Stenogramas galima rasti

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

II (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 33

STENOGRAMA

 

2025 m. balandžio 15 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas S. SKVERNELIS,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. OLEKAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja O. LEIPUTĖ

 

 

PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos! Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pra­šo­me už­im­ti sa­vo vie­tas. Pra­de­da­me ry­ti­nį Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 110 Sei­mo na­rių. To­liau po­sė­džiui kvie­čiu pir­mi­nin­kau­ti pir­mą­jį vi­ce­pir­mi­nin­ką.

PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF*). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Žo­dį su­tei­kiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­kui S. Skver­ne­liui.

 

10.01 val.

Žu­vu­sių­jų Su­muo­se ir Kry­vyj Ri­he pa­ger­bi­mas

 

S. SKVERNELIS. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riai, Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Uk­rai­nos am­ba­sa­do­re Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je Ol­ha Ni­kit­čen­ko, ger­bia­mi po­nai ir po­nios, gar­būs pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės na­riai, Eks­ce­len­ci­ja ar­ki­vys­ku­pe, Sig­na­ta­rų klu­bo va­do­ve, mie­li ko­le­gos, šio po­sė­džio sve­čiai. Ei­li­nį kar­tą ten­ka su di­de­liu liū­de­siu skelb­ti ži­nias ir gau­ti in­for­ma­ci­ją apie tra­giš­kus įvy­kius Uk­rai­no­je. Pas­ku­ti­nis įvy­kis Su­mų mies­te at­ne­šė ne­iš­ma­tuo­ja­mą skaus­mą ir ne­tek­čių. Kaip vi­suo­met mū­sų min­tys ir mal­dos yra su nu­ken­tė­ju­siai­siais, jų šei­mo­mis ir vi­sais, ku­rie ken­čia dėl šios tra­ge­di­jos.

Na, kiek kar­tų dar pa­na­šio­mis pro­go­mis rei­kės ne tik­tai mū­sų Res­pub­li­kos Sei­me, bet ir ki­tuo­se par­la­men­tuo­se, ki­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se vėl ap­gai­les­tau­ti, reikš­ti užuo­jau­tas, su­si­rū­pin­ti? Dau­giau nei tre­jus me­tus vyks­ta bru­ta­lūs ka­ro nu­si­kal­ti­mai prieš ci­vi­lius gy­ven­to­jus Uk­rai­no­je. Tur­būt tas klau­si­mas yra re­to­ri­nis, bet ka­da nors tu­ri­me pri­ei­ti ri­bą ir pa­sa­ky­ti, ar mes esa­me be­jė­giai ką nors pa­keis­ti, ar tie­siog tu­ri­me lauk­ti, kol Uk­rai­na pa­ti iš­spręs vi­sus klau­si­mus, ku­rie lie­čia ir mus? Smer­kia­me mes Ru­si­jos ag­re­si­ją prieš Uk­rai­ną, jos žmo­nes, se­no­lius, vai­kus. Ei­li­nį kar­tą ga­li­me pa­kar­to­ti, kad Ru­si­ja pri­va­lo at­sa­ky­ti už šiuos tarp­tau­ti­nės ir hu­ma­ni­ta­ri­nės tei­sės pa­žei­di­mus, ku­rių po­bū­dis ir mas­tas daž­niau­siai per­žen­gia su­vo­ki­mo ri­bas. Tai ne­pa­tei­si­na­ma jo­kiais, vi­siš­kai jo­kiais ar­gu­men­tais, klai­do­mis ir pa­na­šiais pa­si­sa­ky­mais.

Ru­si­jos nu­si­kal­ti­mams žmo­niš­ku­mui iliust­ruo­ti pa­teik­siu ke­le­tą fak­tų ir skai­čių. Ba­lan­džio 13-ąją, Ver­bų sek­ma­die­nį, dviem ba­lis­ti­nė­mis ra­ke­to­mis Ru­si­ja ata­ka­vo Su­mų mies­to cen­trą. Šios ata­kos me­tu žu­vo 34 ci­vi­liai as­me­nys, tarp jų – du vai­kai, su­žeis­ta 119 žmo­nių, tarp jų – 15 vai­kų. Su­griau­ti pen­ki dau­gia­bu­čiai, te­at­rai, mu­zie­jai, bib­lio­te­ka, uni­ver­si­te­tas. Tą pa­čią Ver­bų sek­ma­die­nio die­ną ru­sai dro­nais ata­ka­vo Ode­są – su­žeis­ti aš­tuo­ni as­me­nys, Kup­jans­ką – du nu­žu­dy­ti ir vie­nas su­žeis­tas, Cher­so­ną – trys nu­žu­dy­ti ir še­ši su­žeis­ti, Čer­ni­hi­vą – ap­griau­ta li­go­ni­nė, su­žeis­ta gy­dy­to­ja, Char­ki­vą – su­griau­tas vai­kų dar­že­lis, Do­nec­ko sri­tį – vie­nas nu­žu­dy­tas ir še­ši su­žeis­ti. Tai yra dau­giau­siai ci­vi­lių au­kų pa­rei­ka­la­vu­si Ru­si­jos oro ata­ka Uk­rai­no­je per pas­ta­ruo­sius mė­ne­sius. Ba­lan­džio 4 die­ną, iš es­mės prieš sa­vai­tę, Ru­si­ja ba­lis­ti­ne ra­ke­ta ata­ka­vo Kry­vyj Ri­ho mies­tą. Vėl­gi ag­re­so­rius są­mo­nin­gai nu­si­tai­kė į gy­ve­na­mų­jų na­mų kie­mą su vai­kų žai­di­mų aikš­te­le. Per ata­ką žu­vo 20 ci­vi­lių, tarp jų – de­vy­ni vai­kai. Tai dau­giau­sia vai­kų au­kų pa­rei­ka­la­vu­si Ru­si­jos ata­ka per vi­sus tre­jus ka­ro me­tus.

Ger­bia­mie­ji, tę­sian­tis Ru­si­jos ag­re­si­jai prieš Uk­rai­ną, vis daž­niau ka­ro au­ko­mis tam­pa Uk­rai­nos vai­kai. Re­mian­tis Jung­ti­nių Tau­tų vy­riau­sio­jo ko­mi­sa­ro žmo­gaus tei­sių klau­si­mais duo­me­ni­mis, nuo ag­re­si­jos pra­džios iki 2024 me­tų pa­bai­gos žu­vo 669 ir bu­vo su­žeis­ti 1 tūkst. 833 Uk­rai­nos vai­kai. Tik­ra­sis nu­ken­tė­ju­sių vai­kų mas­tas žy­miai di­des­nis, nes Ru­si­ja ne­su­tei­kia Žmo­gaus tei­sių biu­rui pri­ei­gos lai­ki­nai oku­puo­to­se Uk­rai­nos te­ri­to­ri­jo­se. Taip pat 737 tūkst. vai­kų ta­po vi­du­je ša­lies per­kel­tais as­me­ni­mis, tai yra tu­rė­jo pa­lik­ti sa­vo na­mus, o be­veik 1,7 mln. vai­kų tu­rė­jo iš­vyk­ti iš ša­lies dėl Ru­si­jos ag­re­si­jos.

Mie­lie­ji, kvie­čiu ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti Ru­si­jos ag­re­si­jos prieš Uk­rai­ną ir jos žmo­nes au­kas Su­muo­se, Kry­vyj Ri­he ir ki­tuo­se Uk­rai­nos re­gio­nuo­se, mies­tuo­se, gy­ven­vie­tė­se ir ben­d­ruo­me­nė­se.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Ačiū.

 

10.07 val.

Pir­mo­sios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės po ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo veiklos 35-ųjų me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

PIRMININKAS. Ačiū, Pir­mi­nin­ke. To­liau, ko­le­gos, mū­sų dar­bo­tvarkės 2 klau­si­mas. Kaip ži­no­te, 1990 m. ba­lan­džio 11 d. pri­sie­kė pir­mo­ji Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė po ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo. Da­bar mi­ni­me šios Vy­riau­sy­bės 35-ąsias me­ti­nes. Žo­dį tar­ti kvie­čiu Sei­mo Pir­mi­nin­ką S. Skver­ne­lį.

 

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko Sau­liaus Skver­ne­lio kal­ba

 

S. SKVERNELIS. Dar kar­tą, vi­si ger­bia­mie­ji, čia su­si­rin­kę, tu­ri­me links­mes­nę pro­gą. Iš­ties šie me­tai yra ne­ei­li­niai, įvai­rios ins­ti­tu­ci­jos mi­ni 35 me­tus mū­sų at­kur­tos vals­ty­bės, ku­ri bu­vo at­kur­ta šiuo­se rū­muo­se, ne šio­je sa­lė­je, bet šiuo­se rū­muo­se. No­riu pa­si­džiaug­ti, kad tarp mū­sų yra vis dar du ak­ty­viai po­li­ti­ko­je vei­kian­tys sig­na­ta­rai, ku­rie pri­ėmė tą lem­tin­gą spren­di­mą. Ir, aiš­ku, tu­ri­me ne­ei­li­nę pro­gą pa­mi­nė­ti mū­sų pir­mą­ją Vy­riau­sy­bę.

Per vi­sus 35 me­tus įvai­rio­mis pro­go­mis mes tik­rai pri­si­me­na­me dau­gy­bę įvy­kių, dau­gy­bę žmo­nių čia, Sei­me, bet kaž­kaip, ma­no nuo­mo­ne, mes pa­mirš­ta­me vyk­do­mą­ją val­džią, Vy­riau­sy­bes, ku­rių dar­bas bu­vo la­bai la­bai svar­bus kiek­vie­na­me mū­sų vals­ty­bės rai­dos eta­pe. Bet, aiš­ku, šian­dien no­ri­si kal­bė­ti apie pir­mą­ją Vy­riau­sy­bę.

Pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės na­riams te­ko dirb­ti di­de­lio ne­apib­rėž­tu­mo są­ly­go­mis, jiems bu­vo pa­ti­kė­tas ne­pa­pras­tai svar­bus vaid­muo mū­sų ša­lies is­to­ri­jo­je. Į pir­mą­jį mi­nist­rų ka­bi­ne­tą po ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo bu­vo su­dė­ta la­bai daug vil­čių, nu­kreip­ta daug akių ir ne vi­sos jos lin­kė­jo sklan­daus dar­bo. Tad ga­li­me tik įsi­vaiz­duo­ti, ko­kį spau­di­mą te­ko at­lai­ky­ti šiai Vy­riau­sy­bei, dar­bą pra­dė­ju­siai ša­ly­je, ku­rio­je dar bu­vo sve­ti­ma oku­pa­ci­nė ka­riuo­me­nė, vis dar bu­vo jau­čia­mos so­vie­tų re­ži­mo nuo­tai­kos, o ne­tru­kus pra­si­dė­jo eko­no­mi­nė blo­ka­da. Blo­ka­da bu­vo tik vie­na iš So­vie­tų Są­jun­gos prie­mo­nių, nu­kreip­tų prieš Lie­tu­vos vals­ty­bę, o jų bu­vo daug ir dar il­gai. Pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės drą­sa, ryž­tas, lanks­tu­mas ir di­plo­ma­ti­nė kul­tū­ra bu­vo gy­vy­biš­kai svar­būs, de­dant de­mo­kra­tinės vals­ty­bės pa­ma­tus. Jų spren­di­mai ir veiks­mai pa­dė­jo Lie­tu­vai ženg­ti pir­muo­sius žings­nius kaip lais­vai ir ne­pri­klau­so­mai vals­ty­bei. Pa­dė­jo kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mo ry­šius, už­megz­ti eko­no­mi­nius ir kul­tū­ri­nius sai­tus tarp­tau­ti­nė­je are­no­je. Pir­mo­jo Mi­nist­rų ka­bi­ne­to na­riai bu­vo tar­si nau­jos be­si­ku­rian­čios vals­ty­bės vė­liav­ne­šiai, ku­riems te­ko at­sa­ko­my­bė rū­pin­tis, kad Lie­tu­vą, kaip pil­na­ver­tę part­ne­rę, de­mo­kra­tinę vals­ty­bę, pri­pa­žin­tų ki­tos ša­lys.

Ki­ta ver­tus, te­ko ne tik ieš­ko­ti spren­di­mų, ge­riau­sių tuo­me­ti­niam lai­kui, bet ir juos pa­grįs­ti. Vy­riau­sy­bės dar­bą pro ­di­di­na­mą­jį stik­lą ste­bė­jo mū­sų vi­suo­me­nė. Da­bar, žvelg­da­mi iš šian­die­nos per­spek­ty­vos, ga­li­me drą­siai sa­ky­ti, kad iš pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės iš­mo­ko­me dau­gy­bę svar­bių pa­mo­kų: pa­mo­kų, kaip svar­bu vie­ny­bė ir ben­dra­dar­bia­vi­mas sie­kiant ben­dro tiks­lo, pa­mo­kų, kaip svar­bu ne­pa­si­duo­ti sun­ku­mams ir at­kak­liai siek­ti tiks­lo, di­plo­ma­ti­jos, bū­ti­ny­bės gir­dė­ti ki­tą nuo­mo­nę. Mes šian­dien pa­ger­bia­me šio­je sa­lė­je esan­čius pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės na­rius, dė­ko­ja­me jiems už ne­pa­pras­tą in­dė­lį į mū­sų tau­tos is­to­ri­ją, te­gul jų pa­vyz­dys įkve­pia mus ir to­liau lais­vai kur­ti lais­vą ir de­mo­kra­tinę Lie­tu­vą.

No­ri­si jums vi­siems pa­lin­kė­ti svei­ka­tos, tai yra svar­biau­sia, kad pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės na­rių skai­čius ne­ma­žė­tų kiek įma­no­ma il­giau. No­ri­si tik­rai pa­lin­kė­ti svei­ka­tos pir­ma­jai at­kur­tos vals­ty­bės Mi­nist­rei Pir­mi­nin­kei D. Pruns­kie­nei, ku­rios, de­ja, nė­ra čia šian­dien dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių.

Man daug te­ko ben­drau­ti bū­nant Vy­riau­sy­bės va­do­vu su pir­mą­ja Vy­riau­sy­be. Tik­rai kie­k­vie­nas iš mi­nist­rų yra uni­ka­lus žmo­gus, ku­ris tuo me­tu pa­si­ry­žo, ver­tin­da­mas vi­sas ri­zi­kas, kaip ir mū­sų sig­na­ta­rai, sto­ti prie vyk­do­mo­sios val­džios lai­vo vai­ro, ieš­ko­ti spren­di­mų, trans­for­muo­ti so­cia­lis­ti­nę eko­no­mi­ką į tai, kas mums bu­vo ma­žai ži­no­ma, į lais­vo­sios rin­kos eko­no­mi­ką, spręs­ti ei­li­nius, kas­die­ni­nius klau­si­mus nau­jos at­kur­tos vals­ty­bės. Ir tie žmo­nės vi­są lai­ką tu­rė­jo ryž­tą, ma­ty­mą, vi­zi­ją, ge­rą hu­mo­ro jaus­mą, šil­tai ben­dra­vo. Tik­rai aš, kaip bu­vęs Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas, tuo me­tu, ka­da ga­lė­jau su ju­mis ben­drau­ti, daug ko iš jū­sų mo­kiau­si.

Vi­so Sei­mo var­du leis­ki­te vi­siems pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės na­riams dar kar­tą pa­dė­ko­ti, pa­lin­kė­ti, kaip mi­nė­jau, svei­ka­tos ir gra­žių, pras­min­gų gy­ve­ni­mo me­tų, bū­ti to­liau ak­ty­viems mū­sų po­li­ti­ko­je ir da­lin­tis tais pa­ta­ri­mais. O da­bar­ti­nei Vy­riau­sy­bei ir vi­siems ki­tiems vyk­do­mo­sios val­džios at­sto­vams nau­do­tis pro­ga, kol dar tu­ri­me ga­li­my­bę iš tų pir­mų­jų lū­pų, pir­mų šal­ti­nių tos pa­tir­ties pa­si­sem­ti. La­bai jums ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ačiū Sei­mo Pir­mi­nin­kui už to­kius gra­žius ir šil­tus žo­džius. To­liau žo­dį tar­ti kvie­čiu bu­vu­sį pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės pre­ky­bos mi­nist­rą A. Si­ne­vi­čių. Po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­kas S. Skver­ne­lis.

 

Pir­mo­sios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės prekybos mi­nist­ro Al­ber­to Ambraziejaus Si­ne­vi­čiaus kal­ba

 

A. A. SINEVIČIUS. La­ba die­na. Ne­gal­vo­jau, kad taip jau­du­lys toks apims, ka­dan­gi tek­da­vo anks­čiau į sa­vai­tę po ke­tu­ris kar­tus aiš­kin­ti, kal­bė­ti. Eu­ge­ni­jus at­si­me­na, kai bū­da­vo tos juo­dos nak­tys. Bet man at­ro­do, kad sa­vo dar­bą Vy­riau­sy­bė pa­li­ko. Šiurkš­čiai kal­bant mus iš­rin­ko Sig­na­ta­rų, Liau­dies sig­na­ta­rų klu­bas, su ku­riais mes drau­gau­ja­me, ir mes ga­ran­ta­vo­me Sei­mo sig­na­ta­rams, kad jie bu­vo so­tūs, šil­tai ap­reng­ti ir kal­bė­jo te­le­fo­nu su vi­su pa­sau­liu. Čia bu­vo di­de­lis da­ly­kas.

Ke­le­tą žo­džių apie mū­sų pir­mą­ją Vy­riau­sy­bę. Mū­sų bu­vo 20 žmo­nių: 6 iš­ėjo iš kur nie­kas ne­grįš, 14 dar kvė­puo­ja, 13 vaikš­to, o 10 dar kai ką da­ro. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad mes at­si­lie­ka­me šiek tiek tam tik­rais ro­dik­liais nuo Sig­na­ta­rų klu­bo. Yra toks ro­dik­lis – mir­tin­gu­mo ko­e­fi­cien­tas: jų – 38 %, mū­sų – tik 30 %, tad mes pri­va­lė­si­me vy­tis, ger­bia­mi sig­na­ta­rai.

Dar ke­le­tą žo­džių apie mū­sų kaip ir Vy­riau­sy­bę. Mū­sų Vy­riau­sy­bės na­riai bu­vo pro­fe­so­riai, aka­de­mi­kai, vie­nas ge­ne­ro­las, vie­nas spor­to meist­ras ir du nor­ma­lūs žmo­nės.

Da­bar gal­vo­ju, o kuo už­baig­ti sa­vo tą il­gą, tu­ri­nin­gą kal­bą? Man at­ro­do, ge­riau­sia bus čia pa­sa­ky­ti V. Mo­zu­riū­no žo­džiais, o mes, džiau­giuo­si, žiū­rė­da­mas į sa­vo ko­le­gas, mes ga­li­me rink­tis vi­so­mis pro­go­mis kiek­vie­ną žmo­gų, tik šiek tiek biš­ku­liu­ką rė­žia mums akį pir­ma Vy­riau­sy­bė. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad, pa­vyz­džiui, man te­ko dirb­ti pen­kio­se Vy­riau­sy­bė­se pra­mo­nės mi­nist­ru, pre­ky­bos mi­nist­ru, J. Bir­žiš­kiui, A. Sau­dar­gui, J. Ole­kui – sep­ty­nio­se. Ar ga­li­te da­bar įsi­vaiz­duo­ti to­kį da­ly­ką? Tai ne vi­sai kvai­li bu­vo, jei­gu sta­tė, vi­są lai­ką pra­šė dirb­ti. (Plo­ji­mai)

O da­bar, tarp kit­ko, kad links­miau bū­tų, aš ga­liu pa­sa­ky­ti: fi­nan­sų mi­nist­ras, ku­rio 28 me­tai ne­bė­ra… Bu­vo to­kie lai­kai, kai pas mus fis­ka­li­nia­me biu­dže­te bu­vo 17 tūkst. do­le­rių, kai rei­kė­jo gau­ti tu­te­lio ir si­mi­la­ko (mo­te­rys ži­no, ką tai reiš­kia), tai la­jų par­da­vi­nė­jo­me Ku­bai, iš Ku­bos gau­da­vo­me cuk­raus, cuk­rų duo­da­vo­me suo­miams, o suo­miai duo­da­vo tu­te­lio ir si­mi­la­ko. At­ro­do, vis­kas pa­pras­ta. V. Mo­zu­riū­nas taip sa­kė:

 

Nu­tils aud­ra. Nu­tils pa­tran­kų griaus­mas,

Prie sta­lo su­si­rinks se­ni ko­vų drau­gai.

Ir tik ta­da kan­ki­nan­čiai pa­jau­si,

Kad sta­las toks pla­tus, o mū­sų tiek ma­žai.

 

Nu­stos stai­ga juo­kai, nu­stos šla­mė­ję rū­bai,

Ir žvilgs­nis mūs su­stos prie kė­džių.

Tik laik­ro­dis ant sie­nos muš ir skam­bins,

Lyg lauk­da­mas vė­luo­jan­čių drau­gų.

 

To­dėl pa­kel­ki­me tau­res prie sta­lo.

Ma­žes­nis ra­tas bus ir rūs­tes­ni vei­dai,

Ir aš ti­kiu, kad pir­mą­jį bo­ka­lą

Už mus pa­kels se­ni ko­vų drau­gai.

 

Tai kas, kad mū­sų žings­niai jau trum­pė­ja,

Sau­lu­tė lei­džias die­ną, va­ka­rop

Drau­gų ra­te­lis tirps­ta ir ma­žė­ja,

O mes gy­ven­kim ir už juos.

 

Mū­sų ko­le­gų var­du nuo­šir­džiai ačiū jums, kad jūs ra­do­te lai­ko esant to­kiai už­im­tai die­no­tvarkei dė­me­sio tiems ke­liems se­niu­kams skir­ti. Ačiū jums dar sy­kį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Į tri­bū­ną no­rė­čiau pa­kvies­ti Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tę B. Va­lio­ny­tę.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tės Bi­ru­tės Va­lio­ny­tės kal­ba

 

B. VALIONYTĖ. Ger­bia­mas po­sė­džio Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mi Auk­š­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­tai, pa­žiū­rė­ki­te, ko­kią Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba Vy­riau­sy­bę iš­rin­ko, kad net sep­ty­nio­se Vy­riau­sy­bė­se jos na­riai dir­bo! Aš ne­pri­lygs­tu lais­vo žo­džio kal­ba A. Si­ne­vi­čiui, bet aš la­bai ge­rai at­si­me­nu, kaip ši­tie gra­žūs jau­nuo­liai prieš 35 me­tus bu­vo kvo­čia­mi Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos ko­mi­si­jo­se, frak­ci­jo­se, į ko­kius jie klau­si­mus at­sa­ki­nė­jo. Aš pri­si­me­nu, kai kan­di­da­to į miš­kų mi­nist­rus V. An­ta­nai­čio pa­klau­sė: o ka­da bus ga­li­ma nu­si­pirk­ti mal­kų Lie­tu­vo­je, mi­nist­ras net tru­pu­tį pa­si­me­tė, kas čia per klau­si­mas, bet jis rim­tu to­nu iš­aiš­ki­no, kaip tai ga­li­ma pa­da­ry­ti, nors Lie­tu­vo­je ta­da mal­kų tik­rai ne­trū­ko.

Mū­sų Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba pa­da­rė at­sa­kin­gą dar­bą ir aš jums lin­kiu vie­no da­ly­ko – ge­ros svei­ka­tos, stip­ry­bės ir neš­ti tą pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės vė­lia­vą, nes jūs iš tik­rų­jų esa­te is­to­ri­nė pir­mo­ji Vy­riau­sy­bė. Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba pa­da­rė tei­sin­gą pa­si­rin­ki­mą, o kad bū­tų aiš­kiau – Vy­riau­sy­bė kaž­ka­da, prieš ko­kį de­šimt me­tų, ši­tas klu­bas pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės, Sig­na­ta­rų klu­bui pa­do­va­no­jo, kaip jau­nuo­lis, gra­žiai ap­ka­bi­nęs jau­na­mar­tę. Sa­ko: su­pran­ti, jūs mus pa­sky­rė­te, o mes jus vi­są lai­ką glo­bo­jo­me ir kos­tiu­mus pirk­da­vo­me, tas ir­gi tie­sa.

Tad, ger­bia­mas Al­ber­tai Si­ne­vi­čiau, Vy­riau­sy­bės na­rių klu­bo pre­zi­den­te, mes jums do­va­no­jo­me is­to­ri­ją, pri­si­min­ki­te, čia yra ir jū­sų gy­ve­ni­mo da­lis. Svei­ka­tos jums ir sėk­mės! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ačiū pir­ma­jai Vy­riau­sy­bei. Ger­bia­mas pre­ky­bos mi­nist­re… Dar ne­sku­bė­ki­te, Al­ber­tai. (Plo­ji­mai, bal­sai sa­lė­je)

 

10.21 val.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­to mon­sin­jo­ro Al­fon­so Svarins­ko 100-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­ri­me dar vie­ną la­bai sva­rią da­tą šian­dien pa­mi­nė­ti, tai yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­to, mon­sin­jo­ro A. Sva­rins­ko 100-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pro­gą. Į tri­bū­ną no­rė­čiau pa­kvies­ti Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą, bu­vu­sį mi­nist­rą V. Žie­me­lį.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Vid­man­to Žie­me­lio kal­ba

 

V. ŽIEMELIS. Ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai ir vi­si čia su­si­rin­ku­sie­ji! Prieš 100 me­tų gi­mė iš­ki­lus dva­si­nin­kas, re­zis­ten­tas, po­li­ti­kas ir, drįs­tu teig­ti, ko­vo­to­jas A. Sva­rins­kas. Sig­na­ta­rų klu­bo pir­mi­nin­kė, va­do­vė įpa­rei­go­jo ma­ne pa­sa­ky­ti šią kal­bą, ta­čiau, aiš­ku, yra daug ver­tes­nių, ir aš iš pra­džių ne­no­rė­jau su­tik­ti, bet, ne­at­si­ra­dus nie­kam ki­tam, aš su­ti­kau ir vien dėl to, kad aš pats esu gi­liai ti­kin­tis Die­vą. A. Sva­rins­kas man yra pa­vyz­dys, kaip rei­kia ti­kė­ti Die­vą ypač su­dė­tin­go­mis ap­lin­ky­bė­mis. Ka­lė­ji­muo­se, la­ge­riuo­se jis ne­nu­sto­jo mels­tis ir pra­šy­ti Die­vo ap­sau­gos ir stip­ry­bės, kad jis ne­iš­duo­tų pa­var­džių re­zis­ten­tų, par­ti­za­nų, ko­vo­jan­čių už Lie­tu­vos lais­vę. Už Die­vą jis ga­lė­jo leis­tis ir bū­ti nu­kry­žiuo­tas. Ku­ni­gą A. Sva­rins­ką, kaip ir V. Land­sber­gį, ar­ba la­bai my­li, ar­ba ne, daž­niau­siai dėl jų tvir­tos nuo­mo­nės, ta­čiau jų ne­gerb­ti ne­ga­li­ma.

A. Sva­rins­kas iš­rink­tas de­pu­ta­tu į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą Ši­la­lės 70-ojo­je rin­ki­mų apy­lin­kė­je (at­si­pra­šau, apy­gar­do­je) ir 1991 m. rug­sė­jo 24 d. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba pri­pa­ži­no jo įga­lio­ji­mus. Šia pro­ga ra­jo­no ta­ry­bos pir­mi­nin­kas A. Bart­kus ta­rė žo­dį pa­brėž­da­mas: de­pu­ta­to man­da­tą ga­vo žmo­gus, at­sto­vau­jan­tis dva­si­nin­kų luo­mui, jis vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą pa­sky­rė ko­vai už ti­kė­ji­mą ir Tė­vy­nės lais­vę. Štai ta lais­vė at­ėjo, o kar­tu su ja at­ėjo į par­la­men­tą ir ger­bia­mas de­pu­ta­tas mon­sin­jo­ras A. Sva­rins­kas. At­ėjo per la­ge­rius, tar­dy­mus, trem­tį, nuo­la­tos per­se­kio­ja­mas, šmei­žia­mas ir že­mi­na­mas. Ši­la­lės žmo­nės pa­si­rin­ko to­kį. Mon­sin­jo­ras ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je mums bu­vo mo­ra­li­nis au­to­ri­te­tas. Jis pa­si­žy­mė­jo ypa­tin­gu darbš­tu­mu. Kai ku­rie ko­le­gos sig­na­ta­rai, ku­rie yra ma­tę de­pu­ta­to dar­bo­tvarkę, sa­ky­da­vo: jis dir­ba be iš­ei­gi­nių ir ne­ski­ria lai­ko po­il­siui. Jau iš A. Sva­rins­ko laiš­ko iš la­ge­rio bu­vu­siam la­ge­rio drau­gui J. Če­po­niui aki­vaiz­džiai ma­ty­ti, kad jis ruo­šia­si ak­ty­viai da­ly­vau­ti vals­ty­bės at­kū­ri­mo pro­ce­se. Jis ra­šo: „Mū­sų tė­vy­nė per­gy­ve­no bai­sius su­krė­ti­mus, ku­rie skau­džiai at­si­lie­pė jos fi­zi­niam ir dva­si­niam gy­ve­ni­mui. Mes, kaip tau­tos avan­gar­das, ne­ga­li­me bū­ti abe­jin­gi svar­bioms At­gi­mi­mo pro­ble­moms. Mes tu­ri­me pa­da­ry­ti, kad ek­le­si­ja tap­tų tau­tos mo­kyk­la, jos gy­ve­ni­mo cen­tru. Vi­sas mū­sų tau­tos gy­ve­ni­mas tu­ri bū­ti per­sunk­tas Kris­taus Evan­ge­li­jos dva­sios, krikš­čio­niš­ko tu­ri­nio ir tau­ti­nės for­mos.“

Par­la­men­te A. Sva­rins­kas be rei­ka­lo ne­kal­bė­da­vo, o jei­gu pa­si­sa­ky­da­vo, tai jo kal­ba bū­da­vo aiš­ki, nie­kam ne­pa­tai­kau­jan­ti, to­dėl kai ka­da ir ne vi­siems pa­tin­kan­ti. Vie­nas iš pir­mų­jų jo pa­si­sa­ky­mų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je bu­vo svars­tant įsta­ty­mą „Dėl kai ku­rių ap­ri­bo­ji­mų už­im­ti vals­ty­bi­nes pa­rei­gas“. Trum­pai pri­min­siu šį įsta­ty­mą. Jis taip ir ne­iš­vy­do die­nos švie­sos. Šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu bu­vo nu­ma­to­ma ap­ri­bo­ti dir­bu­sių tam tik­ro­se pa­rei­go­se – par­ti­nė­se, vyk­do­mo­sios val­džios ir ki­to­se so­vie­ti­nės sis­te­mos struk­tū­ro­se, as­me­nų ga­li­my­bes už­im­ti tam tik­ras vals­ty­bi­nes pa­rei­gas ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je. Tuo me­tu šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mo ga­li­my­bės bu­vo itin men­kos. Ne­iš­lai­kė ir mon­sin­jo­ras A. Sva­rins­kas ir ta­rė: „Šian­dien, klau­sant (aš jau ci­tuo­ju, kaip jis pa­sa­kė, jam leis­ti­na) čia ko­mu­nis­tų sa­pa­lio­ji­mo, krau­jas ver­da. Žu­dė tau­tą 50 me­tų, o jie da­bar ne­žiū­ri, kas kal­tas, kas tu­ri at­sa­ky­ti, bet ty­čio­ja­si.“ Tai­gi, mes bu­vo­me per daug nuo­lai­dūs, pa­ti­kė­jo­me, kad jie pa­da­rė at­gai­lą. Ir jis pa­siū­lė įtrauk­ti ist­re­bi­te­lių bū­rį ir kai ku­riuos ki­tus as­me­nis, dir­ban­čius so­vie­ti­nė­se struk­tū­ro­se, kad jie ne­ga­lė­tų už­im­ti tam tik­rų pa­rei­gų vals­ty­bi­nė­se struk­tū­ro­se. Jis pa­mi­nė­jo la­bai svar­bų fak­tą, apie ku­rį dar ir šian­dien ma­žai kas kal­ba, kad bū­tent ist­re­bi­te­liai ap­si­mes­da­vo par­ti­za­nais ir žu­dy­da­vo ci­vi­lius žmo­nes. Apie tai la­bai ne­ma­žai kal­ba­ma, o iš tik­rų­jų tai bu­vo tam, kad su­kom­pro­mi­tuo­tų par­ti­za­ni­nį ju­dė­ji­mą. Ši kal­ba, aiš­ku, bu­vo kaip šal­tas du­šas. Tuo me­tu ir man mon­sin­jo­ro kal­ba at­ro­dė per­ne­lyg griež­ta. Vi­sa tai bu­vo ga­li­ma pa­sa­ky­ti ki­tais žo­džiais. Ta­čiau, kai per­skai­čiau A. Sva­rins­ko kny­gą „Ne­pa­tai­so­ma­sis“ (štai ši kny­ga), ma­no nuo­mo­nė pa­si­kei­tė. To­kiam žmo­gui, per­ėju­siam so­vie­ti­nės sis­te­mos gol­go­tas, sun­ku ki­taip ir pa­sa­ky­ti.

Be­je, ši iš­ki­li as­me­ny­bė su­ge­bė­da­vo ir at­leis­ti sa­vo po­li­ti­niams prie­ši­nin­kams, net­gi tiems, ku­rie jį tar­dė. Prieš ke­le­tą die­nų per­skai­tęs bū­tent šią mon­sin­jo­ro at­si­mi­ni­mų kny­gą, pats as­me­niš­kai su­ži­no­jau, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je bu­vo du de­pu­ta­tai sig­na­ta­rai, so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos lai­kais tar­dę ku­ni­gą A. Sva­rins­ką. Tai su­ži­no­jau tik po 34 me­tų. Šis Die­vo žmo­gus su­ge­bė­jo dirb­ti kar­tu su jį tar­džiu­siais de­pu­ta­tais jiems ne­pri­ekaiš­tau­da­mas ir apie tai ne­pa­skelb­da­mas. Tai yra ga­lin­ga as­me­ny­bė. Be­je, pa­mi­nė­ta kny­ga, ma­no po­žiū­riu, įdo­mi ir svar­bi tuo, kad jo­je tik­ro­viš­kai ir gra­žia lie­tu­viš­ka kal­ba per­teik­tas iki­ka­ri­nis Lie­tu­vos žmo­nių gy­ve­ni­mas, re­zis­ten­ci­nis ju­dė­ji­mas ir jam svar­bus Lie­tu­vos dva­si­nin­kų vaid­muo bei koš­ma­riš­kos po­li­ti­nių ka­li­nių eg­zis­ta­vi­mo są­ly­gos ka­lė­ji­muo­se ir la­ge­riuo­se.

Au­to­biog­ra­fi­niai fak­tai, per­teik­ti šio­je kny­go­je, aki­vaiz­džiai by­lo­ja apie bū­si­mo ku­ni­go re­zis­ten­to, tik­ro Jė­zaus Kris­taus ka­rio for­ma­vi­mą­si. Jei­gu bū­tų ma­no va­lia, aš šią kny­gą įtrauk­čiau į pri­va­lo­mos li­te­ra­tū­ros są­ra­šą, kad mū­sų mo­ki­niai skai­ty­tų šią kny­gą.

 Mon­sin­jo­ras A. Sva­rins­kas vaiz­din­gai pa­pa­sa­ko­jo sa­vo vai­kys­tės kai ku­riuos frag­men­tus, kad jis kar­je­rą pra­dė­jo bū­da­mas sep­ty­ne­rių me­tų, ga­ny­da­mas žą­sis. Sep­ty­ne­rių me­tų jis pra­dė­jo lan­ky­ti Vi­diš­kių mo­kyk­lą, bai­gęs pra­di­nę mo­kyk­lą Uk­mer­gė­je, pra­dė­jo lan­ky­ti 5 sky­rių. Iš mon­sin­jo­ro re­li­gi­nio nu­si­tei­ki­mo vi­si įtar­da­vo, kad jis stu­di­juos Ku­ni­gų se­mi­na­ri­jo­je. Sva­rins­kų šei­mo­je vy­ra­vo ge­ra, gy­va re­li­gi­nė nuo­tai­ka. Ta­čiau jam bū­nant gim­na­zis­tu jį trau­kė ir ka­riuo­me­nė. Tuo me­tu Lie­tu­vo­je vy­ko ka­ro veiks­mai, ta­čiau ap­si­spren­dė jis po to, ka­da pa­ma­tė lau­ke vie­ną su­ža­lo­tą ka­rį, ap­si­py­lu­sį krau­ju, jis nu­ta­rė: vis­kas, baig­ta, ir įsto­jo į Ku­ni­gų se­mi­na­ri­ją. Apie Ku­ni­gų se­mi­na­ri­ją jis at­si­lie­pė ir­gi la­bai šil­tai, kad bū­tent Ku­ni­gų se­mi­nari­jos dės­ty­to­jai, nors ir bu­vo reik­lūs, ta­čiau da­vė ne tik moks­lo bei pro­fe­si­nių ži­nių, bet iš­mo­kė my­lė­ti Die­vą ir ar­ti­mą, ko­vo­ti su blo­giu ne tik šir­dy­je, bet ir vi­so­je Lie­tu­vo­je. Die­vą ir Tė­vy­nę iš­mo­kė my­lė­ti la­biau ne­gu sa­vo jau­nys­tę ar gy­vy­bę. Tai toks ir bu­vo vi­są gy­ve­ni­mą mon­sin­jo­ras A. Sva­rins­kas.

O ko­dėl ga­lė­jo kal­bė­ti taip Sei­me, ma­no po­žiū­riu, at­spin­di bū­tent tai, ko­kias kan­čias jis pra­ėjęs la­ge­riuo­se, ka­lė­ji­muo­se. Ke­le­tą vie­tų pa­ci­tuo­siu: „1946 m. gruo­džio 21 d. areš­tuo­tas ir tar­dy­tas. Pro­ku­ro­ro sank­ci­ja bu­vo to­kia: įkirs­ti 100 kir­čių. Po 20, 30 kir­čių, – kaip tei­gė A. Sva­rins­kas, – skaus­mo pra­de­di ne­jaus­ti, o po to ne­ten­ki są­mo­nės. Bū­da­vo ge­riau, kai tik muš­da­vo, blo­giau, kai per nak­tį tar­dy­da­vo ir muš­da­vo ne­duo­da­mi mie­go­ti.“ Ki­tas kan­ki­ni­mo bū­das: „pa­gul­dy­da­vo kniūbs­čią, gal­vą pa­dė­da­vo taip, kad Ado­mo obuo­lys kak­le bū­tų ant us­la­no kraš­to, gal­vą pri­spaus­da­vo, o ki­tas at­si­sės­da­vo ant ko­jų. Ne­ga­lė­da­vai iš skaus­mo pa­ju­dė­ti, o ta­da dar ir muš­da­vo.“

Tai to­kius iš­ban­dy­mus at­lai­kęs, ma­tyt, kiek­vie­nas ne­su­ge­bė­tų… pa­sa­ky­tų dar griež­čiau. Tai­gi mon­sin­jo­ras A. Sva­rins­kas bu­vo nu­teis­tas tris kar­tus, apie jį su­kur­tas ir fil­mas. Baig­da­mas no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad mon­sin­jo­ras A. Sva­rins­kas ypač daug dir­bo steng­da­ma­sis įam­žin­ti par­ti­za­ni­nio ju­dė­ji­mo ko­vas. Jis yra pa­da­ręs šio­je sri­ty­je la­bai daug, la­bai daug.

O kai tik jį pa­leis­da­vo iš įka­li­ni­mo vie­tos, dirb­da­mas ku­ni­gu, jis sklei­dė, tiks­liau, ne sklei­dė, o kė­lė žmo­nes at­gim­ti. At­gim­ti. Taip pat ti­kė­ti. Du da­ly­kai bu­vo svar­biau­si – at­gim­ti ir ti­kė­ti. Aiš­ku, la­bai griež­tas bu­vo var­to­jan­čių al­ko­ho­lį at­žvil­giu. Ir šian­dien to rei­kia, bet jau Lie­tu­va yra blai­ves­nė, tai jau ge­rai.

A. Sva­rins­kas, tiks­liau, ši ga­lin­ga sie­la, į aną pa­sau­lį iš­ke­lia­vo 2014 m. lie­pos 17 d. Ir šian­dien mums, Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tiems su­dė­tin­go­mis ap­lin­ky­bė­mis, tu­rin­tiems to­kius kai­my­nus, ma­tyt, A. Sva­rins­kas tu­ri įkvėp­ti kuo di­des­nį pa­si­ti­kė­ji­mą Vieš­pa­čiu ir kuo di­des­nę mei­lę Tė­vy­nei, o jums – san­tar­vės, ypač spren­džiant ša­lies gy­ny­bos klau­si­mus. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mam sig­na­ta­rui V. Žie­me­liui. Kvie­čiu ko­le­gą pir­mą­jį vi­ce­pir­mi­nin­ką J. Ole­ką, pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės svei­ka­tos mi­nist­rą.

 

 

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­mo­jo pa­va­duo­to­jo Juo­zo Ole­ko kal­ba

 

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų man čia du įvy­kiai – pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės prie­sai­kos 35-me­tis ir mon­sin­jo­ro A. Sva­rins­ko 100-me­čio pa­mi­nė­ji­mas – la­bai sie­ja­si. Man te­ko aug­ti Sū­du­vos kraš­te. Man bū­nant moks­lei­viu, mon­sin­jo­ras A. Sva­rins­kas, kaip kas sa­ko, bu­vo nu­trem­tas į Lie­tu­vos pa­kraš­čius – Ig­liau­ką, Pa­til­čius, Ku­dir­kos Nau­mies­tį, ir aš la­bai ge­rai pri­si­me­nu, kaip ma­no se­ne­liai, tė­vai vis per­pa­sa­ko­da­vo tuos įspū­džius, ku­rie skli­do nuo mon­sin­jo­ro A. Sva­rins­ko ir mū­sų kraš­te dau­giau ži­no­mos to­kios tri­ju­lės – da­bar­ti­nio ar­ki­vys­ku­po, kar­di­no­lo S. Tam­ke­vi­čiaus ir ku­ni­go J. Zdebs­kio. Tai bu­vo toks tri­kam­pis ti­kė­ji­mo, tri­kam­pis ti­kė­ji­mo Lie­tu­vos at­ei­ti­mi. Kuo bu­vu­si so­vie­ti­nė val­džia juos la­biau trė­mė, kuo juos dau­giau spau­dė, kuo juos dau­giau siun­ti­nė­jo į ma­žes­nes pa­ra­pi­­jas, tuo pla­čiau skli­do ti­kė­ji­mo ir pa­si­ti­kė­ji­mo dva­sia. Tik­rai la­bai ge­rai at­si­me­nu, kai kai ku­riems iš jų bu­vo už­draus­ta vers­tis ku­ni­gys­te, kaip S. Tam­ke­vi­čius šla­vė gat­vę, ku­rio­je aš gy­ve­nau, ir žmo­nės iš­ei­da­vo, svei­kin­da­vo­si, ap­si­ka­bin­da­vo ir dar la­biau glau­dė­si apie šiuos žmo­nes.

Mon­sin­jo­ras A. Sva­rins­kas yra Lie­tu­vo­je vie­nas iš tų… tos di­džio­sios ti­kė­ji­mo uo­los, ku­ri po ka­ri­nio pa­si­prie­ši­ni­mo, pa­si­prie­ši­ni­mo gin­klais iš­kė­lė Lie­tu­vos žmo­nių dva­si­nį ir ti­kė­ji­mo pa­si­prie­ši­ni­mą. Ant šios uo­los mes pa­sta­tė­me Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Są­jū­dį, ant šios kal­vos mes ga­lė­jo­me pa­skelb­ti Ko­vo 11-ąją ne­pri­klau­so­mą Lie­tu­vą ir, be abe­jo, mū­sų sig­na­ta­rai ga­lė­jo pa­skir­ti pir­mą­ją Vy­riau­sy­bę. To­dėl ma­nau, kad mes tu­ri­me la­bai gi­liai pri­im­ti sau šio žmo­gaus gy­ve­ni­mo pa­vyz­dį, pa­vyz­dį, ka­da sa­vo už­kre­čia­ma jė­ga, dva­sia, pa­si­ti­kė­ji­mu ir ti­kė­ji­mu ga­li­ma pri­kel­ti ir tuos, ku­rie abe­jo­ja. Pri­kel­ti jau­ną­ją kar­tą, su­teik­ti jai pa­si­ti­kė­ji­mo. Kaip šian­dien ma­no ko­le­ga V. Žie­me­lis kal­bė­jo apie tą tvir­ty­bę ir at­lai­du­mą su­si­du­riant su tais žmo­nė­mis, ku­rie tar­dė, kan­ki­no, iš­da­vė, ir ga­lė­ji­mą kal­bė­ti, kal­bė­ji­mą, su­ras­ti ben­drą kal­bą var­dan ti­kė­ji­mo ir var­dan Lie­tu­vos, aš ma­nau, kad šian­dien mes ga­lė­tu­me tik­rai pa­si­mo­ky­ti iš mon­sin­jo­ro A. Sva­rins­ko ir jo ben­dra­žy­gių, kaip ga­li­ma su­tar­ti dėl ben­drų­jų Lie­tu­vos rei­ka­lų.

Aš no­riu pa­sa­ky­ti A. Sva­rins­ko žo­džiais, šiek tiek per­fra­zuo­da­mas: my­lė­ki­me Die­vą ir Tė­vy­nę dau­giau ne­gu sa­vo gy­ve­ni­mą. Ir tai, man at­ro­do, bū­tų la­bai kon­kre­tus šių žmo­nių, ku­rie at­lai­kė Lie­tu­vos prie­spau­das ir pa­kė­lė mus lais­von Lie­tu­von, ide­a­lų įgy­ven­di­ni­mas. To­dėl kvie­čiu vi­sus pri­si­min­ti mon­sin­jo­rą A. Sva­rins­ką kaip ko­vo­to­jo už Lie­tu­vą pa­vyz­dį, kaip žmo­gų, ku­ris Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą, tuo­me­ti­nę Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą, taip pat la­bai stip­riai su­tvir­ti­no ir įkvė­pė. To­kie žmo­nės, to­kių žmo­nių dar­bas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­je Ta­ry­bo­je-At­ku­ria­ma­ja­me Sei­me ir Sei­me, man at­ro­do, la­bai įkve­pia pa­si­ti­kė­ji­mą ir ga­li­my­bę už­tik­rin­ti tai­kią ir pa­ti­ki­mą Lie­tu­vos at­ei­tį.

Už­baig­ti no­riu dar vie­na mon­sin­jo­ro fra­ze: „At­lei­džiu vi­siems, ku­rie ma­ne skun­dė, kan­ki­no ir tei­sė. Taip pat pra­šau sa­vo ar­ti­mų­jų ir vi­sų ki­tų at­lei­di­mo. Są­mo­nin­gai nie­kam blo­go ne­da­riau.“ Ko­le­gos, dirb­ki­me, my­lė­ki­me ir at­leis­ki­me. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mam J. Ole­kui.

Mie­li ko­le­gos, prieš per­ei­da­mas prie mū­sų ypač in­ten­sy­vios dar­bo­tvarkės, no­rė­čiau dar vie­ną pro­gą pa­mi­nė­ti. Mū­sų ko­le­ga B. Ro­pė va­kar pa­mi­nė­jo la­bai so­li­dų ir pui­kų ju­bi­lie­jų. (Plo­ji­mai)

 

10.44 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2025 m. ba­lan­džio 15 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ar bū­tų pa­siū­ly­mų dėl dar­bo­tvarkės? Yra. Ger­bia­mas J. Ole­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, mes Se­niū­nų su­ei­go­je bu­vo­me iš­brau­kę Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dį. Bet yra pa­siū­ly­mas, kad Žy­gi­man­tas… Nė­ra? At­si­pra­šau.

PIRMININKAS. De­ja, ne.

Ger­bia­mas ko­le­ga S. Kai­rys.

S. KAIRYS (LSF). Ačiū, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau ir­gi pa­si­sa­ky­ti ir pa­siū­ly­ti dėl dar­bo­tvarkės ar­ba, tiks­liau sa­kant, dėl šian­die­nos po­sė­džio dra­ma­tur­gi­jos, nes mes per tą pa­tį po­sė­dį svars­ty­si­me pa­ve­di­mą Vals­ty­bės kon­tro­lei at­lik­ti LRT au­di­tą, ta­da svars­ty­si­me tei­ki­mą Pre­zi­den­to pa­ta­rė­ją teik­ti į vals­ty­bės kon­tro­lie­rius… to pa­ties LRT, ku­rio ta­ry­bos pir­mi­nin­ku ne­se­niai ta­po to pa­ties Pre­zi­den­to rin­ki­mų šta­bo na­rys.

Ki­taip ta­riant, ga­li­ma žiū­rė­ti ir rim­tai, ir su hu­mo­ru, bet to­kia dra­ma­tur­gi­ja tik­rai ne­at­ro­do grakš­čiai. Siū­lo­me iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės 1-11 klau­si­mą – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pa­ve­di­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės kon­tro­lei at­lik­ti vals­ty­bi­nį au­di­tą“ pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Kaip kul­tū­ros mi­nist­rui dra­ma­tur­gi­ja yra la­bai svar­bu. Pa­siū­ly­mą iš­gir­do­me, bal­suo­si­me dėl jo.

Ir K. Ne­iman­tas dėl dar­bo­tvarkės.

K. NEIMANTAS (NAF). Ačiū. Sei­mo Pir­mi­nin­kui lei­dus, aš prie svei­ki­ni­mų as­me­niš­kai no­rė­čiau dar la­bai trum­pai. Aš ma­nau, ne­su­pyk­si­te, ir nuo jū­sų vi­sų no­rė­čiau pa­svei­kin­ti mū­sų ko­le­gą V. Alek­ną su nuo­sta­biais sū­naus My­ko­lo re­zul­ta­tais ir mū­sų ša­lies gar­si­ni­mu. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Taip, dau­giau pa­siū­ly­mų dėl dar­bo­tvarkės nė­ra.

Siū­lau ap­si­spręs­ti dėl Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos siū­ly­mo iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės 1-11 klau­si­mą – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pa­ve­di­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės kon­tro­lei at­lik­ti vals­ty­bi­nį au­di­tą“ pro­jek­tą. Kas už šį pa­siū­ly­mą, pra­šom bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 108 Sei­mo na­riai: už siū­ly­mą – 32, prieš – 67, su­si­lai­kė 9. Dar­bo­tvarkėje klau­si­mas lie­ka.

Mie­li ko­le­gos, dar tu­ri­me tris dar­bo­tvarkėje įra­šy­tus pro­jek­tus, ku­rie ne­bu­vo įtrauk­ti į pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų pro­gra­mą, tai yra 1-13, 1-18 ir 1-19. Ar mes ga­lė­tu­me pri­tar­ti, kad bū­tų įra­šy­ta į pro­gra­mą, ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Dėl vi­sos dar­bo­tvarkės. Ar ga­lė­tu­me jai pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

 

10.46 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Ka­dan­gi šian­dien tu­rė­si­me ir slap­tą bal­sa­vi­mą, tai yra siū­ly­mas pa­si­tvir­tin­ti bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pę. Ją su­da­ry­tų: G. Bal­čy­ty­tė – Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja, I. Bra­ziu­lie­nė – Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­ja, P. Dar­gis – „Ne­mu­no auš­ros“ frak­ci­ja, V. Gai­lius – Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja, A. Ja­ka­vi­čiu­tė-Mi­liaus­kie­nė – De­mo­k­ra­tų frak­ci­ja „Var­dan Lie­tu­vos“, R. J. Jan­kū­nas – Lie­tu­vos vals­tie­čių, ža­lių­jų ir Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos frak­ci­ja ir A. Zuo­kas – Miš­ri Sei­mo na­rių gru­pė. Ar ga­li­me pri­tar­ti ši­tai bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pei? Ačiū, pri­tar­ta.

 

10.47 val.

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. I-1234 2, 19, 30, 36, 363, 364, 45 ir 50 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 366 straips­niu įsta­ty­mo Nr. XIV-2915 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-220(2) (pri­ėmi­mas)

 

Per­ei­na­me prie dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mo – Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pri­ėmi­mas. Įsta­ty­mą su­da­ro vie­nas straips­nis. Ir mo­ty­vai už – T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, kaip jūs ži­no­te, šiuo me­tu Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te ir So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­te yra svars­to­mas pro­jek­tas, ku­ris sie­kia už­kirs­ti ke­lią, net­gi ke­li pro­jek­tai, už­kirs­ti ke­lią prak­ti­nėms klai­doms, su­si­ju­sioms su QR ko­do nau­do­ji­mu dar­be su vai­kais. For­muo­ja­mas spren­di­mas tam tik­rais at­ve­jais siau­rin­ti nu­si­kal­ti­mų, o tam tik­rais at­ve­jais plės­ti nu­si­kal­ti­mų ra­tą, ka­da tas QR ko­das yra rei­ka­lau­ja­mas, va­di­na­si, ti­kė­ti­na, kad ga­li at­si­ras­ti tam tik­rų nu­si­kal­ti­mų gru­pės pa­pil­do­mai ir tam tik­rų nu­si­kal­ti­mų kie­kiai ga­li su­siau­rė­ti. Va­di­na­si, tu­ri­me duo­ti lai­ko darb­da­viams ir as­me­nims, dir­ban­tiems su vai­kais ar­ba pla­nuo­jan­tiems dirb­ti su vai­kais, lai­ko pri­si­tai­ky­ti prie tų bū­si­mų po­ky­čių, ir to lai­ko rei­kia bent 2–3 mė­ne­sių. O šį įsta­ty­mą bū­ti­na pri­im­ti da­bar, nes jau ba­lan­džio pa­bai­go­je įsi­ga­lio­ja rei­ka­la­vi­mas ir mes tu­rė­si­me di­de­lį cha­o­są, dėl to tas lai­ko ter­mi­no nu­kė­li­mas yra bū­ti­nas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mo­ty­vų prieš nė­ra. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 105 Sei­mo na­riai: už – 98, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 7. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.49 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 155 straips­nio pakei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-182(3) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to 155 straips­nio pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas. Įsta­ty­mą su­da­ro du straips­niai. Tu­ri­me Sei­mo na­rio A. Anu­šaus­ko pa­siū­ly­mą. Kvie­čiu pa­grin­di­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką į tri­bū­ną.

Ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko ne­tu­ri­me. Tai, ko­le­ga Ar­vy­dai, ga­li­te pri­sta­ty­ti sa­vo pa­siū­ly­mą.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­siū­ly­mo es­mė yra pa­pras­ta. Vis dėl­to aš sa­kau, kad iš­ei­ti­nė nė­ra at­ly­gi­ni­mas, ku­ris ga­li bū­ti mo­ka­mas kaip at­ly­gi­ni­mas kas mė­ne­sį. Dėl to siū­ly­mo es­mė – kad su­mo­ka­mas vie­no mė­ne­sio, o vė­liau vi­sas li­ku­tis su­mo­ka­mas po mė­ne­sio, tai yra kai jau įvyks­ta tos vi­sos trans­for­ma­ci­jos, kai žmo­nės at­si­sa­ko man­da­tų, jų vie­tas už­ima ki­ti. Tai to­kio pa­siū­ly­mo es­mė.

PIRMININKAS. Ačiū. Pra­šau ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką pri­sta­ty­ti ko­mi­te­to…

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Na, šis pa­siū­ly­mas iš­ba­lan­suo­tų vi­są pro­jek­tą, nes jo es­mė yra to­kia: pas­ku­ti­nę dar­bo die­ną bū­tų iš­mo­kė­ta 1 mė­ne­sio iš­mo­ka (aš skai­tau teks­tą – ne taip, kaip ko­men­ta­vo ko­le­ga), o ki­tą mė­ne­sį – vi­sa li­ku­sio­ji. Ki­tas mė­nuo pra­si­de­da už 2 sa­vai­čių, nes lap­kri­čio 15 ar­ba 14 die­ną pa­pras­tai bū­na pir­mas Sei­mo po­sė­dis, va­di­na­si, gruo­džio 1 die­ną vi­sa li­ku­sio­ji su­ma bus iš­mo­kė­ta. Tai fak­tiš­kai ma­žai kuo skir­sis nuo da­bar ga­lio­jan­čios tvar­kos, kai vis­kas iš­mo­ka­ma pas­ku­ti­nę dar­bo die­ną. To­dėl ko­mi­te­tas vi­sais bal­sais ne­pri­ta­ria, at­si­pra­šau, fak­tiš­kai vi­sais bal­sais, nes nė vie­no ne­bu­vo ko­mi­te­to na­rio pri­ta­rian­čio: 3 bu­vo prieš, 3 su­si­lai­kė. Ki­taip sa­kant, 6 bal­sai ne­pri­ta­rė šiam siū­ly­mui.

PIRMININKAS. Ačiū ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Va­di­na­si, jis Sei­mo na­riu… už 3 sa­vai­čių jis gaus, bus ga­vęs vi­sas iš­mo­kas. O bu­vo sie­kia­ma bū­tent, la­bai at­si­pra­šau, Pir­mi­nin­ke, bu­vo sie­kia­ma su­re­gu­liuo­ti bū­tent tą si­tu­a­ci­ją, kai ko­le­ga kaip ir ne­iš­rink­tas, bet pa­gal są­ra­šą kas nors at­si­sa­ko, už 2–3 sa­vai­čių ar po mė­ne­sio jis vėl tam­pa Sei­mo na­riu. Bet tai bus tik­rai ne­są­ži­nin­ga.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga, jūs pri­sta­tė­te ko­mi­te­to po­zi­ci­ją.

Ar yra 29 Sei­mo na­riai, pa­lai­kan­tys ko­le­gos A. Anu­šaus­ko pa­siū­ly­mą? Yra? Pa­bal­suo­ki­me, ar yra tie­siog. Kas pa­lai­ko ko­le­gos A. Anu­šaus­ko pa­siū­ly­mą? Dėl 29 pa­lai­kan­čių­jų. Yra – 31 pa­lai­kė. Pa­siū­ly­mas yra pri­sta­ty­tas. Bal­suo­si­me dėl vi­so pa­siū­ly­mo. Kas už tai, kad pri­tar­tu­me A. Anu­šaus­ko pa­siū­ly­mui?

Bal­sa­vo iš vi­so 81 Sei­mo na­rys: už – 34, prieš – 36, su­si­lai­kė 11. Pa­siū­ly­mui nė­ra pri­tar­ta.

Da­bar bal­suo­si­me dėl kiek­vie­no Sta­tu­to straips­nio. At­krei­piu, kad tai yra Sei­mo sta­tu­to pa­tai­sos ir no­rint pri­im­ti rei­ka­lin­gas 71 pa­lai­kan­tis Sei­mo na­rys. Bal­suo­ja­me dėl 1 straips­nio. Kas pri­ta­ria, pra­šom iš­sa­ky­ti po­zi­ci­jas. Dėl 1 straips­nio.

Bal­sa­vo 65 Sei­mo na­riai: už – 62… At­si­pra­šau, bal­sa­vo 62 Sei­mo na­riai: už – 53 (ne­ma­čiau ki­tų re­zul­ta­tų), 9 su­si­lai­kė. 1 straips­niui nė­ra pri­tar­ta. Ka­dan­gi dėl 2 straips­nio nė­ra tiks­lo bal­suo­ti… For­ma­liai ga­li­me bal­suo­ti ir dėl vi­so, bet… Bal­suo­ja­me dėl vi­so Sei­mo sta­tu­to pro­jek­to, nors 1 straips­niui nė­ra pri­tar­ta. Pra­šo­me bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 56 Sei­mo na­riai: už – 43, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 13. Sei­mo sta­tu­tui nė­ra pri­tar­ta.

Dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­jos na­rių.“ At­si­pra­šau, ger­bia­mas pro­fe­so­riau, ne­pa­ste­bė­jau jū­sų. V. Juo­za­pai­tis.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Aš tik no­riu vie­šai ap­gai­les­tau­ti, kad vis dėl­to Sei­mas ir vėl ne­pri­ta­rė Sta­tu­to pa­kei­ti­mui, dėl ku­rio iš­ti­kus si­tu­a­ci­jai, kai Sei­mo na­rys iš­ei­na ir pas­kui par­ei­na į Sei­mą, ir vėl jam lie­ka ta iš­ei­ti­nė pa­šal­pa (ar kaip ji va­di­na­si). Iš tik­rų­jų to­kia, sa­ky­čiau, veid­mai­nys­tė ir dar kar­tą iš­ryš­kė­jo. Aš ma­tau iš vei­dų, gal žmo­nės ne­su­pra­to, dėl ko jie bal­sa­vo, tai jūs pa­si­do­mė­ki­te ir dėl ko mes ne­pri­ėmė­me ši­tos pa­tai­sos. Iš tik­rų­jų tie­siog vie­šai ap­gai­les­tau­ju, kad Sei­mas vis dėl­to de­mo­ra­li­za­vo­si.

PIRMININKAS. Vi­są lai­ką yra ga­li­my­bės to­bu­lin­ti. Ko­le­ga D. Griš­ke­vi­čius.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Re­a­guo­jant į ką tik įvy­ku­sį ko­le­gos pa­si­sa­ky­mą, bū­tent Sei­mo na­riai su­pra­to, apie ką yra šis pa­siū­ly­mas, dėl to ir bu­vo tok­sai re­zul­ta­tas. Tik­rai jū­sų ini­cia­ty­va, man at­ro­do, jū­sų frak­ci­jos na­rio, bu­vo tei­sin­ga spręs­ti tą pro­ble­mą, su ku­ria su­si­dū­rė ka­den­ci­jos pra­džio­je kai ku­rie Sei­mo na­riai, ta­čiau ka­dan­gi ko­mi­te­te bu­vo su­jung­ti ke­li pa­siū­ly­mai į vie­ną, tas, sa­ky­ki­me, pa­siū­ly­mas pa­si­kly­do. Iš es­mės bū­tų su­si­klos­čiu­si gan keis­ta si­tu­a­ci­ja, kai Sei­mo na­rys, ne­te­kęs par­la­men­ta­ro vie­tos, bū­tų ga­vęs iš­mo­ką ir, jei­gu bū­tų pra­dė­jęs dirb­ti, bū­tų ga­vęs tik­tai skir­tu­mą. At­ro­do, gra­žu, vis­kas ge­rai, ta­čiau bū­tų, jei­gu dar pri­dė­jo ir be­dar­bio pa­šal­pą, ku­ri bū­tų mak­si­ma­li, ki­taip ta­riant, Sei­mo na­rys bū­tų ga­vęs di­des­nį at­ly­gi­ni­mą už velt­ė­džiavimą. Man at­ro­do, tai nė­ra tei­sin­ga. Dėl to tik­rai, ko­le­gos, jau su ne vie­nu iš įvai­riau­sių frak­ci­jų kal­bė­jo­me, kad re­gist­ruo­si­me at­ski­rą pa­siū­ly­mą, kad bū­tų iš­spręs­ta ta pro­ble­ma ir taip pat ne­su­kur­tas pre­ce­den­tas, ne­ska­ti­nan­tis bu­vu­sių Sei­mo na­rių dirb­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir ko­le­ga J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Pro­jek­tu bu­vo siū­lo­ma bū­tent tau­py­ti vals­ty­bės biu­dže­to lė­šas ir ypač tais at­ve­jais, kai ko­le­ga, ne­iš­rink­tas į Sei­mą tą rin­ki­mų die­ną, tar­ki­me, pir­mo­jo tu­ro rin­ki­mų die­ną pa­gal są­ra­šą, ant­ro­jo tu­ro rin­ki­mų die­ną per vien­man­da­tę, bet są­ra­še ji­sai už­ima, tar­ki­me, pir­mą vie­tą už brūkš­nio, kaž­kam at­si­sa­kius, jis už mė­ne­sio ar už dvie­jų vėl tam­pa Sei­mo na­riu, bet jis jau bū­na ga­vęs vi­sas iš­mo­kas. At­virkš­čiai, ši­tas pro­jek­tas bū­tent ska­ti­no Sei­mo na­rius ieš­ko­ti dar­bo, jei­gu jis tik­rai ne­tu­ri šan­so su­grįž­ti, bet tuo at­ve­ju, kai jis tu­ri šan­są grįž­ti, ir jis grįž­ta, ir tik­rai ži­no, kad grįš, jis pa­si­i­ma vi­sas iš­mo­kas pa­gal da­bar ga­lio­jan­čią tvar­ką, ir vėl – Sei­mo na­rys.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas…

J. SABATAUSKAS (LSDPF). To­kios ga­li­my­bės grą­žin­ti pi­ni­gų į biu­dže­tą nė­ra, to­dėl ki­to va­rian­to ne­tu­rė­jo­me. Ši tvar­ka, de­ja, ga­lio­ja vi­siems, dir­ban­tiems pa­gal dar­bo su­tar­tį…

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). …dir­ban­tiems vals­ty­bės tar­ny­bo­je.

PIRMININKAS. Ko­le­gė A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (DFVL). Na, aš ne­įsi­vaiz­duo­ju, kur čia Sei­mo na­rius ska­ti­na dirb­ti, kai be­dar­bio iš­mo­ka prie Sei­mo na­rio iš­mo­kos pliu­suo­ja­ma ir ne­dirb­da­mas žmo­gus gau­na dau­giau, o dir­bant jo at­ly­gi­ni­mas nuo iš­mo­kos mi­nu­suo­ja­mas, tai yra Sei­mo na­rys gau­na ma­žiau, ne­gu ne­dirb­da­mas. Aki­vaiz­du, kaip aš, be­je, sa­kiau ir klau­sy­mų me­tu, taip baig­tų­si su šiuo pro­jek­tu, kad mes ska­tin­tu­me Sei­mo na­rių velt­ė­džiavimą 6 mė­ne­sius gau­nant mak­si­ma­lias be­dar­bio iš­mo­kas.

PIRMININKAS. Vi­są lai­ką, mie­li ko­le­gos, yra ga­li­my­bė pa­to­bu­lin­ti tei­sės ak­tų pro­jek­tus. Jei­gu to­kių ini­cia­ty­vų bus, lau­kia­me. (Bal­sai sa­lė­je)

Da­bar dar no­rė­čiau jū­sų pri­ta­ri­mo 5 mi­nu­tė­mis pra­tęs­ti bal­sa­vi­mo lan­gą. 11 val. 5 min. pra­dė­si­me slap­to bal­sa­vi­mo pro­ce­dū­rą.

 

11.00 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­jos na­rių“ pro­jek­tas Nr. XVP-278(2) (pri­ėmi­mas)

 

Kol kas ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas, ku­rį aš pa­skel­biau, tai 1-7 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­jos na­rių“ pro­jek­tas.

Yra trys straips­niai. Pa­siū­ly­mų dėl šių straips­nių ne­gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš šių straips­nių pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ar nė­ra prieš­ta­rau­jan­čių? Ačiū. Dėl vi­so dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Pra­šom bal­suo­ti.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai: už – 97, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Sei­mo nu­ta­ri­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.02 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mo“ pro­jek­tas Nr. XVP-277(2) (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-10 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mo“ pro­jek­tas. Taip pat pri­ėmi­mas. At­si­pra­šau, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas. Pra­šau.

R. JANUŠONIENĖ (LSDPF). La­ba die­na. No­riu in­for­muo­ti, kad Au­di­to ko­mi­te­tas, kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, ba­lan­džio 9 die­ną svars­tė Sei­mo nu­ta­ri­mą „Dėl pa­ve­di­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės kon­tro­lei…

PIRMININKAS. Ko­le­ge, ne tas klau­si­mas.

R. JANUŠONIENĖ (LSDPF). …at­lik­ti vals­ty­bės au­di­tą“.

PIRMININKAS. Ne tas klau­si­mas.

R. JANUŠONIENĖ (LSDPF). Kaip?

PIRMININKAS. Ko­le­ge, ne tas klau­si­mas. (Bal­sai sa­lė­je) Kul­tū­ros ko­mi­te­to at­sto­vą po­ną K. Vil­kaus­ką kvie­čia­me į tri­bū­ną. Mes vie­ną klau­si­mą pra­lei­do­me, grį­ši­me prie jo.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos… (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, ra­miai, nu­lei­do­me bal­so to­ną, stip­rus bal­sas. Ko­mi­te­tas svars­tė Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mo“ pro­jek­tą ir jam pri­ta­rė vien­bal­siai. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Bu­vo Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba. Jai ko­mi­te­tas pri­ta­rė vien­bal­siai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dis­ku­si­jo­je nė­ra no­rin­čių da­ly­vau­ti. Tu­ri­me pri­ėmi­mo sta­di­ją. Nu­ta­ri­mo pro­jek­tą su­da­ro du straips­niai. Nė dėl vie­no iš jų pa­siū­ly­mų ne­bu­vo gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš straips­nių… Ar nė­ra prieš­ta­rau­jan­čių, kad pri­tar­tu­me ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta.

Dėl vi­so nu­ta­ri­mo ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi slap­tai už 1 mi­nu­tės. Ar ga­li­me tra­di­ciš­kai pa­tvir­tin­ti bal­sa­vi­mo biu­le­te­nį? Ačiū, pri­tar­ta. Tu­ri­me 20 mi­nu­čių slap­tai bal­suo­ti. Skel­biu po­sė­džio per­trau­ką dėl slap­to bal­sa­vi­mo.

 

Per­trau­ka

 

11.27 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pa­ve­di­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės kon­tro­lei at­lik­ti vals­ty­bi­nį au­di­tą“ pro­jek­tas Nr. XVP-105(2) (svars­ty­mas)

 

PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tę­sia­me mū­sų po­sė­dį. Ki­tas klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pa­ve­di­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės kon­tro­lei at­lik­ti vals­ty­bi­nį au­di­tą“ pro­jek­tas Nr. XVP-105. Pra­šom. Ko­mi­te­to var­du – R. Ja­nu­šo­nie­nė.

R. JANUŠONIENĖ (LSDPF). La­bai die­na, Au­di­to ko­mi­te­tas ba­lan­džio 9 die­nos po­sė­dy­je ap­svars­tė Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pa­ve­di­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės kon­tro­lei at­lik­ti vals­ty­bi­nį au­di­tą“ pro­jek­tą. Ko­mi­te­tas įver­ti­no Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­teik­tą pa­siū­ly­mą, jam pri­ta­rė. Taip pat įver­ti­no ir Sei­mo na­rio R. Že­mai­tai­čio pa­teik­tą pa­siū­ly­mą, ku­ris ana­lo­giš­kai, kaip ir Tei­sės de­par­ta­men­to, ne­si­kei­tė, pri­ta­rė. Ko­mi­te­tas pa­gal pa­sta­bas ir sa­vo pa­siū­ly­mus pri­ta­rė pa­to­bu­lin­tam pro­jek­tui. Pri­ta­rė 5 ko­mi­te­to na­riai, ne­pri­ta­rė 2, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė ke­le­tas Sei­mo na­rių. Pir­mo­ji kal­bės D. Ul­bi­nai­tė. Pra­šom, ko­le­ge.

D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ko­le­gos, vals­ty­bi­nis au­di­tas yra ge­rai, jis pa­de­da to­bu­lė­ti. Ir re­ko­men­da­ci­jos, kaip su­stip­rin­ti LRT, o drau­ge gal ir vi­sos ži­niask­lai­dos ko­ky­bę, bū­tų ver­tin­gos, nes ge­o­po­li­ti­nė si­tu­a­ci­ja su­dė­tin­gė­ja, o in­for­ma­ci­nis ka­ras vis ašt­rė­ja. Bū­tent apie tai, kaip su­stip­rin­ti ša­lies ži­niask­lai­dą, ku­ri pa­dė­tų žmo­nėms su­si­gau­dy­ti me­la­gie­nų ir dez­in­for­ma­ci­jos srau­te, šian­dien tu­ri­me gal­vo­ti ir čia, par­la­men­te. Bet tai, kas da­bar čia vyks­ta Sei­me, ne­tu­ri nie­ko ben­dra su ži­niask­lai­dos stip­ri­ni­mu. At­virkš­čiai, tai yra ne kas ki­ta, kaip no­ras už­čiaup­ti ži­niask­lai­dą, po­li­ti­zuo­ti ir kon­tro­liuo­ti jos tu­ri­nį ir už­val­dy­ti ne­pri­klau­so­mą vi­suo­me­ninį tran­sliuo­to­ją. Tai ban­dy­mas pa­čiu pri­mi­ty­viau­siu bū­du, už­siun­dant Vals­ty­bės kon­tro­lę, keis­ti LRT val­dy­se­ną ir gal­būt fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lį. Tai ne pla­nuo­tas ir ne vals­ty­bi­nis au­di­tas, tai au­di­tas pa­gal už­sa­ky­mą – pa­gal po­li­ti­nį už­sa­ky­mą! – ir jo už­sa­ko­vas vi­siems aiš­kus.

Ob­jek­ty­vių prie­žas­čių au­di­tui šiuo me­tu nė­ra. O jei kam nuo­šir­džiai rū­pi LRT veik­los efek­ty­vu­mas, ga­li­me įtvir­tin­ti re­gu­lia­rų LRT au­di­tą, ku­ris ne­pri­klau­sy­tų nuo po­li­ti­nių vė­jų ar vei­kė­jų. Toks pa­siū­ly­mas ma­no frak­ci­jos ko­le­gų yra jau už­re­gist­ruo­tas. Žur­na­lis­tų pro­fe­si­nės or­ga­ni­za­ci­jos sa­ko tie­siai: tai R. Že­mai­tai­čio už­siun­dy­tas au­di­tas. Ne­abe­jo­ju, kad vi­si čia, par­la­men­te, tai su­pran­ta­te, nes juk kaip vis­kas pra­si­dė­jo?

Dėl sa­vo an­ti­se­mi­ti­nių ir daž­nai Krem­liaus na­ra­ty­vais at­si­duo­dan­čių pa­reiš­ki­mų tei­sia­mas ir ži­niask­lai­dos nuo­lat kri­ti­kuo­ja­mas vei­kė­jas an­trą sa­vai­tę po prie­sai­kos skar­džiai pa­reiš­kia: Sei­mo Au­di­to ko­mi­te­tas šio­je ka­den­ci­jo­je aiš­kin­sis ener­ge­ti­kos, gy­ny­bos įsi­gi­ji­mų ir LRT fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mus. Tai­ki­niai vi­siš­kai su­tam­pa su krem­li­niais: ne­pa­si­ti­kė­ji­mas gy­ny­bos pa­jė­gu­mais, ener­ge­ti­nės ša­lies ne­pri­klau­so­my­bės men­ki­ni­mas, ne­pa­si­ti­kė­ji­mo ži­niask­lai­da kurs­ty­mas. Aki­vaiz­du, kad ži­niask­lai­dos nuo­lat kri­ti­kuo­ja­mas po­li­ti­kas ban­do su­ves­ti as­me­ni­nes są­skai­tas su žur­na­lis­tais ir par­la­men­to ran­ko­mis Vals­ty­bės kon­tro­lę pa­vers­ti sa­vo kerš­to ži­nia­sk­lai­dai įran­kiu.

Ta­čiau prie jo pri­si­jung­ti ne­tru­ko ir dau­giau ži­niask­lai­dos dė­me­siu ne­pa­ten­kin­tų po­li­ti­nių vei­kė­jų. Ir pa­na­šu – ne tik Sei­me. LRT ta­ry­ba stai­ga su­gal­vo­jo pa­sau­ly­je dar ne­gir­dė­tą LRT tu­ri­nio au­di­tą, ku­ris ma­tuos žur­na­lis­tų po­li­ti­nį neut­ra­lu­mą. Nei au­di­to­riai, nei ži­niask­lai­dos eks­per­tai ne­įsi­vaiz­duo­ja, kas tai, kaip ga­li­ma au­di­tuo­ti tu­ri­nį, ir tik spė­lio­ja, kas ir kur Sei­me ar pre­zi­den­tū­ro­je ta­ry­bai įpir­šo to­kią min­tį. Kad ir kaip ten bū­tų, LRT ta­ry­bos pir­mi­nin­kas – jau ki­tas, tas, ku­ris siū­lė tu­ri­nio au­di­tą ir, ma­tyt, pa­klus­nes­nis.

Aki­vaiz­du, kad Ne­mu­no auš­rie­čių ini­ci­juo­tas LRT fi­nan­sa­vi­mo au­di­tas įga­vo kur kas il­ges­nes ko­jas ir iš­vir­to į ne­val­do­mą no­rą už­mau­ti apy­nas­rį žur­na­lis­tams ir už­val­dy­ti LRT, iš pra­džių pa­si­tel­kus Au­di­to ko­mi­te­tą, o da­bar jau ir Vals­ty­bės kon­tro­lę, ku­riai taip pat stai­ga ne­ti­kė­tai va­do­vau­ti pa­siū­lo­ma at­šal­ti net ne­ke­ti­nan­ti Pre­zi­den­to pa­ta­rė­ja, ku­riai ir tek­tų įgy­ven­din­ti šį po­li­ti­nį už­sa­ky­mą, po ku­rio, ma­tyt, seks ki­ti LRT val­dy­se­nos kei­ti­mo veiks­mai.

To­dėl jau­čiu pa­rei­gą įspė­ti: po­li­ti­kų už­sa­ky­tas LRT au­di­tas, at­lie­ka­mas po­li­ti­zuo­ja­mos Vals­ty­bės kon­tro­lės, ke­lia grės­mę žo­džio lais­vei ir de­mo­kra­tijai mū­sų ša­ly­je ir ga­li su­grą­žin­ti mus į sa­vi­cen­zū­ros, o gal net ir cen­zū­ros bei po­li­ti­nių su­si­do­ro­ji­mų lai­kus. Vi­si, kas pa­lai­ky­si­te šį po­li­ti­nį už­sa­ky­mą, bū­si­te prie to pri­si­dė­ję. Tai pa­vo­jin­gos ten­den­ci­jos. Dėl nuo­la­ti­nių ban­dy­mų po­li­ti­zuo­ti LRT ir var­žy­ti ži­niask­lai­dos ne­pri­klau­so­mu­mą Lie­tu­va ži­niask­lai­dos lais­vės ty­ri­me jau smuk­te­lė­jo per še­šias po­zi­ci­jas. Ka­tast­ro­fiš­kai su­men­ko ir pa­si­ti­kė­ji­mas pa­čia ži­niask­lai­da. Nuo ne­pri­klau­so­my­bės pra­džio­je 83 % šiuo me­tu tik 24 % pa­si­ti­ki ži­niask­lai­da. Tai taip pat la­bai pa­vo­jin­gos ten­den­ci­jos, net jei ne­bū­tu­me ka­ro fo­ne. Bet esa­me.

To­dėl Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos var­du ra­gi­nu: prieš bal­suo­da­mi dėl šio as­me­niš­ku­mais grįs­to nu­ta­ri­mo pa­gal­vo­ki­me ge­riau, ką da­ro­me ne tik su LRT, Vals­ty­bės kon­tro­le, bet ką da­ro­me su sa­vo vals­ty­be.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ge. To­liau kal­bės S. Kai­rys. Pra­šau, ko­le­ga.

S. KAIRYS (LSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos Sei­mo na­riai, iš­ties aš ne­bū­čiau kal­bė­jęs šian­dien šio­je tri­bū­no­je šiuo klau­si­mu, jei­gu man ne­rū­pė­tų de­mo­kra­tija. Aš ne­bū­čiau šian­dien šio­je tri­bū­no­je kal­bė­jęs šiuo klau­si­mu, jei­gu ne­su­pras­čiau, kas yra de­mo­kra­tijos pa­grin­di­nės at­ra­mos ir ver­ty­bės. Aki­vaiz­du, kad ži­niask­lai­da ir ži­niask­lai­dos lais­vė yra vie­na iš jų. Šian­dien toks spren­di­mas pa­ves­ti Vals­ty­bės kon­tro­lei at­lik­ti au­di­tą, ka­da prieš tai, prieš ke­le­tą po­sė­džių bu­vo siū­ly­mas tu­rė­ti kas­me­ti­nį nor­ma­lų įstai­gos au­di­tą, tik­rai per­žen­gia tas ri­bas, ku­rių par­la­men­tas ne­tu­rė­tų per­ženg­ti.

Jei­gu šian­dien leng­viau­sia yra nu­si­čiup­ti vi­suo­me­ni­nį tran­sliuo­to­ją, nes jo fi­nan­sa­vi­mas tie­sio­giai pri­klau­so nuo Sei­mo pri­im­to biu­dže­to, tai leis­ki­te pa­klaus­ti, kas to­liau? To­liau tur­būt pa­rūps ir pri­va­ti ži­niask­lai­da, o gal ne­pri­klau­so­mi teis­mai. O gal vė­liau ir lais­vi rin­ki­mai? Aš tik­rai šian­dien ne­bū­čiau kal­bė­jęs šio­je tri­bū­no­je šiuo klau­si­mu, jei­gu ne­bū­čiau įdė­miai per­skai­tęs vi­sų ly­di­mų­jų do­ku­men­tų, ku­riuo­se la­bai aiš­kiai pa­ra­šy­ta. Tar­ki­me, pats įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo teks­tas. Ne­pai­sant ban­dy­mų vie­šo­je erd­vė­je sa­ky­ti, kad ne, ne, čia tie­siog nor­ma­lus veiks­mas, au­di­tas, au­di­tuo­ta tu­ri bū­ti kiek­vie­na įmo­nė, ko jūs čia bi­jo­te, taip bu­vo bė­ga­ma nuo klau­si­mų, iš kur at­si­ra­do po­li­ti­nio neut­ra­lu­mo ty­ri­mo ini­cia­ty­va LRT. Aš bū­tent nu­ta­ri­mo teks­te ma­tau pa­mi­nė­tą po­li­ti­nio neut­ra­lu­mo kam­pą, ku­riuo ir­gi yra už­duo­da­ma už­duo­tis Vals­ty­bės kon­tro­lei. Ki­taip ta­riant, ši­tas da­ly­kas jau bu­vo su­pla­nuo­tas se­niai ir tai, kas vy­ko LRT ta­ry­bo­je, tie­siog bu­vo ši­tos už­duo­ties atai­dė­ji­mas.

Ki­tas da­ly­kas, ku­ris pri­ver­čia nu­stėr­ti, tai jūs pa­skai­ty­ki­te prie pri­ka­bin­tų do­ku­men­tų Au­di­to ko­mi­te­to re­ko­men­da­ci­jas, ku­rios yra to­kio de­ta­lu­mo, kad, ne­ži­nau, tur­būt be­trūks­ta tik­tai su­rink­ti, ne­ži­nau, ba­tų iš­mie­ras kiek­vie­no LRT dar­buo­to­jo ar tu­rin­čio kon­tak­tą su LRT. Nes kai pa­žiū­ri, tai au­di­tui už­duo­tis, re­ko­men­da­ci­jos yra ne tik apie tai, ką mes kal­ba­me – apie lė­šų nau­do­ji­mą, bet aiš­kiai ei­na su­pras­ti, kad kves­tio­nuo­ja­me ir pa­čią LRT mi­si­ją, fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lį, val­dy­mo struk­tū­rą. Ga­liau­siai vals­ty­bės tur­to val­dy­mas, vie­šie­ji pir­ki­mai, tai dar ga­li­ma su­pras­ti, bet ly­giai taip pat tarp vi­sų re­ko­men­da­ci­jų kal­ba­ma ir apie pro­gra­mas, apie tu­ri­nio kū­ri­mą ir jo prie­žiū­rą.

Ki­taip ta­riant, ky­šo po­li­ti­nės au­sys po šia ini­cia­ty­va ir ap­si­mes­ti, kad čia yra tie­siog au­di­tas, bus tik­rai ne­įma­no­ma. Kaip ko­le­gė mi­nė­jo, aš net ne­abe­jo­ju, kad pa­sau­li­nia­me ži­niask­lai­dos lais­vės ty­ri­me Lie­tu­va spar­čiai ri­sis į apa­čią ša­lia to­kių ša­lių kaip Veng­ri­ja ar Slo­va­ki­ja. Na, mes taip ir at­ro­dy­si­me. Ir at­ro­dy­si­me ne tik prieš sa­vo pi­lie­čius, ne tik prieš sa­vo part­ne­rius, kal­bant apie gy­ny­bą, bet ir prieš tuos pa­čius in­ves­tuo­to­jus ir pa­na­šiai.

Tai­gi, aš ma­nau, kad vals­ty­bė, vie­na ver­tus, tu­ri, be abe­jo, nau­do­ti lė­šas ra­cio­na­liai, efek­ty­viai, bet kai mes kal­ba­me apie ži­niask­lai­dą ir jos lais­vę, yra tam tik­ros rau­do­no­sios li­ni­jos, ku­rių ne­de­ra per­ženg­ti. Tik­rai kvie­čiu, ko­le­gos, vis­gi pa­gal­vo­ti, ką esa­te pa­si­ra­šę, ir pa­lik­ti Vals­ty­bės kon­tro­lės klau­si­mus pa­čiai Vals­ty­bės kon­tro­lei. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. To­liau kal­bės V. Ąžuo­las. Pra­šau.

V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Iš tik­rų­jų pa­si­klau­sius prieš tai bu­vu­sių ko­le­gų kon­ser­va­to­rių, li­be­ra­lų, pra­bu­do toks są­ži­nės bal­sas, kai pa­gal­vo­ji. Net­gi už­mir­šo­te, kaip S. Šed­ba­ras tie­siai iš Sei­mo sa­lės pa­puo­lė į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą – ir jo­kių pro­ble­mų, nie­kas ne­ma­tė bė­dų, jo­kio at­ša­li­mo ne­rei­kė­jo, nie­ko. Gra­žu.

Aiš­ku, da­bar bus, kas bus, kon­tro­lie­riai pa­si­keis. Bet ta­da pa­grin­di­nis klau­si­mas: ko­dėl rei­kia bi­jo­ti au­di­to? Pa­pras­tas klau­si­mas. Jei­gu tu nie­ko blo­go ne­pa­da­rei, o ko bi­jo­ti? Tai nie­ko blo­go ir ne­ras, kon­sta­tuos, kad ten vis­kas pui­ku ir gra­žu, ga­lė­si­te ne­šio­ti vė­lia­vą, kaip gra­žu.

Aš su­pran­tu, la­bai ma­lo­nu tu­rė­ti sa­vo ru­po­rą, kai dvi par­ti­jos yra kvie­čia­mos dau­giau­sia, bet kur bu­vo jū­sų są­ži­nės bal­sas, kai di­di­no­te lė­šas gy­ny­bai pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je ir kar­tu di­dė­jo ir LRT fi­nan­sa­vi­mas? Kur pro­jek­tas gu­li? Stal­čiu­je. Ir už­mir­šo­te jį pri­im­ti. Už­mir­šo­te ne­ty­čia. (Bal­sai sa­lė­je) Už­mir­šo­te.

Ei­na­me ta­da to­liau. La­bai ge­rai, kai vis­kas yra rū­šiuo­ja­ma, vie­ni kvie­čia­mi, ki­ti ne­kvie­čia­mi. Jums tai pa­tin­ka ir jūs vis­ko bi­jo­te. Da­bar žiū­rė­ki­te, at­li­ko gy­ny­bos au­di­tą. Ką ra­do? Bai­sių da­ly­kų ra­do. Taip ga­li­ma pa­va­din­ti – nu­si­kals­ta­mas ap­lai­du­mas.

Da­bar au­di­tas kai ką nors su­ras, ta­da ir pa­ma­ty­si­me, kaip yra val­do­ma ir kas yra da­ro­ma. Tur­būt rei­kia ne­bi­jo­ti au­di­tų, o kaip tik ska­tin­ti juos da­ry­ti. Juk ne­tirs čia Sei­mo ko­mi­si­ja ar Sei­mo na­riai, kaip jie tuos pi­ni­gus lei­do ar ką ten da­rė. Ne. Tai da­rys Vals­ty­bės kon­tro­lė. Ką pa­da­ro Vals­ty­bės kon­tro­lė, tai tik­rai yra ta ins­ti­tu­ci­ja, ku­ria ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti ir ti­kė­ti, ką ra­do. Ir tų re­ko­men­da­ci­jų, ką jie re­ko­men­duo­ja pa­keis­ti ir su­tvar­ky­ti, rei­kia lai­ky­tis. Man at­ro­do, nu­sto­ki­me bi­jo­ti. Ger­bia­mi li­be­ral­kon­ser­va­to­riai, nu­sto­ki­te gin­ti sa­vo ru­po­rą. De­ja, at­ėjo tie lai­kai, kai tie au­di­tai rei­ka­lin­gi ir tu­ri ma­ty­ti, kas ten de­da­si.

Aš su­pran­tu, ko­dėl yra LRT ma­ne ir to­liau per me­tus vie­ną kar­tą kvies, ne dau­giau, nes ne­ga­li­ma tam tik­rų Sei­mo na­rių kvies­ti, bet ne­rei­kia to bi­jo­ti ir žmo­nės tu­ri ži­no­ti, kaip lei­džia­mi jų, mo­kes­čių mo­kė­to­jų, pi­ni­gai ir kaip jie pa­nau­do­ja­mi. O pa­si­ti­kė­ji­mas ži­niask­lai­da, la­bai ge­rai pa­ste­bė­jo­te, nu­kri­to į to­kias že­mu­mas, kad jau ne­bė­ra kur gi­liau kris­ti, ne­bent pa­si­kas­ti. Ne­si­kas­ki­me gi­liau, at­li­ki­me au­di­tą ir pa­ro­dy­ki­me, kas iš tik­rų­jų ten yra.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Ki­tas kal­bės I. Vė­gė­lė. Pra­šau.

I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, tie­siog no­riu ši­tą dis­ku­si­ją iš po­li­ti­nės pa­vers­ti tei­si­ne. La­bai sau­sa tei­si­ne dis­ku­si­ja. Mes tu­ri­me fi­nan­si­nių ata­skai­tų au­di­to įsta­ty­mą, ku­ria­me nu­sta­to­me ką, kas ir ka­da tu­ri au­di­tuo­ti. Mes tu­ri­me… Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos ra­di­jas ir te­le­vi­zi­ja vei­kia ži­niask­lai­dos rin­ko­je. Ži­niask­lai­dos rin­ko­je, tar­ki­me, tu­ri­me pa­grin­di­nius, na, ko­kius, pa­im­ki­me TV3, LNK. Šie ka­na­lai ati­tin­ka­mai tu­ri: LNK apie 30 mln. apy­var­tos 2023 me­tais, 2024 me­tais ža­da tru­pu­tį su­ma­žė­ti. TV3 tu­ri 35 mln. apy­var­tą. 2024 me­tais ža­da šiek tiek, ke­liais mi­li­jo­nais, su­ma­žė­ti. Bet mes tu­ri­me LTV – Na­cio­na­li­nį ra­di­ją ir te­le­vi­zi­ją, ku­rios apy­var­ta yra du kar­tus di­des­nė ne­gu ko­mer­ci­nių te­le­vi­zi­jų. Ir tu­ri­me si­tu­a­ci­ją, kuo­met jūs ne­ra­si­te au­di­to, at­lik­to Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos. TV3, LNK, ne­gau­da­mi iš biu­dže­to fi­nan­sa­vi­mo ar­ba gau­da­mi žen­kliai ma­žes­nį, au­di­tą pri­va­lo at­lik­ti pa­gal Fi­nan­si­nių ata­skai­tų au­di­to įsta­ty­mą. O LRT, Na­cio­na­li­nis ra­di­jas ir te­le­vi­zi­ja, ne­tu­ri at­lik­ti jo­kio au­di­to. Pa­gal jų įsta­ty­mą au­di­tas at­lie­ka­mas tik­tai Vi­daus tar­ny­bos au­di­to. 17 straips­nis re­gu­liuo­ja, kad at­si­ran­da tok­sai, kad yra to­kia pa­rei­gy­bė – vi­daus au­di­tas, ir tas vi­daus au­di­tas at­lie­ka vi­di­nį pa­tik­ri­ni­mą. Ta­čiau jūs nie­kur ne­ra­si­te LRT au­di­to ata­skai­tos, pa­skelb­tos vie­šai, kai TV3, LNK, at­si­da­ry­ki­te – ji bus pa­skelb­ta vie­šai. Nie­ko ne­bi­jo­me.

To­dėl man vi­si ar­gu­men­tai, kad ne­rei­kia da­ry­ti skaid­ru­mo, fi­nan­si­nės ata­skai­tos au­di­to, yra tie­siog ne­pa­grįs­ti, ir kal­bė­ti, kad tai yra po­li­tiš­kai an­ga­žuo­ta, gal­būt ga­li­ma bus po to, kai bus at­lik­tas au­di­tas ir pa­ma­ty­si­me iš­va­das. Tuo­met, jei­gu ma­ty­siu bet ko­kį po­li­ti­za­vi­mą, sto­siuos čia prie­šais jus į tri­bū­ną ir sa­ky­siu: ko­le­gos, stab­dy­ki­te, ne­ga­li­ma po­li­ti­zuo­ti na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos. Bet šiuo me­tu au­di­tą siū­lo­ma at­lik­ti: a) fi­nan­si­nį, o ka­dan­gi LRT gau­na virš 70 mln. eu­rų vals­ty­bės pa­ja­mų, lo­giš­ka pa­da­ry­ti au­di­tą ne tik fi­nan­sa­vi­mo, bet ir veik­los au­di­tą – tą, ką pa­siū­lė ko­mi­te­tas. Aš siū­ly­čiau, ko­le­gos, ne­po­li­ti­zuo­ti ši­to klau­si­mo, tie­siog kaip nor­ma­li įstai­ga, gau­nan­ti, jei­gu ci­tuo­čiau Fi­nan­si­nių ata­skai­tų įsta­ty­mą, ku­ri gau­na tam tik­rą lė­šų su­mą, ten, be­je, už­ten­ka pa­gal tą įsta­ty­mą 0,5 mln. eu­rų pa­ja­mų iš vals­ty­bės ir au­di­tą pri­va­lo at­lik­ti bet kas, bet LRT to­kio au­di­to ne­at­lie­ka. Tai, ma­no su­pra­ti­mu, ne ban­dy­ki­me kaip nors po­li­ti­zuo­ti tą klau­si­mą, o pa­si­li­ki­me prie ly­gia­tei­siš­ku­mo, prie skaid­ru­mo, prie bū­ti­nu­mo fi­nan­siš­kai pa­grįs­ti iš­lai­das. Tuo­met, kai at­lik­si­me au­di­tą, ga­lė­si­me kal­bė­ti, ką ir kaip da­ry­ti, ir su­si­lai­ky­ti nuo bet ko­kio po­li­ti­za­vi­mo. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga, už jū­sų nuo­mo­nę. To­liau mo­ty­vai už, prieš. Už kal­ba – I. Vė­gė­lė. Gal per­lei­si­te? Ta­da. V. Šer­šnio­vas. Pra­šau.

V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Ačiū. Įsi­klau­sy­ki­te į D. Ul­bi­nai­tės pa­si­sa­ky­mą. Aš­tuo­ni iš de­šim­ties žmo­nių ne­be­pa­si­ti­ki ži­niask­lai­da, va­di­na­si, de­šimt žmo­nių žiū­ri ži­niask­lai­dą ir iš jų ja pa­si­ti­ki tik du, tai yra žiau­rūs skai­čiai. Prie to­kių ap­lin­ky­bių ne­da­ry­ti veik­los ar fi­nan­sų au­di­to bū­tų la­bai keis­ta. Aš su­pran­tu, kad pa­gal LRT ty­ri­mus yra per 70 % juos pa­lai­kan­čių, iš tų žiū­rin­čių, bet yra tik­rai di­de­lė pro­ble­ma, kai pri­va­tus sek­to­rius sa­vo as­me­ni­nė­mis lė­šo­mis, da­ry­da­mas ver­slą, pa­tei­kia ata­skai­tas, o už val­diš­kus pi­ni­gus ins­ti­tu­tai sle­pia to­kius da­ly­kus, tai, man at­ro­do, ne­nor­ma­lu. To­dėl aš pa­lai­kau to­kį au­di­tą, jį rei­kia bū­ti­nai at­lik­ti.

PIRMININKAS. Ka­dan­gi bu­vo pa­mi­nė­ta D. Ul­bi­nai­tės pa­var­dė, kvie­čia­me re­pli­kuo­ti.

D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Aš tik dėl tiks­lu­mo. Ži­niask­lai­dos pa­si­ti­kė­ji­mas taip kri­to ir dėl to – dėl nuo­la­ti­nių ban­dy­mų po­li­ti­zuo­ti LRT. Tai ne­už­mirš­ki­te ši­to. O jei­gu no­ri­me au­di­tuo­ti, ga­li­me įtvir­tin­ti kas­me­ti­nį au­di­tą ir ne­bū­ti­na da­ry­ti pro­gi­nio.

PIRMININKAS. Ačiū. Mo­ty­vai prieš – J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ma­nęs, prie­šin­gai ne­gu V. Ąžuo­lo, į Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ją nie­kas ne­kvie­tė nei šio­je, nei pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je. Bet aš vis tiek pa­si­sa­kau prieš to­kį au­di­tą, koks da­bar yra siū­lo­mas Sei­mo nu­ta­ri­mu.

Mes, kaip frak­ci­ja, kaip pa­ste­bė­jo­te, ap­skri­tai pa­si­sa­ko­me, kad bū­tų nu­ma­ty­tas Vals­ty­bės kon­tro­lės au­di­tas, bet nu­ma­ty­tas įpras­ta tvar­ka, vals­ty­bės kon­tro­lie­riaus spren­di­mu, o ne pa­gal po­li­ti­nius už­sa­ky­mus. Ap­skri­tai, jei­gu ste­bė­tu­me pas­ta­rą­jį lai­ko­tar­pį, ga­lė­tu­me įžvelg­ti vis di­dė­jan­čius ban­dy­mus tu­rė­ti po­li­ti­nę įta­ką na­cio­na­li­niam tran­sliuo­to­jui. Štai pre­zi­den­tū­rai pa­vyko pa­siek­ti, kad dau­gu­mą LRT ta­ry­bos na­rių jau su­da­ro ar­ba Pre­zi­den­to de­le­guo­ti, ar­ba ga­li­mai jo įta­ką jau­čian­tys ta­ry­bos na­riai. Tad jie jau ga­li pri­im­ti po­li­ti­nius spren­di­mus pa­gal pre­zi­den­tū­ros nu­ro­dy­mus. Už­sa­ky­tas ne­ša­liš­ku­mo au­di­tas, po­li­ti­nio neut­ra­lu­mo au­di­tas, vėl­gi la­bai mįs­lin­gas, kai ini­cia­to­riams nie­kas ne­no­ri pri­si­pa­žin­ti, nie­ko ne­ga­li pa­aiš­kin­ti ir to­kių ana­lo­gų iš es­mės be­veik nė­ra.

Da­bar vals­ty­bės kon­tro­lie­riaus kei­ti­mas: vėl­gi at­ei­na žmo­gus iš pre­zi­den­tū­ros, jis ir or­ga­ni­zuos tą au­di­tą, for­mu­luos iš­va­das. Vėl ne­leng­va įsi­vaiz­duo­ti, kad tai bus la­bai jau ne­ša­liš­kai pa­da­ry­ta. Ga­li­ma tik spė­lio­ti, koks čia yra tas ga­lu­ti­nis tiks­las. Ma­no spė­ji­mas bū­tų – su­kur­ti to­kias są­ly­gas, ku­rios leis­tų kal­bė­ti apie LRT ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­kei­ti­mą, į tas po­zi­ci­jas pa­ski­riant po­li­tiš­kai įta­ko­ja­mus as­me­nis.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­ja­me. Bal­sa­vi­mo lai­kas bus po vi­sų pri­sta­ty­mų. At­si­pra­šau. Tiks­li­nu – 12 val. 20 min. Ko­le­gos, jūs taip nu­spren­dė­te.

Ki­tas klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to pa­pil­dy­mo 2041 straips­niu“ pro­jek­tas Nr. XVP-275. J. Sa­ba­taus­kas.

 

11.48 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mo“ pro­jek­tas Nr. XVP-277(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Bet, kol Ju­lius kal­ba, aš no­riu per­skai­ty­ti mū­sų bal­sų skai­čia­vi­mo ko­mi­si­jos pro­to­ko­lą dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mo“ pro­jek­to Nr. XVP-277, pri­ėmi­mas.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Slap­tam bal­sa­vi­mui iš­duo­ta 124 biu­le­te­niai, ras­ta 124 biu­le­te­niai, ga­lio­jan­čių – 116, ne­ga­lio­jan­čių – 8. Už – 101, prieš – 4, su­si­lai­kė 11. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. M. Mar­ti­šius pa­skir­tas Te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku. (Gon­gas) Leis­ki­te jū­sų var­du pa­svei­kin­ti Man­tą. (Plo­ji­mai)

 

11.49 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 59 straips­nio pakei­ti­mo ir Sta­tu­to pa­pil­dy­mo 2041 straips­niu“ pro­jek­tas Nr. XVP-275 (pa­tei­ki­mas)

 

Pra­šom, J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ga­vo to­kį Sei­mo val­dy­bos pra­šy­mą, kad pa­reng­tų pro­jek­tą bū­tent dėl Šiau­rės in­ves­ti­ci­jų ban­ko kon­tro­lės ko­mi­te­to na­rio kan­di­da­tū­ros sky­ri­mo tvar­kos. Ka­dan­gi prieš tai bu­vo ski­ria­ma val­dy­bos, bet Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­tei­kė pa­sta­bas, kad tai ne­tin­ka­ma tvar­ka, kad tai yra Sei­mo at­sto­vas, ir Sei­mo at­sto­vas tu­ri bū­ti ski­ria­mas vi­so Sei­mo, to­dėl ko­mi­te­tas pa­dis­ku­ta­vęs pa­tei­kia to­kį tvar­kos va­rian­tą. Ki­taip sa­kant, pa­pil­do jau ga­lio­jan­čią tvar­ką dėl ki­tų ski­ria­mų Sei­mo as­me­nų, kon­kre­čiai įvar­di­nant 59 straips­ny­je. O jau 2041 straips­ny­je duo­da­ma nuo­ro­da į tarp­tau­ti­nes su­tar­tis, pa­gal ku­rias Sei­mo at­sto­vai ski­ria­mi į tarp­tau­ti­nes ins­ti­tu­ci­jas.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Jūs la­bai aiš­kiai pa­aiš­ki­no­te, klaus­ti nie­kas ne­no­ri. Mo­ty­vai dėl pa­tei­ki­mo. Už­si­ra­šiu­sių­jų nė­ra. Lie­ka ap­si­spręs­ti bal­suo­jant bal­sa­vi­mo me­tu.

 

11.51 val.

Vi­daus van­de­nų trans­por­to ko­dek­so 26 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-248 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas klau­si­mas – Vi­daus van­de­nų trans­por­to ko­dek­so 26 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-248. Pra­ne­šė­ja – V. Tu­raus­kai­tė. Pra­šau, ko­le­ge.

V. TURAUSKAITĖ (LSDPF). Kar­tu su ko­le­go­mis Sei­mo na­riais tei­kia­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vi­daus van­de­nų trans­por­to ko­dek­so 26 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir juo sie­kia­me la­bai pa­pras­to da­ly­ko, kad sa­vi­val­dy­bės ga­lė­tų sa­vo te­ri­to­ri­jo­je tik­rin­ti vi­daus van­de­nų trans­por­to prie­mo­nių, ku­rio­mis vyk­do­ma vie­šo­jo ke­lei­vių ve­ži­mo už at­ly­gį veik­la, ke­lei­viams ir ba­ga­žui par­duo­tus bi­lie­tus. La­bai svar­bu, kad tai nė­ra pri­va­lo­ma vi­soms sa­vi­val­dy­bėms, o tik toms, ku­rios tu­ri ši­tuos marš­ru­tus ir ku­rios vyk­do ke­lei­vių ir ba­ga­žo per­ve­ži­mą vi­daus van­dens ke­liais. Tai trum­pai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū už pri­sta­ty­mą. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri pen­ki Sei­mo na­riai. Pir­ma klau­sia R. Baš­kie­nė. Pra­šau, ko­le­ge.

R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dė­ko­ju, ger­bia­ma ko­le­ge. Iš­ties ma­nau, kad jūs skai­tė­te Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas, pa­ra­šy­tas dėl jū­sų įsta­ty­mo pro­jek­to, ir tik­rai įver­tin­si­te ir įsi­ga­lio­ji­mo da­tą, ku­rią, ti­kiuo­si, ar ko­mi­te­tas, o gal­būt ir jūs pa­ti už­re­gist­ruo­si­te teik­ti pa­kei­ti­mą. Pra­šau pa­sa­ky­ti, ar jūs, teik­da­ma ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, de­ri­no­te su sa­vi­val­dy­bė­mis, gal­būt kon­kre­čiai su ko­kio­mis, ir ką ma­no­te dėl vi­sos Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos nuo­mo­nės dėl jū­sų tei­kia­mo įsta­ty­mo pro­jek­to?

V. TURAUSKAITĖ (LSDPF). Tik­rai Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos nuo­mo­nės ne­tu­ri­me. Ne­klau­siau. O de­ri­no­me ir su Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja, ir su Trans­por­to sau­gos ad­mi­nist­ra­ci­ja bu­vo de­rin­ta. Ka­dan­gi šią pro­ble­mą pir­mo­ji pa­ste­bė­jo Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė, kai pa­lei­do sa­vo vi­daus marš­ru­tus, tai taip ir ini­ci­ja­vo­me ši­tą pa­kei­ti­mą. Tur­būt ži­no­me, kad šian­dien dar nė­ra tik­rai la­bai daug sa­vi­val­dy­bių, ku­rios už­si­im­tų ke­lei­vių per­ve­ži­mu re­gu­lia­raus su­si­sie­ki­mo marš­ru­tais sa­vo vi­daus van­de­nų ke­liais.

PIRMININKAS. Ačiū. To­liau klau­sia I. Vė­ge­lė. Pra­šau, ko­le­ga.

I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ger­bia­ma ko­le­ge, aš ne tiek dėl tu­ri­nio, kiek dėl for­mos no­riu klaus­ti. Vis tiek mes, Sei­mo na­riai, kai pa­tei­kia­me įsta­ty­mą, no­ri­si, kad ji­sai bū­tų bent jau tei­siš­kai lo­giš­kas. 26 straips­nis, ku­rį jūs no­ri­te keis­ti ir siū­lo­te keis­ti 21 da­li­mi, re­gu­liuo­ja vals­ty­bi­nę lai­vy­bos, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vi­daus van­de­nų prie­žiū­rą. Vals­ty­bi­nę lai­vy­bos prie­žiū­rą! Jūs gi įsta­ty­mu siū­lo­te, kad tą prie­žiū­rą at­lik­tų sa­vi­val­da. Ma­no klau­si­mas: ko­dėl į šį įsta­ty­mo straips­nį įra­šo­te? Kur vals­ty­bi­nė prie­žiū­ra, ra­šo­te sa­vi­val­dos tei­ses, o ne­ra­šo­te, ar at­ski­ra­me įsta­ty­me, at­si­pra­šau, ar at­ski­ra­me straips­ny­je, ar ap­skri­tai ki­ta­me įsta­ty­me tai da­ry­ti? Lo­gi­ka yra to­kia: jei­gu straips­nio pa­va­di­ni­mas „vals­ty­bi­nė prie­žiū­ra“, ji ir tu­ri bū­ti vals­ty­bi­nė, o ne sa­vi­val­dos. Ačiū.

V. TURAUSKAITĖ (LSDPF). Šia­me straips­ny­je taip ir pra­ple­čia­me, kad ši­ta vals­ty­bi­nė prie­žiū­ra bū­tų su­teik­ta ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­joms, ir ta­da de­ta­li­zuo­ja­ma. Bet, tiks­li­nant tei­sės ak­tą pa­gal de­par­ta­men­to pa­sta­bas, ko­mi­te­tuo­se žiū­rė­si­me, gal ko­kių nors ir ki­tų pa­kei­ti­mų su­žiū­rė­si­me.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, šiek tiek pra­šau dė­me­sio. Klau­sia E. Ru­de­lie­nė.

E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma ko­le­ge, klau­si­mas, ma­tyt, ak­tu­a­lus, bet no­rė­čiau pa­si­tiks­lin­ti, ke­lioms sa­vi­val­dy­bėms šian­dien jis yra ak­tu­a­lus? Daug sa­vi­val­dy­bių or­ga­ni­zuo­ja tuos plau­ki­mus ar­ba, kaip sa­ko­te, per­ve­ži­mus. Jie ga­li bū­ti la­bai ne­il­gi. Bet daž­niau­siai tai yra pri­va­ti­nin­kai. Pri­va­ti­nin­kų rei­ka­las su­si­rink­ti tam tik­rą mo­kes­tį ar bi­lie­tus. Kaip šiuo at­ve­ju tai yra de­ri­na­ma? Ar čia yra tik­tai tie, ku­rie, na, kaip mi­nė­jo, tik Klai­pė­dai ak­tu­a­lu, ar ak­tu­a­lu dar kam nors? Ar tai yra taip pat tai­ko­ma, kai pa­čios sa­vi­val­dy­bės tu­ri ko­kius nors marš­ru­tus? Čia gal la­biau į tai orien­tuo­ta? Sa­kau, jei­gu tai yra pri­va­tūs ve­žė­jai, tai ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ju, ir jei­gu tai yra vals­ty­bi­nis ar koks nors, ko­dėl tu­rė­tų sa­vi­val­da ten da­ly­vau­ti?

V. TURAUSKAITĖ (LSDPF). Ne, kaip ir mi­nė­jau, tai yra tik sa­vi­val­dy­bių marš­ru­tams, ku­rie yra įtrauk­ti į vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mą. Šian­dien Klai­pė­da tu­ri šiuos marš­ru­tus ir tur­būt vi­si ži­no­me, kad tuoj Vil­nius pa­leis. Kad bū­tų tai­ko­ma pri­va­tiems ve­žė­jams, ku­rie už­si­i­ma pra­mo­gi­ne veik­la, tai ne. Čia tik tiems, kas… Sa­vi­val­dy­bė par­duo­da bi­lie­tą, va­di­na­si, sa­vi­val­dy­bė tu­ri tei­sę pa­tik­rin­ti, ar ke­lei­vis, tu­rė­da­mas bi­lie­tą, įli­po į jų marš­ru­to lai­vą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia K. Ma­žei­ka. Pra­šau, ko­le­ga.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, jūs, kaip su­pran­tu, esa­te ki­lu­si iš Skuo­do, taip?

V. TURAUSKAITĖ (LSDPF). Ne.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ne? Na, kaž­kur nuo Kre­tin­gos. Mes su ko­le­ga kal­ba­me, na, su­pran­ta­ma, kad yra Klai­pė­do­je ar­ba Vil­niu­je. Bet ko­dėl jūs ši­tą klau­si­mą pri­sta­to­te? Gal­būt ma­to­te pla­tes­nį Lie­tu­vos vaiz­dą, kur dar ga­lė­tų bū­ti? Gal jūs do­mė­jo­tės, kiek sa­vi­val­dy­bių šis pro­jek­tas pa­ska­tin­tų tu­rė­ti tuos van­dens marš­ru­tus? Tik­rai yra ir tų upių, ir kai ku­rie eže­rų tu­ri daug, kad ga­lė­tų tam tik­rus marš­ru­tus dė­lio­ti. Gal­būt te­ko pa­da­ry­ti ko­kią nors ana­li­zę su Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja ir pa­si­žiū­rė­ti? Ar čia tik dėl vie­no Vil­niaus re­a­liai pro­jek­tas kei­čia­mas? Ačiū.

V. TURAUSKAITĖ (LSDPF). Dėl pri­sta­ty­mo. Tur­būt ma­tė­te, kad tei­kė­jų yra tik­rai ne vie­nas. Mes esa­me gru­pė Sei­mo na­rių, o Sei­mo na­riai šiaip yra vi­sos Lie­tu­vos. Aš ne­ži­nau, ar čia bū­ti­nai rei­kia… na, jei­gu esi iš Skuo­do, ne­ga­li žiū­rė­ti pla­čiau vi­sai Lie­tu­vai.

O dėl bū­si­mų marš­ru­tų tik­rai da­bar ne­at­sa­ky­siu. Nė­ra to­kios ana­li­zės.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri V. Ąžuo­las. Pra­šau, ko­le­ga.

V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Ger­bia­ma ko­le­ge, ne­la­bai su­pran­tu, kur yra pro­ble­ma? Sa­vi­val­dy­bės sa­vo au­to­bu­sus, pa­vyz­džiui, ir da­bar tik­ri­na, ar yra bi­lie­tai, ar nė­ra. Į lai­vą įli­pant nie­kas ne­tik­ri­na, ar su bi­lie­tu, ar be bi­lie­to? Aš ban­dau įsi­vaiz­duo­ti si­tu­a­ci­ją: plau­kia lai­vas, pri­plau­kia, kaip sa­kant, pi­ra­tai ša­lia, iš­šo­ka, pa­tik­ri­na bi­lie­tus ir nu­plau­kia. Kaip čia vi­sa tai at­ro­dys? Ar tai ne­bus per­tek­li­nis rei­ka­la­vi­mas? Gal ge­riau prieš įli­pant į lai­vą pa­tik­rin­ti, ne­rei­kės dau­giau nie­ko tik­rin­ti? Kam to rei­kia?

V. TURAUSKAITĖ (LSDPF). Jūs tei­sin­gai ir pa­sa­kė­te, kad au­to­bu­se įli­pa ir pa­tik­ri­na. Pa­gal da­bar­ti­nį Vi­daus van­de­nų trans­por­to ko­dek­so re­gu­lia­vi­mą, bi­lie­tą lai­ve ga­li tik­rin­ti tik Trans­por­to sau­gos ad­mi­nist­ra­ci­ja. Jei­gu bi­lie­tą par­duo­da sa­vi­val­dy­bė, tai jai ir yra ak­tu­a­lu pa­tik­rin­ti, ar į lai­vą įli­po tu­rin­tis bi­lie­tą as­muo. Ne­ži­nau, čia kaip ir ne­ma­tau bė­dos.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ge. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Mo­ty­vai už – E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ko­le­gai V. Ąžuo­lui rei­kia pa­aiš­kin­ti: kai pi­ra­tai įšoks į tą lai­vą, jie tik­rai bi­lie­tų ne­tik­rins, jie ban­dys pi­ni­gus pa­si­im­ti. Bet pa­kal­bė­ki­me rim­čiau apie ko­le­gės Vio­le­tos pa­teik­tą pro­jek­tą. Ji pa­mi­nė­jo Klai­pė­dą kaip sa­vi­val­dy­bę, ku­rio­je sa­vi­val­dy­bės vi­di­niai rei­sai Da­nės upe bu­vo pra­dė­ti. Ir la­bai įdo­mu, kad Klai­pė­do­je pa­ga­min­tais elek­tri­niais lai­vais, du lai­vai plau­kio­jo… Pa­sta­tė bran­giai kai­na­vu­sias prie­plau­kas, o po to sa­vi­val­dy­bė nu­spren­dė, kad tru­pu­tį jai per bran­gu, ir ne­be­plau­kio­ja tie lai­vai. Tai yra tik­rai la­bai ap­mau­du. Tuos lai­vus ati­da­vė Vil­niui. Vil­nius da­bar pla­nuo­ja juos įdar­bin­ti. Duok Die­ve, įdar­bins. Ži­nau, kad Vi­daus van­dens ke­lių di­rek­ci­ja va­lo ar gi­li­na Ne­mu­no va­gą ties Aly­tu­mi, ti­kė­ti­na, kad ga­li bū­ti Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė im­sis, gal ir ki­tos sa­vi­val­dy­bės, to­dėl tas pro­jek­tas ga­li tu­rė­ti pras­mę. To­dėl aš ra­gi­nu bal­suo­ti už jį, bet jei­gu taip jau re­a­liai pa­žiū­rė­jus, šian­dien, šį ba­lan­džio mė­ne­sį, nė vie­na sa­vi­val­dy­bė ne­vyk­do ke­lei­vių per­ve­ži­mo vi­daus van­de­ni­mis. Ko­mer­ci­nės struk­tū­ros pluk­do Ne­mu­no del­to­je, Tra­kų eže­ruo­se, Kau­no ma­rio­se ir taip to­liau, ta­čiau at­lie­kan­čių trans­por­to funk­ci­ją per­ve­ži­mų ne­vyk­do nė vie­na sa­vi­val­dy­bė. Bet ži­no­me, kad štai Vil­nius pla­nuo­ja klai­pė­die­tiš­kus lai­vus pa­nau­do­ti ir pras­mės ga­li bū­ti, to­dėl agi­tuo­ju bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir mo­ty­vai prieš – B. Ro­pė. Pra­šom.

B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Aš ne­su prieš, bet aš ma­nau, ka­dan­gi prak­tiš­kai tai ne­vyks­ta, tai kur kas ge­riau bū­tų gal­vo­ti, kaip pa­ska­tin­ti, kad at­si­ras­tų marš­ru­tų sa­vi­val­dy­bė­je. Žiū­rint į tai, kad jau tur­būt treč­da­lis Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių au­to­bu­sais ve­ža ne­mo­ka­mai, tai kur kas di­des­nis mas­tas ir di­des­ni pi­ni­gai. Jei­gu at­ski­ro­je sa­vi­val­dy­bė­je pa­to­gu bū­tų or­ga­ni­zuo­ti van­dens trans­por­to marš­ru­tus, tai tik­rai siū­ly­čiau ap­svars­ty­ti ten dėl vie­no, ki­to tūks­tan­čio or­ga­ni­zuo­ti ne­mo­ka­mai. To­kiu bū­du, sa­ky­ki­me, at­si­ras­tų pa­pil­do­mų ga­li­my­bių ten, kur nė­ra su­si­sie­ki­mo au­to­bu­su. Pa­lai­ky­siu ši­tą spren­di­mą, bet siū­ly­čiau pla­čiau pa­gal­vo­ti, kad dau­giau at­si­ras­tų ga­li­my­bių, nes mes tuoj pat kon­tro­lę, drau­di­mus no­ri­me tai­ky­ti, ne­gu ga­li­my­bes pa­si­nau­do­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Tei­ki­te pa­siū­ly­mus, svars­ty­si­me. O da­bar re­pli­ką – M. Po­š­kus. Pra­šau.

M. POŠKUS (NAF). Dėl ve­di­mo tvar­kos. Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, sve­čiuo­se Rad­vi­liš­kio Vin­co Ku­dir­kos pro­gim­na­zi­ja. Pa­svei­kin­ki­me vie­ni ki­tus. (Plo­ji­mai) Ačiū.

PIRMININKAS. Svei­ki­na­me rad­vi­liš­kie­čius.

Mo­ty­vai už, prieš iš­sa­ky­ti.

 

12.02 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 1997 m. ge­gu­žės 6 d. nu­ta­ri­mo Nr. VIII-213 „Dėl Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XVP-231(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas mū­sų klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 1997 m. ge­gu­žės 6 d. nu­ta­ri­mo Nr. VIII-213 „Dėl Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XVP-231. Pra­ne­šė­ja – L. Asa­daus­kai­tė-Zad­nep­rov­skie­nė. Da­bar jau kiek­vie­ną po­sė­dį po be­ne­fi­są.

L. ASADAUSKAITĖ-ZADNEPROVSKIENĖ (LSDPF). La­bą die­ną, mie­li ko­le­gos. Siū­lo­ma pa­keis­ti Sei­mo nu­ta­ri­mą ir pa­tvir­tin­ti nau­ją Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jos nuo­sta­tų re­dak­ci­ją. Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jos nuo­sta­tai pas­ku­ti­nį kar­tą bu­vo keis­ti prieš 20 me­tų, tai yra 2005 me­tais. Nuo to lai­ko žen­kliai pa­si­kei­tė tiek jau­ni­mo po­li­ti­kos, tiek spor­to po­li­ti­kos reg­la­men­ta­vi­mas, to­dėl ko­mi­si­jos nuo­sta­tuo­se var­to­ja­mos są­vo­kos, for­mu­luo­tės, taip pat ko­mi­si­jos funk­ci­jos tu­ri bū­ti ko­re­guo­ja­mos ir ati­tik­ti šian­die­ni­nę ko­mi­si­jos veik­lą. Be to, siū­lo­me la­biau stan­dar­ti­zuo­ti pa­čių ko­mi­si­jos nuo­sta­tų struk­tū­rą, taip pat juos adap­tuo­ti ir su­de­rin­ti su Sei­mo sta­tu­to nuo­sta­to­mis ir Sta­tu­te reg­la­men­tuo­ja­ma Sei­mo ko­mi­si­jos dar­bo tvar­ka. To­dėl la­bai siū­lau pri­tar­ti ši­tiems nuo­sta­tų pa­kei­ti­mams.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ge, nors ir la­bai aiš­kiai pri­sta­tė­te, V. Gai­lius vis tiek no­ri pa­klaus­ti jū­sų. Pra­šau, ko­le­ga.

V. GAILIUS (LSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, la­bai svar­bi ko­mi­si­ja, jau­ni­mas – mū­sų at­ei­tis. Gal­būt, at­si­žvel­giant į ki­tų ko­mi­si­jų pa­tir­tį, rei­kė­tų šios ko­mi­si­jos veik­lą reg­la­men­tuo­ti at­ski­ru įsta­ty­mu? Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė?

L. ASADAUSKAITĖ-ZADNEPROVSKIENĖ (LSDPF). Ne­ži­nau, ko­kia ta nuo­mo­nė. Tik­rai ga­lė­si­me pa­si­tar­ti, bet ne­ma­nau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. No­rin­čių pa­si­sa­ky­ti už, prieš nė­ra. Lau­kia­me ap­si­spren­di­mo bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku – 12 val. 20 min.

 

12.04 val.

Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 2 ir 171 straips­nių pakeiti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-233 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 2 ir 171 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-233. Pra­ne­šė­jas – V. Fio­do­ro­vas. Pra­šau, ko­le­ga.

V. FIODOROVAS (MSNG). Ger­bia­mi ko­le­gos, anks­čiau Sei­mo pri­im­ti Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, ku­riais griež­tai reg­la­men­tuo­ja­mas vi­sų elek­tri­nių mik­ro­ju­du­mo prie­mo­nių, ypač to­kių kaip elek­tri­niai pa­spir­tu­kai, rie­džiai, nau­do­ji­mas, nors ir sie­kia di­din­ti sau­gu­mą, su­kū­rė tam tik­rų ne­pa­to­gu­mų, ypač tiems žmo­nėms, ku­rie šio­mis prie­mo­nė­mis nau­do­ja­si ne kaip pra­mo­ga, o kaip bū­ti­ny­be ju­dė­ti. Tai ypač lie­čia vy­res­nio am­žiaus žmo­nes, tai lie­čia žmo­nes, ku­rie tu­ri ju­dė­ji­mo sun­ku­mų, ku­rie dėl nau­jų tai­syk­lių to­kias mik­ro­ju­du­mo prie­mo­nes, ku­rias ma­to­te ek­ra­ne, yra pri­vers­ti pra­si­stum­ti per pės­čių­jų per­ėjas. Tai ne tai kad ne­pa­to­gu – tai yra fak­tiš­kai fi­ziš­kai ne­įma­no­ma, ypač kal­bant apie as­me­nis, ku­rie tu­ri ju­dė­ji­mo sun­ku­mų. To­kios prie­mo­nės svo­ris yra apie 100 ki­log­ra­mų.

Šiuo pa­siū­ly­mu siū­lau leis­ti elek­tri­nių mik­ro­ju­du­mo prie­mo­nių, iš­sky­rus elek­tri­nio pa­spir­tu­ko, elek­tri­nės ried­len­tės, elek­tri­nio ba­lan­si­nio vien­ra­čio, rie­džio, vai­ruo­to­jams va­žiuo­ti per pės­čių­jų per­ėjas ne­vir­ši­jant 6 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čio, at­krei­piant dė­me­sį, kad be iš­im­ties vi­sų elek­tri­nių mik­ro­ju­du­mo prie­mo­nių nau­do­to­jai pri­va­lo lai­ky­tis vi­sų Sau­gaus eis­mo tai­syk­lių. Tai ne es­mė, ar tai bū­tų pės­čių­jų per­ėja, ar tai ke­lias, vi­sur ir vi­sa­da pri­va­lo­ma to lai­ky­tis. To­kia ga­li­my­bė ves­tis, va­žiuo­ti per pės­čių­jų per­ėją yra nu­ma­ty­ta įsta­ty­me tik ne­įga­lio­jo ve­ži­mė­liais.

No­riu ak­cen­tuo­ti, kad ne­įga­lu­mas ir žmo­nės, ku­rie tu­ri ne­įga­lu­mą, ku­rie nau­do­ja­si šiais ve­ži­mė­liais, ir ju­dė­ji­mo sun­ku­mų tu­rė­ji­mas yra du skir­tin­gi da­ly­kai. At­ro­do pa­na­šūs, bet iš es­mės du skir­tin­gi da­ly­kai. To­dėl kvie­čiu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo, dis­ku­tuo­ti ir tą klai­dą, ku­rią esa­me pa­da­rę, iš­tai­sy­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Pir­ma klau­sia R. Baš­kie­nė. Pra­šau, ko­le­ge.

R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas ko­le­ga, ačiū už jū­sų jaut­ru­mą žmo­nėms, ne­įga­lie­siems ir se­ny­vo am­žiaus, tik­rai su­pran­ta­mas jū­sų tiks­las, kad la­bai su­dė­tin­ga gal­būt prie per­ėjos su­sto­ti, iš­lip­ti, per­va­ry­ti, nes žmo­gus ne­ga­li, jūs tą la­bai nuo­šir­džiai iš­aiš­ki­no­te. Ta­čiau ar ne­ma­no­te, kad pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to tei­kia­mą siū­ly­mą reik­tų de­rin­ti ir su ki­tais įsta­ty­mų pro­jek­tais, šiuo at­ve­ju dėl pės­čių­jų per­ėjų, kad vie­nas įsta­ty­mas ne­pri­eš­ta­rau­tų ki­tam? Ir dar tik­riau­siai at­krei­pė­te dė­me­sį į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos rei­ka­la­vi­mus ir kaip pa­vyks bū­tent su pas­ta­ruo­ju klau­si­mu su­de­rin­ti, kad Lie­tu­vai ne­bū­tų tai­ko­mos ati­tin­ka­mos pro­ble­mos?

V. FIODOROVAS (MSNG). Ži­no­te, de­rin­ti jaut­ru­mą ir vi­so­kius tech­ni­nius rei­ka­la­vi­mus yra su­dė­tin­gas da­ly­kas. Bet jei­gu šis pa­tei­ki­mas per­ei­tų pa­tei­ki­mo sta­di­ją ir pra­si­dė­tų dis­ku­si­ja Sei­me, ma­nau, su ko­le­go­mis Sei­me, Sei­mo na­riais ko­mi­te­tuo­se tik­rai ras­tu­me spren­di­mus, at­lie­pian­čius ir tą jaut­ru­mą, ką jūs mi­ni­te, pa­gal­bą žmo­nėms dėl ju­dė­ji­mo, ne­var­žy­ti jų ju­dė­ji­mo, vi­sus tech­ni­nius ir vi­sus ki­tus reg­la­men­ta­vi­mo da­ly­kus. Tai pra­dė­ki­me dis­ku­si­jas. Tik­rai ma­nau, kad Sei­mo ko­le­gų kom­pe­ten­ci­jos yra pa­kan­ka­mai gi­lios ir tik­rai ra­si­me spren­di­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ki­tas už­si­ra­šė klaus­ti R. J. Jan­kū­nas. Ne­ma­to­me jo sa­lė­je. Ta­da klau­sia A. Rad­vi­la­vi­čius. Pra­šau, ko­le­ga.

A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš vis­gi no­rė­čiau pa­klaus­ti, jūs ban­do­te su­ben­drin­ti ne­ga­lias vi­sai. Aš pa­ban­dy­siu to­kiu pa­vyz­džiu pa­sa­ky­ti, kad žmo­gus, tar­ki­me, tu­ri klau­sos ne­ga­lią. Vi­zu­a­liai nu­sta­ty­ti ne­įma­no­ma, bet jūs su­ti­ki­te, kad ir da­bar ap­skri­tai yra to­kia si­tu­a­ci­ja, ir man pa­čiam ne kar­tą te­ko su­si­dur­ti, kai ne­nu­li­pi­mas nuo va­žiuo­jan­čios trans­por­to prie­mo­nės, ku­rias jūs iš­var­di­no­te, pa­spir­tu­kai, rie­džiai, tik­rai su­da­rė ne vie­ną ir ne dvi ava­ri­nes si­tu­a­ci­jas. Bet šiuo at­ve­ju ne­įga­lie­ji, ku­rie tu­ri ju­du­mo ne­ga­lią, ir taip yra iš­skir­ti­niai, juos ma­to­me ir at­ski­ria­me. Žo­džiu, dar tas toks ne­ga­lių su­ben­dri­ni­mas į vie­ną žo­dį „ne­įga­lu­sis“ ke­lia tam tik­rų klau­si­mų, kaip juos at­skir­ti, tai yra kas tu­ri tei­sę nau­do­tis ši­ta iš­ly­ga, kas ne­tu­ri?

V. FIODOROVAS (MSNG). Ger­bia­mas ko­le­ga, aš kaip tik at­ski­riu šiuos da­ly­kus. Jūs, va­žiuo­da­mas ir pra­leis­da­mas per pės­čių­jų per­ėją pės­čiuo­sius, ne­įga­liuo­sius su ne­įga­lių­jų ve­ži­mė­liais ir to­kias trans­por­to prie­mo­nes, ku­rio­mis žmo­nės nau­do­ja­si iš­skir­ti­nai dėl to, kad tu­ri ju­dė­ji­mo sun­ku­mų, ly­giai to­kio­mis pa­čio­mis są­ly­go­mis juos pra­lei­di­nė­si­te. Ži­no­te, vi­si iš­si­ski­ria, ir at­švai­tai, ir ki­ti da­ly­kai, vi­siems ga­lio­ja tos pa­čios tai­syk­lės, tiek pės­tie­siems, tiek ne­įga­lie­siems, tiek ši­toms trans­por­to prie­mo­nėms su­sto­ti prieš pės­čių­jų per­ėją, ap­si­žval­gy­ti ir tik­tai ta­da iš­ei­ti į eis­mą – vi­sas ši­tas da­ly­kas yra ir įsta­ty­mas kaž­ko kit­ko ar kaž­ko nau­jo da­ly­vau­jan­tiems eis­me ne­su­ku­ria. Tie­siog su­da­ro­me ga­li­my­bę ar­ba ne­pa­da­ro­me vi­sų ne­įga­liai­siais, kad jei­gu jūs tu­ri­te pro­ble­mų, ne­ži­nau, su­di­lo są­na­riai, ne­ga­li­te ei­ti il­gų at­stu­mų, jums rei­kia nu­va­žiuo­ti, tar­ki­me, iki par­duo­tu­vės ar­ba li­go­ni­nės, kad jūs ne­bū­tu­mė­te pri­vers­tas sės­tis į ne­įga­lio­jo ve­ži­mė­lį, o ga­lė­tu­mė­te nu­si­pirk­ti kur kas pi­ges­nę ir vi­sai pa­to­gią trans­por­to prie­mo­nę va­žiuo­ti ir taip sau pa­dė­ti nu­vyk­ti iš vie­no taš­ko į ki­tą taš­ką.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. To­liau klau­sia B. Ro­pė. Pra­šau.

B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū už ini­cia­ty­vą. Aš tik­rai ma­nau, kad tai la­bai ak­tu­a­lu dvi­ra­ti­nin­kams, ku­rie va­žiuo­ja su spe­cia­lia ap­ran­ga, spe­cia­liais ba­tais, nes ne vi­sa­da ga­li­ma tur­būt leng­vai, pa­pras­tai nu­si­mau­ti ir leng­vai per­si­va­ry­ti, tuo la­biau ei­ti.

Ir no­riu dar pa­klaus­ti, kaip jūs gal­vo­ja­te: ar ne­reik­tų ri­bo­ti, ne vi­sur leis­ti, o, pa­vyz­džiui, tik ten, to­se per­ėjo­se, kur jun­gia dvi­ra­čių ta­kus per­ėja? Jei­gu bai­gė­si dvi­ra­čio ta­kas, tai nė­ra rei­ka­lo ir va­žiuo­ti.

Ir ant­ras da­ly­kas. Jei­gu ir­gi ri­bo­ji­mą tai­ky­tu­me, tik jei­gu nė­ra per­ėjo­je pės­čių­jų, at­va­žiuo­ji, tuš­čia per­ėja, ap­si­dai­rei, pa­ma­žu per­va­žiuo­ji – ir ta­vo jun­gia­ma­sis dvi­ra­čio ta­kas, nu­va­žia­vai. To­kiu at­ve­ju mes ir sau­gu­mą už­tik­rin­tu­me.

V. FIODOROVAS (MSNG). Tai iš es­mės vis tiek sau­gu­mą rei­kia už­tik­rin­ti, ar eis žmo­nės per pės­čių­jų per­ėją, ar ne, bet ko­kiu at­ve­ju grei­čio ri­bo­ji­mai ir ki­ti da­ly­kai.

Ką jūs kal­ba­te apie dvi­ra­čius, tai Sei­mo šios se­si­jos dar­bų pro­gra­mo­je yra svars­ty­mo sta­di­jos pro­jek­tas, ku­ris lyg ir leis­tų dvi­ra­ti­nin­kams va­žiuo­ti ir­gi per pės­čių­jų per­ėją, tik jau tur­būt, ne­ži­nau, tre­čią ar ket­vir­tą se­si­ją vie­na­me iš ko­mi­te­tų ši­tas klau­si­mas yra įstri­gęs ir ne­at­ke­liau­ja į po­sė­džių sa­lę. Tai čia yra ki­ta dis­ku­si­ja ir ne­su­si­ju­si su ši­tuo įsta­ty­mo pro­jek­tu.

O dėl vi­so ki­to, ką jūs iš­var­di­no­te, tech­ni­nių da­ly­kų, dis­ku­tuo­ki­me ko­mi­te­te, ras­ki­me tą spren­di­mo bū­dą, kad žmo­nėms su­da­ry­tu­me ga­li­my­bę ju­dė­ti lais­viau.

PIRMININKAS. Ačiū. To­liau klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Pra­šau, ko­le­ga.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, tu­riu at­krei­p­ti dė­me­sį, kad jūs 2 straips­nio 3 da­ly­je ra­šo­te, kad mik­ro­ju­du­mo prie­mo­nių, iš­sky­rus kai ku­rias prie­mo­nes, ten pa­spir­tu­kai, rie­džiai, ba­lan­si­niai vien­ra­čiai ir taip to­liau, vai­ruo­to­jams lei­džia­ma va­žiuo­ti per per­ėją, ta­čiau 4 da­ly­je jau ra­šo­te, kad mik­ro­ju­du­mo prie­mo­nėms drau­džia­ma, ir iš­brau­kia­te per­ėjas. Va­di­na­si, vi­soms mik­ro­ju­du­mo prie­mo­nėms lei­džia­te va­žiuo­ti per per­ėją. Ne­svar­bu, kad 3 da­ly­je jūs ra­šo­te tą iš­im­tį.

Be­je, Tei­sės de­par­ta­men­tas ir­gi at­krei­pė į tai dė­me­sį, kad 3 ir 4 da­lis ar­ba rei­kia su­vie­no­din­ti, ar­ba da­ry­ti kaip nors ki­taip. Aš sa­ky­čiau, kad tu­rė­tų bū­ti kon­kre­čiau įvar­din­ta, ko­kios prie­mo­nės ga­li va­žiuo­ti, o ne nu­ma­ty­ti mik­ro­ju­du­mo, iš­sky­rus tas, tas, tas… Nes vi­sų iš­im­čių, ga­li bū­ti, kad mes tur­būt ne­įvar­din­si­me, pa­ga­liau ga­li at­si­ras­ti jų. O ge­riau įvar­din­ti tas kon­kre­čias prie­mo­nes, ku­rioms jūs no­ri­te pri­tai­ky­ti. Tad toms, ku­rios yra sė­di­mos, kur žmo­nės tu­ri ju­dė­ji­mo pro­ble­mų ir pa­na­šiai.

To­dėl to­kiam va­rian­tui aš ne­ga­lė­čiau pri­tar­ti, kad vi­soms mik­ro­ju­du­mo prie­mo­nėms ga­li­ma va­žiuo­ti per per­ėją, nes 4 da­lis lei­džia, 3 da­lis lyg ir nu­ma­to, bet, sa­kau, rei­kia su­vie­no­din­ti. Ačiū.

V. FIODOROVAS (MSNG). Ger­bia­mas Ju­liau, jūs esa­te pir­mi­nin­kas to ko­mi­te­to, ku­ris iš es­mės ga­lė­tų po pa­tei­ki­mo sta­di­jos ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą su­tvar­ky­ti taip, kad ga­li­my­bė at­si­ras­tų žmo­nėms (ro­džiau tas trans­por­to prie­mo­nes) ju­dė­ti lais­viau per pės­čių­jų per­ėjas. Taip pri­si­dė­tu­me prie leng­ves­nio ju­dė­ji­mo žmo­nių, ku­rie tu­ri ju­dė­ji­mo sun­ku­mų. Jū­sų įvar­din­ti ar­gu­men­tai iš es­mės ne­pa­nei­gė įsta­ty­mo pro­jek­to tei­kia­mo lo­giš­ku­mo ir pa­grįs­tu­mo. Jūs kal­ba­te apie tech­ni­nius da­ly­kus, juos tik­rai su­tvar­ky­si­te sa­vo ko­mi­te­te, ku­ria­me jūs tik­rai tą dar­bą ga­li­te pa­da­ry­ti la­bai pui­kiai. Ver­ti­nu jū­sų pro­fe­sio­na­lu­mą. Tuos tech­ni­nius da­ly­kus, tuos įsta­ty­mi­nius da­ly­kus jūs tik­rai pa­tvar­ky­si­te.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Klau­sia K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū. Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, tik­rai tur­būt tie, kas ne­si­lan­ko re­gio­nuo­se, ne­ži­no, ko­kių yra pro­ble­mų. Tur­būt rei­kia nu­vyk­ti sek­ma­die­nį į Mi­šias ir pa­ma­ty­ti, kiek to­kių mik­ro­ju­du­mo prie­mo­nių yra prie kiek­vie­nos baž­ny­čios. Žmo­nės ki­ti net sun­kiai iš­li­pa ir net iš jų Mi­šias kar­tais ste­bi. Tik­rai te­ko tai ma­ty­ti pa­čiam.

Bet no­riu pa­klaus­ti, gal­būt te­ko do­mė­tis, gal­būt ži­no­te sta­tis­ti­ką dėl sau­gu­mo ke­liuo­se tų prie­mo­nių, po­li­ci­jos gal­būt sta­tis­ti­ka yra, nes tik­rai tur­būt tie žmo­nės yra vie­ni at­sar­giau­sių ir jie tik­rai lai­ko­si ir Ke­lių eis­mo tai­syk­lių, ir va­žiuo­ja la­biau kel­kraš­čiais, ir taip to­liau. Gal­būt ko­kią nors sta­tis­ti­ką tu­ri­te šiuo klau­si­mu? Ačiū.

V. FIODOROVAS (MSNG). Sta­tis­ti­kos aš kon­kre­čios ne­tu­riu. Juo la­biau kad tas drau­di­mas at­si­ra­dęs čia yra vi­sai ne per se­niau­siai. Dėl sau­gu­mo aš su ju­mis su­tin­ku. Juo la­biau kad ir grei­tis yra apie 20 ki­lo­met­rų per va­lan­dą, jau čia yra di­džiau­sios tur­būt to­kios prie­mo­nės. La­bai ge­ras pa­ste­bė­ji­mas – į baž­ny­čią lei­džia­me va­žiuo­ti, bet per pės­čių­jų per­ėjas mes ne­lei­si­me va­žiuo­ti ar­ba ne­lei­džia­me va­žiuo­ti, tai at­ro­do toks keis­tas da­ly­kas. Iš tik­rų­jų ši­tas pro­jek­tas su tech­ni­niais pa­tai­sy­mais tik­rai klau­si­mą iš­spręs­tų.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. To­liau klau­sia V. Gai­lius.

V. GAILIUS (LSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tik­rų­jų daž­niau­sia tra­ge­di­jų ke­liuo­se prie­žas­tis yra pės­čių­jų per­ėjos. Tai ne­ti­kė­tas iš­bė­gi­mas, įva­žia­vi­mas ir ne­bu­vi­mas akių kon­tak­to su vai­ruo­to­ju. Ko­dėl 6 ki­lo­met­rai? Kaip tie 6 ki­lo­met­rai bus kon­tro­liuo­ja­mi? Ir gal jums yra bent jau ži­no­ma ko­kia nors eu­ro­pi­nė pa­tir­tis, kur toks ju­dė­ji­mas per pės­čių­jų per­ėjas yra lei­džia­mas?

V. FIODOROVAS (MSNG). Mes, pri­im­da­mi pro­jek­tą, ku­ris ir­gi ne vi­so­je Eu­ro­po­je yra tai­ko­mas, ap­skri­tai dėl vi­sų elek­tri­nių mik­ro­ju­du­mo prie­mo­nių ne­pa­da­rė­me čia iš­im­ties. Dėl to esa­me vie­na iš tų vals­ty­bių, kur ap­skri­tai pas mus yra drau­džia­ma; ar­ba yra ki­to­se vals­ty­bė­se, kur vis­kas yra lei­džia­ma. Klau­si­mas, ku­rį rei­kia iš­spręs­ti, tai yra pa­da­ry­ta klai­da.

Kal­bant dėl sau­gu­mo ir 6 ki­lo­met­rų, tai čia, aiš­ku, mes ir da­bar pa­spir­tu­kams tam tik­rus ap­ri­bo­ji­mus tai­ko­me ir ga­li­my­bės iš­ma­tuo­ti nė­ra, bent jau kol kas. 6 ki­lo­met­rai iš es­mės yra pės­čio­jo ėji­mo grei­tis, tai ji­sai ne­tu­rė­tų bū­ti grei­tes­nis pės­čių­jų per­ėjo­je, o vi­si sau­gu­mo da­ly­kai – ap­si­žval­gy­ti, įsi­ti­kin­ti, kad ne­at­va­žiuo­ja au­to­mo­bi­lis, ga­lio­ja vi­siems – tiek pės­tie­siems, tiek ne­įga­lių­jų ve­ži­mė­liams, tiek ši­toms prie­mo­nėms ga­lio­tų.

Dar kal­bant apie sau­gu­mą, įsi­ver­tin­ki­te pa­pras­tai: jud­rio­je gat­vė­je į san­kry­žą įva­žiuo­jan­ti to­kia trans­por­to prie­mo­nė, va­žiuo­jan­ti mak­si­ma­liu 20 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu, kur yra sau­giau, ar to­je san­kry­žo­je, ku­rio­je yra di­džiu­lis eis­mas, ar pės­čių­jų per­ėjo­je, įsi­ti­ki­nus, kad ne­at­va­žiuo­ja au­to­mo­bi­lis ar­ba kad au­to­mo­bi­lis su­sto­ja ir jį pra­lei­džia?

PIRMININKAS. Ir klau­sė­jų ma­ra­to­ną už­bai­gia E. Kir­ku­tis. Pra­šau, ko­le­ga.

E. KIRKUTIS (LVŽ-KŠSF). La­ba die­na. Tru­pu­tė­lį Vi­ta­li­jaus pra­tę­siu klau­si­mą. Kaip ir kas iš­ma­tuos tą grei­tį – 6 ki­lo­met­rus per va­lan­dą? Jei­gu nė­ra prie­mo­nės tam už­tik­rin­ti ar­ba kon­tro­liuo­ti, gal iš vi­so ne­rei­kė­tų ra­šy­ti to­kio da­ly­ko? Ta­da ga­li­ma… Tok­sai svars­to­mas pa­siū­ly­mas: tie­siog pri­va­lo­ma vi­siš­kai su­sto­ti prie pės­čių­jų per­ėjos tam, kad ne­iš­va­žiuo­tu­me. Čia kaip pa­vyz­dys.

Vie­nas pa­ste­bė­ji­mas. Aš tik­rai ži­nau, ma­no uoš­vis tu­ri to­kį ve­ži­mė­lį, tai vie­na vie­nin­te­lė bė­da yra to­kia, kad va­žiuo­ja tie as­me­nys daž­niau­siai net ne pės­čių­jų ta­kais, ne ša­li­gat­viais, o daž­niau­siai va­žiuo­ja gat­ve. Tos pės­čių­jų per­ėjos daž­nai ir pa­tam­pa to­kios… Ne per pės­čių­jų per­ėjas jie va­žiuo­ja, jie daž­niau­siai per ker­ta­mą­sias san­kry­žas, kaip ki­ti eis­mo da­ly­viai va­žiuo­ja. Aiš­ku, yra ir bė­da to­kia…

PIRMININKAS. Ko­le­ga, lai­kas!

E. KIRKUTIS (LVŽ-KŠSF). …tie­siog fi­ziš­kai, kad nė­ra tų ta­kų pri­tai­ky­tų. Toks įsta­ty­mo pro­jek­tas, aš ma­nau, bū­tų tie­siog pri­va­lo­mas su­sto­ji­mas ir ta­da va­žiuo­ji.

V. FIODOROVAS (MSNG). Ir da­bar Ke­lių eis­mo tai­syk­lės nu­ro­do, kaip kiek­vie­nas eis­mo da­ly­vis pri­va­lo pa­tek­ti į pės­čių­jų per­ėją. Tai iš es­mės nie­kuo ne­si­skir­tų. Dėl ke­lių ar ne ke­lių daž­niau­siai yra sun­ku pa­žiū­rė­ti. Yra skir­tin­gos si­tu­a­ci­jos, skir­tin­gos gy­ve­na­mo­sios vie­tos, bet su­da­ry­ti to­kią ga­li­my­bę, aš ma­nau, tik­rai tu­ri­me. Tai tik­rai pri­si­dė­tų prie tų žmo­nių, ku­rie tu­ri ju­dė­ji­mo sun­ku­mų, ir ne­bū­ti­nai ne­ga­lią, di­des­nio mo­bi­lu­mo. To­kia ne tai kad klai­da. Gal­būt ne­įma­no­ma pri­imant įsta­ty­mus nu­ma­ty­ti vi­sų įma­no­mų si­tu­a­ci­jų. Su­griež­ti­nęs Sei­mas vi­sų pa­spir­tu­kų, rie­džių ir ki­tų trans­por­to prie­mo­nių nau­do­ji­mą, ne­pa­gal­vo­jęs įtrau­kė ir ši­tas. Šian­dien ga­li­my­bė yra pra­dė­ti pro­ce­dū­rą, kad ta iš­im­tis at­si­ras­tų. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Mo­ty­vai už, prieš. Už – A. Zuo­kas. Pra­šau, ko­le­ga.

A. ZUOKAS (MSNG). Tik­rai ge­ras pa­siū­ly­mas, be abe­jo­nės, to­bu­lin­ti­nas, ta­čiau dis­ku­si­ją tu­ri­me pra­dė­ti ir tu­ri­me su­pras­ti, kad kuo to­liau, tuo dau­giau to­kių trans­por­to prie­mo­nių mū­sų gat­vė­se bus. Vi­suo­me­nė tur­tin­gė­ja, ga­li­my­bė įpirk­ti žen­kliai pa­to­ges­nę prie­mo­nę, ku­ri skir­ta žmo­nėms, tu­rin­tiems ju­dė­ji­mo ne­ga­lią, tik di­dės.

At­kreip­čiau dė­me­sį, tik­tai svars­ty­mo me­tu gal­būt net ir Ap­lin­kos ko­mi­te­tas ga­lė­tų svars­ty­ti, nes tu­ri­me po­rei­kį tiks­lin­ti ar­ba to­bu­lin­ti STRʼo rei­ka­la­vi­mus, nes pla­nuo­da­mi mies­tų gat­ves, ša­li­gat­vius ir vi­sa ki­ta tu­ri­me prog­no­zuo­ti ir pla­nuo­ti to­kią in­fra­struk­tū­rą, to­kioms prie­mo­nėms pri­tai­ko­mą. Pra­ei­ty­je to­kių prie­mo­nių ne­bu­vo, tai STRʼe šian­dien kaip ir už­mirš­ta. Siū­lau pa­lai­ky­ti, dis­ku­si­jos me­tu to­bu­lin­ti ir tik­rai dau­ge­lis žmo­nių lau­kia pa­na­šaus spren­di­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mo­ty­vai prieš – A. Rad­vi­la­vi­čius.

A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Aš siū­ly­čiau ne­pa­lai­ky­ti ši­to įsta­ty­mo vien tik­tai dėl to, kad mes ga­li­mai ati­da­ry­tu­me, pa­leis­tu­me Pan­do­ros skry­nią – pa­siū­ly­mas at­ei­na jau ne pir­mą kar­tą. Šiuo at­ve­ju da­bar gal­būt šiek tiek ban­do­ma pri­si­deng­ti ne­įga­lių­jų kor­ta, o pa­tys pui­kiai ma­to­me si­tu­a­ci­ją. Ne vie­ną ir ne du kar­tus ir pa­čiam te­ko su­si­dur­ti va­žiuo­jant trans­por­to prie­mo­ne: da­bar ir su rie­džiais, ir su dvi­ra­čiais, pės­tie­ji, pa­pras­tie­ji, ku­rie nė­ra ne­įga­lūs, va­žiuo­ja per per­ėjas ne­nu­lip­da­mi ir su­ke­lia ava­ri­nes si­tu­a­ci­jas. Aš, kai svars­tė­me, klau­siau, kai ne­įga­lu­sis, tar­ki­me, tu­ri klau­sos ne­ga­lią ir tu­ri grei­ta­ei­gę trans­por­to prie­mo­nę… Aiš­ku, grei­čio mes ne­iš­ma­tuo­si­me, ko­kiu jis va­žiuo­ja, ir gal­būt net ne­nu­li­pęs nuo trans­por­to prie­mo­nės ir ne­iš­gir­dęs ar­tė­jan­čios trans­por­to prie­mo­nės sig­na­lo ga­li su­kel­ti skau­dų eis­mo įvy­kį. Tai siū­ly­čiau ne­pri­tar­ti ši­tam.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­gos, nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Ka­dan­gi mes pri­ėjo­me bal­sa­vi­mo lai­ką, siū­lau ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

Ko­le­gos, bal­sa­vo 95 Sei­mo na­riai: už – 67, prieš – 5, su­si­lai­kė 23. Po pa­tei­ki­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

Ta­da grįž­ta­me į anks­čiau mū­sų… (Bal­sai sa­lė­je) Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu yra nu­ma­ty­tas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Svars­ty­mas bir­že­lio 19 die­ną. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

 

12.22 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pa­ve­di­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės kon­tro­lei at­lik­ti vals­ty­bi­nį au­di­tą“ pro­jek­tas Nr. XVP-105(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ko­le­gos, grįž­ta­me prie mū­sų anks­tes­nių klau­si­mų. Pro­jek­tas Nr. XVP-20… (Bal­sai sa­lė­je) At­si­pra­šau. Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pa­ve­di­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės kon­tro­lei at­lik­ti vals­ty­bi­nį au­di­tą“ pro­jek­tas Nr. XVP-105. Pra­šom bal­suo­ti po svars­ty­mo sta­di­jos.

Bal­sa­vo 115 Sei­mo na­rių: už – 79, prieš – 26, su­si­lai­kė 10. Nu­ta­ri­mo pro­jek­tui po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

12.23 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 59 straips­nio pakei­ti­mo ir Sta­tu­to pa­pil­dy­mo 2041 straips­niu“ pro­jek­tas Nr. XVP-275 (pa­tei­ki­mo tęsinys)

 

Ki­tas mū­sų klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to straips­nių pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XVP-275. Pra­šom bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 110 Sei­mo na­rių: už – 107, nie­kas ne­pri­eš­ta­ra­vo, su­si­lai­kė 3. Po pa­tei­ki­mo nu­ta­ri­mui pri­tar­ta. (Bal­sai sa­lė­je) Ko­mi­te­tai. Tei­sės tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas kaip pa­grin­di­nis, pa­pil­do­mų nė­ra. Svars­ty­ti nu­ma­ty­ta ge­gu­žės 8 die­ną.

 

12.24 val.

Vi­daus van­de­nų trans­por­to ko­dek­so 26 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-248 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas klau­si­mas – Vi­daus van­de­nų trans­por­to ko­dek­so 26 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-248. Pra­šom bal­suo­ti.

Ačiū. Bal­sa­vo 119 Sei­mo na­rių: už – 99, prieš – 1, su­si­lai­kė 19. Po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Svars­ty­ti nu­ma­ty­ta bir­že­lio 3 die­ną. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. Pri­tar­ta, ačiū.

 

12.24 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 1997 m. ge­gu­žės 6 d. nu­ta­ri­mo Nr. VIII-213 „Dėl Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XVP-231(2) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 1997 m. ge­gu­žės 6 d. nu­ta­ri­mo Nr. VIII-213 „Dėl Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XVP-231. Pra­šom bal­suo­ti.

Ačiū. Bal­sa­vo 121 Sei­mo na­rys: už – 118, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3. Nu­ta­ri­mui pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Svars­ty­ti nu­ma­ty­ta ge­gu­žės 8 die­ną. Ma­tau mū­sų link ju­dan­tį B. Ro­pę. Pra­šau re­pli­kuo­ti.

B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­svei­kin­ki­te Ig­na­li­nos me­rą L. Ra­gai­šį, bu­vu­sį me­rą ir ma­no pa­ta­rė­ją. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Svei­ki­na­me me­rus, at­vy­ku­sius į po­sė­dį. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

 

12.26 val.

Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 2 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 114 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-69(2) (svars­ty­mas)

 

Ko­le­gos, grįž­ta­me prie 1-8 klau­si­mo – Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 2 straips­nio pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 114 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XVP-69. Svars­ty­mo sta­di­ja. Kvie­čiu ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką S. Bu­ce­vi­čių.

S. BUCEVIČIUS (NAF). Ger­bia­mi ko­le­gos, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ko­mi­te­tas ap­svars­tė įsta­ty­mo pro­jek­tą. Tu­rė­jo­me ko­le­gos J. Sa­ba­taus­ko du pa­siū­ly­mus, ku­riems ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė, o pri­ta­rė pa­to­bu­lin­tam ko­mi­te­to įsta­ty­mo pro­jek­tui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė J. Sa­ba­taus­kas. Pra­šau, ko­le­ga.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, šian­dien ry­te Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te bu­vau pri­si­jun­gęs, gy­niau sa­vo siū­ly­mus, kur siū­liau, kad bū­tų at­si­sa­ky­ta nuo­ro­dos, kad tik vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­liuo­se įren­gia­mi ma­tuok­liai. Bu­vau ap­kal­tin­tas me­lu, kad ne­tie­sa, kad vi­sur. Tai aš da­bar pa­si­telk­siu pir­mą­jį pro­jek­to va­rian­tą ir Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos, pir­mo­sios pa­sta­bos svars­ty­mą ko­mi­te­te, kur Tei­sės de­par­ta­men­to pir­ma­ja­me va­rian­te ne­bu­vo pa­sa­ky­ta, kad ma­tuok­liai – tik vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­liuo­se. Tei­sės de­par­ta­men­tas taip ir at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­gal VTEK pro­jek­tą ma­to­si, kad tiek vals­ty­bi­niuo­se, tiek vie­ti­nės reikš­mės ke­liuo­se, tiek mies­tuo­se ga­li­ma nu­sta­ty­ti ma­tuok­lius, ta­čiau įga­lio­ji­mai nu­sta­ty­ti tik Vy­riau­sy­bei, kad nu­sta­to ma­tuok­lių sta­ty­mo tvar­ką. Tai pa­siū­lė, kad bū­tų įvar­din­tas sub­jek­tas ir vie­ti­niuo­se, vie­ti­nės reikš­mės ke­liuo­se. Ko­mi­te­tas kaip ir pri­ta­rė, ta­čiau re­a­liai, pri­si­deng­da­mas ta pa­sta­ba, įra­šė, kad vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­liuo­se.

O da­bar aš pa­aiš­kin­siu, ką tai reiš­kia. Pri­va­ti­nė­je tei­sė­je ga­lio­ja toks tei­sės prin­ci­pas: kas nė­ra drau­džia­ma – yra lei­džia­ma. Vie­šo­ji tei­sė, o čia yra vie­šo­sios tei­sės ak­tas, vie­šo­jo­je tei­sė­je, kas nė­ra lei­džia­ma – yra drau­džia­ma. Va­di­na­si, mes ne­nu­sta­tę, kad vie­ti­nės reikš­mės ke­liuo­se bus sta­to­mi ma­tuok­liai. Va­di­na­si, šis įsta­ty­mas už­draus sta­ty­ti tiek vie­ti­nės reikš­mės ke­liuo­se, nei sa­vi­val­dy­bė, nei kas ki­tas, nei mies­tuo­se, kur ir­gi ypač ak­tu­a­lu, iš­veng­ti, su­val­dy­ti juo­dą­sias dė­mes… Ži­no­te, ką tai reiš­kia. Tai tie ke­lio taš­kai, ku­riuo­se daž­nai įvyks­ta ava­ri­jos, kur žūs­ta žmo­nės, bū­na su­žei­džia­mi žmo­nės, taip pat pa­vo­jin­gi ke­lio ruo­žai. Nie­kas ne­ga­lės ten jo­kio­mis prie­mo­nė­mis… Ką da­vė mums tų ma­tuok­lių sta­ty­mas? Aš pa­teik­siu ke­lis pa­vyz­džius. Lie­tu­vo­je iki ma­tuok­lių 106 ke­lių ruo­žuo­se bu­vo už­fik­suo­tos 82 žū­tys, žu­vo 82 žmo­nės, su­žeis­tų – 879. Po ma­tuok­lių pa­sta­ty­mo žu­vo 16, su­žeis­tų – 176. Ke­tu­ris­kart su­ma­žė­jo žū­čių ir su­žeis­tų­jų skai­čius. Ana­lo­giš­kai ir eis­mo įvy­kių skai­čius. Sa­ko­me, mums už­ten­ka to, ne­be­rei­kia, ga­li to­liau žū­ti žmo­nės, ne­be­sta­ty­ki­me tų ma­tuok­lių. Štai ką duo­da šis įsta­ty­mo pro­jek­tas.

Ki­tas pa­vyz­dys. Ke­lias A2 (Vilnius–Panevėžys). Iki ma­tuok­lių žu­vo vie­nas tam tik­ru lai­ko­tar­piu, su­žeis­tų – 21. Pa­sta­čius ma­tuok­lius, ne­žu­vo nė vie­nas, su­žeis­tų – trys (vie­toj 21-o). Daug ar ma­žai? Bet 18 žmo­nių ne­pa­ty­rė jo­kių su­ža­lo­ji­mų, tik trys bu­vo su­žeis­ti ir nė vie­nas ne­žu­vo.

Ki­tas ke­lias – „Via Bal­ti­ca“ ruo­žas, A10 (Panevėžys–Pasvalys). Iki ma­tuok­lių žu­vo pen­ki, su­žeis­tų – 32, pa­sta­čius ma­tuok­lius, ne­žu­vo nė vie­nas, su­žeis­tų – ke­tu­ri. Aš­tuo­nis­kart ma­žiau su­žeis­tų ir nė vie­nas ne­žu­vo. Ne­rei­kia ten ma­tuok­lių, nes vi­sa­me ke­lio ruo­že mes nu­sta­ty­si­me tik tris ga­li­mus vi­du­ti­nius ma­ta­vi­mo ruo­žus, tik pen­kis ma­tuok­lius bus ga­li­ma pa­sta­ty­ti.

Dar vie­nas da­ly­kas. Pro­jek­to au­to­riai ne­ver­ti­no, kaip pri­im­tas toks įsta­ty­mas pa­veiks vi­są ke­lių tin­klą, kaip kei­sis si­tu­a­ci­ja juo­do­sio­se dė­mė­se, tai yra tuo­se taš­kuo­se, kur įvyks­ta dau­giau­siai ava­ri­jų, žū­čių, su­žei­džia­ma žmo­nių, ir ava­rin­guo­se ruo­žuo­se. Ma­tuok­liai – tai iš­ma­ni eis­mo prie­žiū­ros prie­mo­nė, lei­du­si ati­trauk­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus, kad ne­reik­tų gy­vai bu­dė­ti ke­ly­je kon­tro­liuo­jant tuos ruo­žus. Jie ga­li už­kar­dy­ti da­ro­mus ki­tus tei­sės pa­žei­di­mus ar­ba nu­si­kals­ta­mas vei­kas. Ką, da­bar mums vėl rei­kės grą­žin­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus?

Iš es­mės šis pro­jek­tas gal tik vie­ną ge­rą da­ly­ką duo­da, tai yra pa­ve­da Vy­riau­sy­bei nu­sta­ty­ti tų ma­ta­vi­mo prie­tai­sų sta­ty­mo tvar­ką, o vi­sa ki­ta… Jei­gu nie­kur ki­tur, tik vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­liuo­se ir dar ne­lei­džiant nei ruo­žo… vi­sus tuos at­ve­jus ruo­žų, ku­riuos aš iš­var­di­nau, ke­lio Vilnius–Panevėžys ir ke­lio Pasvalys–Panevėžys, jų ruo­žai bu­vo di­des­ni ne­gu 10 ki­lo­met­rų. Vie­nas – 12 ki­lo­met­rų, ki­tas – 11 ki­lo­met­rų. Ma­to­te, Lie­tu­vo­je per tą lai­ką, kai 2007 me­tais at­si­ra­do są­vo­ka „ka­ras ke­liuo­se“, mes tu­rė­jo­me dau­giau ne­gu 700 žu­vu­sių­jų per me­tus. Da­bar sa­ko: pas mus kur kas ma­žiau žūs­ta, jau be­veik ke­tu­ris kar­tus su­ma­žė­jo. To­dėl ir su­ma­žė­jo, kad tai­kė­me įvai­rias prie­mo­nes: tiek ke­lių in­fra­struk­tū­ros, tiek ma­ta­vi­mo prie­tai­sų sta­ty­mą, tiek vi­sas ki­tas, sa­le­les ir taip to­liau.

PIRMININKAS. Ko­le­ga, lai­kas jū­sų pa­si­sa­ky­mą baig­ti.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl šio įsta­ty­mo aš ma­tau tik sa­va­nau­diš­ku­mą kai ku­rių as­me­nų, ku­rie, ma­tyt, pra­tę laks­ty­ti ir ne­no­ri bū­ti to­liau bau­džia­mi. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. To­liau svars­ty­si­me pa­tai­sas. Yra Sei­mo na­rio J. Sa­ba­taus­ko pa­tai­sa. Pra­šom ją pri­sta­ty­ti. Ar yra de­šimt pa­lai­kan­čių? (Triukš­mas sa­lė­je) Ge­rai. Pra­šom pri­sta­ty­ti ir ta­da mes ma­ty­si­me, ar yra. Kvie­čiu į tri­bū­ną Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to…

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Kaip aš mi­nė­jau ir sa­vo kal­bo­je dis­ku­si­jos me­tu, pir­mas ma­no siū­ly­mas tai bū­tent dėl 2 straips­nio – tai, kad vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­liuo­se ga­li bū­ti įren­gia­mi sta­cio­na­rie­ji grei­čio ma­tuok­liai, su­po­nuo­ja, kad ki­tuo­se ke­liuo­se ne­ga­li bū­ti. Kaip pa­aiš­ki­nau pa­gal vie­šo­sios tei­sės prin­ci­pą, net­gi bus už­draus­ta, ši­tas įsta­ty­mas jiems ne­be­leis. Siū­lau iš­brauk­ti tiek iš 2 straips­nio 1 da­lies, 2, 3 da­lių žo­džius „vals­ty­bi­nės reikš­mės“, nes ta­da bū­tų ga­li­ma vi­suo­se ke­liuo­se sta­ty­ti. Pir­mas toks ma­no siū­ly­mas. An­trą siū­ly­mą pri­sta­ty­siu po to, kai bus ap­svars­ty­ta ir…

PIRMININKAS. Ar de­šimt pa­lai­kan­čių yra? (Bal­sai sa­lė­je) Yra. Ge­rai, su­ta­ria­me, kad yra. Ta­da ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

S. BUCEVIČIUS (NAF). Pir­mi­nin­ke, o kaip nu­spręs­ti, kad yra de­šimt pa­lai­kan­čių? (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ma­ty­ti čia ge­rai iš vir­šaus, ži­no­ki­te.

S. BUCEVIČIUS (NAF). Ge­rai, su­tin­ku, pir­mi­nin­ke. Tuo­kart iš tik­rų­jų, ką ir mi­nė­jau, ko­mi­te­te šian­die­ną iš ry­to svars­tė­me. Tu­ri­me tiek ir mi­nis­te­ri­jos iš­reikš­tą po­zi­ci­ją, tiek ir Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to. Aš tik­tai no­riu pri­min­ti, kad čia yra ne nau­jo­vė. Jau tre­ji me­tai yra šios pa­tai­sos, jos pra­ei­tos ka­den­ci­jos me­tu bu­vo svars­to­mos. Bu­vo gau­ta taip pat moks­li­nin­kų ir iš­va­dos, ir ver­ti­ni­mai. Da­bar dėl J. Sa­ba­taus­ko pa­tai­sos no­ri­me pa­sa­ky­ti: ger­bia­mas Ju­liau, ne­klai­din­ki­te sa­vęs, ne­klai­din­ki­te ko­le­gų. Ma­tuok­lius gat­vė­se ga­lė­si­me kas 3 met­rus, kas 5 met­rus da­ry­ti val­s­ty­bi­niuo­se ke­liuo­se…

PIRMININKAS. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ko­kia yra ko­mi­te­to nuo­mo­nė dėl ši­tų pa­sta­bų?

S. BUCEVIČIUS (NAF). Ne­pri­tar­ti J. Sa­ba­taus­ko…

PIRMININKAS. Ačiū. Ta­da mes iš­klau­sy­si­me Sei­mo na­rių nuo­mo­nes už ir prieš. Pir­mas už – J. Raz­ma. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėl­to siū­lau įsi­klau­sy­ti į tei­si­nin­ko J. Sa­ba­taus­ko pa­sta­bą. Jei­gu jos ne­pri­im­si­me, va­di­na­si, mes ke­lių ere­liams su­da­ry­si­me šilt­na­mio są­ly­gas sa­vi­val­dy­bių ke­liuo­se, mies­tų gat­vė­se, nes taip, čia pa­ra­šo­ma, kad sta­cio­na­rūs ma­tuok­liai įren­gia­mi tik vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­liuo­se. Mes tik­rai ši­to sie­kia­me? Aš kvie­čiu at­si­kvo­šė­ti ir pri­tar­ti pro­tin­gai pa­tai­sai.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuo­mo­nė prieš – Sei­mo na­rys S. Skver­ne­lis.

S. SKVERNELIS. Mie­li ko­le­gos, čia daug tų aist­rų ir dis­ku­si­jų ver­da, vi­si pri­si­me­na is­to­ri­nes ap­lin­ky­bes. No­riu pa­sa­ky­ti, kad man te­ko pri­si­dė­ti prie ši­tų prie­tai­sų at­si­ra­di­mo Lie­tu­vo­je. Tai bu­vo Lie­tu­vos po­li­ci­ja, kur at­si­ra­do, bet bu­vo vie­nas la­bai es­mi­nis da­ly­kas kal­bant apie ka­rą ke­liuo­se ir vi­sa ki­ta. Es­mi­nis da­ly­kas – tie prie­tai­sai bu­vo sta­to­mi tik­tai te­nai, kur bu­vo va­di­na­mo­sios juo­dos dė­mės, tai yra per tam tik­rą lai­ko­tar­pį kon­kre­čia­me ke­lio ruo­že žu­vę ir su­žeis­ti as­me­nys. Ši­tų prie­tai­sų es­mė bu­vo ne rink­ti pi­ni­gus į vals­ty­bės biu­dže­tą, bet kad to­je ava­rin­go­je, pa­vo­jin­go­je vie­to­je be­są­ly­giš­kai bū­tų lai­ko­ma­si grei­čio re­ži­mo. Po to, ka­da iš­vir­to ši­ta vi­sa si­tu­a­ci­ja į tai, kad ne ten, kur juo­do­sios dė­mės, sta­tė, o sta­tė bet kur ruo­že ir tai ta­po ko­mer­ci­niu pro­jek­tu, na­tū­ra­lu, kad at­si­ra­do to­kių ini­cia­ty­vų. Aš no­rė­jau pa­tiks­lin­ti ir siū­lau ši­tai pa­tai­sai, ku­rią ko­le­ga Ju­lius iš­sa­kė, ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi. Pra­šom. Kas už ar­ba tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­me dėl pa­tai­sos. Ačiū, ko­le­gos.

Bal­sa­vo 115 Sei­mo na­rių: už – 50, prieš – 28, su­si­lai­kė 37. Pa­tai­sai ne­pri­tar­ta.

Ki­ta pa­tai­sa. Pra­šom pri­sta­ty­ti ki­tą pa­tai­są, ger­bia­mas Ju­liau.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Ki­tas ma­no siū­ly­mas, kad bū­tent šian­dien grei­čio ma­tuok­liai to­se juo­do­sio­se dė­mė­se ir pa­vo­jin­guo­se ruo­žuo­se da­vė re­zul­ta­tų ir mes Eu­ro­po­je jau ne­at­ro­do­me taip žiau­riai, kaip at­ro­dė­me anks­čiau. Ta­čiau, de­ja, mes ne­sa­me dar tarp pir­mau­jan­čių­jų. To­dėl aš siū­lau at­si­sa­ky­ti 3 da­lies. Jei­gu mes prieš tai 2 da­ly­je nu­sta­to­me, tiks­liau, 2 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­to­me, kad tvar­ką nu­sta­to Vy­riau­sy­bė, tai tų prie­kaiš­tų, ku­rie bu­vo Lie­tu­vai, tik­rai, ma­nau, ne­be­rei­kės, bus nu­sta­ty­ta tvar­ka. Įsi­vaiz­duo­ki­te si­tu­a­ci­ją: mes nu­sta­to­me 10 ki­lo­met­rų ruo­žą, o pa­vo­jin­gas ruo­žas yra 11, mes nu­sta­to­me, kad tik trys ruo­žai ga­li bū­ti, o to­kių vie­tų at­si­ran­da dau­giau. Kai Vy­riau­sy­bė ga­li nu­sta­ty­ti, tai žy­miai ope­ra­ty­viau ga­li nu­sta­ty­ti, kur rei­kia, kaip rei­kia. O kai įsta­ty­mu mes su­pa­ra­ly­žiuo­ja­me, nu­sta­čius to­kį pa­vo­jin­gą ruo­žą ar­ba juo­dą­ją dė­mę, va­di­na­si, kol Sei­mas su­skubs pa­tai­sy­ti įsta­ty­mą, tai vėl at­si­ras mir­čių.

Aš ne­kal­bė­jau apie pa­si­pi­ni­ga­vi­mą, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, aš kal­bė­jau apie tai, kad ši­tos prie­mo­nės mums lei­do iš­veng­ti žū­čių ir su­žeis­tų žmo­nių, ir daug daug pra­ras­to tur­to. Mū­sų sie­kis yra nu­lis žu­vu­sių­jų ke­liuo­se. Sa­ko­te, tai yra uto­pi­ja. Taip, su to­kiais pro­jek­tais tai vi­siš­ka uto­pi­ja.

PIRMININKAS. Ko­le­ga, bai­gė­si jū­sų pri­sta­ty­mo lai­kas. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė. Pra­šau, pir­mi­nin­ke.

S. BUCEVIČIUS (NAF). Ko­mi­te­to nuo­mo­nė yra ne­pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu J. Sa­ba­taus­ko pa­tai­sai.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuo­mo­nės už ir prieš. Nuo­mo­nė už – J. Raz­ma. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Šiaip, ži­no­ma, Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mų pro­jek­tus tu­rė­tų svars­ty­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos, bet ne Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Keis­ta, čia kaž­ko­kie, ma­tyt, lo­bis­ti­niai mo­men­tai vei­kia, kad toks ko­mi­te­tas bu­vo pa­rink­tas.

Da­bar aš siū­lau įsi­klau­sy­ti vėl į J. Sa­ba­taus­ko pa­siū­ly­mą, ka­dan­gi ne­tin­ka įsta­ty­me taip smul­kme­niš­kai reg­la­men­tuo­ti, kas kiek ki­lo­met­rų ga­li bū­ti įreng­tas tas ma­tuok­lis, kiek vie­na­me ke­ly­je ga­li bū­ti tų ma­tuok­lių. Vie­nas da­ly­kas, kai ke­lias yra 200 ki­lo­met­rų il­gio, ki­tas at­ve­jis, kai 20 ki­lo­met­rų il­gio. Pa­gal įsta­ty­mą bus tie pa­tys rei­ka­la­vi­mai dėl ma­tuok­lių. Pri­ei­na­ma iki vi­siš­ko ab­sur­do, juk 2 da­ly­je yra aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad ma­tuok­lių įren­gi­mas tu­rė­tų bū­ti spren­džia­mas Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka, ir aš siū­lau pa­si­ti­kė­ti Vy­riau­sy­be, kad ji, at­si­žvel­gu­si į įvai­rius pa­ra­met­rus, iš­min­tin­gai vis­ką ir su­re­gu­liuos. Siū­lau tik­rai pri­tar­ti at­si­sa­ky­mui ši­tos smul­kme­niš­kos, ne­lo­giš­kos da­lies.

PIRMININKAS. Ačiū už jū­sų pa­si­ti­kė­ji­mą Vy­riau­sy­be. Mo­ty­vai prieš – V. Šer­šnio­vas.

V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Ačiū. Šiaip no­rė­čiau at­kreip­ti ko­le­gų dė­me­sį į ki­tą niu­an­są dėl tų vi­sų ma­tuok­lių. Ši­tie ma­tuok­liai ne tik­tai grei­tį ma­tuo­ja, bet dar ir ke­lių mo­kes­tį fik­suo­ja. Ne­ži­nau, kaip jū­sų mies­tuo­se, bet Ute­no­je mes tu­ri­me tik­rai la­bai di­de­lių pro­ble­mų, kai toks ma­tuok­lis sto­vi mies­to cen­tre ir žmo­nės, va­ži­nė­jan­tys ko­mer­ci­niu trans­por­tu, sun­kias­vo­riu trans­por­tu ir pa­na­šiai, ne­pri­pra­tę iš­vis įsi­vaiz­duo­ti, kad ke­lių mo­kes­tį rei­kia mo­kė­ti pa­čia­me mies­to cen­tre, va­žiuo­jant se­na­mies­čiu, gau­na di­džiu­les bau­das. Ga­vę bau­dų pa­si­mo­ko ir pra­de­da va­ži­nė­ti per mie­ga­muo­sius ra­jo­nus tra­lais, ko­mer­ci­nė­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis ir pa­na­šiai. Tai ken­kia ir vi­siems gy­ven­to­jams, ir re­a­liai jo­kios nau­dos mū­sų mies­tui tik­rai ne­duo­da. Pri­ba­dy­ti ma­tuok­lių kur no­ri, kaip no­ri ir dėl ko no­ri, ma­nau, nė­ra tiks­lin­ga ir aš siū­lau ne­pa­lai­ky­ti ši­tos pa­tai­sos.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Bal­suo­ja­me. Ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi.

Ačiū, ko­le­gos. Bal­sa­vo 115 Sei­mo na­rių: už – 51, prieš – 22, su­si­lai­kė 42. Pa­tai­sai ne­pritar­ta.

Da­bar pra­šo­me ap­si­spręs­ti dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to po svars­ty­mo. Mo­ty­vai už – V. Fio­do­ro­vas.

V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tei­si­nin­kas J. Sa­ba­taus­kas iš tik­rų­jų mėgs­ta vis­ką grįs­ti tei­siš­kai. Aiš­ku, keis­ta ma­ty­ti, kad Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­dos skir­tin­go­se si­tu­a­ci­jo­se yra trak­tuo­ja­mos skir­tin­gai. O Vals­ty­bės kon­tro­lė pa­sa­kė: 30 at­ve­jų iš 100 at­ve­jų grei­čio ma­tuok­lis yra pa­sta­ty­tas, bu­vo pa­sta­ty­tas ne ten, ku­ris jis tu­rė­jo bū­ti pa­sta­ty­tas. Va­di­na­si, tie vi­si ap­ra­šy­mai įmo­nės vi­di­niuo­se do­ku­men­tuo­se re­a­lia­me gy­ve­ni­me iš es­mės yra ne­ga­lio­jan­tys.

Tu­ri­me to­kią si­tu­a­ci­ją, kad iš es­mės rei­kia reg­la­men­tuo­ti. Ir įsta­ty­mas, ir pa­siū­ly­mas, ku­ris yra pa­teik­tas, iš tik­rų­jų yra ge­ras, nes ji­sai kal­ba bū­tent apie juo­dą­sias dė­mes. Jis vi­sų pir­ma kal­ba apie in­ves­ti­ci­jas į tas prie­mo­nes, ku­rios duo­da re­a­lų sau­gu­mą, apie ką neš­ne­ka po­nas J. Sa­ba­taus­kas. Ir ži­no­te, mes ne­tu­rė­si­me to­kių si­tu­a­ci­jų, kai „Via Lie­tu­va“ pla­nuo­ja pa­sta­ty­ti grei­čio ma­tuok­lį 30 ki­lo­met­rų at­stu­mu to­je vie­to­je, kur nė­ra ir ne­bu­vo nė vie­no eis­mo įvy­kio. To­dėl įsta­ty­mas yra bū­ti­nas ir šio­je sta­di­jo­je, svars­ty­mo sta­di­jo­je, aš kvie­čiu ko­le­gas jį pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mo­ty­vai prieš – J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų, ne­pri­ta­rus J. Sa­ba­taus­ko pa­tai­soms, siū­lau bal­suo­ti prieš pro­jek­tą. Kaip mi­nė­jau, vi­siš­kai ne­tin­ka įsta­ty­mo ly­giu ban­dy­ti su­reg­la­men­tuo­ti ki­lo­met­rus, kas kiek ga­li bū­ti įreng­ti ma­tuok­liai, kiek jų ga­li bū­ti vie­na­me ke­ly­je ir taip to­liau, nes ap­lin­ky­bės ga­li bū­ti la­bai skir­tin­gos skir­tin­guo­se ke­liuo­se. Ir čia mes pra­lei­džia­me, kaip jau mi­nė­ta, sa­vi­val­dy­bių ke­lius, mies­tų gat­ves, kur ga­lės nie­kas ne­be­įreng­ti tų ma­tuok­lių.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi. O žo­dis re­pli­kuo­ti L. Šu­ky­tei-Kor­sa­kei.

L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Ko­le­gos, pa­svei­kin­ki­me, at­vy­ko Klai­pė­dos mies­to „Smel­tės“ pro­gim­na­zi­jos moks­lei­viai, mū­sų at­ei­tis. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ko­le­gos, bal­sa­vo 106 Sei­mo na­riai: už – 57, prieš – 20, su­si­lai­kė 29. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­svars­ty­mo ne­pri­tar­ta. (Triukš­mas sa­lė­je) At­si­pra­šau. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po svars­ty­mo pri­tar­ta.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – R. Ta­ma­šu­nie­nė. Pra­šau.

R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Mie­li ko­le­gos, aš ne re­pli­ką po bal­sa­vi­mo, aš trum­pą in­for­ma­ci­nį pra­ne­ši­mą. Mal­dos gru­pės var­du ir mū­sų dva­si­nio pa­ly­dė­to­jo ku­ni­go Ber­nar­do var­du 13 va­lan­dą Di­džio­sios sa­vai­tės ap­mąs­ty­mų kvie­čiu į Jo­no Pau­liaus II au­lą. Kvie­čia­mi vi­si, tiek ko­le­gos Sei­mo na­riai, tiek Kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jai. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Taip pat Re­mi­gi­jus.

R. ŽEMAITAITIS (NAF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Jur­gi, aš su­pran­tu, kad jums pa­tin­ka tro­lin­ti soc­de­mus. Tai šiuo įsta­ty­mu jūs tuo aki­vaiz­džiai už­si­ė­mė­te. Jūs prieš tai ka­den­ci­jo­je ket­ve­rius me­tus bu­vo­te val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, tai ko jūs mie­go­jo­te, jei­gu toks ge­ras įsta­ty­mas ir toks pa­siū­ly­mas? Bumbt, ne­pri­si­me­na­te. Tai rei­kia re­gist­ruo­ti, kad taip ne­bū­tų. Man la­bai pa­tin­ka, kaip jūs ne­ma­to­te sa­vęs veid­ro­dy­je. Da­bar, kai jie jau tei­kia, tai jau lai­ko­mas ge­ru, bet kai jūs bu­vo­te ket­ve­rius me­tus, jūs ne­tei­kė­te to pro­jek­to. Pa­si­žiū­rė­ki­te pa­tys į sa­ve.

PIRMININKAS. Ačiū. Re­a­guo­ja J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, toks pa­na­šus pro­jek­tas pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je bu­vo. Čia dau­giau li­be­ra­lių­jų ko­a­li­ci­jos da­ly­vių ini­cia­ty­va. Ji­sai bu­vo už­ma­ri­nuo­tas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te, kad ne­ju­dė­tų į pri­ėmi­mą. Tai­gi mes ne­lai­kė­me, kad jis jau toks ge­ras, jei­gu bū­tu­me taip lai­kę, jis bū­tų ėjęs į pri­ėmi­mą. Bu­vo pa­tai­sos, ma­no įre­gist­ruo­tos, be­veik to­kios pat kaip J. Sa­ba­taus­ko.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, grįž­ta­me prie dar­bo­tvarkės. Mums li­ko dar ke­le­tas klau­si­mų. Siū­lau pra­tęs­ti bal­sa­vi­mo lai­ką iki ry­ti­nio po­sė­džio pa­bai­gos. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta. Ačiū.

Ki­tas mū­sų 1-16 klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XVP-299. Ka­dan­gi ne­tu­ri­me Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dų, ke­lia­me į ket­vir­ta­die­nį ar ki­tą die­ną, kaip su­tar­si­me.

 

12.50 val.

At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo Nr. VIII-397 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-270 (pa­tei­ki­mas)

 

Ta­da ki­tas – At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo Nr. VIII-397 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-270. Pra­ne­šė­ja – A. Ja­ka­vi­čiu­tė-Mi­liaus­kie­nė. Pra­šau, ko­le­ge.

A. JAKAVIČIUTĖ-MILIAUSKIENĖ (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, šian­dien no­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį į vie­ną ty­liai, bet ryž­tin­gai au­gan­čią vi­suo­me­nės svei­ka­tos grės­mę – cuk­ri­nį dia­be­tą. Tai li­ga, ku­ri kas­met pa­lie­čia vis dau­giau žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je. 2022 me­tais dia­be­tu pa­sau­ly­je sir­go apie 830 mln. žmo­nių. Ke­tu­ris kar­tus dau­giau nei 1990 me­tais. Lie­tu­vo­je šiuo me­tu ser­ga dau­giau nei 161 tūkst. gy­ven­to­jų: vie­nas iš 20 vy­rų ir vie­na iš 17 mo­te­rų. Ir šie skai­čiai kas­met au­ga.

Yra du dia­be­to ti­pai, ta­čiau ypač spar­čiai plin­ta ant­ro­jo ti­po dia­be­tas, ku­ris daž­nai sie­ja­mas su gy­ve­ni­mo bū­du. Di­džiau­sia pro­ble­ma, kad li­ga il­gai ga­li bū­ti ne­jun­ta­ma, o diag­no­zuo­ja­ma pa­vė­luo­tai, kai jau at­si­ran­da kom­pli­ka­ci­jų. Dia­be­tas ne tik kei­čia žmo­nių gy­ve­ni­mą, jis sun­kiai val­do­mas, su­dė­tin­gas, bran­giai kai­nuo­ja. Vien 2023 me­tais li­gai gy­dy­ti Lie­tu­vo­je pri­rei­kė dau­giau nei 43 mln. eu­rų. To­dėl šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lau lap­kri­čio 14 die­ną – Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną – įtrauk­ti į Lie­tu­vos at­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mą. Taip ne tik įpras­min­si­me šią svar­bią da­tą, bet ir pa­ska­tin­si­me vie­šas edu­ka­ci­nes ir in­for­ma­ci­nes kam­pa­ni­jas, pri­si­dė­si­me prie anks­ty­vos diag­nos­ti­kos, pa­dė­si­me žmo­nėms su­pras­ti, kad ži­nios – tai ke­lias į svei­ka­tą. Kaip sa­ko klu­bas „Dia­be­tas IQ“: „Dia­be­tas – ne nuosp­ren­dis, tai kliū­tis, ku­rią pa­de­da įveik­ti ži­nios.“ Kvie­čiu vi­sus pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą ir pri­si­dė­ti prie są­mo­nin­gos, svei­kos ir in­for­muo­tos Lie­tu­vos. Jū­sų vi­sų ži­niai, bū­tent šian­dien Vil­niu­je Dia­be­to aso­cia­ci­ja po­sė­džiau­ja sa­vo ata­skai­ti­nia­me su­si­rin­ki­me ir juos la­bai nu­džiu­gin­tų jū­sų pa­lai­ky­mas ši­tai įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tai­sai. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ge. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri V. Pranc­kie­tis. Pra­šau.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Jei­gu yra pa­sau­li­nė die­na, ar ne­ga­na to, kad tai yra pa­sau­li­nė die­na ir, kaip jūs sa­kė­te, tam, kad bū­tų žmo­nės in­for­muo­ti ir ap­švies­ti? Ačiū.

A. JAKAVIČIUTĖ-MILIAUSKIENĖ (DFVL). Dė­ko­ju, ko­le­ga, už klau­si­mą. Aš tie­siog ma­nau, kad mes taip, kaip vals­ty­bė, ga­li­me pa­ro­dy­ti dė­me­sį bū­tent ši­tai jaut­riai žmo­nių gru­pei ir ši­tai li­gai, taip pri­si­dė­da­mi.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

A. JAKAVIČIUTĖ-MILIAUSKIENĖ (DFVL). Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. No­rin­čių pa­si­sa­ky­ti už, prieš nė­ra. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū, pri­tar­ta. Nu­ma­ty­tas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Svars­ty­ti bir­že­lio 10 die­ną. Ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ta.

 

12.54 val.

At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo Nr. VIII-397 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-288 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas klau­si­mas – At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo 1 straips­nio pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XVP-288. Pra­ne­šė­ja – J. Se­jo­nie­nė. Pra­šau, Jur­gi­ta.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš siū­lau At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mą ir die­nų, ku­rias mi­ni­me Lie­tu­vo­je, są­ra­šą pa­pil­dy­ti Pa­sau­li­ne krau­jo do­no­rų die­na, bir­že­lio 14 die­ną. Die­na siū­lo­ma Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos to­dėl, kad tą die­ną 1868 me­tais gi­mė aust­rų bio­lo­gas K. Land­stai­ne­ris – No­be­lio pre­mi­jos lau­re­a­tas už sa­vo at­ra­di­mą pa­grin­di­nių ke­tu­rių krau­jo gru­pių, ku­rios ir yra es­mi­nė sėk­min­gos trans­fu­zi­jos są­ly­ga. No­riu pa­sa­ky­ti, kad krau­jas yra uni­ka­lus ir ne­pa­kei­čia­mas au­di­nys, skir­tin­gai ne­gu, pa­vyz­džiui, mo­ti­nos pie­nas – jo ne­ga­li su­sin­te­tin­ti, ne­ga­li nau­do­ti ko­kių nors pa­kai­ta­lų. Kas­dien nuo ta­da, kai pra­dė­tos sėk­min­gos krau­jo trans­fu­zi­jos, krau­jas iš­gel­bė­jo gy­vy­bę ir svei­ka­tą mi­li­jo­nams pa­sau­lio gy­ven­to­jų ir ne­abe­jo­ti­nai šim­tams kas­dien ser­gan­tiems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams iš­gel­bė­jo jų gy­vy­bę ir svei­ka­tą.

Taip pat, nors čia su­pran­tu, kad bir­že­lio 14 die­ną mi­ni­me ir Ge­du­lo ir vil­ties die­ną, ir mi­ni­me pa­lai­min­tą­jį T. Ma­tu­lio­nį, ma­nau, kad ši­tas kil­nus veiks­mas tik­rai ne­su­truk­dys mi­nė­ti ki­tas svar­bias da­tas, pa­ska­tins dau­giau žmo­nių per pa­pil­do­mas in­for­ma­ci­nes kam­pa­ni­jas at­ei­ti ir pa­au­ko­ti krau­jo. Juo la­biau kad bir­že­lio 14-oji yra va­sa­ros pra­džia, o daž­niau­siai va­sa­ros me­tu la­biau­siai ir pri­trūks­ta krau­jo. Ma­nau, kad tik­rai pri­si­dė­tų prie šio kil­naus veiks­mo po­pu­lia­ri­ni­mo. Pra­šau pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ge. Jū­sų pa­klaus­ti ne­no­ri nė vie­nas Sei­mo na­rys. Už, prieš (ačiū jums) mo­ty­vų iš­reikš­ti taip pat nė­ra. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Švie­ti­mo ir moks­lo. Svars­ty­ti nu­ma­ty­ta bir­že­lio 10 die­ną. Ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ta.

 

12.56 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2030 me­tų pa­skel­bi­mo Vy­tau­to Di­džio­jo me­tais“ pro­jek­tas Nr. XVP-287 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2030 me­tų pa­skel­bi­mo Vy­tau­to Di­džio­jo me­tais“ pro­jek­tas Nr. XVP-287. Pra­ne­šė­jas – K. Vil­kaus­kas. Kol jis ei­na, žo­dis ger­bia­mai J. Zails­kie­nei. Pra­šau.

J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). No­riu pa­pra­šy­ti Sei­mo lei­di­mo mū­sų ko­mi­si­jai pra­dė­ti dar­bą, nu­ma­ty­ta 13 va­lan­dą dėl spe­cia­lio­sios ko­mi­si­jos…

PIRMININKAS. Dar li­ko 4 mi­nu­tės. Tuoj baig­si­me.

J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Bet ne, yra ki­tas… Mes ne­spė­si­me iki 13 va­lan­dos. Leis­ki­te mums.

PIRMININKAS. 13 va­lan­dą iš­lei­džia­me ko­mi­si­ją svars­ty­ti sa­vo klau­si­mus.

J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Ačiū.

PIRMININKAS. Ben­dru su­ta­ri­mu.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, svei­ki­nu vi­sus su Pa­sau­li­ne me­no die­na. (Plo­ji­mai) Šian­dien iš­au­šo die­na, kai tei­kiu įsta­ty­mo pro­jek­tą dėl Vy­tau­to Di­džio­jo me­tų pa­skel­bi­mo 2030 me­tais. Vy­tau­tas Di­dy­sis yra di­dy­sis kar­ve­dys, po­li­ti­kas. Jo val­dy­mo lai­ko­tar­piu Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė ta­po vie­na iš di­džiau­sių ir ga­lin­giau­sių Eu­ro­pos vals­ty­bių.

Tai­gi, mie­lie­ji, apie Vy­tau­tą ga­li­ma kal­bė­ti la­bai daug. Tau­py­da­mas jū­sų lai­ką ir gerb­da­mas Vy­tau­tą Di­dį­jį, kaip di­dį­jį mū­sų kar­ve­dį ir po­li­ti­ką, siū­lau pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir 2030 me­tus pa­skelb­ti Vy­tau­to Di­džio­jo me­tais, taip pat iki 2026 m. sau­sio 1 d. pa­reng­ti Vy­tau­to Di­džio­jo me­tų pro­gra­mą ir ją pa­tvir­tin­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri ke­le­tas Sei­mo na­rių. Pir­mas klau­sia E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, man jū­sų en­tu­ziaz­mas la­bai pa­tin­ka ir rei­kia re­a­li­zuo­ti. Pri­si­me­na­me, kaip bu­vo 1930 me­tais mi­ni­mi da­ly­kai. Na, ne pri­si­me­na­me, o skai­tė­me, ma­to­me pa­min­klus iš to lai­ko, daug Vy­tau­tų gi­mė tais me­tais ir taip to­liau, bet yra ir ki­tų ne­gra­žiai at­ro­dan­čių ten­den­ci­jų. Aną die­ną ei­nu meš­ke­rio­ti, gal­vo­ju, rei­kia ba­to­ną nu­pirk­ti žu­vims. Nu­ei­nu į par­duo­tu­vę, vie­nas ba­to­nas – 1 eu­ras 44 cen­tai, ne­rek­la­muo­siu pa­va­di­ni­mo, ki­tas – 1 eu­ras 39 cen­tai ir, žiū­riu, apa­ti­nė­je len­ty­no­je – 39 cen­tai. Pa­si­žiū­riu: Jo­na­vos ke­pyk­los „Vy­tau­to Di­džio­jo“ ba­to­nas – 39 eu­ro cen­tai. Pra­šom per­žiū­rė­ti gug­le, at­ra­si­te, kai kur su nuo­lai­da – 29 cen­tai. Gal­būt pui­kus pro­duk­tas tam tik­ram seg­men­tui, bet ar tik­rai ga­li­ma ši­taip Vy­tau­to Di­džio­jo var­dą var­to­ti pi­giau­siems pro­duk­tams? Kaip jūs, kaip ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, į tai žiū­ri­te? (Bal­sai sa­lė­je)

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Pri­min­siu 1930 me­tus, ger­bia­mas Eu­ge­ni­jau, kai vi­sa tau­ta su­si­vie­ni­jo ir kū­rė­si ko­mi­te­tai. Ta­da pi­lie­čiai su­si­me­tė ir pa­au­ko­jo 1 mln. li­tų. Tai da­bar gal­būt 40 mln., ko ge­ro, bus eu­rų. Vi­sos tos pi­lie­ti­nės ini­cia­ty­vos tik­rai la­bai ska­tin­ti­nos ir ma­nau, kad ši­tie me­tai duos po­stū­mį. Mes ga­lė­si­me iš­si­aiš­kin­ti, ir ko­dėl tas ba­to­nas taip pi­giai kai­nuo­ja, Eu­ge­ni­jau. Gal ir kai­nuo­tų ko­kius 10 eu­rų, tai ta­da…

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­gos. To­liau pir­mi­nin­kaus O. Lei­pu­tė.

PIRMININKĖ (O. LEIPUTĖ, LSDPF). Dė­ko­ju. Jū­sų klaus­ti no­ri S. Kai­rys. Pra­šom.

S. KAIRYS (LSF). Po ba­to­no is­to­ri­jos sun­ku ką nors rim­tai ir iš­ru­tu­lio­ti. Pir­miau­sia ačiū, kad taip skar­džiai ir gar­siai pa­skel­bė­te apie Tarp­tau­ti­nę me­no die­ną. Pri­min­siu, kad dar tu­ri­me ir tą kon­tro­ver­siš­kai ver­ti­na­mą Kul­tū­ros die­ną, tai rei­kė­tų tą ke­bek­nę iki ga­lo iš­nar­plio­ti. To ir pa­lin­kė­čiau.

Kal­bant vis­gi rim­tai, ka­dan­gi ir­gi te­ko dirb­ti su to­kiais pro­jek­tais kaip „Kau­nas – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nė 2022“, 700 me­tų Vil­niui, kul­tū­ros se­zo­nas Pran­cū­zi­jo­je ir pa­na­šiai, tai, na, iš­šū­kiai yra rim­ti. Apie ko­kį biu­dže­tą ir pa­grin­di­nes idė­jas jūs gal­vo­ja­te? Kas tu­rė­tų tais 2030 me­tais at­si­tik­ti ir ko­kios ga­lė­tų bū­ti bū­ti­no­sios pro­gra­mos da­lys? Na, ši­ta­me eta­pe jos ga­li bū­ti tik pla­nuo­ja­mos, bet ko­kios nors am­bi­ci­jos jau rei­kė­tų, ne tik me­tų pa­skel­bi­mo.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip, ger­bia­mas Si­mo­nai. Mes, Kul­tū­ros ko­mi­te­tas, dar prieš dve­jus me­tus tei­kė­me sa­vo spren­di­mu pa­siū­ly­mą, kad prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos bū­tų su­da­ry­ta dar­bo gru­pė ir ga­lė­tu­me iš anks­čiau ap­tar­ti. Tai bu­vo prieš dve­jus me­tus, de­ja, tai ne­įvy­ko, bet, ma­nau, da­bar in­ten­sy­viai ta gru­pė su­si­da­riu­si ap­svars­tys vi­sas prie­mo­nes. La­bai svar­bu, kad įsi­trauk­tų vi­si Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Tai yra ir at­mi­ni­mo žen­klai, ir įvai­rūs ren­gi­niai, ir pa­min­klai, ku­rių mes ne­pa­sta­to­me. Ga­lų ga­le gal­būt Tra­kuo­se iš­kils pa­min­klas Vy­tau­tui Di­džia­jam. Įvai­rių pi­lie­ti­nių ini­cia­ty­vų tik­rai, ma­nau, lauk­si­me, ir jos la­bai ver­tin­gos, ypač šiuo lai­ko­tar­piu, kai mums rei­kia kuo dau­giau vie­ny­bės. Vy­tau­tas iš tik­rų­jų ta le­gen­di­nė as­me­ny­bė, ku­ri mus su­vie­nys vėl iš nau­jo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ka­dan­gi 13 va­lan­da, bet pra­tę­si­me tol, kol pa­baig­si­me (Bal­sai sa­lė­je) iš­klau­sy­ti vi­sų, no­rin­čių pa­klaus­ti. Klau­sia P. Kuz­mic­kie­nė.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Kęs­tu­ti, jums tik­rai yra ži­no­mas nu­ta­ri­mas, dėl ku­rio mes ap­si­spren­dė­me pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je, kaip mes ap­si­spren­džia­me dėl įvai­rių su­kak­čių, as­me­ny­bių ju­bi­lie­jų. Vis dėl­to tai da­ro­me li­kus dve­jiems me­tams iki su­kak­ties ir tai vi­sai sėk­min­gai ban­dė­me įgy­ven­din­ti. Man da­bar ky­la klau­si­mas: ar jums at­ro­do, kad ki­tos su­kak­tys yra ne­svar­bios, ku­rios bus 2030 me­tais? Pra­dė­ki­me nuo to, kad M. Go­š­tau­tas, Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės vals­ty­bės ir ka­ri­nis vei­kė­jas, mi­nės 600 gim­ties me­ti­nes. Tuo­met dau­gy­bė la­bai iš­ki­lių Va­sa­rio 16-osios sig­na­ta­rų mi­nės di­de­lius ir gar­bin­gus ju­bi­lie­jus – A. Tu­mė­nas, V. Mi­ro­nas, J. Vai­lo­kai­tis. Taip pat Są­jū­džio as­me­ny­bės mi­nės šimt­me­čio ju­bi­lie­jus: V. Za­bie­la, A. Žeb­riū­nas, V. Ci­niaus­kas. 50 me­tų mi­nė­si­me, kaip bu­vo įteik­ta No­be­lio pre­mi­ja Č. Mi­lo­šui. Ki­taip ta­riant, no­riu pa­klaus­ti, ko­dėl ig­no­ruo­ja­te nu­ta­ri­mą ir ko­dėl ne­no­ri­te ki­tų da­tų ma­ty­ti, ku­rios tik­rai yra la­bai svar­bios vals­ty­bei? Jos at­min­ti­nos ir bū­tų ge­rai jas ma­ty­ti vi­sa­me kon­teks­te.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­ma Pau­le, Vy­tau­to Di­džio­jo reikš­mė Lie­tu­vai yra ne­nu­gin­či­ja­ma. Tai yra ne­ei­li­nė as­me­ny­bė, dėl to jis ver­tas at­ski­ro dė­me­sio. Aš ma­nau, kad ši­tas spren­di­mas yra iš vi­sų Sei­mo na­rių ki­lu­si ini­cia­ty­va ir idė­ja. Ko­mi­si­ja tik­rai ap­svars­tys ir pri­ims, ma­nau, tei­gia­mą spren­di­mą. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, klau­sia L. Šed­vy­dis.

L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Bū­na, tarp is­to­ri­kų kar­tais kri­ti­kuo­ja­ma ta va­di­na­mo­ji di­džio­jo žmo­gaus te­ori­ja, kad esą vie­nas žmo­gus ima ir ga­li pa­keis­ti is­to­ri­jos tėk­mę. Vy­tau­tas Di­dy­sis yra vie­na iš tų as­me­ny­bių, ku­ris tik­rai sa­vo veiks­mais kaip ge­nia­lus po­li­ti­kas Lie­tu­vos is­to­ri­ją iš es­mės ir su­kū­rė. Ką tu­riu ome­ny­je? Po di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Al­gir­do mir­ties Lie­tu­vos Di­džia­jai Ku­ni­gaikš­tys­tei ki­lo re­a­li grės­mė, pa­na­šiai kaip Ki­je­vo Ru­siai ar Len­ki­jai XIII am­žiuje, – tie­siog su­skil­ti į di­de­lį kie­kį ma­žų ma­žų ku­ni­gaikš­tys­čių. Vy­tau­tas Di­dy­sis bu­vo tas žmo­gus, ku­ris per sa­vo il­ga­lai­kę po­li­ti­nę kar­je­rą su­ge­bė­jo iš di­nas­ti­jos tė­vo­ni­jos pa­vers­ti ša­lį į vals­ty­bę su ins­ti­tu­ci­jo­mis, iš ku­rių da­lis, pa­vyz­džiui, ta ins­ti­tu­ci­nė val­do­vo ta­ry­ba, ku­ri tam­pa Po­nų Ta­ry­ba, ga­liau­siai 1492 me­tais…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

L. ŠEDVYDIS (LSDPF). …virs­ta Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės Sei­mu.

PIRMININKĖ. Klau­si­mo kaip ir ne­bu­vo. Ačiū pra­ne­šė­jui. Mo­ty­vai. Už – K. Ma­žei­ka. Pra­šom.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ačiū pra­ne­šė­jui. Tik­rai bu­vo keis­ta klau­sy­tis to­kios bai­mės ir ne­ga­ty­vo iš ko­le­gų, ku­rie sa­kė, prieš dve­jus me­tus mes jau prieš­ta­ra­vo­me to­kiai ko­mi­si­jai. Kas bu­vo prieš dve­jus me­tus, tai bu­vo.

Dėl tų jū­sų iš­var­din­tų pa­var­džių. Ma­nau, tik­rai ne­mai­šy­ki­me grū­dų su pe­lais šiuo at­ve­ju. Kal­bė­ti apie tur­būt pa­čią iš­ki­liau­sią Lie­tu­vos vals­ty­bės as­me­ny­bę, ne­pai­sant to, kad čia dar bu­vo ban­dy­ta vis­ką su­mai­šy­ti su ba­to­nu, tai vis tik no­rė­tų­si ti­kė­ti, kad 2030 me­tais ba­to­nas ne­kai­nuos 10 eu­rų, gal­būt kaip tik bus ak­ci­ja ir bus da­li­na­mi už dy­ką tie „Vy­tau­to“ ba­to­nai, ger­bia­mas ko­le­ga, ir ne tik žve­jams.

Tik­rai kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį nu­ta­ri­mą. Ko­mi­si­ja, kiek ži­nau, tu­ri ge­rų idė­jų. Tos idė­jos tik­rai ga­li virs­ti gra­žiais dar­bais, kū­ri­niais. O ko­le­gas kvie­čiu pa­siū­ly­ti tų idė­jų, ku­rių jums ne­lei­do pa­siū­ly­ti jū­sų Vy­riau­sy­bės va­do­vai. Sėk­mės ir kvie­čiu pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ar ga­lė­tu­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Prieš­ta­rau­jan­čių nė­ra. Pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi – Kul­tū­ros ko­mi­te­tas ir Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja. Siū­lo­ma svars­ty­ti… ne­nu­ro­dy­ta. Pa­va­sa­rio se­si­jo­je. Dė­kui.

 

13.07 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Pa­reiš­ki­mai. V. Ąžuo­las. Pra­šom.

V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Džiu­gu, kad ko­le­gos ne­pa­bė­go iš sa­lės, ne­rei­kia tuš­čiai sa­lei kal­bė­ti. Šian­dien yra toks po­sa­kis: lie­tu­viui būs­tas yra šven­ta. Kiek­vie­no lie­tu­vio gy­ve­ni­mo tiks­las – tu­rė­ti tą nuo­sa­vą būs­tą. Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad apie 80 % lie­tu­vių tu­ri tą būs­tą, da­ro vis­ką, kad jį tu­rė­tų. Da­bar jiems ky­la la­bai pa­pras­tas klau­si­mas: ką ši nau­ja val­dan­čio­ji dau­gu­ma da­rys su šiuo būs­tu? Ar žmo­nės bus bau­džia­mi už tai, kad tu­ri būs­tą, mo­kes­čiais, mo­kes­čių dy­džiu? Ky­la daug klau­si­mų, spe­ku­lia­ci­jų taip pat yra la­bai daug. Gal­būt bus 50 tūkst. ri­ba, gal­būt 80 tūkst., gal­būt 100 tūkst., gal dau­giau, gal ma­žiau, vie­no­kie ar ki­to­kie pro­cen­tai. Bet pa­grin­di­nis klau­si­mas yra ki­tas. Žmo­nės bal­sa­vo už ki­tus po­li­ti­kus, kad bū­tų at­ne­ša­mi ki­ti spren­di­mai. Pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je val­dan­tie­ji bu­vo li­be­ral­kon­ser­va­to­riai. Ko­kį at­ne­šė vi­suo­ti­nį ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį? Tur­tin­gie­siems su­ma­žin­ti tą mo­kes­tį be­veik de­šimt kar­tų, bet tą mo­kes­tį už­krau­ti 800 tūkst. ne­kil­no­ja­mo­jo būs­to tu­rė­to­jų. Ži­no­ma, ga­li­me pa­si­džiaug­ti, ne­pa­vy­ko jiems to pa­da­ry­ti, ko­a­li­ci­jos part­ne­riai ne­su­ti­ko už tai bal­suo­ti, jis yra ne­pri­im­tas.

Kas bus da­bar? Iš vie­šo­sios erd­vės ma­to­me, kad gal­būt bus at­neš­tas blo­ges­nis pa­siū­ly­mas ne­gu pra­ei­tos val­dan­čio­sios dau­gu­mos. Ko­dėl taip at­si­tiks? Mes pui­kiai ži­no­me, kad da­bar vyks Re­gist­rų cen­tro ver­čių per­skai­čia­vi­mas. Va­di­na­si, tos ver­tės pa­brangs, būs­tas pa­brangs ir ri­bos pa­si­keis.

Ką pa­sa­kė Re­gist­rų cen­tras? Į ver­tę iki 200 tūkst. pa­pul­tų 96 % Lie­tu­vos būs­tų. Va­di­na­si, į tą ri­bą ne­pa­pul­tų tik apie 4 %. Tai 1 tūkst., 1,5 tūkst., gal iki 3 tūkst. būs­to tu­rė­to­jų. Tur­būt iš kar­to pa­grin­di­nis klau­si­mas: o ką rei­kė­tų da­ry­ti, kad tas ra­tas dras­tiš­kai ne­iš­plis­tų? Pa­gal Re­gist­rų cen­tro duo­me­nis, rei­kia ver­tę pa­kel­ti nuo 150 tūkst. iki 200 tūkst., tuo­met tas ra­tas dras­tiš­kai neiš­si­plės­tų. Plius pa­lik­ti tą leng­va­tą, kad tai yra tai­ko­ma kiek­vie­nam šei­mos na­riui, pa­vyz­džiui, vy­ras ir žmo­na po 200 tūkst., va­di­na­si, ben­dra ap­mo­kes­ti­na­mo­ji ver­tė bū­tų 400 tūkst. Pa­di­din­ti tas su­mas iš­lai­ky­ti dau­gia­vai­kėms šei­moms, ne­ga­lią tu­rin­tiems as­me­nims, taip pat di­des­nę ri­bą. Ir nei to dras­tiš­ko šuo­lio, nei mo­kes­čių di­dė­ji­mo, nei mo­kes­ti­nio ra­to iš­plė­ti­mo ne­bū­tų. Ga­lė­tu­me vi­si sau ra­miai ir gy­ven­ti.

To­kią pa­čią si­tu­a­ci­ją mes, vals­tie­čių Vy­riau­sy­bė, tu­rė­jo­me 2019 me­tais, nes kaip tik prieš pen­ke­rius me­tus taip pat bu­vo per­skai­čiuo­ja­mos ver­tės. Tuo­met po­li­ti­kai, kaip sa­kant, ne­įve­dė di­de­lių aist­rų, ne­gąs­di­no žmo­nių, kad jie bus bau­džia­mi už tai, kad tu­ri būs­tą. Ką mes pa­da­rė­me? Mes pa­ko­re­ga­vo­me ver­tes – po 150 tūkst. kiek­vie­nam as­me­niui, šei­mai – 300 tūkst., pa­pil­do­mos leng­va­tos au­gi­nan­tiems vai­kus, tu­rin­čius ne­ga­lią, dau­gia­vai­kėms šei­moms. Jo­kio smū­gio žmo­nės ne­pa­ty­rė, nie­kam ne­rei­kė­jo pro­tes­tuo­ti prie Sei­mo, va­žiuo­ti į ak­ci­jas, mi­tin­gus, nie­ko ne­rei­kė­jo da­ry­ti. Bu­vo tik po­li­ti­nė va­lia tą pa­da­ry­ti. Prieš ke­lis me­tus tą pa­tį pa­da­rė sa­vi­val­dy­bės, nes bu­vo per­skai­čiuo­ja­ma že­mės ver­tė. Sa­vi­val­dy­bės, ku­rios ne­no­rė­jo, nes nuo sa­vi­val­dy­bės spren­di­mo pri­klau­sė to mo­kes­čio dy­dis, pa­ko­re­ga­vo pro­cen­tus, nuo ku­rių mo­ka­mas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis.

Kas at­si­ti­ko? Vie­nų sa­vi­val­dy­bių, ku­rios iš anks­to tai pa­da­rė, gy­ven­to­jai to šuo­lio ne­su­lau­kė, tas šuo­lis bu­vo apie 10–20 % di­dė­ji­mas, o tos sa­vi­val­dy­bės, ku­rios nie­ko ne­da­rė, kaip sa­kant, pa­li­ko vis­ką, kaip yra, tas šuo­lis bu­vo net 100–150 %. Štai da­bar ir pa­ma­ty­si­me, ar nau­ja val­dan­čio­ji dau­gu­ma eis ki­tu ke­liu ne­gu pra­ei­ta, bu­vu­si dau­gu­ma, ar vis dėl­to nu­ra­mins tau­tą ir pa­sa­kys: mes ri­bas pa­ko­re­guo­ja­me taip, kad tas mo­kes­čių mo­kė­to­jų ra­tas dras­tiš­kai neiš­si­plės­tų. Šian­dien už tą bran­ges­nį tur­tą mo­kes­čių mo­kė­to­jų ra­tas yra 35 tūkst. At­si­ne­šus ver­tes, jas ga­li­ma pa­ko­re­guo­ti taip, kad tas ra­tas toks ir lik­tų. Bet at­ei­tis pa­ro­dys, kaip bus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Re­gist­ruo­ja­mės. Ry­ti­nis po­sė­dis baig­tas. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokra­tų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.