LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Audito komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 9 IR 91 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1112
2018-01-10 Nr. 141-P-2
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas.
Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja Justina Paulauskaitė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Aivaras Raišys, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Edita Maslauskaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Gintarė Deržanauskienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Geresnio reglamentavimo politikos skyriaus vedėja Ieva Petkevičiūtė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Geresnio reglamentavimo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Latkauskaitė-Kutkienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Rasa Šidlauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto padėjėja Modesta Banytė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-25 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Vietos savivaldos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai dėl viešųjų paslaugų teikimo reikia vykdyti ūkinę veiklą, turi būti įgyvendinti šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad dėl viešųjų paslaugų teikimo reikia vykdyti ūkinę veiklą. Manytina, kad taikant įstatymą gali būti sudėtinga įvertinti, kada teikiant viešąsias paslaugas gali būti vykdoma kita ūkinė veikla, o kada tokią veiklą būtiną (reikia) vykdyti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti kriterijų, kuriems esant tam tikra ūkinė veikla būtų laikoma veikla, kurią reikia vykdyti teikiant viešąsias paslaugas. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnyje siūloma reglamentuoti naujos ūkinės veiklos vykdymą. Todėl pateikus nuorodą į 91 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nėra pakankamai aišku, ar tais atvejais, kai dėl viešosios paslaugos teikimo reikia vykdyti ūkinę veiklą, ji būtų laikoma nauja ūkine veikla. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatas nereikėtų patikslinti. |
Nepritarti |
Projekte įtvirtinti kriterijus, kuriems esant tam tikra ūkinė veikla būtų laikoma veikla, kurią reikia vykdyti teikiant viešąsias paslaugas netikslinga, nes konkurencijos teisėje ir teismų praktikoje ūkinė veikla apibrėžiama plačiai, kiekvienu atveju vertinant konkrečių aplinkybių visumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad vertinimą turi atlikti kompetentinga institucija – Konkurencijos taryba. Nustačius kriterijus, kuriems esant ūkinė veikla galės būti vykdoma kartu su viešosiomis paslaugomis, galimos situacijos, kuomet viešojo administravimo subjektai nesikreips į rinkoje veiklą vykdančius paslaugų teikėjus, dėl ko bus pažeidžiama konkurencija bei teisėti visuomenės interesai gauti paslaugas priimtiniausiu kainos ir kokybės santykiu. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-25 |
1 |
|
|
2. Projekto 1 straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos nedera tarpusavyje. Šioje dalyje siūloma nustatyti, kad 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai turi būti įgyvendinti tais atvejais, kai dėl viešųjų paslaugų teikimo reikia vykdyti ūkinę veiklą. Toje pačioje dalyje siūloma apibrėžti, kas nelaikoma ūkinės veiklos vykdymu. Jeigu pastarąja nuostata norima nustatyti išimtį iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnyje siūlomų nustatyti reikalavimų, tai projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies trečiasis sakinys turėtų būti dėstomas keičiamo įstatymo 91 straipsnyje. Kitu atveju, turėtų būti nustatyta ne kas nelaikoma ūkine veikla, o kokia veikla nėra laikoma veikla, kurią reikia vykdyti dėl viešųjų paslaugų teikimo. Be to, nuostata „viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su šia viešąją paslauga (mokinių maitinimas mokykloje, medicininės paslaugos globos namuose ir pan.“ nėra pakankamai aiški. Projekte siūloma nurodyti tik du konkrečius atvejus, kuomet su viešąją paslauga teikiama kita viešosios paslaugos teikėjo veikla nėra laikoma ūkinės veiklos vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nurodomas baigtinis sąrašas atvejų kai viešųjų paslaugų teikėjo veikla nebūtų laikoma ūkine veikla, kurią reikia vykdyti dėl viešųjų paslaugų teikimo, projektas tobulintinas, nurodant kriterijus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kuri kita konkreti ūkinė veikla būtų laikoma papildanti jo teikiamas viešąsias paslaugas ir teikiama kartu su jo teikiama viešąja paslauga. |
Nepritarti |
Projekte įtvirtinus kriterijus, pagal kuriuos konkreti ūkinė veikla būtų laikoma papildančia savivaldybės įmonės teikiamas viešąsias paslaugas ar teikiama kartu su savivaldybės įmonės teikiama viešąja paslauga ir tokiu atveju nelaikoma ūkine veikla, sudarytų sąlygas viešojo administravimo subjektams nesilaikyti sąžiningos konkurencijos bei diskriminuoti kitus rinkoje veikiančius ūkio subjektus. Taip pat, tokių kriterijų įtvirtinimas lemtų nepagrįstą viešosios paslaugos apibrėžimo išplėtimą, kas pažeistų Europos Sąjungos konkurencijos teisę. Pažymėtina ir tai, kad kriterijų įtvirtinimas galimai susiaurintų Konkurencijos tarybos teisės atlikti viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolės funkciją. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-25 |
2 |
|
|
3. Projekto 2 straipsniu siūlomu keičiamo įstatymo 91 straipsnio atsisakoma galiojančio keičiamo įstatymo 91 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybė, prieš steigdama naują juridinį asmenį, kuris vykdytų naują ūkinę veiklą ar prieš pavesdama tokią veiklą vykdyti jau veikiantiems juridiniams asmenims, privalo gauti išankstinį Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sutikimą. Projekto aiškinamajame rašte tokio atsisakymo motyvai nėra pateikiami. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas savivaldybė galės priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo tik tada, kai naują ūkinę veiklą būtina vykdyti siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės interesus, o kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdo ar vykdo nevisa apimtimi ir tik tuomet, kai tokiu sprendimu nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai. Taigi savivaldybė pati turėtų vertinti, ar jos sprendimu nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas tokių aplinkybių vertinimą paprastai atlieka Konkurencijos taryba. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo nuostatų, pagal kurias yra privalomas Konkurencijos tarybos sutikimas, nereikėtų atsisakyti. Konkurencijos tarybos sutikimas būtų viena iš priemonių, užtikrinančių, kad nebus ribojama konkurencija bei laikomasi sąžiningą konkurenciją reglamentuojančių normų. |
Nepritarti |
Projektu, nesant pagrįstų argumentų, siūloma atsisakyti savivaldybių valdomų juridinių naujų asmenų steigimo kontrolės mechanizmo, kuris dabar sudaro prielaidas užtikrinti efektyvesnį įmonių bei viešųjų finansų valdymą. Vyriausybės išvadoje dėl Projekto pažymėta, kad savivaldybių administracijos yra tiesiogiai susijusios tiek su ūkinės veiklos reguliavimu, tiek su savo juridinių asmenų valdymu, o tai savaime kelia interesų konfliktą. Būtent dėl šios priežasties ir dėl Valstybės kontrolės ataskaitoje identifikuotų duomenų, kad „apie 10 procentų savivaldybių kontroliuojamų įmonių vykdomos ūkinės veiklos nėra susijusi su savivaldybių funkcijomis“ būtina užtikrinti, kad Konkurencijos taryba atliktų ne tik ex-post, bet ir ex-ante kontrolės funkciją. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-25 |
3 |
|
|
4. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūros etapus ir terminus, svarstytina, ar realios projekto 3 straipsnyje nustatytos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos. |
Pritarti |
|
|
5. |
Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-09-25 |
1 |
|
|
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1112 (toliau – Projektas) teikiame šias pastabas. Pažymėtina, kad bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimas reglamentuojamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 14, 106 straipsniuose bei aiškinamas SESV Protokole Nr. 26 (toliau – Protokolas). Protokole nurodoma, kad pagal SESV 14 straipsnį bendros Sąjungos vertybės, susijusios su bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, visų pirma apima svarbų nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį ir didelę veiksmų laisvę teikiant, pavedant teikti ar organizuojant kuo labiau vartotojų poreikius atitinkančias bendrus ekonominius interesus tenkinančias paslaugas, o Sutarčių nuostatos jokiu būdu neturi įtakos valstybių narių kompetencijai teikti, pavesti teikti ir organizuoti bendrus interesus tenkinančias neekonomines paslaugas. Europos Sąjungos teismų praktikoje pripažįstama valstybių narių diskrecija teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, tačiau pažymėtina, kad tuo pačiu ši diskrecija yra ribojama tam tikrais kontrolės mechanizmais. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendime byloje C-1/12 pažymėjo, kad „įmonės, kurioms taikoma SESV 106 straipsnio 2 dalis, gali remtis šia Sutarties nuostata, tik jei konkurencijos apribojimai ar net visiškas konkurencijos panaikinimas yra būtinas joms pavestai ypatingai užduočiai įvykdyti (šiuo klausimu žr. 1998 m. birželio 25 d. Sprendimo Dusseldorp ir kt., C-203/96, Rink. p. I-4075, 65 punktą; 1993 m. gegužės 19 d. Sprendimo Corbeau, C-320/91, Rink. p. I-2533, 14 punktą ir 1994 m. balandžio 27 d. Sprendimo Commune d’Almelo, C-393/92, Rink. p. I-1477, 46 punktą)“ (Sprendimo 106 punktas). Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2008 m. vasario 12 d. sprendime byloje T-289/03 nurodė, kad „valstybės narės teisė veikti ir atitinkamai teisė apibrėžti BESP [bendros ekonominės svarbos paslaugos] pagal EB 86 straipsnio 2 dalį [SESV 106 straipsnio 2 dalį] nėra neribota ir negali būti savo nuožiūra įgyvendinama vien tik siekiant, kad konkrečiam sektoriui, pavyzdžiui, telekomunikacijų, nebūtų taikomos konkurencijos taisyklės.“ (Sprendimo 168 punktas). Minėto sprendimo 172 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad „pagal Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su EB 86 straipsnio 2 dalimi [SESV 106 straipsnio 2 dalimi], valstybė narė turi nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad nagrinėjama paslauga dėl savo specifinio pobūdžio verta būti pripažinta BESP ir išskirta iš kitos ekonominės veiklos (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 97 punkte minėto sprendimo Merci Convenzionali Porto di Genova C-179/90 27 punktą ir šio sprendimo 131 punkte minėto sprendimo Enirisorse C 34/01–C 38/01 33 ir 34 punktus).“ Atsižvelgdami į šias SESV nuostatas ir jų taikymo praktiką Europos Sąjungos teismuose norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Projekto 1 straipsniu numatant, kad ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teisėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su šia viešąja paslauga, nenumatant jokių sąsajos kriterijų gali lemti tai, jog savivaldybių praktika taikant šią nuostatą nepagrįstai išplės viešosios paslaugos sąvoką ir pažeis Europos Sąjungos konkurencijos teisę. Kelia abejonių jau vien Projekto 1 straipsnyje pateikiamame pavyzdiniame tokių veiklų sąraše minima mokinių maitinimo mokyklose paslauga (Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad savivaldybė gali nutarti, kad maistą ruoš pati mokyklos valgykla), kai įprastai maitinimo paslaugos yra laikomos ūkine veikla ir nėra aišku, kodėl tokioms paslaugoms teikti mokyklose, kurios teikia viešąsias švietimo paslaugas, negalėtų būti taikoma konkurencinė paslaugos teikėjo parinkimo procedūra. Be to, minėta Projekto 1 straipsnio nuostata numatant, kad tokia viešąją paslaugą papildanti veikla nėra laikoma ūkine veikla, šiai veiklai nebūtų taikomas Projekto 2 straipsnyje numatomas kontrolės mechanizmas, kas sukuria prielaidas savivaldybėms nepagrįstai išplėsti viešosios paslaugos apibrėžimą (nesilaikant Europos Sąjungos teismo įvardinto būtinumo kriterijaus), šioms paslaugoms priskiriant paslaugas, kurias (ekonomiškai ir geros kokybės) teikia kiti paslaugų teikėjai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „pagrįsti, kad tai yra papildoma veikla, kuri teikiama tik kartu su viešąja paslauga, turės savivaldybė“, tačiau nesant kontrolės mechanizmo neaišku kada ir kam šis pagrindimas turėtų būti teikiamas. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi valstybės valdymo ir savivaldos institucijos joms vykdant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, įpareigotos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kaip numatyta Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, Konkurencijos taryba, be kita ko, kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų, nagrinėja, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Įstatymo projekto 1 straipsniu įtvirtinus, kad veikla, teikiama kartu su viešosios paslaugos teikėjo veikla ir ją papildanti, nėra laikoma ūkine veikla, svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų susiaurinta Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo sritis ir atitinkamai Konkurencijos tarybos teisės vykdyti tokios veiklos kontrolę. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos taryba užtikrina ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės laikymąsi Lietuvos Respublikoje kyla abejonių, ar dėl tokio Įstatymo projektu siūlomo teisinio reglamentavimo Konkurencijos taryba galės veiksmingai vykdyti jai iš Europos Sąjungos teisės kylančius įpareigojimus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta siūlome atsisakyti tokios Įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatos, kuria ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su šia viešąja paslauga. |
Pritarti |
|
|
6. |
Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-09-25 |
2 |
|
|
Projekto 2 straipsniu keičiant 91 taikymo sritį ir numatant, kad šis straipsnis taikomas tik naujoms ūkinėms veikloms, susiaurinama savivaldybėms tenkanti pareiga įvertinti, ar jų viešosioms paslaugoms teikti reikalinga vykdyti ūkinė veikla negali būti vykdoma kitų ūkio subjektų ir ar dėl jau vykdomos veiklos nėra tiekiamos privilegijos ar diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Keičiantis rinkos sąlygoms gali atsirasti naujų paslaugų teikėjų, kurie pradės teikti reikalingas viešąsias paslaugas ekonomiškai ir geros kokybės, todėl tokių ribojančių nuostatų galiojimas yra pagrįstas siekiu užtikrinti laisvę teikti paslaugas ir paslaugų teikėjų konkurenciją, be kita ko įtvirtintus pirminėje Europos Sąjungos teisėje. Todėl tokio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnio taikymo srities siaurinimo siūlome atsisakyti. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-10-05 |
1 |
|
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1112 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atkreipiame dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 4 d. atlikome Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3817 antikorupcinį vertinimą[1] (išvados Nr. 4-01-8636), dar neįsigaliojus šiam įstatymo projektui buvo siekiama pakeisti jo nuostatas, todėl 2017 m. birželio 27 d. atlikome Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-787(2) (toliau – Projektas Nr. XIIIP-787(2)) antikorupcinį vertinimą[2] (išvados Nr. 4-01-4785) ir pateikėme pastabas. Atliekant Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projekto nuostatos analogiškos anksčiau vertinto Projekto Nr. XIIIP-787(2) nuostatoms. Jis užregistruotas kitu numeriu, todėl, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto prašymą, teikiame iš esmės analogiškas pastabas teiktas Projektui Nr. XIIIP-787(2). Projektas parengtas siekiant pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo priimtą ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymą Nr. XII-2741 (toliau – Įstatymas), kuriame yra nustatyta procedūra užtikrinanti konkurenciją vykdant ūkinę veiklą ir pagal kurią įgyvendinama kontrolė, kad savivaldybių įmonės galėtų vykdyti ūkinę veiklą ir teiktų viešąsias paslaugas tik išimtinais atvejais, kai kiti tiekėjai viešųjų paslaugų susijusių su ūkinės veiklos vykdymu neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Manome, kad priėmus Projekto nuostatas, sumažės savivaldybių valdomų juridinių asmenų veiklos skaidrumas, bus sudarytos sąlygos neobjektyviam ir nekonkurencingam savivaldybių valdomų juridinių asmenų elgesiui, todėl atlikę antikorupcinį Projekto vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Keičiamoje 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad <...> Ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su viešąja paslauga (mokinių maitinimas mokykloje, medicinos paslaugos globos namuose ir pan.).<...>. Manome, kad pasinaudodamos šia nuostata savivaldybės galės be jokių 91 straipsnyje nurodytų sąlygų bet kokias veiklas pavesti vykdyti savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims kaip papildomas ir tokiu būdu išvengti ne tik Konkurencijos tarybos nustatytos tvarkos, bet galimai ir Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytų sąlygų laikymosi bei be jokių apribojimų vykdyti vidaus sandorius, nes pagal šią nuostatą tai nebus naujos paslaugos teikimas ar pirkimas. Šia nuostata būtų sudarytos išskirtinės sąlygos savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims vykdyti ūkinę veiklą be konkurencijos ir jiems negaliotų kitiems verslo subjektams nustatytos sąžiningos veiklos taisyklės. Išskirtinių sąlygų sudarymas ir konkurencijos mažinimas laikytinas korupcijos rizikos veiksniais, todėl siūlome keisti šias nuostatas, kad ir savivaldybių valdomi juridiniai asmenys ūkinę veiklą vykdytų vienodomis konkurencinėmis sąlygomis kaip ir privatūs verslo subjektai, ir tik išimtinais atvejais, gavus kompetentingų institucijų sutikimą, galėtų vykdyti ūkinę veiklą, kurios vykdyti privataus verslo subjektai negali ar atsisako. Atskirai paminėtinas 9 straipsnio 2 dalies nuostatos pavyzdys nurodytas skliausteliuose – medicinos paslaugos globos namuose. Svarbu yra tai, kad Sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje vartojamas terminas sveikatos priežiūros paslaugos, kurios gali būti teikiamos tik minėto įstatymo nustatyta tvarka. Siekdami išvengti netinkamo Projekto nuostatų aiškinimo bei nuomonės, kad sveikatos priežiūros paslaugas galima teikti ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka, siūlome atsisakyti minėto pavyzdžio arba jį pakeisti kitu. |
Pritarti |
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-10-05 |
2 |
|
|
2. Pagal 91 straipsnio antrą dalį savivaldybei leidžiama steigti naujus juridinius asmenis tik tuo atveju, jeigu numatoma ūkinė veikla atitinka pirmoje dalyje nustatytas sąlygas, tačiau straipsnio papildymas naujo juridinio asmens sąvoka bei straipsnio taikymas tik naujai steigiamiems juridiniams asmenims, leis šiuo metu ūkinę veiklą vykdantiems savivaldybės juridiniams asmenims ir toliau ją vykdyti, nepriklausomai nuo to ar ji atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Taip pat nauja veikla nebus laikoma veikla, jeigu bus atnaujinama anksčiau vykdyta veikla, nuo kurios vykdymo pabaigos nepraėjo trys metai, todėl, pavyzdžiui, savivaldybės valdomas juridinis asmuo prieš 2 metus 11 mėnesių nutraukęs ūkinę veiklą, galės ją atnaujinti nepriklausomai nuo to ar ji atitinka 91 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ar ne. Pagal minėtą nuostatą ūkinės veiklos kurį laiką nevykdęs savivaldybės valdomas juridinis asmuo bus nelaikomas naujai įsteigtu juridiniu asmeniu ar pradėta iš naujo vykdyti ūkinė veikla nauja ir jai nebus taikomi 1 dalyje nustatyti kriterijai, leidžiantys vykdyti tokią ūkinę veiklą. Skirtingų kriterijų taikymas jau veikiantiems ir naujai steigiamiems subjektams laikytinas korupcijos rizikos veiksniu, todėl siūlome tikslinti minėtą nuostatą, kad visi savivaldybės valdomi juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo to ar jie naujai kuriami ar jau veikiantys, ūkinę veiklą galėtų vykdyti tik tuo atveju, jeigu atitiktų 91 straipsnio pirmoje dalyje nustatytus kriterijus. |
Pritarti iš dalies |
Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą naujai steigiant savivaldybių juridinius asmenis ar jiems pavedant vykdyti naują ūkinę veiklą privalomas Konkurencijos tarybos sutikimas. Iki minėto teisinio reglamentavimo įsigaliojimo įsteigti juridiniai asmenys, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, turi pareigą užtikrinti sąžiningą konkurencijos laisvę. Minėto įstatymo laikymąsi kontroliuoja Konkurencijos taryba. |
|
3. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-10-05 |
2 |
|
|
3. 91 straipsnio 4 dalyje siūloma savivaldybei panaikinti pareigą kreiptis į Konkurencijos tarybą sutikimo dėl jai priklausančio juridinio asmens ūkinės veiklos, suteikiant teisę tik savo nuožiūra kreiptis į Konkurencijos tarybą išvados. Taip pat siūloma nustatyti, kad jeigu savivaldybė sprendimą priims neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos išvadą arba tokios išvados nebuvo kreiptasi, savivaldybei teks įrodinėjimo pareiga, kad nauja ūkinė veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus. Iš šių nuostatų neaišku kam turėtų įrodinėti savivaldybė, kad nauja ūkinė veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus ir kokios pasekmės jai būtų, jeigu jai nepavyktų to įrodyti. Siekdami skaidraus savivaldybių juridinių asmenų ūkinės veiklos vykdymo ir visiško atitikimo šio įstatymo nuostatoms, siūlome savivaldybėms nustatyti pareigą kreiptis į Konkurencijos tarybą išvados ar savivaldybės juridinio asmens veikla atitinka vertinamo įstatymo ir konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, siūlome tobulinti Projekto nuostatas atsižvelgiant į mūsų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. |
Pritarti |
|
|
4. |
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2017-10-09 |
|
|
|
<...> (4) Konkurencijos tarybos nuomone, Įstatymo pakeitimo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra neaiškus bei sukeltų nesklandumų jį įgyvendinant praktikoje ir neužtikrintų efektyvios savivaldybių valdomų juridinių asmenų steigimo kontrolės. |
Pritarti |
|
|
5 |
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2017-10-09 |
|
|
|
(5) Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ūkinė veikla apibrėžiama kaip gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) savo sprendimais yra įtvirtinęs, kad ūkine veikla laikoma bet kokia veikla, kurios metu konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ir paslaugos . Taigi, ūkinės veiklos buvimo nustatymas yra paremtas vertinamuoju principu, t. y. kiekvieną atvejį būtina vertinti individualiai. Atsižvelgiant į tai, Įstatyme nuosekliai laikomasi visoje Europos Sąjungoje taikomos ūkinės veiklos apibrėžimo praktikos. (6) Įstatymo pakeitimo projektu siūlomas patikslinimas nepateikia baigtinio neūkinių veiklų sąrašo, tačiau įtvirtina principą, kuriuo savivaldybės turės vadovautis vertindamos, ar savivaldybės įmonės vykdoma veikla yra ūkinė, t. y. savivaldybės turės vertinti, ar atitinkama veikla papildo viešąją paslaugą ir yra teikiama tik kartu su viešąją paslauga. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo pakeitimo projekte įtvirtintas vertinamasis principas neūkinės veiklos buvimui nustatyti, manome, jog šis pakeitimas savivaldybėms tikrai nesuteiks daugiau teisinio tikrumo ir nepasieks Aiškinamajame rašte nurodytų tikslų pašalinti abejones dėl veiklos priskyrimo ūkinei ar neūkinei veiklai. Be to, kyla rizika, kad savivaldybės gali nepagrįstai išplėsti viešosios paslaugos apibrėžimą, šioms paslaugoms priskirdamos savo esme ūkines paslaugas, kurias teikia kiti paslaugų teikėjai. Tokiu atveju gali susidaryti situacijos, sąlygojančios Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą. (7) Taip pat, akivaizdu, kad įtvirtintus aptartas Įstatymo pakeitimo projekto nuostatas, bus sukurta Įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo priešprieša ūkinės veiklos sampratos atžvilgiu. Pavyzdžiui, savivaldybei pavedus savo įmonei teikti mokinių maitinimo paslaugas mokykloje (Įstatymo pakeitimo projekte įtvirtinamas neūkinės veiklos pavyzdys), tai nebus laikoma ūkine veikla ir, atitinkamai, nebus taikomi Vietos savivaldos įstatymo reikalavimai. Tačiau, toks pavedimas bus suprantamas kaip vidaus sandoris Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, kuriam turės būti taikomi visi vidaus sandorio sudarymo reikalavimai. (8) Konkurencijos tarybos nuomone, skirtingi ūkinės veiklos aiškinimo principai skirtinguose įstatymuose yra ydinga praktika, sukelsianti savivaldybėms dar didesnį teisinį netikrumą ir neaiškumą, kurio panaikinimu yra grindžiamas šis Įstatymo pakeitimo projektas. (9) Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo pakeitimo projekte suformuluota naujos ūkinės veiklos sąvoka nėra tiksli ir kelia abejonių dėl projekto nuostatų tinkamo įgyvendinimo. Nauja ūkinė veikla apibrėžiama kaip ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo pavesti jam tokią veiklą vykdyti, tačiau nėra paaiškinama, kas yra laikoma faktiniu veiklos vykdymu. Toks apibrėžimas suteikia savivaldybėms plačią diskreciją nuspręsti, ar savivaldybės įmonė anksčiau vykdė atitinkamą veiklą. (10) Taigi, neįtvirtinus faktinio veiklos vykdymo sąvokos, savivaldybės gali piktnaudžiauti joms suteikta diskrecija, nes nėra įtvirtinti būdai, kuriais faktinis veiklos vykdymas turėtų būti įrodytas (pavyzdžiui, tokia veikla turėjo būti įrašyta savivaldybės įmonės įstatuose; savivaldybės įmonė šios veiklos faktinį vykdymą gali įrodyti pateikdama tai pagrindžiančias sutartis). |
|
|
|
6. |
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2017-10-09 |
|
|
|
(11) Taip pat Įstatymo pakeitimo projekto rengėjai siūlo atsisakyti reikalavimo gauti privalomą Konkurencijos tarybos leidimą dėl savivaldybės valdomo juridinio asmens naujos ūkinės veiklos pradėjimo, ar naujo juridinio asmens steigimo ir numatyti, kad siekdamos įvertinti, ar naujos ūkinės veiklos vykdymas atitinka 91 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, savivaldybės gali kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo pakeitimo projektu siūlomas nuostatas Konkurencijos tarybos išvada nėra privaloma. (12) Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolė 2017 m. balandžio 25 d. paskelbė audito išvadą ,,Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“ (toliau – Audito išvada), kurioje nurodė, kad „apie 10 procentų savivaldybių kontroliuojamų įmonių vykdomos ūkinės veiklos nėra susijusi su savivaldybių funkcijomis“ bei tai, kad „šiuo metu dalis viešajame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų nekuria pridėtinės vertės valstybei, o tam tikrais atvejais teikia naudą tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ar net privačių asmenų grupėms“. Audito išvadoje Valstybės kontrolė taip pat nurodė, kad Įstatymu numatyti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai sukurs kontrolės mechanizmą, kuris ne tik apribos savivaldybių galimybę steigti naujas kontroliuojamas įmones, vykdančias ūkinę komercinę veiklą, tačiau, pasinaudojant šiame įstatyme nustatytais kriterijais, padės įvertinti ir jau veikiančių įmonių reikalingumą. Tuo tarpu Įstatymo pakeitimo projektu siūlomu reglamentavimu atsisakoma savivaldybių valdomų juridinių asmenų steigimo kontrolės mechanizmo, kuris užtikrintų efektyvesnį įmonių valdymą. (13) Aptartos situacijos kontekste turi būti vertinamos ir, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. SV-S-326, atlikto Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-787(2) (toliau – Ekspertinis įvertinimas) išvados. Įsigaliojus reikalavimui savivaldybėms numatytais atvejais gauti išankstinį Konkurencijos tarybos leidimą, savivaldybių atžvilgiu galimai atsiranda didesnė administracinė našta. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti įtvirtintos kontrolės poreikį, t. y. atsižvelgti į Valstybės kontrolės Audito išvadoje aptariamas problemas ir nustatytą pažeidimų mastą – tai, kad apie 10 procentų savivaldybių kontroliuojamų įmonių vykdomos ūkinės veiklos nėra susijusi su savivaldybių funkcijomis; tam tikrais atvejais teikia naudą tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ar net privačių asmenų grupėms. Atsižvelgiant į tai, vertinant Lietuvos savivaldybių situaciją ir esamą poreikį įtvirtinti kontrolės mechanizmą, galima nauda viešajam interesui gali būti didesnė už atsirandančią papildomą administracinę naštą savivaldybėms. (14) Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, manome, kad Įstatymo pakeitimo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria aktualaus, efektyvaus ir aiškaus kontrolės mechanizmo, kuris užkirstų kelią savivaldybėms ir toliau nekontroliuojamai steigti ūkinę veiklą vykdančius subjektus. Tuo tarpu projekte siūlomas ūkinės veiklos apibrėžimo pakeitimas nesuteiks savivaldybėms daugiau teisinio tikrumo, o priešingai – sukurs kelių įstatymų taikymo teisės koliziją ir teisinį neaiškumą. |
Pritarti |
|
|
7. |
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2017-10-09 |
|
|
|
(15) Atsakydami į antrą klausimą, informuojame, kad Konkurencijos taryba iki šios dienos nesusidūrė su galiojančio Įstatymo taikymo problematika ir yra pasirengusi bendradarbiauti su viešojo administravimo subjektais Įstatymo taikymo klausimais. |
Atsižvelgti |
|
|
8. |
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2017-10-09 |
|
|
|
(16) Apibendrindami tai, kas išdėstyta, siūlome nepritarti Įstatymo pakeitimo projektui. |
Pritarti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-12-20 |
1 |
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo
statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo
valdybos 2017 m. spalio 18 d. sprendimo Nepritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1112 (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių: 1. Projekto 1 straipsnyje dėstoma Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, kuria siekiama numatyti, kad „ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su šia viešąja paslauga (mokinių maitinimas mokykloje, medicinos paslaugos globos namuose ir pan.)“, nepagrįstai išplečia savivaldybės valdomų juridinių asmenų veiklą, kuri nelaikoma ūkinės veiklos vykdymu. Šia Projekto formuluote savivaldybėms suteikiama teisė vertinti, ar tam tikra jų valdomų juridinių asmenų veikla nelaikoma ūkinės veiklos vykdymu, nes papildo viešąją paslaugą ir teikiama kartu tik su viešąja paslauga. Tačiau ūkinė veikla konkurencijos teisėje ir teismų praktikoje apibrėžiama labai plačiai (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje ūkinė veikla apibrėžiama kaip „gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti“; Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2006 m. sausio 10 d. sprendimo byloje C-222/04 Ministero dell'Economia e delle Finanze prieš Cassa di Risparmio di Firenze SpA 108 punkte yra įtvirtinęs, kad ūkine veikla laikoma bet kokia veikla, kurią vykdant konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ir paslaugos). Taigi, konkurencijos teisės ir jos praktikos prasme Projekte minima „teikėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su šia viešąja paslauga“, įskaitant Projekte pateikiamus pavyzdžius (mokinių maitinimą mokykloje ir pan.), būtų laikoma ūkine veikla. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Projekto nuostata „ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su šia viešąja paslauga“ bus sudaryta galimybė pateisinti galimus savivaldybių Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimus – pagal Projektu dėstomą Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatą savivaldybės prie viešosios paslaugos galės priskirti iš esmės bet kokią veiklą, kuri įprastai laikoma ūkine veikla (pagal Projekto nuostatas tokia veikla būtų nelaikoma ūkinės veiklos vykdymu), ir taip diskriminuoti kitus rinkoje veikiančius ūkio subjektus, pažeidžiant sąžiningos konkurencijos laisvę. Kartu pažymėtina tai, kad Projekto nuostatos neužtikrins Projekto aiškinamajame rašte nurodyto teigiamo poveikio verslo sąlygoms, kadangi teigiamas poveikis galėtų būti nebent privilegijuojamiems savivaldybių valdomiems juridiniams asmenims, o ne kitiems sąžiningai rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. |
Pritarti |
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-12-20 |
2 |
|
|
|
2. Projekto 2 straipsnio siūlymas atsisakyti Vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo gauti privalomą išankstinį Konkurencijos tarybos leidimą pradėti savivaldybės valdomo juridinio asmens naują ūkinę veiklą ar steigti naują juridinį asmenį, nepagrįstai panaikina Vietos savivaldos įstatyme numatytą Konkurencijos tarybos išankstinės (ex-ante) kontrolės mechanizmą, palikdamas Konkurencijos tarybai tik paskesniosios (ex-post) kontrolės mechanizmą (Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymą). Konkurencijos taryba 2015 m. komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrime, patvirtintame Konkurencijos tarybos 2015 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 1S-47/2015 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrimo baigimo“ nustatė, kad net 1/3 Lietuvos savivaldybių nepaiso sąžiningos konkurencijos taisyklių ir atliekų tvarkymo paslaugas paveda teikti išimtinai savo įmonėms. Atsižvelgiant į šią informaciją, darytina išvada, kad esama atvejų, kai savivaldybės nesilaiko sąžiningos konkurencijos taisyklių (pažeidžia Konkurencijos įstatymą, privilegijuodamos savo valdomus juridinius asmenis). Taip pat pažymėtina, kad savivaldybių administracijos yra tiesiogiai susijusios tiek su ūkinės veiklos reguliavimu, tiek su savo juridinių asmenų valdymu, o tai savaime kelia interesų konfliktą. Taip pat dėl Projektu siūlomo reguliavimo, pagal kurį numatomas tik paskesniosios (ex-post) kontrolės mechanizmas, įskaitant neprivalomo savivaldybių kreipimosi į Konkurencijos tarybą nuostatas, Konkurencijos taryba apie dalį savivaldybių sprendimų dėl jų valdomų juridinių asmenų veiklos apskritai nesužinos. Įvertinus visas šias aplinkybes ir siekiant užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvės principo laikymąsi, Konkurencijos tarybai reikalingas ne tik paskesniosios (ex-post) kontrolės mechanizmas (Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymas), bet ir privalomas išankstinės (ex-ante) kontrolės mechanizmas. |
Pritarti |
|
|
3. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-12-20 |
2 |
|
|
|
3. Projekto 2 straipsniu siūloma Vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria siekiama nustatyti, kad „nauju juridiniu asmeniu nelaikomas po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiantis juridinis asmuo, taip pat po pertvarkymo naują teisinę formą įgijęs juridinis asmuo“, yra klaidinanti ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96–2.105 straipsniuose įtvirtinto reguliavimo. Pagal šias Civilinio kodekso nuostatas sujungimo ir padalijimo atvejais gali atsirasti naujas juridinis asmuo ar keli juridiniai asmenys, kuriems pereina visos arba dalis reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertintina, kuris iš naujų juridinių asmenų perėmė atitinkamą ūkinės veiklos vykdymą iš pasibaigusio juridinio asmens, o pertvarkymo atveju naujo juridinio asmens atsirasti negali, nes yra keičiama tik juridinio asmens teisinė forma. |
Pritarti |
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:
Pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos argumentuotoms nuomonėms, kad siūlomo Projekto nuostatos sumažins savivaldybių valdomų juridinių asmenų veiklos skaidrumą, bus sudarytos sąlygos neobjektyviam ir nekonkurencingam savivaldybių valdomų juridinių asmenų elgesiui, taip pat galėtų būti sudarytos prielaidos pažeisti Europos Sąjungos konkurencijos teisę bei nebūtų pasiekti Projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai, akcentuojant tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2017 m. balandžio 25 d. paskelbtoje audito išvadoje ,,Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“ konstatavo, kad „apie 10 procentų savivaldybių kontroliuojamų įmonių vykdomos ūkinės veiklos nėra susijusi su savivaldybių funkcijomis, <...> šiuo metu dalis viešajame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų nekuria pridėtinės vertės valstybei, o tam tikrais atvejais teikia naudą tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ar net privačių asmenų grupėms“, atkreipiant dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ne tik nekelia jokių praktinio taikymo problemų, bet kompetentingų institucijų yra vertinamas kaip didinantis skaidrumą, užtikrinantis sąžiningos konkurencijos laisvę bei sudarantis sąlygas racionaliai naudoti viešąsias lėšas, siūlytina iniciatorių pateiktą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1112 atmesti.
6.2. Pasiūlymai: nėra.
7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 1.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Naglis Puteikis.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė
Seimo Audito komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė