LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

 

paGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D a

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO DĖL NACIONALINĖS DARBOTVARKĖS „LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ RENGIMO PILIETINIAM PASIPRIEŠINIMUI STRATEGIJA“ PATVIRTINIMO PROJEKTO NR. XIVP-1308

 

2022-05-04  Nr. 104-P-40

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna,  Jonas Jarutis, Dainius Kreivys, Raimundas Lopata, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė, Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: Dalyviai: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas, LRVK Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas, KAM viceministras Žilvinas Tomkus, LŠS vado pavaduotojas ats. mjr. Židrūnas Šadauskis,LŠS G9 (pilietinio ugdymo) skyriaus vedėjas ats. plk. Vytautas Reklaitis,VRM Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Nortautas Statkus, VRM Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas,VRM Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Jurgita Žilinskaitė, Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento direktorė Lina Žukauskaitė, SADM NVO plėtros skyriaus vedėja Justina Lukaševičiūtė,  SADM NVO plėtros skyriaus patarėja Ana Buzarevič, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas  Rimantas Jokimaitis, Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius
Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos Pirmininko pavaduotojas Saulius Pečeliūnas, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Reagavimo ir parengties skyriaus vyriausiasis tyrėjas Darius Navikas, VSD atstovas Mantas Žemaitis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus viršininkas Specialusis agentas Benas Aldakauskas, Nevyriausybinių organizacijų,  Lietuvos valstybės gynybiniams pajėgumams stiprinti, koordinacinės tarybos nariai: Kostas Ivanauskas, Vladas Sakalauskas ir Algis Narutis.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-01-31

 

 

 

       Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Pritarti

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.      2.

Ats. Plk. Eugenijus Vosylius,

Pulkininkų asociacija, 2022-03-28, G-2022-2671

 

 

 

21

Žvelgiant iš karinio planavimo ir strategijos sudarymo perspektyvos, strategija visuomet privalo orientuotis į Tikslus, Būdus tikslams pasiekti ir Priemones reikalingas tikslams pasiekti.

Esminis šios strategijos Tikslas yra numatytas IV skyriaus 12 punkte: “ugdyti atsparumą, pilietinę valią, žinias bei įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešinantis agresijai bei okupacijai.“

Išskyriau esminius tikslo punktus. Laikas, kuris yra duotas tikslui arba tikslams pasiekti: 2022-2035 metai.

Kyla klausimas: ar mes turime tiek daug laiko? Kaip apibrėžtume dabartinį laikotarpį, kuriame Lietuva gyvena? Juk puikiai matome pakitusią geopolitinę padėtį bei pakitusias ir padidėjusias grėsmes, kurių dinamika gali dar akseleruoti ir virsti realiu pavojumi ar net agresija. Gyvename tikrai nebe taikos laike, o laikotarpyje tarp taikos ir karo. Todėl, mano siūlymas yra:

•                    Trumpinti laikotarpį: 2022-2030 m

•                    Uždavinius ir priemones (gal būt tai turėtų būti jau plano dalys) paskirstyti apibrėžtuose laiko tarpuose (Short/Mid/Long Term), (pvz. Short 2022-2023/Mid 2022-2027/Long 2022-2030)

 

Trumpojo (Short Term) laikotarpio esminiai uždaviniai yra pvz.:

·         parengti piliečius ginkluotam pasipriešinimui t.y. surasti būdus ir priemones, bei organizacinius pajėgumus sėkmingos teritorinės gynybos užtikrinimui.

·         Apmokyti pvz. medžiotojų grupes naudotis koviniais šaunamaisiais ginklais (G-36/Javelin, Stinger. NLAW, Carl Gustav ir t.t. (gali būti teorinis supažindinimas ar naudojant simuliacines programas, ar treniruoklius))

·         konsoliduoti reikalingus išteklius ((žmogiškuosius, organizacinius, materialinius, finansinius, informacinius) įtraukiant NVO ir verslą) sėkmingos teritorinės gynybos užtikrinimui ir t.t.

Panašiai turėtų būti numatyti ir vidutinio bei ilgojo periodo uždaviniai.

Pvz. Vidutinio laikotarpio uždavinys:  atkurti KASP IV Tauro apygardos rinktinę.

Nepritarti

Strategija turi apimti ne mažiau nei 10 metų laikotarpį.

 

 

 

2.      3.

Ats. Plk. Eugenijus Vosylius,

Pulkininkų asociacija, 2022-03-28, G-2022-2671

 

 

 

7.1.

Remiantis II skyriaus 7.1 punktu „Taikos metu piliečių rengimui ......vadovauja Lietuvos respublikos vyriausybė, koordinuoja LR KAM......“

Suomiai savo strategijoje pabrėžia, kad valdymo ir vadovavimo sistema turi maksimaliai išlikti tokia pati taikos ir krizių/karo atveju. Taikos metu sukurti bendradarbiavimo, tarpinstituciniai bei asmeniniai ryšiai palengvina perėjimą iš taikos į krizės laiką ir leidžia išvengti chaoso visoje sistemoje pradedant nuo vyriausybės ir baigiant seniūnijomis.

Viršministerinė struktūra (Koordinacinis centras sudarytas iš ministerijų pareigūnų, verslo atstovų, NVO atstovų, informacinių priemonių atstovų ir kt.), kuriai vadovautų Ministras pirmininkas, galėtų būti pagrindinis valdymo organas krizių ar karo atveju. Koordinacinis centras, taikos metu galėtų rinktis vieną kartą per mėnesį. Prie šio centro galėtų dirbti 24/7 Situacijų grupė, kurios užduotis būtų nuolatinis situacijos stebėjimas, monitoringas ir informacijos analizavimas, bei pradinis reagavimas krizių atveju kol susirinktų Koordinacinis centras.

Krašto apsaugos ministerija neturėtų būti vadovaujanti institucija, nes didelių (ne karo) krizių atveju taikos metu (pvz. pabėgėlių krizės atveju reikalingi nekariniai ištekliai (apgyvendinimas, registracija, maitinimas, socialiniai ir finansiniai reikalai, pervežimas, medicina ir t.t.)), kuriuos valdo „civilinės“ ministerijos, verslas, NVO.

 

Pritarti iš dalies

 

 

Pagal Vyriausybės 2021-07-28 protokoliniu sprendimu patvirtintą

veiksmingo krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo modelį ir šio modelio įdiegimo veiksmų planą, LRV kanceliarija turi koordinuoti darbo grupės pasiūlymų įgyvendinimą ir kartu su ministerijomis parengti įstatymų pakeitimų projektus, kurie reikalingi pasirinktam modeliui įgyvendinti, kuriuo būtų steigiamas vyriausybės lygmeniu Nacionalinis krizių valdymo centras. Nacionalinio saugumo komisija turėtų būti koordinuojanti Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtų grėsmių nacionaliniam saugumui stebėsenos ir grėsmių, įskaitant valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas, prevencijos  ir valdymo klausimus, įskaitant ir piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui, ir teikianti Vyriausybei sprendimų pagal Vyriausybės kompetenciją nacionaliniam saugumui užtikrinti pasiūlymus.

Lietuvos šaulių sąjungos stiprinimas, esant plačiam šios bendruomenės narių pritarimui, leistų pereiti prie šaulių iniciatyvinės grupės pasiūlyto modelio dėl šaulių kaip civilinių pajėgų, atskaitingų ir pavaldžių Vyriausybei, sukūrimo.  Lietuvos šaulių sąjunga, atlikus jos reformą, galėtų organizuoti,  koordinuoti ir vykdyti paramą valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų atlikimui, įskaitant pilietinį pasipriešinimą;  remti bei vykdyti pilietinį ir patriotinį ugdymą. Kitaip tariant LŠS galėtų būti neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kompetencijos centru.  

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Darbotvarkės 7.1. papunkčio paskutinį sakinį ir išdėstyti jį taip:

Taikos metu piliečių atsparumo didinimui ir jų rengimui pilietiniam pasipriešinimui vadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, koordinuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM), Nacionalinio saugumo komisija, pagal kompetenciją įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM), LK, LŠS, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO). LK organizuoja ir vykdo piliečių rengimą ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, LŠS organizuoja ir vykdo piliečių rengimą neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, bendradarbiaudamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei NVO.“

3.      4.

Ats. Plk. Eugenijus Vosylius,

Pulkininkų asociacija, 2022-03-28, G-2022-2671

 

 

19.7.

Pasiūlymas papildyti Darbotvarkės 19.7.papunktį ir išdėstyti jį taip:

„19.7. plėtoti karo komendantų institutą, sukuriant visuomeninių patarėjų prie karo komendanto neetatines (visuomeniniais pagrindais) pareigybes (pakviečiant aukštų laipsnių atsargos karininkus bei panaudojant jų patirtį), ir siekiant užtikrinti sklandų kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų pasitelkimą ginkluotos gynybos užduotims vykdyti karo padėties metu, taikos metu“.

Pritarti iš dalies

 

 

Didelę patirtį turinčių visuomeninių patarėjų pareigybių karo komendantūrose (štabuose) įsteigimas sustiprintų karo komendantų funkcijų atlikimo kokybę. Tačiau subjektų, kurie galėtų užimti šias pareigas nurodymas Darbotvarkėje būtų perteklinis.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Darbotvarkės 19.8. papunktį ir išdėstyti jį taip:

„19.7. sukurti ir plėtoti karo komendantūros institutą sukuriant visuomeninių patarėjų ir kitas visuomenines pareigybes karo komendantūrose siekiant užtikrinti sklandų kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų pasitelkimą ginkluotos gynybos užduotims vykdyti karo padėties metu bei reglamentuoti karo komendantūrų sistemą, struktūrą ir aprūpinimą;”

 

4.      5.

Dr. Rūta Žiliukaitė, 2022-03-21, G-2022-2446

 

 

11.3.

Socialinę atskirtį, skurdą, pajamų nelygybę, švietimo nelygybę siūlau įtraukti kaip visuomenės atsparumui įtaką turinčius veiksnius. Nėra pagrindimo teiginiui, kad Ukrainoje jie neturi įtakos. Politinės paramos tyrimai rodo, kad šie veiksniai turi įtakos tapatinimuisi su politine bendrija ir valstybe, ir parama joms.

Pritarti

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti Darbotvarkės 11.3. papunktį ir išdėstyti jį taip:

„11.3. Piliečių susipriešinimas tam tikrais vertybiniais ar politiniais klausimais silpnina pasitikėjimą demokratija, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, žiniasklaida ir vieni kitais, todėl gali turėti neigiamos įtakos piliečių atsparumui ir pilietinei valiai. Tai lemia ir tokie visuomenės atsparumui įtaką turintys veiksniai kaip socialinė atskirtis, skurdas, pajamų nelygybė, švietimo nelygybė, korupcija, kurie  turi įtakos tapatinimuisi su politine bendrija, valstybe ir parama jai.

5.      6.

Dr. Rūta Žiliukaitė, 2022-03-21, G-2022-2446

 

 

16.12

Dėl įvertinimo rodiklių: siūlau atsisakyti KAM ar VRM užsakomų apklausų, kaip vertinimo rodiklių. Vietoje jų siūlyčiau sukurti pilietinio atsparumo, pilietinės valios ir t.t. indeksus. Žingsniai: vieši ekspertinių paslaugų indeksų sukūrimui pirkimai, indeksų sudarymas ir jų pagrįstumo ir patikimumo įvertinimas, apklausos pirkimo techninės specifikacijos parengimas, apklausos atlikimas ir indekso įverčių paskaičiavimas - įvertinimas būtų būti pirmasis matavimas pokyčiui sekti ir numatyti jo kaitą, siekiamo pokyčio indekso reikšmėse įvertinimas. Dabar į dokumentą nebūtų įmanoma įrašyti konkretaus įverčio, kol indeksai nesukurti ir pirmo įverčio nėra, bet  galima numatyti terminą kada toks pirmas matavimas turi įvykti ir kada toks sekamas rodiklis atsiras.

Pritarti

 

Argumentai:

Atsižvelgti į pasiūlymą, kad efektyvesniam Darbotvarkės įgyvendinimo pažangos matavimui ir vertinimui reikia rodiklių ir jų reikšmių sistemos.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Darbotvarkę nauju 16.12. papunkčiu:

„16.12. reguliariam ir tęstiniam Darbotvarkės pažangos įvertinimui Darbotvarkės įgyvendinimo plane sukurti visuomenės atsparumo ir pilietinės valios  priešintis agresijai vertinimo rodiklių sistemą.“

 

6.      7

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga,

Lietuvos ginklų savininkų asociacija, 2022-03-25, G-2022-2611.

 

 

19.1

 

Susipažinę su 2021 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Seime registruotu (Reg. Nr.XIVP-1308) Seimo nutarimu Dėl nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projektu (toliau – strategija), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus strategijos VIII skyriui:

„VIII SKYRIUS

ŽINIŲ IR ĮGŪDŽIŲ GINKLUOTAM PASIPRIEŠINIMUI UGDYMO KRYPTIS

19. Darbotvarkės kryptis – taikos metu ugdyti žinias ir įgūdžius, sudarysiančius prielaidas organizuotam piliečių dalyvavimui ginkluotame pasipriešinime ir sėkmingos teritorinės gynybos užtikrinimui. Pagrindiniai piliečių dalyvavimo ginkluotoje gynyboje principai ir užduotys bus numatyti Valstybės gynybos plane. Krypties įgyvendinimo pažangos uždaviniai:

19.1. užtikrinti pradinio karinio parengimo švietimo įstaigose, profesinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo tarnybos ir kariūnų tarnybos kaip pagrindinių piliečių karinio rengimo būdų įgyvendinimą;

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

Valstybės ginkluotai gynybai tinkamų karinių įgūdžių įgijimas turėtų būti realizuojamas per karinę tarnybą. Dabartinis Lietuvos pasirinktas modelis yra optimalus gynybos poreikių, kylančių grėsmių, skiriamų resursų ir gaunamos naudos požiūriu. Tinkamai neparengus piliečių vykdyti jų konstitucinę pareigą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, ne tik kiltų nepamatuotai didelė grėsmė piliečių, pašauktų ginti savo šalį, bet tam tinkamai neparengtų, sveikatai ir (ar) gyvybei, bet tokie piliečiai apskritai negalėtų atlikti iš Konstitucijos jiems kylančios pareigos ginti savo valstybę. Atsižvelgiant į tai, karinis rengimas mokyklose nėra racionaliausias sprendimas.

Be to, šiuo metu vykdomas mokomųjų dalykų programų atnaujinimas, siekiama, užtikrinti kokybišką programų turinį, kuris  sustiprintų jaunuolių suvokimą apie saugumą ir gynybą,  ir daug dėmesio skirti praktinių įgūdžių, reikalingų išgyvenimui, ir tam tikrų bazinių karinių žinių įgijimui. Numatoma įgyvendinti ir kitas priemones, kurios padėtų pasiekti šių tikslų.

7.      8

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga,

Lietuvos ginklų savininkų asociacija, 2022-03-25, G-2022-2611.

 

 

19.2

19.2. įgyvendinant visuomenės ir šaulių karinį rengimą, prioritetą teikti LŠS koviniams būriams, asmenų ir jų organizacijų koviniams ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetams, siekiant, kad jų karinis rengimas atitiktų LK reikalavimus ir valstybės gynybos, o taip pat visuotinio ginkluoto ir partizanų pasipriešinimo poreikius, o karo padėties metu leistų LŠS koviniams būriams bei asmenų ir jų organizacijų koviniams ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetams sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas ir veikti pagal bendrą jų vadovavimo ir valdymo sistemą. Organizuoti visų sričių bei rūšių ginklų savininkų ir kitų šaulių karinį rengimą, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo arba partizanų vienetuose (toliau – koviniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai);

 

Pritarti iš dalies

Į šį pasiūlymą iš esmės atsižvelgta kitame, Darbotvarkės 19.8 papunktyje.

Šiame Darbotvarkės 19.2 papunktyje, remiantis Nacionalinio saugumo strategijos 34.8 papunkčiu, LŠS, kaip išskirtinei valstybės ginkluotoje gynyboje dalyvaujančiai organizacijai,  yra suformuluotas atskiras uždavinys.

Panašiai, atskiras uždavinys Darbotvarkės 19.8 papunktyje yra suformuluotas ir dėl piliečių bei jų organizacijų įtraukimo į pasirengimą ginkluotam pasipriešinimui. Šis uždavinys sudaro galimybes piliečiams, kurie nepasirenka jokio siūlomo karinio rengimo būdo, užtikrinti bazinį supažindinimą su gynybos principais ir skatinti tarpusavio sąveiką. Ši veikla turi derėti su Lietuvos kariuomenės poreikiais ir galimybėmis.

Taip pat verta prisiminti, kad įgyvendindama Nacionalinę saugumo strategiją, Darbotvarkė remiasi visuotinės gynybos modeliu, kuris numato piliečių  rengimą nebūtinai visuotiniam ginkluotam pasipriešinimui, nes ne visi piliečiai gynybą vykdytų ginklu.

Atsižvelgiant į gautą pasiūlymą ir siekiant sukonkretinti papunktyje 19.8 numatytą uždavinį, Komitetas siūlo atitinkamai papildyti šį papunktį.

Žr. Komiteto patobulinto Darbotvarkės projekto XIVP-1308(2) 19.8 papunktį.

8.      9

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga,

Lietuvos ginklų savininkų asociacija, 2022-03-25, G-2022-2611.

 

 

19.3

19.3. stiprinti LK, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir vidaus tarnybos sistemos įstaigų ir kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų, Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka priskirtų ginkluotosioms pajėgoms, sąveiką, LK toliau organizuojant jų bendrą karinį rengimą;

 

Nepritarti

Kaip ir aukščiau nurodytu atveju, kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų įtraukimui yra suformuluotas atskiras 19.8 papunktis.

Darbotvarkės 19.3.   papunktis yra skirtas atskiram pažangos uždaviniui – stiprinti LK ir kitų ginkluotosioms pajėgoms priskirtų institucijų sąveiką.

9.      10

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga,

Lietuvos ginklų savininkų asociacija, 2022-03-25, G-2022-2611.

 

 

19.4

19.4. populiarinti LK ir karo tarnybą, bei visuotinį ginkluotą visuomenės pasipriešinimą, vykdyti verbavimo kampanijas, kuriomis siekiama skatinti savanorišką tarnybą LK arba dalyvavimą koviniuose ginkluoto pasipriešinimo vienetuose;

Pritarti iš dalies

Pasiūlymo nuostata, skirta populiarinti ir skatinti kuo platesnį visuomenės dalyvavimą rengiantis visuotiniam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui siūloma išdėstyti Komiteto patobulinto Darbotvarkės projekto 19.9. papunktyje.

Darbotvarkės 19.4 papunktis yra skirtas atskiram uždaviniui - LK ir karo tarnybos populiarinimui.

10.  11

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga,

Lietuvos ginklų savininkų asociacija, 2022-03-25, G-2022-2611.

 

 

 

19.7. sukurti kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, populiarinti ir skatinti kuo platesnį visuomenės dalyvavimą rengiantis visuotiniam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui:

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas dėl kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų iš esmės atspindėtas Komiteto patobulintame Darbotvarkės 19.8 papunktyje, kuris skirtas būtent šiam uždaviniui.

Nuostatą dėl populiarinimo siūloma išdėstyti atskiru nauju papunkčiu. Žr. Komiteto patobulinto Darbotvarkės projekto XIVP-1308(2) 19.8 ir 19.9 papunkčius.

11.   

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga,

Lietuvos ginklų savininkų asociacija, 2022-03-25, G-2022-2611.

 

 

19.8

19.8. koviniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai sudaromi teritoriniu principu, laikantis patikros, atrankos ir formavimo principų:

19.8.1 patikra. Valstybės įgaliotosios institucijos iš anksto atlieka asmenų ir jų organizacijų, pretenduojančių sudaryti kovinius ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vienetus, kandidatūrų lojalumo, patikimumo patikrą;

19.8.2 atranka. Lietuvos Kariuomenė ir kitos Lietuvos Ginkluotąsias pajėgas sudarančios institucijos iš anksto, gavusios teigiamus lojalumo ir patikimumo patikros rezultatus ir individualius tokių asmenų sutikimus (įsipareigojimus) dalyvauti koviniuose ginkluoto ar partizaninio pasipriešinimo veiksmuose, atlieka asmenų ir jų organizacijų, pretenduojančių sudaryti kovinius ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vienetus kompetencijų ir praktinių įgūdžių vertinimą bei atranką tolimesniam specializuotam pretendentų apmokymui ir parengimui;

19.8.3. formavimas. Lietuvos Kariuomenė ir kitos Lietuvos Ginkluotąsias pajėgas sudarančios institucijos iš patikros ir atrankos metu patvirtintų asmenų ir jų organizacijų kandidatūrų formuoja, t.y. sudaro kovinius ginkluoto pasipriešinimo arba partizanų vienetus, nustato jų struktūrą ir paskiria jiems vadovaujančius asmenis;

Nepritarti

Siūlomi nauji 19.7 ir 19.8, 9.8.1 –19.8.3 papunkčiai yra pernelyg  detalūs strateginio lygmens dokumentui, juose numatytos praktinės organizacinės priemonės gali būti atspindėtos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu yra pasiūlęs Krašto apsaugos ministerijai pateikti siūlymus, skirtus tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų, veikiančių okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje suformavimą, atranką, patikrą, priskyrimą ginkluotosioms pajėgoms, mokymą, sąveiką su ginkluotosiomis pajėgomis bei aprūpinimą. 

Šiuo metu rengiamas krašto apsaugos ministro įsakymas dėl ginkluotųjų pajėgų narių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo, kuris nustatys kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų įtraukimo į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą, tvarką.

 

12.   

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga,

Lietuvos ginklų savininkų asociacija, 2022-03-25, G-2022-2611.

 

 

19.10

19.10. įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų sudarys kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti supažindinant juos su bendraisiais ir specialiaisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, sudarant galimybes tinkamai pasirengti jų vykdymui, įgyti tam būtinas žinias bei lavinti reikiamus įgūdžius, dalyvauti bendrose pratybose su LK ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis ir ginkluotųjų pajėgų vienetais;

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Tikslinga numatyti, kad asmenims ir jų organizacijoms, kurie karo padėties metu sudarys kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir partizanų vienetus sudaryti galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis su LK, kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis ir karo padėties metu sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 19.10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„19.10. įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui asmenis ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu sudarys kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir partizanų vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis su LK, kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis ir karo padėties metu sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas;“

13.  8.

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, 2022-04-08, G-2022-3119

 

 

8.2

Papildyti Darbotvarkės 8.2 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„8.2. Išskirtinis vaidmuo įstatymu suteiktas Lietuvos šaulių sąjungai (toliau – LŠS), kuriai numatyta dalyvauti ir ginkluotoje gynyboje, ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime, todėl stiprinamas visapusiškas LŠS įsitraukimas į valstybės gynybą, didinti šaulių rengimo pajėgumus.“

Pritarti

 

 

14.  9.

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, 2022-04-08, G-2022-3119

 

 

8.4

Pilietinio pasipriešinimo pagrindai suteikiami bendro lavinimo mokyklose įvedant pilietinio pasipriešinimo discipliną kaip atskirą dalyką 5-10 klasėse. Švietimo ministerija bendradarbiaujant su krašto apsaugos ministerija bei LŠS kartu parengia mokymo programą, patvirtina mokymo turinį, parengia vadovėlius 5-12 klasėms ir įgyvendina mokymo programą.

11-12 klasėse pilietinio pasipriešinimo dalykas gali būti keičiamas arba glaudžiau integruojamas su kariniu parengimu, kurio moko karines  specialybes arba karinę patirtį turintys mokytojai ir jiems nebūtinas pedagoginis išsilavinimas.

Aukštojo mokslo įstaigose įsteigti karines katedras pagal mokslo įstaigos specializaciją.

 

Atsižvelgti

 

 

Pilietinio pasipriešinimo   bendrajame ugdyme klausimas aptariamas šios Darbotvarkės 17.2 papunktyje.

Valstybės ginkluotai gynybai tinkamų karinių įgūdžių įgijimas turėtų būti realizuojamas per karinę tarnybą. Dabartinis Lietuvos pasirinktas modelis yra optimalus gynybos poreikių, kylančių grėsmių, skiriamų resursų ir gaunamos naudos požiūriu.

Šiuo metu NŠA vykdo mokomojo dalyko „Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba“ programos atnaujinimą. Siekiama, kad dalyko turinys suteiktų plačias galimybes sustiprinti jaunuolių suvokimą apie gynybą,  ir įgyti praktinių įgūdžių, reikalingų išgyvenimui ir tam tikrų bazinių karinių žinių.

 

15.  10.

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, 2022-04-08, G-2022-3119

 

 

9.3

Papildyti Darbotvarkės 9.3 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„9.3. Stiprintinas mokinių pilietinis ugdymas mokyklose. Pilietiškumo pagrindų dalykui trūksta patrauklumo, jis mažai siejamas su praktine veikla, Lietuvos ir pasaulio aktualijomis, nepakankamai stiprinami įgūdžiai aktyviai įsitraukti į gyvenamosios vietovės bendruomenės ir valstybės gyvenimą. Pasirenkamieji mokomieji dalykai apie gynybą taip pat nepakankamai populiarūs. Trūksta puskarininkių. Nemokoma apie civilinę saugą.“

 

Pritarti iš dalies

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti Darbotvarkės 9.3 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„9.3. Stiprintinas mokinių pilietinis ugdymas mokyklose. Pilietiškumo pagrindų dalykas traktuojamas nepakankamai rimtai, jam trūksta patrauklumo, jis mažai siejamas su praktine veikla, Lietuvos ir pasaulio aktualijomis, nepakankamai stiprinami įgūdžiai aktyviai įsitraukti į gyvenamosios vietovės bendruomenės ir valstybės gyvenimą. Kai kuriais atvejais tai lemia stiprių mokytojų kompetencijų trūkumas. Neretai pilietinis ugdymas tampa pridėtine pamoka prie pagrindinio mokytojo mokomojo dalyko. Pasirenkamieji mokomieji dalykai apie gynybą taip pat nepakankamai populiarūs. Mokiniams trūksta švietimo civilinės saugos klausimais.“

 

16.  11.

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, 2022-04-08, G-2022-3119

 

 

19.2

Papildyti Darbotvarkės 19.2 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„19.2. įgyvendinant šaulių karinį rengimą, prioritetą teikti LŠS koviniams būriams, siekiant, kad jų karinis rengimas atitiktų LK reikalavimus ir valstybės gynybos poreikius, o karo padėties metu leistų LŠS koviniams būriams sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas ir veikti pagal bendrą jų vadovavimo ir valdymo sistemą. Organizuoti kitų šaulių karinį rengimą, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose (toliau – koviniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai); LŠS rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.“

 

Atsižvelgti

 

Pasiūlymu teikiamos nuostatos iš esmės atspindėtos Darbotvarkės 7.1 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pasirengimui ginkluotai gynybai ir pasipriešinimui agresijai vadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas, ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją. Žr. Komiteto patobulintos Darbotvarkės 7.1 punktą.

17.  12.

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, 2022-04-08, G-2022-3119

 

 

19.8

Papildyti Darbotvarkės 19.2 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, dalyvauti bendrose pratybose su LK ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis; įvesti mokestinę lengvatą ginklo įsigijimui; sudaryti sąlygas visuomenės atstovams dalyvauti šaudyklose ir šaudymo ir pratybose. Įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galėtų remti  ginkluoto pasipriešinimo jėgas.“

Nepritarti

Dalis siūlomų priemonių atsispindi Darbotvarkės 19.8 papunktyje. Kita dalis labiau tinka įtraukti į Darbotvarkės įgyvendinimo planą, bet ne į strateginio lygmens dokumentą.

18.  13.

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, 2022-04-08, G-2022-3119

 

 

22

Pakeisti Darbotvarkės 22 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„Darbotvarkę įgyvendina KAM, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, KM, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, LŠS, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir pagal kompetenciją kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, pasitelkiami socialiniai, ekonominiai partneriai. Darbotvarkę įgyvendina organizuoja ir finansuoja KAM, per koordinatorių pasitelkdama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, KM, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, LŠS, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ir pagal kompetenciją kitos valstybės ir savivaldybių institucijąs ir įstaigąs, pasitelkiami socialiniai, ekonominiai partneriai.“

Nepritarti

 

Darbotvarkėje numatytų uždavinių įgyvendinimas apima platesnes priemones nei Krašto apsaugos ministerijos atsakomybės sritis.

[P.S. Ilgose diskusijose pasirinktas principas – pasirengimui vadovauja LRV, koordinuoja LRV Nacionalinio saugumo komisija, įgyvendina ministerijos ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją]

19.  14.

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, 2022-04-08, G-2022-3119

 

 

23.

Papildyti Darbotvarkės 23 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„Darbotvarkės pažangos įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą organizuoja Vyriausybės paskirtas Darbotvarkės koordinatorius esantis KAM sudėtyje.“

Nepritarti

Tie patys kaip ir prieš tai išdėstyti argumentai.

20.  15.

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, 2022-04-08, G-2022-3119

 

 

 

       Papildyti Darbotvarkės priedą ir išdėstyti jį taip:

 

„DARBOTVARKĖS ĮGYVENDINIMO POVEIKIO RODIKLIAI IR JŲ SIEKTINOS REIKŠMĖS

 

Gyventojų mokančių naudotis ginklu (proc.)

Gyventojų turinčių ginklą (proc.)

Nepritarti

 

Darbotvarkė yra strateginio lygmens dokumentas ir jo įgyvendinimo rodikliai skirti matuoti piliečių nusiteikimą, valią, žinias ir įgūdžius gintis ar pan. Siūlomi rodikliai labiau tiktų Darbotvarkės įgyvendinimo planui.

 

 

 

 

21.  16.

Lietuvos verslo konfederacija, 2022-04-11, G-2022-3220

 

 

28.

Lietuvos verslo konfederacijos manymu, Lietuvos visuomenė pribrendo visapusiškai įsitraukti į valstybės gynybos planavimo procesą. Verslas yra pasiryžęs pagal savo kompetencijas įsitraukti ir padėti valstybei tobulinti pasiruošimą karinėms ir kitoms grėsmėms atremti, gilinti darbuotojų civilinės saugos pajėgumus.

 

Dėl patariamosios tarybos pilietinės gynybos klausimais. Lietuvos verslas taip pat yra pasiruošęs prisidėti prie politinio siekio gilinti pilietinės gynybos pajėgumus. Platesnis Lietuvos gyventojų pasiruošimas karinėms grėsmėms yra neįmanomas be verslo ir visuomeninių organizacijų įsitraukimo. Šioje srityje valstybės ir darbdavių bendradarbiavimas yra esminis, siekiant didinti konkrečiai darbuotojų pasiruošimą įvairioms grėsmėms. Teikiame siūlymą suformuoti patariamąją ekspertų tarybą, kurioje akademinės bendruomenės, verslo ir visuomenės atstovai patartų Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei valstybės ir visuomenės saugumo bei pilietinės gynybos organizavimo klausimais. LVK kviečia vadovautis gerąja Suomijos patirtimi įtraukiant verslą ir visuomene į pasiruošimą krašto gynybai – Suomija sukūrė neformalius politinio, verslo ir nevyriausybinių organizacijų elito tinklus, kurių pagrindu nuolatos ruošiasi blogiausiems scenarijams. Šie tinklai nuolat analizuoja, kokios yra pagrindinės gynybos planų vietos ir stengiasi jas ištaisyti, kad sistema būtų kuo atsparesnė invazijos atveju.

Pritarti

Pasiūlymas:

    Papildyti Darbotvarkės 28 papunktį ir išdėstyti jį taip:                                                                                               „28. Piliečiai, NVO, suinteresuotos visuomeninės grupės, verslo atstovai, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai skatinami savo veiksmais prisidėti prie Darbotvarkės įgyvendinimo. Tam tikslui Vyriausybė steigia Pilietinio pasipriešinimo tarybą, kurios darbą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami šios tarybos nuostatai.“

 

 

22.  17.

Lietuvos verslo konfederacija, 2022-04-26 Nr. G-2022-3643.

 

 

10

Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK), didžiausia paslaugų verslą vienijanti organizacija

Lietuvoje, dėkoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau - NSGK) už susidomėjimą LVK

pasiūlymais dėl verslo ir visuomenės įtraukimo ruošiantis įvairioms grėsmėms. Atitinkamai, NSGK

kvietimu teikiame siūlymus Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-1308 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės

„Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija" patvirtinimo" (toliau -

Nacionalinė darbotvarkė).

LVK matomos problemos:

1. Neišnaudojamas partnerystės su verslu potencialas ruošiant gyventojus pilietiniam

pasipriešinimui;

2. Įvairių nacionaliniam saugumui svarbių sektorių atstovai tiksliai nežino, koks būtų jų vaidmuo

valstybę ištikus egzistencinei grėsmei;

3. Nepakankamas įmonių įtraukimas rengiant pasiruošimo grėsmėms planus.

Atitinkamai, teikiame šiuos siūlymus Nacionalinei darbotvarkei:

1. Nacionalinės darbotvarkės dešimtąjį punktą „Galimybės" siūlome papildyti papunkčiu

„Partnerystės su verslu potencialas". LVK manymu, su didelių įmonių pagalba galima efektyviai pasiekti piliečius ir (kartu su darbdaviais) gerinti darbuotojų pasirengtį pilietiniam pasipriešinimui, tačiau tam reikalinga valstybės institucijų iniciatyva.

2. Nutarimo projekto devintąjį punktą „Silpnybės" siūlome papildyti papunkčiu „Neapibrėžtas

verslo vaidmuo skirtingose situacijose (ekstremaliosios situacijos, krizės, mobilizacijos, karo padėties)". Šiai dienai įmonės tiksliai nežino, koks būtų jų vaidmuo įvairių valstybės lygio

grėsmių akivaizdoje, tad negali planuoti veiksmų tuo atveju, jeigu valstybę ištiktų egzistencinė

grėsmė. Elektroninio ryšio tiekėjai nežino, kaip geriausiai turėtų užtikrinti mobilųjį ir

internetinį ryšį ir kuriam laikui. Vaistinės, privačios gydymo įstaigos irgi nežino, koks būtų jų

vaidmuo karo padėties atveju. Žiniasklaidos įmonės taip pat teigiamai žiūri į puikiai veikiantį

žiniasklaidos sektorių Ukrainoje ir abejoja, kad Lietuvos žiniasklaidos sektorius veiktų taip pat

gerai karo Lietuvos teritorijoje atveju. Tai - keli pavyzdžiai, kuriais verslo bendruomenė siekia

atkreipti dėmesį į reikalingą platesnį požiūrį ruošiant veiksmų planus įvairių grėsmių

akivaizdoje.

3. Siūlome detalizuoti Nutarimo projekto 22 punktą, kuriame inter alia paminėta, kad įgyvendinant Nacionalinę darbotvarkę „[...] pasitelkiam  socialiniai, ekonom iniaipartneriai" ir, po išsamesnių diskusijų su 22 punkte nurodytomis institucijomis ir įstaigomis, numatyti konkretų formatą, kuriame būtų aktyviai siekiam aįtraukti visuomenės atstovus sprendžiant su pilietinio pasipriešinimo pajėgumų stiprinimu susijusius klausimus. LVK balandžio 12 d. rašte Nr. 22-075VK „Pasiūlymai Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste kylantiems iššūkiams Lietuvoje

spręsti" teigė, kad „[...] Platesnis Lietuvos gyventojų pasiruošimas karinėms grėsmėms yra neįmanomas be verslo ir visuomeninių organizacijų įsitraukimo. Šioje srityje valstybės ir darbdavių bendradarbiavimas yra esminis, siekiant didinti konkrečiai darbuotojų pasiruošimą įvairioms grėsmėms." Tuo pačiu pateikėme siūlymą suformuoti patariamąją ekspertų tarybą, kurioje akademinės bendruomenės, verslo ir visuomenės atstovai patartų Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei valstybės ir visuomenės saugumo bei pilietinės gynybos organizavimo klausimais.

Pritarti

Darbotvarkės 10 punktą papildyti nauju papunkčiu:

„10.5. „Partnerystės su verslu potencialas".

 

Darbotvarkės 9 punktą papildyti nauju 9.7 papunkčiu:

„9.7 „Neapibrėžtas verslo vaidmuo skirtingose situacijose (ekstremaliosios situacijos, krizės, mobilizacijos, karo padėties)".

23.  18

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga,

Lietuvos ginklų savininkų asociacija, 2022-05-01, Nr. G- 2022-3839

 

 

19.8

Vykdydami 2022 m. balandžio 28 d. pasitarime su išvadų rengėjais gautą įpareigojimą dėl Seimo nutarimo „Dėl nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projekto (Nr. XIVP-1308) tobulinimo ir išankstinio teikiamų pasiūlymų suderinimo, teikiame 2022 m. balandžio 28 d. pasitarime su išvadų rengėjais aptartus patikslintus (projekto tekste išryškintus pajuodintu kursyvu) pasiūlymus šio projekto VIII skyriui:

VIII SKYRIUS

ŽINIŲ IR ĮGŪDŽIŲ GINKLUOTAM PASIPRIEŠINIMUI UGDYMO KRYPTIS

19. Darbotvarkės kryptis – taikos metu ugdyti žinias ir įgūdžius, sudarysiančius prielaidas organizuotam piliečių dalyvavimui ginkluotame pasipriešinime ir sėkmingos teritorinės gynybos užtikrinimui. Pagrindiniai piliečių dalyvavimo ginkluotoje gynyboje principai ir užduotys bus numatyti Valstybės gynybos plane. Krypties įgyvendinimo pažangos uždaviniai:

<...>

19.7. plėtoti karo komendantų institutą, sukuriant visuomeninių patarėjų prie karo komendanto neetatines (visuomeniniais pagrindais) pareigybes, ir siekiant užtikrinti sklandų kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų pasitelkimą ginkluotos gynybos užduotims vykdyti karo padėties metu;

19.8. sukurti karo komendantūros institutą bei reglamentuoti karo komendantūrų sistemą, struktūrą ir aprūpinimą;

Pritarti

 

24.  19.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga,

Lietuvos ginklų savininkų asociacija, 2022-05-01, Nr. G- 2022-3839

 

 

19.9

19.9. sukurti teisės aktus, reglamentuojančius kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų suformavimą, asmenų bei jų organizacijų atranką, patikrą, priskyrimą ginkluotosioms pajėgoms, mokymą, sąveiką su ginkluotosiomis pajėgomis bei aprūpinimą, o taip pat ir jų įtraukimo į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą, tvarką;

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo tikslinga reglamentuoti kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų suformavimą, asmenų bei jų organizacijų atranką, patikrą, priskyrimą ginkluotosioms pajėgoms, mokymą, sąveiką su ginkluotosiomis pajėgomis bei aprūpinimą, o taip pat ir jų įtraukimo į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą, tvarką.

 

Pasiūlymas:

19.9. reglamentuoti kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų suformavimą, asmenų bei jų organizacijų atranką, patikrą, priskyrimą ginkluotosioms pajėgoms, mokymą, sąveiką su ginkluotosiomis pajėgomis bei aprūpinimą, o taip pat ir jų įtraukimo į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą, tvarką;

25.  20.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga,

Lietuvos ginklų savininkų asociacija, 2022-05-01, Nr. G- 2022-3839

 

 

 

19.8. 19.10. įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius asmenis ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų sudarys kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, dalyvauti bendrose pratybose su LK ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis;

Pritarti

 

 

26.  21.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga,

Lietuvos ginklų savininkų asociacija, 2022-05-01, Nr. G- 2022-3839

 

 

 

19.11. populiarinti visuotinį ginkluotą visuomenės pasipriešinimą ir skatinti visų ginklų savininkų, bei kitų piliečių dalyvavimą koviniuose ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetuose;

Pritarti

 

27.  22.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, Nr. G- 2022-3839

Lietuvos ginklų savininkų asociacija, 2022-05-01, Nr. G- 2022-3839

 

 

 

19.10. 19.12. sudarant sudaryti sąlygas kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų pasirengimui ginkluotam pasipriešinimui, siekti, kad jų karinis rengimas, kaip įmanoma labiau atitiktų LK reikalavimus, galimybes ir valstybės gynybos poreikius, o karo padėties metu leistų koviniams asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetams sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas ir veikti pagal bendrą jų vadovavimo ir valdymo sistemą.

19.9. 19.13. sukurti kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų sutartinį skiriamąjį ženklą, naudojamą karo padėties metu ir okupacijos atveju.

Pritarti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-03-30, G-2022-2776

 

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba susipažino su parengtu nutarimo dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo projektu (toliau – Darbotvarkė).

Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – KPĮ) redakcija, numatanti korupcijos prevencijos ir nacionalinio saugumo stiprinimo mažinant korupcijos keliamas grėsmes principus bei įvertinus rengiamos Darbotvarkės turinį, siūlome integruoti aspektus, atitinkančius KPĮ 3 straipsnyje įvardintus korupcijos prevencijos uždavinius: 1) kurti korupcijai atsparią aplinką ir 2) didinti antikorupcinį sąmoningumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naujos KPĮ redakcijos 14 str. numatyta, jog antikorupcinio sąmoningumo didinimas vykdomas kaip neatskiriama švietimo dalis ir ugdymas.

Įvertinus Darbotvarkės siekį sistemingai ir iš pagrindų stiprinti visuomenės atsparumą ir tinkamą parengimą reaguoti į kylančias vidaus ir išorės grėsmes, taip pat tai, kad korupcija yra viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui, siūlome integruoti derančias KPĮ nuostatas.

Teikiame pasiūlymus dėl galimų Darbotvarkės papildymų:

1) I skyriaus 2 punktą siūlome papildyti įtraukiant Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą.

2) II skyriaus 6.2 punkte siūlome papildyti informaciją apie pilietines vertybes, šalia skliaustuose nurodytų vertybių įvardinant ir antikorupcinį sąmoningumą. Siūlomas išdėstymas: „Pilietinę valią stiprina ir domėjimasis šalies istorija bei bendrosios pilietinės vertybės (pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitais piliečiais, antikorupcinis sąmoningumas, sąmoningas ir aktyvus dalyvavimas valstybės valdyme, visuomeniniame gyvenime ir savanoriškoje veikloje), skatinančios tapatinimąsi su valstybe, suvokimą, kad prisidedama prie jos kūrimo ir teigiamų pokyčių, ir tikėjimą, kad visa tai svarbu apsaugoti ir ginti;“

3) IV skyriaus 14.3 punktą siūlome papildyti įtraukiant antikorupcinį sąmoningumą. Siūlome išdėstyti: „švietimo sistemos visapusiškas įtraukimas, siekiant nuo mažens ugdyti atsparumą, pilietiškumą, antikorupcinį sąmoningumą, bendruomeniškumą ir patriotizmą;“

4) VI skyriaus 17.3 punktą taip pat siūlome papildyti antikorupcinio sąmoningumo klausimu. Siūlome išdėstyti: „papildyti privalomąją pilietinio ugdymo programą nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, pilietinio pasipriešinimo, veikimo bendruomenėje, antikorupcinio sąmoningumo ir kritinio mąstymo ugdymo klausimais;“

5) VI skyriaus 17.17 punktą siūlome išdėstyti taip: „17.17. stiprinti antikorupcinę aplinką ir didinti visuomenės antikorupcinį sąmoningumą.“

Pritarti

 

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Edmundas Pupinis,

2022-03-16

 

 

18.3.

Argumentai:

Pasiūlymu siekiama patikslinti, kad švietimas neginkluoto pilietinio pasipriešinimo klausimais taptų integralia pirminio profesinio mokymo dalimi. Tęstinio mokymo programos yra trumpesnės, o pirminiame mokyme mokiniai arba mokosi kartu su bendrojo ugdymo programa (į kurią ir siūlau integruoti), arba yra ką tik ją baigę.  

 

Pasiūlymas:

Pakeisti nutarimo VII skyriaus 18.3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„18.3. siekti, kad švietimas neginkluoto pilietinio pasipriešinimo klausimais taptų integralia pirminio profesinio mokymo dalimi, kai jis yra vykdomas kartu su bendrojo ugdymo programa, mobilizacinių mokymų programas į CMPR įrašytiems asmenims papildant pilietinio pasipriešinimo turiniu;“

Pritarti

 

2.

Seimo nariai: Laurynas Kasčiūnas, Edmundas Pupinis, Audronius Ažubalis, Valdas Rakutis,

2022-03-17

 

 

17.2.

Argumentai:

Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos VI skyriuje „Pilietinės valios stiprinimo kryptis“ 17.2. punkte įtvirtinama nuostata dėl galimybės vertinimo atlikimo įvedant privalomą ugdymą nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais.

 

Manytina, jog norint kuo efektyviau ir operatyviau stiprinti visuomenės pilietinę valią, mokinių ryšį su valstybe, ugdyti pilietiškumą ir patriotizmą, bendruomeniškumą, savanorišką rengimąsi valstybės gynybai, reikia nedelsiant numatyti konkrečius pokyčius ugdymo programose. Todėl teikiamas pasiūlymas, kad Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalykas šalies mokyklose taptų privalomas. 

 

Toks pakeitimas prisidės prie Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo, skatins mokinius domėtis saugumo, krašto gynybos problemomis ir aktualijomis, suteiks mokiniams šios srities bazinių žinių ir kompetencijų.

 

Pažymėtina, kad apie privalomą nacionalinio saugumo ir gynybos klausimų mokymą kalbama ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kurioje teigiama, kad „atnaujinamose bendrojo ugdymo programose įdiegsime stipresnius, į dalykų turinį integruotus ugdymo nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais elementus, kartu įvertindami galimybę įvesti privalomą ugdymą šiais klausimais“.  

 

Pasiūlymas:

Pakeisti nutarimo VI skyriaus 17.2 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„17.2. atlikti galimybės įvesti privalomą ugdymą nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais vertinimą;“

„17.2. bendrajame ugdyme įvesti privalomą Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyką;“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Siūloma reglamentuoti, kad bendrajame ugdyme tikslinga įvesti privalomą Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje.

 

Pasiūlymas:

         Pakeisti projektu Nr. XIVP-1308 tvirtinamos Darbotvarkės 17.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„17.2  atlikti galimybės įvesti privalomą ugdymą nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais vertinimą bendrajame ugdyme įvesti privalomą Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje, užtikrinti šiam mokymui tinkamą pedagogų rengimą ir kompetencijas, spręsti jų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus“.

3.

Seimo nariai:

Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Orinta Leiputė, Laima Nagienė, Guoda Burokienė, 2022-04-06

 

 

18

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

18.2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

18.7.

 

 

Argumentai:

Siekiant tinkamai įgyvendinti rengimo pilietiniam pasipriešinimui strateginį tikslą, nurodytą Darbotvarkės projekto 12  punkte, ir laikytis piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui organizavimo pirmojo - pilietinės valios ir bendrųjų žinių universalumo – principo, tikslinga Darbotvarkės projekto VII skyriaus 18 punktą papildyti dviem naujais papunkčiais, kuriais būtų:

- aiškiai identifikuojamos asmenų grupės, kurios privalo baigti pilietinio (neginkluoto) pasipriešinimo bazinį kursą,

- nurodoma, kad turi būti paskirta (įsteigta, atkurta) atskira institucija, atsakinga už pilietinio pasipriešinimo informacijos kaupimą, apdorojimą, analizę ir siūlymų teikimą, taip pat už pilietinio (neginkluoto) pasipriešinimo mokymų organizavimą ir vykdymą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Darbotvarkės projekto VII skyriaus 18  punktą nauju 18.2. papunkčiu ir jį išdėstyti taip:

„18.2. organizuoti privalomus mokymus pagal pilietinio (neginkluoto) pasipriešinimo bazinį kursą visiems (visų grupių) valstybės tarnautojams, mokyklų (visų lygių) mokytojams, vyresniųjų (11-12) klasių moksleiviams, alternatyvią krašto apsaugos tarnybą vykdantiems asmenims, 18 metų amžiaus ir vyresniems LŠS nariams;“ 

 

Darbotvarkės projekto 18.2. - 18.5. papunkčius laikyti atitinkamai 18.3. - 18.6. papunkčiais.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Darbotvarkės projekto VII skyriaus 18  punktą nauju 18.7. papunkčiu ir jį išdėstyti taip:

„18.7. paskirti valstybės instituciją, kuri būtų atsakinga už pilietinio pasipriešinimo informacijos kaupimą, apdorojimą, analizę ir siūlymų teikimą, taip pat už pilietinio (neginkluoto) pasipriešinimo mokymų organizavimą ir (ar) vykdymą.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasiūlymu teikiamos nuostatos iš dalies yra atspindėtos Darbotvarkės 18.4. papunktyje dėl atsakingų tarnautojų mokymų ir 17.2 papunktyje dėl moksleivių mokymų. Privalomų kursų organizavimas absoliučiai visiems valstybės tarnautojams ir mokytojams būtų sunkiai įgyvendinamas, o rezultatas abejotinas.

 

 

 

 

Pasiūlyme nurodytas funkcijas atlieka Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM:

-          dalyvauja Krašto apsaugos ministerijai formuojant valstybės mobilizacijos, priimančiosios šalies paramos ir pilietinio pasipriešinimo politiką;

-          organizuoja ir koordinuoja krašto apsaugos sistemos, valstybės, savivaldybės institucijų, įstaigų ir (ar) nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą pilietinio pasipriešinimo, pilietinio ir patriotinio ugdymo srityje.

4.

Seimo nariai:

Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Orinta Leiputė, Laima Nagienė, Guoda Burokienė, 2022-04-06

 

 

19.2.

Argumentai:

Siekiant tinkamai įgyvendinti rengimo pilietiniam pasipriešinimui strateginį tikslą, nurodytą Darbotvarkės projekto 12  punkte, ir laikytis piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui organizavimo antrojo – piliečių rengimo diferenciacijos – principo, tikslinga Darbotvarkės projekto VIII skyriaus 19 punktą papildyti nauju papunkčiu, skirtu sudaryti sąlygas suteikti ir tobulinti rezervo karių specifines žinias ir įgūdžius.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Darbotvarkės VIII skyriaus 19  punktą nauju 19.2. papunkčiu ir jį išdėstyti taip:

„19.2. Užtikrinti rezervo karių iki dimisijos suskirstymą į rezervinius dalinius, pareigybes, pagalbinių funkcijų vykdytojus tiek kariuomenės poreikiams, tiek ir karo komendantinei tarnybai bei organizuoti jų žinių ir įgūdžių palaikymą, skiriant tam būtiną materialinį aprūpinimą;“

 

Darbotvarkės projekto 19.2. - 19.9. papunkčius laikyti atitinkamai 19.3. -  19.10. papunkčiais.

 

Nepritarti

Siūlomo naujo papunkčio nuostatos yra pernelyg  detalios strateginio lygmens dokumentui, juose numatytos praktinės organizacinės priemonės gali būti nustatytos gyvendinamuosiuose teisės aktuose (KA ministro įsakymu tvirtinamoje Lietuvos kariuomenės personalo rezervo koncepcijoje).

5.

Seimo nariai:

Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Orinta Leiputė, Laima Nagienė, Guoda Burokienė, 2022-04-06

 

 

27

Argumentai:

Siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti Darbotvarkės planą praktiškai, Darbotvarkės projekto IX skyriuje būtina numatyti nuostatas dėl Darbotvarkės plano įgyvendinimo finansavimo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Darbotvarkės projekto 27  punktą ir jį išdėstyti taip:

„27. Darbotvarkės planą tvirtina Vyriausybė. Lėšos Darbotvarkės planui įgyvendinti suplanuojamos ir skiriamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, kitų valstybės pinigų fondų.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulinto Darbotvarkės projekto XIVP-1308(2) 27 punktą.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų išvados ir pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Švietimo ir mokslo komitetas,

2022-03-16

 

 

 

 

Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-1308 ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį svarstyti ir tobulinti pagal Seimo nario pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė.

Pritarti diaspora

 

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam ir komiteto patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-1308 (2) ir komiteto išvadai.

7.2. Komiteto pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.      25.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

4.

Argumentai

          Nacionalinio saugumo strategijos 10 punktas nurodo, kad Valstybė siekia išlaikyti tvirtus ryšius su lietuvių diaspora. Darbotvarkė yra vienas iš strateginio lygmens dokumentų įgyvendinančių Nacionalinio saugumo strategiją.

 

Pasiūlymas:

       Papildyti Darbotvarkės projekto 4 punktą ir išdėstyti jį taip:

„4. Pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis. Gynybos visuotinumas reiškia, kad valstybės gynyba yra suprantama ne tik kaip gynyba ginklu ir todėl yra ne tik Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) ir kitų ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų bei NATO sąjungininkų atsakomybė. Vykdyti grėsmių prevenciją, priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo jo amžiaus, gyvenamosios vietos, pasirengusios visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos. Gynybai turi būti sutelkiami ir naudojami visi valstybės ištekliai.“

 

Pritarti

 

2.      26.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

6.1.

Argumentai

Tikslinga suderinti Atsparumo sampratą su Nacionalinio saugumo strategijos 35 punkte pateikiama Atsparumo samprata. Darbotvarkė yra vienas iš strateginio lygmens dokumentų įgyvendinančių Nacionalinio saugumo strategiją.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Darbotvarkės projekto 6.1. papunktį ir išdėstyti jį taip:

„6.1. atsparumas. Atsparumas – piliečių gebėjimas apsisaugoti nuo įvairaus pobūdžio iššūkių ir grėsmių, efektyviai susidoroti su jų padariniais ir greitai atkurti įprastinį funkcionavimą. Atsparumas užtikrina, kad piliečiai bus pasirengę atlaikyti bandymus išnaudoti pažeidžiamas valstybės ir visuomenės gyvenimo sritis, taip pat išlaikyti pasitikėjimą valstybe (jos demokratine sistema, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, jų veikla, kitais piliečiais). Atsparumas – piliečių gebėjimas be didelių pasekmių atlaikyti bet kokį valstybės ar visuomenės sutrikdymą, kuo greičiau po jo grįžti į pirminę būklę arba greitai prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių. Jis sumažina priešiškų jėgų galimybes daryti neigiamą poveikį valstybei ir visuomenei bei sukuria tvirtesnį pagrindą tvariam valstybės vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, ypač svarbios piliečių žinios apie šiuolaikines saugumo grėsmes ir jų gebėjimai tinkamai susidoroti su šių grėsmių padariniais, kritinis mąstymas, todėl atsparumas yra reikšmingas tiek kaip atgrasymo veiksnys, tiek kaip tvirtos pilietinės valios kūrimo prielaida. Šiuo atžvilgiu svarbi atsparumo ir pilietinės valios sąsaja, ypač pasitikėjimo valstybe aspektu, nes didelis pasitikėjimas valstybe (jos demokratine sistema, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, jų veikla, kitais piliečiais) mažina galimybes daryti priešišką išorinį poveikį (ypač informacinį, verbavimo veiklų);“

 

Pritarti

 

3.      27.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

7.1.

Argumentai

Pasirengimas ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui apima pasirengimą atremti agresiją iki okupacijos, ir piliečių pasirengimą priešintis  (rezistenciją) okupacijos laikotarpiu. Pilietiniam pasipriešinimui vykdyti šiais skirtingais etapais reikalingos skirtingos strategijos ir taktikos, skirtingos žinios ir įgūdžiai. Todėl turi būti kuo aiškiau apibrėžiamos vadovaujančios, įgyvendinančios ir remiančios institucijos, jų atsakomybės sritys ir rolės. 

 

Pasiūlymas:

Papildyti Darbotvarkės projekto 7.1 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„7.1. Taikos metu piliečiai rengiami pilietiniam pasipriešinimui: stiprinamas jų atsparumas ir pilietinė valia, piliečiams suteikiamos pilietinio pasipriešinimo žinios ir praktiniai įgūdžiai. Tai padeda užtikrinti veiksmingą piliečių įsitraukimą į šalies gynybą ir efektyvų atgrasymą. Taikos metu valstybės saugumui ir visuomenės gerovei kylantys iššūkiai yra nekarinio pobūdžio, pavyzdžiui, informacinės ir kibernetinės atakos, priešiškų užsienio valstybių žvalgybos institucijų veikla. Atsižvelgiant į tai, svarbu, kad piliečiai gebėtų atpažinti tokias grėsmes ir būtų atsparūs bandymams palaužti jų valią priešintis. Susiklosčius situacijai, kai valstybėje vyksta vietinio pobūdžio ginkluotas incidentas, neprilygstantis agresijos aktui, svarbu, kad piliečiai palaikytų teisėtai sudarytas valdžios institucijas ir valstybės teritorinį vientisumą, taip pat prireikus teiktų savanorišką pagalbą civilinėms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kurios kartu su LK dalyvauja neutralizuojant grėsmę.

 

Taikos metu piliečių atsparumo didinimui ir jų rengimui pilietiniam pasipriešinimui vadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, koordinuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM), Nacionalinio saugumo komisija, pagal kompetenciją įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM), LK, LŠS, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO). LK organizuoja ir vykdo piliečių rengimą ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, LŠS organizuoja ir vykdo piliečių rengimą neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, bendradarbiaudamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei NVO.“

Pritarti

 

4.      28.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

9.4.

Argumentai

Nacionalinės saugumo strategijos 45.1. punkto nuostatos, kurios turi mažinti visuomenės poliarizaciją, numato puoselėti istorinę atmintį.

 

Pasiūlymas

Papildyti Darbotvarkės projektą nauju 9.4. papunkčiu:

„9.4. Lietuva neturi visuomenėje sutartos valstybės kovų už laisvę ir pasipriešinimo istorinės atminties politikos.“

Darbotvarkės projekto 9.4. – 9.5. papunkčius laikyti atitinkamai 9.5. - 9.6. papunkčiais.

 

Pritarti

 

5.      29.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

10.1.

Argumentai

          Nacionalinio saugumo strategijos 10 punktas nurodo, kad Valstybė siekia išlaikyti tvirtus ryšius su lietuvių diaspora. Darbotvarkė yra vienas iš strateginio lygmens dokumentų įgyvendinančių Nacionalinio saugumo strategiją.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Darbotvarkės projekto 10 punktą nauju  papunkčiu ir išdėstyti jį taip:

„10.1. Stipri, aktyvi ir organizuota diaspora. Užsienyje veikiančios lietuviškos organizacijos, lituanistinės mokyklos, kurių dėka stiprinama lietuviška tapatybė, ugdomas patriotizmas ir meilė Lietuvai.“

 

Buvusį 10.1. papunktį laikyti 10.2.

 

Pritarti

 

6.      30.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

10.1.

Argumentai:

Nacionalinio saugumo strategijos 10 punktas nurodo, kad Valstybė siekia išlaikyti tvirtus ryšius su lietuvių diaspora. Darbotvarkė yra vienas iš strateginio lygmens dokumentų įgyvendinančių Nacionalinio saugumo strategiją.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Darbotvarkės projekto buvusį 10.1. papunktį ir jį išdėstyti taip:

 „10.1.2. NVO, taip pat ir diasporos demokratinių patriotinių organizacijų, veikiančių euroatlantinės integracijos kriterijus ir vertybes atitinkančiose užsienio valstybėse, potencialas: dalyvavimas NVO veikloje ir pilietinėse akcijose teigiamai veikia pilietinį aktyvumą, suteikia galimybę praktiškai realizuoti pilietines teises, įgyti darbo kartu bendrais tikslais patirties, stiprina bendruomeniškumą ir pasididžiavimą valstybe. Rengiant piliečius pilietiniam pasipriešinimui, bendradarbiavimas su NVO padeda pasiekti didesnį piliečių skaičių, užtikrinti įvairių amžiaus grupių pilietiškumo ir patriotizmo ugdymą.“

 

Pritarti

 

7.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

 

Argumentai:

Tikslinga papildyti galimybes esamos informacijos kibernetinių ir informacinių grėsmių, valstybės gynybos ir pilietinio pasipriešinimo, civilinės saugos (pvz., interneto svetainės lt72.lt plėtojimas ir informacijos apie ją skleidimas) klausimais.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Darbotvarkės projektą nauju 10.4. papunkčiu:

 

 

„10.4. Esamos informacijos kibernetinių ir informacinių grėsmių, valstybės gynybos ir pilietinio pasipriešinimo, civilinės saugos (pvz., interneto svetainės lt72.lt plėtojimas ir informacijos apie ją skleidimas) klausimais nuolatinis atnaujinimas ir sklaidos didinimas, pasitelkiant įvairias komunikacines, atraktyvias priemones ir būdus, suteikia galimybę piliečiams įgyti reikalingų žinių ir įgūdžių, labiau pasiekti įvairias visuomenės grupes.“

 

 

8.      31.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

14.6.

Argumentai

          Nacionalinio saugumo strategijos 10 punktas nurodo, kad Valstybė siekia išlaikyti tvirtus ryšius su lietuvių diaspora. Darbotvarkė yra vienas iš strateginio lygmens dokumentų įgyvendinančių Nacionalinio saugumo strategiją.

 

Pasiūlymas:

         Papildyti Darbotvarkės projektą nauju 14.6. papunkčiu ir jį išdėstyti taip:

„14.6. užsienio šalyse, atitinkančiose euroatlantinės integracijos kriterijus ir vertybes, gyvenančių Lietuvos piliečių įtraukimas į rengimą pilietiniam pasipriešinimui.“

Pritarti

 

9.      32.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

16.4.

Argumentai:

          Nacionalinio saugumo strategijos 10 punktas nurodo, kad Valstybė siekia išlaikyti tvirtus ryšius su lietuvių diaspora. Darbotvarkė yra vienas iš strateginio lygmens dokumentų įgyvendinančių Nacionalinio saugumo strategiją.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Darbotvarkės projekto 16.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„16.4. remti NVO projektus ir iniciatyvas, prisidedančias prie atsparumo stiprinimo, kitais būdais skatinti partnerystę su NVO, taip pat ir su demokratinėmis patriotinėmis diasporos organizacijomis, veikiančiomis euroatlantinės integracijos kriterijus ir vertybes atitinkančiose užsienio valstybėse;“

Pritarti

 

10.  33.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

 

16.9

Argumentai

        Tikslinga numatyti, kad visuomenės atsparumui yra svarbu šviesti  piliečius kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo priešiškų valstybių žvalgybos institucijų vykdomų verbavimo ar kitokio poveikio veiklų.

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 16.9 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„16.9. mokytišviesti piliečius kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo priešiškų valstybių žvalgybos institucijų vykdomų verbavimo ar kitokio poveikio veiklų“.

Pritarti

 

11.  34.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

16.10

Argumentai:

Pagal Vyriausybės 2021-07-28 protokoliniu sprendimu patvirtintą

veiksmingo krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo modelį ir šio modelio įdiegimo veiksmų planą, tikslinga reglamentuoti atsparumo stiprinimą,  kaip pasirengti galimoms krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projektą nauju papunkčiu:

„16.10 didinti visuomenės žinias ir įgūdžius, kaip pasirengti galimoms krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms.“

Pritarti

 

12.  35.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

17.1.

Argumentai

          Nacionalinio saugumo strategijos 45.1. punktas nurodo, kad Valstybė skatina piliečių įsipareigojimą išsaugoti ir stiprinti valstybę, visuomenės pilietinį ir patriotinį sąmoningumą, puoselėti istorinę atmintį, lietuvių kalbą ir kurti gyvybingą pilietinę visuomenę. Darbotvarkė yra vienas iš strateginio lygmens dokumentų įgyvendinančių Nacionalinio saugumo strategiją.

 

Pasiūlymas:

         Pakeisti projektu Darbotvarkės projekto 17.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„17.1. stiprinant pilietiškumo ir patriotizmo ugdymą per formalųjį švietimą, į mokomųjų dalykų ugdymo turinį nuosekliai integruoti pilietinio ir patriotinio ugdymo nuostatas, orientuotas į Lietuvos piliečių tapatybės stiprinimą, ir į bendrųjų pilietiškumo kompetencijų, ir į žinių nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais įgijimą;“

Pritarti

 

13.  36.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

17.2

Argumentai:

Siūloma reglamentuoti, kad bendrajame ugdyme tikslinga įvesti privalomą Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje.

 

Pasiūlymas:

         Pakeisti projektu Nr. XIVP-1308 tvirtinamos Darbotvarkės 17.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

17.2  atlikti galimybės įvesti privalomą ugdymą nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais vertinimą bendrajame ugdyme įvesti privalomą Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje, užtikrinti šiam mokymui tinkamą pedagogų rengimą ir kompetencijas, spręsti jų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus“.

Pritarti

 

14.  37.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

17.3

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto protokolinį sprendimą 2022-03-23 Nr. 106-P-11, siūloma papildyti Darbotvarkės 17.3. papunktį nuostatomis dėl praktinių veiklų bei temų, susijusių su gynyba.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Darbotvarkės projekto 17.3. papunktį ir jį išdėstyti taip:

„17.3. papildyti privalomąją pilietinio ugdymo programą nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, pilietinio pasipriešinimo, veikimo bendruomenėje, antikorupcinio sąmoningumo ir kritinio mąstymo ugdymo klausimais, į ją įtraukiant daugiau praktinių veiklų, taip pat iš Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos perkeliant ne tik nacionalinio saugumo temas, bet ir daugiau temų, susijusių su gynyba ir ekstremaliomis situacijomis, civiline sauga;“

 

Pritarti

 

15.  38.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

17.4.

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto protokolinį sprendimą 2022-03-23 Nr. 106-P-11, siūloma papildyti Darbotvarkės 17.4. papunktį nuostatomis dėl Karo akademijos pasitelkimo ir bendradarbiavimo tarp ministerijų ir savivaldybių plėtojant kadetų ugdymą.

 

Pasiūlymas:

          Pakeisti Darbotvarkės projekto 17.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„17.4. užtikrinti tinkamą pedagogų, dirbančių pilietinio ugdymo srityje, rengimą bei kitus dalykus dėstančių pedagogų pilietinio ugdymo kompetencijų stiprinimą supažindinimą su pilietinio ugdymo pagrindais, kad jie galėtų tinkamai perteikti šias žinias, pasitelkti ne tik pedagogus rengiančias aukštąsias mokyklas, bet ir viešai Žemaičio Lietuvos karo akademiją.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Darbotvarkės projektą nauju 17.5 papunkčiu ir jį išdėstyti taip:

„17.5. Bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis, tobulinti būsimųjų pedagogų rengimą, skirti daugiau dėmesio pilietiniam ugdymui jų stažuočių laikotarpiu. Švietimo, mokslo ir sporto, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms, bendradarbiaujant su atsakingomis savivaldybėmis, visapusiškai stiprinti ir plėtoti kadetų ugdymą;“

Buvusius 17.5 – 17.17 papunkčius laikyti atitinkamai 17.6 – 17.18.

Pritarti

 

16.  39.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

17.5.

Argumentai

Atsižvelgti į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto protokolinį sprendimą 2022-03-23 Nr. 106-P-11.

 

Pasiūlymas:

          Pakeisti Darbotvarkės projekto 17.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„17.56. skatinti LŠS vykdomas veiklas, ypač jaunųjų šaulių būrelių tinklo plėtrą ir vasaros stovyklų projektą savivaldybes, švietimo įstaigas, neformaliojo ugdymo įstaigas ir nevyriausybines organizacijas bendradarbiauti tarpusavyje pilietiškumo ugdymo klausimais bei kartu su Lietuvos šaulių sąjunga mokyklose steigti jaunųjų šaulių būrelius (siekiant, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų bent po kelis jaunųjų šaulių būrelius įvairiose švietimo įstaigose), taip pat skatinti ir kitų patriotinių organizacijų (skautų, ateitininkų) būrelių steigimą;“

Pritarti

 

17.  40.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

17.8.

Argumentai

          Nacionalinio saugumo strategijos 45.1. punktas nurodo, kad Valstybė skatina piliečių įsipareigojimą išsaugoti ir stiprinti valstybę, visuomenės pilietinį ir patriotinį sąmoningumą, puoselėti istorinę atmintį, lietuvių kalbą ir kurti gyvybingą pilietinę visuomenę. Darbotvarkė yra vienas iš strateginio lygmens dokumentų įgyvendinančių Nacionalinio saugumo strategiją.

 

Pasiūlymas:

          Pakeisti Darbotvarkės 17.8 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„17.98. ugdyti profesinių mokyklų mokinių ir aukštųjų mokyklų studentų (piliečių) pilietinę valią, kurti paskatų sistemą aktyviai dalyvaujantiems NVO, bendruomeninių organizacijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių veikloje, savanorystės ar kitose iniciatyvose, prisidedančiose prie pilietiškumo ir patriotizmo stiprinimo;“

 

Pritarti

 

18.  41.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

17.9.

Argumentai

          Nacionalinio saugumo strategijos 45.1. punktas nurodo, kad Valstybė skatina piliečių įsipareigojimą išsaugoti ir stiprinti valstybę, visuomenės pilietinį ir patriotinį sąmoningumą, puoselėti istorinę atmintį, lietuvių kalbą ir kurti gyvybingą pilietinę visuomenę. Darbotvarkė yra vienas iš strateginio lygmens dokumentų įgyvendinančių Nacionalinio saugumo strategiją.

 

Pasiūlymas:

          Pakeisti Darbotvarkės projekto buvusius 17.9. ir 17.10 papunkčius ir juos išdėstyti taip:

„17.910. tęsti valstybinių švenčių, istorinių datų, nusipelniusių asmenybių jubiliejų minėjimų, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginių organizavimą, įgyvendinti kultūrinės edukacijos programas, parengti edukacines priemones, akcentuojančias Lietuvos istorijos ir kultūros pasiekimus, skatinančias piliečius aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime;“

„17.10.11. stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe.“

 

Pritarti

 

19.  42.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

 

Argumentai

Nacionalinio saugumo strategijos 31 punktas numato, kad valstybės visuotinės gynybos modeliui svarbu turėti pasirengusias gintis ne tik nacionalines ir NATO sąjungininkų pajėgas, civilinės valstybės bei savivaldybių institucijos, bet ir privatų sektorių ir piliečius.

 

Pasiūlymas:

       Papildyti Darbotvarkės projektą nauju 17.19 papunkčiu:

„17.19. stiprinti visuomenės atsparumą grėsmėms ir pavojams plėtojant viešojo ir privataus, mokslo ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą;“

 

Pritarti

 

20.  43.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

18.4.

Argumentai

Nacionalinio saugumo strategijos 10 punktas nurodo, kad Valstybė siekia išlaikyti tvirtus ryšius su lietuvių diaspora, o 45.5 punktu siekiama stiprinti pilietinę visuomenę, nevyriausybines organizacijas, siekiant kurti galimybes skirtingoms visuomenės grupėms įgyti bendras, visuomenę vienijančias patirtis per neformalią veiklą. Darbotvarkė yra vienas iš strateginio lygmens dokumentų įgyvendinančių Nacionalinio saugumo strategiją.

 

Pasiūlymas:

          Pakeisti Darbotvarkės projekto 18.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„18.4. organizuoti specializuotus neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursus asmenims, deleguotiems į Valstybės mobilizacijos operacijų centrą, savivaldybių mobilizacijos valdymo grupes, savivaldybių administracijų direktoriams, karo komendantams, LŠS koviniams būriams nepriklausantiems LŠS nariams, taip pat vietos bendruomenių organizacijų lyderiams, kurie teiks pagalbą savivaldybių administracijų direktoriams ar karo komendantams, taip pat organizuos ir vykdys pilietinį pasipriešinimą. Siekti laipsniškai plėsti kitų piliečių, ypač NVO, taip pat ir veikiančių užsienio šalyse, atitinkančiose euroatlantinės integracijos kriterijus, ir bendruomeninių organizacijų lyderių, verslo atstovų, dalyvavimą pilietinio pasipriešinimo kursuose, kad jie būtų supažindinti su savo, kaip potencialių pilietinio pasipriešinimo dalyvių, veikimo galimybėmis;“

 

Pritarti

 

21.   

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

19.10

Argumentai:

Patikslinti punkto galą  žodžiais ir karo padėties metu sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas;

Pasiūlymas:

Pakeisti Darbotvarkės projekto 19.10 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„19.10. įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui asmenis ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu sudarys kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir partizanų vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis su LK, kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis ir karo padėties metu sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas;„

Pritarti

 

22.  44.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

22

Argumentai

        Nacionalinio saugumo strategijos 10 punktas nurodo, kad Valstybė siekia išlaikyti tvirtus ryšius su lietuvių diaspora.  Užsienio reikalų ministerija dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Lietuvos Vyriausybės politiką ryšių su užsienio lietuviais srityje ir koordinuoja Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022‒2030 m. įgyvendinimą. Todėl Užsienio reikalų ministerija turėtų dalyvauti įgyvendinant šią Darbotvarkę, kuri yra vienas iš strateginio lygmens dokumentų, įgyvendinančių Nacionalinio saugumo strategiją.

 

Pasiūlymas:     

         Pakeisti Darbotvarkės projekto 22 punktą ir jį išdėstyti taip:

„22. Darbotvarkę įgyvendina KAM, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, KM, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, LŠS, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir pagal kompetenciją kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, pasitelkiami socialiniai, ekonominiai partneriai.“

 

Pritarti

 

23.  45.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

23

Argumentai

         Pilietinis pasipriešinimas Darbotvarkėje suprantamas kaip piliečių veikla priešinantis agresijai – ginkluotos jėgos panaudojimui ar grasinimui panaudoti ją prieš Lietuvos Respubliką, ir yra svarbi šalies gynybos dalis apimanti kelių ministerijų atsakomybės sritis. Todėl racionalu, kad šią darbotvarkę įgyvendinantį planą rengtų ir jo vykdymo stebėseną atliktų viršministerinė įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, kurios struktūrinis padalinys aptarnauja Nacionalinio saugumo komisiją.  Nacionalinio saugumo komisija turėtų būti koordinuojanti Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtų grėsmių nacionaliniam saugumui stebėsenos ir grėsmių, įskaitant valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas, prevencijos  ir valdymo klausimus, įskaitant ir piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui, ir teikianti Vyriausybei sprendimų pagal Vyriausybės kompetenciją nacionaliniam saugumui užtikrinti pasiūlymus.

 

Pasiūlymas:     

         Pakeisti Darbotvarkės projekto 23 punktą ir jį išdėstyti taip:

„Darbotvarkės pažangos įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą organizuoja Vyriausybės paskirtas Darbotvarkės koordinatorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (toliau-LRVK).“

Pritarti

 

24.  46.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

26

Argumentai

         Pilietinis pasipriešinimas Darbotvarkėje suprantamas kaip piliečių veikla priešinantis agresijai – ginkluotos jėgos panaudojimui ar grasinimui panaudoti ją prieš Lietuvos Respubliką, ir yra svarbi šalies gynybos dalis apimanti kelių ministerijų atsakomybės sritis. Todėl racionalu, kad šią darbotvarkę įgyvendinantį planą rengtų ir jo vykdymo stebėseną atliktų viršministerinė įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, kurios struktūrinis padalinys aptarnauja Nacionalinio saugumo komisiją.  Nacionalinio saugumo komisija turėtų būti koordinuojanti Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtų grėsmių nacionaliniam saugumui stebėsenos ir grėsmių, įskaitant valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas, prevencijos  ir valdymo klausimus, įskaitant ir piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui, ir teikianti Vyriausybei sprendimų pagal Vyriausybės kompetenciją nacionaliniam saugumui užtikrinti pasiūlymus.

 

Pasiūlymas:     

         Pakeisti Darbotvarkės projekto 26 punktą ir jį išdėstyti taip:

„26. Darbotvarkės planą rengia LRVK Vyriausybės paskirtas Darbotvarkės koordinatorius, dalyvaujant įstaigoms, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, ir joms pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms.“

Pritarti

 

25.  47.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

27

Argumentai

         Pilietinis pasipriešinimas Darbotvarkėje suprantamas kaip piliečių veikla priešinantis agresijai – ginkluotos jėgos panaudojimui ar grasinimui panaudoti ją prieš Lietuvos Respubliką, ir yra svarbi šalies gynybos dalis apimanti kelių ministerijų atsakomybės sritis. Todėl racionalu, kad šią darbotvarkę įgyvendinantį planą rengtų ir jo vykdymo stebėseną atliktų viršministerinė įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, kurios struktūrinis padalinys aptarnauja Nacionalinio saugumo komisiją. Nacionalinio saugumo komisija turėtų būti koordinuojanti Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtų grėsmių nacionaliniam saugumui stebėsenos ir grėsmių, įskaitant valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas, prevencijos  ir valdymo klausimus, įskaitant ir piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui, ir teikianti Vyriausybei sprendimų pagal Vyriausybės kompetenciją nacionaliniam saugumui užtikrinti pasiūlymus.

 

Pasiūlymas:     

         Pakeisti Darbotvarkės projekto 27 punktą ir jį išdėstyti taip:

„27. Darbotvarkės planą, apsvarsčius Nacionalinio saugumo komisijai, tvirtina Vyriausybė. Lėšos Darbotvarkės planui įgyvendinti suplanuojamos ir skiriamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, kitų valstybės pinigų fondų.“

Pritarti

 

26.  48.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

29

Argumentai

         Pilietinis pasipriešinimas Darbotvarkėje suprantamas kaip piliečių veikla priešinantis agresijai – ginkluotos jėgos panaudojimui ar grasinimui panaudoti ją prieš Lietuvos Respubliką, ir yra svarbi šalies gynybos dalis apimanti kelių ministerijų atsakomybės sritis. Todėl racionalu, kad šią darbotvarkę įgyvendinantį planą rengtų ir jo vykdymo stebėseną atliktų viršministerinė įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, kurios struktūrinis padalinys aptarnauja Nacionalinio saugumo komisiją.  Nacionalinio saugumo komisija turėtų būti koordinuojanti Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtų grėsmių nacionaliniam saugumui stebėsenos ir grėsmių, įskaitant valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas, prevencijos  ir valdymo klausimus, įskaitant ir piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui, ir teikianti Vyriausybei sprendimų pagal Vyriausybės kompetenciją nacionaliniam saugumui užtikrinti pasiūlymus.

 

Pasiūlymas:     

         Pakeisti Darbotvarkės projekto 29 punktą ir jį išdėstyti taip:

„29. LRVK Darbotvarkės koordinatoriaus parengtos Darbotvarkės ataskaitos pateikiamos Vyriausybei:“

Pritarti

 

27.   

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-05-03

 

 

 

Komiteto išvadų rengėjai patikslino darbotvarkės projekto įgyvendinimo  poveikio rodiklius ir jų siektinas reikšmes, kurios yra projekto priede.

 

 

Pritarti

 

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Jonas Jarutis, Valdas Rakutis.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Laurynas Kasčiūnas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas

Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius