EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (EB) NR. 765/2008 IR Lietuvos Respublikos Nacionalinių teisės aktų

ATITIKTIES LENTELĖ

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (toliau – Reglamentas)

Nacionaliniai teisės aktai

Reglamento įgyvendinimo lygis

17 straipsnis

Prievolė pranešti

1. Valstybės narės praneša Komisijai apie jų rinkos priežiūros

institucijas ir apie jų kompetencijos sritį. Komisija perduoda šią

informaciją kitoms valstybėms narėms.

2. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė žinotų apie

nacionalinių rinkos priežiūros institucijų buvimą, pareigas,

pavadinimą ir tai, kaip su jomis susisiekti.

Reglamento nuostatos perkelti nereikia.

Visiškas

Pastaba. Pranešimas išsiųstas 2009 m. gruodžio 30 d. Pateiktas Lietuvos rinkos priežiūros institucijų sąrašas su pavadinimais, kompetencija ir kontaktais yra viešai prieinamas adresu http://ec.europa.eu/enterprise/policies/single-market-goods/internal-market-for-products/market-surveillance/index_en.htm#h2-2

Taip pat pažymėtina, kad vartotojų teises ginančių institucijų (tame tarpe ir rinkos priežiūros institucijų) sąrašas yra paskelbtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos tinklapyje (http://vvtat.lt/index.php?350061352), pateikiant nuorodas į šių institucijų tinklapius, kur nurodoma visa informacija apie šių institucijų pareigas, kompetenciją, vykdomą veiklą, kontaktus ir t.t.

18 straipsnis

Valstybių narių prievolės, susijusios su organizavimu

2. Valstybės narės nustato tinkamas procedūras, skirtas:

a) imtis tolesnių veiksmų, kai pateikiamas skundas ar ataskaita

dėl klausimų, susijusių su gaminių, kuriems taikomi

derinamieji Bendrijos teisės aktai, keliamu pavojumi;

b) vykdyti nelaimingų atsitikimų ir žalos sveikatai, kuriuos,

kaip įtariama, lėmė tie gaminiai, stebėseną;

c) užtikrinti, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų; ir

d) imtis tolesnių veiksmų siekiant kaupti mokslines ir

technines žinias saugos klausimais.

Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas

12 straipsnis. Produktų saugos reikalavimų laikymosi kontrolė

Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai, laikymąsi kontroliuoja Vyriausybės įsteigtos maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolės institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Valstybinės produktų saugos kontrolės turinys

1. Į tiesioginę produktų saugos kontrolę įeina:

1) produktų saugos tikrinimai, atliekami produktų saugos kontrolės institucijos iniciatyva;

2) produktų saugos tikrinimai pagal vartotojų, jų organizacijų, kitų suinteresuotų įstaigų ir organizacijų pranešimus;

3) pavojingų produktų pašalinimo iš rinkos ir gaminių sunaikinimo kontrolė;

14 straipsnis. Kontrolės institucijų teisės ir pareigos

1. Kontrolės institucijos, atlikdamos valstybinę produktų saugos kontrolę, turi teisę:

1) tikrinti, ar laikomasi produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų, organizuoti reikiamus produkto saugos ypatybių patikrinimus netgi po to, kai jis jau yra pateiktas į rinką ir laikomas saugiu, ir iki pat jo sunaudojimo ar suvartojimo galutinio etapo bei kaupti duomenis produktų saugos klausimais;

2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų juridinių bei fizinių asmenų šio ir kitų įstatymų pažeidimams tirti reikalingą informaciją ir dokumentus;

3) gauti iš produktų gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų informaciją ir dokumentus, reikalingus šio ir kitų įstatymų pažeidimams tirti;

4) imti gaminių bandinius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir tikrinti jų saugą;

5) reikalauti, kad gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu;

6) siūlyti atitinkamai institucijai sustabdyti ar panaikinti licenciją verstis ta ūkine komercine veikla asmenims, kurių pateikti į rinką produktai padarė žalos vartotojams;

7) nustačiusios produktų saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimus, įspėti apie tai gamintoją, platintoją ir paslaugos teikėją bei įpareigoti nedelsiant šiuos pažeidimus pašalinti;

8) šio ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 790 „Dėl keitimosi informacija apie pavojingus produktus ir su jais susijusius nelaimingus atsitikimus taisyklių patvirtinimo“

2. Informaciją apie pavojingus produktus ir su jais susijusius nelaimingus atsitikimus Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teikia šios institucijos: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas), Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija) ir visuomenės sveikatos centrai apskrityse.

3. Informaciją apie pavojingus produktus ir su jais susijusius nelaimingus atsitikimus Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai gali teikti ir kitos šių taisyklių 2 punkte nenurodytos institucijos (toliau vadinama – kitos institucijos) ir vartotojai.

9. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba iš vartotojų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, kitų institucijų gaunamą informaciją apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su produktu, ir kompetentingų institucijų gaunamą informaciją apie pavojingus produktus ir su jais susijusius nelaimingus atsitikimus per 20 darbo dienų įveda į Nelaimingų atsitikimų buityje ar laisvalaikio metu duomenų bazę, išskyrus asmens duomenis, pateiktus pranešimo apie produktą 9–12 punktuose. Nelaimingų atsitikimų buityje ar laisvalaikio metu duomenų bazėje pateikiama informacija apie produktus, neatitinkančius bendrųjų produktų saugos reikalavimų ir sukėlusius nelaimingų atsitikimų, yra vieša.

10. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba analizuoja pranešimuose apie produktus ir kompetentingų institucijų pateiktą informaciją ir 2 kartus per metus, iki vasario 1 d. ir iki rugpjūčio 1 d., skelbia interneto tinklalapyje www.vartotojoteises.lt apibendrintą informaciją apie pavojingus produktus ir su jais susijusius nelaimingus atsitikimus.

Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas

14 straipsnis. Kontrolės institucijų teisės ir pareigos

1. Kontrolės institucijos, atlikdamos valstybinę produktų saugos kontrolę, turi teisę:

7) nustačiusios produktų saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimus, įspėti apie tai gamintoją, platintoją ir paslaugos teikėją bei įpareigoti nedelsiant šiuos pažeidimus pašalinti;

8) šio ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.

Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas

13 straipsnis. Valstybinės produktų saugos kontrolės turinys

1. Į tiesioginę produktų saugos kontrolę įeina:

4) produktų saugos kontrolės duomenų analizė ir informacijos Tarybai periodinis teikimas.

2. Į netiesioginę produktų saugos kontrolę įeina statistinių duomenų apie pavojingų produktų gamybą, importą ir prekybą jais, taip pat informacijos apie bet kokius vartojimo rizikos didėjimą ar mažėjimą galinčius nulemti veiksnius rinkimas, kaupimas, apdorojimas ir analizė.

Visiškas

Pastaba. Remiantis LR Produktų saugos įstatymu Vyriausybės įsteigtos ne maisto produktų saugos kontrolės institucijos atlieka produktų saugos tikrinimus pagal vartotojų ar kt. suinteresuotų asmenų pranešimus. Nustačius, kad gaminys neatitinka nustatytų reikalavimų, imamasi atitinkamų veiksmų.

20 straipsnis

Rimtą pavojų keliantys gaminiai

1. Valstybės narės užtikrina, kad gaminiai, kurie kelia rimtą pavojų, dėl kurio būtinas greitas įsikišimas, įskaitant rimtą pavojų, kurio poveikis pasireiškia ne iš karto, būtų susigrąžinti,

pašalinti iš rinkos, arba kad būtų uždrausta juos tiekti jos rinkai ir kad apie tai nedelsiant būtų pranešta Komisijai pagal 22 straipsnį.

2. Sprendimas, ar gaminys kelia rimtą pavojų, grindžiamas

deramu rizikos įvertinimu, atliktu atsižvelgiant į rizikos pobūdį ir

jos pasitvirtinimo tikimybę. Gaminys nelaikomas keliančiu rimtą

pavojų vien todėl, kad yra galimybė pasiekti didesnį saugumą ar

esama kitų gaminių, keliančių mažesnį pavojų.

Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas

7 straipsnis. Informacijos apie pavojingus gaminius teikimas Europos Komisijai ir (ar) užsienio valstybėms

Informacija apie pavojingus gaminius ir kompetentingas institucijas bei jų įgaliojimus Europos Komisijai ir (ar) užsienio valstybėms teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

14 straipsnis. Kontrolės institucijų teisės ir pareigos

8) šio ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.

16 straipsnis. Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo pagrindai

1. Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės (toliau – rinkos ribojimo priemonės) gali būti taikomos, jei produktai pateikti į rinką pažeidžiant šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų, 9 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų ir 10 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų reikalavimus.

2. Taryba ar kontrolės institucijos gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad produktas yra pavojingas vartotojų sveikatai ir saugai, nors produktas ir atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

17 straipsnis. Rinkos ribojimo priemonės

1. Taryba arba kontrolės institucijos šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindais turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti šias rinkos ribojimo priemones:

3) laikinai, kol bus atlikti įvairūs saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, uždrausti tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti bet kokį produktą, dėl kurio yra pagrįstai įtariama, kad jis gali būti pavojingas;

4) uždrausti bet kokio pavojingo produkto pardavimą ir toliau imtis priemonių, kurios užtikrintų tokio draudimo laikymąsi;

5) nurodyti nedelsiant pašalinti iš rinkos bet kokį jau rinkoje esantį pavojingą produktą arba organizuoti tokį pašalinimą ir įspėti vartotojus apie su tokiu produktu susijusią riziką; nurodyti arba koordinuoti, arba prireikus kartu su gamintojais ir platintojais organizuoti, kad šis produktas būtų susigrąžintas iš vartotojų ir sunaikintas atitinkamomis sąlygomis.

<...>

3. Visi sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti.

4 straipsnis. Bendrieji produktų saugos reikalavimai

1. Į rinką teikiamas produktas turi būti saugus. Galimybė užtikrinti aukštesnį saugos lygį arba gauti kitus produktus, kuriuos vartojant yra mažesnė rizika negu leistina, neturi būti pagrindas priskirti produktą prie pavojingų, jeigu jis atitinka teisės aktuose nustatytus produktų saugos reikalavimus.

Visiškas

Pastaba. Detali keitimosi informacija su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis apie rimtą pavojų keliančius produktus tvarka nustatyta 2010 m. gegužės 14 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-62 „Dėl skubaus keitimosi informacija apie pavojingus vartotojams gaminius taisyklių patvirtinimo“.

27 straipsnis

Į Bendrijos rinką patenkančių gaminių tikrinimas

1. Valstybių narių institucijoms, atsakingoms už gaminių,

patenkančių į Bendrijos rinką, kontrolę, suteikiami įgaliojimai ir

ištekliai, reikalingi joms pavestoms užduotims deramai atlikti.

Prieš išleisdamos gaminį į laisvą apyvartą, šios institucijos

tinkamu mastu atlieka reikiamą to gaminio savybių patikrinimą

pagal 19 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus.

2. Jei valstybėje narėje už rinkos priežiūrą arba kontrolę prie

išorės sienų atsakinga daugiau nei viena institucija, šios

institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, keisdamosi jų darbui

reikalinga informacija ir atitinkamai kitaip.

3. Institucijos, atsakingos už išorės sienų kontrolę, sustabdo

gaminio išleidimą į laisvą apyvartą Bendrijos rinkoje, jeigu

atliekant 1 dalyje nurodytą tikrinimą nustatomas bet kuris iš

toliau nurodytų rezultatų:

a) gaminio savybės leidžia manyti, kad tas gaminys, nepaisant

to, kad jis tinkamai įrengiamas, prižiūrimas ir naudojamas,

kelia rimtą pavojų sveikatai, saugai, aplinkai arba bet

kuriam kitam visuomenės interesui, nurodytam 1 straipsnyje;

b) su gaminiu nepateikti rašytiniai arba elektroniniai dokumentai,

kuriuos būtina pateikti pagal atitinkamus derinamuosius

Bendrijos teisės aktus, arba gaminys neatitinka

tokiuose teisės aktuose nustatytų ženklinimo reikalavimų;

c) gaminys pažymėtas ženklu CE netikru arba klaidinančiu

būdu.

Institucijos, atsakingos už išorės sienų kontrolę, nedelsdamos

praneša rinkos priežiūros institucijoms apie tokį sustabdymą.

4. Greitai gendančių gaminių atveju už išorės sienų kontrolę

atsakingos institucijos siekia, kiek įmanoma, užtikrinti, kad visi

reikalavimai, kuriuos jos gali nustatyti gaminių saugojimui arba transporto priemonių, kuriomis jie gabenami, stovėjimui, būtų

suderinti su tų gaminių laikymo sąlygomis.

5. Taikydamos šį skirsnį, už išorės sienų kontrolę atsakingos

institucijos laikosi 24 straipsnio, nepažeisdamos Bendrijos teisės

aktų, kuriuose numatytos konkretesnės šių institucijų bendradarbiavimo

sistemos.

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas

20 straipsnis. Muitinės pareigūnų įgaliojimai, jų bendrosios teisės ir pareigos

1) reikalauti iš asmenų deklaruoti ir pateikti muitiniam tikrinimui į Bendrijos muitų teritoriją importuojamas, iš jos eksportuojamas arba tranzitu per šią teritoriją gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus;

2) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės;

3) tikrindamas transporto priemones ir (arba) gabenamas prekes teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudoti technines ir kitas priemones;

4) muitų teisės aktų nustatyta tvarka imti gabenamų, tikrinamų asmenų patalpose arba kitose saugojimo vietose laikomų prekių pavyzdžius (mėginius);

5) reikalauti, kad prekes gabenantys, perkraunantys arba laikantys asmenys sudarytų muitinei tinkamas sąlygas prekėms ir transporto priemonėms patikrinti;

6) sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;

14) atlikti prekių kontrolinius matavimus, inventorizacijas, asmenų ūkinės komercinės veiklos tikrinimo metu tikrinti jų patalpose laikomas prekes ir transporto priemones;

Reglamento nuostatos perkelti nereikia

Reglamento nuostatos perkelti nereikia (tiesioginio taikymo)

Visiškas

Pastaba. Už gaminių, patenkančių į Sąjungos rinką iš trečiųjų šalių, kontrolę yra atsakinga muitinė. Muitinė veiklos pagrindą sudaro Bendrijos muitinės kodeksas (Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92), kurio 37 str. nustato, kad „į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos. Jos gali būti muitinės tikrinamos vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis“.

Pastaba. Lietuvoje jokiai kitai institucijai, be Muitinės, nėra pavesta kontrolė prie išorės sienų.

Pastaba. Muitinė su kitomis institucijomis (tame tarpe ir rinkos priežiūros) bendradarbiauja žinybinių susitarimų, kurių nustatytos informacijos teikimo sąlygos ir tvarka, pagrindais (2012-11-15 Nr. J29/11B-906 Bendradarbiavimo sutartis Muitinės departamentas ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija; 2005-01-24 Nr. 5-5/11B-1 Susitarimas dėl bendradarbiavimo Muitinės departamentas ir Valstybinė darbo inspekcija; 2012-12-07 Nr. ST-92/11B-1100 Bendradarbiavimo sutartis Muitinės departamentas ir Lietuvos saugios laivybos administracija ir kt.)

28 straipsnis

Gaminių išleidimas

1. Gaminys, kurio išleidimą už išorės sienų kontrolę atsakingos

institucijos sustabdė pagal 27 straipsnį, išleidžiamas, jeigu per tris

darbo dienas nuo išleidimo sustabdymo šioms institucijoms

nepranešama apie veiksmus, kurių ėmėsi rinkos priežiūros

institucijos, ir įvykdomi visi kiti tokiam išleidimui nustatyti

reikalavimai bei formalumai.

2. Kai rinkos priežiūros institucijos nustato, kad atitinkamas

gaminys nekelia rimto pavojaus sveikatai ir saugai arba kad jo

negalima laikyti pažeidžiančiu derinamųjų Bendrijos teisės aktų,

tas gaminys išleidžiamas, jeigu įvykdomi visi kiti tokiam

išleidimui nustatyti reikalavimai bei formalumai.

Reglamento nuostatos perkelti nereikia (tiesioginio taikymo)

Visiškas

29 straipsnis

Nacionalinės priemonės

1. Jeigu rinkos priežiūros institucijos nustato, kad gaminys

kelia rimtą pavojų, jos imasi priemonių uždrausti tą gaminį

pateikti į rinką ir reikalauja už išorės sienų kontrolę atsakingoms

institucijoms gaminio komercinėje sąskaitoje faktūroje ir bet

kokiame kitame lydimajame dokumente arba duomenų tvarkymo

sistemoje, jeigu duomenys tvarkomi elektroniniu būdu,

įrašyti:

„Pavojingas gaminys – išleisti į laisvą apyvartą draudžiama –

Reglamentas (EB) Nr. 765/2008“.

2. Jeigu rinkos priežiūros institucijos nustato, kad gaminys

neatitinka derinamųjų Bendrijos teisės aktų, jos imasi tinkamų

veiksmų, tarp kurių, jei reikia, gali būti draudimas pateikti gaminį

į rinką.

Jeigu pateikti gaminį į rinką uždraudžiama pagal pirmą pastraipą,

rinkos priežiūros institucijos nurodo už išorės sienų kontrolę

atsakingoms institucijoms neišleisti gaminio į laisvą apyvartą ir

gaminio komercinėje sąskaitoje faktūroje ir bet kokiame kitame

lydimajame dokumente arba duomenų tvarkymo sistemoje, jeigu

duomenys tvarkomi elektroniniu būdu, įrašyti:

„Gaminys neatitinka reikalavimų – išleisti į laisvą apyvartą

draudžiama – Reglamentas (EB) Nr. 765/2008“.

3. Jeigu tas gaminys vėliau deklaruojamas kitai nei išleidimo

į laisvą apyvartą muitinės procedūrai ir jeigu rinkos priežiūros

institucijos tam neprieštarauja, 1 ir 2 dalyse nustatyti įrašai

tokiomis pačiomis sąlygomis įrašomi ir tai procedūrai naudojamuose

dokumentuose.

4. Valstybių narių institucijos gali sunaikinti arba kitaip

padaryti nebenaudojamus rimtą pavojų keliančius gaminius,

jeigu, jų manymu, toks veiksmas yra būtinas ir proporcingas.

5. Rinkos priežiūros institucijos už išorės sienų kontrolę

atsakingoms institucijoms pateikia informaciją apie gaminių

kategorijas, jei buvo nustatyta, kad joms priskirti gaminiai kelia

rimtą pavojų arba neatitinka 1 ir 2 dalies reikalavimų.

Reglamento nuostatos perkelti nereikia (tiesioginio taikymo)

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas

67 straipsnis. Veiksmai su prekėmis, kurios negali būti išleistos

Įgyvendinant Bendrijos muitinės kodekso 75 straipsnį, kai prekės negali būti išleistos arba kai išleistos prekės per muitinės nustatytą laiką neišgabenamos iš jų buvimo vietos, taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.

65 straipsnis. Prekių sulaikymas, konfiskavimas, realizavimas ir sunaikinimas

1. Jeigu per Bendrijos muitinės kodekso 49 straipsnio nustatytą laiką laikinai saugomos prekės nebuvo pateiktos muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 53 straipsniu, imasi visų priemonių, kurių reikia tokioms prekėms sulaikyti ir konfiskuoti.

2. Muitinė prekes sulaiko Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. Kitos Lietuvos Respublikos institucijos, sulaikiusios prekes, kurios neturi Bendrijos prekių muitinio statuso, privalo nedelsdamos apie tai informuoti muitinę.

3. Muitinės konfiskuotos prekės realizuojamos vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 867a straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.

4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos taip pat taikomos realizuojant kitų Lietuvos Respublikos institucijų konfiskuotas prekes, neturinčias Bendrijos prekių muitinio statuso.

5. Prekės, kurios negali būti realizuotos vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, taip pat prekės, naikintinos vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 56 straipsniu, privalo būti sunaikintos dalyvaujant muitinės pareigūnams, vadovaujantis šio Įstatymo 78 straipsniu.

Visiškas

Pastaba. Detali informacijos teikimo tvarka nustatyta bendradarbiavimo susitarimuose.

____________________________