LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLIMATO KAITOS VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-329 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Nr. XIVP-3714(2)

 

2024-06-19  Nr. 107-P-26

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus.

    Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.

    Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus, Klimato politikos grupės vyr. patarėja Stasilė Znutienė, Valstybinės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (2)

7

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.     Projekto 1 straipsniu keičiamo Klimato kaitos valdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje yra apibrėžiama sąvoka „laivybos bendrovė“, vietoj žodžio „pateiktą“ įrašytinas žodis „išdėstytą“; o po žodžių „su visais pakeitimais“ brauktina nuostata „padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243“.

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

7. Laivybos bendrovė – laivo savininkas arba kita organizacija ar asmuo (tarp jų valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas), perėmęs iš laivo savininko atsakomybę už laivo eksploatavimą ir sutikęs perimti visas pareigas pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą, pateiktą išdėstytą 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 336/2006 dėl Tarptautinio saugaus valdymo kodekso įgyvendinimo Bendrijoje ir  panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3051/95  su visais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243, I priede. 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

2.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (2)

13

 

 

2.    Iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatos, kurioje yra apibrėžiama sąvoka „reguliuojamasis subjektas“, nėra aišku, kokie joje minimi „papildomi sektoriai“ turimi mintyje. Projekto nuostata „papildomiems sektoriams pagal vykdomų veiklų sąrašą, nurodytą šio įstatymo 2 priede ir 12 straipsnio 1 dalyje“ nėra pakankamai aiški. Iš jos turinio nėra aišku, ar „papildomi sektoriai“ būtų suprantami kaip atskiros ūkio sritys, apimančios veiklą, nurodytą keičiamo įstatymo 2 priede ir 12 straipsnio 1 dalyje. Analogiško turinio pastabą Teisės departamentas buvo pateikęs ir Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimo Nr. XI-329 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo Klimato kaitos valdymo įstatymo 2 straipsnio 13 daliai. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2024-06-05 išvadoje Nr. 107-P-23 „Dėl Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3714“ nurodoma, kad „Perteklinis siūlymas, nes 2 str. 13 dalyje pateikta nuoroda į 2 priedą, kurio 3 dalyje nurodytos papildomų sektorių veiklos rūšys pagal IPCC ŠESD apskaitos gairių CRF kategorijų konkrečius kodus. Dar detalesnis papildomų sektorių apibrėžimas neužtikrins tikslaus ES ATLPS direktyvos 2023/959 30 a str. ir III priedo nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę“. Pažymime, kad minėtoje išvadoje pateiktas paaiškinimas neatliepia projekto nuostatų turinio, t. y. projekto nuostata, jos nepatikslinus, taikant įstatymą gali būti suprantama visai kitaip. Todėl tuo atveju, jeigu „papildomi sektoriai“ būtų suprantami kaip atskiros ūkio sritys, apimančios veiklą, nurodytą keičiamo įstatymo 2 priede ir 12 straipsnio 1 dalyje, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

2 str. 13 dalyje ir 2 priede „papildomi sektoriainėra  suprantami kaip atskiros ūkio sritys, apimančios veiklą, nurodytą keičiamo įstatymo 2 priede ir 12 straipsnio 1 dalyje, bet yra kuro deginimo veiklų rūšys pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (anglų k. IPCC) nacionalinių ŠESD apskaitos gairių  konkrečius šaltinių kategorijų kodus, nurodytus 2 priede.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

3.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (6)

3

 

 

3.    Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą aplinkos ministras nustatytų terminą, iki kurio atitinkamą leidimą gavusieji veiklos vykdytojai kiekvienais kalendoriniais metais privalėtų atsisakyti tokio apyvartinių taršos leidimų kiekio, kuris yra lygus per praėjusius kalendorinius metus jų išmestam į atmosferą anglies dioksido kiekiui, išreikštam tonomis anglies dioksido ekvivalento, kurį turi deklaruoti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre. Atsižvelgiant į tai, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos bei asmenų teisių ir pareigų turinio elementai gali būti nustatyti tik įstatymu, manytina, kad aukščiau minėtas terminas turėtų būti nustatytas įstatyme, o ne aplinkos ministro priimtame poįstatyminiame teisės akte. Svarbu paminėti ir tai, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 punkte yra pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, bet ne į aplinkos ministro nustatytą terminą.

Jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nėra siūloma nustatyti jokių kriterijų, atsižvelgiant į kuriuos aplinkos ministras terminą nustatytų. Taigi, pagal projekto nuostatas aplinkos ministras terminą galėtų nustatyti savo nuožiūra, nesiremdamas jokiais kriterijais. Todėl projekto nuostatas reikėtų papildyti, nustatant aiškius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant aplinkos ministras nustatytų konkretų terminą, per kurį leidimą gavusieji veiklos vykdytojai kiekvienais kalendoriniais metais privalėtų atsisakyti atitinkamo apyvartinių taršos leidimų kiekio.   

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą gavusieji veiklos vykdytojai privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka atsidaryti sąskaitą Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre, įsigyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų (toliau – apyvartinis taršos leidimas) ir kiekvienais kalendoriniais metais iki aplinkos ministro, remiantis Europos Komisijos deleguotuoju reglamentu, nustatančiu Sąjungos registro veikimo taisykles, nustatyto termino pabaigos privalo atsisakyti tokio apyvartinių taršos leidimų kiekio, kuris yra lygiavertis per praėjusius kalendorinius metus jų išmestam į atmosferą anglies dioksido kiekiui, išreikštam tonomis anglies dioksido ekvivalento, kurį turi deklaruoti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre. Aplinkos ministro nustatyta tvarka orlaivių naudotojai atsiskaitydami už per praėjusius kalendorinius metus į atmosferą išmesto ŠESD kiekį gali naudoti pagal Europos Komisijos įgyvendinamuoju teisės aktu nustatytą metodiką patvirtintus tarptautinius kreditus.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 

4.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (6)

7

 

 

4.    Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „ir asmenys“ įrašytini žodžiai „ir (ar) kiti asmenys“. Be to, nėra aiški pirmojo sakinio nuostata, kad apyvartiniai taršos leidimai gali būti perleisti „kitiems asmenims Europos ekonominės erdvės valstybėse“. Neaišku, ar pats perleidimas turėtų vykti Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar perleista galėtų būti tik asmenims, vykdantiems veiklą Europos ekonominės erdvės valstybėse ar jose įsteigtiems. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, aiškiai įvardinant subjektų, kuriems apyvartiniai taršos leidimai galėtų būti perleisti, ratą.

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

7. Veiklos vykdytojai ir (ar) kiti asmenys, turintys apyvartinių taršos leidimų, gali juos perleisti kitiems asmenims Europos ekonominės erdvės valstybėse, jeigu tie apyvartiniai taršos leidimai yra pripažinti abiejų pusių. Veiklos vykdytojai ir asmenys ir (ar) kiti asmenys apie apyvartinių taršos leidimų perleidimą nedelsdami praneša Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro nacionaliniam administratoriui. 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

5.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (8)

3

 

 

5.    Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 76 punkte nustatytą taisyklę, pateikiant nuorodą į kitus teisės aktus turi būti įvardintas konkretus teisės aktas ar teisės aktai, į kurį ar kuriuos ji nukreipia, o jeigu prireikia pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį. Atsižvelgiant į tai keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata „pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus“ tikslintina.

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Orlaivio naudotojo, laivybos bendrovės ir (ar) reguliuojamojo subjekto pagal Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentų, susijusių su  stebėsenos planų ir išmetamo ŠESD  kiekio ataskaitų teikimu, nustatytus reikalavimus parengtas ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos patvirtintas ŠESD stebėsenos planas suteikia teisę išmesti ŠESD šiame stebėsenos plane nustatyta tvarka ir sąlygomis. 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

6.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (10)

1

2

 

6.    Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte prieš žodį „Komisijos“ įrašytinas žodis „Europos“.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Įrašytas žodis „Europos“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

7.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (12)

2

 

 

7.    Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje po žodžių „išleisto vartoti kuro“ reikėtų įrašyti žodį „išmestą“.

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Įrašytas žodis „išmestą“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (12)

2, 3

 

 

8.     Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „išleisto kuro ŠESD kiekį“ reikėtų įrašyti žodžius „išleisto vartoti kuro išmestą ŠESD kiekį“, trečiajame sakinyje prieš skaičių ir žodį „2 priede“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „išleisto kuro ŠESD kiekį“ įrašyti žodžiai „išleisto vartoti kuro išmestą ŠESD kiekį“, o trečiajame sakinyje prieš skaičių ir žodį „2 priede“ įrašyti žodžiai „šio įstatymo“.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (13)

4

 

 

9.    Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Vyriausybė gali priimti sprendimą, kad metinių ŠESD kvotos vienetų ir (ar) absorbavimo vienetų perkančioji valstybė ar jos įgaliotas asmuo už perleidžiamus metinius ŠESD kvotos vienetus ir (ar) absorbavimo vienetus gali atsiskaityti ekvivalentišku lėšų už perleidžiamus metinius ŠESD kvotos vienetus ir (ar) absorbavimo vienetus kiekiui nauju ilgalaikiu materialiuoju turtu, kuris atitinka Europos ir Lietuvos standartų reikalavimus <...>“. Nėra aišku, kokie Europos ir Lietuvos standartai turimi mintyje.

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Siūloma patikslinti ir įrašyti žodžius: <...> susijusių su   tvarių gaminių ekologinio projektavimo, <...>

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

10.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (18)

3

1

 

10.          Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto antrajame sakinyje vietoj žodžių „atliekant į įrangos“ įrašytini žodžiai „atliekant įrangos“.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Išbraukta perteklinė raidė „į“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

11.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (18)

7

4

 

11.          Siekiant aiškumo skaičiuojant terminus, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 1-3 punktuose, 7 dalies 4 punkte reikėtų nustatyti atskaitos momentą (pavyzdžiui, nuo atestato galiojimo sustabdymo dienos), nuo kurio skaičiuojamas 30 kalendorinių dienų terminas.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

6 ir 7 dalių punktuose įrašyti žodžiai nuo atestato galiojimo sustabdymo dienos“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

12.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (20)

 

 

 

12.          Atkreiptinas dėmesys, kad, lyginant su pirmuoju projekto variantu, pasikeitė keičiamo įstatymo 20 straipsnio struktūrinių dalių numeracija bei 4 dalis papildyta nauju punktu. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje pateiktos nuorodos į keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 ir 5 dalis turėtų būti tikslinamos, tuo pačiu įvertinant ir papildymo nuoroda į 3 dalies 8 punktą tikslingumą.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje pateiktoms nuorodoms.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Atitinkamų 20 įstatymo straipsnių dalių numeracija patikslinta.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

13.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (20)

7

 

 

13.          Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies antrajame sakinyje reikėtų nurodyti subjektą, kuriam siunčiama sprendimo kopija.

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Leidimo galiojimas mokymų teikėjui sustabdomas 3 mėnesiams nuo aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo kopijos išsiuntimo dienos.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

14.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (21)

5

 

 

14.     Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „Valstybinei“ įrašytinas žodis „Valstybinė“.

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Vietoj žodžio „Valstybinei“ įrašytas žodis „Valstybinė“.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

15.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (23)

 

 

 

15.     Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 punkte pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje terminas nėra nurodytas, bet siūloma įtvirtinti, kad tokį terminą nustato aplinkos ministras. Atsižvelgiant į tai, abejas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatant terminą. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nenustačius termino, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 punkte turėtų būti pateikta nuoroda ne į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, bet į aplinkos ministro, vadovaujantis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nustatytą terminą.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

3) veiklos vykdytojams už kiekvieną išmestą į atmosferą anglies dioksido ekvivalentą, dėl kurio šio įstatymo  6 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu iki aplinkos ministro, vadovaujantis šio įstatymo  6 straipsnio 3 dalimi, nustatyto termino jie neatsisako apyvartinių taršos leidimų.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

16.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (24)

 

 

 

16.     Keičiamo įstatymo 24 straipsnyje įvestame trumpinyje vietoj žodžio „valstybės“ įrašytinas žodis „valstybinės“.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Vietoj žodžio „valstybės“ įrašytas žodis „valstybinės“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

17.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (25)

2

 

 

17.     Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje, siekiant projekto sąvokas suderinti su Pašto įstatyme vartojamomis sąvokomis, vietoj nuostatos „registruotu laišku“ įrašytina nuostata „registruotąja pašto siunta“. 

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

2. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo akto surašymo dienos jį surašęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas jo kopiją įteikia arba  registruotu laišku registruotąja pašto siunta išsiunčia įtariamam padariusiam pažeidimą asmeniui. Kartu su aktu šiam asmeniui įteikiamas (išsiunčiamas) pasiūlymas pasiaiškinti raštu dėl įtariamo pažeidimo padarymo, pateikti įrodymus ir prašymus, nurodomas jų pateikimo terminas per 10 darbo dienų.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

18.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (25)

2

 

 

18.          Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti terminą, per kurį asmuo, kuris įtariamasis padaręs pažeidimą, turėtų teisę pateikti paaiškinimus raštu dėl įtariamo pažeidimo padarymo, pateikti įrodymus ir prašymus. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą tokį terminą turėtų teisę savo nuožiūra nustatyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas. Įstatyme nenustačius nei minimalaus, nei maksimalaus termino tokiai įtariamojo padarius pažeidimą asmens teisei įgyvendinti, taip pat nesant jokių termino nustatymo kriterijų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai kiekvienoje byloje galėtų nustatyti skirtingus terminus, tame tarpe ir labai trumpus, per kuriuos įtariamieji padarę pažeidimus asmenys tokia savo teise nespėtų tinkamai pasinaudoti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos, nurodant terminą, per kurį įtariamas pažeidimu asmuo turėtų teisę pateikti paaiškinimus raštu dėl įtariamo pažeidimo padarymo, pateikti įrodymus ir atitinkamus prašymus arba projekte reikėtų nustatyti bent minimalų terminą tokiai teisei įgyvendinti ir nurodyti kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomas maksimalus terminas.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

2. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo akto surašymo dienos jį surašęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas jo kopiją įteikia arba  registruotu laišku registruotąja pašto siunta išsiunčia įtariamam padariusiam pažeidimą asmeniui. Kartu su aktu šiam asmeniui įteikiamas (išsiunčiamas) pasiūlymas pasiaiškinti raštu dėl įtariamo pažeidimo padarymo, pateikti įrodymus ir prašymus, nurodomas jų pateikimo terminas per 10 darbo dienų.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

19

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (28)

4

 

 

19.          Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje reikėtų nustatyti pagrindus, kuriems esant, bylą nagrinėjantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas galėtų atidėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą.

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

4. Sprendimą atidėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą Aplinkos apsaugos įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka priima šią bylą nagrinėjantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, priimdamas motyvuotą aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą. Šiuo nutarimu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nagrinėjantis ekonominės sankcijos skyrimo bylą, nustato naują ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

20.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (28)

5

 

 

20.          Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje, siekiant projekto sąvokas suderinti su Pašto įstatyme vartojamomis sąvokomis, vietoj nuostatos „registruotu laišku“ įrašytina nuostata „registruotąja pašto siunta“. 

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas nutarimas įtariamam padariusiam pažeidimą asmeniui ir proceso dalyviams įteikiamas  registruotu laišku registruotąja pašto siunta.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

21.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (30)

1

 

 

21.          Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „nuo jo priėmimo“ įrašytini žodžiai „nuo nutarimo priėmimo“.

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Vietoj žodžių „nuo jo priėmimo“ įrašyti žodžiai „nuo nutarimo priėmimo“.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

22.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (1 priedas)

 

 

 

22.          Keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 1.29.1.2 papunktyje vietoj žodžių „taikomas šis priedas“ įrašytini žodžiai ir skaičiai „taikomas šio priedo 1.29 papunktis“, o vietoj žodžių „taikant šį punktą“ įrašytini žodžiai „taikant šį papunktį“.

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

1.29.1.2 papunktyje vietoj žodžių „taikomas šis priedas“ įrašyti žodžiai ir skaičiai „taikomas šio priedo 1.29 papunktis“, o vietoj žodžių „taikant šį punktą“ įrašyti žodžiai „taikant šį papunktį“.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

23.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (1 priedas)

 

 

 

23.     Kadangi keičiamo įstatymo 1 priedo lentelė turi tik tokias struktūrinės dalis kaip papunkčiai, tai siekiant aiškumo, tose lentelės nuostatose, kuriose minimos nuorodos į punktus, šios nuorodos turėtų būti tikslinamos nuorodomis į papunkčius. Ši pastaba taikytina 1 priedo lentelės 1.29.2.10 papunkčio nuostatoms iki dvitaškio, 1.29.2.10.2 ir 1.29.2.11 papunkčiams. Be to, lentelės 1.29.2.10.2 papunktyje po žodžio „nurodyti“ įrašytini žodžiai „šio priedo“, o 1.29.2.11 papunktyje po žodžio „vykdant“ įrašytini žodžiai „šio priedo“.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Visuose nurodytuose papunkčiuose padaryti patikslinimai

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

24.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (2 priedas)

 

 

 

24.     Keičiamo įstatymo 2 priedo 1 punkto pirmosios pastraipos nuostatos „papildomuose sektoriuose“ turinys nėra aiškus, nes neaišku, kokias ūkio sritis apimtų ši nuostata. Projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų aišku, kokias ūkio sritis ar ūkio srityse vykdomas veiklas ji apimtų.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

1 punkte įrašyti žodžiai „nurodytuose šio priedo 3 punkte“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

25.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (2 priedas)

 

 

 

25.     Keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje vietoj skaičiaus ir žodžio „1.27 punkte“ įrašytini skaičius ir žodis „1.27 papunktyje“.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

1.1 papunktyje įrašyti skaičius ir žodis „1.27 papunktyje“.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

26.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (2 priedas)

 

 

 

26.     Keičiamo įstatymo 2 priedo 2.3 papunkčio nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad jeigu šiame papunktyje yra nurodytos negyvenamųjų pastatų paskirtys, tai atkreiptinas dėmesys, kad aplinkos ministro tvirtinamame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ tokių negyvenamųjų pastatų paskirčių kaip komercinė ir institucinė nėra nustatyta. Siekiant aiškumo, aptariama projekto nuostata turėtų būti tikslinama, paaiškinant kas turima omenyje arba jas derinant su minėtu statybos techniniu reglamentu.

 

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Negyvenamosios paskirties pastatų klasifikavimas 2  priede atitinka 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių kategorijas, kuriomis vadovaujantis išskiriamos veiklos rūšys, patenkančios į ES ATLPS 2 sistemos apimtį (https://www.pik-potsdam.de/paris-reality-check/primap-crf/).

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

27.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

1 (2 priedas)

 

 

 

27.      Keičiamo įstatymo 2 priedo 3.1 papunktyje vietoj žodžio „dalyje“ įrašytinas žodis „punkte“.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

3.1 papunktyje vietoj žodžio „dalyje“ įrašytas žodis „punkte“.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

28.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

2

3

 

 

28.     Pagal projekto 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis Klimato kaitos valdymo įstatymo naujos redakcijos 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d, o 3 ir 4 punktai įsigaliotų 2030 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad Klimato kaitos valdymo įstatymo naujos redakcijos 21 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio („Lietuvos Respublikoje F-dujas naudoti draudžiama:“) turėtų įsigalioti kartu su šios dalies 1 ir 2 punktu 2026 m. sausio 1 d. (o ne 2024 m. liepos 15 d.), projekto 2 straipsnio 2 dalyje po žodžių ir skaičių „21 straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „nuostata iki dvitaškio“.

Pritarus šiai pastabai atitinkamai turėtų būti tikslinama projekto 2 straipsnio 1 dalis, po žodžio „dalies“ įrašant žodžius „nuostatą iki dvitaškio“. Be to, šioje projekto nuostatoje po žodžio „kaitos“ įrašytinas žodis „valdymo“.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Padaryti patikslinimai 1 ir 3 šio straipsnio dalyje

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio, 1–4 punktus ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 15 d.“

„3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Klimato kaitos valdymo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio, 3 ir 4 punktai įsigalioja 2030 m. sausio 1 d.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

29.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

2

8

 

 

29. Projekto 2 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje vietoj nuostatos „12 straipsnio 2-4 dalyse, 23 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai“ įrašytina nuostatas „12 straipsnio 2- 4 dalys, 23 straipsnio 1 ir 3 punktai“.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

atitinkamai patikslinta

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

30.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

2

8

 

 

30. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2-4 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su atsiskaitymu apyvartiniais taršos leidimais. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 8 dalies antrojo sakinio nuostatos, toje apimtyje, kurioje nurodyta „12 straipsnio 2-4 dalių reikalavimai atsisakant apyvartinių taršos leidimų“ nėra aiškios. Svarstytina, ar minėtoje nuostatoje vietoj žodžių „atsisakant apyvartinių taršos leidimų“ nereikėtų įrašyti žodžių „atsiskaitant apyvartiniais taršos leidimais“.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

 

Pagal ES ATLPS direktyvos nuostatas veiklos vykdytojai privalo “atsisakyti apyvartinių taršos leidimų” Sąjungos ŠESD registre, kai vykdomas atsiskaitymus už išmestą ŠESD kiekį.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

31.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

2

9

 

 

31. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą penkerių metų terminą tikslintina, nes keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje joks terminas nėra nurodytas. Nuoroda turėtų būti pateikta į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą penkerių metų terminą.

Be to, projekto 2 straipsnio 9 dalyje po žodžio „šiltnamio“ įrašytinas žodis „efektą“. Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 10 daliai.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Patikslinta į 7 straipsnio 3 dalį ir įrašytas žodis efektą“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

32.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

2

11

 

 

32. Pagal projekto 2 straipsnio 11 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuris, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, įsigaliotų 2024 m. liepos 15 d., būtų „taikomas vykdant šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą ir atsiskaitymą apyvartiniais taršos leidimais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.“.

Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyti orlaivių naudotojų skrydžiai, kuriems iki privalomo Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos pasaulinės rinkos priemonės (CORSIA) įgyvendinimo dienos nėra taikomi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai. Svarbu paminėti, kad reikalavimai veiklos vykdytojams dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos, apskaitos, ataskaitų teikimo ir atsiskaitymams apyvartiniais taršos leidimais yra siūloma nustatyti ne keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Todėl svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 11 dalyje pateiktos nuorodos į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikėtų patikslinti.

            Be to, pagal projekto nuostatas reikalavimai, kurie įsigalios tik 2024 m. liepos 15 d. (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalys), būtų taikomi šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitai ir atsiskaitymams apyvartiniais taršos leidimais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamojoje projekto nuostatoje nurodomas laikotarpis - nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – jau yra pasibaigęs, o įstatymo galia paprastai yra nukreipta į ateitį ir nėra taikoma santykiams, atsiradusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti kaip neatitinkančios Konstitucinio Teismo doktrinos.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

 

Siūloma nekeisti projekto 2 straipsnio 11 dalies, nes atsiskaitymas apyvartiniais taršos leidimais už įsipareigojimų laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.  pagal vykdytą ŠESD stebėseną ir pateiktą ŠESD apskaitos ataskaitą Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos pasaulinę rinkos priemonę (CORSIA) vyks 2024 m.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

33.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

2

12

 

 

33. Atkreiptinas dėmesys, kad, lyginant su pirmuoju projekto variantu, pasikeitė keičiamo įstatymo 20 straipsnio struktūrinių dalių numeracija (šis straipsnis turi 8 struktūrines dalis). Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 12 dalis tikslintina toje apimtyje, kurioje pateikiama nuoroda „20 straipsnio 5-9 dalys“. Be to, vietoj žodžio „taikomi“ įrašytinas žodis „taikomos“.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Patikslinta numeracija ir vietoj žodžio „taikomi“ įrašytas žodis „taikomos“.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

34.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2024-06-18

2

13

 

 

34. Nėra aiškūs projekto 2 straipsnio 13 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo tikslai. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 23-31 straipsniuose siūloma reglamentuoti veiklos vykdytojų atsakomybę, ekonominių sankcijų skyrimo procesą. Pagal projekto 2 straipsnio 13 dalies nuostatas keičiamo įstatymo straipsniai, reglamentuojantys ekonominių sankcijų skyrimą, būtų taikomi minėtoje projekto nuostatoje nurodytus kriterijus atitinkantiems subjektams nuo įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar nuostatos nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio krūvio arba ją patikslinti taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

 

Siūloma nekeisti projekto 2 straipsnio 13 dalies, kadangi ji nustato ekonominių sankcijų taikymo pradžią laivybos bendrovėms, komunalinių atliekų deginimo įrenginiams, kurie iki šiol nepatekdavo į įstatymo taikymo apimtį ir nevykdė ŠESD stebėsenos reikalavimų, o nuo 2024 m. sausio 1 d. privalo vykdyti pagal ES teisės aktų reikalavimus.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Kasparas Adomaitis  

2024-06-11

16

 

 

 

Argumentai:

Lietuva yra įsipareigojusi kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis siekti ilgalaikių su temperatūros stabilizavimu tikslų ir iki 2050 m. pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) poveikio neutralizavimą. Šio strateginio tikslo įgyvendinimo stebėsenai atlikti nustatytas vertinimo kriterijus – išmetamų ŠESD kiekis, tenkantis bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) vienetui (t CO2 ekv./1 mln. Eur BVP). Kadangi BVP augimo ir ŠESD tarpusavio ryšys istoriškai yra labai glaudus, skelbiant šiuos rodiklius tuo pačiu metu būtų galima įvertinti, ar Lietuvos BVP augimą galima atsieti nuo ŠESD augimo.

Pavyzdžiui, dažnai ekonomikos skatinimo priemonės ignoruoja tai, kad BVP augimo skatinimas gali tuo pačiu sukelti ir ŠESD išmetimus. Pavyzdžiui, intensyvus kuro deginimas, miškų kirtimas, sparčios statybos gali gerinti BVP rodiklius, tačiau tuo pačiu ir padidinti CO2 emisijas. ŠESD emisijų duomenų skelbimas kas ketvirtį metų kartu su BVP rodikliu padėtų atskleisti aplinkosaugines problemas ekonomikos plėtros atžvilgiu. Skelbiant duomenis kas ketvirtį metų būtų detaliau apžvelgiamos ŠESD tendencijos pagal tam tikras ekonomines veiklas, būtų galima pastebėti tam tikrus ekonomikos plėtros pokyčius ir jų sąsajas su ŠESD.

Jungtinėje Karalystėje, Naujoje Zelandijoje, Nyderlanduose bei Švedijoje, jau dabar kas ketvirtį metų skelbiamos išmetamų ŠESD emisijos. Europos statistikos tarnyba Eurostat jau šiuo metu modeliuoja valstybių ketvirtinius ŠESD duomenis.

Kaip ir Valstybės duomenų agentūros skelbiami BVP rodikliai, taip ir operatyvus ŠESD duomenų skelbimas būtų paremtas tam tikrais glaudžiai susijusiais pirminiais rodikliais – pavyzdžiui, iškastinio kuro suvartojimu, vidutine lauko temperatūra ar kitais rodikliais, o vėliau turėtų būti tikslinamas. Tiek Valstybės duomenų agentūrai, kur telkiamos prognozavimo kompetencijos, tiek Aplinkos apsaugos agentūrai, tiek kitiems duomenis teikiantiems subjektams užtruks, kol bus paruoštas apskaičiavimo modelis, kuris leistų operatyviai, kartu su ketvirtinėmis BVP ataskaitomis, skelbti ir ŠESD emisijas, todėl duomenų skelbimą siūloma atidėti iki 2025 m. sausio 1 d.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo 16 straipsnį nauja 3 dalimi:

3. Nuo 2025 m. sausio 1 d. tarpinis nacionalinis išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų įvertis skelbiamas ne rečiau, kaip kas ketvirtį metų pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką. Valstybinė duomenų agentūra bendro vidaus produkto rodiklį skelbia tik kartu su tarpiniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų įverčiu.

 

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Nepritarti pasiūlymui rengti ir skelbti tarpinius nacionalinius išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau ŠESD) įverčius ne rečiau, kaip kas ketvirtį metų, dėl šių priežasčių:

Lietuva nacionalinę ŠESD ir absorbentų apskaitą vykdo pagal tarptautiniu mastu (JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos sprendimais) ir ES teisės aktais (tiesioginio taikymo Europos Parlamento ir Tarybos energetinės sąjungos ir klimato srities valdymo sistemos reglamentas (ES) 2018/1999 ir jį įgyvendinančiu Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1208 dėl informacijos, valstybių narių teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, struktūros, formato, teikimo tvarkos ir peržiūros, su paskutiniais pakeitimais  įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/1281), nustatytą šalims vieningą išmetamų į atmosferą ŠESD  ir pašalinimo absorbentais apskaitos sistemą ir metodologinius reikalavimus ŠESD apskaitai atskiruose sektoriuose, ataskaitų parengimui, kokybės užtikrinimui ir kontrolei, šių ataskaitų patikros procesui ir patvirtinimui EK ir JTBKKK sekretoriato sprendimais, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK, angl. IPCC) ŠESD apskaitos metodinėmis gairėmis.  ŠESD apskaita turi atitikti šiuos TKKK ŠESD apskaitos metodinėse gairėse keliamus principus: skaidrumą, tikslumą, išbaigtumą, palyginamumą, nuoseklumą.

Nacionalinė ŠESD ir absorbentų apskaita vykdoma ir ataskaitos rengiamos naudojant patikimus duomenis  su 2 metų „vėlavimu“, kai yra gaunami Valstybinės duomenų agentūros patvirtintas kuro balansas, sintetinių trąšų, gyvulių skaičiaus, atskirų sektorių ekonominės veiklos duomenys atliekų ir fluorintų dujų naudojimo metinė statistika, ES ATLPS dalyvaujančių įmonių metiniai veiklos duomenys, miškų, žemės ūkio paskirties ir kitų kategorijų žemės plotų 1 ha tikslumu kaitos duomenys, atskirų ūkio sektorių emisijų faktoriai ir kt.), kurie nėra renkami kiekvienų metų ketvirčiais. Todėl ŠESD ir absorbentų apskaita ketvirčiais nebus tiksli ir patikima (svyruos tarp metų ketvirčių dėl kuro sunaudojimo šildymui rudens ir žiemos laikotarpiais), o neturint patikimų duomenų, net ir klaidinanti, sukurs bereikalingą administracinę naštą, pareikalaus papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. (Valstybinės duomenų agentūros preliminariu vertinimu ketvirtinių ŠESD įverčių rengimas kasmet kainuos apie 40 tūkst. Eurų valstybės biudžeto lėšų, lygiai tiek pat, kiek šiuo metu kainuoja nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos rengimas.)

 

Pasiūlymo argumentuose pateiktas teiginys, kad „BVP augimo ir ŠESD tarpusavio ryšys istoriškai yra labai glaudus, skelbiant šiuos rodiklius tuo pačiu metu būtų galima įvertinti, ar Lietuvos BVP augimą galima atsieti nuo ŠESD augimo“. Pažymėtina, kad Lietuvos ŠESD emisijų tendencijos  jau senai nesusijusios su BVP augimu, t. y. Lietuva pasiekusi darnų ekonomikos vystymąsi, kai šalies BVP auga sparčiai, o ŠESD emisijos kasmet mažėja  dėl darnių investicijų ir įgyvendinamų reguliacinių, mokestinių ir kitų klimato kaitos švelninimo priemonių (pvz.: sparti AEI plėtra, energijos efektyvumo didinimas ir kt.). Todėl visiškai neaišku, kuo remiantis ir kaip galima būtų parengti metodiką, apibrėžiančią ketvirtinio BVP pokyčio ir ŠESD emisijų kaitos priklausomybę.

Lietuvos ŠESD įsipareigojimai, atitiktis ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose 2021-2030 m. periodo metinėms ŠESD kvotoms EK tikrins remdamasi nacionaline metine ŠESD apskaita, kuri kelia tam tikrų iššūkių dėl griežtėjančių ES reikalavimų duomenų surinkimui (pvz. pagal LULUCF reglamento (ES) 2018/841, su vėliausiais pakeitimai reglamentu (ES) 2023/839, žemės naudmenų  ŠESD ir absorbentų apskaitai turime nuo 2028 m. naudoti geografinius (GIS) detalius žemės naudojimo keitimo duomenis ir modelius). Todėl būtina koncentruotis į privalomų reikalavimų dėl metinės ŠESD apskaitos ir jos tobulinimo įgyvendinimą. Manome, kad ši perteklinė iniciatyva neturės didelės įtakos ŠESD tendencijų prognozavimui ir tuo labiau neturės įtakos Lietuvos metinių ŠESD kvotų reikalavimų įgyvendinimui, tačiau ženkliai padidins administracinę naštą ir pareikalaus papildomų šalies biudžeto, kuris yra ribotas, išlaidų.

Pasiūlymo argumentuose teigiama, kad "<...> operatyvus ŠESD duomenų skelbimas būtų paremtas tam tikrais glaudžiai susijusiais pirminiais rodikliais – pavyzdžiui, iškastinio kuro suvartojimu, vidutine lauko temperatūra ar kitais rodikliais”, kas reikštų žymiai kompleksiškesnį ketvirčio ŠESD emisijų vertinimą, nei tik remiantis BVP pokyčiu. Pažymėtina, kad šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūroje nėra sutelkta tokių pajėgumų ir kompetencijų, leidžiančių atlikti ketvirtines kompleksines Lietuvos ūkio ir meteorologinių sąlygų analizes ir pagal tai įvertinti ŠESD emisijas. Be to, Valstybės duomenų agentūra nerenka ir neskelbia ketvirtinių ŠESD emisijoms svarbių rodiklių (pvz. kuro ir energijos naudojimas, automobilių skaičius, trąšų naudojimas, pasėlių plotai, gyvulių skaičius ūkiuose ir pan.), todėl parengti objektyviai realybę atspindinčius ketvirtinius ŠESD įverčius be šių duomenų nebūtų įmanoma.

Balsavimo rezultatai: 3 -  už, 0 – prieš, 4 – susilaikė.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                     Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

 

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė