LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS IR NETEKTO DARBINGUMO (INVALIDUMO) PENSIJŲ KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-886 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIIP-1986(3))

2015 m. lapkričio 3 d. Nr. 109-P-35

 Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckads, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-18				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Atsižvelgti
2.	Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-01-06				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(3) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. 1. Vis dėlto, nei iš Projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia tvarka bus praktiškai įgyvendinama Projektu nustatoma teisė. Kitaip tariant, nėra aišku, ar suteikiamos paveldėjimo teisės įgyvendinimui pakaks vien Projektu nustatomos įstatymo nuostatos, ar tokios teisės įgyvendinimui reikės priimti papildomų poįstatyminių teisės aktų (nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus įstatymą, papildomų teisės aktų priimti ar keisti nereikės). Pavyzdžiui, nėra aišku, ar asmuo turės kreiptis į vietos notarą dėl paveldėjimo liudijimo tikslinimo, ar teisė į mirusio asmens kompensaciją asmeniui pereis kitokia tvarka. Be to, taip pat neaišku, ar, sprendžiant su kompensacijos paveldėjimu kylančius klausimus, reikės vadovautis bendrosiomis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintomis paveldėjimo teisės normomis, ar šios paveldėjimo teisės įgyvendinimui (pavyzdžiui, tais atvejais, kai yra keli paveldėtojai) turės būti nustatyta specialioji tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, įskaitant ir teisę į pensiją, yra nepaveldimos, paliekant galimybę įstatymuose nustatyti tam tikras išimtis. Atsižvelgiant į visa tai, siūlome šiuos klausimus aptarti Projekto aiškinamajame rašte ir, esant poreikiui, atitinkamai papildyti Projektą. 2. Galiausiai, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog kompensuojama pensijų dalis bus grąžinta mirusiųjų, kurie mirė po kompensavimo įstatymo įsigaliojimo (t.y. po 2014 m. gegužės 22 d.), artimiesiems. Darytina išvada, kad Projektu yra siekiama, kad juo nustatomas reguliavimas būtų taikomas atgaline data nuo pagrindinio įstatymo įsigaliojimo datos, t.y. nuo 2014 m. gegužės 22 d. Vis dėlto, Projekte nėra įtvirtinta jokia nuostata, iš kurios būtų galima spręsti apie šios nuostatos taikymą, t.y. neaišku, ar Projektu nustatoma teisė bus garantuota asmenims nuo Projekto įsigaliojimo, ar šią teisę asmenys galės įgyvendinti nuo pagrindinio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2014 m. gegužės 22 d. Dėl šių priežasčių ir siekiant teisinio aiškumo, manome, kad Projektu nustatomos mirusiųjų asmenų artimiesiems garantuojamos teisės į kompensaciją įsigaliojimo klausimas turėtų būti aptartas Projekto nuostatomis.	Pritarti	Pasiūlyti  pagrindiniam komitetui  Įstatymo projektą atmesti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-07-29 Nutarimas Nr. 753				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886  1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1986(3) (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių: 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projekte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymu (toliau – Kompensavimo įstatymas) nustatytų kompensuojamųjų sumų išmokėjimą iki šio įstatymo įsigaliojimo mirusių asmenų, kuriems kompensuojamosios sumos galėtų priklausyti, paveldėtojams. Pažymėtina, kad vienas esminių paveldėjimo principų yra tai, kad paveldimas tas turtas, kuris palikėjo mirties momentu priklausė jam nuosavybės teise. Palikėjui, kuris mirė iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, jo mirties momentu (palikimo atsiradimo momentu) konkreti reikalavimo teisė išmokėti pagal Kompensavimo įstatymą apskaičiuojamas kompensuojamąsias sumas, kaip palikėjui priklausančią turto dalį, dar neegzistavo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) pripažino, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų sumažinimas, taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo atitinkamas 6 straipsnio nuostatas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas, priimdamas atitinkamą sprendimą, nepažeidė sumažintas valstybines socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gavusių asmenų teisių, šių asmenų lūkesčiai dėl jiems mokėtinų kompensuojamųjų sumų, iki įstatymų leidėjas nenustatė pensijų kompensavimo elementų, vertinami kaip neapibrėžti, orientuoti tik į tai, kas ateityje (nebelikus valstybėje ypatingos situacijos, kuri buvo susidariusi dėl ekonominės krizės) galėtų būti nustatyta įstatymu. Todėl palikėjo, mirusio iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, mirties momentu galėjęs būti lūkestis gauti kompensuojamąją sumą neįtrauktinas į paveldėtino turto masę ir atitinkamai neturėtų būti paveldimas įstatymų nustatyta tvarka.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-07-29 Nutarimas Nr. 753				2. Projekte siūlomas teisinis reguliavimas didintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, siūlymui įgyvendinti papildomai reikėtų apie 29 mln. eurų. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja būtinybę atsakingai ir racionaliai naudoti socialinio draudimo lėšas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo“), o valstybės išgales lemia inter alia įvairūs valstybės prisiimti įsipareigojimai, inter alia susiję su finansine drausme, taigi ir su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“).	Atsižvelgti

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie TM  išvadas pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr.  XIIP-1986(3) atmesti.

7. Balsavimo rezultatai:  už – 8; prieš – 0; susilaikė – 3.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas.               

Komiteto pirmininkas                                                                                                                            Petras Narkevičius