbėjimas yra didžiulis politiko privalumas. Ne! Finansininkai, ekonomistai sako: jeigu tavo kalba nevirsta rezultatu, tai yra tuščia. Tuščia. Galėčiau toliau teikti. Tikriausiai matote dujų kainos sumažėjimą, tikriausiai pastebėjote elektros kainos sumažėjimą. Galėčiau dar daugiau jums (…). (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). O renovacijos gyvenamųjų namų nepastebėjote? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi gerbiamas A. Skardžius. (Balsai salėje) Nereplikuokite iš vietos! Nereplikuokite iš vietos.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas Ministre Pirmininke, mano klausimas būtų dėl Vyriausybės pozicijos darbo užmokesčio srityje. Jūs minėjote savo ataskaitoje, bet… Maži atlyginimai išlieka, na, viena skaudžiausių Lietuvos problemų. Dėl jos žmonės visų pirma ir išvažiuoja. Galima dar suprasti, kai tie maži atlyginimai įmonėse, kurios balansuoja ant išlikimo ribos. Tačiau ne ką didesni tie atlyginimai ir įmonėse, kurios turi milžiniškas apyvartas. Pasakysiu tokį pavyzdį. Mūsų gamintojai eksportuoja savo produkciją dabar daugiausia į Vakarų valstybes ir realizuoja už aukščiausias rinkos kainas, bet atlyginimai lieka lietuviški. Aš čia įžvelgiu tam tikrą politinę problemą. Tai kur tas skirtumas dedasi ir kokia jūsų pozicija? Jūs juk esate turbūt socialdemokratų Vyriausybės vadovas? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Teisingai. Aš galiu pasakyti, kad aš ne vieną kartą susitikdamas su verslo organizacijomis aiškiai ir tiesiai esu pabrėžęs ir pasakęs: mielieji, aš matau, kad jūsų 2015 metų įmonių pelningumas gerokai išaugo ir jūs turite nemažus finansinius rezervus didinti darbo užmokestį. Aišku, reikia suprasti, kad įmonės turėtų didinti ir darbo našumą. Kol kas, jeigu žiūrėtume į privatų sektorių, privatininkai didino darbo užmokestį truputį sparčiau – maždaug 1,5 procentinio punkto, negu didėjo darbo našumas. Aš tikiuosi, kad 2016 metais darbo užmokestis bus didinamas dar sparčiau, nes jaučiasi darbuotojų stygius didelėse Lietuvos įmonėse. Kai kurios įmonės jau pradėjo vežtis, pavyzdžiui, iš penkių rajonų darbuotojus, o tai sudaro irgi didžiules išlaidas ir didžiulius transporto kaštus.
Mes netgi matome, kad biudžetiniame sektoriuje kai kurių darbuotojų atlyginimai tampa beveik tokie, kaip minimali mėnesinė alga. Vakar Strateginio planavimo komiteto posėdyje mes pritarėme naujai darbo apmokėjimo sistemai viešajame sektoriuje ir tai pareikalaus 84 mln. eurų. Mes negalime taikstytis, kai valstybės tarnautojai arba paslaugiečiai, baigę kolegijas, universitetus, kai kurie pradėję darbą gauna vos truputį daugiau negu minimali mėnesinė alga. Šitame sektoriuje nuo 2017 metų irgi bus įgyvendinta reforma, netrukus jūs sulauksite kai kurių įstatymų projektų. Nutarimas Nr. 511 jau bus visiškai radikaliai pertvarkytas ir pakeistas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi K. Glaveckas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Išties praėjusi pono A. Kubiliaus Vyriausybė ketvertą metų kalbėjo apie milijardą litų, kuris bus ištraukiamas iš šešėlio. Galime džiaugtis šios Vyriausybės 2015 metų ataskaita, kad pusė milijardo eurų ištraukta per metus.
Gerbiamas premjere, kokiais veiksmais pavyko jums tai padaryti ir kodėl ponui A. Kubiliui nesisekė to padaryti? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš kaip tik ir pateikiau F. Schneiderio pateiktą informaciją arba vertinimus. Daugelyje pasaulio šalių jis sudaro tokius vertinimus. Tai vienas labiausiai pripažintų profesorių ir jo metodika yra plačiausiai taikoma pasaulyje, ypač vertinant, kaip vyksta kova su šešėline ekonomika. Aš manau, kad didžiausias pasiekimas buvo, kad pasikeitė mokesčių administravimas, o mokesčių administravimas pradėjo keistis pradėjus diegti išmaniąją mokesčių administravimo sistemą.
Aš noriu pabrėžti, kad tai yra naujas mokesčių sistemos modelis, kuris pastaruoju metu yra įdiegtas, kiek aš žinau, Portugalijoje, gal dar vienoje kitoje Europos Sąjungos šalyje. Man pradėjus eiti Ministro Pirmininko pareigas, kaip tik tuo metu Lietuvos komisaras A. Šemeta buvo susitikęs su juo Briuselyje. Aš paprašiau, kad jis man sudarytų galimybę gauti informaciją apie šalis, kuriose tokia sistema yra įdiegta, gauti išsamesnę, detalesnę teisinę bazę, kokiu keliu mums reikėtų eiti, ir aš matau tikrai didžiulius proveržius ir pasiekimus. Ta sistema bus diegiama ir toliau. Šių metų spalio 1 dieną turi būti baigtas pirmas etapas, dėl ko mes matome, kad kai kurių įmonių PVM surinkimas padidėjo 80 %. Vadinasi, PVM mokesčio slėpimas Lietuvoje buvo labai didelis.
O kodėl nepavyko ankstesnėms, aš tikrai nenorėčiau komentuoti.
PIRMININKĖ. Gerai. Klausia K. Glaveckas. Ir po premjero atsakymo pereisime prie Vyriausybės valandos formato.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš…
PIRMININKĖ. Frakcijos… tvarka yra.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš turiu klausimą ponui teisingumo ministrui J. Bernatoniui. Kadangi jūs esate teisininkas, o ponas V. Vasiliauskas taip pat yra teisininkas, jis yra banko valdytojas, sakykite, kokia būtų jūsų pozicija dėl to, kad, pavyzdžiui, per praeitus ir užpraeitus metus Lietuvos bankas laisvo pelno likučio pervedė po 6,5–7 mln. eurų į biudžetą, o Estijos ir Latvijos centriniai bankai pervedė beveik triskart daugiau? Kur čia yra tas klausimas, kas čia vyksta? Būkite geras.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už įdomų klausimą. Išties man nelengva į jį atsakyti, nes bankų sektoriuje tokio veiklos patyrimo, kaip ponas V. Vasiliauskas, neturiu, bet specialiai tuo pasidomėsiu ir jums kitą savaitę individualiai atsakysiu.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Kadangi labai greitai gavote atsakymą, dar vienas gali klausti. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, čia statistiką galima įvairiai judinti, manipuliuoti, visi politikai ypač tą dalyką moka. Faktas yra tas, kad per sausio mėnesį (čia yra jūsų Vyriausybės duomenys) per dieną prarandama, 46 žmonės miršta, nes sustojo mūsų gimstamumas, ir 75 žmonės emigruoja, daugiausia tai yra jaunos šeimos. Būtent jaunos šeimos – 20–25 metų. Čia yra geriausias pavyzdys. Čia yra pagrindinis jaunimo nedarbo mažinimo prioritetas.
Mano klausimas susijęs su pensijų reforma. Jūs ketverius metus nieko nedarėte ir dabar atėjote su projektu, kuris nieko nesprendžia, nesvarbu, ar žmonės gali pasakyti problemos sprendimą tokį… jų pensijas numatoma sistemiškai santykinai nuvertinti, nes jūsų pačių ministerija prognozuoja, kad jeigu dabar jų lyginamasis svoris, palyginti su vidutine darbo alga ir vidutine pensija, yra 36 %, tai 2035 metais pagal socialinį modelį jūs patys prognozuojate 24 %, palyginti su vidutine alga. Čia yra jūsų specialistų, jūsų ministerijos, jūsų Vyriausybės pateikti duomenys. Kodėl jūs manote, kad pensininkai turėtų gyventi 40 % skurdžiau artimiausioje ateityje?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Tai jūs taip manėte, kad pensininkai turi gyventi skurdžiau, nes pensijas Lietuvos žmonėms sumažinote ir tai šitai Vyriausybei kainuoja virš 400 mln. eurų norint sugrąžinti pensijas į tą lygį… (Balsas salėje: „Kam meluoti?“) Kiek – 415, taip? Jeigu norite, aš patikslinsiu. Aš skaičiams turiu labai gerą atmintį. Tikriausiai, pone Razma, jau 415, jeigu jūs norite tiksliau žinoti. Vadinasi, vien pensijoms grąžinti į tą lygį, kada jūs ryžotės jas sumažinti. (Balsai salėje) Jeigu mes būtume skyrę 415 mln. eurų vien pensijoms didinti, jeigu jos nebūtų buvusios sumažintos, kaip Latvijoje ir kitose šalyse, šiandien tikriausiai turėtume visiškai kitą situaciją. Nepaisant to, gerbiamas Dagy, mes jaučiame atsakomybę prieš žmones ir pensininkus, atkuriame pensijas į buvusį lygį. Šiais metais jau padidinome pensijas ir tikimės, kad kiekvienais metais irgi toliau didinsime, nes matome, kad ekonominė situacija šiais metais bus dar geresnė.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Baigėme Vyriausybės ataskaitos svarstymą.
Pereiname prie Vyriausybės valandos. Per Vyriausybės valandą vėl du klausimus turi teisę užduoti opozicijos lyderis. Taigi prašom… (Balsai salėje) Kaip? Ne, visi sutarėme, todėl nebuvo tokio sutarimo. Taigi pirmasis klausia A. Kubilius.
13.28 val.
Vyriausybės valanda
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, aš norėčiau grįžti nuo jūsų pasigyrimo ataskaitos prie šios dienos realybės. Čia neseniai Seimo salėje buvo svarstoma jūsų partijos iniciatyva kurti vadinamąją tariamų manipuliacijų tyrimo komisiją. Aš supratau iš rytinio jūsų interviu per radiją, kad jūs nepritariate tokiai komisijai, bandžiau aiškintis su jūsų frakcija. Ponas A. Sysas pasakė, kad šita komisija kuriama tam, kad atkeršytų Prezidentei, nes ji nemyli premjero. Jūs šiandien, pasirodo, dar kreipėtės į prokurorus, kad jus pripažintų nukentėjusiu dėl to, kad spauda paviešino jūsų negražius pokalbius su R. Malinausku. Aš jaučiuosi nukentėjęs dėl to, kaip jūs dėl R. Malinausko įtakos priėmėte nutarimus. Sakykite, kokia yra jūsų partijos ir jūsų nuostata dėl štai tos Seime kuriamos komisijos? Ar galite pagaliau paaiškinti? Jūs už tai, kad reikia keršyti Prezidentei, kaip sako A. Sysas, ar jūs manote, kad tai nėra verta šitokių pastangų? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Viskas gerai, viskas gerai.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis Kubiliau, mane informavo, kad jūs paskleidėte melą. Aš manau, solidžiam politikui tai nedera, aš galėčiau ir kitą žodį pavartoti, bet aš jūsų leksikono nevartoju nei politiniame, nei asmeniniame gyvenime. Tai, kad aš kviečiausi prokurorus. Galiu pasakyti, tikrai tos praktikos netaikau ir, kol dirbu Ministru Pirmininku, nė vieno prokuroro nebuvau išsikvietęs, nė vieno teisėjo nei kitų teisėsaugos institucijų darbuotojų. Parodau, kad tikrai gerbiu teisėsaugos institucijas.
Taip, aš galiu pasakyti, kad R. Malinauskas man nedarė jokio spaudimo. Ir niekas man nedaro spaudimo. O pokalbius reikia suprasti kai kada, kad kiekvienas meras gali turėti įvairiausių interesų. Tikriausiai jūs neseniai lankėtės Amerikoje, jeigu teko bendrauti su senatoriais, kongresmenais, jie kalba apie lobizmą, apie tam tikrus interesus. Arba jeigu mes paimsime Vokietiją. Tikriausiai daugelis kompanijų veikia daugelį politikų ir demokratinėje šalyje suprantama, kad reikia išklausyti, įsigilinti, o pas mus kai kada tam tikrų interesų išsakymas suprantamas, kad tai yra korupcija. Tai iš viso žemas politiko lygio demonstravimas viešojoje opinijoje.
O dėl komisijos sudarymo aš aiškiai pasakiau dėl to, kad aš esu dabar nukentėjęs ir aš savo teises teisinėje demokratinėje valstybėje turiu apsiginti. Aš buvau labai pažemintas dėl to, kad pamačiau, kad mano kažkada padarytas pokalbis buvo sumontuotas kažkokioje lyg ir galimoje nusikalstamoje veikoje, kuri buvo paneigta teisėsaugos institucijų. Tai padarė man asmeniškai didelę žalą. Padarė, aš manau, mūsų Socialdemokratų partijai žalą, nes aš esu pirmininkas. Aš vis dėlto savo garbę turiu apsiginti, todėl visiškai nesikišau į komisijų sudarymo reikalus, todėl padariau tokį pareiškimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs turite teisę užduoti antrą klausimą. Prašom, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mane tikrai, gerbiamas premjere, vis labiau pradeda jaudinti jūsų psichologinė būsena. Jūs sakote, kad su R. Malinausku kalbėjote visiškai teisingus dalykus, natūralius ir jūs daug tokių pokalbių turite. Bet po to, kai tokie geri pokalbiai buvo paviešinti, jūs kreipėtės į prokuratūrą, kad jūs dėl to nukentėjote. Kaip dėl gerų pokalbių paviešinimo galima nukentėti? Aš nesuprantu jūsų būsenos ir elgesio ir užjaučiu prokuratūrą, kuri turi spręsti jūsų tokias psichologines problemas.
Bet sakykite, ar jūs pritartumėte, kad Seime būtų kuriama komisija, kuri išsiaiškintų mūsų nesutarimą? Aš jums galėčiau pateikti raštu ir Seimui pateikčiau raštu visą citatų rinkinį, kur jūs kalbate, kaip jūs skambinote ar kvietėtės prokurorus ir jiems aiškinote, kaip jiems reikia spręsti vieną ar kitą bylą, taip pat ir tą, dėl kurios suinteresuotas, pavyzdžiui, dėl bylos su I. Degutienės giminaičiais, ir tokiu būdu, būdamas premjeru, darėte spaudimą teisėsaugai, kitaip sakant, manipuliavote teisėsauga.
Arba, antras dalykas, štai aš cituoju R. Staselio įrašą feisbuke. R. Staselis balandžio 15 d. skelbia štai tokius žodžius, kad keturi žmonės, žinomi kolegos žurnalistai jam…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Tuoj pat baigiu.) …po jo straipsnio prisipažino, kad jiems arba jų redakcijų vadovams teko patirti dabartinio premjero spaudimą telefonu arba teisinėmis priemonėmis po nepalankių ponui A. Butkevičiui straipsnių ar laidų.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar jūs nemanote?..
PIRMININKĖ. Laikas jau!
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis Kubiliau, mano psichologinė būsena yra labai gera ir stipri. Aš į prokuratūrą kreipiausi ne dėl to, kad turėjau pokalbį su ponu R. Malinausku. Jeigu jūs pakalbėtumėte… Aš jums rekomenduočiau pakalbėti su patyrusiais teisininkais, kaip jie vertino tam tikrą opiniją apie tam tikrus pokalbius. Kai kurie teisininkai tarptautininkai, sugrįžę į Lietuvą, pasakė, kad „aš pasijutau vos ne kaip Lietuvoje“. Aš nenoriu sakyti pavardžių.
Antras dalykas. Jūs esate melagis arba tiesiog jus klaidina dėl to, ką jūs minėjote, dėl kai kurių prokurorų, kad aš kviečiau. Nekviečiau nė vieno prokuroro, jeigu norite žinoti.
Trečia. Noriu pasakyti, jeigu ponui R. Staseliui kažkur pasivaideno, aš neturėjau su juo jokio pokalbio, aš jo netgi telefono numerio nežinau. Jeigu jūs užsiimate demagogija, jums prieš rinkimus jinai reikalinga, tai jūs ir aiškinkitės tarpusavyje, bet aš jus kviesčiau nemeluoti, nes aš jus tikrai pradėsiu visur duodamas interviu atvirai vadinti melagiu artėjant Seimo rinkimams.
Dėl ponios I. Degutienės neturėjau nė su vienu prokuroru jokio pokalbio, būdamas Ministru Pirmininku. Nemeluokite, gerbiamasis Kubiliau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Gerai, minutę! Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje)
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Taip, ir daugiau…
PIRMININKĖ. Galbūt mes kalbėkime apie valstybės reikalus, o kas kaip, išsiaiškinsite po Vyriausybės valandos. (Balsai salėje) Prašau, replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, jūs čia mane apkaltinote melavimu, aš jums pateiksiu visų jūsų pokalbių ir čia, Seime, pasisakymų stenogramas. Aš jums galiu pateikti pono R. Staselio įrašus feisbuke ir jo straipsnį, kur jis teigia, kad jūs jam skambinote ir grasinote. Aš siūlau iš tikrųjų tada… Mano paskutinė replika. Ar jūs pritariate, kad Seime būtų sudaryta komisija, kuri tirtų, kaip jūs manipuliuojate teisėsauga ir žurnalistais, arba tai būtų paneigta tos komisijos tyrimo metu? Nes dabar, kas teisus, man lieka nebeaišku.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis Kubiliau, galiu drąsiai pasakyti – jūs esate melagis ir taip pat yra melagis tada R. Staselis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). O!
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Taip. Ir norėčiau, kad jisai mano žodžiais kreiptųsi į teismą arba aš pavesiu… Nenoriu aš, kaip Ministras Pirmininkas, prasidėti su tam tikromis bylomis. Aš galiu pasakyti: niekada jokiam Staseliui neskambinau. Aš net neturiu jo telefono numerio. Neskambinsiu ir iki tokio lygio nenusižeminsiu. Galėsiu pasakyti, kokią aš turiu informaciją, bet žinote, kada neturiu įrašo, negaliu kalbėti. Nenaudoju, gerbiamasis Kubiliau, kaip politikas, tokios žemos kultūros ir nesinaudoju savo galimomis pareigomis. Tai yra gėda.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis premjere, gerbiamasis opozicijos lyderi, tikrai siūlau baigti abipusį aiškinimąsi, nes nedaro garbės. Jeigu, gerbiamasis premjere, jūs turite kokios nors medžiagos, tikrai prašome su ja pasielgti taip, kaip numato įstatymai. Vyriausybės valanda skirta išsiaiškinti, kad Seimo nariai galėtų paklausti savo rinkėjams rūpimus klausimus.
Klausia E. Masiulis. Atsiprašau. J. Razma. Tada ruošiasi E. Masiulis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs neatsakėte į pirmojo klausimo pirmą dalį. Kokia yra Socialdemokratų partijos pozicija, kurią, matyt, jūs, kaip pirmininkas, galite išsakyti, dėl Seimo laikinosios komisijos įkūrimo, kurį inicijuoja buvę N. Venckienės, besislapstančios nuo teisėsaugos, bendražygiai, dabartiniai įtariamos partijos frakcijos atstovai. Jūsų kolega A. Sysas tiesiai šviesiai pasakė per Seimo šoninį mikrofoną, kad komisija nukreipta ir prieš Prezidentę. Kaip jūs, kaip premjeras, po jūsų frakcijos balsavimo dėl tos komisijos sukūrimo įsivaizduojate savo santykius su Respublikos Prezidente ir, kaip minėjau, kokia partijos pozicija dėl šios komisijos kūrimo?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Partija šito klausimo nesvarstė. O Seimo nariai yra laisvi ir laisvai balsuoja.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Klausia E. Masiulis. Ruošiasi gerbiamasis V. A. Matulevičius.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, kviečiu prisiminti, kad šiandien yra Anglijos karalienės gimtadienis. Anglija pasižymi tolerancija ir tam tikru pakantumu vienas kitam. Kviesčiau irgi būtų pakantesniems. O jeigu kas nors čia apie melą šneka, tai žinokite, yra toks prietaisas – poligrafas ir galima pasitikrinti. (Balsai salėje) V. Gailius galėtų instrukcijas pateikti, kaip tai daryti.
Mano klausimas, gerbiamasis premjere, yra toks. Aš norėčiau, kad jūs arba patvirtintumėte, arba paneigtumėte sklandančią informaciją apie tai, kad vis dėlto šios komisijos, kuri šiandien pradėta inicijuoti Seime, laikinosios tyrimo komisijos, galutinis tikslas iš tikrųjų yra apkalta Lietuvos Respublikos Prezidentei. Na, tiesiog jūs, kaip partijos vadovas, šiuo atveju jau ne kaip premjeras, kaip vertinate baigiantis Seimo kadencijai tokias iniciatyvas? Ar tai iš tikrųjų sukurs daugiau konstruktyvesnio ir pozityvesnio fono paskutiniais mėnesiais Seime, kada reikia tikrai Seime priimti labai svarbius sprendimus ir dėl Darbo kodekso, ir kitus, beje, svarbius Vyriausybės pateiktus įstatymus? Suprantu, kad Seimo nariai laisvi, bet manau, kad socialdemokratai turi turėti poziciją šituo svarbiu Lietuvai klausimu.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Mūsų partija turi poziciją. Aš galiu jus užtikrinti, kad tai nėra nukreipta prieš Respublikos Prezidentę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galbūt dar kartą prašau, partinius reikalus galima aptarti kitu formatu. Čia yra klausimai premjerui ir Vyriausybei.
Klausia gerbiamas V. A. Matulevičius. Ruošiasi gerbiama O. Leiputė.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Mano klausimas aplinkos ministrui ponui K. Trečiokui, bet ne dėl Druskininkų. Aš noriu pasveikinti ministrą su prasidėjusiu lydekų sezonu, visų žvejų vardu ir (Balsas salėje: „Atsargiai, Arminas čia sėdi“) paklausti štai apie kokį dalyką. Ar tai yra normalu, kad Lietuvoje žvejui mėgėjui leidžiama sugauti tik tris lydekas? Ar jūs žinote, gerbiamas ministre, kad kiek kartų žvejas grįžta tuščiom, kiek įdeda vargo, kad tos keturios ar penkios tai yra metų įvykis, ypač senkant žuvų ištekliams Lietuvoje? Tai gal reikėtų jų daugiau veisti ar gaudyti elektra mušančius, o netrukdyti normaliems žvejams? Ačiū.
K. TREČIOKAS. Ypač geras klausimas. Džiaugiuosi, kad tokį uždavėte. Dėl trijų lydekų. Galima sutarti ir dėl penkių, bet esmė yra tokia, jeigu norite žinoti, kad kas antras žvejys apskritai pagavęs paleidžia jau. Aš pats buvau nustebęs, ypač karpininkai, tai jie iš viso, visai kitais metodais… Kitas dalykas, ką jums noriu pasakyti, kad žuvų ištekliai gausėja, ir labai sparčiai. Yra padaryti tyrimai daugiau kaip 200 ežerų, tai iš žvejų mėgėjų jokių priekaištų nesu sulaukęs. Per praeitus metus žvejai mėgėjai į biudžetą sumokėjo 1,7 mln. eurų. Tai yra kelis kartus daugiau, negu sumokėdavo verslininkai žvejai. Žodžiu, ši sritis yra gana… Dėl to galime būti labai ramūs, žvejai bus patenkinti ir žuvų bus. O kai matysime, kad yra pakankama gausa, bus galima leisti susigauti ir didesnį kiekį lydekų. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kas yra? Viskas, baigiame tuos juokelius. Klausia Seimo narė O. Leiputė. Ruošiasi S. Bucevičius. Jo nėra, tai ruošiasi V. M. Čigriejienė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Mano klausimas būtų švietimo ministrei. Komitete buvo pateikta tokia neoficiali informacija apie moksleivio krepšelio metodikos pakeitimą. Dėl to neliktų mažesnėse mokyklose netgi viso direktoriaus etato. Kas tai yra? Gal jūs galėtumėte patikslinti, pakomentuoti, kaip čia bus su mažomis savivaldybėmis?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Iš tikrųjų Vyriausybės nutarimas yra priimtas, pataisa yra padaryta. Tai buvo profesinių sąjungų reikalavimas, mes susitarėme, kad valdymui neturi būti skiriama 30 %, 40 % ar 28 % lėšų, kad lėšos turi būti skiriamos ugdymui, darbui su vaikais, ugdymo planui realizuoti. Iš tikrųjų yra sumažinta didžiosioms mokykloms 10 %, kaip yra numatyta pagal klasės krepšelio metodiką, prie to bet kokiu atveju būtų buvę prieita, o mažosioms mokykloms yra palikta 13 %. Jeigu mokykloje, aišku, yra iki 40–50 vaikų, ko gero, ten gali likti tik vienas direktorius, gali ir taip atsitikti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi gerbiama V. Čmilytė-Nielsen.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis premjere, aš tik turiu apgailestauti, A. Pabedinskienė išėjo, tai tas klausimas teks jums. Sakykite, šeimų, neturinčių socialinių įgūdžių, skaičius Lietuvoje tikrai milžiniškais kiekiais didėja, išleidžiamos didelės lėšos, girtuoklystė tęsiasi ir, aišku, kenčia vaikai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuria įvairias programas, tačiau efekto mes nelabai matome. Sakykite, ar jūs, ši Vyriausybė numato kokius nors pragiedrulius, kokia bus ateitis, kad mes pasieksime nustatytų rezultatų, numatytų jūsų programoje? Labai ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Kaip žinote, visiškai neseniai Vyriausybės posėdyje buvo pateiktas priemonių planas, kaip kovoti su dideliu alkoholio vartojimu arba mažinti alkoholio vartojimą. Dabar nuo tam tikrų priimtų planų pereisime prie tam tikrų veiksmų, yra numatytos išvykos į vietas, kiek aš žinau, ir jaunimas prisideda prie įvairiausių renginių organizavimo, sporto švenčių organizavimo, sutikimų su įvairiomis bendruomenėmis vietose. Dėl to švietėjiškas darbas turi sustiprėti, pradedant darželiais, mokyklomis, ir kitose institucijose visa tai turi būti matoma.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia gerbiama V. Čmilytė-Nielsen. „Čm“ parašyta, tai kas?.. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra aplinkos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, norėčiau jūsų paklaustai apie Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos, vadinamojo VAATʼo, situaciją. Kaip žinote, VAATʼas buvo įkurtas 2014 metais aplinkosaugininkų kontrolei vykdyti. Tačiau pernai metų spalio mėnesį Seimas priėmė sprendimą išbraukti šitą, kitų aplinkosauginių institucijų funkciją dubliuojančią tarnybą, iš institucijų, vykdančių kontrolę, sąrašo. Iš karto po Seimo sprendimo jūs tvirtinote, kad šią tarnybą reikės naikinti arba pertvarkyti. Ar, praėjus pusmečiui po Seimo nutarimo, priimti atitinkami sprendimai ir galbūt galėtumėte konkrečiau pakomentuoti, kokį darbą atlieka tarnybos darbuotojai, kontrolieriai, kurių kontrolės funkcija jau senokai panaikinta? Ačiū.
K. TREČIOKAS. Taip, atsakymas. Trumpas. Jeigu plačiau, tai ši institucija yra pertvarkoma, kontrolės funkcijų nevykdo nuo Naujųjų metų. Dabar yra performuojama, liks 18 žmonių, iš jų septyni yra vadinamojo skambučių centro darbuotojai, liks du skyriai, vienas bus analitinis, ir bus trys juristai, kurie padės būtent kitoms institucijoms nagrinėti sudėtingus atvejus dėl atliekų tvarkymo pažeidimų ir kitų dalykų. Žodžiu, užsiims analitiniu darbu. Deja, dėl kontrolės mes turime problemą, ji yra tokia išsklaidyta po regioninius departamentus. Šita institucija, mano manymu, buvo reikalinga, bet Seimo sprendimas yra priimtas, mes jį įgyvendiname. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia gerbiama A. Monkauskaitė. Ruošiasi gerbiama V. V. Margevičienė.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ačiū. Aš noriu paklausti krašto apsaugos ministro. Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė paskutiniu laiku gauna labai daug laiškų iš Šiaulių miesto savivaldybės ir savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto. Jie skundžiasi, kad neturi galimybių konkuruoti su kitais oro uostais dėl oro vežėjų paieškos, taip pat jiems nėra galimybių surasti naujų maršrutų ir lyg, jų nuomone, galimai pažeidžiamos ir konkurencijos taisyklės. Bet aš noriu paklausti jūsų tokio dalyko. Šiaulių oro uostas tarsi ir karinis oro uostas, ten ir NATO naikintuvai leidžiasi. Koks yra Krašto apsaugos ministerijos santykis su tuo Šiaulių oro uostu ir kiek Krašto apsaugos ministerija gali padėti šiauliečiams plėsti oro uostą, pritraukti naujus vežėjus, kurti naujus maršrutus? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Aš iš tikrųjų noriu pasidžiaugti tokiu, sakyčiau, labai produktyviu bendradarbiavimu su Šiaulių savivaldybe. Ačiū visiems Seimo nariams už pagalbą vykdant tą bendradarbiavimą. Mes, Krašto apsaugos ministerija, stengiamės kiek galima padėti. Buvo problemų, kaip toliau plėtojamas bus, nes yra karinis oro uostas ir civilinis oro uostas, institucija. Kadangi pats oro uostas priklauso krašto apsaugos sistemai, tai mes dabar kaip tik vykdome renovavimą, projektuojame ir atliksime darbus ir toje dalyje, kuria naudosis civilinis oro uostas, ir jie galės naudotis ta infrastruktūra, dėl kurios mes esame susitarę.
Dėl klientų paieškų čia mes galime tik sakyti, kad kalbinkite galbūt ir tuos, kurie atvyksta į karinį oro uostą, kalbėkitės, megzkite ryšius, pažintis, ieškokite turbūt kitais keliais, per Ūkio ministerijos institucijas, kurios yra skirtos pagelbėti čia investuoti į Lietuvą, ir tokiu būdu, manau, kad civilinis oro uostas taip pat galėtų turėti perspektyvą, juo labiau kad ten, kiek žinau, kuriasi ar technologinis parkas, ar laisvoji zona, kurioje galės būti vykdoma gamyba. Jeigu bus gamybos plėtra, tai, manau, kad bus ką lėktuvais išvežti ir visiems bus patogu. O mes tikrai sudarysime sąlygas tiek, kiek galime. Be abejo, negalime visko padaryti, nes oro uostas turi funkcionuoti kaip karinis oro uostas. Bet kol kas, aš manau, mes ir pas premjerą buvome susitikę, ir su kolega Seimo nariu buvo keli susitikimai Krašto apsaugos ministerijoje, tai infrastruktūrine prasme, atrodo, mes ten randame sutarimą ir net talkiname tam tikra finansine prasme, kad nereikėtų investuoti savivaldybėms, tą padaro Krašto apsaugos ministerija. O jau ta ūkine prasme linkime gero sutarimo su tais, kurie veža arba atveža į Lietuvą.
PIRMININKĖ. Taip. Dar spės paklausti gerbiama V. V. Margevičienė. (Balsai salėje) Nebespėsite.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Norėjau klausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės, bet jos nėra. Gerbiamasis premjere, tada jūsų klausiu. Valstybinė vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba skelbė konkursą ir įdarbino 10 naujų specialistų. Labai norėčiau žinoti, kokiu norminiu dokumentu remiantis tai įvyko? Koks vyko konkursas? Ir ką turi tie 10 naujų specialistų atlikti? Nes Savivaldybių asociacijos darbuotojai, dirbantys socialinėje srityje, nežino, kada buvo paskelbtas konkursas, kas tie 10 naujų darbuotojų? Tai jeigu nesudėtinga būtų, aš paklausiu ir ministrės, bet būtų labai gerai, kad žinotume. Labai ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš perduosiu jūsų klausimą ministrei. Tikrai neturiu šios informacijos ir negaliu nieko jums atsakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Buvote teisus, A. Mazuronis dar spės paklausti.
A. MAZURONIS (LSF). Pirmininke, visais savo pasisakymais aš dažniausiai būnu teisus.
PIRMININKĖ. Ne visais, bet atsakymai buvo trumpi, todėl jūs spėjote paklausti.
A. MAZURONIS (LSF). Supratau. Turėčiau klausimą energetikos ministrui. Jis taip nuobodžiauja. Gerbiamasis ministre, premjeras ką tik pristatydamas Vyriausybės ataskaitą minėjo, kad suskystintų dujų terminalo darbai prasidėjo tik šiai Vyriausybei perėmus iš praeitos Vyriausybės įgaliojimus, tai iš principo tikriausiai yra 2013 metų pradžia. Kadangi man yra šiek tiek tekę susidurti su paprastesniais investiciniais projektais, tai aš žinau, kiek laiko trunka teritorijų planavimo dokumentų parengimas ir ekspertizės įvairiausios, projektavimo darbai, leidimų išėmimas ir panašiai. Gal galėtumėte patvirtinti arba paneigti, kad tik ši Vyriausybė pradėjo kažkokius darbus prie suskystintų dujų terminalo? Ir jeigu vis dėlto, kaip aš įtariu, aš vėlgi esu teisus, ir premjeras šioje vietoje buvo nevisiškai tikslus, galbūt galėtumėte tiksliai informuoti premjerą, kada gi tiksliai prasidėjo suskystintų dujų terminalo įrengimo, projektavimo, planavimo darbai?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Nenoriu lįsti į tarpusavio kažkokius ginčus. Visi žino, kad terminalas vienaip ar kitaip – dviejų Vyriausybių darbas ir jis pradėtas buvo 2010 metais. Ką premjeras turėjo omenyje? Kad fiziniai statybos darbai prasidėjo esant šitai Vyriausybei? Bet projektas yra ilgalaikis, planavimas buvo pradėtas 2010 metais komisijos, ir čia vienas iš tų projektų, kur tikrai galime pasigirti, kad Lietuva rodo politinį brandumą ir projekto tęstinumą. Matome ne tik šitą, bet ir jungtys sėkmingai pabaigtos. Manau, čia daugiau reikia džiaugtis, o ne pykti.
PIRMININKĖ. Gerai. Dar klausia gerbiamas A. Skardžius ir, jeigu spės, ruošiasi R. J. Dagys.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš irgi norėčiau paklausti nuobodžiaujantį energetikos ministrą dėl to paties projekto. Viešumoje pasirodė nuomonė, viešai išreikšta, kad jūs ketinate, t. y. „Klaipėdos nafta“ ketina nuomoti, ketina skolintis 20 mln. eurų mokėti nuomos mokestį būtent už laivą. Ar tai yra tiksli informacija? Kiek pamenu, mes du kartus priėmėme sprendimus, kad kaštai socializuoti. Viena tai, kad 70 mln., mokamų į Bermudus, jau socializavome ir dar dujų skirtumą socializavome. Tai kam jūs naudosite tuos 20 mln. eurų, kurių kasmet neva nuomai bus skolinamasi. Aš likau nesupratęs. Ta informacija visai nesena, informacija viešumoje. Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Gal patikslinsiu. Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo ir jo projekto, kuris skirtas mūsų energetiniam saugumui. Tai projekto struktūra yra tokia, kad jo kaštai yra socializuoti visoje dujų sistemoje kaip bet kokios dujų infrastruktūros, nes tai yra dujų infrastruktūra. Verta pažymėti, ką ir premjeras pažymėjo, kad dujų tarifai nuosekliai mažėja ir Lietuva iš ketvirtos brangiausios Europos šalies pagal dujų kainą dabar yra ketvirta pigiausia. Baltijos šalių taip pat esame lyderiai. Ta investicija, ką mes padarėme, pasitvirtino.
Ši 20 mln. galima investicija pirmiausia yra tik galima, ji dar nėra nuspręsta, būtų ne iš tarifo, ne iš energetinio saugumo klausimų, o grynai „Klaipėdos naftos“ komercinės rizikos klausimas. Jeigu įvyktų. Bet kol kas dar yra tik pradinės diskusijos, nagrinėjama. Gali būti, kad šis klausimas net nebus materializuotas. Dar yra ankstyva kalbėti. Kai jau rėmai paties investicinio projekto bus apibrėžti ir aiškūs, nauda iš to gaunama, tai bus galima atskirai pristatyti. Čia kol kas tik vienas iš daugelio planų.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys. Ir tai jau tikrai bus paskutinysis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, nebijokite, apie pensijas neklausiu. Klausiu iš kitos srities, bet labai glaudžiai su tuo susijusios. Mes dabar svarstome Darbo kodeksą, dėl kurio yra 800 pataisų. Kaip tik dauguma jūsų frakcijos narių registruotų. Klimpstame į ilgas procedūras. Yra pateiktas kitas įstatymo projektas – Vaiko teisių pagrindų įstatymas, kuris turi 51 straipsnį, bet dėl kurio yra 540 pataisų užregistruota. Ar jūs nemanytumėte… Ir neaišku, kada jis ateis į salę, nes mes pražilsime jį svarstydami, tokį jautrų klausimą. Kadangi jo nepriima, nemažai Seimo narių pataisų taip pat laukia savo eilės, nes tai susiję įstatymai. Ar nematytumėte tikslinga perimti iniciatyvą šioje srityje, pasiimti tą įstatymo projektą, pataisyti tą įstatymo projektą, kaip yra sutarta, ir grįžti su nauju įstatymo projektu, kad nereikėtų mums čia svarstyti beveik virš 600 pataisų tokiu jautriu klausimu?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jūs turite minty Vaikų teisių apsaugos, taip? Gerai, atsižvelgsime ir įsigilinsime į šitas problemas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkojame Ministrui Pirmininkui, Vyriausybei, Seimo nariams, kurie buvo kantriausi, ir linkime sėkmės. Registruojamės! Registruojamės.
Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, dar turiu paskaityti pranešimą. Truputį dėmesio!
13.59 val.
Informaciniai pranešimai
„Informuoju, kad aš, Seimo narys S. Brundza, šių metų balandžio 21 dieną pasitraukiu iš Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas.“ Pasirašo Seimo narys S. Brundza. Ačiū. Balandžio 21 dienos rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.