LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kultūros komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MUZIEJŲ ĮSTATYMO NR. I-930 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 61 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

nR. xiiip-4429

 

2021-04-14  Nr. 121-P-20

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Petras Gražulis, Vytautas Kernagis, Arminas Lydeka, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė, komiteto biuro padėjėja Vijolė Mereckienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovė Rūta Pileckaitė-Vasilienė, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė, Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus direktorius Antanas Sniečkus, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais Jonas Mickus, Lietuvos Respublikos Seimo narys Justinas Urbanavičius, Kauno rajono Vilkijos bendruomenės atstovas Kęstutis Markevičius.

 

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-01-16

 

 

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1.           Projektu siūloma įteisinti gyvojo muziejaus statusą ir vardo suteikimą, taip pat tokių muziejų kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų gyvenimą muziejaus patalpose. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Muziejų įstatymas nenumato teisinės galimybės Lietuvoje suteikti muziejams „gyvojo muziejaus“ vardą, nors tokie muziejai mūsų šalyje egzistuoja. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių.

Pirma, įvertinę projektu siūlomą naują reglamentavimą bei jo motyvus, pažymime, kad nėra aiškūs nei siūlomų nuostatų tikslas, nei turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą įstatyminį reguliavimą muziejai klasifikuojami tik pagal juose kaupiamų ir saugomų kultūrinių vertybių pobūdį ir skirstomi atitinkami į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių, žinybinius ir kitus. Šis skirstymas lemia tai, kokia tvarka muziejus steigiamas, kokias funkcijas vykdo bei kokias kultūrines vertybes kaupia. Kitoks muziejų klasifikavimas įstatyme nėra įtvirtintas, o tai iš esmės ir netikslinga, nes aukščiau pateiktas klasifikavimas parodo esminius muziejų statuso skirtumus bei atspindi muziejų veiklos specifiką. Tuo tarpu „gyvojo muziejaus“ statuso įvedimas, sistemiškai vertinant siūlomo reguliavimo santykį su esamu muziejų veiklos reguliavimu, jokių teisinių pasekmių (ir praktinės naudos) nesukurtų, nes „gyvojo muziejaus“ statusas visiškai neįtakotų esamo muziejų steigimo, jų vykdomų funkcijų bei finansavimo reglamentavimo.

Pritarti iš dalies

Įstatymo projektu siekiama įteisinti „gyvojo muziejaus“ statusą, kurio įvedimas sudarytų galimybę reglamentuoti muziejininkų gyvenimo muziejui priskirtose gyvenamosios paskirties patalpose klausimus.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-01-16

1

2

 

 

 

 

Antra, pats sąvokos „gyvasis muziejus“ turinio bei tokio vardo suteikimo neapibrėžtumas gali apsunkinti tinkamą įstatymo taikymą. Pažymėtina, kad formuluotės, numatančios, kad gyvasis muziejus yra muziejus, kuriame „gyvai atkuriamos“ tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos, turinys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti kriterijaus, lemiančio „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo galimybę. Jokie kriterijai nenustatomi ir Vyriausybei, įgaliotai nustatyti „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo tvarką. Todėl ydingu laikome tokį reguliavimą, pagal kurį įstatyme vartojamos sąvokos turinys iš esmės būtų apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) ne įstatymu, o  žemesnės galios teisės aktu. Taip pat diskutuotinas siūlomas reguliavimas, pagal kurį „gyvojo muziejaus“ vardą suteiktų (kas, savo ruožtu, sukurtų suponuojamas teisines pasekmes susijusiems visuomeninių santykių subjektams) pats muziejaus steigėjas, o ne muziejų veiklą prižiūrintis bei atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas.

Pritarti iš dalies

Terminas „gyvasis muziejus“ yra aprobuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos terminų banką.

Sutiktina su pastaba, kad „gyvojo muziejaus“ statusą turi teisę suteikti ne muziejaus steigėjas, o muziejų veiklą prižiūrintis bei atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-01-16

2

 

 

 

 

Trečia, iš projekto turėtų būti braukiamos visos nuostatos, susijusios su galimybe muziejų kūrėjams ir (ar) prižiūrėtojams gyventi  muziejų patalpose, nes pastatų priskyrimo gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms ir atitinkamai leidimo ar draudimo tokiose patalpose gyventi klausimas yra ne šio įstatymo, o Statybų įstatymo bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų (Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reguliavimo dalykas. Atitinkamai brauktinos nuostatos ir dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas, nes tai yra ne įstatymo, o civilinių paslaugų sutarčių reguliavimo dalykas.

Pritarti iš dalies

 

Sutiktina su pastaba dėl nuostatų, susijusių su atsiskaitymu už komunalines paslaugas, išbraukimo.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-01-16

2

 

 

 

Ketvirta, muziejų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ar viešoji įstaiga, steigėjas (arba vienas iš steigėjų) yra valstybė arba savivaldybė, todėl atitinkamos teisės ir pareigos bei atliekami teisiniai veiksmai turėtų būti siejami ne su steigėju, o su valstybės ar savivaldybės kaip savininko (arba dalininko) teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-01-16

2

 

 

 

 

Penkta, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos kelios nuostatos – teisė tam tikriems asmenims gyventi gyvuosiuose muziejuose, reikalavimas, kad šie asmenys gyventų į muziejaus ekspoziciją nepatenkančiose gyvenamosiose patalpose, ir atsiskaitymo už šių patalpų komunalines paslaugas tvarka. Nėra aišku, kuriai iš šių nuostatų (ar visoms šioms nuostatoms) yra taikomas paskutinis 61 straipsnio 2 dalies sakinys.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-01-16

3

1

 

2. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

 

Pritarti

 

7.

Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas

2020-02-26

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4429 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2020-04-07

1

2

 

 

Siunčiame Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę dėl Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projekto.

Susipažinę su projektu manome, jog tikslinga įteisinti tokios rūšies muziejų. Tačiau tikslintina ne tik pati sąvoka „Gyvasis muziejus“, bet ir 61 straipsnio 1 dalis, nes vartojama sąvoka „steigėjas“, tačiau kituose teisės aktuose jau keletą metų įteisinta sąvoka „savininkas“, o 2 dalies nuostatos galėtų būti išdėstytos poįstatyminiame teisės akte.

Siūlome tobulinti Įstatymo projektą ir jį aptarti su muziejų bendruomene.

Pritarti iš dalies

Terminas „gyvasis muziejus“ yra aprobuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos terminų banką.

Sutiktina su pasiūlymu dėl sąvokos „steigėjas“ nevartojimo.

2.

Lietuvos muziejų asociacija

2020-04-28

 

 

 

Informuojame, kad Lietuvos muziejų asociacijos (toliau - LMA) valdyba nepritaria Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4429, nes mano, kad ne kiekviena privati ar visuomeninė kolekcija turi būti įvardijama kaip muziejus vien dėlto, kad skamba rimčiau ar solidžiau, o juo labiau, kai bandoma juridiškai įteisinti įvairius, nebūtinai muziejinius darinius ar veiksmus.

LMA valdyba palaiko Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pateiktą nuomonę dėl projekto.

Atsižvelgti

 

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kultūros ministerija

2020-04-22

 

 

 

 

Kultūros ministerija (toliau – Ministerija) pagal kompetenciją išnagrinėjo Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau – projektas) ir teikia šias pastabas.

Ministerija iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. sausio 16 d. Nr. XIIIP-4429 išvadoje pateiktam teisiniam vertinimui, jog nėra aiškūs siūlomo projekto nuostatų tikslai ir turinys, nes pastatų priskyrimas gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms ir atitinkamai leidimas ar draudimas tokiose patalpose gyventi yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas.

Pritarti iš dalies

Įstatymo projektu nesiekiama konkrečių muziejų pastatų priskirti gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties patalpoms.

2.

Kultūros ministerija

2020-04-22

1

 

 

 

 

Muziejų įstatyme šiuo metu muziejai klasifikuojami pagal juose kaupiamų ir saugomų kultūrinių vertybių svarbą nacionaliniu, valstybiniu ar regioniniu lygiu, atitinkamai muziejus skirstant į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių, žinybinius ir kitus. Kitoks muziejų klasifikavimo pobūdis („gyvasis“ ar pan.) įstatyme nėra tikslingas, nes:

1. esamas klasifikavimas yra pakankamas, nes parodo esminius muziejų statuso skirtumus bei veiklos specifiką;

2. „gyvasis“ muziejus yra muziejaus veiklos forma, o ne muziejaus rūšis. Muziejų veiklos formos gali būti pačios įvairiausios, vienos iš jų apibrėžimas įstatymo lygmeniu reikalautų apibrėžti ir kitas galimas muziejaus veiklos formas, o tai nėra tikslinga, nes veiklos formos yra nuolat kintančios („virtualūs“, interaktyvūs ir panašūs muziejai, kurie kuriami bet kurio muziejaus turimų rinkinių pagrindu su šiuolaikinių technologijų pagalba). Esamas teisinis reglamentavimas ir dabar netrukdo muziejams organizuoti veiklą „gyvojo“ muziejaus principu, t. y. „gyvai atkurti tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygas“ vykdant „gyvosios istorijos“ principu organizuojamus renginius ar edukacinius užsiėmimus kaip tai ir vyksta (pavyzdžiui, „gyvosios archeologijos“ dienos Kernavėje, Senųjų amatų dienos Trakų Salos pilyje, Viduramžių šventė Medininkų pilyje, kalendorinės šventės Lietuvos liaudies buities muziejuje, tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“, organizuojamas Lietuvos jūrų muziejaus ir kt.).

Pritarti iš dalies

Įstatymo projektu siekiama įteisinti „gyvojo muziejaus“ statusą, kurio įvedimas sudarytų galimybę reglamentuoti muziejininkų gyvenimo muziejui priskirtose gyvenamosios paskirties patalpose klausimus.

3.

Kultūros ministerija

2020-04-22

 

 

 

Projekto aiškinamajame rašte išvardinti „gyvojo“ muziejaus pavyzdžiai Lietuvoje yra savivaldybių muziejų padaliniai arba privatūs muziejai. Atkreiptinas dėmesys, kad Muziejų įstatymo 2 str. 1 dalis nustato, kad muziejus yra „juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė, viešoji įstaiga ar kitos teisinės formos juridinis asmuo, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka, kurio svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus.“ „Gyvojo“ muziejaus statusas negali būti suteikiamas įstaigos padaliniui, o ne visam muziejui. Tuo tarpu privatūs muziejai jau dabar gali veikti tokiu statusu, kurį apsprendžia pats muziejaus steigėjas ir kuris nereikalauja papildomo teisinio reglamentavimo.

Pritarti

 

4.

Kultūros ministerija

2020-04-22

2

 

 

Pažymėtina, kad valstybės ar savivaldybių įsteigtuose muziejuose priežiūros funkcijas, net ir tais išskirtiniais atvejais, kur jos yra būtinos visą parą dėl muziejų rinkinių specifikos (pvz. Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“) atlieka tam reikalingas kompetencijas turintys muziejaus specialistai. Patikėti muziejų priežiūrą muziejų įkūrėjams, kurie dažnu atveju yra vyresnio amžiaus asmenys, būtų ne tik neatsakinga, bet ir pavojinga, be to, tada šiame įstatyme turėtų būti apibrėžtos papildomos naujos sąvokos tokios kaip „muziejaus įkūrėjas“, „muziejaus prižiūrėtojas“ bei nustatytos tokių asmenų funkcijos bei teisinė atsakomybė.

Pritarti iš dalies

 

Sutiktina su pastaba, jog būtina apibrėžti įstatymo projekte vartojamas naujas sąvokas „muziejaus kūrėjas“, „muziejaus prižiūrėtojas“.

5.

Kultūros ministerija

2020-04-22

2

 

 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad nacionaliniuose, respublikiniuose ir savivaldybių muziejuose yra saugomos kilnojamosios kultūros vertybės, kurios yra valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas, ir kurio apsaugą Muziejų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo užtikrinti muziejai. Fizinių asmenų gyvenimas muziejuje reikalautų papildomų sprendimų dėl muziejinių vertybių saugumo užtikrinimo (reiktų atskirti muziejų saugyklų, ekspozicijų zonas nuo gyvenamųjų, užtikrinant jose skirtingus mikroklimato ir saugumo režimus). Nacionalinio, respublikinio ar savivaldybės muziejaus steigėjui tam būtų reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Pastebėtina, kad „gyvojo“ muziejaus principu organizuoti veiklą galima privačių fizinių asmenų įkurtuose muziejuose, kai tose pačiose patalpose, kur yra saugomos ir eksponuojamos vertybės, ir gyvenama, nes pats muziejaus įkūrėjas atsako už savo turto apsaugą, tačiau tam nereikalingas Muziejų įstatymo nuostatų keitimas.

Leidimo gyventi muziejuose siekis yra socialinis klausimas, kuris neatitinka Muziejų įstatymo 1 straipsnyje nustatytos šio įstatymo paskirties.

Pritarti iš dalies

Įstatymo projekte numatyta, kad „Jei muziejaus kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai gyvena muziejui priskirtose patalpose, jiems turi būti skirtos į muziejaus ekspoziciją nepatenkančios gyvenamosios patalpos“.

 

6.

Etninės kultūros globos taryba

2020-05-05

1

2

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas 2020 m. gegužės 6 d. posėdyje nuotoliniu būdu planuoja svarstyti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4429 (toliau – Muziejų įstatymo keitimo projektas).  Etninės kultūros globos taryba (toliau – EKGT) 2020 m. balandžio 30 d nuotoliniame posėdyje aptarė Muziejų įstatymo keitimo projekto, prie kurio sukūrimo prisidėjo ir EKGT, svarstymo eigą. EKGT sukauptais duomenimis Lietuvoje yra nemažai muziejų, kuriuose gyvena jų kūrėjai ar prižiūrėtojai (ypač memorialiniuose muziejuose, taip pat etnografiniuose, amatų ir gamtiniuose muziejuose), kaip ir užsienio šalyse (pvz., Jungtinėje Karalystėje apie 350 „National Trust“ darbuotojų gyvena muziejuose). Užsienyje neretai tokie muziejai vadinami „gyvaisiais muziejais“, jiems būdingas bendras požymis – juose gyvai atkuriamos tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos. EKGT 2019 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. S-234 „Dėl termino „Gyvasis muziejus““ kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (toliau – VLKK), prašydama pateikti išvadą dėl sąvokos „gyvasis muziejus“ įtraukimo į Terminų banką vadovaujantis Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Gruodžio 18 d. EKGT pirmininkė dalyvavo VLKK Terminų pakomisės posėdyje, kuriame buvo pritarta pasiūlytai sąvokos „gyvasis muziejus“ apibrėžčiai.

EKGT nariams kelia nerimą, kad Muziejų įstatymo keitimo projektui iš esmės nepritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir Kultūros ministerijos vardu nuomonę pareiškusi viceministrė Ingrida Veliutė. Išnagrinėję jų pareikštas pastabas, siūlome į daugumą šių pastabų neatsižvelgti ir pateikiame priede savo argumentaciją. 

Siūlome Kultūros komitetui pritarti projektui Nr. XIIIP-4429 atsižvelgiant į EKGT pastabas.

1. Projektu nesiūloma keisti Muziejų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos muziejų klasifikacijos į nacionalinius, respublikinius,  savivaldybių, žinybinius ir kitus muziejus. Klaidingai tvirtinama, kad ši klasifikacija grindžiama pagal muziejuose kaupiamų ir saugomų kultūrinių vertybių pobūdį, nes skirstymas pagal muziejuose esančių rinkinių rūšį sietinas su Muziejų įstatymo 6 straipsniu „Muziejų rūšys“, kur įvardijami archeologijos, etnografijos, gamtos, istorijos, literatūros, meno, mokslo, technikos, kraštotyros, memorialiniai ir kitokie muziejai. Pasaulyje vyrauja būtent pastaroji muziejų klasifikacija į tipus pagal juose kaupiamų vertybių pobūdį, tarp kurių neretai nurodomi ir gyvieji muziejai (žr. http://www.historyofmuseums.com/museum-facts/types-of-museum/), bet daug rečiau muziejai klasifikuojami pagal jų finansavimo ir steigimo pobūdį (žr. https://www.britannica.com/topic/museum-cultural-institution/Types-of-museums).

2. Projektas siūlo apibrėžti sąvokos „gyvasis muziejus“ turinį ne žemesnės galios aktu, o pačiame Muziejų įstatyme – papildant jo 2 straipsnį nauja sąvoka „Gyvasis muziejus“. Šiai sąvokai jau pritarta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminų pakomisės 2019 m. gruodžio 18 d. posėdyje ir ši sąvoka įtraukta į Terminų banką vadovaujantis Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pasiūlyta sąvokos „gyvasis muziejus“ apibrėžtis iš esmės atitinka pasaulyje paplitusią šios sąvokos apibrėžtį, žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Living_museum.

3. Nuostatos, susijusios su galimybe muziejų kūrėjams ir (ar) prižiūrėtojams gyventi  muziejų patalpose, nėra pastatų priskyrimo gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms klausimas. Nemažai Lietuvos muziejų, kuriuose dabar gyvena jų įkūrėjai ar prižiūrėtojai, turi gyvenamosios patalpos statusą (pvz.,  A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus), o gyvenamosios paskirties patalpose muziejų veikla gali būti vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 85 redakcija) patvirtinto „Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo“ 3.19 punktu. Abejotina, ar dėl muziejininkų gyvenimo muziejuose pagrįstai siūloma vadovautis Statybų įstatymu, kadangi šis įstatymas nustato tik esminius statybos reikalavimus, o jo 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodo, kad šis įstatymas netaikomas „nustatant naudojamame statinyje vykdomos ūkinės komercinės ar kitos veiklos reikalavimus“.

4. Atsižvelgiant į šią pastabą, siūlome koreguoti paskutinį 61 straipsnio 2 dalies sakinį: „Ši nuostata Nuostatos dėl patalpų atskyrimo ir atsiskaitymo už komunalines paslaugas netaikoma gyviesiems muziejams, kurių steigėjai yra privatūs asmenys.“

5. Statusas – tai sąvoka, kurią galima taikyti daugeliui sričių. Teisinį statusą nustato taisyklės ir nuostatai, tačiau yra daugybė teisinių statusų, nebūtinai vien juridinio asmens statusas. Projektas nesiūlo suteikti atskiro juridinio asmens statuso „gyviesiems muziejams“, tik vardą. Kita vertus,  muziejaus vardas neretai suteikiamas stambesnių muziejų padaliniams: pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniai yra Vinco Kudirkos muziejus, Kazio Varnelio namai–muziejus; Kauno rajono muziejaus padaliniai yra A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus, Babtų kraštotyros muziejus ir t.t. Taigi padaliniams gali būti suteiktas ir „gyvojo muziejaus“ statusas.

6. Projektas nesiūlo patikėti muziejaus priežiūros jo įkūrėjams, kurie nėra muziejininkai. Muziejaus darbuotojų, susijusių su rinkinių apsauga, apskaita ir saugojimu, kompetenciją nustato iki šiol galiojanti Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcija,  patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu 2005 m. gruodžio 16 d. Nr. ĮV-716 „Dėl Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijos patvirtinimo“. Šioje instrukcijoje yra apibrėžtos sąvokos „muziejininkas“, „rinkinių saugotojas“, „vyriausiasis fondų saugotojas“.  Atsižvelgiant į tai galima būtų tikslinti projektu siūlomos Muziejaus įstatymo papildomo 61 straipsnio 2 dalies pirmuosius tris sakinius: “Gyvuosiuose muziejuose gali gyventi muziejininkai – jų tų muziejų kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai. Jei muziejaus kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai jie gyvena muziejui priskirtose patalpose, jiems turi būti skirtos į muziejaus ekspoziciją nepatenkančios gyvenamosios patalpos. Už šių patalpų komunalines paslaugas atsiskaitoma pagal sutartis, sudarytas tarp muziejaus steigėjo ir tose patalpose gyvenančių muziejaus kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų muziejininkų.”

7. Minėta Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcija nustato muziejinių vertybių ir eksponatų apsaugos, apskaitos, saugojimo, restauravimo ir naudojimo, vertybių komplektavimo ir jų priskyrimo pagrindiniam, pagalbiniam ir mainų fondams tvarką bei sąlygas muziejuose. Nei šioje instrukcijoje, nei Muziejų įstatyme nėra draudimo fiziniams asmenims gyventi muziejaus patalpose. Kita vertus, nuolatinis gyvenimas muziejaus patalpose geriau už bet kokią kitą apsaugos sistemą užtikrina apsaugą nuo įsilaužimų ir kitų pavojų.

Atsižvelgti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2020-04-08

 

 

 

 

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti.

Pritarti

 

2.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija

2020-04-22

 

 

 

 

Siūlyti apsispręsti pagrindiniame komitete dėl įstatymo projekto XIIIP-4429, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-01-16 ir Kultūros ministerijos 2020-04-22 pateiktas pastabas.

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą
Nr. XIIIP-4429 grąžinti iniciatoriui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arminas Lydeka.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Vytautas Juozapaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė