LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos energetikos
ministerijai
E. pristatymo informacinė sistema
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL Kietojo biokuro naudojimo šilumos ir ELEKTROS ENERGIJOS gamybai teisinio reglamentavimo
|
|
2023 m. d. Nr.
|
1. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 (toliau – AIEĮ);
2. Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 (toliau – EIRĮ);
3. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 (toliau – ŠŪĮ);
4. Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 (toliau – Pirkimo taisyklės);
5. Centralizuotos prekybos biokuru taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-182 (toliau – Prekybos taisyklės);
6. Kietojo biokuro apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-185 (toliau – Apskaitos taisyklės);
7. Kietojo biokuro kokybės reikalavimų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1809 (toliau – Kontrolės aprašas);
nuostatų, reglamentuojančių kietojo biokuro, kurio reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, įsigijimą, naudojimą ir kokybės kontrolę antikorupcinį vertimą bei teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Nustatytas teisinis reglamentavimas neužtikrinama kietojo biokuro įsigyjamo nepriklausomų šilumos gamintojų iš su jais susijusių kietojo biokuro pardavėjų kokybės kontrolės
Pagal Pirkimo taisyklių, kurios reglamentuoja centralizuotą prekybą biokuru Lietuvos Respublikos energijos išteklių biržoje (toliau – Birža), 18 punktą, biokuro produktų kokybės nustatymo ir apskaitos principus bei tvarką nustato Apskaitos taisyklės, kurių 4.4 papunktyje reglamentuota, kad biokuro kokybės rodikliai nustatomi biokuro pirkėjo laboratorijoje arba nepriklausomoje akredituotoje laboratorijoje. Apskaitos taisyklių 9 punkte taip pat minima ir kietojo biokuro pardavėjo laboratorija, todėl atsižvelgiant į šį punktą, vertintina, kad kietojo biokuro kokybės rodikliai taip pat gali būti nustatomi ir kietojo biokuro pardavėjo laboratorijoje, t. y. kietojo biokuro kokybės rodikliai Biržos dalyvių (kietojo biokuro pirkėjo ar pardavėjo) pasirinkimu gali būti nustatomi nepriklausomoje akredituotoje laboratorijoje, kietojo biokuro pirkėjo laboratorijoje ar kietojo biokuro pardavėjo (gamintojo ar tarpininko) laboratorijose.
Galiojantis teisinis reglamentavimas tiek kietojo biokuro pirkėjui tiek pardavėjui sudaro galimybes savo nuožiūra rinktis Biržoje parduodamo kietojo biokuro kokybės rodiklius nustatyti nepriklausomoje akredituotoje laboratorijoje, biokuro pirkėjo laboratorijoje ar biokuro pardavėjo laboratorijoje.
Toks teisinis reglamentavimas svarstytinas šiais aspektais:
1.1.1. Kietojo biokuro kokybės rodiklių nustatymas pirkėjo laboratorijoje ar paties pardavėjo, kuris per Biržą parduoda kietąjį biokurą, laboratorijoje, neužtikrina skaidraus ir objektyvaus kietojo biokuro, kuris naudojamas šilumos ar elektros energijos gamybai ir nuo kurio kainos priklauso pagamintos šilumos bei elektros energijos kaina, kokybės rodiklių nustatymo proceso, kadangi biokuro pirkėjas ar pardavėjas nustatydamas kokybės rodiklius savo laboratorijoje turi galimybę juos nurodyti geresnius, t. y. neatitinkančius realios biokuro kokybės. Tai naudinga tokiose situacijose kai vykdomi kietojo biokuro įsigijimo sandoriai tarp susijusių įmonių, pavyzdžiui, kai kietasis biokuras per Biržą nepriklausomo šilumos ar elektros energijos gamintojo įsigyjamas iš susijusios įmonės ir tokiu būdu sudaroma susijusių įmonių grandinė, t. y. šilumą ar elektros energiją gaminanti įmonė įsigyja kietąjį biokurą iš susijusios įmonės, biokuro pardavėjo, kurio kokybės rodiklius nustato savo laboratorijoje ar susijusios įmonės - kietojo biokuro pardavėjo, laboratorijoje, tačiau šilumos ar elektros energijos gamybai realiai naudodama žemesnės kokybės, negu įsigijo Biržoje, biokurą, tokiu būdu gaunamos papildomos pajamos (tiek šilumos ar elektros energijos gamintojo, tiek susijusios įmonės), o galutiniam vartotojui parduodama brangesnė šilumos ar elektros energija pasinaudojant teisinio reglamentavimo trūkumais. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, siekiant užtikrinti skaidrų ir objektyvų kietojo biokuro naudojimo šilumos ar elektros energijos gamybai kokybės rodiklių nustatymo procesą bei panaikinti galimybes naudotis teisinio reglamentavimo trūkumais, siūlytina šilumos ar elektros energijos gamintojo įsigyjamo iš susijusių įmonių kietojo biokuro kokybės rodiklius nustatyti tik nepriklausomose akredituotose laboratorijose.
1.1.2. Teisiniame reglamentavime nėra nustatyta akredituotų laboratorijų nepriklausomumą nustatantys kriterijai, todėl UAB „Baltpool“ tinklalapyje[1] nurodytų kaip nepriklausomų akredituotų laboratorijų nepriklausomumas nuo šilumos gamintojų ar kietojo biokuro pardavėjų nėra patvirtintas ar deklaruotas, kadangi kai kurie su nepriklausomais šilumos gamintojais susiję kietojo biokuro pardavėjai ir nepriklausomos laboratorijos priklauso tai pačiai asociacijai[2]. Tokia situacija, kai biokuro pardavėjas ir jo parduodamo biokuro kokybę nustatanti laboratorija priklauso tai pačiai asociacijai ydinga antikorupciniu požiūriu ir galimai neužtikrinamas skaidrus ir objektyvus biokuro kokybės rodiklių nustatymo procesas.
1.2. Nustatytos neplaninių patikrinimų pradėjimo procedūros neužtikrina pakankamos sandoriais tarp susijusių asmenų įsigyto kietojo biokuro kokybės rodiklių kontrolės
Kontrolės aprašo 6 punkte nustatyta, kad neplaninius kietojo biokuro kokybės rodiklių patikrinimus VERT gali atlikti 6.1 – 6.4 papunkčiuose nustatytais atvejais. Pagal 4 punktą neplaniniai biokuro kokybės patikrinimai atliekami VERT pirmininko ar jo įgalioto asmens įsakymu, kuris rengiamas vadovaujantis VERT darbuotojo motyvuotu tarnybiniu pranešimu, todėl visais 6 punkte nustatytais atvejais yra priklausomi nuo VERT darbuotojo subjektyvaus vertinimo.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu nustatytas neplaninių patikrinimų atlikimo proceso teisinis reglamentavimas neužtikrina galimybės įgyvendinti pilnos biokuro kokybės rodiklių kontrolės, todėl tai reglamentuojančios nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
1.2.1. Kaip ydingas antikorupciniu požiūriu vertintinas toks teisinis reglamentavimas, kai, pavyzdžiui, pagal 6.2 papunktį gavęs biokuro rinkos dalyvių skundą arba pranešimą VERT darbuotojas vienas vertintų ir spręstų ar Pardavėjo ir Pirkėjo veikla gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms ir/arba trečiųjų asmenų turtinėms teisėms ir interesams, kadangi VERT direktorių ar jo įgaliotą asmenį pasiektų tik VERT darbuotojo vertinimu įtarimus kelianti informacija, kad biokuro rinkos dalyvių veikla kelia grėsmę nurodytoms vertybėms ir interesams. Tuo tarpu, VERT darbuotojo vertinimu nekelianti įtarimo informacija VERT vadovo ar jo įgalioto asmens, kuris priima sprendimą dėl neplaninio biokuro kokybės rodiklių patikrinimo net nepasiektų. Tokiu teisiniu reglamentavimu sudarytos sąlygos VERT darbuotojui vienasmeniškai spręsti apie skunde arba pranešime nurodytos informacijos reikšmingumą ir tiesiogiai daryti įtaką neplaninio patikrinimo procedūros pradėjimui. Manome, kad siekiant skaidraus neplaninių patikrinimų įgyvendinimo proceso, visa gauta informacija turi būti vertinama ne vieno VERT darbuotojo, o visos gautos informacijos, ne tik tos kuri VERT darbuotojo vertinimu kelia įtarimus, įvertinimas turi būti pateiktas sprendimą dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo priimančiam asmeniui.
Taip pat analizuojamoje nuostatoje nėra atskleistas veiklos, kuri „...gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms ir/arba trečiųjų asmenų turtinėms teisėms ir interesams...“ turinys, todėl kiekvienas VERT darbuotojas gautą informaciją dėl kietojo biokuro pirkėjo ar pardavėjo veiklos keliamos grėsmės gali vertinti skirtingai.
Vienasmeniškai tiek VERT vadovo, ar jo įgalioto asmens, tiek darbuotojo priimami sprendimai dėl gautos informacijos ir jos vertinimo laikytini korupcijos rizikos veiksniu, o nurodyti teisinio reglamentavimo trūkumai sudaro sąlygas neskaidriam biokuro kokybės rodiklių nustatymo neplaninių patikrinimų procesui, todėl neplaninių biokuro kokybės rodiklių patikrinimų pradėjimo proceso teisinis reglamentavimas turi būti tobulinamas.
1.2.2. Kontrolės aprašo 6.1.3 papunktyje nustatyta, kad neplaninis biokuro kokybės patikrinimas gali būti atliktas, kai Energijos išteklių biržos operatorius (toliau – Operatorius) informuoja VERT, kad susiję asmenys pardavėjas ir pirkėjas įsigijo daugiau kaip 50 proc. metinio biokuro kiekio, nurodyto EIRĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, ši nuostata nepakankamai užtikrina sandoriais tarp susijusių įmonių įsigyto biokuro kokybės kontrolę, kadangi jeigu tokių sandorių būtų mažiau negu 50 proc., nebūtų pagrindo atlikti neplaninį įsigyto biokuro kokybės rodiklių patikrinimą, nors ir mažesnė iš susijusios įmonės įsigyto biokuro dalis gali turėti didelę įtaką trečiųjų asmenų turtiniams interesams, pavyzdžiui, galutinei šilumos kainai vartotojams (maišant skirtingos kokybės biokurą įsigytą iš nesusijusių įmonių ir susijusių įmonių), todėl siekiant turėti galimybę pilnai įgyvendinti įsigyto ir šilumos ar elektros energijos gamybai naudojamo kietojo biokuro kokybės rodiklių efektyvią kontrolę neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindas neturėtų būti ribojamas sandorių tarp susijusių įmonių skaičiumi išreikštu procentais ir visa informacija apie visus sandorius tarp susijusių įmonių turėtų būti teikiama ir vertinama VERT.
1.3. Nustatytas nepakankamai detalus ir aiškus biokuro įsigijimo ne Biržoje proceso teisinis reglamentavimas
EIRĮ 191 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šilumos tiekėjai, šilumos aukciono dalyviai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudoja biokurą, privalo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai įsigydami visą elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingą biokuro kiekį.“
„...1 dalyje išdėstyti reikalavimai nurodytoms energetikos įmonėms netaikomi, jeigu energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies kiekio ar jo dalies arba kitais būdais įsigyti biokurą yra ekonomiškai naudingiau.“
Šių nuostatų įgyvendinimo reglamentavimas svarstytinas, kadangi Biokuro įsigijimo ekonominio naudingumo kriterijai nustatyti Pirkimo taisyklių 21.1 papunktyje, pagal kurį vertinama, kad ne Biržoje, o kitais būdais įsigyti biokurą ekonomiškai naudingiau, jeigu pagal 21.1.1 papunktį „energetikos įmonėms, energijai gaminti naudojančioms biokurą, pateikus pavedimą įsigyti biržoje laimėjusiame pasiūlyme nurodytą biokuro kiekį už pasiūlyme nurodytą kainą likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki prekybos sesijos pradžios, toks pavedimas nėra įvykdomas;“ ar pagal 21.1.2 papunktį „nereguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, pateikus pavedimą įsigyti biržoje laimėjusiame pasiūlyme nurodytą biokuro kiekį už pasiūlyme nurodytą kainą, jis neįvykdomas mažiausiai 2 prekybos sesijas iš eilės;“
Šis teisinis reglamentavimas antikorupciniu požiūriu svarstytinas šiais aspektais:
1.3.1. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu 21.1.1 ir 21.1.2 papunkčiuose nustatytos sąlygos lemiančios, kad kietasis biokuras gali būti įsigyjamas ne Biržoje, negali būti vertinamos, kaip ekonomiškai naudingesnės, negu galimybė biokurą įsigyti Biržoje, kadangi nėra siejamos su įsigyjamo biokuro kaina ar verte ir parodo biokuro negalėjimo įsigyti Biržoje objektyvias priežastis, o ne ekonomiškai nenaudingas įsigijimo Biržoje sąlygas. Esant nurodytoms aplinkybėms kietasis biokuras gali būti įsigyjamas visiškai netaikant ekonomiško naudingumo kriterijaus atsižvelgiant į kietojo biokuro kainą biržoje, t. y. sąmoningai Biržoje gali būti teikiami tokie įsigijimo pasiūlymai, kurių realiai pagal tuo metu esančią situaciją patenkinti neįmanoma, kad atsirastų nurodytos kietojo biokuro įsigijimą ne Biržoje pateisinančios aplinkybės, o joms atsiradus biokuro kainos lygis biržoje nebevertinamas ir kietąjį biokurą pirkėjas gali įsigyti bet kokia kaina suderėta su biokuro pardavėju Pirkimo taisyklėse nurodytais būdais. Tokiu būdu pasinaudojant teisinio reglamentavimo trūkumais kietojo biokuro pirkėjai gali išvengti kietojo biokuro pirkimo Biržoje, tuo pačiu išvengiant ir biokuro kokybės kontrolės, bei naudingai sau, neužtikrinant, kad kietasis biokuras būtų įsigyjamas mažiausiomis kainomis.
Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad galimybė biokurą įsigyti ne Biržoje, tuo atveju, jeigu joje nėra atitinkamo pirkėjui reikalingo biokuro kiekio ar kainos pasiūlos, Pirkimo taisyklių 21.1.1 ir 21.1.2 papunkčiuose nurodytomis ekonominio naudingumo sąlygomis neskatina biokuro įsigyti kuo mažesne kaina, t. y. įsigyjamo biokuro kaina tokiais atvejais (arba tokiu atveju) nesiejama su Biržoje nustatyta atitinkamos rūšies ir kokybės biokuro kaina, taip sudarant sąlygas tuo pasinaudoti susijusioms įmonėms, dėl ko tretiesiems asmenims (šilumos vartotojams) gali būti tiekiama brangesnė šilumos energija, ypač tose centralizuoto šilumos tiekimo teritorijose, kuriose nėra šilumos tiekėjų konkurencijos.
1.3.2. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą neaišku, kokiu metu turi būti pradedamos kietojo biokuro įsigijimo pagal Pirkimo taisykles procedūros. Pirkimo taisyklių 21.1 papunktyje nustatyta, kad ekonominio naudingumo sąlyga vertinama prieš sudarant sutartį su vienu iš Pirkimo taisyklių 20.2 – 20.4 papunkčiuose nurodytų būdų įvykdyto pirkimo laimėtoju. Pagal tai darytina išvada, kad biokuro įsigijimo ekonominis naudingumas yra vertinamas tik jau pabaigus viešojo pirkimo procedūras ir nustačius pirkimo laimėtoją, todėl organizuojant viešąjį pirkimą, kuris dėl nustatytų procedūrų užtrunka laike, jau turi būti žinoma, kad Biržoje norimo biokuro kiekio atitinkama kaina įsigyti nepavyks, priešingu atveju, jeigu biokuro pirkimo konkursas organizuojamas dar nežinant tokios informacijos, neaiškus kietojo biokuro įsigijimo procedūrų pagal Pirkimų taisykles ir įsigijimo per Biržą santykis ir atribojimas. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nėra aišku, kokiu atveju ir kada (kokiu laiku) biokuro įsigijimo ne per Biržą procedūra turi būti pradedama, o neaiškiai reglamentuotas procedūrų pradėjimo procesas ir su juo susijusios galimos nuostatų taikymo interpretacijos mažina biokuro įsigijimo proceso skaidrumą.
Specialiųjų tyrimu tarnybos nuomone, siekiant skaidraus ir efektyvaus prekybos kietuoju biokuru organizavimo proceso ir nesant galimybės šilumos tiekimo įmonėms norimo biokuro kiekio įsigyti Biržoje turi būti taikomas ir ne Biržoje įsigyjamo biokuro kainos lygio kriterijus, t. y. įsigyjamas biokuras turi būti pigesnis negu parduodamas Biržoje.
1.4. Pirkimo taisyklėse nustatytas teisinis reglamentavimas sudaro palankesnes sąlygas elektros ar šilumos gamintojams biokurą įsigyti iš susijusių įmonių
Pirkimo taisyklių 45 ir 130 punktuose nustatyta, kad įsigyjant kietąjį biokurą neskelbiamų ir skelbiamų derybų būdu, šiais pirkimo būdais organizuoti pirkimai laikomi įvykusiais, jeigu bent 3 tiekėjai pateikia pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančius pasiūlymus ir iš kurių bent 2 tiekėjai nėra susijusios su įsigyjančia organizacija įmonės. Pagal šį teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad vykdant biokuro pirkimus ne per Biržą, juose be apribojimų gali dalyvauti ir su biokuro pirkėju susijusios įmonės. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, sudarant sąlygas susijusioms įmonėms varžytis su kitais biokuro tiekėjais teikiant pasiūlymus įsigyjamam biokurui yra sudaromos palankesnės sąlygos ir galimybės susijusioms įmonėms laimėti pirkimą, kadangi jos turi galimybę iš susijusių įmonių gauti informaciją apie pirkimus, kuri galėtų padėti juos laimėti, ypatingai vykdant pirkimus skelbiamų ir neskelbiamų derybų būdu, todėl pagal nustatytą teisinį reglamentavimą neaiškus skirtumas, pavyzdžiui, tarp pirkimo tiesioginiais dvišaliais sandoriais ir neskelbiamų derybų būdu organizuoto pirkimo. Siekdami teisinio aiškumo ir skaidraus prekybos biokuru proceso, siūlome detalizuoti teisinį reglamentavimą atribojant biokuro įsigijimą tiesioginiais sandoriais nuo biokuro įsigijimo Pirkimo taisyklėse nustatytais būdais svarstant galimybę riboti susijusių įmonių dalyvavimą įsigyjant biokurą Pirkimų taisyklėse nurodytais būdais.
1.5. Nustatytas biokuro kainos skaičiavimo mechanizmas neįsigyjant nustatyto biokuro kiekio bei nustatyta ekonominį naudingumą apibūdinanti biokuro įsigijimo riba neužtikrina biokuro įsigijimo galimomis mažiausiomis kainomis ir neskatina jo įsigyti Biržoje
Pagal ŠŪĮ 32 straipsnio 3 dalį „Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, įsigydami elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingą biokurą, privalo įsigyti ne mažiau kaip 30 procentų biokuro, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos.<...>jeigu buvo nustatyta, kad kuras, naudojamas šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, buvo perkamas nesilaikant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, įsigijimo sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę metinę biokuro biržos kainą,...“.
Pagal šias nuostatas darytina išvada, kad biokurą šilumos gamybai naudojančios įmonės, kurios nesilaiko ŠŪĮ nustatytų reikalavimų, dėl jų nesilaikymo nepatirtų jokių neigiamų pasekmių, tačiau turi galimybę gauti papildomas pajamas, kadangi joms nesilaikant nustatyto įsigijimo reikalavimo ir pigiau negu vidutinė metinė biržos kaina įsigijus biokuro šilumos gamybai į pagamintos šilumos kainą galutiniam šilumos vartotojui būtų skaičiuojama vidutinė metinė VERT nustatyta biržos kaina, kuri gali būti žymiai didesnė už realią biokuro panaudoto šilumos gamybai įsigijimo kainą. Tokiose situacijose būtų pažeidžiami trečiųjų asmenų, t. y. galutinių šilumos vartotojų interesai, o šilumos teikėjai dėl to, kad nesilaiko nustatytų reikalavimų, gautų didesnes pajamas.
1.5.1. Diskutuotinas Pirkimo taisyklių 21.1.3 papunktyje nustatytas vidutinės biržos kainos naudojimas kaip kriterijus apibūdinantis ekonominį naudingumą, pagal kurį biokurą galima įsigyti ne Biržoje. Pagal šį papunktį vertinama, kad ekonomiškai naudingiau biokurą įsigyti ne Biržoje, o kitais būdais, jeigu kitais būdais įsigyjant biokurą laimėjusio pasiūlymo kaina, įskaitant transportavimo išlaidas, laimėjusio pasiūlymo nustatymo dieną yra daugiau, kaip 5 procentais mažesnė už biržos informacinėje sistemoje nustatytą vidutinę atitinkamos biokuro rūšies, tiektinos atitinkamoje apskrityje ir atitinkamu tiekimo laikotarpiu, biokuro biržos kainą. Iš šios nuostatos neaišku, kodėl biokuro įsigijimo ekonominis naudingumas skaičiuojamas ne nuo mažiausios Biržos kainos, o nuo vidutinės, nes gali susidaryti tokios situacijos, kad Biržoje gali būti galimybė įsigyti biokurą ir daugiau negu 5 procentais pigiau negu vidutinė biokuro kaina, tačiau biokuro pirkėjas jį Pirkimų taisyklėse nurodytais būdais galės įsigyti iš susijusių įmonių ne pigiausia galima kaina, o 5 procentais mažesne negu vidutinė biržos kaina.
Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Pirkimo taisyklių 43.10 papunktį neskelbiamų derybų būdu įsigyti biokurą iš tiekėjo galima tik jeigu įsigyjamo biokuro kaina yra 15 procentų mažesnė už Biržoje nustatytą vidutinę biokuro kainą. Pirkimo taisyklių 21.1.3 papunktyje nustatytas ekonominio naudingumo kriterijus yra daugiau negu 5 procentai mažesnė kaina už vidutinę kainą biržoje neribojant Pirkimo taisyklėse nustatytų būdų, todėl neaišku kokiu pagrindu vienam pirkimo būdui taikomas griežtesnis biokuro Biržoje kainos kriterijus, negu nustatytas bendras kainos kriterijus. Tokiu teisiniu reglamentavimu yra sukuriama teisės normų konkurencija, kuri gali būti įvairiai interpretuojama pritaikant prie konkrečios situacijos. Toks teisinis reglamentavimas, kuris atliekant analogiškas procedūras nustato skirtingas kriterijų reikšmes ir leidžia pagal situaciją įvairiai interpretuoti teisės normas laikytinas korupcijos rizikos veiksniu, todėl siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą nustatant vieną konkretų ekonominį naudingumą reglamentuojantį biokuro kainos dydį tais atvejais, kai biokurą galima įsigyti ne Biržoje.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, siekiant skatinti biokurą įsigyti skaidriai ir mažiausia kaina naudojantis Birža, ekonominį naudingumą apibūdinantis kainos dydis turi būti skaičiuojamas ne nuo vidutinės Biržos kainos, o nuo mažiausios arba bet kuriuo atveju, jeigu būtų skaičiuojamas nuo vidutinės biokuro kainos Biržoje, jis turi būti mažesnis už mažiausią biokuro kainą Biržoje, priešingu atveju sudaromos galimybės biokuro pirkėjams nesilaikyti teisės aktuose nustatytų tikslų ir kietąjį biokurą, skirtą šilumos ir elektros energijos gamybai įsigyti ne mažiausiomis kainomis.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai
2.1. Teisiniame reglamentavime Operatoriui nenustatyta pareiga atlikti privalomus patikrinimus, kuriais patikrinama, ar sertifikuotas pagal savanorišką nacionalinę schemą biokuras realiai atitinka tvarumo reikalavimus
Pagal AIEĮ 395 straipsnio 1 dalies 1 punktą Energijos išteklių biržos operatorius, kuris paskirtas įgyvendinti biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams vertinimo savanorišką nacionalinę schemą, tikrina energijos išteklių biržos dalyvių pateiktos informacijos apie atskirus energijos išteklių biržoje prekiaujamus biomasės kuro produktus tikslumą ir patikimumą. Pagal AIEĮ ir Pirkimo taisyklių IV skyriuje nustatytą reglamentavimą atitiktis nustatytiems kriterijams gali būti patvirtinama pagal biržoje sudarytus sandorius, tiesiogiai sudarytus sandorius, Biržos dalyvių pateiktas deklaracijas.
Vykdydamas savanoriškos nacionalinės schemos priežiūrą Operatorius vykdo nuolatinę biržos dalyvių pateiktų duomenų priežiūrą ir stebėseną ir turi teisę, bet ne pareigą vykdyti Prekybos taisyklių 70 punkte nurodytus veiksmus. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato Operatoriui pareigos atlikti sertifikuoto biokuro atitikimo tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams fizinio patikrinimo, tokiu būdu teisiniu reglamentavimu Operatoriui suteikta neribota diskrecija, t. y. savo nuožiūra pasirinkti kokius Biržos dalyvius tikrinti ir kokia apimtimi. Siekiant skaidraus biokuro sertifikavimo pagal savanorišką nacionalinę schemą proceso siūlome svarstyti galimybę numatyti privalomą sertifikuoto biokuro atitikimo tvarumo kriterijams pagal Prekybos taisyklių 70.1 papunktį patikrinimą, nustatant atvejus, kai jis būtų privalomas.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme šiuos antikorupciniu požiūriu ydingus teisinio reglamentavimo trūkumus:
1) teisinis reglamentavimas neužtikrinama kietojo biokuro įsigyjamo nepriklausomų šilumos gamintojų iš su jais susijusių kietojo biokuro pardavėjų kokybės kontrolės;
2) nustatytos neplaninių patikrinimų pradėjimo procedūros neužtikrina pakankamos sandoriais tarp susijusių asmenų įsigyto kietojo biokuro kokybės rodiklių kontrolės;
3) nustatytas nepakankamai detalus ir aiškus biokuro įsigijimo ne Biržoje proceso teisinis reglamentavimas;
4) Pirkimo taisyklėse nustatytas teisinis reglamentavimas sudaro palankesnes sąlygas elektros ar šilumos gamintojams biokurą įsigyti iš susijusių įmonių;
5) Nustatytas biokuro kainos skaičiavimo mechanizmas neįsigyjant nustatyto biokuro kiekio bei nustatyta ekonominį naudingumą apibūdinanti biokuro įsigijimo riba neužtikrina biokuro įsigijimo galimomis mažiausiomis kainomis ir neskatina jo įsigyti Biržoje;
6) teisiniame reglamentavime Operatoriui nenustatyta pareiga atlikti privalomus patikrinimus, kuriais patikrinama, ar sertifikuotas pagal savanorišką nacionalinę schemą biokuras realiai atitinka tvarumo reikalavimus.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurios forma pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo 3 priede[3] , ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas
Aivaras Raišys, tel. 8 706 63331, el. p. [email protected]