AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO Nr. VIII-1029 40 IR 83 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 961 STRAIPSNIU
IR CIVILINIO PROCESO KODEKSO 95 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikoje tarnybiniai ginčai tarp valstybės tarnautojų ar pareigūnų yra nagrinėjami administraciniuose teismuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis (toliau – ABTĮ). Darbo ginčai, kurių šalys yra darbuotojas ir darbdavys, sprendžiami civilinio proceso tvarka, o toks procesas vyksta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas.
Darbo (tarnybiniai) ginčai pasižymi tuo, jog viena iš šalių - darbuotojas (tarnautojas ar pareigūnas) visuomet yra silpnesniojo padėtyje. Darbdaviai neretai vengia spręsti kilusius nesutarimus geranoriškai. Pažeidę darbuotojo teises, darbdaviai dažnai nereaguoja į darbuotojo rašytinius pareiškimus dėl pažeidimų, nevykdo įstatymo jiems numatytų pareigų elgtis sąžiningai ir užtikrinti darbuotjo teises, stengtis išspręsti ginčą neteisminiu būdu. Darbuotojas tokiais atvejais, norėdamas apginti savo interesus, yra priverstas kreiptis į teismą, nes neteisminiu būdu išspręsti ginčo tampa neįmanoma dėl darbdavio nesąžiningumo ir sąmoningo vengimo spręsti ginčą tokiu būdu. Tai visais atvejais reiškia papildomas laiko ir pinigų sąnaudas, nepagrįstai sukelia šaliai, kurios teisės pažeistos, papildomų nepatogumų.
Teikiamais įstatymo projektais siekiama paskatinti tarnybinių ir darbo ginčų nagrinėjimą neteismine tvarka bei užtikrinti, jog proceso šalis, kurios teisės buvo pažeistos dėl vengimo spręsti ginčą neteisminę tvarka, gautų dėl to patirtų nuostolių atlyginimą. Be to, siekiama įtvirtinti administracinę atsakomybę darbdaviams už sąmoningą ir nepagrįstą vengimą spręsti darbo, tarnybinius ginčus neteismine tvarka. Kadangi darbuotojų ir darbdavių bei tarnautojų ir pareigūnų ginčai yra nagrinėjami vadovaujantis skirtinga teisena, teikiamais įstatymų projektais siekiama užtikrinti visų dirbančiųjų grupių interesų apsaugą.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Šių įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu administracinės teisenos bylose šalis, prieš kurią buvo pareikštas nepagrįstas skundas ar prašymas, arba kurios atžvilgiu buvo sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą arba kurios atžvilgiu buvo nepagrįstai atsisakyta spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, negali gauti visų pagrįstai turėtų nuostolių atlyginimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, yra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau vien bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neužtikrina visų, dėl nesąžiningo kitos šalies veikimo patirtų nuostolių kom-pensavimo. Be to, šiuo metu ABTĮ nėra įtvirtinta teismo teisė skirti baudą už nepagrįstą atsisakymą spęsti ginčą neteisminiu keliu.
Šiuo metu sprendžiant darbo (tarnybos) ginčus civilinio proceso tvarka nėra numatyta galimybė gauti turėtų nuostolių atlyginimą dėl kitos šalies nepagrįsto atsisakymo spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteisminę tvarką.
Šiuo metu administracinė atsakomybė už vengimą spręsti ginčus neteisminiu keliu darbdaviams nėra numatyta.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
ABTĮ 40 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog proceso šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą skundą ar prašymą, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą arba nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai proceso šaliai šios patirtus nuostolius.
ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma įtvirtinti teismo teisę skirti baudą proceso šaliai, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti ginčą neteisiminiu keliu.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog proceso šalis, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai dalyvaujančiai byloje šaliai šios patirtus nuostolius.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą siūloma papildyti 961 straipsniu, kuriame numatoma atsakomybė darbdaviams už sąmoningą ir nepagrįstą darbo (tarnybinio) ginčo sprendimo neteisminiu būdu vengimą.
Priėmus šiuos įstatymų pakeitimus darbo (tarnybos) ginčuose bus užtikrinama silpnesnės šalies – darbuotojo interesų apsauga. Šalis, kurios naudai teismas priims sprendimą, galės tikėtis ne tik bylinėjimosi išlaidų, bet ir visų pagrįstų nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl nesąžiningo kitos šalies elgesio, atlyginimo.
Taip pat atsiras galimybę nubausti nesąžiningą darbo (tarnybos) santykių šalį. Be to, įsigaliojus šiems pakeitimams turėtų pagreitėti tokio tipo ginčų išsprendimo laikas ir sumažėti teismų darbo krūvis.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
-
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai, korupcijai neigiamos įtakos neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
-
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
-
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymų projektų įgyvendinimas nepareikalaus.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Nėra.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Teikia Seimo nariai:
Tomas Tomilinas