LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 176
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gegužės 24 d. rytinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 91 Seimo narys.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Noriu pagarsinti balsų skaičiavimo grupę nuo gegužės 24 dienos iki birželio 24 dienos: V. Ačienė, P. Gražulis, R. Juška, Č. Olševskis, A. Sysas, G. Skaistė, A. Skardžius, O. Valiukevičiūtė. (Balsai salėje) Šiandien bus balsavimas, todėl jos reikės.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. gegužės 24 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės. Sako, pirmas atėjo S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF*). Labas rytas, kolegos, norėčiau paprašyti Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu į darbotvarkę grąžinti Medžioklės įstatymo projektą Nr. XIIIP-435 ir lydimuosius teisės aktus svarstymo stadijoje.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad dėl projektų Nr. XIIIP-2181 ir Nr. XIIIP-2182 užsiregistravo paklausti jau daugiau kaip 20 Seimo narių, tarp jų net 16 iš valdančiosios daugumos. Čia kalbama apie etatinį mokytojų apmokėjimą. Akivaizdu, kad klausimas yra dar neišdiskutuotas, labai daug norinčių paklausti, klausimui skirtas laikas ribotas, todėl frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą ir padiskutuoti taip, kad visi Seimo nariai galėtų užduoti klausimus ir gautų atsakymus.
Taip pat norėčiau frakcijos vardu paprašyti išbraukti iš darbotvarkės Prokuratūros įstatymo projektą Nr. XIIIP-1664. Čia yra, taip šiurkščiai kalbant, įteisinamos granatos prokurorams ir jie gali naudoti ne tik šaunamuosius ginklus, bet ir granatas, nežinau, ar šitas klausimas buvo išdiskutuotas su prokurorais. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad aiškinamajame rašte yra labai daug klaidų. Gal bent rasyba.lt galima būtų pasinaudoti ar redaktoriams duoti pasižiūrėti, nes rašoma: „šaunamasis ginklas gali būti panaudoti“, „imtūsi“ rašoma su „ū“, „prokurorai gali naudoti psichinė prievarta“, labai daug redakcinių, gramatinių, stiliaus klaidų. Aš kviečiu peržiūrėti ir teikti kokybiškus įstatymų projektus. Du tokie siūlymai frakcijos vardu. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nematau. Turime balsuoti. Pirmasis pasiūlymas buvo S. Gentvilo – grąžinti projektus Nr. XIIIP-435, Nr. XIIIP-436 ir Nr. XIIIP-1116. (Balsai salėje)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke!
PIRMININKAS. Kalbėkite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, dar vienas papildymas – prašymas išbraukti 2-2 klausimą iš darbotvarkės dėl specialiosios komisijos papildymo.
PIRMININKAS. Prašote frakcijos vardu?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Pradėkime iš eilės. S. Gentvilo pasiūlymas grąžinti į darbotvarkę Medžioklės įstatymo projektą. Turime nuspręsti balsuodami.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 8, prieš – 54, susilaikė 43. Į darbotvarkę negrąžinami.
Toliau M. Majauskas frakcijos vardu siūlė išbraukti projektus Nr. XIIIP-2181 ir Nr. XIIIP-2182. Taip pat kviečiu balsuojant nuspręsti. Kas už M. Majausko pasiūlymą išbraukti, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 57, prieš – 43, susilaikė 8. Klausimas išbraukiamas iš darbotvarkės, du projektai.
Ir M. Majausko pasiūlymas dėl darbotvarkės 2-2 klausimo. R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Tiesiog užsikalbėjęs nespėjau paspausti mygtuko, prašyčiau mano balsą įskaityti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, dėl protokolo – įskaityta.
Dėl projekto Nr. XIIIP-2154 buvo pasiūlymas taip pat frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės. Taip pat turime balsuodami apsispręsti. Kas už pasiūlymą išbraukti, balsuoja už, kas už patvirtintą darbotvarkę, balsuoja kitaip.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 53, prieš – 49, susilaikė 10. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Taip pat M. Majausko pasiūlymas frakcijos vardu, darbotvarkės 2-7 klausimas – Prokuratūros įstatymo projektas Nr. XIIIP-1644, taip pat buvo siūlyta išbraukti. Balsuodami turime nuspręsti.
Lygu. Už balsavo 55, prieš – 34, susilaikė 21. Kviečiu balsuoti antrą kartą. Už 2-7 klausimą, kurį M. Majauskas siūlė išbraukti. Kas balsuoja už M. Majausko pasiūlymą, balsuoja už, kurie mano, kad turi likti, balsuoja prieš.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 59, prieš – 37, susilaikė 18. Klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.
Replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dėkingas, kad šios dienos posėdyje turbūt svarbiausias klausimas yra ponios A. Širinskienės iniciatyva mane išmesti iš A. Skardžiaus apkaltos komisijos.
Kiek girdžiu iš ponios A. Širinskienės, ji skelbia, kad aš tariamai turiu interesų konfliktą. Aš galvoju, kad aš jo neturiu. Paprastai tokią teisę nuspręsti, ar kas nors turi interesų konfliktą, ar ne, turi ar Etikos komisija, ar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Aš negirdėjau tokio sprendimo, todėl traktuoju, kad tai yra A. Širinskienės asmeninė iniciatyva, neparemta jokiais oficialiais argumentais, ir aš to negaliu traktuoti niekaip kitaip, kaip tik patį šiurkščiausią Konstitucijos 33 straipsnio pažeidimą, t. y. persekiojimą už kritiką. Kadangi aš komisijoje aktyviai nagrinėju A. Skardžiaus visus reikalus, ponia A. Širinskienė bando advokatauti A. Skardžiui, tai matau, koks mano tokio darbo rezultatas.
Gerbiami kolegos, Pirmininke, aš prašau jūsų pasirūpinti, kad iki šito klausimo svarstymo A. Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstytų, ar jos iniciatyva neprieštarauja Konstitucijai ir ar tai nėra pats šiurkščiausias persekiojimas dėl kritikos šiame Seime.
PIRMININKAS. Penkis kartus paminėta A. Širinskienė. Prašom kalbėti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Man labai gaila, kad verslo interesai Baltarusijoje šį kartą nugalėjo. Lygiai taip pat labai gaila, kad vis dėlto Seimo narys, kuris dalyvauja komisijos posėdyje, turi sūnų, kuris yra stebėtojų tarybos narys vienoje įmonėje „Modus grupė“, kuri turi verslus Baltarusijoje. Deja, lygiai taip pat tuos verslus Baltarusijoje turi ir tiriamasis, arba tiriamojo šeima, apkaltos komisijoje A. Skardžius. Kokią situaciją mes dabar turime?
Vakar liudijo vienas verslo atstovas, kuris jau sako, kad neteiks kai kurios informacijos komisijai, ji yra komerciškai jautri, ir tiesiog argumentuoja tuo, kad bijo, kad jo komerciniai interesai arba komercinė informacija pasieks kitos įmonės ausis.
Šiuo atveju aš matau tikrai didelę grėsmę ir pačiai komisijai, nes mes nesame pajėgūs surinkti visą informaciją, kurią norime surinkti. Faktiškai tą žmogų turėtume greičiausiai kviestis dar kartą liudyti kaip nors užtikrindami, kad ponas A. Kubilius negalėtų gauti tos informacijos. Aš jau nekalbu apie labai dviprasmišką situaciją, kai tikrai verslai Baltarusijoje yra susiję galimai su A. Lukašenkos režimu, nes matome ir lengvatinius tarifus, kurie yra gaunami, matome tai, kad įmonės bendradarbiauja…
PIRMININKAS. Ačiū! (Triukšmas salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …ir įvairiuose administracijos renginiuose.
PIRMININKAS. Ačiū! Kai kurie žmonės šaukia garsiau, negu kiti kalba per garsiakalbį.
Siūlau šią diskusiją nutraukti, nes šiuo klausimu nediskutuojame. (Balsas salėje) Jūs nebuvote paminėtas šiuo klausimu. (Balsai salėje)
Taip, A. Skardžius buvo paminėtas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ponas Lansbergi, prašau atsisėsti į vietą. (Balsai salėje)
Pirmiausia noriu pasakyti, kad A. Skardžius nei A. Skardžiaus šeima jokių verslų neturi nei Lietuvoje, nei Baltarusijoje. Žemės nuoma nėra verslas, liudijimo nereikia, akcijų turėjimas taip pat nėra verslas.
Toliau noriu pasakyti, kad metus laiko esu terorizuojamas V. Gailiaus ir kitų liberalų gaujos.
PIRMININKAS. Siūlau nutraukti diskusiją šiuo klausimu.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Iki šiol nebuvo nė vieno etikos pažeidimo net per metus laiko. O ši gauja, sakykime, terorizuoja mane kaip Seimo narį, einantį savo pareigas…
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū. (Triukšmas salėje) Skelbiu prašymą tvirtinti visą darbotvarkę. (Triukšmas salėje) Kviečiu balsuoti.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 67, prieš – 22, susilaikė 20. Darbotvarkė patvirtinta.
10.15 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 ir 321 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1862(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1982. Pranešėja – I. Šimonytė. Priėmimas.
Priimsime pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų nėra. Siūlau priimti bendru sutarimu. Pritarta.
2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Yra Teisės departamento.
PIRMININKAS. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu visam straipsniui su Teisės departamento pasiūlymu? Visam 2 straipsniui pritariame.
Toliau, 3 straipsniui pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsniui taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsniui taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu.
7 straipsniui yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). …pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Galime pritarti. Toliau, taip pat Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė taip pat yra pritarti. Toliau, trečias Teisės departamento pasiūlymas dėl 7 straipsnio. Komitetas…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). …pritarė.
PIRMININKAS. …taip pat pritarė. Bendru sutarimu galime pritarti visam 7 straipsniui su šiais pataisymais.
8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). …komitetas pritarė.
PIRMININKAS. …komitetas pritarė. Ir galime tada pritarti visam 10 straipsniui su pasiūlymu.
11 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
12 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jam pritarta.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime pritarti visam 12 straipsniui su departamento pasiūlymu, kuriam komitetas pritarė.
13 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 14 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 15 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu.
16 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Šiam pasiūlymui komitetas nepritarė, nes nesutinka su Teisės departamento nuomone, kad tai būtų galiojimas atgaline data. Finansinių ataskaitų auditas bus atliekamas 2019 metais jau pasibaigusių finansinių metų, tačiau visas procesas vyks, be abejo, jau įstatymui įsigaliojus, todėl komitetas siūlo palikti tokią redakciją, kokia buvo svarstymo stadijoje.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas Seimo narės I. Šimonytės. Tikėtina, kad turime 29 pritariančius, nereikia balsuoti, kad būtų svarstoma.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ar galėčiau trumpai pristatyti? Taip, tai šio pasiūlymo esmė yra ta, kad ne tik finansinių ataskaitų auditas būtų atliekamas kuo anksčiau, bet taip pat ir ta informacija, kuri valstybės kontroliuojamų viešųjų įstaigų veiklos ataskaitose yra skelbiama ir kuri yra svarbi visuomenei, pavyzdžiui, apie darbo užmokestį, apie stambius sandorius, apie pagrindinius tiekėjus ir visa tai, kas skaidrina ir leidžia geriau susipažinti su įstaigos veikla, privaloma tvarka taip pat jau būtų skelbiama po Naujųjų metų, t. y. tada, kada bus daromos 2018 metų veiklos ataskaitos. Tam pasiūlymui komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė, tai galime ir mes taip pat pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui. Tada galime pritarti ir visam straipsniui bendru sutarimu. Pritarta. Dėkoju pranešėjai.
Motyvai dėl viso įstatymo priėmimo. Motyvai už – Seimo narys M. Puidokas. Atsisako M. Puidokas. Ačiū.
Tada kviečiu balsuoti. Motyvuojančių prieš nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 103, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1862) priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 3, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1863(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2b klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1863(2). Pranešėja – taip pat Seimo narė I. Šimonytė.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Šiam pasiūlymui komitetas nepritarė. Nors ta informacija yra įstaigos įstatuose, tačiau įstaigos įstatai nėra vieši, jų reikia specialiai ieškoti, todėl tai tikrai nėra perteklinis reikalavimas šitą informaciją pateikti viešoje įstaigos veiklos ataskaitoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada galime pritarti visam 4 straipsniui su šia nuomone. 5 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu. 6 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 7 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 8 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 9 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia yra analogiška pastaba kaip ir dėl pagrindinio įstatymo. Komitetas nepritarė nei ten, nei ten, ir Seimas taip pat palaikė tą nuomonę. Čia tiesiog analogiško sprendimo reikėtų.
PIRMININKAS. Tuomet galime pritarti 10 straipsniui bendru sutarimu. Dėkoju. Pritarta. Dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1863(2) priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11, 12, 15, 18 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1864(2) (priėmimas)
Labdaros ir paramos fondų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1864. Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Pranešėjo nekviečiu, nes pastabos kartojamos, jos jau aptartos. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 5 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 7 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 8 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio kartojama Teisės departamento pastaba, ją jau aptarėme prieš tai svarstydami projektą. Komitetas jai nepritarė ir su tokia komiteto nuomone galime pritarti 9 straipsniui dėl įstatymo įsigaliojimo.
Dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1864) priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8, 9, 10, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1865(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Asociacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1865. Pranešėjo taip pat nekviečiu.
Priimsime pastraipsniui. Pasiūlymų ir pastabų dėl jo nėra. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Ir 7 straipsnis – įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai. Už ir prieš nėra. Kviečiu balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 103, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1865) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 9, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1866(2) (priėmimas)
Biudžetinių įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1866. Priėmimas. Taip pat pastabų ir pasiūlymų nėra. Pranešėjų nekviesime į tribūną.
Priimsime pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už ir prieš. Nėra. Kviečiu balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1866) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1867(2) (priėmimas)
Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1867. Pranešėjo taip pat nekviesime.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Ir dėl 3 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas – yra Teisės departamento analogiška pataisa, kuriai komitetas nepritarė ir ji buvo aptarta kitame projekte. Todėl galime pritarti bendru sutarimu visam 3 straipsniui.
Motyvai už ir prieš. Neužsirašė. Kviečiu balsuoti už įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1867) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1868(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1868(2). Pasiūlymų, pastabų nėra.
Priimame pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Ir 3 straipsniui „Įsigaliojimas“ taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvų už, prieš nėra. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1868) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1869(2) (priėmimas)
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1869(2). Taip pat pasiūlymų ir pastabų nėra priėmimo stadijoje.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Ir 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Kviečiu balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1869) priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 185, 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1870(2) (priėmimas)
Administracinių nusižengimų kodekso 185, 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1870(2). Pasiūlymų, pastabų nėra.
Priimame pastraipsniui. Galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsniui – įsigaliojimas 2018 m. liepos 1 d. – galime pritarti bendru sutarimu. Balsuojame. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys ir visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1870) priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1871(2) (priėmimas)
Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1871(2). Pasiūlymų, pataisų nėra.
Du straipsniai. Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ir 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1871) priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 85 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1872(2) (priėmimas)
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 85 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1872(2). Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymas yra toks, kokį jau buvome aptarę dėl kito lydimojo projekto, ir esant tokiai bendrai nuomonei galime pritarti 2 straipsniui dėl įsigaliojimo.
Dėl motyvų už, prieš niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti už įstatymo projektą Nr. XIIIP-1872.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai, visi vieningai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1872) priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-955(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-955. Pasiūlymų nėra gauta. Todėl galime priimti pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui – įsigaliojimas – galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jaučiuosi keistai kalbėdamas už Socialdemokratų darbo partijos siūlymą, bet iš tikrųjų, jeigu siūlymas geras, jam reikia pritarti. Man atrodo, kaip tik čia šiandien tokį ir turime. Lengvatinį pelno mokesčio tarifą dabar nustojama taikyti, jei asmuo ar šeima turi daugiau nei vieną įmonę, net jei sudėjus jas tarifo reikalavimai nėra viršijami. Taigi šiuo atveju bus sudarytos galimybės šeimai užsiimti smulkiuoju verslu, net jeigu ir, sakykim, sudėjus visas įmones, jis netampa vidutiniu ar stambiu verslu, jos vis dar galės naudotis lengvatiniu tarifu. Man atrodo, tai yra teisingas siūlymas, jam reikia pritarti.
Dar taip pat kviesčiau pagalvoti apie tai – gal apskritai atsisakyti pelno mokesčio kaip tokio įmonėms, jeigu jos toliau investuoja ir kuria darbo vietas. Jeigu nenaudoja, nežinau, televizoriams, šampanui ar prabangiems automobiliams, bet jeigu investuoja į darbo vietas, tai tuos pinigus reikėtų leisti pasilikti joms toliau įmonėse. Čia galbūt toks nedidelis žingsnis ta kryptimi. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo narių neužsirašė.
Kviečiu balsuoti priėmimo stadijoje.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 102, prieš – 2, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-955) priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1544(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1544. Kviečiu S. Jakeliūną priėmimo stadijoje pakomentuoti pasiūlymų.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis ir dėl jo yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas…
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kuriai komitetas pritarė bendru sutarimu. Yra kalbama apie tai, jeigu yra daugiau negu vienas paveldėtojas, tai formuluotė pakeista įvertinant pasiūlymą, kad tada į paveldėtojų nurodytas sąskaitas pervedamos lėšos. Tai yra techninio pobūdžio ir korektiškas pastebėjimas, kuriam komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir pritarus galime bendru sutarimu pritarti visam 1 straipsniui. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti jam taip pat bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1544) priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo šeštuoju1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-1391(2) (priėmimas)
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo šeštuoju1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-1391(2). Pranešėjas – P. Nevulis, Aplinkos apsaugos komitetas. Priėmimas.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsnis. Taip pat galime pritarti. Pasiūlymų nėra. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 6 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 8 straipsnis. Yra pasiūlymas, dėl kurio nėra praėjęs laikas. Negalime svarstyti.
P. NEVULIS (LVŽSF). Komitete svarstyta, bet jis ne laiku pateiktas, pavėluotai pateiktas. Komitete svarstyta šiandien ir jis buvo atmestas, jam nepritarta.
PIRMININKAS. Gerai. Galime tada pritarti visam 8 straipsniui bendru sutarimu?
P. NEVULIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Galime. 9 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas. Yra toks pats pasiūlymas ir taip pat yra neįsigaliojęs terminas. Svarstyti neturėtume. Dėl viso 9 straipsnio.
P. NEVULIS (LVŽSF). Dėl viso straipsnio. Išvada – pritarti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo šeštuoju1 skyriumi įstatymo projektui Nr. XIIIP-1391 ir komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl viso įstatymo. Motyvai už – K. Mažeika. Ačiū pranešėjui.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Išties, kolegos, šis įstatymo projektas buvo gana ilgai svarstytas ir komitete, ir parengimo stadijoje daug buvo tartasi su ministerija, su suinteresuotomis šalimis.
Pagrindinis akcentas yra tai, kad buvo atliktas visuomeninės organizacijos tyrimas. Ji savo išvadose teigia, kad per 80 % vykdomos veiklos, susijusios su žmonių palaikų laidojimu, yra šešėlyje. Šio įstatymo pakeitimu ir siekiama ištraukti kuo daugiau veiklos iš šešėlio, kad būtų reglamentuota, aišku, tiek gyventojams, tiek pačiam verslui būtų sudarytos vienodos konkurencingos sąlygos, kad būtų ši veikla maksimaliai skaidri.
Išties kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, aš visų pirma per šoninį mikrofoną norėjau paprašyti frakcijos vardu šio svarstymo pertrauktos, nes praėjo nuo pasiūlymo pateikimo kokios 44 valandos. Komitetas svarstė mano ir keturių kolegų pasiūlymą, sprendimas buvo penki ir penki, tik pirmininko balsas lėmė. Aš prašau padaryti svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, tuomet bus galima svarstyti pasiūlymą, kuris buvo apsvarstytas komitete ir buvo lygus balsavimas. Čia tiesiog nėra logiška, jeigu valdantieji nemano, kad reikėtų pristatyti, o komitete balsavimas buvo lygus, tai negalima svarstyti posėdyje pasiūlymo. Taigi prašau pertraukos.
PIRMININKAS. Ši pertrauka nepadės, kadangi pasiūlymai jau svarstyti, tiksliau, nesvarstyti, o tai, pastraipsniui priimant, yra praeitas etapas. Mes negrįžtume į tą etapą, jeigu dabar ir stabdytume jo priėmimą. Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Tokiu atveju, jeigu taip traktuojate, gerbiamas Pirmininke, jūs privalėjote Seimo atsiklausti, ar yra 29, palaikantys šią pataisą. Kai komitetas nepritarė, na, buvo penki ir penki, jūs neteikėte Seimui, nesudarėte Seimui galimybės pristatyti Seime šią pataisą.
PIRMININKAS. Svarstyti turėtume, jeigu būtų praėjęs laikas. Mes tiesiog jos nesvarstėme dėl laiko.
E. GENTVILAS (LSF). Tai dėl to prašome (…). (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Galime balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 16 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1391) priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, aš nenoriu priekaištauti jums, bet, sudarant darbotvarkę, trūko tik trijų valandų, kad keturių, penkių parlamentarų pasiūlymas, kuris apvarstytas komitete, balsai pasiskirstė penki ir penki, patektų į darbotvarkę ir būtų visavertiškai svarstomas. Turint omeny, kad jūs galėjote darbotvarkėje stumtelėti šitą klausimą į popietinę sesiją, tai būtų buvę gražu ir solidu iš jūsų… Šiuo atveju demotyvuojate truputį kitus Seimo narius, ypač opozicijos narius, kurie pasirašė pasiūlymą.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, kad nesulaukiau jūsų tokio pasiūlymo perkelti į vakarinę darbotvarkę.
10.48 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1392(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5b klausimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1392. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Navickas. Atsisakote?
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerai. Trumpai norėjau pasidžiaugti, kad šios įstatymo pataisos yra, ir pasakyti, kad tai yra pagarbos žmogaus gyvenimui pataisos, nes perteklinės apsaugos tai nėra tas pats, kas žmogaus gyvybės puoselėjimas. Tai viskas, tik tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1392) priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 50 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1137(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 50 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1137(2). Pranešėja – Seimo narė I. Degutienė. Kviečiu į tribūną. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
2 straipsnis. Yra Seimo narių A. Matulo, J. Liesio, R. Žemaitaičio ir I. Degutienės pasiūlymas. Pristato… Tikėtina, kad turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma. Pristato Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, mes pateikėme siūlymą, kuriam komitetas pritarė, kad vaistų reklamuotojų vizitai nebūtų uždrausti ir nebūtų išvyti tie susitikimai į šešėlį. Mes siūlome, kad tokie susitikimai būtų įmanomi ne specialisto darbo metu ir specialiai įvardintoje įstaigos vadovo vietoje ir nustatyta tvarka. Ta prasme, kad susitikimai būtų, bet būtų aiškiai reglamentuota jų vieta ir laikas. Taip nebūtų susitikimų neoficialiose vietose.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė teiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai dėl pasiūlymo. Motyvai už – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Man šis pasiūlymas patinka dėl dviejų pagrindinių priežasčių: pirma, jis vis dėlto palieka laisvę asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui spręsti, kokia tvarka valdyti savo įstaigą ir būti atsakingam už tuos procesus, kurie vyksta jo įstaigoje.
Antras dalykas, mano požiūriu, tai yra tam tikras ir kompromisas, nes yra vis dėlto įpareigojami vadovai nustatyti konkrečią vietą, laiką ir tvarką, kur tokie susitikimai turėtų vykti. Taigi be kontrolės tikrai ši sritis yra nepaliekama. Taigi kviečiu palaikyti už ir aš manau, kad tai yra geras pasiūlymas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Veryga. Dėl pataisos kalbame.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, taip, būtent dėl pataisos. Gerbiami kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau įsiklausyti ir suprasti, kas yra siūloma. Yra siūloma palikti tvarką, kuri iš esmės yra ir dabar ir kuri sudaro visas galimas prielaidas visokiems neaiškiems susitikimams ir palieka realias galimybes korupcinėms veikoms netgi gydymo įstaigose. Tai mūsų siūlymu numatyta, kad nustatytų vienodą tvarką visoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministras, o jau kur, kokiam kambary, kokią valandą, savaime aišku, kad ministras nenustatys nei kokioje salėje, nei kokią valandą. Mano manymu, tas pateiktas siūlymas iš tikrųjų prieštarauja ir korupcijos prevencijai, ir tai logikai, dėl ko pataisos buvo teikiamos. Kviesčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Jie išsiskyrė. Turime balsuoti dėl pataisos. Tie Seimo nariai, kurie pritaria pataisai, balsuoja už, tie, kurie nepritaria pataisai, balsuoja kitaip.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 42, prieš – 36, susilaikė 18. Pataisai nepritarta.
Ir ar galime visam 2 straipsniui be šio pasiūlymo pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
3 straipsnis – įsigaliojimas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas. Atsisako. Motyvai prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiami kolegos, šitame įstatymo projekte yra dvi pagrindinės naujovės. Pirma yra ta, kad centralizuotai sveikatos ministro įsakymu bus nustatomi reklamuotojų vizitai asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Bet yra kita nuostata, kuri, mano požiūriu, yra dar nelogiškesnė, o tai yra vis dėlto reklamos apribojimas, kad maisto papildų reklama negalėtų eiti iš karto po vaistų reklamos. Mes čia frakcijoje su kolegomis pokštavome: tai dabar būtinai reikės įterpti ką – pampersų reklamą ar kažkokių kitų prekių reklamas?
Mano požiūriu, tai yra perteklinis ribojimas. Aš suprantu nuogąstavimą, kad yra žmonės, kurie gal ne visada atskiria vaistus nuo maisto papildų, bet aš ne manau, aš esu tikrai įsitikinusi, kad toks draudimas ir toks ribojimas tikrai neišspręs šitos problemos, tikrai neišspręs šitos problemos. Tai yra tiesiog dar vienas papildomas toks ribojimas, draudimas prie tos visos puokštės, kuri čia pastaruoju metu yra sveikatos sistemoje. Aš iš tikrųjų prašau balsuoti prieš, raginu balsuoti prieš ir nepalaikyti šito viso įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, kolegos. Aš vis dėlto norėčiau paprieštarauti prieš tai kalbėjusiai kolegei.
Kalbant apie patį projektą, aš jau pačioje pradžioje sakiau, kad labai daug žmonių Lietuvoje iš tiesų yra suklaidinami suplakant šitas dvi reklamas į vieną vietą. Po vaistų reklamos iš karto einant papildų reklamai, paskui vėl vaistų reklamai, žmonėms susidaro įspūdis, kad iš tiesų yra reklamuojami vaistai. Tikrai rinkodarininkai turi priemonių ir būdų, kaip gudriai tuos dalykus tarpusavyje sujungti.
Manau, kad čia yra labai paprastas, aiškus siūlymas atskirti šitas dvi reklamas. Jeigu žiūrėtume į liberalų pusę, kurie iš tikrųjų yra už verslą, aš manau, kad šitos pataisos sukurs netgi papildomų paskatų daugiau reklamos, atskyrus tuos klipus, turėti ir atskirai užsakinėti, kai nebus sujungti į vieną klipą. Tiesiog kviesčiau palaikyti, nes tai yra aiškumo suteikiančios pataisos.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, po to, kai komitetas pritarė mūsų pataisai, o Seimas apsisprendė kitaip, išties nelabai yra prasmės pritarti šitai pataisai, nes steigėjas, dalininkas yra, pavyzdžiui, savivaldybė, ir dabar tai turi būti nustatyta įstaigos vadovo, iš esmės tai netgi gali būti numatyta vidaus tvarkos taisyklėse. O dabar ministerija, ministras nustatys kažkokią bendrą tvarką. Tai prieštarauja ne tiktai teisiniams dalykams, bet ir pačiai logikai.
O dėl to, kad maisto papildų ir nereceptinių vaistų reklama turėtų būti atskirai, kaip minėjo kolegė, tarkim, su pampersų reklamos intarpu, irgi nelabai daug logikos. Žmonės maišo dėl to, kad šiandien leidžiama maisto papildus reklamuojant teigti, kad tai yra vaistas ir dėl jo reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Šiuo atveju reikėtų tik nurodyti įstatyme, kad dėl maisto papildo reikėtų pasitarti su gydytoju, ir viskas. Vienu atveju ministras sako komitete, kad žmonės protingi, išsilavinę, jie supras, kodėl vaistus galima įsigyti ir kokius vaistus, tarkim, parduotuvėse ketina leisti, o šiuo atveju žmonės jau lyg ir kvaili. Jeigu intarpe nebus pampersų reklamos, tada žmonės nesupras, kad čia yra ne vaistas, bet maisto papildas. Na, logikos jokios nesuprantu, todėl po to, kai nebuvo pritarta šitai logiškai pataisai, kuriai pritarė komitetas, siūlau visiems susilaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Išties aš nekalbu apie reklamą, apie šituos dalykus. Komitetas kaip ir sutarė, kaip ir pritarė iš esmės Vyriausybės pozicijai, bet aš kalbu dėl tvarkos, kurioje būtų nustatyta, kas galėtų susitikti su gydymo įstaigos gydytoju.
Aš tiesiog jums parodysiu, koks tai yra absurdas ir kaip tą absurdą paprastai apeiti. Aš vakar ir komitete tą dalyką pasakiau, dėl ko dalis komiteto narių ir palaikė mūsų siūlymą. Įsivaizduokite, yra ginekologas, dirbantis pats sau gydytojas, neturintis sutarties su ligonių kasomis, tiesiog pats elementariai dirbantis, turintis savo kabinetą. Tai dabar pas jį bus draudžiama ateiti vienam iš atstovų pristatyti vaisto veikliąsias medžiagas, naudą ir panašiai. Ką tada daro tas ginekologas? Kadangi jis turi du kabinetus, dažniausiai vienas yra skirtas persirengti arba kavai, arba poilsiui, jis vieną kabinetą Sveikatos apsaugos ministerijos Akreditavimo tarnybai pateiks kaip darbo kabinetą, o ten, kur bus darbo kabinetas, sakys: jis yra ne mano, ir tame darbo kabinete jis kuo puikiausiai galės priiminėti tuos žmones.
Antras dalykas. Didžioji dalis steigėjų yra ne valstybė, o privatus asmuo. Čia grynai iš teisinių dalykų, kodėl aš manau, kad tiek apygardos administraciniame teisme, tiek Vyriausiajame administraciniame teisme ginčą galėtų nagrinėti teisiniu pobūdžiu, t. y. steigėjo teisė nustatyti tvarką, kad ministras turi nustatyti gaires, kad ministras turi nustatyti bendras taisykles – išties taip, bet pačiam steigėjui nurodinėti, kaip turėtų būti, išties yra keista. Aš tikrai siūlau susilaikyti ir kitą projektą teikti būtent numatant, kad įstaigos vadovas pats galėtų nustatyti, kokia tvarka ir kokiomis metodikomis galėtų susitikti su pačiu gydytoju.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš nesuprantu, pone Žemaitaiti, jūs esate teisininkas, turėtumėte geriau įsiskaityti ir suprasti, kas yra pateikiama. Dabar statote arklį prieš vežimą. Ką jūs grįžę į apygardą pasakysite žmonėms? Kad aš esu už kainų pakėlimą, už neskaidrumą? Prašyčiau labiau įsiskaityti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 58, prieš – 4, susilaikė 41. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1137) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, matau, Robertas jau nori išpažinti savo kaltę.
Valstiečių frakcijos nariui vis dėlto derėtų žinoti, kad arklys tikrai visada yra statomas prieš vežimą, nes kitaip vežimas nevažiuos. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, dėkoju už pataisymą.
PIRMININKAS. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, dabar pagal priimtą redakciją išeis taip, kad žmogus, kuris dirba kokioje nors kompanijoje ir gali reklamuoti vaistus, jo bet kokį užėjimą pas medikus susirgus bus galima traktuoti kaip įstatymo pažeidimą. Tai yra visiškai nelogiškas įstatymas ir tai minėjo kolega R. Žemaitaitis. Dabar susitikimai vyks ne privačiai dirbančių gydytojų kabinete, bet priešais kavinėje. Tai mums dar nepakanka tų „MG Baltic“ įrašų kavinėse? Ką mes čia padarėme? Kodėl mes klausome žmonių, kurie pusiau supranta, kaip valdyti sveikatos sistemą, ir balsuojame po to neatsižvelgdami į komiteto daugumos priimtą sprendimą?
PIRMININKAS. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš dabar suprantu, iš kur atsiranda tas didelis pasipriešinimas generiniams vaistams ir kas iš tikrųjų diktuoja visas šitas sąlygas, ir suprantu, ir dėkoju visiems kolegoms, kurie palaikė šitą sprendimą, nes manau, kad šitos istorijos, kurios iki šiol vykdavo, baigsis, o atsakant į tą klausimą, kaip jūs sakote, kad nebus galima vaistų firmos atstovui ateiti pas gydytoją, tai kai mes ateiname pas gydytoją, ar mes ateiname kaip Seimo nariai, ar kaip pacientai? Aš manau, kad viskas yra aišku.
11.04 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1769(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-7 klausimas – Farmacijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1769(2). Pranešėjas – D. Kaminskas. Tačiau pasiūlymas yra redakcinio pobūdžio. (Šurmulys salėje)
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Šiaip buvo priimta bendru sutarimu. Kitų pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Taip. Dėkoju. Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui – įsigaliojimas ir įgyvendinimas – pritariame bendru sutarimu.
Motyvai prieš – A. Matulas. Atsiprašau, motyvai už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Užsirašiau už. Išties, kolegos, čia sprendžiama problema, kad leistume įvežti į Lietuvą ir leistume vartoti vaistus su nelietuviška anotacija asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tam sprendimui reikia pritarti, bet po to eis ir mano įstatymo projektas, kurį aš teikiu jau antrą kartą. Pirmą kartą teikiau, rodos, prieš metus, bet buvo atmestas. Idėja ta pati, bet kadangi šita dauguma supranta, elgiasi korektiškai taip, kaip supranta, užuot integravus, sujungus tuos du įstatymų projektus, kas buvo anksčiau praktikoje, šiuo atveju – nuplagijuota idėja, pateiktas kitas įstatymo projektas. Kadangi jis teisingas, aš siūlau pritarti.
Bet noriu pasakyti kolegai ministrui dėl generinių vaistų. Štai dabar naujas vaistų kainynas, kuris įsigalios nuo Naujųjų metų. Jūs iš jo išbraukiate virš 100 vaistų, kuriuos vartoja 23 tūkst. pacientų. Ketinate išbraukti virš 146 vaistų, kuriuos vartoja 360 tūkst. pacientų. Dar dalis vaistų bus išbraukta. Išbraukti kompleksiniai vaistai, mažų dozių vaistai. Jūs galvojate, kad viskas gerai, tvarka, jūs žmonių sąskaita, žmonių sveikatos, gyvybės sąskaita braukote generinius vaistus, nekontroliuojamai, ne pagal indikacijas įtraukiate kai kuriuos etinius vaistus, taip aš manau, ir manote, kad viskas gerai yra, ir jūs atstovaujate visuomenei, atstovaujate pacientams.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš labai trumpai. Iš tikrųjų pritariu šitam įstatymo projektui ir netgi kviečiu ministeriją ir ministrą pagalvoti apie tai, ar apskritai nereikėtų liberalizuoti vaistinių preparatų ženklinimo. Jeigu, tarkime, leistume užsienio kalba visą pakuotę, galbūt tai sudarytų prielaidas apskritai atpiginti kaštus ir atpiginti vaistus žmonėms. Iš tikrųjų kviečiu balsuoti už ir pagalvoti apie tolesnį liberalizavimą vaistų pakuočių ženklinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministras pagalvojo ir užsirašė kalbėti dėl motyvų už. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Kolegos, kviečiu tikrai palaikyti, nes tai yra žingsnis į priekį ir tikrai, manau, yra labai logiška visuomenei, kuri turi gerą priėjimą prie interneto, galvoti, kaip daugiau tų pakuočių galėtų iš kitų šalių su paprastesniu ženklinimu atkeliauti.
O kolegai, kuris nuolat ne į temą, apie generinius vaistus kiekvieną kartą primena, aš noriu pasakyti, kad kainynas dar nėra patvirtintas, ir aš nežinau, koks yra tikslas kiekvieną kartą visuomenėje sėti paniką, kiekvieną kartą visus dirginti ir erzinti. Aš manau, kad tai yra tiesiog neatsakingas elgesys, ir manau, kad demonstruoja tikrai labai gerą stagnaciją, nes skandinavai, vokiečiai sau neleidžia mokėti už tai, už ką nereikia mokėti. Tuo tarpu mes daug metų skurdiname savo gyventojus ir garsėjame kaip šalis, kur žmogus moka iš savo kišenės papildomai daugiausiai ir didžiausias primokėjimas yra būtent už vaistus. Sąlygas buvo sudarę anksčiau politikai, o jie, kaip suprantu, nesuprato irgi, ką daro, tikrai idealias tą daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, daugiau nėra motyvuojančių. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1796) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gaila, kad čia reikia įsivelti į tokias diskusijas. Kolegos, kadangi buvo pasakyta, kad čia kai kas skurdina visuomenę, tai aš dabar pasakysiu, kaip visuomenė neskurdinama pagal A. Verygą – išbraukia iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo daugybę vaistų kas ketvirtį, žmonės tų vaistų negali nusipirkti, primokėdami dalį, jie perka juos mokėdami visą kainą, ministerija tos apskaitos nevykdo ir sako – čia žmonių neskurdinimas. Tiesiog apie 60 % žmonių toliau vartoja tuos pačius vaistus gydytojui rekomenduojant, bet tos apskaitos jau nevykdo, žmogus moka visą kainą. Sako – čia ne skurdinimas. Čia tautos gelbėjimas pagal A. Verygą.
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas, bet diskusija tęsiasi. Vienbalsiai priimtas. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Kadangi buvau minimas, tai tiesiog pasakysiu, ką leido padaryti tie, kaip jūs sakote, „nuskurdinimai“. Šiemet iš rezervinio vaistų sąrašo visus vaistus, kurie atitiko reikalavimus, įtraukėme į kompensuojamuosius. Kurie atitiko reikalavimus, kolega, įtraukėme į kompensavimą, ir tai reiškia, kad didesnei daliai visuomenės vaistai, kurie anksčiau buvo iš viso neprieinami, dabar tapo prieinami. Bet jūsų valia interpretuoti tą, kaip norite.
11.11 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-193(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-8 klausimas – Farmacijos įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-193(2). Pasiūlymų, pataisų nėra, nekviesiu pranešėjos į tribūną. Pasiūlysiu priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Motyvai už – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Išties šitais ribojimų laikais labai geras įstatymo projektas, nes Seime buvo užregistruotas pasiūlymas, draudžiantis vaistinėms veikti toje pačioje teritorijoje ir t. t., t. t. O čia kaip tik atveria daugiau erdvės konkurencijai. Jeigu vaistinės nori kurtis tame pačiame pastate ir konkuruoti, prašome. Galbūt nuolaidomis tai darys. Aš manau, vartotojai, žmonės, kuriems reikia prieigos prie vaistų, kuriems reikia prieigos prie tų produktų, kuriais vaistinės prekiauja, iš tikrųjų tik išloš. Tikrai kviečiu palaikyti. Labai geras įstatymo projektas. Man atrodo, tokių iniciatyvų sveikatos sektoriuje mums reikėtų kuo daugiau. Tai su geriausiais linkėjimais ministrui – už.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai, visi vieningai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-193) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-325(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Farmacijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-325(2). Svarstymas. (Balsai salėje) Jau paskelbiau, atsiprašau, nebegalėčiau sustoti. Dėl protokolo.
A. ARMONAITĖ (LSF). Labai ačiū, Seimo Pirmininke, kad leidote pasitaisyti. Labai svarbu autorystės teises gerbti. Tai linkėjimus perdaviau sveikatos ministrui, o padėka už iniciatyvą yra Seimo nariui A. Matului. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėl protokolo.
D. Kaminskas. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komitete buvo svarstyta. Kadangi šis klausimas yra praradęs aktualiją, nutarta atmesti šį projektą. Priimta bendru komiteto sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime taip pat bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū.
11.14 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1984(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1984(2). Svarstymas. Pranešėjas – E. Vareikis, Užsienio reikalų komitetas. Kas galėtų pavaduoti?
Gal komiteto pirmininkas J. Bernatonis norėtų? A. Armonaitė. Gerai.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiami kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą, pritarė Teisės departamento išvadai ir apskritai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti buvo užsirašiusi Seimo narė V. Vingrienė, bet išsibraukė. Diskutuoti daugiau nėra užsirašiusių Seimo narių.
Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Galime priimti dabar? Pritariame? Pritariame.
Tada vienas straipsnis – susitarimo ratifikavimas. Galime straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime.
Balsuojame už nutarimą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1984) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos pakeitimų ir papildymų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1885(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos pakeitimų ir papildymų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1885. Svarstymas. Pranešėja – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Užsienio reikalų komitetas taip pat apsvarstė ir šį įstatymo projektą. Buvo gauta Teisės departamento išvada, pastaba. Mes jai pritarėme bendru sutarimu ir pačiam projektui taip pat pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo komiteto nuomonę pristatys J. Rimkus. Kviečiu.
J. RIMKUS (LVŽSF). Ačiū Pirmininkui. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos pakeitimų ir papildymų ratifikavimo“ projektą. Pritarta už bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti neužsirašė Seimo nariai. Siūlau pritarti po svarstymo bendru sutarimu. Pritarta.
Siūlau ypatinga skuba priimti šį įstatymą. Pritarta.
Tada pastraipsniui. Yra vienas straipsnis – susitarimo ratifikavimas. Galime jam pritarti bendru sutarimu. Nuomonių niekas nenori pareikšti.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių, visi vienbalsiai pritarė šiam įstatymui. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1885) priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Įstatymo „Dėl Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1932(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – įstatymo „Dėl Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1932.
Pranešėja – taip pat Seimo narė A. Armonaitė, Užsienio reikalų komitetas. Svarstymas.
A. ARMONAITĖ (LSF). Užsienio reikalų komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Buvo gauta Teisės departamento išvada, redakcinė pastaba. Mes jai pritarėme iš dalies ir siūlome išdėstyti pavadinimą taip: Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pakeitimo ratifikavimo“, išbraukiant visas datas ir kitas detales. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo komiteto išvadą paskelbs Seimo narys K. Bacvinka.
K. BACVINKA (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Po svarstymo siūlau pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Pritarta. Siūlau ypatingą skubą. Pritarta. Nuomonių kokių nors yra? Priimsime pastraipsniui. Vienas straipsnis – protokolo pakeitimo ratifikavimas. Jam galime pritarti bendru sutarimu. Nuomonė už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiu kolegas palaikyti, nes Lietuva nuosekliai nuo 1994 metų vykdo tarptautinius susitarimus, susijusius su ozono sluoksnio apsauga. Kigalio pakeitimas, kuris reglamentuoja fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų panaudojimą pirmiausia šaldančiuose įrenginiuose, yra to paties jau mums visiems gerai žinomo Paryžiaus susitarimo proceso dalis ir tai liečia visas valstybes, kartu mus visus. Norima pradėti šį pakeitimą įgyvendinti jau kitais 2019 metais. Planuojama, kad pirmiausia tai pradės įgyvendinti Europos Sąjungos šalys, ir Lietuva kaip Europos Sąjungos šalis narė tarp jų. Taigi, atsižvelgiant į klimato kaitos pasekmes, kviečiu neatidėliojant ratifikuoti šį Kigalio pakeitimą.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu neatidėliojant balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1932) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Japonijos sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1551(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Japonijos sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1551(2). Pranešėjas – Seimo narys M. Puidokas, Užsienio reikalų komitetas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kaip Tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupės pirmininkas norėčiau pasidžiaugti Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimu. Šiais metais mūsų šalyje lankėsi premjeras Š. Abė, Kaune pagerbė žydus gelbėjusio diplomato Č. Sugiharos atminimą. Vilniuje susitikęs su Lietuvos vadovais iš tiesų džiaugėsi plečiantis Lietuvos ir Japonijos diplomatiniais, ekonominiais santykiais, glaudesniu bendradarbiavimu, ir šiuo metu mūsų šį svarbų balsavimą stebi Japonijos delegacija. Taigi tikrai Lietuvos ir Japonijos santykiai gerėja. Galime pasveikinti svečius.
Iš tikrųjų Lietuvos ir Japonijos sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos yra svarbi sutartis. Jos tikslas yra plėtoti mūsų šalių ekonominius santykius, sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą mokesčių srityje, todėl kviečiu kuo greičiau priimti šį įstatymą, taip sudarant palankias mokestines sąlygas Lietuvos ir Japonijos ekonominio bendradarbiavimo plėtrai, nes tik ratifikavus šią sutartį bus sudarytos sąlygos įsigalioti jai ir pradėti taikyti sutarties nuostatas mūsų respublikoje ir Japonijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju ir kviečiu visą Seimą pasveikinti čia esančią Japonijos delegaciją. (Plojimai) Ačiū.
Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę pasakys komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Aš taip pat sveikinu Japonijos delegaciją. Ir, be abejo, Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė šitam sprendimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tokia gražia gaida po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Siūlau ypatingą skubą. Priimame dabar. Pastraipsniui. Vienintelis straipsnis – sutarties ratifikavimas. Dėl motyvų niekas neužsirašė, visi supranta svarbą.
Kviečiu balsuoti už sutarties ratifikavimą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 87, prieš ir susilaikiusių nėra. Sutartis ratifikuota. Sveikiname ir Lietuvą, sveikiname ir Japoniją. (Gongas)
11.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Marių Bajorą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-2062(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Marių Bajorą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-2062. Pranešėja – A. Širinskienė. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš dėl abiejų pretendentų pasakysiu. Komitetas svarstė šias kandidatūras gegužės 16 dieną ir abiem atvejams balsavo už, pritarė ir siūlo balsuoti už.
PIRMININKAS. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Pretendentas pasisakyti nenori.
Motyvai dėl viso. Taip pat niekas neužsirašė. Balsuosime slaptai. Patvirtiname biuletenį. Kaip visada, toks pat slapto balsavimo.
11.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aldoną Tilindienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-2063(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aldoną Tilindienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-2063. Pranešėjas… (Balsai salėje) Buvo pristatyti abu. Ačiū. Pretendentė nenori kalbėti.
Taip pat patvirtiname standartinį biuletenį. Skelbiu slaptą balsavimą.
Skelbiu pertrauką ir slapto balsavimo laiką po trijų minučių. Balsavimo pradžia 11 val. 35 min., pabaiga 12 valandą. 12 valandą tęsime posėdį.
Pakartosiu balsų skaičiavimo grupę: V. Ačienė, P. Gražulis, R. Juška, Č. Olševskis, A. Sysas, G. Skaistė, A. Skardžius, O. Valiukevičiūtė.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, nustatytas pertraukos laikas baigėsi, 12 valanda. Kviečiu visus užimti vietas, ir mes toliau dirbame pagal mūsų darbotvarkę labai nuosekliai.
12.00 val.
Mecenavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1480(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Mecenavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1480(2). Priėmimas. Kviečiu Kultūros komiteto pranešėją S. Tumėną. Turime aptarti pasiūlymus. Išties kolegas maloniai kviečiu į salę, kad galėtume po to vykdyti ir priėmimą ne tik straipsnių, bet ir viso įstatymo projekto.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pristatau komiteto išvadą. Posėdis vyko vakar, gegužės 23 dieną. Už šį įstatymo projektą iš 6 dalyvavusių buvo 3, prieš – 2, susilaikė 1. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, tačiau karščiausios diskusijos vyko dėl dviejų Seimo nario J. Razmos pasiūlymų. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes dabar kaip tik dėl kiekvieno straipsnio pastraipsniui aptarsime visus gautus pasiūlymus.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime jį priimti? Galime. 2 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Pritariate. Galime pritarti? Dėkoju.
Yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Seimo nario nematau. Priėmimas vyksta nustatytu laiku, taigi Seimo narys tikrai turėjo žinoti, kad šis klausimas. Tai gal komiteto pirmininkas pakomentuos?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Galiu aš pakomentuoti.
PIRMININKĖ. Kaip komiteto pranešėjas? Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). J. Razmos pirmojo siūlymo esmė dėl mecenavimo – praplėsti sakinį, kad atsirastų „ir (ar) politinės naudos“. Kad mecenavimu būtų nesiekiama ir (ar) politinės naudos. Tai tokia jo pasiūlymo esmė.
PIRMININKĖ. Taip, ir atsiprašau…
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti, nes sąvoka „politinė nauda“ yra neapibrėžta ir praktikoje skirtingai interpretuotina.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar būtų 29 balsai, kad svarstytume J. Razmos pasiūlymą? Prašom balsuoti, kurie manote, kad reikia svarstyti J. Razmos pasiūlymą.
Balsavo 39 Seimo nariai: už – 28, prieš – 2, susilaikė 9. Pasiūlymas nesvarstomas.
Dėl 2 straipsnio dar buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas – 2 straipsnio 3 dalis. Redakcinio pobūdžio, komitetas pritarė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta, 2 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio buvo gautas taip pat J. Razmos pasiūlymas. Kadangi jo nėra, gerbiamasis pranešėjau Stasy Tumėnai, prašom pateikti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Antrojo Seimo nario J. Razmos pasiūlymo esmė yra tokia, kad nacionaliniais arba savivaldybės mecenatais negali būti politikai: Respublikos Prezidentas, ministrai, Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai, taip pat kandidatai į šias politikų pareigas. Toks buvo Seimo nario pasiūlymas. Komiteto nuomonė – nepritarti, nes politikų išskyrimas prieštarautų asmenų lygybės ir lygiateisiškumo principui.
PIRMININKĖ. Ar būtų 29 Seimo nariai, kad svarstytume J. Razmos pasiūlymą? Prašom balsuoti.
Balsavo 44: už – 28, prieš – 5, susilaikė 11. Pasiūlymų nesvarstysime. Daugiau pasiūlymų dėl 3 straipsnio nebuvo gauta. 4 straipsnis. Tai yra 3 straipsnį galime priimti? Galime. 4 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 5 straipsnis. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Pritarti – komiteto nuomonė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Kolegos, galime pritarti. Ir dar vienas Teisės departamento pasiūlymas redakcinio pobūdžio. Taip pat komitetas jam pritarė. Galime 5 straipsnį priimti su Teisės departamento pastabomis? Galime priimti. 6 straipsnis. Taip pat yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom pakomentuoti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Nepritarta, nes, komiteto nuomone, tai būtų kartojimas ir perteklinė informacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto pozicijai? Galime. Visą 6 straipsnį galime priimti? Galime priimti. 7 straipsnis. Gautas Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Komitetas pritarė. Galime priimti 7 straipsnį? Dėkoju. Galime priimti. 8 straipsnis. Taip pat Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Galime pritarti? Galime. Ir visą 8 straipsnį galime priimti? Priimta. 9 straipsnis. Gauta Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė ir prašom pakomentuoti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Nes, komiteto nuomone, netekus mecenato statuso, įstatyme numatoma teisinė pasekmė, t. y. negalėjimas vadintis mecenatu.
PIRMININKĖ. Ar, gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto formuluotei? Galime. Visą 9 straipsnį galime priimti? Galime. 10 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti. Dėkoju. Labai ačiū pranešėjui už komentarus.
Norintys kalbėti priėmimo stadijoje keturi – už, keturi – prieš. M. Puidokas. Nematau. S. Tumėnas – nuomonė už. Nuomonė už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kviečiu kolegas pritarti šiam projektui, nes jau esu ne kartą minėjęs, kad šis įstatymas yra vertybinis įstatymas. Jis yra svarbus ne tik tiems, kurie duoda, kurie remia įvairius kūrybos erdvės žmones ir ne tik kūrybos erdvės žmones, bet ir parodo valstybės požiūrį į kuriančias asmenybes – rašytojus, menininkus, kitų sričių atstovus. Mes iš pastarųjų dienų diskusijų puikiai matome, kad ypač meno erdvės žmonėms visada trūksta lėšų, ypač įvairioms kūrybinėms organizacijoms, kūrybinių organizacijų leidiniams: „Literatūrai ir menui“ (žinom istoriją), „Šiaurės Atėnams“, „Bernardinams“, „Marijos radijui“ ir kitiems. Aš manyčiau, kad šito įstatymo priėmimas atneštų daugiau tvarkos, nes dabar save mecenatais vadina ir tie, kurie paremia kokį nors vieną renginuką, o būtų gražiai sudėliotas mecenatų statusas, kas yra savivaldybės mecenatas, kas yra nacionalinis mecenatas.
Taigi šito įstatymo priėmimas tiesiog būtų atsakymas, kad ateityje pagerėtų ir pasaulinio dosnumo indekso Lietuvos rodikliai, nes dabar Lietuva yra tiktai 119 vietoje iš 133 valstybių, kurios yra paminėtos tame dosnumo sąraše. Taigi kviečiu kolegas pritarti Mecenavimo įstatymui ir nesieti to su…
PIRMININKĖ. Ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …tais Seimo nariais, kurie turi tokią galimybę remti. Ir norėčiau dar…
PIRMININKĖ. Laikas jau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Užtenka jau.
PIRMININKĖ. Jau laikas. A. Anušauskas. Kadangi A. Navicko nematau, tai žodis jums – nuomonė prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš ne prieš mecenavimą. Pavyzdžiui, koncernas „MG Baltic“ buvo paskelbęs 1 mln. premiją už Vasario 16-osios Aktą, dabar skyrė tuos pinigus įvairiems moksliniams tyrimams. Aišku, kad galės pretenduoti į mecenatų apdovanojimą. Aš esu prieš patį įstatymo turinį. Vis dėlto šiuo atveju įstatymas daugiau deklaratyvus, t. y. kalba apie apdovanojimus. Apdovanojimus galėtume įrašyti į kokį nors apdovanojimų įstatymą, bet mecenavimą skatinančių priemonių jame vis dėlto nėra. Kalbėkime apie tai, kad nebus jokių papildomų galbūt skatinančių mecenavimą ar mokestinių nuolaidą, ar skatinančių įsigyti kokius nors kūrinius. Taigi šiuo atveju įstatymo turinys, mano supratimu, yra deklaratyvus.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nežinau, kaip čia iš tikrųjų yra, ar čia R. Karbauskio įstatymas, ar ne R. Karbauskio, ar čia jam skirtas, ar ne jam, bet jeigu iš tikrųjų šis įstatymas paskatins dar bent vieną žmogų prisidėti ir remti kultūrą, remti švietimą, gal ir nėra blogai. Jeigu jam reikia to ženkliuko, tai tegul gauna tą ženkliuką, bet šiandien svarbu, kad remtų kultūrą, remtų švietimą, remtų tuos žmones, kurie jaučiasi palikti likimo valiai, nuskriausti. Man atrodo, tokios kultūros skatinimas nėra blogas dalykas. Vakaruose tokia praktika yra priimtina.
PIRMININKĖ. A. Gumuliauskas. Atsiprašau. A. Gelūnas – nuomonė prieš. Ruošiasi V. Rinkevičius.
A. GELŪNAS (LSF). Atsakydamas M. Majauskui iš karto galiu pasakyti, kad tikrai šis įstatymas nepaskatins žmonių dovanoti milijoną meno kūrėjams ir kultūrai. Aš beveik žodis žodin galiu pakartoti, ką A. Anušauskas pasakė. Tikrai turėjau gana didelius lūkesčius laukdamas šito įstatymo, kad bus numatyti kokie nors apčiuopiamesni skatinimo mechanizmai, bet man tai atrodo deklaratyvu, dekoratyvu ir vien dėl ženklelio gavimo pasiryžti dovanoti milijoną, aš nemanau, kad tai yra loginė paskata ar koks nors valstybės indėlis reglamentuoti, kas gali vadintis mecenatu ir kas negali vadintis. Manau, kad žmonės, mylintys kultūrą, ir šiaip ją rems. Duok Dieve, kad tokių žmonių daugėtų, bet tikrai nematau sąryšio tarp jų gausėjimo ir šito įstatymo priėmimo. Todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – V. Rinkevičius. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad šis įstatymas paskatins ne tik Lietuvos, bet ir užsienio geros galios žmones, ypač mūsų tautiečius, gyvenančius užsienyje, taip pat remti kultūrą, meną Lietuvoje. Mes tikrai dažnai neįvertiname. Jie užaugę, ypač užsienyje žmonės, su kita kultūra, jie kitaip supranta tą. Jie, kaip jų dabartinėje gyvenamojoje vietoje vertinami, pavyzdžiui, mecenatai, daugiau apie tai supranta.
Teko bendrauti su vienu Kanados lietuviu. Jo tėvai gimė Lietuvoje, išvyko į Kanadą. Jis gimė Kanadoje, bet grįžo į protėvių žemę po nepriklausomybės, gyveno čia ir labai aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, kultūroje, buvo mecenatas rėmėjas. Po dešimties metų išvažiavo atgal. Išvažiuojantį aš jį sutikau. Klausiu, kodėl tu išvyksti atgal? Sako, aš jūsų nesuprantu, kodėl jūs taip neapkenčiate vienas kito, kodėl jūs taip pavydite vienas kitam? Aš, sako, negaliu priprasti šioje visuomenėje, tai yra stabdys. Aš manau, mūsų neapykanta, priešprieša, pavydas ar kitokie dalykai… ne tik mūsų tarpusavio santykiams, mūsų valstybės progresui, mūsų geriems sprendimams, geroms idėjoms. Galų gale pakantumo ir įvertinimo, gerų darbų reikia daug daugiau, todėl siūlau visiems balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Pupinis – nuomonė prieš. (Balsai salėje)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, turbūt neturėtume galvoti, kad geri darbai matuojami vien pinigais, matuojami eurais. Geri darbai ir prisidėjimais matuojami, ir kitais dalykais. Iš tikrųjų čia atrodo kaip tokia sudaryta lentelė, kur surašyta: nori būti mecenatu, mokėk 150. Kodėl ne 140 tūkst., kodėl ne 130? Ar 100 tūkst. auka per maža, kad būtumei mecenatu? Iš tikrųjų gal pasiskaitykite Bibliją, ne visada pinigų kiekis įvertina auką, kai kada žmogus, atiduodamas paskutinį centą, yra vertesnis, negu tas, kuris paaukoja didžiausius pinigus, turėdamas jų. Iš tikrųjų nemanyčiau, kad tai bus paskata aukoti, nes nieko blogo, jeigu dažnai žmogus, kuris aukoja mažesnius pinigus, taip pat laikomas mecenatu. Jeigu remia keliolika renginių, galbūt ne tokių didelių kaip filmas apie Naisius, tai vėlgi jis – taip pat mecenatas. Dėkui Dievui, kad būtų daugiau tokių, kurie aukoja ir mažesnius pinigus, bet ne dėl ženkliuko, ne dėl to, kad gautų kažkokį pavadinimą. Manau, kad šis įstatymas paveiks neigiamai, o ne teigiamai aukas.
PIRMININKĖ. K. Mažeika – nuomonė už.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, būkime atviri, bet išties kiekvienas pažiūrėkite į savo lentynas, kiek turite padėkų už rėmimą, už paramą, pagalbą ir visus kitus dalykus ir kaip jūs tuo didžiuojatės. Kiek jūs laiko iki šios kadencijos, iki šio įstatymo pateikimo kūrėte įvairius fondus, į kuriuos buvo aukojama ir visaip kitaip iš tų fondų… Po to jautėtės kaip tikri Biblijoje įvardinti asmenys, kurie darė tik gerus darbus. Bet kaip tie pinigai pateko į tuos fondus? Kiek mes turime šiandien tyrimų, tai turbūt atsakykite kiekvienas sau.
O jeigu kalbame apie šį įstatymo projektą, manau, kad tai yra žingsnis būtent išgryninti tą veiklą, tikrą mecenatystę, kad nebūtų taip, kad savivaldybėse rėmėjai yra verčiami remti renginius, kuriuos organizuoja tam tikra politinė organizacija, partija ar interesų grupė. Išties turi būti tikrai apibrėžta, atskirta ir žmonės turi savanoriškai remti, mecenuoti renginius, kitus žmones, organizacijas ir t. t.
Išties manau, kad tai yra pirmas geras ir labai teigiamas žingsnis, nes atskiriama, kas yra mecenatystė, o kas yra tiesiog bandymas įtikti rinkėjams, organizacijoms, juos papirkti ir dar visais kitais būdais išleisti pinigus, ir dažniausiai ne savo pinigus. Kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinė nuomonė. Nuomonė prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. (Atsiprašau, kolegos.) Iš tikrųjų nesuklyskime, šito įstatymo dvasia nėra tai, kad mecenatystė ir filantropija būtų skatinama. Ne, šis įstatymas yra ne tam, jis yra tam, kad reglamentuotume tą, kas gali vadintis mecenatu ir kas juo vadintis negali. Tai yra tiesiog reglamentavimas ir biurokratija. Aš noriu pasakyti, kad buvo labai geri kolegų A. Gelūno ir E. Pupinio argumentai dėl sumų, nes kartais ir nedidelę sumą paaukojęs žmogus geram darbui, geram tikslui irgi turi teisę vadintis mecenatu, jeigu jis nori taip vadintis, o bendruomenė vertina ir įvertina jo pastangas.
Dabar dėl sumų, dėl politikos ir rinkimų. Iš tikrųjų būtų galima praktiškai gal ir sutikti su ponu K. Mažeika, bet visiems pasiūlymams, kuriuos pateikė J. Razma ir kuriais norėjo eliminuoti šį politinį kriterijų, eliminuoti galimybę pasinaudoti mecenato vardu politinėms kampanijoms, rinkimams, politinei veiklai ir kitiems dalykams, šitiems J. Razmos pasiūlymams nebuvo pritarta. Tiesą sakant, nebuvo leista jų pristatyti čia, Seimo salėje. Todėl, deja, mes turime tą logiką visiškai atmesti, nes šitas įstatymas visiškai neapsaugo nuo pasinaudojimo juo politinei veiklai ir agitacijai. Šitas įstatymas, dar kartą, nėra mecenatystei skatinti, ko vis dėlto norėtųsi Lietuvoje, jis reglamentuoja, kas yra mecenatas, o kas juo nėra. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Mecenavimo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: balsavo 99 Seimo nariai: už – 63, prieš – 8, susilaikė 28. Mecenavimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1480(2) skelbiamas priimtu. (Gongas)
Replika po balsavimo – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mūsų diskusijos priimant šį įstatymą ir kitus dar kartą parodo mūsų lietuvių mentalitetą, kad lietuviui skaniausias patiekalas yra kitas lietuvis.
12.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Marių Bajorą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-2062(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, leiskite paskelbti balsų skaičiavimo protokolus. Įvyko slaptas balsavimas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Marių Bajorą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso buvo išduota 109 biuleteniai, rasta 109, galiojančių – 106, negaliojančių – 3. Už balsavo 98, prieš – 2, susilaikė 6. Apeliacinio teismo teisėju skiriamas M. Bajoras. (Gongas) (Plojimai) Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašome pasveikinti naująjį Lietuvos apeliacinio teismo teisėją M. Bajorą. (Plojimai)
M. BAJORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai dėkoju už išreikštą pasitikėjimą. Stengsiuosi nenuvilti savo darbais. Ačiū.
12.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aldoną Tilindienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-2063(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat leiskite paskelbti antrąjį balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aldoną Tilindienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 109, rasta 109, galiojančių – 106, negaliojančių – 3. Už – 101, prieš – 2, susilaikė 3. Apeliacinio teismo teisėja skiriama A. Tilindienė. (Gongas) (Plojimai)
Gerbiamas Pirmininke, prašau pasveikinti viso Seimo vardu.
A. TILINDIENĖ. Leiskite padėkoti jums už išreikštą pasitikėjimą. Linkiu visokeriopos sėkmės jūsų prasminguose darbuose. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame.
12.23 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1479(2) (svarstymas)
Mūsų darbotvarkės 1-17 klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1479(2). Svarstymas. Kviečiu pateikti komitetų išvadas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas įstatymą svarstė gegužės 16 dieną, taip pat papildomus pasiūlymus – gegužės 23 dieną. Pasiūlymams arba pritarta, arba pritarta iš dalies. Ir galutinė komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Jaunimo reikalų ir sporto komisijos pirmininką K. Smirnovą pateikti komisijos išvadą.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gegužės 9 dieną komisija svarstė Jaunimo politikos pagrindų įstatymą. Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, yra gauta Seimo narių pasiūlymų. Ar, Robertai Šarknickai, norite dalyvauti diskusijoje? Jūs išsibraukėte. Taip ir pastebėjau.
Aptarsime pasiūlymus. Yra gautas Seimo narių V. Ąžuolo ir kolegos A. Palionio pasiūlymas. Kuris kolega pristatys? V. Ąžuolas. Minutėlę, tuoj įjungsime.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mūsų pasiūlymo esmė iškilo susitinkant su jaunimu ir jaunimui dažnai išreiškiant nuogąstavimus, kad jaunimo centrai, jaunimo erdvės dažnai būna veikiančios ne visus metus, pusę metų dėl trūkstamo finansavimo ir kitų peripetijų. Pasiūlymo esmė ir buvo įrašyti, kad kiekviename rajone turėtų veikti arba jaunimo erdvė, arba jaunimo centras, visus metus nenutrūkstama veikla.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, ar būtų 10 palaikančių Seimo narių? Akivaizdžiai matau, yra. Ir komitetas paskelbs savo sprendimą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies ir patikslino…
PIRMININKĖ. Čia 2 straipsnis, kur komitetas pritarė. Pasiūlymas dėl 2 straipsnio.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip, pasiūlymas buvo papildyti sąvoką. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu, ar norite kalbėti dėl pasiūlymo? Norinčių kalbėti nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dar buvo gautas Seimo narių V. Ąžuolo, A. Palionio, R. Miliūtės pasiūlymas, tas, apie kurį pradėjote sakyti – pritarta iš dalies. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Atsiprašau, čia vietomis apsikeitę yra ar kaip?
PIRMININKĖ. Antrasis jūsų pasiūlymas dėl 6 straipsnio.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš šitą jau pristačiau. Gal reikėtų (…) pristatyti? Turbūt kito projekto esmė buvo ugdyti jaunimo darbo įgūdžius. Taip pat buvo labai svarbus dalykas, nes daugelyje Europos Sąjungos šalių šis dalykas yra, tai asistento diena, visi tokie dalykai, kai jaunimas turi galimybę kartu būti darbo vietoje, susipažinti su veikla. Tai ugdytų jų darbo patirtį.
PIRMININKĖ. Čia mes kalbėjome apie ankstesnįjį ir jūsų dabartinį. Akcentai buvo, kad ne mažiau kaip vienas atviras jaunimo centras ar atvira jaunimo erdvė. Komitetas pritarė iš dalies ir prašau komiteto argumentų.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies ir šiek tiek patikslino pasiūlymą įrašydamas, kad tie atviri jaunimo centrai ir jaunimo erdvės veikia socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka tam, kad būtų galima užtikrinti jų ir jų veiklos efektyvesnę kontrolę, kad būtų tam tikras vienodumas visose savivaldybėse, kad jie veiktų, pavyzdžiui, po darbo, po pamokų ir panašiai. Tiesiog patikslinta ir papildyta.
PIRMININKĖ. Ar iniciatorius V. Ąžuolas, A. Palionis, R. Miliūtė sutinka, kad pritarta iš dalies? Sutinka. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, galime pritarti pasiūlymui? Galime. Dėkoju pranešėjai gerbiamajai komiteto narei.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
12.28 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1924(2) (svarstymas)
Mūsų darbotvarkės 1-18 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1924(2). Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją V. Kravčionok. Svarstymas. Pateikite komiteto išvadą ir po to aptarsime gautus pasiūlymus.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1924 ir priėmė sprendimą pritarti komiteto išvadai ir patobulintam įstatymo projektui.
Balsavimo rezultatai: 4 – už, prieš nebuvo ir 2 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Bendroji diskusija. Kviečiu A. Strelčiūną į tribūną, o po to aptarsime pasiūlymus.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, šis įstatymo projektas buvo seniai lauktas. Jame yra numatomi kai kurie esminiai pakeitimai, tai yra apibrėžta savivaldybių tarybos opozicijos sąvoka, balsų skaičiavimo tvarka, kas atitiktų kaip ir Seime. Kadangi dažnai keliami tie klausimai, labai džiugu, kad vis dėlto aiškiau yra išaiškinta, kaip yra skiriami Antikorupcijos, Etikos ir Kontrolės komitetų pirmininkai, kad tas pasiūlymas galėtų būti iš opozicijos ir teikiamas tris kartus. Dėl mero pavadavimo ir – ypač svarbu – dėl pačių seniūnų skyrimo: kad dabar negalėtų administracija atidėlioti paties seniūno skyrimo, numatomas terminas – skelbimas būtinai turi būti ne vėliau kaip per šešis mėnesius, ir seniūno skyrimo tvarkoje dalyvauja seniūnaičių išplėstinė sueiga. Prašau pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų išsakytą nuomonę. Vėlgi kviečiu komiteto pranešėją V. Kravčionok. Mes aptarsime gautus Seimo narių pasiūlymus.
Dėl 3 straipsnio yra gautas Seimo narės G. Skaistės pasiūlymas. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jeigu kalbame apie pasiūlymą dėl 13 straipsnio 10 dalies – balsavimo dėl tarybos nario nusišalinimo, tai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Taip, bet jūs vis tiek turite jį pristatyti, kad Seimas išgirstų, ką jūs siūlėte.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano siūlymas. Kadangi balsavimai vyksta dėl nusišalinimo, tarybos narių nusišalinimo priėmimo arba nepriėmimo, taryba, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytais kriterijais, gali tą nusišalinimą priimti arba nepriimti. Tokių nusišalinimų per metus būna per 800 visose savivaldybėse. Tai tiesiog siūloma reglamentuoti, kaip vyksta balsavimas dėl nusišalinimo priėmimo arba nepriėmimo, kad jisai vyksta prieš svarstant klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Kadangi būdavo visokių, įvairiausių situacijų, kai tarybos nariai būdavo grąžinami į salę, kai balsavimo rezultatai ne visai tinkami, tiesiog tam, kad būtų daugiau aiškumo ir nuoseklumo, siūloma, kad balsavimas dėl nusišalinimo priėmimo ar nepriėmimo vyktų prieš klausimų svarstymą.
PIRMININKĖ. Ar yra dešimt Seimo narių? Aš manau, kad dėl visų pasiūlymų tikrai bus dešimt Seimo narių, ir kad netrukdytume Seimo laiko, galime bendru sutarimu sutarti ir leisti pateikti visus pasiūlymus, ir visus svarstyti. Sutariame? Dėkoju.
Komiteto nuomonė?
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarti. Ar E. Pupinis nori kalbėti, nes nuomonės prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti G. Skaistės pirmajam pasiūlymui.
Yra gautas dar vienas G. Skaistės pasiūlymas dėl 3 straipsnio 13 dalies, ją siūloma išdėstyti kitaip. G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Siūloma, kad savivaldybės tarnybos posėdžiai būtų ne tik protokoluojami, bet taip pat daromas vaizdo arba garso įrašas. Egzistuojančiame įstatyme yra tam tikras nenuoseklumas, kadangi šiandien savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai, t. y. žemesnės grandies, posėdžių garso įrašas yra daromas, laikomas skaitmeninėse laikmenose, ir tai reglamentuos šitas įstatymas, tuo tarpu savivaldybės tarybos posėdžiai yra tiesiog protokoluojami, o garso ar vaizdo įrašas yra neprivalomas. Kad būtų tam tikras nuoseklumas, siūloma, kad savivaldybės tarybos posėdžiai taip pat būtų įrašomi ir būtų daromas vaizdo arba garso įrašas. Tikrai visos savivaldybės šiandien turi galimybę įrašyti tuos posėdžius, garso įrašas komitetuose privalomai daromas, nesuprantu, kodėl jis neturėtų būti daromas ir savivaldybės tarybos posėdžiuose, kad būtų daugiau aiškumo ir skaidrumo ir nekiltų klausimų rašant protokolus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, labai prašau truputį daugiau tylos salėje. Mes galėsime išgirsti vieni kitus labiau. Dabar komiteto nuomonė.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes siūlomas nustatyti reikalavimas daryti savivaldybės tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašus galimai pareikalautų papildomų išlaidų, be to, ne visose savivaldybėse galėtų būti techninių galimybių. Ir gali būti tokių atvejų, kad įranga gali būti įmontuota, bet dėl techninių kliūčių jinai gali neveikti. Ne visada galės įrašyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už G. Skaistės pasiūlymą nori kalbėti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nematau problemos, tikrai nėra didelės sumos. Šiuo metu iš tikrųjų daug kur savivaldybėse jau yra transliuojamos laidos, ir demokratija visada kainuoja, bet piliečiai turi žinoti, gali žinoti ir privalo domėtis vietos savivaldos valdžios veiksmais ir apskritai, kas vyksta tarybose, ką kalba politikai. Manau, kad įrašas ir galimybė pažiūrėti jį ar kartoti svarbu ne tik todėl, kad nebūtų kai kada klastojami faktai, bet ir todėl, kad žmonės galėtų ir privalėtų domėtis politika. Aš pritariu tokiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, susimylėkite, neleiskite taip skriausti merų, kurie nori protokolą pataisyti ir padaryti taip, kaip jam atrodo geriau. Neleiskite skriausti tų merų, kurie nori į protokolą įrašyti tai, kas nebuvo posėdyje. Aš tai mačiau Vilniaus taryboje, turi merai turėti teisę, ar ne?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Kęstuti, mes supratome jūsų šmaikštavimą, tačiau manome, kad jūs turėjote teisę tokią nuomonę ir taip išsakyti.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl G. Skaistės pasiūlymo, kad savivaldybių tarybų posėdžiuose būtų daromas garso ir vaizdo įrašas. (Šurmulys salėje) Labai didžiulis triukšmas plenarinių posėdžių salėje, mielieji kolegos! Balsuojame už G. Skaistės pasiūlymą.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 49, prieš – 13, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
4 straipsnis. G. Skaistės pasiūlymas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pasiūlyme buvo kalbama apie Kontrolės komiteto pirmininko skyrimą. Siūlymas buvo, kad ne taip, kaip komitetas iš pradžių siūlė, kad meras galėtų teikti kandidatūrą du kartus, kadangi tuomet būtų galima atsirinkinėti opozicijos patogius kandidatus, bet buvo siūloma, kad turėtų du mėnesius kandidatui patvirtinti, ir, nepatvirtinus to kandidato, automatiškai opozicijos pasiūlytas kandidatas taptų Kontrolės komiteto pirmininku. Komitetas paredagavo pasiūlymą ir iš esmės mano idėja yra atspindėta komiteto pasiūlyme.
PIRMININKĖ. Komitetas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Buvo pasiūlytas bendras… rastas bendras sprendimas, pasiūlytas kitas variantas, kad taryba negali atmesti pasiūlyto kandidato, jei jis atitinka nustatytus reikalavimus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tuoj po šito, kai mes priimsime sprendimą. Ar G. Skaistė sutinka su komiteto nuomone pritarti iš dalies?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar K. Masiulio replika. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, ką tik gavau SMS iš mero, kuris teistas už gerus darbus, prašė jums padėkoti, jūs tikrai apgynėte merų teisę falsifikuoti protokolus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ką gi, Kęstuti, lauksime geresnių laikų, kai Seimas norės, kad garso įrašai būtų vieši ir mes nieko neslėptume. V. Simulikas, replika.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Mielieji kolegos, nejuokaukite, per visus tarybos posėdžius yra daromi įrašai. Jeigu turite kantrybės, pažiūrėkite. (Balsai salėje) Ne vaizdo įrašai, normalūs įrašai. O tarybos, kurios turi pinigų, gali transliuoti privačių kanalų sąskaita. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Jau priėmėme sprendimą ir mes toliau svarstome kitą G. Skaistės pasiūlymą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kitas pasiūlymas kalba apie Kontrolės komiteto veiklos programą, kadangi be jos komitetas negali vykdyti savo veiklos. Kai kuriose savivaldybėse pastebėta, kad piktybiškai vengiama ją tvirtinti. Septynios savivaldybės gegužės mėnesį buvo, kur dar nebuvo patvirtinta Kontrolės komiteto programa. Tam, kad būtų palengvintas darbas, buvo siūlymas, kad Kontrolės komitetas pateikia savo programos projektą. Jeigu per du mėnesius savivaldybės taryba nepasiūlo kitokių pasiūlymų ir nepatvirtina, tai tiesiog įsigalioja ta Kontrolės komiteto programa, kurią pasiūlė Kontrolės komitetas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė tam tikrą pataisymą dėl mano pasiūlymo, aš manau, kad iš esmės idėja yra atspindėta, ir aš pritariu komiteto redakcijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas, kaip ir sakėte…
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė iš dalies, nustatoma prievolė ir terminai tarybai patvirtinti kontrolės komiteto veiklos programą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl šio straipsnio pateiktiems prieš tai ir dabartiniam ką tik minėtam G. Skaistės pasiūlymui, kuriems komitetas pritarė iš dalies, galime pritarti? Galime pritarti.
5 straipsnis. Dėl jo taip pat yra gautas Seimo narės G. Skaistės pasiūlymas, tačiau jis analogiškas teiktam dėl 4 straipsnio, todėl svarstyti atskirai ir nebereikia, jam pritarta iš dalies. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Dėkoju pranešėjai.
Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – G. Skaistė. Prašom, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties norėčiau padėkoti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kad nors ne visoms mano pataisoms buvo pritarta, bet turbūt atsižvelgta į esminę pastabą, kurią mes išsakėme ir praeito posėdžio metu, kad nebūtų galima rūšiuoti opozicijos atstovų. Dabar priimtas variantas, kad jei kandidatas į Kontrolės komiteto pirmininkus atitinka visus nustatytus kriterijus, tai, kaip ir tvirtinant Seime partijų atstovus į Vyriausiąją rinkimų komisiją, tiesiog valdantieji negali atmesti Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros, teiktos daugumos opozicijos atstovų, jeigu jis atitinka nustatytus kriterijus, t. y. nėra šiurkščiai pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų įstatymo. Tiesiog noriu padėkoti ir pakviesti pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, manau, kad turime savivaldai palikti laisvas rankas. Priimant daugelį projekte išvardintų sprendimų, siūlau labiau pasitikėti savivaldybių sprendimais, o jei yra reikalas, remtis teismų praktika nagrinėjant ginčus. Nustatę labai konkrečius savivaldybės tarybos mero ir mero pavaduotojo ar pavaduotojų įgaliojimus, susijusius su biudžetinių įstaigų vadovų priėmimu į pareigas, ir panašius klausimus, mes darysime įtaką savivaldybių tarybų spendimams, ne visada įvertindami ir vis daugiau reglamentuodami savivaldybių tarybų apsisprendimo teisę. Daugeliu atvejų taip tik ribosime realų savivaldos vystymąsi.
Vis dėlto linkėčiau palikti tai savivaldybių tarybų apsisprendimui ir natūraliai evoliucijai ir savieigai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų dėmesio. (Balsai salėje) Replikos išsakytos, nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo. Svarstymo stadija.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 53, prieš – 16, susilaikė 37. Lygu. Reikia perbalsuoti. Kolegos, prašau, labai atsakingai visus kviečiame balsuoti.
Prieš balsavimą dar dėl vedimo tvarkos – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aišku, gerbiama pirmininke, jūs visiškai teisi, kai yra lygu, reikia būtinai perbalsuoti. Bet čia aš tiesiog norėjau repliką po balsavimo.
Mane suglumino kolegos pasakymas – palikime viską savieigai. Svarstome Vietos savivaldos įstatymą. Siūlomi tikrai geri pakeitimai. Ką tik kolega V. Simulikas pasakė, kad realiai visose savivaldybių tarybose daromas garso įrašas. Vadinasi, pasiklausykime, XXI amžiuje mes nesuprantame, kad tai yra jau kasdienybė. Bet ne, įstatyme to nereikia. Todėl balsuoja kai kurie kolegos prieš. Galų gale aš taip suprantu – valdančiosios frakcijos nusprendė palikti savieigai. Tai gal išvis pripažinkime Savivaldos įstatymą netekusiu galios, nes jis nereikalingas. Tegul viskas eina tradicijų ir savieigos pagrindu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos, daugiau gal… Dabar, pirma, balsuokime. Kadangi balsai pasiskirstė po lygiai, balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo po svarstymo. Prašome balsuoti, kas pritariate.
Gerbiami kolegos, žinot, jūsų visi tie rodymai ir gestai tikrai nesukelia didelio pasitenkinimo mus stebintiems žmonėms, todėl prašau kiekvienam vadovautis savo nuomone.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 107: už – 53, prieš – 21, susilaikė 35. Įstatymo projektui nepritarta.
Dabar mes turėsime apsispręsti, ar grąžinti tobulinti komitetui, ar grąžinti tobulinti iniciatoriui, ar atmesti. Kolegos, gal pirmiausia, ar grąžiname tobulinti? (Balsai salėje) Nekeičiame komiteto. Čia šiuo atveju prisiminkime Statutą, o Statute rašoma labai paprastai, kad reikia „grąžinti projektą pagrindiniam komitetui“, vadinasi, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Ar galime pritarti, kad grąžintume komitetui? Galime pritarti. (Balsai salėje) Ne. Antras pasiūlymas – grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės. Ir trečias pasiūlymas – atmesti. Visi supratote, kas parašyta Statute.
P. Urbšys nori mums patarti.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (MSNG). Šito įstatymo iniciatorius yra komitetas. Komitetas inicijavo šitą įstatymo projektą?
PIRMININKĖ. Ne, šitą įstatymo projektą inicijavo G. Kindurys. Komitetas į jį svarstymo metu įrašė savo redakciją, bet iniciatorius šio projekto yra Seimo narys G. Kindurys ir dar 30 Seimo narių.
Gerbiamieji kolegos, ar grąžiname?.. (Balsai salėje) Yra bendra nuomonė, balsuojame. Nėra bendros nuomonės, alternatyvus balsavimas. Kad grąžintume projektą pagrindiniam komitetui, spaudžiate mygtuką „už“, kad grąžintume iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės… Gerai. Bus paprasčiau. Pirma balsuojame už tai, kad išvis grąžintume tobulinti arba atmestume. Kas už tai, kad grąžintume tobulinti, o po to aptarsime, kas tobulina, jeigu tobulina. Grąžiname tobulinti – mygtukas „už“, atmetame – mygtukas „prieš“.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 87, prieš – 23. Grąžiname tobulinti.
Antras balsavimas. Priimsime sprendimą, ar grąžiname tobulinti pagrindiniam komitetui – tai būtų mygtukas „už“, ar grąžiname iniciatoriams iš esmės tobulinti – mygtukas „prieš“. Prašom balsuoti. Jeigu komitetas – „už“, jeigu iniciatoriai – „prieš“.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 109 Seimo nariai: už – 67, prieš – 42. Nutarta grąžinti pagrindiniam komitetui.
P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai labai įdomu stebėti tam tikrą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos politinę genezę. Tos politinės jėgos, kuri atėjo tam, kad padarytų atvirą, skaidrią politiką, kartu padarytų atvirą savivaldybę, mes matome refleksą lygiai tokį patį – lyg įsivaizduotų, kad iš 60 savivaldybių jų dauguma yra 59-iose, atimama bet kokia galimybė tam tikro politinio kompromiso, tam tikros pusiausvyros savivaldoje tarp valdančiųjų ir nevaldančiųjų.
Esmė yra ta: jūs dabar funkcionuojate kaip valdžios partija, bet nė vienos valdžios partijos nebuvo… negyveno su saule. Jums iš esmės buvo galimybė žmonėms sukurti kitokią politiką, bet savo tokia refleksija jūs laidojate šitas viltis.
PIRMININKĖ. N. Puteikis – replika po balsavimo.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, kurie atmetėte šiuos demokratijos stiprinimo pasiūlymus. Jūs juk vis tiek vieną dieną turbūt būsite savivaldybės tarybos nariais ir greičiausiai būsite mažuma. Kai nueisite į komitetą ir paprašysite parodyti, kaip kas balsavo, jums duos arba garso įrašą, iš kurio neaišku, kaip kas balsavo, protokolą, kur neaišku, kaip kas balsavo, arba pasakys, kad jokie audio- videoįrašai nebesaugomi, nes praėjo mėnuo. Taigi, pagalvokite, jūs vis tiek anksčiau ar vėliau dirbsite opozicijoje. Jūs verksite prisiminę šitą dieną, kad jūs nepritarėte puikiems pasiūlymas.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius – replika po balsavimo.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėjau kolegai P. Urbšiui. Jūs ėjote į Panevėžio miesto savivaldybės rinkimus su labai skaidriais šūkiais, laimėjote rinkimus ir dabar iš tos savivaldybės sklinda labai negražūs kvapai. Todėl jums apie skaidrumą geriausiu atveju reikėtų tik patylėti, o ne moralizuoti valstiečius.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, išties nereikėjo minėti pavardžių. Bet P. Urbšiui suteiksiu žodį.
P. URBŠYS (MSNG). Tada ir informuoju gerbiamąjį Seimo narį, kad būtent dėl šito kvapo aš ir pasakiau, kad taip neturi būti. Jeigu kas, aš pasiruošęs asmeniškai prisiimti politinę atsakomybę ir dalyvauti savivaldos rinkimuose, bet dabartinis meras, atėjęs su sąrašu „Povilas Urbšys už sąrašą „Kartu“, nuo manęs atsiriboja ir bando vienaip ar kitaip dainuoti tas pačias daineles, kurias savivaldoje dainuoja R. Juknevičienė. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. (Šurmulys salėje)
12.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIIIP-2016 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIIIP-2016. Prašome pateikti V. Simuliką.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mieli kolegos, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalimi, valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad kitos netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.
Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Valstybės pripažinimą suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai gali kreiptis po dešimties metų. Pripažinimo klausimą Seimas sprendžia gavęs Teisingumo ministerijos išvadą. Gavęs Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ prašymą Seimo Žmogaus teisių komitetas kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl išvados, dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Pagal Teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 25 d. pateiktą išvadą dėl šios religinės bendrijos pripažinimo, patvirtinta, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka įstatymo keliamus reikalavimus.
Projekto tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl valstybės pripažinimo bažnyčioms ir religinėms organizacijoms bei Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatytus religinių bendrijų teisinius santykius ir teises. Projektu siekiama palaikyti religinės bendrijos dvasinį, kultūrinį, socialinį palikimą, suteikti platesnes galimybes šiai religinei bendruomenei toliau puoselėti lietuviškas tradicijas, dalyvauti dialoge tarp religinių bendrijų ir bendruomenių, skatinti Lietuvos žmones pažinti savo šaknis, puoselėti senąjį kultūrinį palikimą, didinti pasaulio bendruomenės dėmesį lietuvių tautos tapatumui, mitologijai, folklorui.
Mieli kolegos, noriu pabrėžti, kad jūs visus dokumentus esate gavę. Dabar, kadangi klausimų visą laiką yra daug, įvairių, jeigu valstybė, tai yra jeigu Seimas pripažins Baltų religinę bendruomenę „Romuva“ ir valstybė suteiks statusą, tai, pirma, tos privilegijos, kurios numatytos devynioms, noriu pabrėžti, devynioms Lietuvoje tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms… Tos devynios bendrijos yra tokios: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų. Jos turi išskirtines teises pretenduoti į įvairius dalykus. Lietuva yra tolerantiška valstybė, yra valstybės pripažinimą suteikusi Lietuvos evangelikų babtistų bendruomenių sąjungai, Septintosios dienos adventistų bažnyčiai, Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai ir Lietuvos naujajai apaštalų bažnyčiai šitas Seimas, šitos kadencijos, suteikė atitinkamą statusą.
Dabar kyla klausimas ir žurnalistams, manau, ir kolegoms, kurie gal neskaitė dokumentų, kuo išsiskirs ir kas atsitiks, jeigu mes pripažinsime šitą bendruomenę? Tai yra keturi fragmentai. Noriu pabrėžti, pirma, jeigu mes… O aš manau, mes turėtume padaryti, nes yra dar viena konstitucinė nuostata, kurią palikau pabaigai. Pirma. Valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonų nustatyta tvarka sudaromos santuokos sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip ir santuokos, sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje. Tai pirmas pliusas įteisintos bendruomenės, oficialiai pripažintos.
Antra. Valstybės pripažintos religinės bendrijos turi teisę mokyti tikybos valstybės ir savivaldybių mokyklose, jų religinės apeigos (…) mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos, gali būti atliekamos valstybės ir savivaldybių mokyklose.
PIRMININKĖ. Kolega, labai atsiprašau, gal jūs sutiktumėte atakyti į klausimus, nes atsakydamas jūs tai ir akcentuosite.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKĖ. Nes tuoj turi prasidėti Vyriausybės valanda.
V. SIMULIK (LVŽSF). Manau, jeigu aš būčiau išdėstęs, kolegoms klausimai būtų išnykę.
PIRMININKĖ. Na, bet norinčių klausti yra daug.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dar vieną teiginį pasakysiu, gerbiama pirmininke, jeigu galima. Konstitucijos 26 straipsnis: „Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją ar tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.“ Čia yra Konstitucija, kurios mes laikomės, ir yra Europos Žmogaus Teisių chartijos vienas iš principų. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, Seimo narys pateikė įstatymo projektą, laikas atakyti į klausimus. Sutarkime, ar mes vėliname Vyriausybės valandą 10 minučių ir dabar leidžiame atsakyti į klausimus? (Balsai salėje) Vėliname 10 minučių, kol atsakys?
Dėl vedimo tvarkos.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, kadangi klausimas nepaprastai svarbus ir aktualus, dabar, aš galvoju, kad nereikėtų daryti pasirinkimo tarp Vyriausybės valandos ir šio klausimo svarstymo, siūlyčiau padaryti pertrauką iki kito posėdžio arba iki kitos dienos posėdžio. (Balsai salėje) Iki popietinio.
PIRMININKĖ. Jeigu mes sutartume, jeigu jūs norite Vyriausybės valandą pradėti 13 valandą, kaip numatyta ir kaip patvirtinta darbotvarkėje, atsakymai į klausimus ir jūsų užsirašymo eilė… Trečią valandą pradedame nuo atsakymų į klausimus.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Tinka.
PIRMININKĖ. Sutarėme.
V. SIMULIK (LVŽSF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamuosius ministrus prašome užimti kėdes ir po 30 sekundžių pradėsime Vyriausybės valandą.
Dėl minėto Seimo nutarimo, kaip ir minėjau, akcentuoju dar kartą, atsakymai į klausimus 15 valandą vakariniame posėdyje.
12.59 val.
Vyriausybės valanda
Pradedame Vyriausybės valandą. Tikiuosi, kiti ministrai dar ateina. Pirmasis nori klausti ir suteikiame žodį G. Landsbergiui. Ruošiasi S. Gentvilas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, teko man susidurti su tokia jūsų pozicija, kad kartais jautriai reaguojate į kai kurias pastabas ar klausimus. Tikiuosi, kad kaip bręstantis politikas išmoksite ne taip jautriai priimti įvairius paklausimus, ypač iš opozicijos. Taigi mano klausimas. Gerbiamas premjere, ar tiesa, kad būdamas vidaus reikalų ministru siekėte, o vėliau ir dalyvavote viešai neskelbtame susitikime su Vilniaus meru, o susitikimo metu kalbėjote apie „Lietuvos energijos“ vystomo elektrinės Vilniuje projekto stabdymą? Ar nemanote, kad viršijote savo, kaip vidaus reikalų ministro, įgaliojimus ir ar apie savo veiksmus buvote informavęs tuometinį premjerą A. Butkevičių?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą kitam bręstančiam politikui. Tikrai nereaguoju jautriai į paklausimus, reaguoju jautriai, kaip jautrus žmogus, į pasakymus, kurie prasilenkia su etika arba skleidžiama netiesa. Tai abudu mes subręsime kaip jauni politikai.
O atsakymas – tikrai ne, tai yra netiesa. Sunku man, be to, ir prisiminti pokalbius su Vilniaus meru, bet tai nebuvo Vidaus reikalų ministerijos kompetencija ir tokių susitikimų metu tie klausimai negalėjo būti svarstomi.
PIRMININKĖ. Ačiū, premjere. Ruošiasi, pasitaisau, kalba, klausia E. Gentvilas, o ruošiasi J. Olekas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, maždaug pusantrų metų einate Ministro Pirmininko pareigas, vadovaujate, ir visai neblogai vadovaujate Vyriausybei. Vienas iš esminių jūsų darbų – mokesčių permainos, mokesčių reformos. Norėdami priimti mokestines reformas, kad jos taptų biudžeto dalimi, mes turime laiko iki šių metų birželio 30 dienos. Tačiau Seimui didžiulis mokestinių įstatymų paketas bus pateiktas tik birželio 5 dieną. Taigi Seimui jūs paliekate tik 25 dienas. Kodėl jūs planavote tokį laiko grafiką, kuris baigsis rankų laužymu Seimo nariams, prašoma priimti geresnius ar blogesnius tarpusavyje derančius ar nederančius mokestinius įstatymus, patys sau pasilikę pusantrų metų, Seimui jūs palikote 25 dienas. Kas čia per taktika ir pagarba Seimui?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Eugenijau, už pasakytą gerą žodį, tikrai svarbu, kai nuskamba iš opozicijos. Dabar tikrai pusantrų metų to nebuvo, mes tas diskusijas, realių sprendimų paieškas pradėjome šių metų pradžioje. Tikrai nebuvo lengvas procesas, jis gana ilgai užtruko, bet manau, kad yra daug išdiskutuota kalbant ir su socialiniais partneriais, suinteresuotomis visuomenės grupėmis, taip pat ir valdančiosioms frakcijoms buvo pristatyta, ir ne viena diskusija buvo. Net 25 dienos tam yra. Iš tiesų manau, kad galima produktyviai padirbėjus suspėti. Tikrai rankų mes nelaužysime ir nesame tokių metodų šalininkai, nes yra ir ta kita alternatyva. Kaip jūs žinote, mokestiniai pakeitimai gali būti priimami kartu su biudžetu. Bet tai nebūtų gerai. Ten, kur yra diskusijos aštriausios, kur gali būti ir čia, tie sprendimai irgi gali būti priimti nebūtinai šioje sesijoje.
O kalbant apie pagrindinį mokesčių paketą, manau, kad daugiau ar mažiau mes čia (bent jau tarp valdančiųjų) išsiskyrimo kardinalaus neturime, aš tikrai tikiuosi apie tai diskutuoti ir su jūsų frakcija, ir galime mes tikrai suspėti. Būtų labai gražu pusę metų turėti pasirengti. Bet tikrai tai nėra, manau, ta situacija, kad reikėtų laužyti rankas ir žūtbūt tokiu metodu priimti. Jeigu nusiteikimas bus, tikrai galima, jeigu bus kitoks, vadinasi, bus kitoks sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Ruošiasi K. Bartkevičius.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas premjere, galėčiau sveikinti, jeigu būtų Vyriausybė, dabar matau tik likučius – nė pusės Vyriausybės neturite. Ar čia toks bėgimas iš skęstančio laivo kai kurių, ar kitos priežastys, apie kurias mes nežinome? Mano klausimas būtų ir dėl mokestinės reformos, ir dėl dabar surenkamo mokesčio.
Dėl to, kas yra pasiūlyta, mes matome ekspertų išvadas, kad labiausiai išloš didžiausius atlyginimus turintys žmonės, nes, sumažėjus dviem procentiniais punktais atskaitymams, būtent jiems lieka didžiausia dalis. Du procentiniai punktai nuo 5 tūkst. yra žymiai daugiau, negu du procentiniai punktai nuo 400.
Antras mano klausimas – dėl mokesčių surinkimo. Dabar artėja penkių mėnesių pabaiga, kaip yra renkami, ir ar galima tikėtis, kaip buvo žadėta praeitų metų pabaigoje, ką nors iš to gero surinkimo paskirti ir jauniems gydytojams, kurie buvo palikti nuošaly metų pradžioje? Ačiū už atsakymą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai laivas neskęsta, jis sklandžiai plaukia. Tiesiog vienas ministras atostogauja, šeši ministrai yra tarptautiniuose renginiuose užsienyje arba čia mes turime labai svarbų renginį šiuo metu. Tokia situacija objektyvi. Ministrai žino, kad tiktai užsienio komandiruotė ir tarptautinis renginys gali atleisti nuo buvimo čia arba, aišku, atostogos. Turiu nuraminti – yra šeši, bet labai svarbūs ir labai stiprūs ministrai.
Dabar dėl jūsų paminėtų 2 %. Galbūt dar tikrai nebuvo galimybės detaliau susipažinti. Kai mes kalbame apie tą mokestinę reformą, šituos 2 % reikėtų atskirti. Pirmiausia mes kalbame apie darbdavio ir darbuotojo mokestinės dalies sujungimą, NPD bazės išplėtimą. Tai paliestų iki 2,5 VDU gaunančius asmenis, tai tikrai nėra tie didžiausi atlyginimai, bent jau mano galva, viduriniąją klasę.
Kalbant apie 2 % „Sodros“ tarifo mažinimą, tai yra susiję daugiau su pensijų reforma, kad tikrai skatintų žmones dalyvauti tvarkant savo ateitį – pensijų kaupime, nemažinant jų pajamų, kviesti žmones dalyvauti. Ir tais atvejais, kada dirbantysis atsisakys dalyvauti pensijų kaupime, tuos 2 % turės kaip dar pliusą prie atlyginimo. Tas, kas dalyvauja, jis nieko nei išloš, nei praras. Tas, kas nori į šitą sistemą ateiti, vėlgi nieko nepraloš, nes tuos 2 % panaudos, nemažės jam atlyginimas. O tie, kurie apsispręs kitaip, jie turės tuos 2 %. Tai palies turbūt ne didžiausias pajamas uždirbančius, nes jie dalyvauja kaupime, o palies mažiausias pajamas gaunančius, kuriems galbūt tie 2 % yra svarbūs, kurie gyvena šia diena ir galbūt mažiau galvoja apie ateitį.
Surinkimas. Turiu paskutinius duomenis, galiu pasakyti bendrą skaičių. Iš tikrųjų yra renkama daugiau, bet jūs tai puikiai suprantate, yra Fiskalinės drausmės įstatymo apribojimas ir, jeigu bus tokia valia – biudžeto peržiūra šiais metais, mes galėsime galvoti apie toje eilutėje išlaidų padidinimą sumažinus kitas išlaidas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Bartkevičius. Ruošiasi S. Tumėnas.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū gerbiamai pirmininkei. Aš užduosiu klausimą premjerui, nes aplinkos ministro nematau. Gerbiamas premjere, nuo šių metų sausio 1 dienos pradėjo veikti Vieninga gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema, vadinamoji GPAIS. Šiandien įmonės labai susiduria su problemomis dėl mokymo… kurias yra Aplinkos ministerija paskyrusi vienintele įmone. Kaip jūs manote, tai kainuoja?.. Apskaitos programa taip pat kainuoja, o pereinamasis laikotarpis baigiasi jau šių metų birželio 30 dieną. Ar nevertėtų peržiūrėti, gal mokymus galėtų atlikti būtent ta institucija, kuri prižiūri?
Antra. Ar nereikėtų pratęsti pereinamojo laikotarpio, nes įmonės susiduria su tam tikromis problemomis? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Iš tiesų ministras apie tai yra informavęs. Jeigu mes matysime ir bendraudami su socialiniais partneriais matome, kad… Yra ne vienas įstatymas, kur tas pereinamasis laikotarpis dėl objektyvių priežasčių buvo per trumpas, mes esame atviri svarstyti. Turėtų būti argumentai ir neturi būti tas kriterijus, kuris mūsų visuomenėje kartais yra įprastas – laukiama paskutinės dienos ir tada nespėjama. Ministras tikrai situaciją žino ir manau, kad galbūt kitos Vyriausybės valandos metu galės patikslinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi V. Kernagis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Noriu pasiteirauti užsienio reikalų ministro. Gerbiamas ministre, artėja Dainų šventė „Vardan tos“, į ją atvyks tūkstančiai pasaulio lietuvių. Jie yra sunerimę, ar jiems bus leista atvykti su vėliavomis, kurios ne visai atitinka Lietuvos heraldikos įstatymą. Jie turi tradicines vėliavas, kur, pavyzdžiui, yra Australijos elementų vėliavose ir Lietuvos vėliavos elementų. Ir kitų valstybių ta pati situacija. Ar jūs galite pažadėti, kad jie nebus baudžiami, jeigu jie dalyvaus Dainų šventėje su tomis vėliavomis, kuriose bus abiejų valstybių segmentų?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Toks gal keistas klausimas. Aš žinau, kad tose šventėse, kuriose dalyvauja mūsų tautiečiai, tai jaunimo žaidynės ir pasaulio spartakiados, kur dalyvauja klubai, įvairios bendruomenės, turi savo herbus, kuriuose yra lietuviškos simbolikos, kuriuose yra ir jų pačių šalies simbolikos. Jeigu nėra mūsų įstatymais draudžiamų ženklų, žinote, ką aš turiu omenyje, aš nesu dabar ekspertas šiuo atveju, aš taip tiesiog samprotauju, kas gi gali drausti?
Aš manau, kad čia visiškas… Gal klausimas ir suprantamas, gal žmonės kiek išsigandę. Mes įstatymais vadovaujamės ir tikrai, kas yra draudžiama, jūs žinote, o visa kita, simbolika yra labai sveikintina, mes tikrai džiaugiamės, kad jinai įvairi ir iš įvairių pasaulio kraštų atvažiuos žmonės su savo emblemomis, galbūt su savo vėliavomis tam tikra prasme. Labai kviečiame, laukiame visų!
PIRMININKĖ. V. Juozapaitis dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tiesiog patikslinti šitą klausimą, papildyti.
PIRMININKĖ. Patikslinti klausimą? Sutiksime ir leisime.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Situacija buvo labai rimta ir jinai reali. Žmonės iš Šveicarijos, atrodo, ir Australijos kreipėsi su prašymais į mūsų Heraldikos komisiją, kad patvirtintų tokių vėliavų pavyzdžius, ir jiems buvo atsakyta, kad ne. Todėl dabar formaliai tos vėliavos gali būti baudžiamos kaip neatitinkančios heraldikos taisyklių. Kad neįvyktų tokių nesusipratimų, matyt, kolega ir paprašė. Čia gal daugiau vidaus reikalų ministro būtų kompetencija.
PIRMININKĖ. Ačiū už patikslinimus.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Papildysiu atsakymą. Iš esmės, matyt, kad suprastume, nes baudimas gali būti už pareigos kelti, iškelti valstybinę vėliavą neįvykdymą naudojant Heraldikos komisijos neaprobuotas vėliavas. Jeigu žmonės savo reikmėms eina, Lietuvos–Australijos vėliavos junginys yra padarytas ar kitokia simbolika, kuri nėra draudžiama įstatymu, aš bent jau teorinio pagrindo tikrai nematau, dėl ko čia turėtų būti baudžiama. Jeigu oficialios institucijos naudotų tokias vėliavas ar per valstybines šventes, kai mums numatyta prievolė iškelti valstybės vėliavas, būtų keliamos neįteisintos, tada kokia nors diskusija dar galima. Čia tikrai nematau rizikos. Nemanyčiau, kad kyla kokia nors grėsmė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Kernagis. Ruošiasi S. Gentvilas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš norėjau premjero paklausti. Premjere, „15min“ perskaičiau straipsnį tokiu pavadinimu: „S. Skvernelio komandos dovana Rakauskams – milijonai iš mokesčių mokėtojų“. Ten yra parašyta, kad taikos sutartį parengė verslininkai ir ją pateikė jūsų padėjėjams ar patarėjams. Mano klausimas būtų toks: kokiais skaičiavimais rėmėsi taikos sutartyje numatytas kompensacijos dydis biokuro jėgainių projektus vysčiusiems verslininkams?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Norėčiau patikslinti jūsų informaciją, kurią jūs sakote. Sprendimus, kuriuos priėmė Energetikos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos, kaip dabar jau paaiškėjo galutiniu, neskundžiamu Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, padarė neteisėtai, atimdami leidimą vystyti energetiką ir atimdami viešajame aukcione, Kainų komisijos viešajame aukcione, skaidriai laimėtą vadinamąją skatinančią kvotą, kurią turi daugelis atsinaujinančios energetikos įmonių. Jų yra gana daug, per 1 tūkst. įmonių, tarp jų ir tas pats „Fortumas“, kuris dirba Klaipėdoje, tik gavęs be konkurso, be aukciono. Tai yra atkurta situacija teisminiu keliu, kur buvo neteisėtai ta kvota panaikinta. Tai yra fiksuotas remiamas elektros ir šilumos tarifas, kurį ta įmonė, jūsų minima, buvo laimėjusi aukcione. Jokių kompensacijų nėra numatyta.
Lygiagrečiai, be šitų teisminių procesų, buvo dar penki teisminiai procesai šalyje, tarp jų dvi civilinės bylos su dviem civiliniais ieškiniais po 16 mln. eurų. Yra du tarptautiniai arbitražai.
PIRMININKĖ. Ačiū, premjere. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi L. Balsys.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, norėčiau klausimą skirti gerbiamajam vidaus reikalų ministrui. Jums pavaldžiame Valstybės tarnybos departamente yra toks statistikos puslapis. Ten pirmą kartą bylojama, kad valstybės tarnautojų pareigybių skaičius jau viršijo 61 tūkst. pareigybių.
Norėčiau ta proga paklausti jūsų. Kaip įsivaizduojate sumažinti valstybės biurokratinį aparatą, nes matyti, kad funkcijų daugėja, tarnautojų vis daugiau reikia, tuo tarpu atlyginimus, bazinį atlyginimo dydį mes sugebėjome padidinti tik 2 %, kas yra mažiau negu mūsų esama infliacija 4 %, vadinasi, apmokėjimas yra vis mažėjantis? Kaip jūs įsivaizduojate, kokias reformas turėtume daryti, tuo labiau, turėdamas omeny, kad jūsų pasiūlytas Valstybės tarnybos įstatymo projektas yra giliai įstrigęs Seime ir be didelės projekcijos, kad jis įsigalios kitų metų sausio ar liepos mėnesį? Dėkoju.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Tikiuosi, jūsų spėjimas dėl giliai įstrigusio Valstybės tarnybos įstatymo nėra pagrįstas. Jis įstrigęs, bet juda, sakyčiau, gana sparčiai. Tikrai tikiu, kad jis įsigalios 2019 m. sausio 1 d. O šiaip, jau jeigu žiūrėtume statistiką, tai nėra tokios tendencijos, kad pareigybių skaičius didėja, nes štai prieš porą mėnesių Vyriausybė priėmė sprendimą sumažinti laisvų pareigybių skaičių, 600 laisvų pareigybių. Mes sėkmingai tą valstybės biurokratų aparatą karpome. Šiuo metu vyksta viešojo sektoriaus reforma, pertvarka, patvirtinta viešųjų paslaugų ir pačių viešojo sektoriaus įstaigų reforma, po kurios mes tikimės, kad pačių įstaigų ir funkcijų sumažės, ir nereikės tiek valstybės tarnautojų. O šiaip viso sektoriaus pertvarką turėtų vainikuoti Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimas. Ten būtų numatytos ir geresnės sąlygos įsidarbinti valstybės tarnyboje, gauti didesnį darbo užmokestį, turėti daugiau motyvacijos dirbti valstybės tarnyboje, nei yra šiuo metu reglamentuota įstatyme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Balsys. Ruošiasi J. Imbrasas.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas premjere, aš norėčiau grįžti prie kogeneracinių atliekų deginimo jėgainių Vilniuje ir Kaune. Jūsų viešoji retorika, pradedant rinkimais, per rinkimus, iš karto po rinkimų, paskui, jau tapus premjeru, ganėtinai skiriasi. Buvo neaišku suprasti, tai kokia gi vis dėlto jūsų tikroji nuomonė, nes per rinkimus jūs buvote ganėtinai prieš šias jėgaines, paskui sakėte, kad nieko negaliu padaryti, nes tokia buvusios Vyriausybės valia, ir palaikėte, davėte tiems projektams eigą. Tai kaip yra dabar? Dabar girdime, jūs kreipėtės į prokuratūrą, pradedate tą temą vėl kelti. Ar galėtumėte aiškiai, vienareikšmiškai suformuluoti, kokia premjero S. Skvernelio pozicija dėl Vilniaus ir Kauno kogeneracinių atliekų deginimo jėgainių? Už ar prieš?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs labai teisingai pasakėte, tai yra nuoseklu, tai nėra vien mano, o buvo visų Vilniuje kandidatuojančių Lietuvos valstiečių žaliųjų sąrašo narių stiprių abejonių dėl šių objektų, pirmiausia dėl jų ekonominio pagrįstumo, dėl atliekų tvarkymo modernumo. Jūs už mane geriau žinote, kad tai yra antra nuo galo technologija po sąvartynų. Toliau kilo daug klausimų, susijusių su saugumu ir žmonių sveikata. Rinkimų laikotarpiu „Lietuvos energijos“ iniciatyva rinkimų štabe buvo susitikimai su šios įmonės atstovais, kurie, matyt, ką nors įtikino, ko nors neįtikino. Atėję į Vyriausybę, mes radome priimtus sprendimus, jokios eigos duoti nereikėjo. Aš privalau elgtis atsakingai ir vadovautis ta informacija, kuri tuo metu buvo pateikta.
Kada pradėjo aiškėti kitokios aplinkybės, susijusios tiek su teisminiais procesais, tiek su šiukšlių galimu kiekiu, sprendimų padarymu ir kitomis aplinkybėmis, aš natūraliai, matydamas, kad procesai galimai yra neskaidrūs, pradėjau taip pat abejoti – jeigu vienoje vietoje yra neskaidru, tai kas gali paneigti galimybę, perfrazuojant garsią frazę, kad tikrai nebus pasielgta tokiu pat būdu ir nebus sumažinta arba išvengta aplinkosauginės funkcijos, susijusios su mūsų gyventojų Karoliniškėse, Pilaitėje, Lazdynuose sveikata? Tą visą informaciją, kurią gavau, atidaviau pagal kompetenciją tirti Generalinei prokuratūrai ir kitoms kompetentingoms institucijoms. Kai bus gauti atsakymai – galbūt aš klystu, galbūt informacija nepasitvirtins arba pasitvirtins? – tada reikės priimti ir sprendimus.
Dabar, matant visą eigą ir tas abejones, kurias sukėlė tam tikra gauta informacija ir dokumentai, tokio įsitikinimo nėra, pirma, kad tie statomi objektai yra ekonomiškai pagrįsti ir ar jie bus saugūs vilniečiams. Bus sprendimas, bus tada galutinė pozicija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Imbrasas. Ruošiasi V. Vingrienė.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkui, pirmininke. Kadangi susisiekimo ministro nėra, gerbiamas premjere, aš bandysiu jus patrukdyti. Praeitą Vyriausybės valandą aš klausiau dėl 55 pašto, esančio Antakalnyje, kuriame gyvena per 50 tūkst. vilniečių, uždarymo. Ministras negalėjo atsakyti, nebuvo pasirengęs arba nežinojo. Mane šiek tiek nustebino tas dalykas, bet čia tiek to. Bet susitikime su gyventojais Antakalnio pašto vadovės, tiesa, neprisistatė, aiškino, kad uždarymo tikslas yra gerinti gyventojų aptarnavimo, pašto aptarnavimo sąlygas. Paklausus klausimo, kokiu būdu to bus siekiama, tiesa, dar vienas motyvas, kad pašto patalpos per mažos, į pašto patalpas negali įvažiuoti mamos su vežimėliais, buvo atsakyta: pastatysime lauke prie gatvės paštomatą, kaip ir bankomatą, kad galėtumėte paimti laiškus ir mažas siuntas, o jei čia neužteks vietos, tai dar per gatvę nueisite į buvusį „Snoro“ kioskelį. Bet šalia to, paštui, kuris dabar užima patalpas pirmame aukšte …
PIRMININKĖ. Klauskite jau.
J. IMBRASAS (TTF). …priklausanti dar didesnė patalpų dalis išnuomota kanceliarinėms paslaugoms kažkokios įmonės. Tai gyventojai visiškai nesuprato šito aiškinimo. Mano prašymas būtų ir klausimas, premjere, ar pabandysite… ministrą, kad jis sugrįžtų prie šito klausimo, nes po mano paklausimo praeitą Vyriausybės valandą po trejų dienų gyventojai gavo pašto sprendimą, kad jis uždaromas. O ministras nežinojo. Gal paprašykite ministro, kad jis sugrįžtų prie to klausimo, nes antakalniečiai labai susirūpinę.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tenka apgailestauti, kad ministras neišgirdo jūsų pastabų.
Kalbant apie „Lietuvos paštą“, tai, matyt, jis turi keletą funkcijų, labai svarbių, bet viena iš funkcijų yra ir socialinė funkcija. Ne visi mūsų šalies gyventojai yra prisitaikę prie modernių technologijų ir gali tuo naudotis. Tą reikia suprasti. Valstybės įmonės, be efektyvumo ir pelno siekimo tam tikrose srityse, turi atlikti ir socialinę funkciją.
Ką jūs minėjote dėl pastatų, taip, mes matome ir kitas valstybės įstaigas, atsiprašau, valstybės įmones, kurios pastatus naudoja arba perduoda neaiškiais būdais verslui kam nors naudoti, nors jos galėtų būti panaudotos būtent arba valstybės įmonės veiklai, o jeigu mato, kad jos yra nereikalingos, turėtų būti parduotos aukcione. Bet daryti iš to kažkokį kitokį verslą tai nėra teisinga.
Dėl paties pašto. Birželio 1 dieną aš susitinku su pašto vadove ir tikrai pažadu, kad šis klausimas, taip pat ir Antakalnio, bus aptartas, ir tikiuosi, kad supras „Lietuvos pašto“ naujoji vadovybė, kad pašto misija yra gerokai platesnė, negu galbūt apibrėžia tas sausas įstatymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Vingrienė. Ruošiasi M. Majauskas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Kadangi aplinkos ministro nėra, galbūt užduosiu klausimą premjerui.
Čia kalbama apie kompensaciją už būstus iš grąžintinų namų iškeldintiems gyventojams. Tai liečia didmiesčius, daugiausia Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Dalis gyventojų gavo kompensaciją vadinamaisiais nuompinigiais, kuriais disponuoja savivaldybės, tai jie turėjo 90-čiai metų padengiant tą būsto nuomą. Dabar, šiuo metu kylant kainoms, ypač tai yra labai aktualu Kaunui, Vyriausybės nutarimu pakeistas koeficientas dėl savivaldybės būsto nuomos nustatymo nuo 1,2 iki 3,5 % ir tada ta suma labai stipriai sumažėja, jiems lieka tik mažam laikotarpiui. Juo labiau kad mes dabar po svarstymo pritarėme ir galimybei tuos būstus privatizuoti padengiant dalį likusia neišnaudota suma.
PIRMININKĖ. Laikas jau, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tai dabar tokiu atveju tikrai sumažėtų ta suma ir kokių priemonių imtųsi Vyriausybė? Ar galvojama dar didinti tą koeficientą, arba gal galėtume paieškoti kelių, kaip išspręsti šią problemą, nes tie gyventojai buvo kaip ir prievarta iškeldinti, nes tie būstai buvo grąžinti, ir jiems turėtų būti sudaryta tokia lengvatinė galimybė.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Paieškokime, kolege, kelių. Jeigu matote ir turite siūlymų, kaip tai būtų galima išspręsti, tai diskutuokime. Man ta tema yra nauja, tai nepasirengęs šiandien atsakyti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, aš norėčiau pratęsti Gabrieliaus klausimą, nes kažkaip nervingai reaguojate. Ar buvo susitikimas 2015 metų vasarą Vilniaus miesto savivaldybėje su Vilniaus meru R. Šimašiumi, ar nebuvo susitikimo, ar jūs neprisimenate to susitikimo? Nes yra valstybės tarnautojų liudijimas, kuriame jie sako, jog R. Šimašius po susitikimo su jumis informavo valstybės tarnautojus posėdyje, jog toks susitikimas vyko ir viena iš pokalbio temų buvo „Lietuvos energijos“ projektų stabdymas. Čia vienas klausimas.
Antras klausimas susijęs. (Balsai salėje) Jeigu galima, aš pabaigsiu, premjere. Antras klausimas susijęs. Jūs minėjote, kad yra nuodijantys gyventojus projektai ir korupciniai projektai. Dabar iškilo ekonominio pagrįstumo klausimas. Ar teisingai suprantu, kad jūs taip pat manote, jog tie projektai neatpigintų gyventojams šilumos ir elektros kainų? Ar jūs nežinote, ar jūs manote, kad atpigintų? Tai buvo ar nebuvo susitikimas, jūs neprisimenate?
PIRMININKĖ. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ir ekonominis pagrįstumas. Ar tai jūs įvertinote ekonominį pagrįstumą, ar jau pusantrų metų kaip premjeras ir dar nežinote – jie pagrįsti ar nepagrįsti?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Reikėtų tiesiog pasižiūrėti Vidaus reikalų ministerijos darbotvarkę, kuri buvo, ar buvo 2015 metų vasarą susitikimas, ar ne savivaldybėje. Tikėtina, kad, kiek aš prisimenu, dažniausiai meras ateidavo į ministeriją, bet neatmetu, ar buvo, ar nebuvo. Bet kad tokios tematikos klausimu diskusijos su meru dėl „Lietuvos energijos“ projektų, galiu pasakyti, nebuvo ir būti negalėjo.
Kitas momentas dėl ekonominio pagrįstumo. Tol, kol nebuvo kitokių abejonių ir pagal Vyriausybės galiojantį, šiek tiek keistą nutarimą (bet čia tokia mano nuomonė, pacituojant, kokie yra įpareigojimai suteikti valstybės tarnautojams), buvo priimtas nutarimas 2014 m. gegužės 28 d. Paskirta… Šitas projektas tapo valstybei svarbiu ekonominiu projektu su nurodymu visoms Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžioms institucijoms ir įstaigoms prioritetine tvarka nagrinėti dokumentus, susijusius su elektrinių projektų įgyvendinimu, ir užtikrinti su šiais projektais susijusių sprendimų priėmimą per įmanomai trumpiausią terminą ir panaši retorika. Vadinasi, tuometinė Vyriausybė, priimdama sprendimą, vertino ekonominį pagrįstumą. Dabar, kaip jau minėjau, yra iškilę įvairiausių abejonių, taip pat ir dėl ekonominio pagrįstumo vertinimo objektyvumo. Bus atsakymai. Klausimai iškilę, manau, kad į juos turi būti atsakyta. Bus atsakymas, bus tada ir mano atsakymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Armonaitė nebeklausia. Klausia A. Gelūnas. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas premjere, nėra švietimo ir mokslo ministrės, tai norėčiau jūsų paklausti apie mokytojų etatinio apmokėjimo reformą.
Ministerija teigia, kad ji aptarė šį klausimą su daugybe mokyklų, bet mus pasiekė žinios ir iš Vilniaus miesto mokyklų, ir iš dailės mokyklų, iš kai kurių regioninių, kad ne visiems ta reforma tikrai pagerintų padėtį. Ar negalvotumėte, kad tai šiek tiek skubota yra, kad jau labai nedaug liko laiko iki naujų mokslo metų pradžios ir nevertėtų taip skubėti? Iš tikrųjų ten yra gerų dalykų, bet yra tam tikrų svarbių neaptartų detalių, kurios tikrai pablogintų kai kurių mokyklų ir mokytojų padėtį. Kokia būtų jūsų nuomonė?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai manau, kad tai labai svarbus projektas, labai svarbus. Jis diskutuotas galbūt netgi, kaip jūs sakote, per ilgai. Šitose diskusijose ir darbo grupėse dalyvavo tiek Vyriausybės atstovai, tiek ir ministerija, Švietimo ir mokslo komitetas, sakykim, tas modelis yra retai taikomas, plius penkios profesinės sąjungos iš šešių, kurios vienija daugiau negu 50 tūkst. narių, kurios priėmė tikrai suderintą, subalansuotą bendrą sprendimą, kad būtų galima rugsėjo 1 dieną išspręsti ir mokytojų krūvio klausimus labai aiškiai nustatant, kas tai yra etatas, kaip už kokius darbus yra apmokama.
Kartu svarbiausia pakelti mokytojams atlyginimą. Bent jau man nežinoma nė viena galima situacija modeliuojant, kad kokiam nors mokytojui galėtų pablogėti sąlygos. Tokie sprendimai, kurie padaromi, supraskime, tikrai yra taikomi visai mokytojų bendruomenei. Pasakymas, kad vienai ar kitai mokyklai tai netinka… Supraskime, kad reforma apima absoliučią daugumą, kad tenkintų ir mokytojų, ir tėvų, ir, svariausia, vaikų interesus. Manau, kad vėlgi sprendimo nepriėmimas ir šiandien tikrai kelia tam tikrą įtampą.
Su mokyklų vadovais taip pat tas formatas buvo išdirbtas. Mokyklų vadovai pasirengę, ir tiems, kurie nori ir mato prasmę, manau, kad tai bus didelis žingsnis į priekį. Bet jeigu tokio sprendimo nepriimsime, rugsėjo 1 dieną liksime su tuo, ką mes turime, ir prarasime laiką. O dėl švietimo mes tikrai, aš suprantu temos jautrumą, ilgai ir galbūt per ilgai diskutuojame nepriimdami sprendimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi P. Valiūnas.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Norėčiau paklausti užsienio reikalų ministro ir vidaus reikalų ministro, galbūt jūs mane pataisysite, bet, rodos, nuo sausio 1 dienos yra išėjęs toks įsakymas, kuriuo iš trečiųjų šalių kviečiami asmenys gali užpildyti kvietimo anketą tik per elektroninę bankininkystę. Žmonėms susidaro ypač daug sunkumų, ypač pagyvenusiems, kad jie negali ateiti į Migracijos departamento skyrių ir užpildyti kvietimą, kaip anksčiau tai darydavo. Ar jūs nesiruošiate pakeisti tą tvarką ir truputį liberalizuoti ją? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Tai, ką jūs pasakėte, tikrai negaliu atsakyti šimtu procentų, ar ta tvarka taip pakeista ir yra tik elektroniniu būdu užpildoma anketa. Aišku, mes siekiame kuo daugiau paslaugų įkelti į elektroninę valdžią ir elektroninį formatą, bet ar tiktai vienu būdu, žinokite, labai abejočiau, nes, aišku, yra didelis ir popierinis srautas ir buvo. Aš turėčiau pasitikslinti ir galbūt jūs informuoti atskirai. Nemanau, kad galėtų būti taip radikaliai nuspręsta. Galbūt kai kuriems, jeigu ten kalbama apie juridinius asmenis, tai galėtų būti, bet visiems fiziniams asmenims, žinokite, nemanau, kad taip galėtų būti. Aš tikrai pasitikslinsiu ir jus informuosiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Valiūnas. Ruošiasi A. Bilotaitė.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Ačiū. Noriu paklausti susisiekimo ministro, kadangi jo nėra, gal premjeras atsakytų. Daug gyventojų kreipiasi regione dėl blogų kelių. Kai kreipiasi į savivaldybę, savivaldybė atsako, kad keliai neinventorizuoti, tarkim, šitas kelias neinventorizuotas, ir atsakymą parašo, kad labai brangiai kainuoja. Ar žinote, kiek kainuoja? Mano būtų toks klausimas, ar negalima būtų sukurti kokios nors sistemos, kad vieną sykį tie Lietuvos keliai būtų inventorizuoti, kad žinotume, kiek jų yra, ir kad nebūtų tokių atsisakinėjimų, piktnaudžiavimų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal ir galima, ką aš žinau. Kiekvienas veiksmas kainuoja, jeigu kainuoja savivaldybei, tai, permetus kam nors kitam, kainuos valstybei. Reikia kokių nors sprendimų, kurie tikrai… Pirmiausia savivaldybė savo kelius, savo turtą turi inventorizuoti. Valstybė lygiai tą patį turi padaryti. Reikia ieškoti sprendimų, ir jeigu tokia prievolė šiandien yra savivaldybių, tai savivaldybės tikrai šiais metais gavo gerokai daugiau lėšų savo funkcijoms vykdyti, nei buvo ankstesniais metais, ir galbūt tas lėšas galima irgi panaudoti šitoms problemoms spręsti, bet yra savivaldos kompetencija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Bilotaitė. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas turėjo būti užduotas švietimo ir mokslo ministrei. Deja, jos šiandien nėra. Klausimą adresuosiu gerbiamajam premjerui. Tai yra susiję, žinoma, su regionine politika, ir jūs deklaruojate, kad jums ji yra svarbi ir prioritetinė, bet, deja, tie sprendimai, kurie yra daromi, rodo, kad, pavyzdžiui, tokia Klaipėda yra visiškai stumiama į paribį, ir tai yra susiję pirmiausia su Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija. Atsitiko taip, kad buvo priimtas sprendimas nebeformuoti dviejų pirmųjų klasių, o tik vieną, nors vaikai stojo į šitą mokyklą, ir dabar jie yra tokioje nežinioje, kaip toliau bus.
Klausimas toks, ar Klaipėda, kaip miestas, yra verta turėti universitetą, meno mokyklų? Ar Klaipėda yra stumiama į visišką paribį, kur nereikia nei kultūros, nei mokslo? Ir, aišku, jūsų nuomone, ar ministerija turėjo tartis su bendruomene, Klaipėdos bendruomene, nes tai nebuvo padaryta? Pakomentuokite arba tiesiog paklauskite ir paprašykite, kad ministrė atidžiau pažiūrėtų į šitą situaciją.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jeigu nebuvo diskutuojama su bendruomene, tikrai nėra geras dalykas, nes išklausyti nuomonę… diskusija būtina, kaip minėjau, sprendimas turi būti priimtas su argumentais. Aš tikrai nepasakysiu, kas yra steigėjas tos mokyklos, bet, kaip suprantu, tai nėra savivaldybė. (Balsas salėje) Valstybė. Matyt, dėl kažkokių svarių argumentų buvo priimtas toks sprendimas. Paklausiu ministrės, kodėl kaip steigėjas jeigu ji yra steigėjas… tokie sprendimai buvo priimti? Galbūt priežasčių įvairių yra, gal nebuvo tiesiog mokinių, gal kitos priežastys lėmė, negaliu pasakyti.
Dėl universiteto. Turbūt irgi dalyvaudama šitame procese matėte, kad mūsų pastangos ir noras yra išsaugoti Klaipėdos universitetą. Jam suformuotas planas, konkrečių veiksmų planas, ką turi padaryti pats universitetas, kad tikrai spręstų tas įsisenėjusias problemas ir kad nebūtų taip, kad Klaipėdos universitetas šiandien yra gerokai prasčiau vertinamas negu kolegijos arba ta pati Aukštoji jūreivystės mokykla. Todėl nebuvo priimtas sprendimas naikinti universitetą, uždaryti. Sudarytas bendras planas su savivaldybe, universitetu, Švietimo ir mokslo ministerija ir Vakarų Lietuvos verslo bendruomene, kokius namų darbus reikia padaryti, kokius klausimus turi spręsti, kad universitetas turėtų ateitį. Jeigu tie plane numatyti darbai bus padaryti, tada tikrai galėsime kalbėti apie modernaus Vakarų Lietuvos universiteto ateitį. Jeigu ne, tikrai leisti, kad būtų suteikiamas išsilavinimas toks, kokio nelabai nori universitete studijuojantys studentai ir nėra patenkinta pati profesūra ir dėstytojai, matyt, tikrai nebūtų teisinga. Bet viskas yra tikrai dabar paties universiteto, bendruomenės, Vakarų Lietuvos bendruomenės rankose. Kiek aš žinau, nėra lengvas tas procesas, bet judesių tikrai yra, ta pati verslo bendruomenė ir savivaldybė yra labai aktyviai įsitraukusi. Tikėkimės, kad mes pasieksime tuos tikslus ir rasime geriausią sprendimą, kad šitą universitetą išsaugotume, bet išsaugotume būtent universitetą, o ne pastatą, kuris turi universiteto iškabą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Nėra švietimo ir mokslo ministrės, tai gal jūs, premjere, žinosite, kaip sekasi atsikratyti abejotinu, nereikalingu, netinkamu naudotis Lietuvos universitetų turtu? Ir jeigu nesiseka, gal reikėtų jį apmokestinti? Koks būtų jūsų matymas ir kaip jūs žiūrite į liberalų pasiūlymą apmokestinti valstybinį turtą? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kalbant apskritai apie valstybinio turto apmokestinimą, mes šitą opciją svarstome, tik galbūt tas žodis nėra tinkamas, nes būtų keista, jeigu mes įvestume dar papildomą mokestį valstybės institucijoms. Tačiau, be finansinių paskatų, tikrai valstybės institucijos nenori atsikratyti savo turtu. Tai yra susiję ir su biudžeto lėšomis, kurios skirtos administracijai išlaikyti. Tiesiog per tą koregavimą arba mažinimą, kada įstaigų, ministerijų plotai yra išnaudojami neefektyviai, jie yra per dideli vienam tarnautojui, tokius sprendimus mes tikrai padarysime. Ir jau per šių metų derybas dėl biudžeto tai taip pat bus vertinama, kalbant apie įstaigų konsolidavimą, perkėlimus į racionalesnius pastatus.
Kalbant apie universitetus, taip, jie valdo turtą patikėjimo teise, tikrai tai daugeliui jų tapo našta. Viename iš etapų buvo noras to turto turėti kuo daugiau, bet jį reikia išlaikyti. O išlaikymo kaštai tikrai pakankamai dideli, todėl ir buvo Seime priimti sprendimai, apribojant tam tikras proporcijas, kas gali būti skiriama administracijai pastatams išlaikyti ir kiek turi būti skiriama švietimui ir moksliniams tyrimams. Universitetai susiduria su kita problema – tiesiog kai kur yra rinka prisotinta ir negali būti realizuojami tie pastatai. Tačiau mes tikimės, suformavome naujo Turto banko valdybą, bus naujas vadovas ir tikrai Turto banko paskirtis yra tą turtą perimti, nereikalingą turtą, jeigu tai įmanoma, mūsų universitetų ir jį sėkmingai realizuoti, kas buvo deklaruota, ir tas lėšas už universitetų turtą skirti tiktai universitetų bendruomenėms. Tokios pozicijos ir laikomės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi G. Skaistė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Premjere, kadangi ministro nėra, jūs minėjote, kad susitiksite su pašto vadove greitu laiku. Iš tikrųjų pašto žmonių, kaimo žmonių norėtųsi perduoti nuogąstavimą, kad dabar labai džiaugiamės (…), kad paštas uždirbo beveik porą milijonų, labai džiugu, bet, deja, nežiūrima į paslaugų kokybę. Kai paštininkas, dirbantis visu krūviu, gauna apie 400 eurų ir turi važiuoti savo mašina, tą mašiną nuvaręs į servisą po to iš darbo išeina, nes nebeturi iš ko sumokėti už remontą, tai į visus tuos dalykus labai reiktų atkreipti dėmesį, kad svarbiausia būtų paslaugų kokybė, kad žmonės laiku gautų spaudą, siuntinius, o tik po to pelnas. Tai toks prašymas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pritariu, dėl to tas susitikimas ir vyks birželio 1 dieną. Yra susikaupusių klausimų, ką perdavėte ir jūs, ir iš daugelio regionų ateina. Aš dar kartą pabrėžiu, kad neturi būti vien ekonominės naudos siekimas tų valstybės įmonių, kurios turi ir kitokią paskirtį. Šiuo atveju reikia pažiūrėti ir suprasti, kad paštas tikrai turi ir socialinę paskirtį. Manau, mūsų valstybės įmonių tikslas ir turi būti gyventojams paslaugos suteikimas ir tarifų, kuriuos moka gyventojai, ar tai būtų elektra, ar šiluma, mažinimas, o ne biznio arba pelno siekimas ir biznio vystymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi D. Kaminskas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas premjerui, panašus klausimas kaip ir praeitą kartą, nes jūs pasirinkote neatsakyti į mano klausimą praeitą kartą ir tiesiog pasakyti tą, ką jūs norite pasakyti.
Tiesiog labai konkrečiai noriu paklausti, nes naujas žemės ūkio ministras kalba, kad iškels Žemės ūkio ministeriją į Kauną ir sprendimai bus baisiai greitai. Tiesiog ką jūs nuveikėte per pusantrų metų ta linkme, kad Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos būtų iškeltos į Kauną, nes Vyriausybės priemonių plane parašyta, kad jūs tik svarstysite tą galimybę. O Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje buvo numatyta, kad bus iškelta ir besąlygiškai įgyvendintas tas dalykas. Ar apskritai vyksta koks procesas ir ar iki kadencijos pabaigos tos ministerijos atsidurs Kaune?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs labai teisingai pastebėjote. Vyriausybė vadovaujasi Vyriausybės programa, kuri čia yra patvirtinta. Natūralu, kad ne viskas iš rinkimų programos pateko, nes tai yra koalicinės Vyriausybės programa.
Dėl Žemės ūkio ministerijos net neabejoju, kad taip ir bus. Kalbant apie Aplinkos ministeriją, dabar yra ieškoma sprendimų, taip pat reikalingi skaičiavimai, yra gana daug pavaldžių institucijų. Galbūt skirtingai nuo Žemės ūkio ministerijos, kur Kaunas, kaip Lietuvos centras ir turintis senas tradicijas, tikrai koncentruotų ir sujungtų visą žemės ūkio sektorių ir būtų, manau, gana svarbus ir traukos centras, ir patogus visomis prasmėmis: infrastruktūra, geografine prasme, universiteto buvimu, Aplinkos ministerijos, kalbant apie pačią ministeriją, iškėlimas į regioną, nemanau, kad būtų pats geriausias sprendimas, bet galbūt tai galėtų kompensuoti (tai irgi svarstoma) pavaldžių institucijų nukreipimas į regionus, nebūtinai į Kauną, dalį – į Kauną, dalį – į kitus regionus.
Dėl Žemės ūkio ministerijos – taip, dėl Aplinkos tikrai kyla tų pačių abejonių. Jeigu mes matysime, kad tas mūsų sprendimas yra neracionalus, nepagrįstas, tai sakysime, klaida. Tikrai mes nedarome to žingsnio vien dėl to, kad kažką tokio pažadėjome. Argumentuosime, kad reikia kitą sprendimą padaryti.
Kol kas dėl Žemės ūkio – taip, dėl Aplinkos galutinio sprendimo nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia D. Kaminskas. Ruošiasi A. Navickas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų premjerui turbūt sekasi šiandien: aš norėjau užduoti klausimą finansų ministrui, bet tada užduosiu jums.
Suprantame, kad nuolat brangstanti sveikatos sistema yra natūralu ir turtingos šalys neturi tiek daug lėšų palaikyti tą greitėjantį augimą. Mūsų valstybė nėra pajėgi visiškai finansuoti adekvačiai sveikatos priežiūrą. Jūsų požiūris į papildomą draudimą? Tai, sakysime, savanorišką draudimą arba įmonių pavyzdžiu, socialinių iniciatyvų, kad draustų papildomai savo darbuotojus, taikydami jiems tam tikras mokestines lengvatas. Jūsų požiūris?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pirmiausia kalbant apie mūsų prieinamumą ir paslaugų brangimą, tai šitos struktūrinės reformos (vienos iš šešių) esmė – sutvarkyti mūsų tinklą. Kalbame apie tas paslaugas, kurios yra susijusios su ypač imliais arba brangiais resursais, tai yra (…) gydymo, ligoninių tinklą. Mes manome, kad turime jį sutvarkyti ir optimizuoti. O kalbant apie kitas paslaugas, taip pat ir pirminę sveikatos priežiūrą, galbūt ir… ne galbūt, bet slaugos palaikymas gali būti perkamas rinkoje konkuruojant privačiam ir viešajam sektoriui.
Kalbant apie kitas paslaugas. Tada taip, jeigu mes negalėsime užtikrinti paslaugų kiekio, valstybė privalės įsigyti ir iš privataus sektoriaus, bet pirmiausia viešasis sektorius.
Dabar dėl papildomo draudimo. Vis dėlto aš palaikau, daug įmonių iš tikrųjų tuos papildomus draudimus, arba, kitaip sakant, bonusus, susijusius su sveikatos priežiūra, turi. Mes svarstome tokią galimybę ir šitame mokestiniame pakete, kad būtų galima daryti tam tikras mokestines lengvatas dėl maitinimo, pavėžėjimo. Sveikatos priežiūrai tai tikrai svarbu, bet socialiai atsakingas verslas suteikia papildomą socialinę garantiją, susijusią su sveikatingumu, su sveika gyvensena ir medicinos darbuotojų priežiūra. Aš tai palaikyčiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Navickas. Ruošiasi A. Matulas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Norėjau klausti aplinkos ministro, bet tada tenka premjero. Yra tokia kategorija kaip sodininkai. Buvo komisija sudaryta jų reikalams spręsti, ji baigė darbą sausį. Ten padarytose išvadose buvo įvairūs klausimai, kurie turėjo būti įtraukti į Seimo darbotvarkę, bet jau baigiasi pavasario sesija ir mes tų klausimų iš Aplinkos ministerijos nesulaukiame. Klausimas: kas nutiko, kad problema, nors mes praeitą rudenį kalbėjome, kad be tos komisijos ir be to neišspręsime ten teritorijų planavimo, kitų klausimų, dabar tarsi visai yra pamiršta?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikiuosi, kad nepamiršta. Aš paraginsiu ministrą, bet galbūt yra objektyvių biurokratinių priežasčių, dėl ko sprendimai nėra priimti, nėra suformuluoti, nėra pateikti teisės aktų projektams. Deja, bet turime problemą dėl įgyvendinimo greičio, biurokratinių sprendimų kokybės ir greičio.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Matulas. Ruošiasi S. Jovaiša.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, man labai patiko jūsų pasakymas, kad paštas, aš manau, kad ir sveikatos apsauga, ir socialinė apsauga turi turėti tam tikrą empatijos jausmą, socialinį jautrumą, nes atskirti, kur baigiasi vienas darbas, kur prasideda kitas, yra labai sunku. Praeitą savaitę jūsų klausiau, nes į mane kreipėsi Sveikatos apsaugos ministerijos tam tikri darbuotojai, kurie dirba su kompensuojamųjų vaistų sąrašu, kad pagal naują Vyriausybės nutarimą išbraukiama labai daug vaistų. Jūs sakėte, atkreipsite dėmesį. Dabar štai Vaistų gamintojų asociacija kreipėsi į jus ir ten tie skaičiai yra siaubingi – išbraukta daugybė vaistų, neatitinka reikalavimų ir prognozuojama, kad bus tikrai žmonėms liūdnos pasekmės dėl sveikatos. Ar jūs galite dar kartą užtikrinti, kad pats asmeniškai įsigilinsite, nes tikrai kas ketvirtį keičiant kompensuojamų vaistų sąrašą?.. Kai būdavo išbraukiama apie 60 vaistų, dar nieko, bet dabar…
PIRMININKĖ. Laikas, pone Antanai!
A. MATULAS (TS-LKDF). …prognozuojama, kad bus išbraukta apie 300 vaistų. Tai, be abejo, pakenks žmonių sveikatai ir netgi gyvybei. Ar asmeniškai galite pažadėti, kad įsigilinsite ir, jeigu reikės, peržiūrėsite tą Vyriausybės nutarimą, nes prisitaikyti prie tokių pokyčių medikai negali?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Man tikrai visiškai profesionaliai įsigilinti būtų sudėtinga. Nesu medikas ir turiu pasikliauti specialistais, taip pat ir ministru pasitikėti. Galbūt ministras gali detaliau atsakyti? Aš negavau, bent jau gal manęs nepasiekė gamintojų kreipimasis. Tikrai pažadu, kad asmeniškai pažiūrėsiu ir išnagrinėsiu, kiek leis mano kompetencija, bet turėsiu vis tiek kliautis savo specialistų ir, be abejo, ministro, kuriuo tikrai pasitikiu, vertinimais ir siūlymais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi A. Kupčinskas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas premjere, aš dar dėl to paties švietimo klausimo. Mes žinome skaičių, kiek yra mokytojų, pedagogų. Mano vienas toks skausmingas iš tikrųjų klausimas. Ar visi pedagogai turės galimybę dirbti visu etatu? Nes įsivaizduokime, 0,5, 0,7 ir visa kita – pensijos, socialinės garantijos visiškai kitokios. Ar nereikėtų (aš netgi nežinau, kam čia pasiūlyti gal pasvarstyti) sumažinti tą krūvio kartelę truputėlį? O kas dirbs daugiau negu krūvis tų valandų, galbūt jiems ten padidinti? Jeigu jau Vyriausybė ir valstybė galvoja, kad reikia pagerinti pedagogams sąlygas, tai galbūt reikia surasti ten truputį tų pinigėlių, nekankinti mokytojų, kad visi turėtų bent po visą etatą. Tie, kas norės pusę ar mažiau, jų reikalas, bet tie, kas nori viso etato, tiek technologijų mokyklose, tiek bendrojo ir visose kitose… Ačiū už atsakymą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai tas jūsų pasakymas „tų pinigėlių…“ Pinigėliai, kai kalbame apie švietimą, sveikatą, virsta pinigais, ir tikrai nemažais, bet esmė šito apmokėjimo, naujos tvarkos yra būtent ta, kad pagal esamus moksleivių skaičius, krūvius ir apskaičiuojamas etatų skaičius, koks yra galimas etatų skaičius šalies mokyklose. Mokyklos administracija pati sprendžia ir turės apsispręsti, ar ji samdys vieną mokytoją visu etatu, ar du mokytojus po pusę etato. Padaryti dabar tokiu būdu, kiek yra mokytojų, tiek ir būtų etatų, tai būtų ir neteisinga, ir nepagrįsta nei socialiai, nei ekonomiškai.
Dėl kartelės tos diskusijos ir vyko. Yra nustatyta, kiek turi būti kontaktinių valandų, kiek nekontaktinių, kiek kitiems darbams atlikti, ir labai aiškiai apibrėžta, kas yra, sakykim, darbo diena ir kaip yra apmokama. Yra savaitinis, net ne savaitinis laikas, yra pakankamai per ilgą laikotarpį nustatytas valandų skaičius, kokį turi surinkti tas etatas, ir administracijos darbuotojams, ir mokytojams turėtų būti geriau, nebus įtampos, nereikės kautis dėl tų valandų, sakykime, vieną semestrą bus mažiau, kitą – daugiau, bet jeigu turėsime mes metinį valandų skaičių, kas yra etatas, tai tiktai pliusas. Čia vis dėlto mokyklų administracijų vadovai turės padirbėti, tam jie yra ir vadovai, ir atsakingi už tai, kad būtų šita tvarka įgyvendinta, aišku, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija ir savivaldybėmis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, susisiekimo ministro nėra, tai norėčiau paklausti jūsų. Jums tikrai tenka keliauti po Lietuvą. Vidury Lietuvos yra viena opi problema – tai Alfonso Meškinio tiltas, kitaip vadinamas Kleboniškio tiltas. Jis kiekvieną dieną patiria labai dideles apkrovas, tokių apkrovų nė vienas tiltas nepatiria kitur, tai 60 tūkst. automobilių per parą. Praėjusį kartą susisiekimo ministro norėjau paklausti ir klausiau, lyg ir pažadėjo pateikti darbų grafikus būtent dėl Kleboniškio tilto išplėtimo. Jeigu pabandytumėte kad ir šiandien ar rytoj grįžti, ar pravažiuoti pro Kauną, ar nuvykti vasarą į Palangą, neišvengiamai strigsite kamščiuose. Tikrai norėtųsi konkretesnių terminų dėl to tilto darbų.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš kartoju. Tą pasakiau ir Kauno bendruomenei jau keletą kartų, ir vasario mėnesį, ir dabar lankydamasis. Yra numatyti dabar projektavimo darbai ir bus vykdoma rekonstrukcija viso Islandijos plento iki posūkio į Giraitę. Bus padarytos, atskirtos zonos tranzitiniam transportui, koridorius ir nuvažiavimai į miestą. Taip pat yra kalbama ir apie naujo tilto pastatymą, esamo rekonstravimą. Tiktai terminai, kokie yra galutiniai terminai, aš dabar tikrai bijau klaidinti, bet pabaiga, jeigu aš neklystu, 2023 metai, bet turėčiau patikslinti. Darbai galėtų prasidėti baigus projektavimo darbus kitais metais ir tie sprendimai… Svarbiausia, kad būtų tikrai baigtas projektas, patvirtintas projektas ir pradėtas įgyvendinti. O nuo finansavimo intensyvumo priklausys, ar penkerius, ar ketverius, ar trejus metus tas projektas bus… Bet tiktai nėra, kaip matote, pamiršta, tai yra svarbus projektas. Tikrai labiausiai apkrauta šalies, kalbant apie magistralinius kelius, dalis ir sprendimai yra priimti, kad rekonstrukcija bus. Su tuo supažindinta ir Kauno visuomenė, ir Kauno savivaldybė su tais Kelių direkcijos ketinimais.
PIRMININKĖ. Ačiū, premjere. Ir dar nori paklausti A. Vinkus, ir aš maloniai jam suteikiu žodį.
A. VINKUS (LSDDF). Kadangi pono J. Imbraso nėra, tai aš beveik, ne beveik, bet tikrai amžiumi Seime vyriausias arba, sakykim, jauniausias, matau, su kokia pagarba ministrai pasiruošę atsakinėja nuoširdžiai mums į užduotus klausimus. Pažiūrėjus į auditoriją – išklauso, vienas juokdamasis išeina, kitam nepakako ministrų, gal paklausė, išeina. Žiūrint dabar į auditoriją, kiek mūsų yra, kokią mes rodome pagarbą Vyriausybei, tai aš manau, kad žinant jūsų kietą ranką reikia įvesti tvarką.
PIRMININKĖ. Ačiū už pasitikėjimą ir manimi. Manau, kad mūsų Vyriausybės valandą jie stebi televizijos ekrane savo kabinetuose, tikėkime, ar kompiuteriuose. Išties pastaba labai verta dėmesio. Dėkojame gerbiamiems ministrams, linkime sėkmės darbe premjerui.
Registruojamės. Taip, patys ištvermingiausi Seimo nariai registruojasi po Vyriausybės valandos. Tuo rytinį posėdį baigsime. Bet prieš tai skelbiu, kiekgi mūsų užsiregistravo. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 35 Seimo nariai.
Rytinis posėdis baigiamas. 15 valandą susitiksime vėl.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.