LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KULTŪROS KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS  SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 2, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 42, 43, 46, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 73, 74, 75, 79, 80, 92, 93, 94, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 124, 134, 139 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. 3761

2024-06-05 Nr. 121-P-17

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai: Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros patarėjas Mindaugas Bundza, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėjas Gintaras Džiovėnas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras,  Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidute Ščiglienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	1 (2)	5 (54)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.    Projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 54 dalyje vietoj įstatymo pavadinimo „Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme“ įrašytinas įstatymo pavadinimas „Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme“.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	3 (20)			2.    Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 punkto d papunkčiu nustatoma nauja geležinkelio kelių ir jų įrenginių - geležinkelių paslaugų įrenginiams priskiriamų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zona. Atkreiptinas dėmesys, kad Želdynų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta Susisiekimo ministerijos kompetencija želdynų ir želdinių valdymo srityje, o 14 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama želdinių priežiūra ir tvarkymas atskirose geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, kartu su teikiamu projektu nereikėtų teikti ir Želdynų įstatymo nuostatų pakeitimo, pavyzdžiui, jo 14 straipsnio 6 dalyje nustatant, koks subjektas būtų atsakingas už želdinius, kurie auga geležinkelių paslaugų įrenginiams priskiriamų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, saugojimą ir tvarkymą.	Spręsti pagrindiniame komitete
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	7 (25)	2 (2)	(14)	3. Projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 14 punkte prieš žodį „grimzlės“ įrašytinas žodis „priemonės“.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	10	35	3	4. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 punktu nustatoma nauja naftos ir naftos produktų įrenginių – naftos perdirbimo įrenginių, su jais susijusių įrenginių ir (ar) statinių apsaugos zona. Iš keičiamo įstatymo ir projekto nuostatų nėra aišku, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos šioje naujoje apsaugos zonoje, nes keičiamo įstatymo 37 straipsnyje yra nustatomos tik specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikomos naftos ir naftos produktų talpyklų ir skystųjų degalų kolonėlių apsaugos zonose. Svarstytina, ar projekto 12 straipsniu nereikėtų atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 37 straipsnio, jame nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, taikomas naftos perdirbimo įrenginių, su jais susijusių įrenginių ir (ar) statinių apsaugos zonoje. Jeigu šioje apsaugos zonoje būtų taikomos tokios pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos kaip ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos naftos ir naftos produktų talpyklų ir skystųjų degalų kolonėlių apsaugos zonose, tai tokiu atveju projekto 12 straipsniu reikėtų tikslinti tik keičiamo įstatymo 37 straipsnio nuostatas iki dvitaškio.	Spręsti pagrindiniame komitete
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	14 (42)	(3)		5. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje vietoj galiojusios formuluotės „magistralinių vamzdynų“ įrašius formuluotę „vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų“, tampa neaiškios keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, kuriose vartojama formuluotė „magistralinių vamzdynų“ (jos projektu nėra keičiamos). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatas ir minėtas keičiamo įstatymo nuostatas patikslinti, vartojant jose vienodas formuluotes (galbūt, būtų tinkama formuluotė „vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo magistraliniai vamzdynai“).	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	17 (48)	(1)	(1,2)	6.    Iš projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatų nėra aišku, koks būtų antžeminių šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonos dydis, kai šilumos perdavimo tinklų skersmuo būtų lygus 250 milimetrų. Svarstytina, ar projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „didesnis kaip 250 milimetrų“ nereikėtų įrašyti formuluotę „250 milimetrų ir didesnis“. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kaip yra suprantamas sąvokos „šilumos tinklų skersmuo“ turinys. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiško turinio pastabos taikytinos ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 daliai.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	17 (48)	(4)		7. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti „praeinamųjų kolektorių apsaugos zonos“ dydį, tačiau šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su keičiamo įstatymo 47 straipsnio nuostatomis, kuriose „praeinamųjų kolektorių apsaugos zona“ nėra nurodyta. Siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	23 (66)	(3,4)		8. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas formuluotes, projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 ir 4 dalyse vietoj formuluotės „rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos“ įrašytina formuluotė „rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos“ (tokia formuluotė vartojama projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6 punkte).	Pritarti
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	24 (67)	(1)	(8)	9.    Projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 8 punkto c papunktyje vietoj formuluotės „savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto savivaldybės administratoriaus direktoriaus“ įrašytina formuluotė „savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 10 punkto e papunkčiui. Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projektu siūlytina tikslinti ir keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 18 punkto c papunktį, 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto c papunktį bei 86 straipsnio 2 dalies 15 punkto d papunktį, kurių analogiškose nuostatose nustatyta, kad leidimus išduoda savivaldybės vykdomoji institucija.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	32 (94)		(2)	10.     Projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 2 punkte vietoj žodžio „bendro“ įrašytinas žodis „bendrojo“.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	33 (98)		(1)	11. Projekto 33 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 1 punkto nuostatos toje apimtyje, kurioje vartojama formuluotė „nustatyta tvarka“, tikslintinos, nurodant subjektą, kuris nustato atitinkamą tvarką arba teisės aktą, kuriame ta tvarka nustatyta	Pritarti
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	34 (99)		(4)	12. Projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 4 punkto nuostatose nėra aiškus formuluotės „duomenų apie jų panaudojimą“ turinys. Siekiant aiškumo, reikėtų įvardinti objektą (-us), kurio (-ių) panaudojimas turimas omenyje.	Pritarti
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	34 (99)		(8)	13. Projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 8 punkte vartojamos formuluotės „kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose“ ir „kompaktiškai užstatytų teritorijų“. Pastaroji formuluotė šių projekto nuostatų kontekste nėra aiški, nes neaišku, kaip taikant įstatymą, būtų suprantamas ir aiškinamas jos turinys: ar kaip tik kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, ar ši nuostata apimtų ir miestus bei miestelius. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	35 (100)		(3)	14.          Projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 100 straipsnio 3 punkte žodis „kitas“ brauktinas kaip perteklinis.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	35 (100)		(4)	15.          Atsižvelgiant į Miškų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 26 dalyse apibrėžtas sąvokas, projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 100 straipsnio 4 punkte prieš žodžius „miško kirtimus“ įrašytinas žodis „pagrindinius“.	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	35 (35)		(6)	16.          Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 punkto b papunktyje prieš žodžius „pakrantės apsaugos juostoje“ įrašytini žodžiai „paviršinių vandens telkinių“.	Pritarti
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	42	3		17.          Projekto 42 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti ir nebaigti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus”. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdų projektai, atitinkami planai, žemėlapiai ar schemos, statinių projektai ir kiti veiklos dokumentai būtų baigiami rengti pagal teisinį reguliavimą, kuris įsigaliotų jau pradėjus rengti tokius dokumentus, bei būtų taikomas dokumentų rengimui nepriklausomai nuo jų rengimo stadijos. Pažymėtina, kad gali būti situacijų, kai tokie dokumentai būtų praktiškai baigti rengti, o asmenys, užsakę tokių dokumentų parengimą, pavyzdžiui, detaliųjų planų, statinių projektų ir panašiai, gali būti patyrę atitinkamas išlaidas bei juos turėtų rengti iš naujo arba pakeisti, suderinant su nauju teisiniu reguliavimu. Be to, galimi atvejai, kai dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tokių dokumentų rengimo asmenys užbaigti negalėtų. Konstitucinis Teismas aiškindamas teisėtų lūkesčių apsaugos principą ne kartą pažymėjo, kad darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą. Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (2013 m. vasario 15 d., 2016 m. sausio 25 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, vadovaujantis teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais, projekto 42 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad atitinkami teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, įstatymų, Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektai, turėtų būti baigti rengti pagal jų rengimo pradžioje galiojusį teisinį reguliavimą, o naujo teisinio reguliavimo taikymas būtų nukreiptas į ateitį, t. y. būtų taikomas po įstatymo įsigaliojimo pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, žemės valdos projektams, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamiems planams, žemėlapiams ir (ar) schemoms (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektams.	Spręsti pagrindiniame komitete
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	42	4	1,2	18. Pagal projekto 42 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais atliekant poveikio požeminiam vandeniui monitoringą atitinkamai II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3 -iosios juostos 3a sektoriuje ir III grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3 -iojoje juostoje ir požeminio vandens vandenvietės taršos apribojimo juostoje atitinkamai galėtų būti vykdomos keičiamo įstatymo 106 straipsnio 5 dalyje ir 106 straipsnio 6 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytos veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-ioji juosta – už požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-osios juostos esanti matematiškai ar analitiškai apskaičiuoto pločio juosta, kurioje ribojama cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla. Gi pagal projekto nuostatas požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-iojoje juostoje būtų galima vykdyti 106 straipsnio 5 dalyje nurodytą veiklą, tame tarpe ir gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas dera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi bei keičiamo 1 straipsnyje nurodytu keičiamo įstatymo tikslu.	Spręsti pagrindiniame komitete
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	42	5		19.          Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 42 straipsnio 5 dalį tam tikros keičiamo įstatymo nuostatos 2028 m. sausio 1 d. būtų pripažįstamos netekusiomis galios. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto 42 straipsnio 5 dalyje nurodytas keičiamo įstatymo struktūrines dalis reikėtų dėstyti projekto atskiruose straipsniuose ar jų dalyse, kuriose šios nuostatos būtų pripažįstamos netekusiomis galios. Pavyzdys: „25 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas 1.      Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto c papunktį. 2.      Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto g papunktį.“ Tokiu atveju projekto 42 straipsnyje reikėtų nurodyti tik keičiamo įstatymo straipsnių ar jų dalių įsigaliojimo datą – 2028 m. sausio 1 d. Be to, atitinkamai turėtų būti tikslinama projekto 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis.	Pritarti
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	35 (100)			20. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 100 straipsnyje pasikeitė šio straipsnio punktų numeracija. Atsižvelgiant į tai, projekto 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta nuoroda „100 straipsnio 4 punkto a papunktis“ yra netiksli. Projektu pagal 19 punkte išdėstytą pastabą reikėtų pripažinti netekusiu galios 100 straipsnio 6 punkto a papunktį.	Pritarti
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-16	42	6		21. Projekto 42 straipsnio 6 daliai iš esmės taikoma 19 punkte išdėstyta pastaba. Šiuo atveju projekto 34 straipsnis turėtų būti papildytas antra dalimi, kurioje būtų išdėstyta keičiamo įstatymo 99 straipsnio 7 punkto a papunkčio nauja redakcija, o šios nuostatos vėlesnis įsigaliojimas nustatytas projekto 42 straipsnyje.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-06-03	2	41		Projekte numatyta papildyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnį 41 dalimi, kuri išdėstoma taip: „41. Dvaro sodyba – dvaro (palivarko) teritorijos dalis, kurią sudaro istoriškai susiformavęs vientisas žemės plotas su visais jame esančiais įvairios paskirties statiniais ir želdiniais, vandens telkiniais, susisiekimo, inžineriniais ir technologiniais įrenginiais, mažaisiais kraštovaizdžio architektūros elementais, dailės kūriniais, taip pat visų minėtų statinių ir (ar) įrenginių liekanomis ir jų vietomis, sudarančiomis teritorinį, funkcinį ir architektūrinį vienetą.“ Lietuvoje dvarai, kaip ūkiniai vienetai nebeegzistuoja, jie išliko kaip praeities reliktai, kaip kultūros paveldo objektai, todėl teiginys apie dvaro teritorijos dalį nėra pakankamai teisingas. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja išlikusios dvarų sodybos su joms nustatyta teritorija, todėl pateikiant dvaro sodybos sąvoką, teisingiau būtų nurodyti, kad dvaro sodyba, tai „nustatyta teritorija, kurią sudaro“ o ne „dvaro (palivarko) teritorijos dalis, kurią sudaro“. Taip pat teiginys, kad dvaro sodyba istoriškai susiformavęs vientisas žemės plotas su visais jame esančiais įvairios paskirties statiniais sudaro teritorinį, funkcinį ir architektūrinį vienetą, neatitinka realios situacijos. Istorijos bėgyje, ypač sovietmečiu, buvusių dvarų sodybų teritorijos buvo užstatomos įvairios paskirties statiniais, kurie istoriškai bei funkciškai nėra susiję su išlikusių dvarų pastatais ar kitais statiniais ir kurie nesudaro teritorinio, funkcinio ir architektūrinio vieneto. Teisingiau būtų nurodyti, kad teritorinį, funkcinį ir architektūrinį vienetą sudaro tik tie pastatai bei kiti statiniai, kurie susiformavo iki 1940 metų, t. y. dvaro, kaip ūkinio vieneto egzistavimo laikotarpiu.	Nepritarti (balsavimo rezultatai dėl pasiūlymo pritarimo: už – 2, prieš – 0, susilaikė – 5)	Projekte pateikta Dvaro sodybos sąvoka yra aprobuota Terminų banke.
2.	Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-06-03	60	3	5	Projekte numatyta papildyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalį 5 punktu, kuris išdėstomas taip: „5) dvarų sodybų teritorijas ir jose esančius žemės sklypus padalyti ir (ar) atidalyti į du ar daugiau žemės sklypų, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme ir Kelių įstatyme nustatytus atvejus.“ Pažymėtina, kad Žemės reformos įstatyme reglamentuojamas žemės pardavimas, nuoma, perdavimas neatlygintinai naudotis, žemės sklypų, reikalingų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, formavimas ir pan. Šis įstatymas dvarų sodybų teritorijose esančių sklypų skaidymo nereglamentuoja. Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 dalies 4 punkte numatytas draudimas privatizuoti žemę buvusių dvarų sodybų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Taigi, Projekte numatytas draudimas skaidyti žemės sklypus, esančius dvarų sodybų teritorijose, yra beprasmis. Pavyzdžiui, vienam savininkui priklausantį dvaro teritorijoje esantį pastatą, prie kurio suformuotas žemės sklypas, pardavus keliems savininkams, pagal Žemės reformos įstatymą naujieji savininkai turi teisę suformuotą žemės sklypą padalinti į kelias dalis atsižvelgiant į jiems nuosavybės teise priklausančio pastato plotą. Kelių įstatymas nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, todėl Projekte nurodyti išlygą dėl žemės sklypų skaidymo į šį įstatymą nėra tikslinga. Teisės aktuose numatytos galimybės skaidyti žemės sklypus, esančius dvarų sodybų teritorijose, sudaro kliūtis išsaugoti išlikusių dvarų sodybų vientisumą. Dėl to, Paveldo komisijos nuomone, tikslinga būtų Projekte numatyti draudimą skaidyti žemės sklypus dvarų sodybų teritorijos be jokių išlygų.	Nepritarti (balsavimo rezultatai dėl pasiūlymo pritarimo: už – 2, prieš – 0, susilaikė – 5)	Draudimas dvarų sodybų teritorijose esančių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių eksploatacijai formuoti žemės sklypus neproporcingai apribotų šių statinių savininkų teises ir galimai sukeltų konfliktines situacijas tarp nekilnojamojo turto, esančio dvarų sodybų teritorijose, savininkų. Kelių įstatymo 10 straipsnyje reglamentuojamas žemės sklypų formavimas ir naudojimas kelių reikmėms.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:  pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166  2, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 42, 43, 46, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 73, 74, 75, 79, 80, 92, 93, 94, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 124, 134, 139 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3761 ir komiteto išvadoms.

7. Balsavimo rezultatai: už – 4 , prieš – 0, susilaikė – 3.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Vilkauskas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Vytautas Juozapaitis

Komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė