Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 22, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 292
STENOGRAMA
2023 m. birželio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA ir
Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame birželio 27 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 110 Seimo narių.
Per šoninį mikrofoną – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF*). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, birželio 27-oji yra Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo diena. Taigi šiandien švenčiame 104-ąsias metines, gimtadienį. Visus brolius ir seses šaulius sveikinu su gimtadieniu. Tėvynės labui! (Plojimai)
10.01 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Linos Petronienės priesaika
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos Seimo nariai, birželio 22 dieną mes Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke paskyrėme L. Petronienę. Įstatymas numato, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas prisiekia Seime. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas negali būti keičiamas. Priesaikos tekstas yra saugomas Seime. Kviečiu L. Petronienę į prisaikdinimo procedūrą.
L. PETRONIENĖ. Aš, Lina Petronienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname naująją Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkę ir linkime gerų darbų.
10.03 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. birželio 27 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, pereiname prie darbotvarkės. Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Mazuronis nori pasisakyti šia tema. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiama Pirmininke. Tokie gal būtų du pasiūlymai frakcijos vardu. Vienas būtų prašymas 2-2.1, 2-2.2 ir 2-2.3 klausimų bloką, kurį sudaro trys įstatymų projektai – Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų projektai, trys skirtingi įstatymų projektai, sudėti į vieną bloką. Mes, frakcija, turime dėl jų skirtingą nuomonę. Kadangi jie yra kaip vienas blokas, tai tiek ir dėl motyvų pasisakymai, tiek ir balsavimas, kaip suprantu, bus vienas dėl trijų skirtingų projektų. Mes norėtume, kad būtų atskirai balsuojama, nes kai kuriems iš jų mes pritarėme, kai kuriems nepritarėme, o čia projektai iš principo vienas su kitu yra nesusiję. Tai, jeigu būtų galima, prašytume frakcijos vardu apsispręsti ir šituos projektus pateikti kaip atskirus.
Dar vienas prašymas frakcijos vardu yra dėl darbotvarkės 1-5 klausimo – Švietimo įstatymo projekto. Mes frakcijoje buvome užregistravę pataisą, tačiau komitetas dėl formalaus neatitikimo, nes 48 valandų terminas buvo neišlaikytas, mūsų tos pataisos neapsvarstė ir, kaip suprantu, šiandien priėmimo stadijoje mes neturėsime galimybės jos pateikti, o, mūsų nuomone, ji yra nepaprastai svarbi dėl galimybės mokyklose policininkams patikrinti įsinešamus nelegalius daiktus ir panašiai kovojant su tuo veipinimo maru, kuris dabar iš tiesų labai plačiai paplitęs mokyklose. Mes prašytume, jeigu galima, frakcijos vardu šito klausimo priėmimą atidėti ketvirtadieniui. Rytoj komitetas galėtų apsvarstyti mūsų pataisą, pateikti kokią nors išvadą ir Seimas ketvirtadienį galėtų apsispręsti ir dėl mūsų pataisos dėl šio projekto. Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Du prašymai frakcijos vardu. L. Savickas. Prašom.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū. Gerbiama Seimo Pirmininke, kadangi laukėme, laukėme ir pagaliau sulaukėme mokesčių reformos pateikimo, galvojame, būtų prasminga įtraukti ir kitus mokestinius įstatymų projektus, todėl frakcijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, vardu norėtume įtraukti Pridėtinės vertės mokesčio 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2926. Ačiū.
PIRMININKĖ. T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Norėčiau pasisakyti dėl Darbo partijos frakcijos siūlymo. Tokia situacija, kai yra registruojamas pasiūlymas ir po to dėl į darbotvarkę įtraukto projekto yra siūloma daryti pertrauką, buvo nagrinėta Etikos ir procedūrų komisijoje praeitų metų lapkričio mėnesį ir šitas pasiūlymas nėra statutinis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš tiesiog noriu tokį skelbimą. Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės narius labai kviesčiau po darbotvarkės tvirtinimo susirinkti galbūt čia, už lango, ir išsirinkti pirmininką. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar apsispręskime dėl siūlymų. Pirmas siūlymas. A. Mazuronis frakcijos vardu siūlo išskaidyti mokestinį paketą, kurį Vyriausybė teikia kaip bendrą paketą, tai yra pagrindinį ir lydimuosius. Darbo partijos frakcija siūlo šį paketą išskaidyti ir apsispręsti dėl kiekvieno atskirai. Taigi, apsispręskime balsuodami. Kas pritariate Darbo partijos frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 119: už – 59, prieš – 42, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta. Lieka, kaip buvo pasiūlyta Vyriausybės.
Kitas A. Mazuronio pasiūlymas yra išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-5 klausimą – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2743 tam, kad būtų spėta apsvarstyti pataisą, dėl kurios dabar neišlaikytas terminas. Pasiūlymas yra išbraukti Švietimo įstatymo projektą. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 123: už – 55, prieš – 60, susilaikė 8. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Trečias pasiūlymas L. Savicko – frakcijos vardu į šios dienos darbotvarkę įtraukti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2926. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, kad įtrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122: už – 56, prieš – 38, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta.
Taip pat norėčiau atsiklausti: ar Seimas galėtų pritarti tam, kad mes svarstytume klausimą, kuris nėra įrašytas į pavasario sesijos darbų programą? Tai yra darbotvarkės 2-14 klausimas – Maisto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2890. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad jį svarstytume? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
Turėtume apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 125: už – 67, prieš – 3, susilaikė 55. Darbotvarkei pritarta.
A. Mazuronis – replika po balsavimo.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiama Pirmininke. Aš tikrai labai trumpai. Aš tikrai suprantu, kad Seimo valia, kaip sakyti, yra šventas daiktas ir virš Seimo tik dangus, bet vis dėlto gal kas nors iš Seimo valdančiosios daugumos, gal J. Razma, štai žiūri, sudarinėja darbotvarkes, galėtų paaiškinti dabar mūsų frakcijai, kaip mes turėtume balsuoti dėl darbotvarkės 2-2 klausimų bloko. Jis susideda iš trijų įstatymų projektų, skirtingų, nesusijusių vienas su kitu, ir mes vienam iš jų pritariame, o dviem nepritariame. Kaip mums pagal Statutą dabar reikės balsuoti, kai bus balsavimas dėl viso projektų bloko?
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, čia yra ne naujiena, kai mes balsuojame už visą paketą. Jūs turite įvertinti visumą, jūsų manymu, teigiamų argumentų, neigiamų argumentų ir kaip jau jums susidėlios galutinis rezultatas, taip ir balsuosite. O per priėmimą, akivaizdu, galėsite jau savo valią už kiekvieną projektą parodyti labai konkrečiai.
10.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2911(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2911(2).
Gerbiami kolegos, aš atkreipiu dėmesį, kad balsavimo intervalas prasideda jau dabar, nes dėl visų įstatymų projektų yra balsavimai dėl pasiūlymų ir tiesiog kitaip neišeina grupuoti.
Priėmimo stadija. Yra du straipsniai, pasiūlymų dėl jų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
V. Valkiūnas norėtų pasisakyti už.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiami kolegos, aš, kaip suinteresuota persona, kaip irgi rinktas Kupiškio. Aišku, kupiškėnams ir kitiems nusibodo tos karuselės neperžengiant Baudžiamojo ir nebaudžiamojo kodekso ribų. Aš manau, kažkaip kitu lygiu reikėtų apsispręsti prieš ką darant. Ar nusikalto žmogus, ar nenusikalto, paskui išteisinimai vyksta, paskui reabilitacijos ir visokie kitokie dalykai, kai žmogus diskredituojamas nepagrįstai. Tai nesuprantami dalykai, jų anksčiau nebuvo Lietuvoje. Aišku, dabar tai palaikome įstatymu.
Bet aš norėčiau, žiūrėdamas į ateitį, kad nebūtų tų karuselių. Kaip sakė R. Tamašunienė apie karuseles dėl naudingumo tėvų pensijų kontekste, tai čia yra gerai, ta karuselė yra pozityvas, bet čia, kai susiję su Baudžiamuoju kodeksu ir kaltybe, nekaltybe, diskreditacija, autoriteto diskreditacija, nėra nieko gero. Norėtųsi, kurie užsiima teise ir visos kitos organizacijos… kad daugiau nesikartotų, nes kas dabar bus su Anykščiais, vėl gal kas išlįs, nuolat tos negatyvios karuselės, neturi būti to Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, balsuokime. Kas pritariate Seimo nutarimui „Dėl pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95: už – 95, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2741(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Švietimo įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2741(3). Tai yra priėmimo stadija. Pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti V. Targamadzė. Kalba už. Prašom, gerbiama Vilija Targamadze, dėl Švietimo įstatymo.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš tiesiog noriu paprašyti, kad balsuotumėte už, nes tai yra labai svarbus dalykas, kad laiku sužinotų tėvai arba globėjai ir būtų informuotos vaikų teisių tarnybos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Nagienė taip pat užsirašė kalbėti už, tačiau šiuo metu… L. Nagienė. Motyvai už dėl pirmojo Švietimo įstatymo, tai yra projekto Nr. XIVP-2741.
L. NAGIENĖ (DFVL). Manau, kad dėl švietimo… pranešimo apie lankomumą mes turime problemą visose ugdymo įstaigose. Tai yra labai svarbu, kad tėvai žinotų. Šiandien mes negalime užtikrinti, kad tėvui iš karto ateitų informacija ir jam būtų pranešta, ar šiandien jis yra mokykloje, nes ne visose mokyklose mes turime praėjimą, vaikai neturi kortelių. Norint išspręsti šią lankomumo problemą ir žinoti, ir kad tėvai prisiimtų atsakomybę, jei vaikas nelanko mokyklos, jeigu jis nepateikia informacijos, kad tėvai tikrai žinotų… Nes yra pasitaikę atvejų, tėvai lyg ir atveža į mokyklą, o vaikas išeina iš mokyklos pro kitas duris. Iš tikrųjų labai svarbu esant tai tvarkai nebijoti, kad jie gaus informaciją. Sako, dabar tėvai negalės išvažiuoti atostogų. Galės išvažiuoti, jei tėvas prisiims atsakomybę ir savarankiškai dirbs su vaiku.
Tai iš tikrųjų siūlau pritarti. Aš manau, kad kiekvieno, tiek tėvų, tiek vaikų, atsakomybė šiuo atveju bus griežtesnė ir visi supras, kad lankomumas yra labai svarbu. Tuo mes siekiame kokybės, tai yra ugdymo rezultato. Tikrai kviečiu pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 1-4.1 klausimo – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2741.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 3. Švietimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.17 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2742(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4.2 klausimas, tai yra lydimasis, – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2742. Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti A. Navickas. Kalba už. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai dėkui. Tikrai norėčiau palaikyti projektą, bet kadangi aš matau, kad nėra pasisakančių prieš, tai aš manau, kad tada galiu atsisakyti žodžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, apsispręskime balsuodami dėl 1-4.2 klausimo – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 3. Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2678(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4.3 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2678. Tai yra lydimasis. Sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Apsispręskime balsuodami dėl 1-4.3 klausimo – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 59 straipsnio pakeitimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2678(2) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2788(2) (priėmimas)
Kitas 1-4.4 klausimas – lydimasis Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2788(2). Pakeitimą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl motyvų užsirašė L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų, aš manau, šis įstatymo projektas galbūt yra aktualiausias ir tikslingiausias vien dėl to, kad didžiuosiuose miestuose šiandien iš tikrųjų daug kas iš tėvų norėtų vaikus vesti ten, kur yra geriausia ugdymo kokybė, ir pasirinkti tą mokyklą. Tačiau mes žinome, kad mokykla yra ne guminė, klasių komplektų skaičius irgi yra ribotas, todėl dabar yra pagrindinis kriterijus, kad centralizuotas priėmimas būtų į visas ugdymo įstaigas numatant pagal gyvenamąją vietovę. Švietimo ir mokslo komitete svarstant šitą klausimą buvo ir protokoliniame įraše paminėta, kad reikėtų dar grįžti galbūt išimtiniais atvejais prie šito projekto, nes yra mokytojų, pedagogų, dirbančių toje pačioje ugdymo įstaigoje, tačiau jie negali savo vaiko kartu atsivežti į šitą mokyklą. Pirmas žingsnis – mes padarome centralizuotą priėmimą, siūlau palaikyti, o po to kitais metais dar pažiūrėsime ir, aišku, iki rugsėjo 1 dienos sudaryta darbo grupė galės spręsti kai kuriuos klausimus. Manau, kad bus išspręstas klausimas, kad tikrai nebus tos vadinamosios korupcijos, kaip kartais girdime, kad per pažįstamus gali patekti į vieną ar kitą geresnę ugdymo įstaigą. Kviečiu visus pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl 1-4.4 klausimo – Švietimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2788(2). Čia yra 1-4.4 klausimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 119, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 16, 29, 46, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2743(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2743(2). Kviečiu E. Pupinį, jis yra Švietimo ir mokslo komiteto pranešėjas. Tai yra priėmimo stadija. Pradedame priėmimą pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Teisės departamentas pateikė redakcinio pobūdžio pataisą, jai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra gauta Seimo nario A. Žukausko pataisa. Prašom pristatyti ją. Gerbiamas Artūrai, pristatykite savo pataisą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, šia pataisa siūloma atsižvelgti į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatas, kuriose teigiama, kad mokslas yra skirtas tam, kad būtų ugdoma pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Todėl yra siūlymas atitinkamai papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį – gerbti, šalia Lietuvos valstybės, Lietuvos konstitucijos, istorijos, lietuvių kalbos simbolių, žmogaus teises ir pagrindines laisves. Taip pat ten, kur mokytojo pareigos, irgi įrašyti tą pačią nuostatą.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstytume šią…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Taip, matau, kad nėra reikalaujančių balsuoti, komitetas pritaria. Ar galime bendru sutarimu pritarti pataisai, kuriai komitetas pritarė? Nematau reikalaujančių balsuoti. Dėkoju, pritarta. Ir dėl viso 3 straipsnio. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 5 straipsnio yra gauta A. Žukausko pataisa. Prašau pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Jau pristatė. A, gerai.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Čia tas pats.
PIRMININKĖ. Tas pats.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dabar prie mokytojo pareigų.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti pataisai, kuriai komitetas pritarė bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Ar galime visam 5 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta.
Turime apsispręsti dėl viso įstatymo. Primenu, kad tai yra 1-5 klausimas – projektas Nr. XIVP-2743. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi apsispręskime balsuodami dėl Švietimo įstatymo pakeitimo. Darbotvarkės 1-5 klausimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 111, prieš – 3, susilaikė 5. Darbotvarkės 1-5 klausimas. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2743) priimtas. (Gongas)
D. Šakalienė. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Ar kolegos įsigilino dabar balsuodami? Vienas iš dalykų, numatytų šiame įstatyme, yra prievolė vaikui pranešti, jeigu prieš jį smurtauta. Mes nubausime auką, jeigu nepraneš apie smurtą prieš save? Nežinau, ką jūs galvojate.
10.26 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Kitas darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2759(2). Priėmimo stadija. Kviečiu A. Žukauską, jis yra komiteto pranešėjas dėl šio klausimo. Kaip ir sakiau, tai yra priėmimo stadija, tai yra priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gauta L. Nagienės ir E. Jovaišos pataisa. Prašau, gerbiama Laima, pristatyti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Manome, kad šitame straipsnyje yra perteklinis reikalavimas gimnazijai. Jame yra išskirtinai numatytas klasių skaičius. Manau, kad šituo specialiuoju kriterijumi yra neproporcingai apsunkinamas gimnazijų klasių formavimas šio tipo mokykloms keliant gerokai griežtesnes sąlygas.
Taip pat manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka regioninės politikos. Tai gali lemti kaimiškų gimnazijų, kurios dažnai yra vietovės kultūrinis centras, uždarymą. Be to, toks teisinis reguliavimas yra ypač formalizuotas, atima iš savivaldybių ir pačių ugdymo įstaigų teisę spręsti mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą individualiais atvejais bei tinkamiausiais būdais.
Todėl siūlau šitą punktą išbraukti vien dėl to, kad visi šitie bendrieji kriterijai, kurie yra apibrėžti, jie jau yra apibrėžti šitame 43 straipsnyje. Jau nuo 8 dalies šitie kriterijai yra apibrėžti. Tai yra visos mokyklos. Todėl aš manau, kad tai yra perteklinė nuostata ir siūlau ją išbraukti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria? Gal bendru sutarimu galime sutarti svarstyti šią… Galime. Niekas neprieštarauja. Ačiū. Prašau, komiteto nuomonė.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas pritarė. Už – 8, prieš nėra, susilaikė 5.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuokime dėl pataisos, kurią pateikė L. Nagienė ir E. Jovaiša ir kuriai komitetas pritaria.
Balsavo 120: už – 120, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Vienbalsis šios pataisos palaikymas.
Tuomet turime apsispręsti dėl J. Razmos pataisos, bet galbūt jis neprašys balsuoti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai dabar yra pritarta L. Nagienės pataisai ir neliko to punkto, formaliai kaip ir nebelieka galimybės svarstyti mano pasiūlymo, nes nėra vietos, kur jį siūlyti, kaip sakant. Aišku, aš savo pasiūlymu norėjau gal dar tvirtesnius saugiklius įkelti, kad išliktų kaimų ir miestelių gimnazijos, kad Vyriausybė savo tinklo taisyklėse nenustatytų perdėtai aukštų reikalavimų dėl mokinių skaičiaus klasėse, dėl pačių klasių skaičiaus, bet dabar tiesiog yra tokia situacija, kad, kaip minėjau, nėra galimybės svarstyti mano pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Dėkui, nesvarstysime. Yra gauta viena Teisės departamento pastaba dėl šio straipsnio. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Teisės departamento pastabai yra pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiami kolegos, apsispręskime dėl viso 4 straipsnio su L. Nagienės ir E. Jovaišos pataisa bei atsižvelgę į Teisės departamento pastabą. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas abiem pastaboms pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Taip pat yra gauta L. Nagienės ir E. Jovaišos pataisa. Prašom pristatyti ją, gerbiama Laima.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų mūsų siūlymas įsigaliotų nuo 2026 metų ir vienas iš bendrųjų kriterijų – numatyti mokyklos veiklos rezultatus, kad būtų ir mokinių ugdymosi pasiekimų, ir pažangos kriterijai. Šiandien mes turime bendruosius kriterijus, kurie faktiškai neapima rezultatų rodiklių, todėl noriu ir prašau pritarimo, kad atsirastų išskaidytas 43 straipsnio 8 dalies punktas ir būtų papildytas 9 punktu – mokinio ugdymosi pasiekimai ir pažanga atitinka Vyriausybės nustatytus mokyklos veiklos rezultatų kokybės rodiklius.
Tikrai tai būtų labai teisinga, nes mes dabar iki šios dienos šiuo įstatymu kokybės rodiklių ir pažangos nematuojame. Siūlyčiau, kad tas punktas įsiteisėtų, kai būtų nustatyti kriterijai, nuo 2026 metų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šią pataisą? Balsuokime.
Yra. Komiteto nuomonė. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komiteto nuomonė nepritarti ir argumentai: manytina, kad siekiant pasiūlymo tikslų pakanka įstatymo projekte numatyto mokyklos išorinio vertinimo, kur yra jau pakeitimai padaryti – 36 straipsnio 6 dalis papildyta. Balsavimo rezultatai: už siūlymą 6, prieš – 7, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai. J. Šiugždinienė kalba už.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau kalbėti prieš, ne tą paspaudžiau.
PIRMININKĖ. Tuomet negaliu leisti, nes E. Pupinis buvo užsirašęs prieš. E. Pupinis kalba prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos…
PIRMININKĖ. Nebent jis užleistų vietą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Galėčiau užleisti ministrę kalbėti, bet iš tikrųjų daug diskutavome apie tuos visus kriterijus, apskritai apie ugdymo proceso kokybės vertinimą. Šiuo atveju turbūt reikėtų iš pradžių susitarti, tiksliai nustatyti, nes mes matome su kai kuriais vertintojais, kurie verslo pagrindais vertina mokyklas, kad iš tikrųjų pasirinkti tam tikri kriterijai daug daugiau piktina žmones, nes jie nėra pakankamai produktyvūs ir gilūs, pakankamai išanalizuoti. Todėl manome, kad komitete būtų galima svarstyti šį klausimą, tačiau kol kas neapriboti įstatymu, nes visi kiti kriterijai yra kur kas tikslesni. Siūlome nepritarti tam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų už užsirašė L. Nagienė, bet kadangi tai yra jūsų pataisa, tai negaliu leisti jums kalbėti. Balsuokime. Apsispręskime ir balsuokime dėl L. Nagienės ir E. Jovaišos pataisos, jai komitetas nepritarė. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 56, prieš – 34, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta. Apsispręskime dėl viso 5 straipsnio. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Galime. Taigi dabar… Balsuojame? Norite balsuoti dėl straipsnio. Gerai, balsuojame dėl straipsnio. Kas pritariate įstatymo 5 straipsniui, balsuojate už, kas nepritariate jam, balsuojate kitaip.
Balsavo 121: už – 68, prieš – 9, susilaikė 44. Pritarta 5 straipsniui.
Dėl 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl 8 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Taip pat Seimo narių L. Nagienės ir E. Jovaišos pasiūlymas. Prašom pristatyti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Pritarsiu iš dalies įstatymo pataisai, nes dabar nei iš šio, nei iš to įstatyme atsiranda sąvoka „sąlyginė klasė“. Niekam nėra aišku. Todėl ir siūlėme šią sąvoką išplėsti ir išaiškinti, kad įstatyme būtų aišku, kas tai yra sąlyginė klasė. Dėl to Teisės departamentas šiek tiek kitaip suformulavo. Manau, aš pritarsiu iš dalies šiai pataisai.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas pritarė iš dalies. Tiesiog perkėlė tą apibrėžtį į kitą vietą, iš karto po paminėjimo. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai? Jai iniciatoriai pritaria. Galime, nematau prieštaraujančių. Ačiū.
Dėl to paties straipsnio yra dar dvi Teisės departamento pastabos. Prašom pristatyti komiteto… Ne, atsiprašau, viena Teisės departamento pastaba.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Taip pat yra Seimo nario V. Ąžuolo pasiūlymas. Prašom pristatyti savo pasiūlymą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Sveiki. Pasiūlymo esmė yra labai paprasta. Ankstesnė Vyriausybė neskirstė vaikų, ar jie yra privačioje klasėje besimokantys, ar savivaldybės klasėje besimokantys. Finansavimas būdavo vienodas. Pasikeitus Vyriausybei, nustatyta diskriminuojanti tvarka, kai privačios mokyklos klasė yra finansuojama, o tokia pati savivaldybės klasė nėra finansuojama. Siūlau tą diskriminavimą panaikinti, kad būtų Vyriausybės skiriamas vienodas finansavimas tiek privačios mokyklos klasei, tiek savivaldybės mokyklos klasei. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ar yra 29, kurie palaiko tokį pasiūlymą? Balsuojame.
Taip, yra. Prašom. Komiteto nuomonė.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas nepritarė. Argumentavo tuo, kad valstybinių ir nevalstybinių mokyklų finansavimo sąlygų suvienodinimas būtų nepagrįstas, siekiant užtikrinti švietimo įvairovę, kuri yra įtvirtinta Švietimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje. Dėl ribotų išteklių valstybinės ir savivaldybių mokyklos tam tikrais atvejais negali užtikrinti švietimo įvairovės, nes jų steigimas ir išlaikymas būtų ekonomiškai nepagrįstas, o švietimo paslaugos, stokojant finansavimo, būtų nekokybiškos. Šiuo atveju švietimo įvairovę gali atliepti nevalstybinės mokyklos, kurios turi papildomų finansavimo šaltinių ir gali suteikti visuomenės paklausą atliepiančias kokybiškas švietimo paslaugas. Visiškai suvienodinus valstybinių ir nevalstybinių mokyklų finansavimo sąlygas, nevalstybinių mokyklų galimybės teikti visuomenės poreikius atliepiančias švietimo paslaugas, kurių negali suteikti valstybinės ir savivaldybių mokyklos, gerokai susiaurėtų, todėl tam tikrais atvejais nevalstybinėms mokykloms tikslinga taikyti išimtis.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 5, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl motyvų užsirašė Seimo narių. Už kalba V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma valstybinėse ir nevalstybinėse mokyklose mokosi Lietuvos vaikai, reikia šitą dalyką įvertinti, ir jie turi teisę gauti atitinkamas mokymosi galimybes netoli namų.
Jeigu mes žiūrėsime finansavimą, tai gali būti proporcingas finansavimas. Jei nėra atitinkamo vaikų skaičiaus, tai galima mažiau finansuoti. Sąlygų finansavimas, ką pirmininkas sako, nėra visiškai tai, nes čia kalbama tik apie klasės krepšelio finansavimą, o ne tik ir visas aplinkos lėšas, todėl aš siūlau už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu pritarti komiteto sprendimui ir priminti kelis tokius dalykus. Kuomet mes turėjome ne klasės krepšelį, o turėjome mokinio krepšelį, šios problemos nebuvo, nes kiekvienas mokinys turi teisę gauti valstybės finansavimą ir gauti savo krepšelį. Šiuo metu mes turime klasės krepšelį ir valstybė turi teisę nustatyti, kokias klases ji finansuoja mokesčių mokėtojų pinigais. Šiuo atveju nevalstybinės mokyklos, kurios apima ir bendruomenines mokyklas, ir mažas mokyklėles, ten tėvai, tą ir komiteto pirmininkas minėjo, finansuoja papildomai, dažnai finansuoja papildomai specializuotą ugdymą ir turi teisę, moka iš savo atlyginimo. Tai yra visai kitas finansavimo būdas, todėl siūlyčiau pritarti komiteto sprendimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate V. Ąžuolo pasiūlymui, kuriam komitetas nepritaria, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 117: už – 57, prieš – 41, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta. V. Ąžuolas norėtų replikuoti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Labai gaila, kad pritrūko tik 3 balsų. Bet tai akivaizdžiai ir parodė, ką Prezidentas sakė, kad ši valdančioji dauguma stumia švietimo komercializavimą. Jūs proteguojate privatų švietimą ir nepainiokite to su galimybe prisidėti ir neprisidėti. Jūs savivaldybėms net neleidžiate prisidėti prie tokių klasių, tėvams neleidžiate prisidėti. Kaip galima išrūšiuoti teisingesnį finansavimą? Gėda!
A. ŽUKAUSKAS (LF). Norėčiau replikuoti gerbiamam Valiui. Iš tikro savivaldybės turi dideles teises ir mes buvome liudininkai, kai jūsų rinkimų apygardoje viena mokykla dėl jūsų protekcijos gauna penkiskart didesnį finansavimą vienam vaikui negu kitos mokyklos. (Balsai salėje) Taip.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tai stebiuosi, nuo kada pranešėjas pradeda skaityti replikas, kai jo pareiga yra pristatyti komiteto išvadą. Tai būtų malonu, kad laikytumėtės Statuto. O kad G. Landsbergio mokyklas norite apginti, tai aš tą suprantu.
PIRMININKĖ. Pranešėjas neskaito replikų. Kadangi jis taip pat yra komiteto narys ir pirmininkas, pasakė repliką. Prašau, J. Šiugždinienė.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš atsiklausiau Pirmininkės.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, aš tik noriu papildyti, ką reiškia, jog savivaldybė prisideda ir prifinansuoja. Mes visi turime suprasti, kad tai reiškia, kad ji nefinansuoja kitų dalykų. Šiandien mes matome, kad švietimo pagalbą Vyriausybė finansuoja 80 %, tai yra savarankiška savivaldybių funkcija. Jeigu mes turėtume daugiau lėšų ir nereikėtų, taip sakant, prifinansuoti, tai mes galėtume teikti normalią švietimo pagalbą. Aš tikrai visų prašau gražiai suprasti tą dalyką, ką reiškia – perskirsto lėšas, ir pačiai savivaldybei leisti prifinansuoti. Tai reiškia, kad apskritai lėšos švietimui mažėja, o ne didėja. Atkreipkite dėmesį tiesiog į šitą dalyką.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, reikėtų jau apsispręsti balsuojant, bet matau, kad V. Targamadzė dar nori repliką pasakyti. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Aš tiesiog noriu paprašyti, kad nemaišytume kelių dalykų – kur švietimo pagalbos specialistų finansavimas, kur klasės krepšelio finansavimas. Tai yra visiškai skirtingi dalykai ir proporcingai galima būtų finansuoti. Aš manau, kad valstybė turėtų prisidėti. Aš tikrai labai prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Apsispręskime dėl viso 8 straipsnio. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Balsuojame dėl 8 straipsnio. Kas pritariate straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 124: už – 67, prieš – 24, susilaikė 33. Straipsniui pritarta.
Dėl 9 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas pritarė: už – 7, prieš – 2, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime 9 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Ar galime 10 straipsniui, dėl jo nėra pasiūlymų, pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo. Už kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors nebuvo pritarta kai kurioms mano idėjoms, nes aš norėjau, kad įstatymo lygiu būtų pasisakyta aiškiau dėl mokyklų tinklo kriterijų, kad jau iš Seimo išeitų aiški žinia, kaip mes nusprendžiame dėl to mokyklų tinklo, vis dėlto aš santūriai pasisakau už, turėdamas vilčių, kad dabar Vyriausybė, išlaikiusi gana plačias galimybes nuspręsti dėl mokyklų tinklo savo nutarimu, jautriau ir teisingiau pasižiūrės į šį klausimą: kad neliks reikalavimų gimnazijų baigiamosiose klasėse po metų, po dvejų turėti 31 mokinį, kad jeigu skelbiama, kad kaimų, miestelių gimnazijose blogesnė ugdymo kokybė, sprendžiant dėl tų mokyklų baigiamųjų klasių naikinimo bus žiūrima ne tik į kiekybinius kriterijus, bet bus įvertinama ir ugdymo kokybė. Pavyzdžiui, sumažėjus mokinių skaičiui nereikėtų uždaryti pirmaujančios visoje Lietuvoje Užpalių gimnazijos, kuri yra mano kolegos E. Pupinio tėviškėje, kur lietuvių kalbos mokymas yra pirmoje vietoje Lietuvoje. Būtų puiku, kad būtų žiūrima ir į gimnazijų ugdymo kokybę, ne tik į kiekybę, kai jau sprendžiamas jų likimas. Su ta viltimi balsuoju už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, trumpai pertraukiu motyvų išsakymą. Šiandien, kaip ir vakar, Seime svečiuojasi, o dabar yra balkone Airijos Atstovų Rūmų ir Senato visa delegacija, vadovaujama Š. O’Farelo. Pasveikinkime. (Plojimai) Dėkoju.
Motyvai prieš – V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Tai yra daug kur bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai, ypač aštuntas kriterijus. Nėra aiškiai įvardintas pažangos kriterijus, ypač jis yra svarbus įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo kontekste. Žiūrint sisteminiu požiūriu ir įvertinant įgyvendinimą, reikia atkreipti dėmesį ir į kitus dokumentus, kurie jau šiandien yra parengti. Pavyzdžiui, į Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, kuriame yra nurodytos sąlyginės klasės. Artimiausioje ateityje sąlyginė klasė yra nurodyta 21 vaikas. Aš turiu omenyje 3 ir 4 gimnazijos klases. Paskui, matyt, atsiras ir 31 vaikas. Taigi bus tikrai šienaujamos gimnazijos regionuose. Nepamirškime, kad mokymasis šiandien yra privalomas įstatymo tvarka iki 16 metų. Šitie vaikai neturės galimybės mokytis gimnazijoje arčiau namų. Infrastruktūra, pavežėjimas nėra sutvarkytas ir tos žadamos konsultacijos taip pat nebus gaunamos vaikų, nes vadinamieji geltonieji autobusiukai jų nelauks. Taigi kviečiu balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų mokyklų tinklas, pertvarka, matyt, yra viena sudėtingiausių ir jautriausių temų, bet visi turime pripažinti, kad mokinių skaičius iš tiesų mažėja, mokyklose mokinių skaičius mažėja, ir matome šiandien labai didelius skirtumus tarp skirtingų mokyklų, skirtingus mokinių rezultatus. Man atrodo, kiekvieno politiko tikslas yra sudaryti vienodas sąlygas besimokantiems vaikams, kad ir kur jie mokytųsi: ar mieste, didmiestyje, ar miestelyje, kad mokinys galėtų pasirinkti norimus dalykus, galėtų pasirinkti, kokias pamokas mokytis, o ne su bendru srautu galėtų tik keliauti mokytis gimnazijoje. Įstatyme yra numatyti kriterijai, kurie švietimo įstaigas įpareigos, kokia mokykla turi būti, ir tai suteiks visiems mokiniams vienodas sąlygas mokytis, nesvarbu, kur mokykla būtų – kaime, mieste ar kaimelyje.
Taip pat patobulintas įstatymas, kuris yra šiandien atkeliavęs su visomis pataisomis, suteikia galimybę ministerijai formuluojant taisykles atsižvelgti į savivaldybę, į specifiką, į tai, ar yra tautinių mažumų toje savivaldybėje, ar nėra, ir nebūtinai taikyti visiems vienodas be jokių išlygų. Todėl šiandien tikrai raginu kolegas balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, iš tikrųjų, kaip Jurgis sakė, kad atnešame žinią iki mokslo metų pradžios. Tai ir noriu pasakyti, kad tos nežinios ir netikrumo lieka labai daug.
Reikia pripažinti, kad po pirminio varianto, pateikto Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Švietimo ir mokslo komitetas tikrai patobulino įstatymą ir bent kiek leido, sudarė galimybes regionuose ar tautinių mažumų mokykloms išlikti ten, kur jos yra dabar, ir tos ugdymo kokybės ir pažangos siekti toje vietoje, kurioje ta mokykla yra. Vis dėlto yra Švietimo įstatymo kriterijai ir 67 straipsnyje numatomos sankcijos savivaldybėms, kurios pasiryžusios atliepti bendruomenių lūkesčius ir išlaikyti mokyklas. Mano vertinimu, mes turėtume prizus steigti, jeigu savivaldybė geba turėti švietimo įstaigą ir teikti kokybiškas paslaugas, o ne bausti finansinėmis sankcijomis. Šitas pasirenkamas kelias, mano vertinimu, visų pirma tikrai yra siaurinantis savivaldybių teises ir niekaip neatliepia Vietos savivaldos chartijos – Europos svarbaus dokumento.
Kitas svarbus momentas. Dabar visų švietimo bendruomenių akys bus nukreiptos į rengiamus poįstatyminius aktus, nes jais turėtų būti vis dėlto atsitraukta nuo unifikuoto, standartizuoto ir atkirsto visiems po vienodai… o atsižvelgta į realius poreikius, galimybes ir tų bendruomenių lūkesčius. Jeigu mes sudarome sąlygas privačioms mokykloms užsidirbti pinigų ir išsiskirti tuo, kad mažoje klasėje bus teikiamas kokybiškas ugdymas, tai lygiai tą patį mes galime taikyti savivaldai. Todėl aš labai linkėčiau Vyriausybei rengiamus poįstatyminius aktus parengti taip, kad tų abejonių ir įtampų nebūtų keliama.
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju kolegoms iš Švietimo ir mokslo komiteto už tikrai didžiulį nuveiktą darbą ir už tuos pasiūlymus, kuriuos teikia tiek opozicijos, tiek pozicijos nariai. Manau, tikrai turime subalansuotą variantą, ir aš labai džiaugiuosi, kad įstatyme nugula net aštuoni mokyklų veiklos kriterijai, iš kurių net šeši yra kokybiniai ir apibrėžiantys kokybę.
Tikrai sutinku su tuo, ką sako L. Nagienė, kad reikia pasižiūrėti dar giliau ir, ko gero, pasistengti apibrėžti pažangą ir kokybės standartą, tačiau manau, kad šiuo klausimu reikia mums labai stipriai padirbėti ir tikrai čia mums nepavyks to padaryti nei per vieną, nei per kelis mėnesius, reikia susitarimo. Siūlyčiau tą daryti mūsų politinių partijų susitarimo kontekste ir dirbti, padirbėti, tuomet galbūt, jeigu mes rasime kokį nors sprendimą, grįžti ir su įstatymo pataisomis. Bet šiuo metu mes tiesiog patys siūlydami nežinome, ką iš tiesų siūlome ir ką tai reiškia mūsų mokykloms, ką tai reiškia mūsų savivaldybėms.
Kitas dalykas. Aš labai dažnai girdžiu bendruomenių interesus ir tai, kad būtų išsaugotos mokyklos, bet labai retai girdžiu, kai argumentuojama, vaiko interesą. Mums turi būti svarbiausias vaiko interesas. Tai, kad vaikas neturi vienodų galimybių pasirinkti mokytis dalykus, kuriuos jis nori, tai, kad jisai neturi galimybių turėti turtingą ugdymosi procesą, konsultacijas, neformaliojo ugdymo būrelius, – viskas yra kokybės ribojimai. Mes ribojame jo galimybes.
Mes visi šiandien puikiai žinome, kad yra mokyklų, kuriose vaikams, gimnazijose, tiesiog neleidžiama laikyti valstybinių brandos egzaminų būtent dėl to, kad mokykla bijo prastai pasirodyti, dėl to, kad yra labai mažai mokinių, neleidžiama išeiti, pasirinkti profesinio mokymo, nes bijoma, kad nesusidarys tas mažiausias klasės komplektas. Tikrai mes šiandien daugeliu atveju ignoruojame vaiko interesus. Tad aš kviečiu visus pasižiūrėti būtent iš šios perspektyvos ir rūpintis vaiko interesais.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Yra toks posakis: įstatymas dėl įstatymo. Tik šiuo atveju šis įstatymas dėl dviejų nutarimų, dėl Vyriausybės nutarimo dėl Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių ir dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo ir nustatyta, kad minėto Vyriausybės nutarimo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Lyg teisinio proceso rūbo apvilkimas logiškai nepaaiškinamai tvarkai, tai yra draudimui veikti mažesnėms klasėms, vadinasi, ir mokykloms gyventi. Be to, įstatymu nustatomos skirtingos veikimo galimybės valstybės, savivaldybės mokykloms ir privačioms.
Prezidentas metiniame pranešime atkreipė dėmesį, kad šiuo metu priimami sprendimai ir dėl mokyklų tinklo pertvarkos kriterijų lydimi leitmotyvo, kad viskas nuspręsta ir nieko naujo sugalvoti negalima. Gaila, kad nesirengiame sugalvoti geresnių sprendimų, juk, pavyzdžiui, prievolė gimnazinėse klasėse turėti 21 mokinį tikrai nesisieja su ugdymo kokybe. Atskiriems mokslo dalykams klasės dalinamos per pusę. Taigi būtent tuo ir parodoma, kad taip geriau yra išmokstama. Tai tik parodo, kad mažesnės klasės gali tikrai sėkmingai veikti ir vaikai jose pasiekti gerų rezultatų.
Siūlau balsuoti prieš ir nežlugdyti nedidelių, bet šiuo metu tvirtų gimnazijų, nenustatyti išskirtinių sąlygų finansavimu ir klasių dydžiais privačioms mokykloms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tiesų mažesnės klasės gali daug ką padaryti. Apskritai, kad būtų kuo daugiau mokytojų ir kuo didesnį dėmesį gautų vaikas, tuo būtų visada geriau. Bet kai aš girdžiu kalbant apie mokyklą opozicijos atstovus, iš tikrųjų girdžiu kalbant apie socialines funkcijas, apie kultūrines funkcijas, apie tai, kas patogiau savivaldybei, kaip būtų patogiau, kur arčiau, kas būtų… Aš girdžiu žodį „patogumas“. Toks noras, kad gal kaip nors nekeiskime, nes ką žinome, ką pagalvos žmonės. Permainos nėra patogios.
Iš kitos pusės, turime vaiką, kuris norėtų, aš manau, kur mes esame įsipareigoję, kad mokykla būtų švietimo įstaiga ir kad mokykla, nepaisant to, kadangi tikrai privalomas yra švietimas, ar ji yra Vilniuje, ar regione, galėtų suteikti jam pačias geriausias galimybes būtent mokytis. Tai yra turbūt svarbiausia įveika ir tos nelygybės, apie kurią dabar dažniausiai kalbame. Todėl noriu labai padėkoti J. Šiugždinienei už tą darbą, didžiulį darbą, kuris atliktas rengiant šitą įstatymą, rengiant šiuos visus dalykus, tariantis. Atsirado daug kliūčių, bet man atrodo, kad šiandien mes žengiame žingsnį į priekį, o švietimo sistemoje reikia labai labai daug ką permąstyti. Įtraukusis mokymas keičia pačią paradigmą, keičia pačius filosofinius pamatus ir šiuo atveju tikrai reikės labai daug revoliucijų mūsų galvose, daug kolūkių galvose sugriauti. Bet aš tikiuosi, kad tai padarysime, o šitas teisės aktas tikrai leidžia tarnauti vaikui, leidžia sudaryti visiems vaikams lygias sąlygas, geresnes sąlygas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų negalėčiau sakyti, kad esu visiškai prieš. Iš tikrųjų, gerbiamas Andriau, noriu pasakyti, kad šita įstatymo pataisa nebūtų buvusi, jeigu nebūtų buvę Konstitucinio Teismo sprendimo. Komitetui be galo dėkinga, atsižvelgta iš dalies į kai kurias pastabas. Tačiau pasigendu vieno vienintelio dalyko – tai kokybės vertinimo. Ugdymo kokybės vertinimo. Man labai svarbus šitas pažangos kriterijus. Taip, sutinku, kad galbūt jo negalime taip staigiai, todėl aš ir siūliau nuo 2026 metų. Galėjome nuo 2027 metų, būtume visiškai pasirengę numatyti ugdymo pažangos kriterijus. Koks yra mūsų tikslas? Vaikas ateina į mokyklą, kad pasiektų ir gautų visa geriausia ir pasiektų geriausius rezultatus.
Kitas momentas dėl galimybių pasirinkti. Nebijokime šiandien taikyti kitų metodų. Mes žinome, buvo nuotoliniai mokymai, kai mes galėjome kitaip mokyti. Lygiai taip pat ir toje nedidelėje gimnazijoje, kur bus viena ugdymo klasė, 3 ar 4 (dėkoju, kad išbrauktas 14 punktas), kad vaikas galėtų lygiai taip pat gauti pasirinkimą. Jis gali ir nuotoliu susijungti su kita klase kurios nors gimnazijos, kur yra fizika, chemija ar biologija, yra geras mokytojas, kuris irgi gali suteikti pakankamai gilių žinių tam vaikui, kad jis galėtų laikyti abitūros egzaminą. Mūsų tikslas – vaikui duoti galimybę pasirinkti, bet visada mes kažkodėl įspraudžiame į vieną mokyklą, tik toje mokykloje pasirinkimas. Bet šiandien yra visai kitokios galimybės, todėl iš dalies iš tikrųjų pritarčiau, bet jeigu būtų visiškai atsižvelgta į kokybės standartus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-6.1 klausimo – Švietimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2759(2). Priėmimo stadija.
Užsiregistravo 66, balsavo 66, už – 66. Audringi V. Ąžuolo plojimai. Pabalsuosime kažkuriuo metu vėliau.
R. Tamašunienė norėtų pasisakyti.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, aš noriu replikos po balsavimo. Labai noriu kreiptis į vaiko teisių gynėjus, kurie čia mini vaiko interesą. Aš nežinau, ar tikrai vaikas bus laimingesnis, kasdien važiuodamas po 40 kilometrų į vieną pusę? Ar tai tikrai yra jo interesas pasiekti tą išsvajotą kokybę, nuvažiavus tam tikrą atstumą? Noriu pasakyti, kad vis dėlto tėvai neatiduos vaiko į blogą mokyklą, nekokybišką mokyklą. Jeigu tėvai, bendruomenė stoja ginti savo mokyklos, kurioje mokosi jų vaikas, ir tos ugdymo kokybės, vadinasi, tą mokyklą ir reikia vertinti individualiai, atsižvelgti į tą poreikį, į tai, ką teikia mokykla, ir į bendruomenės lūkestį. O mes dabar pasakome, kad ne, mes nuvešime ir ten vaiko laukia laimė ir ten jo interesas. Tą interesą galima labai gerai įgyvendinti vietoje. Atsiminkime savo mokyklas. Daug čia Seimo narių esame iš tokių regioninių mokyklų, galėjome pasiekti ir aukštąjį mokslą, ir studijuodami puikiai pasirodyti, atėję iš nedidelių regioninių mokyklų. Tai ne atstumas yra vaiko interesas, o tikrai žinios, gebėjimas gyventi ir būti gyvenime. Ir nebūtinai aukštasis mokslas yra gyvenimo sėkmė.
PIRMININKĖ. J. Šiugždinienė – replika po balsavimo.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tikrai pritariu gerbiamai Ritai, kad tikrai nebūtinai aukštasis mokslas yra gyvenimo sėkmė. Čia ir glūdi dalis problemos, kad mes, norėdami suformuoti klasę, vaikų neišleidžiame į profesinę mokyklą. Mes puikiai matome. Čia mes kalbame ne apie vaikus. Mes kalbame iš esmės apie suaugusius žmones, tai yra 11, 12 klasė. Mes tikrai galime rasti sprendimų kartu su savivaldybėmis.
Mes šiandien matome, kad kai kuriose savivaldybėse miestų centruose yra leidžiama po septynis, po šešis, kai kur – po aštuonis klasės komplektus, o rajonų pakraščiuose yra gimnazijos, kuriose nesusidaro net 12 mokinių. Ir kas atsitinka? Tie mokiniai, ta maža klasė… Juk paskutinėse gimnazijos klasėse yra mokomasi grupėmis. Nesusidaro galimybės jiems mokytis chemijos, fizikos. Užtai šiandien jie nelaiko šių egzaminų. Gal keli iš jų išlaiko ir labai gerai, bet didelė jų dalis nelaiko. Pasižiūrėkite skaičius, mes juos siuntėme.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes neturime inžinierių. Kiek pas mus laiko fiziką? Apie 2 tūkst. vaikų per visą Lietuvą, chemiją – apie 800. Mes neturime tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų, nes paprastai šių dalykų tose gimnazijose niekas nesirenka. O mokiniui, kuris jau yra suaugęs, kuriam yra 18 metų, ne 16, kaip profesorė kalbėjo, pavažiuoti keletą kilometrų?.. Lietuva nėra tokia valstybė. Žiūrėkite, kas vyksta kitose valstybėse. Visur yra pavežėjimas, visur yra geltonieji autobusiukai.
Mes kalbame apie suaugusius žmones ir jų galimybes. Mes apribojame jų galimybes. Gimnazija yra startas į aukštąjį mokslą, o profesinis mokymas taip pat yra labai gerai ir perspektyvus pasirinkimas. Tai duokime vaikui pasirinkti. Tai yra vaiko interesas, kuris yra labai labai svarbus.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas. Aš prašau trumpinti replikas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerai, labai trumpai. Pagal jus yra švietimo komercializacija, bet aš buvusios švietimo ministrės norėčiau paklausti: kodėl pagal priimtą Prezidento įstatymą, kuriame yra nurodyta, kad turi būti sukurtos priešmokyklinio ir darželių ugdymo grupės, per dvejus su puse metų nė 1 euro neskyrėte? Kur jau iki šiandienos turėjote būti paskyrę 75 mln. Kodėl? Tam, kad nepakenktų privačiam švietimui, kad jis turėtų daugiau pelno. Ir šiais metais, kur žadėjo skirti, iki šiandien irgi dar nieko nepaskyrė? Tai kodėl?
PIRMININKĖ. V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Taigi nesudaromos galimybės. Kodėl? Dėl labai paprastos priežasties. Pamirštama, kad gyvename XXI amžiaus trečiajame dešimtmetyje, kai galimos ir kitos mokyklų formos, ir baseinų kūrimas, ir taip toliau. Vadinasi, reikia ne vaikų galvas skaičiuoti, o iš esmės kitaip organizuoti ugdymą ir apie tai galvoti, nes mes esame atsilikę maždaug XX amžiaus viduryje. Na, geriausiu atveju kokiame šeštajame, septintajame dešimtmetyje su dabartine sistema. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Jeigu norite profesinį mokymą papildyti, tai gal nereikia vaikų stumte stumti, o duoti pasirinkimo galimybę.
Ir trečias dalykas. O kodėl jūs galvojate, kad regione kur kas prastesnės mokyklos negu Vilniaus mieste? Vilniaus mieste irgi yra įvairių mokyklų: į vienas labai veržiasi, o į kitas visiškai nenori eiti. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Šiugždinienė buvo paminėta, tai prašau trumpai replikuoti.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, profesorė labai teisingai sako apie kitokias ugdymo formas. Turbūt pagrindinis klausimas: kodėl iki šiol mes netaikėme tų kitų ugdymo formų, kokios jos buvo galimos? Todėl tai mes ir siūlome: formuokime jungtines gimnazijas. Kai mes suformuosime jungtinę gimnaziją, tai mes galėsime taikyti įvairias formas toje jungtinėje gimnazijoje. Jeigu mes jos nesuformuosime ir paliksime taip, kaip šiandien yra, tai bus taip, kaip šiandien yra.
O V. Ąžuolui atsakysiu. Visų pirma, lėšos yra ir regioninė priemonė, ir struktūriniuose fonduose yra numatytas finansavimas. Tai dar priminsiu, kad ikimokyklinis ugdymas yra savarankiška savivaldos funkcija. Čia yra mūsų bendra atsakomybė ir mes tikrai skiriame pakankamai lėšų stiprinti. (Balsai salėje) Na, kaip nė 1 euro? Tai jūs sakote, kad nė 1, nes, kaip sakant, jūs viską žinote iš kažkur.
PIRMININKĖ. A. Skardžius. Paskui L. Nagienė. Ir baigsime diskusiją.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Aš tai niekaip nesuprantu valdančiųjų. Imasi tokios rimtos, esminės reformos švietimo sektoriuje, kai pati Vyriausybė sėdi ant lagamino – nėra nė švietimo ministro. Iki rinkimų liko metai. Įgyvendinti tikrai nieko nebespėsite, o sujaukti – be abejo. Aš manau, kad jūs įjungę buldozerį surinksite tą reikiamą balsų skaičių, bet nedarykite to. Tiesiog matote, net ir opozicija, kuri tikrai perims valdžią, po to turės renovuoti ir bus nepatenkinti pedagogai, ir vėl viskas iš naujo.
PIRMININKĖ. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Šiandien mes pamatėme, kokie svarbūs švietimo klausimai. Tai už to yra mūsų jaunoji karta ir mes turime galvoti apie tai, kad vaikas gautų kokybiškas žinias. Labai teisingai galų gale pasakė – yra kitų metodų. Aišku, kodėl mes anksčiau negalėjome taikyti – vien dėl to, kad mes neturėjome hibridinių klasių, mes neturėjome nuotolinio mokymo. Šiandien mes tai galime ir apie tai galvokime, kad vaikas bet kokiu atveju, kad ir kur jis gyventų, galėtų turėti tiek chemijos, tiek fizikos pasirinkimą – tai yra galimybė. Ir kiekvienas mokyklos vadovas turėtų prisiimti atsakomybę, taip pat savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad švietimo kokybė būtų aukštesnio lygio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Judame toliau.
11.11 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 16, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2760(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-6.2 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2760. Priėmimo stadija. Trys straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Kadangi nepriimtas pagrindinis, ar būtų gerai, jeigu mes priimtume?
PIRMININKĖ. Ne, mes nebalsuosime dėl lydimųjų, tačiau straipsnius apsvarstysime, o vėliau žiūrėsime, ar yra įmanoma pakartoti balsavimą. Dėl motyvų užsirašiusių dėl lydimojo nėra. Kaip ir sakiau, balsuoti dabar neteikiu, nes pagrindiniam nėra pritarta, jis nėra priimtas.
11.11 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2761(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.3 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2761(2). Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl šio lydimojo dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime šiek tiek vėliau.
11.12 val.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2054(4) (priėmimas)
Dabar siūlau apsvarstyti darbotvarkės 1-7 klausimą – Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2054(4). Tai yra priėmimo stadija.
Kviečiu posėdžiui pirmininkauti savo pasipuošusį pavaduotoją P. Saudargą. Taip pat norėčiau pakviesti į tribūną pranešėją A. Skardžių, nes čia yra vienas kitas pasiūlymas, kuriuos reikėtų apsvarstyti. Toliau pirmininkauja P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Taigi, gerbiamas Artūrai, prašom į tribūną. Pastraipsniui. Čia yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Prašom truputį pristatyti.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pasiūlymas dėl 4 straipsnio 1 dalies, ją Vyriausybė siūlo papildyti 6 punktu. Komitetas bendru sutarimu pritarė, turinys yra toks: Audito komitetas bendru sutarimu pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui nustatyti Turto banko teisę parduoti viešųjų įstaigų nekilnojamąjį turtą kartu su viešajai įstaigai arba valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Bendru sutarimu: už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi taip vieningai komitetas pritarė, ar galime bendru sutarimu laikyti, kad yra 29 palaikantys ir kad mes galėtume svarstyti šį pasiūlymą? Pritariame. Gerbiami kolegos, o gal mes tada galime ir pačiam pasiūlymui bendru sutarimu pritarti? Nematau, kad kas nors nori diskutuoti, pasiūlymas buvo pristatytas, komiteto nuomonė išsakyta. Galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui? Dėkoju, pasiūlymui pritarta.
Toliau tada. Dėl 1 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento, jam pritarė.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Teisės departamentas pasiūlė papildyti 4 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu ir faktiškai čia yra 10 punkto išbraukimas, 2 dalies 10 punkto išbraukimas. Tai taip pat rezultatai buvo: už – 5, prieš ir susilaikiusių nėra. Dėl Teisės departamento pastabos tada balsuoti nereikia turbūt.
PIRMININKAS. Taip, jai komitetas pritarė, informavome. Toliau Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar gerbiamą Jurgį galbūt tenkina toks variantas? Gerbiamas Jurgi, įjungsime tuoj jums mikrofoną. Čia ką tik susikeitė. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mano siūlymas iš esmės buvo techninio pobūdžio. Žinome, kad tose viešosiose sveikatos įstaigose lygiai 50 % turi universitetas, lygiai 50 % valstybė per atitinkamą ministeriją. Dėl to vietoj žodžio „daugiau“ aš ir siūliau parašyti „ne mažiau“, kad būtent įstatymas galėtų būti taikomas tokioms įstaigoms. Kaip suprantu, komitetas vietoj „daugiau“ priėmė „ne mažiau“.
PIRMININKAS. Tai jus tenkina?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš nieko kito ir nesiūliau, tik…
PIRMININKAS. Jei jus tenkina, vadinasi, jūs nereikalaujate balsuoti, ir taip, kaip komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam komiteto variantui? Dėkoju.
Toliau tuomet Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jam komitetas pritarė iš dalies.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tai buvo papildyti 4 straipsnį 7 dalimi. Čia objektyvumo dėlei reikėtų pasakyti, kad gerbiamo Jurgio pataisa būtent ir buvo integruota į 4 straipsnio 7 dalį, nes 2 dalies 10 punktas buvo išbrauktas. Dėl jo gerbiamas Jurgis siūlė pataisą. Jo pataisa, skambėjusi „ne mažiau kaip pusė visų balsų“, virto Vyriausybės siūlymu „pusė ar daugiau kaip pusė balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime“. O komiteto dar papildomai 7 dalies 2 punkte tas iš dalies yra toks, kad Vyriausybės nustatyta tvarka gali sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis dėl viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančių, tačiau jos funkcijoms atlikti nenaudojamų statinių, patalpų ar jų dalių pardavimo kartu su viešajai įstaigai nuosavybės teise arba valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Pakoregavo Vyriausybės teiktą siūlymą: išbraukė žodžius „tačiau jos funkcijoms atlikti nenaudojamų“ ir papildė „arba valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu“. Šiuo atveju tokia buvo korekcija. Tas pritarimas iš dalies atrodė taip. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vyriausybę tenkina šis pritarimas iš dalies ir ši komiteto redakcija, kaip aš suprantu? Tuoj įjungsime, gerbiama premjere, galėsite tiksliai pasakyti, kad…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tenkina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime bendru sutarimu pagal komiteto redakciją, Seime? Dėkoju.
Toliau čia buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Atsiranda iš esmės naujas straipsnis. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu čia? Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio buvo Seimo nario J. Razmos pasiūlymas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Atsiprašau, pirmininke, kalbant apie tą Vyriausybės siūlymą…
PIRMININKAS. Taip.
A. SKARDŽIUS (MSNG). …jūs apie jį ką tik kalbėjote, dėl to paties siūlymo. Komitetas dar savo sprendimu papildė, pavadinime įrašė ne tik 4 straipsnį, bet ir 6 straipsnį. Įstatymas buvo tik dėl 4 straipsnio.
PIRMININKAS. Taip, aš matau. Sakiau, ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymas tuomet išeina. Tvarka. Pagal komiteto redakciją Seimas jau ir pritarė.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Galime visam 1 straipsniui su pakeitimais pritarti bendru sutarimu?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Galime.
PIRMININKAS. Dėkoju, pritarta.
Dabar 2 straipsnis. Seimo nario… Tuomet 2 straipsniui irgi galime pritarti, nes čia jau tas naujas. Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl 2 straipsnio, tampančio 3 straipsniu, Seimo narys J. Razma teikia pataisą, jai komitetas pritarė.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Dėl įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Dėl įsigaliojimo.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Dėl datų nukėlimo. Gal pats Jurgis pristatys? Aš galiu tai pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kolegos, manau, kad užsitęsus projekto svarstymui neišvengiamai čia mes turime sutvarkyti įsigaliojimo datas. Pirminiame projekte buvo šių metų sausio 1 diena, dabar yra pasiūlyta racionali data – rugsėjo 1 diena, o iki 31 dienos parengti teisės įgyvendinamuosius aktus. Kviečiu pritarti bendru sutarimu.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas pritarė. Už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Dėkoju, pritarta. Ir visam 3 straipsniui? Dėkoju pranešėjui. Ir visam 3 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl viso už – gerbiamas A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, aš siūlau tikrai pritarti šiam įstatymo projektui, nes mes, svarstydami įvairias temas Seimo Antikorupcijos komisijoje, matėme, kad yra spraga. Kadangi turime situacijų, kai valstybė perduoda gana paklausų, didelės finansinės vertės turtą valdyti viešosioms įstaigoms ir kai šis turtas tampa nelabai reikalingas, tai viešosios įstaigos susiduria su didele šio turto profesionalaus realizavimo problema, o Turto bankas, kaip šiandien matyti, sukaupusi valstybės pagrindinę kompetenciją institucija, negali tokio turto perimti realizuoti, todėl aš manau, kad čia pralošė tiek tos įstaigos, tiek ir valstybė, tiek ir piliečiai dėl to. Manau, kad buvo gana racionalūs siūlymai pateikti, įvertinti, todėl aš ir siūlau palaikyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tuoj pažiūrėsime, ar visas Seimas jį palaikys, nes mes dėl jo dabar balsuosime.
Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, dabar vyks balsavimas dėl Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2054(4). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 103, balsavo 103: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 1. Taigi, įstatymas yra priimtas. (Gongas) Taigi, pliusas.
11.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl apylinkės teismo reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-2822(2), Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2824(2), Teismų įstatymo Nr. I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2826(2), Civilinio proceso kodekso 621, 304, 441 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 622, 623 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2827(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-8 klausimų paketas, tai yra 1-8.1, 1-8.2, 1-8.3, 1-8.4 klausimai – Seimo nutarimo „Dėl apylinkės teismo reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-2822(2) ir lydimieji įstatymų projektai Nr. XIVP-2824(2), Nr. XIVP-2826(2), Nr. XIVP-2827(2). Prašome gerbiamą I. Haase, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę, pateikti išvadą dėl viso šito paketo. Prašom. Dėl viso komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerai. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pagrindinis komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl apylinkės teismo reorganizavimo“ projektą Nr. XIVP-2822(2) ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo „Dėl apylinkės teismo reorganizavimo“ projektui Nr. XIVP-2822 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia jūs tik dėl vieno perskaitėte.
I. HAASE (TS-LKDF). Tiktai dėl vieno.
PIRMININKAS. Prašom pagarsinti dėl visų.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip pat pagrindinis komitetas svarstė papildomą išvadą dėl gautų naujų pastabų ir pasiūlymų dėl Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2824(2), dėl jo buvo pateikti Seimo nario J. Razmos pasiūlymai. Čia man apie tuos pasiūlymus kalbėti?
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymų paskui. Dabar išvadą perskaitykite.
I. HAASE (TS-LKDF). Papildoma išvada – visiems pasiūlymams nepritarta. Čia papildoma išvada su pasiūlymais.
PIRMININKAS. Tik išvadas dėl projektų, mes paskui turėsime diskusiją, o paskui per pasiūlymus eisime.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip pat komitetas svarstė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2826(2). Komitetas pritarė komiteto patobulintam Teismų įstatymo projektui Nr. XIVP-2826 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
Taip pat buvo svarstomas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621, 304, 441 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 622, 623 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2827. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju, viskas. Taip, visas paketas. Labai ačiū. Dabar diskusija. Į diskusiją patį pirmą kviečiu gerbiamą S. Tumėną. Prašom. Taip, frakcijos vardu.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisingumo ministerija ir Teisėjų tarybos atstovai susitikimuose su Seimo frakcijomis neįtikino, kad po kitų metų sausio 1-osios teismų ir teismo rūmų reformos situacija pagerės ir bus išspręstos problemos, kurias dar 2020 metais nustatė Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje. Atvirkščiai, tai vertinu kaip dar vieną antiregioninės politikos žingsnį. Esu įsitikinęs, kad Teisingumo ministerija ir Teisėjų taryba galėjo pademonstruoti lyderystės poziciją, tvirtą stuburą, kokį pastaruoju metu rodo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, be kita ko, aiškiai įvardijusi, kad skirtingose apskrityse esančių teismo rūmų sujungimas į vieną apylinkės teismą apsunkins ir sutrikdys prokuratūros ir visų ikiteisminio tyrimo įstaigų, veikiančių apygardų principu, darbą.
Kviečiu neiti paskui, nekartoti tų Lietuvos žmonių pagrįstai keiksnojamų žodžių su priesaga -acija: konsolidacija, optimizacija, reorganizacija. Retas iš jūsų, nebent mūsų tėvai, seneliai, jau prisimena šią baisiąją priesagą vienkiemius naikinusiame žodyje „melioracija“. Kai matai tą įvairių institucijų gujimą iš regionų, norisi užpatentuoti dar vieną terminą – vyksta jau ne sodybų tuštėjimo metas, bet, moksliškai įvardijus, vyksta antiregionalizacija. Pastarosios taikiklyje šį kartą atsidūrė apylinkių teismų reorganizavimas. Ir šiandien svarstomas teismų reorganizavimo projektas liudija, kad tai dar vienas kirtis atokesniems rajonams.
Tai sakau ne aš, o noriu pasiremti Pakruojo rajono mero S. Margio žodžiais. Tas kirtis, be kita ko, bus suduotas Pakruojo, Joniškio rajono, kitų rajonų teismo rūmams. Pakruojo rajonas neslepia, kad jaučiasi apgautas, nes bandė derėtis, aiškintis su Teisingumo ministerija, iš kurios savivaldybė tebuvo išgirdusi du priekaištus, kad neracionaliai naudojamas didelis teismo pastatas, kad didės administracinės infrastruktūros sąnaudos. Tuos Teisingumo ministerijos pastebėjimus ar priekaištus, kad neracionaliai naudojamos infrastruktūrai skirtos lėšos, rajonas išgirdo, sunešiojo visas kurpaites, kad sprendimas nebūtų vykdomas. Ieškodama kompromiso, pavyzdžiui, Pakruojo rajono savivaldybė perėmė dalį teismo pastato sąnaudų. Į teismo pastatą perkėlė Pakruojo rajono Juozo Paukštelio bibliotekos skyrių. Teismo rūmai buvo palikti ir tarnavo Pakruojo rajono gyventojams. Deja, tai, kas svarstoma dabar, liudija, kad Pakruojo teismo rūmai nuo kitų metų sausio 1 dienos užvers duris, o rajono gyventojams, ko gero, teks vykti į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.
Kad išvengčiau subjektyvaus požiūrio, pasiremsiu dar vienu Pakruojo rajono mero, kuris gina savo gyventojų teisėtus interesus, argumentu. Pakruojo rajono savivaldybės vadovai su peršama reforma nesutinka. Meras S. Margis brukamas pertvarkas vadina sąmoningu mažesnių miestelių naikinimu, o gyventojus – įkaitais. Žmonių sąskaita kelti teismo darbuotojams atlyginimus, kaip dabar bandoma teigti, negalima.
Ką tik, birželio 13-ąją, Lietuvos Prezidentas G. Nausėda pasirašė dekretą ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja paskyrė D. Jakubėnę, ji nuo birželio 14 dienos pradėjo darbą Pakruojyje. Nežinau, ar ji žino, kad po reformos jai ir padėjėjai teks dirbti važiuoti į Radviliškį. Bet Radviliškio rūmuose, kuriuose šiuo metu dirba penki teisėjai, mano duomenimis, net nėra neužimtų kabinetų. Taigi bus ieškoma naujų lėšų.
Tiek to, teisėja į Radviliškį iš Pakruojo nuvažiuos. Bet policijos pareigūnai nerimauja, kad jie gali būti verčiami tapti taksistais, nes asocialesni piliečiai vargu ar sugebės patys nuvažiuoti į teismo posėdį, o nuotoliu posėdžiauti jie tiesiog neturi techninių galimybių.
Pakruojo meras mini ir dar rimtesnes problemas: nyksta kaimai, mažėja autobusų maršrutų. Vadinasi, gyventojams, kurių dauguma vyresnio amžiaus ir nevairuojantys, tektų samdyti arba taksi, arba kaimyną arba juos vežiotų policija, kuri tai daro ir dabar, tik dabar – savo rajone.
Taigi aš įsitikinęs, kad ši reforma galimai pažeis vienodą visų asmenų teisę į teisingumą. Europos veiksmingo teisingumo komisijos Teisingumo kokybės užtikrinimo darbo grupės pateiktose teismų sistemos rekomendacijose parašyta ir tai, ko nenorėjo matyti reformos rengėjai – kad turėtų būti atvirkščiai: turėtų būti mažinami atstumai nuo teismo įstaigos iki teismo kompetencijai priskirtos teritorijos gyvenviečių.
Deja, Teisingumo ministerija, kartu su Teisėjų taryba parengusi teismų reformos įstatymų paketą ne tik neva teismų resursus optimizuoti, bet ir darbo krūvį, mato tik pliusus. Teisingumo ministerija Seimo nariams ir visuomenei turėjo ir turi pasakyti, ką konkrečiai padarė, kad tų teismų nereiktų reorganizuoti. Aš negirdėjau. Ką aš girdėjau, tai Valstybės kontrolės valstybinio audito „Teismų sistema“ ataskaitos išvadą, kad pertvarkos didinant teismų sistemos veiksmingumą turėtų būti daromos tik tokiu atveju, jeigu jos yra neišvengiamos ir pagrįstos ekonominiais ir kokybės kriterijais.
Baigdamas noriu pasakyti, kad ši išvada, manyčiau, tebegalioja. Tad kviečiu stabdyti šią ne tik regionams pražūtingą reformą, juk po kelerių metų ateis eilė kitiems teismo rūmuose, ir pirmiausia pradėti nuo to, ką 2022 m. rugsėjo 16 d. rezoliucija paragino padaryti Visuotinis teisėjų susirinkimas: pasirašyti nacionalinį valdžių susitarimą, skirtą Lietuvos teisingumo sistemos finansavimo ir vystymosi problemoms spręsti. Taigi kviečiu nepritarti šitam antiregioniniam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Laikas, kolega! Labai atsiprašau, bet aš irgi, posėdžio pirmininko klaida, nepastebėjau, kad jūs užvėlinote.
Gerbiamą E. Dobrowolską kviečiu į tribūną diskutuoti.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pasisakyti ir tikrai pasinaudosiu galimybe atsakyti į kolegos išsakytas pastabas ir užduotus labai teisingus klausimus.
Visų pirma turbūt verta priminti šios pertvarkos, ar teismų žemėlapio pokyčių, tikslus. Tikslas yra būtent užtikrinti, kad visoje Lietuvoje – ir regionuose, ir sostinėje – mes turėtume vienodos kokybės teisingumą. Šiandien, deja, mes to padaryti negalime. Nėra tikslas šitos reformos, taupant lėšas, padaryti pigų teisingumą. Mes jo negalime sau leisti. Mes kalbame apie tai, kad net regione turėtume teisėjus, kurie gali specializuotis. Šiandien mes to užtikrinti negalime. Yra teismų, kuriuose mes turime vieną teisėją, kelis kartus didesnį personalą ir komandą. Tokiu atveju tas teisėjas negali specializuotis. Vienas teisėjas visame regione nagrinėja tiek baudžiamąsias, tiek civilines ir administracines bylas. Tokiu atveju kiekvienas žmogus, gyvendamas tame regione, iš karto žino, kuris teisėjas nagrinės jo bylą. Mes negalime užtikrinti bylų pasiskirstymo.
Taip, ieškota ir kitų sprendimų, kad mes galėtume įsivertinti visas alternatyvas. Būtent todėl su jūsų išvardintais merais asmeniškai kartu su Teisingumo ministerija, Teisėjų tarybos atstovais mes važiavome į regionus. Mes ieškojome tarpinio sprendimo. Mes taip pat priėmėme sprendimus, kad ir teismo įsakymus galėtume paleisti per visą Lietuvą, pamėginti suvienodinti krūvius. Matome, kad vis dėlto to pokyčio neįvyko tokio, kokio mes būtume galėję tikėtis, tokio, kuris mums būtų leidęs specializuoti teisėjus, tokio, kuris mums būtų leidęs sakyti, kad visoje Lietuvoje mes turime vienodą teisingumo kokybę.
Ir taip, labai svarbu kalbėti apie tuos pokyčius, kurie laukia. Būtent tie pokyčiai, kaip yra dėliojamas visas teismų žemėlapis šiame projekte, turi labai aiškius kriterijus. Į šiuos kriterijus Teisėjų taryba, Nacionalinė teismų administracija ir kitos darbo grupėje dalyvavusios institucijos… Noriu atkreipti dėmesį, kad darbo grupėje dalyvavo tiek Generalinė prokuratūra, tiek prezidentūros atstovas, tiek kitų institucijų atstovai būtent tuo tikslu, kad mes darome pertvarką, kuri liečia visą Lietuvą, ir mums yra be galo svarbu suprasti, kur link einame ir ką mes galime užtikrinti kiekvienam gyventojui, tai yra kokybišką teisingumą.
Verta atkreipti dėmesį, kad mes kalbame išimtinai apie penkių pastatų infrastruktūros atsisakymą. Jeigu mes kalbėsime apie Plungę, kalbėsime apie kitus miestus, infrastruktūra ten lieka, teisėjai ten lieka, žmogui pokyčių nėra. Mes kalbame išimtinai apie penkis pastatus, tai yra Lazdijai, Akmenė, Pakruojis, Pasvalys, Skuodas, kur infrastruktūros atsisakoma, nė vienas teisėjas dėl to nėra atleidžiamas. Noriu atkreipti dėmesį, kad ten, kur yra keičiamas teismingumas, žmogus to nepajaučia, bet tokiu atveju teisėjų didesnė komanda, tai yra bent jau 20 teisėjų teisme, tiek septyni rūmuose, įgauna specializaciją, įgauna galimybę pasidalinti tomis bylomis, kelti kvalifikaciją, daryti karjerą.
Kas dar yra svarbu? Šiame pakete taip pat numatoma rašytinio proceso tvarka nagrinėjamas bylas persiųsti per visą Lietuvą. Jau Seimo dėka Vyriausybės reforma, valstybės tarnybos pirmajam etapui yra pritarta, teisėjams nuo liepos 1 dienos yra 40 % didesnės algos ir tos algos yra vienodos nacionaliniu mastu. Bylų pasiskirstymas nacionaliniu mastu taip pat turėtų būti suvienodintas ir tai leis greičiau ir efektyviau nagrinėti tas bylas.
Aš taip pat norėčiau atkeipti dėmesį, kadangi ir tarp Seimo narių buvo susirašinėjimo, kur pasidalinta Generalinės prokuratūros raštu, teisėsaugos institucijų nuogąstavimais. Noriu atkreipti dėmesį, kad Teisingumo ministerija, kai pateikė šią reformą Seimui, mes ją pakeitėme, prieš teikdami Seimui, mes atsižvelgėme į Generalinės prokuratūros nuogąstavimus dėl Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, todėl teikiant jau Vyriausybei ir Seimui tos dalies nėra pakete.
Lygiagrečiai verta atkreipti dėmesį, kai mes kalbame apie tuos atvejus, kai teisėsaugos institucijos privalo važiuoti, į tai, ko išmokome per kovidą, nuotoliniai teismo posėdžiai iki šiol aktyviai yra taikomi. Jau šiandien mes turime situaciją, kur nesutampa apskritys, nesutampa apygardos, ir yra labai svarbu nuspręsti dabar, kaip atrodys galutinai teismų žemėlapis, nes nuo to priklausys, kaip galutinai, būtent šiuo metu policija dar dėlioja savo reformą, galės matyti tą pokytį.
Ypač verta turbūt prisiminti, kad ir pačiame Prokuratūros įstatyme yra numatoma, kad būtent atsižvelgiant į teismų teritorijas yra dėliojamos teritorinės prokuratūros. Taip, mes girdime teisėsaugos institucijų pastebėjimus ir mes į juos reaguojame. Vakar tiesiogiai kalbėjau su policijos atstovais, kokie yra techniniai sprendimai, kokiu būdu mes galime palengvinti tuos darbus.
Svarbu pažymėti, kad ir dabar jau iš esmės konvojuojama į tą patį teismą arba rūmus, kur budi ikiteisminio tyrimo teisėjas, ir jau dabar savaitgaliais budi vienas apylinkės teismo teisėjas visoje apylinkės teritorijoje, o darbo dienomis dažniausiai ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami su suimtaisiais centriniuose rūmuose.
Jeigu mes kalbėtume apie tuos penkis infrastruktūros pastatus, kurių atsisakome, ten jau dabar nėra areštinių, jau dabar ten nėra konvojuojama. Labai svarbu suprasti, kad šiandien tai, ką mes turime, neatliepia niekieno lūkesčių. Aš suprantu, kad tiek tas kolega, kuris jau dabar kalbėjo prieš mane, tiek tie, kurie užsirašė, dar kalbės dėl motyvų, kad mes visada kalbame apie atskirus regionus ir mes pamirštame svarbiausia – teisingumas turi būti vienodas nacionaliniu lygmeniu. Taip, Lietuva matė ne vieną reformą, kur dėl atstovavimo vienai arba kitai vienmandatei, reforma yra iškreipiama, pametami rodikliai ir tada mes grįžtame į pradinę diskusiją, o kodėl ta ar ne ta vienmandatė. Likime prie objektyvių kriterijų. Tai leis mums užtikrinti vienodą teisingumą. Yra puikių merų, su kuriais jau dabar, netgi nepaisant to, kad planuojama naikinti infrastruktūrą, yra susitarimai. Bus suteikta salė ir ne žmogus važiuos į kitą teismą, o teismas atvažiuos pas juos. Labai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinį diskutuoti kviečiu gerbiamą A. Stončaitį. Irgi frakcijos vardu. Prašau.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš pabandysiu gal sutaupyti šiek tiek laiko, labai trumpai tik aprėpsiu siūlomą reformą ir stengsiuosi nekartoti, jau buvo gerbiamo Stasio išsakytos mintys, nes jos, mūsų frakcijos nuomone, yra teisingos ir frakcija tas išsakytas pastabas tikrai palaiko.
Pirmiausia šiandien siūloma žengti žingsnį į dar vieną reformą. Be abejo, kad reformų buvo ir bus. Kaip teigia projektų rengėjai, dėl bylų mažėjimo tendencijų, ypač tam tikruose regionuose, kyla poreikis būtent persvarstyti teismų tinklą. Reformos pristatymo metu teko girdėti, kad būtent tokia reforma užtikrintų vienodo teisingumo sampratą ir lygį visiems gyventojams, nesvarbu, kur jie gyventų, teisę į teisingumą teismo įstaigų artumo piliečiams požiūriu. Mažėtų išlaidos, kiti kaštai, tačiau kai šiandien, dabar, gerbiama ministrė pasakė apie siūlomos reformos pliusus, visgi kaip pagrindinis kriterijus buvo sakoma, kad bus galima atsisakyti penkių pastatų regionuose. Aš visgi siūlyčiau svarstyti, kaip pagrindinį kriterijų imti, ar žmogui bus patogiau. Iš tikrųjų pasiūlytas modelis teismą padaro 60 ir daugiau kilometrų atstumu nuo žmogaus.
Mieli kolegos, supraskime, kad, deja, mes turime skirtingų galimybių Lietuvos piliečius. Mes visgi per kiekvieną reformą turėtume matyti tuos piliečius, kuriems 60 kilometrų patekti, kad gautų teisingumą, kad gautų advokato visavertę paslaugą, visas kitas numatytas paslaugas, ir grįžti atgal į gyvenamąją vietą, yra be galo sunku.
Kitas dalykas, mieli kolegos, supraskime, kad, kaip ir gerbiamas Stasys pasisakė, kad šiandien reformos turėtų būti derinamos ir su visomis kitomis reformomis, ir su taikomais socialiniais modeliais. Šiandien mes turime savivaldybių, kuriose tik vieną kartą per savaitę yra visuomeninis transportas, ir tai iki to rajono centro. Kartais netgi atgal nėra grįžimo. Pagalvokime, apie kokias mes vienodas piliečių galimybes galime kalbėti.
Kitas dalykas. Mes sakėme, kai svarstėme pateiktas kai kurias pataisas, gerbiamas J. Razma teikė, galbūt mes čia dar svarstysime, kiti kolegos Seimo nariai, dėl tinklo siaurinimo. Mieli kolegos, viena reforma iš teisminių institucijų, teisėsaugos negali būti išimta ir nevertinama tarp bendrų reformų. Visiškai neseniai, rodos, pereitą savaitę, Vyriausybė, kiek girdėjome, pritarė siūlymams ir į Seimą atkeliaus siūloma policijos reforma. Ten mes turime visiškai kitą geografinį modelį, yra pasiūlyta penkių apygardų. Dabar, kai yra Teisingumo ministerijos siūlomas modelis Mažeikių, Plungės ir Telšių teismų, pagal policijos reformą tai nukeliautų į Klaipėdos apygardą ir į Klaipėdos centrą, ten vyktų koordinacija. Yra Teisingumo ministerijos pasiūlymas, kad šitie savivaldybių teismai nukeliautų į valdymą, pagal policijos reformos suderinamumą, į Šiaulių apygardą. Tai yra visiškas išbalansavimas. Aš manyčiau, kad jau kas kas, bet teisėsaugos institucijų koordinavimas yra be galo svarbus ir darydami reformas mes tikrai negalime į tai neatsižvelgti.
Ir dar vienas aspektas. Svarstydami komitete mes kalbėjome, kad netgi iki reformos reikia jau turėti ir galima turėti Vyriausybės sprendimus dėl pastatų, turimų, pavyzdžiui, naudojamų policijos išvažiuojamiesiems teisminiams procesams. Negali būti, kad parduodame Akmenės pastatą ir nebus kur į vietą atvažiuoti ir daryti tą procesą. Išvažiuojamieji procesai turi būti, prieinamumas turi būti užtikrinamas, nes tai yra iš tikrųjų visuomenei labai svarbi paslauga.
Ir paskutinis dalykas. Iš tikrųjų, pažiūrėkime tą savivaldybių centrų ištuštėjimą. Iš principo nebėra valdymo grandžių, to, kas buvo savivaldybių centruose. Todėl, mieli kolegos, reformos tikrai yra būtinos, reformos yra gyvenimo ir valstybės valdymo variklis, tačiau viskas turi būti pamatuota viešąja paslauga, jos prieinamumu ir gerove mūsų piliečiams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Dabar kviečiu gerbiamą I. Haase grįžti į tribūną, svarstysime pasiūlymus. Dėl pirmo projekto 1 straipsnio buvo Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Ar gerbiamas J. Razma norėtų pristatyti ir kovoti už savo pasiūlymą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Žinoma. Aš taip pat turiu abejonių dėl pasiūlytos apylinkių teismų sistemos reformos. Tuo lygiu yra vienintelis elementas – panaikinti Plungės apylinkės teismą. Tai bent reforma! Ir nerandu argumentų, kodėl būtent šį apylinkės teismą reikia naikinti? Jeigu žiūrėtume pagal nagrinėjamų bylų skaičių, aptarnaujamų teritorijų gyventojų skaičių, tai tie rodikliai yra mažesni ne tik Telšių, bet ir Utenos, Tauragės, Alytaus apylinkių teismuose. Jeigu jau taip iniciatoriai nori panaikinti vieną teismą Žemaitijos regione ir sutaupyti vieną kanclerio etatą ir atlyginimo priedą teismo pirmininkui, jeigu jau čia toks milžiniškas taupymas, ir nebijo tos sumaišties, kuri dėl to čia atsiranda, tai aš manau, yra daugiau argumentų, kad reikia naikinti ne Plungės, o Telšių apylinkės teismą, kur, kaip minėjau, rodikliai yra kuklesni. Tokį siūlymą aš ir formuluoju, kad patenkinčiau reformos iniciatorių sumanymus sutaupyti vieną apylinkės teismą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar komiteto nuomonė.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti Seimo nario J. Razmos pasiūlymui. Komiteto argumentai. Kaip yra nurodyta aiškinamajame rašte, Lietuvos Respublikoje yra dešimt apskričių, daugumos apskričių ir apylinkių teismų centrai sutampa. Su dviem išimtimis: dėl gyventojų skaičiaus ir juos aptarnaujančių teismų dydžių atskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus regiono apylinkės teismas. Tačiau po įvykdytos 2018 metų reformos liko atskirti Plungės apylinkės teismas ir Telšių apylinkės teismas, turintys tik po 17–18 teisėjų etatų. Tai nėra efektyvu, vertinant valdymo aspektą, nes teismai, kaip atskiri juridiniai vienetai, greta teisėjų kiekvienas išlaiko savo atskirą administracinį personalą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos rekomendacijas dėl teismų žemėlapio vertinama, jog patys neefektyviausi yra tie teismai, kuriuose yra mažiau nei 20 teisėjų. Bendra projektų siūloma pakeitimo koncepcija siekiama stambinti apylinkių teismus. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, minimalus teisėjų skaičius teisme turėtų būti 20, o rūmuose – septyni. Priešingu atveju teismai veikia neefektyviai, nes neproporcingai didėja kitų darbuotojų (personalo) skaičius, neužtikrinama teisėjų specializacija rūmuose, neefektyviai valdomi teismų skiriami asignavimai (mažo teismo rūmų kontekste), per dideli administravimo aparato išlaikymo kaštai ir panašiai, didelis atskirų asignavimų valdytojų skaičius. Buvo apskaičiuota, kad Plungės ir Telšių apylinkės teismų jungimo į vieną teismą atveju besidubliuojančio administracinio personalo darbo užmokestis kas metus leistų sutaupyti apie 139 tūkst. eurų.
2023 metų liepos mėnesį, įsigaliojus Teisėjų atlyginimų įstatymo pakeitimams, sutaupymo suma padidėtų. Nereorganizavus Plungės apylinkės teismo, tik sujungus tam tikrų rūmų teritorijas, situacija iš esmės nepakistų. Be to, sprendžiant dėl šio teismo reorganizavimo, buvo atsižvelgta ir į apskritai šiame regione mažėjančius nuolatinių gyventojų ir bylų srauto skaičius.
Siūlymas sujungti Plungės ir Telšių apylinkės teismus visa apimti neleistų užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo teritorinio aspekto, nes teismo rūmai būtų nutolę vieni nuo kitų nepagrįstai toli, o tai apsunkintų atvykimą į bylos nagrinėjimo vietą tiek žmonėms, tiek teismui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama Agne Širinskiene, ar jūs dėl vedimo tvarkos?
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Kadangi dėl balsavimo apsispręsti bus svarbu, norėčiau gerbiamojo Jurgio…
PIRMININKAS. Dėl motyvų jūs turite užsirašyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …paklausti, kuo svarbus tas teismo kancleris, kurį jūs čia bandote išgelbėti?
PIRMININKAS. Gerbiama Agne Širinskiene, jūs turite dėl vedimo tvarkos, o jeigu jūs norite dėl motyvų, dėl straipsnio, tada jūs turite užsirašyti dėl motyvų. Ir dėl motyvų yra užsirašęs gerbiamas A. Stončaitis, pavyzdžiui, už. Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Kolegos, aš nenoriu kartoti, tačiau noriu priminti, ką visiškai neseniai pasakiau iš tribūnos, kad teisėsaugos institucijų reformos turi būti suderintos ir logiškos. Šiuo atveju Plungės, Telšių ir Mažeikių policijos komisariatai veiks, tikėtina, nes Vyriausybė pritarė, taip, po policijos įvykdytos reformos veiks Klaipėdos apygardos pagrindu. Ten sprendimai, ten vyks koordinacija. Taip, koordinavimas.
O teismų – atvirkščiai – pagal šitą sistemą keliaus link Šiaulių. Todėl aš manau, kad tai paprasčiausiai yra minusas. Aš siūlyčiau pritarti ir palikti apylinkių teismus – ir Plungės, ir Telšių. Tikrai būtų paslaugos pasiekiamumas, ir valdymas būtų, ir tikrai kaštai, kurie būtų sutaupomi, yra tokie menki, kad neatsveria galimų problemų ir neigiamų pasekmių, kurios ilgalaikiu požiūriu gali kilti. Tad siūlau pritarti Jurgio siūlymui, bet tam, kad abiejų apylinkių teismų būtų išlaikytas statusas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar prieš kalbės gerbiama E. Dobrowolska. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kriterijai yra labai objektyvūs. 20 teisėjų turėtų būti teisme, o rūmuose – septyni. Ir šių kriterijų neatitinka Plungė. Tai nėra Plungės reforma, teisėjai lieka Plungėje, infrastruktūra lieka Plungėje, žmogus nepajaučia jokio pokyčio. Mes kalbame apie tai, kaip užtikriname specializaciją, kaip užtikriname bylų judėjimą ir kaip užtikriname, kad efektyviai būtų naudojami resursai. Tai nėra sutaupymas, savitikslis sprendimas, tai yra tai, kad darydami reformą nacionaliniu mastu mes visiems taikytume vienodus kriterijus. Ir tai ne pirmas kartas, kai atsiranda vienas arba kitas vienmandatę ginantis Seimo narys, kuris nusprendžia, kad jo regionui yra kitokios taisyklės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl pasiūlymo, dėl J. Razmos pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 108, balsavo 106: už – 41, prieš – 28, susilaikė 37. Taigi pasiūlymui nepritarta. Daugiau dėl šio projekto pasiūlymų nebuvo.
Kitas projektas – Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2824. Čia dėl 1 straipsnio taip pat buvo Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Sudarykime galimybę jam pristatyti. Gerbiama Aiste Gedviliene, J. Razma dabar kalbės, atkreipkite dėmesį. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmasis mano pasiūlymas pagal datą dera su jau balsuotu pasiūlymu, tai yra naikinti ne Plungės, o Telšių teismą. Telšiškiai, kaip suprantu, salėje turi daugiau gerbėjų, aš jau čia pralošiau, na, nieko nepadarysi. Nors reformai būtų tas pats, kurį naikinti. Dėl šito jau neprašau balsuoti, bet yra kitas mano pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar dėl šito, kadangi susijęs, nors ir kitas įstatymas, bet jūs atsiimate ir nesiūlote balsuoti. Bet yra kitas jūsų pasiūlymas dėl to paties straipsnio, jam komitetas taip pat nepritarė. Tuomet šitą pristatykite, dėl Klaipėdos apylinkės.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šis pasiūlymas jau yra susijęs su tuo, kad vis dėlto nenaikintume nė vieno teismo – nei Plungės, nei Telšių. Taigi už jį gali drąsiai balsuoti ir Telšių mylėtojai. Palikti taip, kaip yra. Telšių apylinkės teismas priklauso Šiaulių regionui. Tai sutampa su Šiaulių prokuratūros ribomis, su Šiaulių policijos regionine struktūra. Viskas gerai dera. O Plungės apylinkės teismas pagal dabartinę padėtį yra susijęs su Klaipėda. Tai sutampa su Klaipėdos apygardos prokuratūros ir policijos regioninio komisariato ribomis. Viskas tvarkingai veikia. Nereikia, sakykime, prokurorams keistis, jei byla nukeliauja į apygardos teismą. Aš siūlau palikti abu teismus. Bus 17, 18 teisėjų…
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …bet ne 20. Čia, aš manau, tikrai maža bėda. Teisingumo ministrė kaip nors dėl to išgyvens.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas, supratome. Komiteto nuomonė. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai panašūs, kaip ir buvo dėl pirmo pasiūlymo, dėl jo gerbiamas J. Razma pasiūlymą atsiėmė. Tačiau dar papildomai galėčiau paminėti būtent dėl pasiūlyme minimo Generalinės prokuratūros rašto. Generalinės prokuratūros rašte nurodomos aplinkybės neatitinka pasiūlymo dėl Seimo pateiktų ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintų projektų turinio. Pavyzdžiui, su Baudžiamojo proceso kodeksu susiję projektai nėra teikiami, jų yra atsisakyta, todėl papildomų lėšų poreikio tobulinant IBPS nebus.
Be to, priešingai nei nurodoma Generalinės prokuratūros rašte, Ukmergės rūmai lieka Vilniaus rajono… Vilniaus regiono apylinkės teismo dabar esančioje veiklos teritorijoje, kartu prijungiami Širvintų rūmai. Todėl rašte nurodomi argumentai neaktualūs.
Taip pat Generalinės prokuratūros atstovai dalyvavo Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytos darbo grupės posėdžiuose. Juose buvo išsamiai pristatyti siūlomi teismų žemėlapio pakeitimai. Indikacijų apie tai, kad tai neigiamai paveiks prokuratūros veiklą, neišreiškė. Priešingai, viename iš posėdžių nurodė, kad numatomi pakeitimai valstybiniam kaltinimui palaikyti jokių sunkumų nesukels.
Taip pat teismas yra teisingumo vykdymo centras ir vienintelė Lietuvoje teisingumą vykdanti institucija. Pabrėžtina, kad apylinkių teismų teismo rūmų sujungimas tiesioginės įtakos prokuratūros darbui neturės, nes, kaip iki šiol, ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja ir jį organizuoja prokuratūra, bus atliekamas nusikaltimo padarymo vietoje, vėliau prokuroro perduodamas į tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismą arba jo rūmus. Įstatymas nesieja tyrimo atlikimo vietos su konkrečiu apylinkės teismo ar rūmų pavadinimu. Taip pat teismų žemėlapio pakeitimai neliečia teismingumo tarp apylinkių teismų pakeitimo, todėl siūlomas teritorijų pakeitimas nelems bylų sudėtingumo padidėjimo. Dėl apylinkių teismų priimtų nuosprendžių prokurorams neteks vykti į Lietuvos apeliacinį teismą.
Na, taip pat nurodome, kad teismų veiklos teritorijų keitimas gali turėti įtakos bylas nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau ji bus minimali. Taip pat atkreiptinas dėmesys į generalinio prokuroro poziciją, kur teigiama, kad, priėmus teismų žemėlapio pakeitimus, taptų beveik neįmanoma užtikrinti tolygaus prokurorų darbo krūvio, prokurorui atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau visi ikiteisminio tyrimo dokumentai yra įkeliami į IBP sistemą, o per ją perduodami teismui. Be to, dėl dalies paduotų prašymų sprendžiama teismui nerengiant posėdžių, todėl tiesioginis prokurorų dalyvavimas nėra reikalingas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar jūs, kolega, dėl vedimo tvarkos, ar repliką? Ne. Jeigu bus ne dėl vedimo tvarkos, aš tikrai išjungsiu mikrofoną, nes dabar vyksta pasiūlymo svarstymas. Gerai. Tada repliką po balsavimo. Dabar vyksta svarstymas ir užsirašė kalbėti už gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti J. Razmos pasiūlymui, nes kitaip tikriausiai jau greitai turėsime Lietuvoje ne tik mobiliuosius paštininkus, bet ir mobiliuosius teisėjus – aiškinamajame rašte aiškiai parašyta, kad „numatomas teisėjo vykimas nagrinėti bylą į arčiau asmens gyvenamosios vietos ar buveinės esančius teismo rūmus ar teismo infrastruktūrą“. Nėra teisybė ir apie finansavimą, kad čia bus sutaupoma. Tiesiog vienintelis argumentas yra nerimtas – nereikės skirti lėšų pastatui, bet aiškinamajame rašte, apie tą niekas nešneka, aiškiai parašyta, kad kiekvienais metais reikės maždaug po 20 tūkst. eurų padidėjusioms teisėjų vykimo sąnaudoms padengti. Taigi jokio sutaupymo čia nėra.
Na ir trečias dalykas. Čia dar pasitelksiu irgi Pakruojo merą S. Margį, kuris sakė, kad yra Vilniuje politikų, kurie teikia, kad tokiam rajonui, kaip Pakruojo, progimnaziją ar progimnaziją renovuoti… kam reikia tą daryti, kam kelius remontuoti, kam bankai, kam valstybės institucijai, jei viskas traukiasi? Bet štai fermas, vėjo jėgaines statyti norima būtent regionuose ir šių gyventojų sveikatos sąskaita, nors didžiausi energijos vartotojai yra didieji miestai ir jėgainę galėtų pasistatyti Vilniaus centre. Tai čia aš truputį ironizuoju, bet yra daug teisybės apie tą antiregionalizaciją. Ačiū. Kviečiu pritarti J. Razmos siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar prieš pasiūlymą – gerbiama E. Dobrowolska. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Aš tikrai gerbiu J. Razmą, kuris nuosekliai daug kartų, skirtingomis formomis ir alternatyvomis registruoja ir pristato tą patį pasiūlymą, saugodamas Plungę. Norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad Plungės gyventojai gaus geresnį teisingumą, teisėjai neišnyks, infrastruktūra neišnyks. Vėlgi, aš suprantu, mėginama patraukti papildoma argumentacija dėl prokuratūros. Atkreipsiu dėmesį į Prokuratūros įstatymo 9 straipsnį, kuriame nurodyta, kad teritorinės prokuratūros nustatomos būtent atsižvelgiant į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų teritorijas, ne atvirkščiai. Suprantu Jurgio argumentaciją, bet labai prašau nesudaryti situacijos, kai vieną kartą yra ištraukiamas vienas regionas, nes vienas Seimo narys tiesiog nuosekliai mėgina argumentuoti bet kuriais skaičiais, o reforma iš esmės ir tie rodikliai tampa nebepaaiškinami nacionaliniu mastu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo, kurį ką tik aptarėme. Jam komitetas nepritarė ir buvo išsakyti motyvai.
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 38, prieš – 20, susilaikė 52. Taigi pasiūlymui nėra pritarta. Dabar 2 straipsnis.
Ai, gerbiamas R. Žemaitaitis – repliką po balsavimo. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis. Gerbiami kolegos, specialiai aš laukiau šio paskutinio balsavimo, kad paviešinčiau informaciją. 2004 metais konservatoriai, veikdami kartu su socialdemokratais, dėl vieno teisėjo priėmė įstatymą ir išimties tvarka pratęsė galimybę dirbti Civilinių bylų skyriuje. Dabar J. Razma labai intensyviai rūpinasi Plungės kancleriu gerbiamu M. Kaunu. Tiesiog noriu, kad visi žinotumėte, M. Kaunas kartu su konservatoriais… 2018, 2021, 2022 metais buvo jų paskirtas administracijos direktoriumi. 2023 m. balandžio 23 d., gerbiama Ewelina, jūsų dėka jis paskirtas Plungės apylinkės teismo kancleriu. Tiesiog įdomu, kai įstatymas yra priimamas pagal vienos partijos palankumo vienam žmogui dalyką.
Gerbiami kolegos Seimo nariai, turėkite gėdos dėl vieno žmogaus priimti įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju už repliką, bet nepanašu, kad mes palankiai ką nors būtume išvis čia priėmę. Tai vienas dalykas. Kitas dalykas. Turbūt daug kas yra susiję su viena ar kita partija šioje valstybėje.
Dabar grįžtu prie to, ką jau sakiau. Dėl 2 straipsnio taip pat buvo Seimo nario J. Razmos du pasiūlymai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, ne, susiję.
PIRMININKAS. Jie susiję.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jie susiję. Vienas balsavimas ir čia viskas gerai.
PIRMININKAS. Jau įvykę. Seimas apsisprendė. Jūs atsiimate.
Toliau tada yra Seimo nario V. Ąžuolo pasiūlymas. Gerbiamas Valiau, prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų aš suprantu, kad tai yra politinis sprendimas, o ne ekonominis. Kaip ministrė gerai paminėjo, čia nėra klausimas, kad vieną valytoją ar vieną etatą sutaupytų. Praeitoje kadencijoje buvo bandoma daryti panašius dalykus, bet atsakėme, kad teisingumo netolinsime nuo žmonių. Šiandien teisingumas bus tolinamas. Bet iš tikrųjų liūdniausia yra tai, kad klastojama netgi statistika. Pavyzdžiui, bylų skaičius, kuris realiai yra apie 2 tūkst., yra parašoma, kad 1 tūkst., tam, kad įtikintų Seimo narius, kad tai yra labai blogai.
Mano pasiūlymas būtų labai paprastas, kad nenaikintume regioninio teismo, šiuo metu Akmenės, ir tą teisingumą paliktume arčiau žmonių. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Komiteto argumentai: gautų bylų skaičius ir pokyčiai buvo analizuojami pagal Nacionalinės teismų administracijos pateiktus duomenis. Nacionalinės teismų administracijos pateikti skaičiavimai patvirtina, kad Akmenės rūmų teismingos bylos buvo perduodamos nagrinėti šio teismo (Telšių apylinkės teismo) teisėjams, atsižvelgiant ir į tai, kad Akmenės rūmuose dirba vienas teisėjas.
Projekto aiškinamajame rašte yra paaiškinta ir pagrįsta, kodėl reikia atsisakyti neefektyvaus Akmenės rūmų pastato. Visi nurodyti pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis siūloma atsisakyti neefektyvaus teismo pastato, turėtų būti vertinami sistemiškai: teismo paslaugų prieinamumas, bylų srautai, teismo sudėtis, žmogiškieji ištekliai, teismo infrastruktūra ir kita.
Vadovaujantis Telšių apylinkės teismo pirmininkės pateikta informacija, Akmenės rūmuose šiuo metu dirba viena teisėja, todėl nesuformuojamos teisėjų komandos, nėra teisėjų padėjėjų, o teisėjams padeda komandos iš Mažeikių ir Telšių rūmų. Mažeikių rūmuose yra tinkama infrastruktūra, kur galėtų dirbti Akmenės rūmų teisėjai ir jų komandos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra tik prieš pasiūlymą kalbanti gerbiama E. Dobrowolska. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai raginu išgirsti, ką gerbiama Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė įgarsino. Akmenėje mes turime vieną teisėją. Kokią specializaciją mes galime pasiūlyti teisėjui? Kaip mes galime užtikrinti skaidrumą, kai mes net negalime užtikrinti, kad asmuo nežinotų, pas ką nukeliaus jo byla? Aš suprantu V. Ąžuolo rūpestį savo regionu, bet dar svarbiau, kad ir tame regione asmenys, kurie eina į teismą savo noru arba atsitinka situacijos, kai teismas yra neišvengiamas, gautų vienodos kokybės sprendimus. Taip, jeigu konkretaus regiono meras ir turi galimybę suteikti salę, teismas atvažiuotų, nes žmogui reikia, bet sudarykime vienodas galimybes turėti kokybišką teisingumą visur.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsirado norinčių kalbėti už – gerbiamas S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš kviečiu pritarti kolegos Valiaus siūlymui, nes man keista, kad aiškinama daugiau tik apie teisėjų darbą iš jų pozicijų, tačiau visiškai nustumiami į šoną žmonės. Aš jau pirma kalbėjau, kad policija yra visiškai sutrikusi. Policija įsitikinusi, kad ji atliks taksistų darbą, nes, būkime atviri, tie žmonės dažnai būna asocialesni, jie neturi automobilių, autobusų rajonuose sumažėję. Policininkai iš esmės taps taksistais ir vežios į teismo posėdžius tuos žmones, jeigu teisėjai netaps tais mobiliaisiais teisėjais, kaip paštininkai. Čia aš turiu daug abejonių ir reikėtų abi puses pasverti, o ne tiktai vieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl V. Ąžuolo pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 45, prieš – 45, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Per šoninį mikrofoną gerbiamas J. Sabatauskas. Replika po balsavimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš prašyčiau užfiksuoti, kad dėl praeito J. Razmos siūlymo aš norėjau balsuoti už, o išėjo kitaip.
PIRMININKAS. Gerai, fiksuojame dėl protokolo.
Dabar aš dar norėčiau atsiklausti gerbiamo J. Razmos. Jūs atsiimate visus, kurie yra dėl šio straipsnio? (Balsas salėje) Visi susiję, taip, taip. Nes čia buvo du, paskui Valiaus ir paskui jūsų dar du. Gerai, visus atsiimate.
Daugiau pasiūlymų čia nebuvo. Dėl kitų projektų pasiūlymų taip pat nebuvo. Galime diskutuoti. Motyvai dėl viso. Už – gerbiama E. Dobrowolska. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, tikrai raginu balsuoti už ir pritarti teismų žemėlapio pertvarkai. Tai nėra vien Teisingumo ministerijos rezultatas. Kartu su Teisėjų taryba ir kitų institucijų atstovais 8 mėnesius turėjome darbo grupę tam, kad galėtume įgyvendinti ne tik Valstybės kontrolės rekomendacijas, bet ir kad iš tikrųjų galėtume užtikrinti vienodą teisingumą Lietuvoje.
Taip, aš suprantu, kad politiškai šitas sprendimas gali atrodyti nepatrauklus, ir suprantu, kad atskirose vienmandatėse yra pageidavimų, kad tai atrodytų kitaip, nes įsitraukia asmenybės arba asmeniniai poreikiai. Bet priėmę šitą sprendimą artėsime link to, kad iš tikrųjų bylos bus nagrinėjamos greičiau, teisėjai turės vienodas galimybes, o bylos bus nagrinėjamos iš tikrųjų nežinant, pas kurį teisėją nukeliaus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – gerbiamas J. Razma. (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia noriu atsakyti R. Žemaitaičiui, neva čia sąmokslo teorijas atskleidusiam, kad tai, kad mūsų partijos atstovai buvo koalicijoje su kita organizacija, kurios atstovas tapo teismo kancleriu, tikrai nesukuria jokio pagrindo balsuoti už tai, už jo išlikimą darbe, nes tai yra konkuruojanti politinė organizacija su mumis – „Vieninga Plungė“ ir čia nėra ko dėl jų atstovų stengtis.
Dabar dėl pačių teismų reformos. Aš minėjau, kad nors rodikliai kai kurių kitų apylinkių teismų yra kuklesni, Utenos, Alytaus rajono, Tauragės, Telšių, bet naikinamas vienintelis Plungės apylinkės teismas, atseit, kad ne regiono centre. Visiems kitiems prijungiama po kokius nors papildomus teismo rūmus, kad tie rodikliai pagerėtų. Aš vis tiek matau čia neteisybės momentą, kad būtent pasirinkta auka tas vienas vienintelis apylinkės teismas ir sukeliama tam tikra sumaištis, kai prijungus prie Telšių jau keliama į Šiaulių regioną, kur kita policijos, kita prokuratūros struktūra, keičiasi informacinės sistemos. Ar tikrai tai yra verta to, kad sutaupytume pusantro etato?
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi kolegos čia replikuoja garsiai, kad yra keli projektai šiame pakete, labai nori pasisakyti, tai gerai, sutarkime: du – už, du – prieš, juolab kad daugiau kaip dviejų už ir nėra. Gerbiama A. Širinskienė dar kalba už. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tikrai džiaugiuosi, kad Seimas nepritarė toms neobebrizmo apraiškoms, kurias čia matėme, kuomet tariama regionų globa yra bandoma prastumti pataisas, kurios iš esmės, kaip pats pataisų teikėjas dabar jau pripažino salėje, yra naudingos tik vienam vieninteliam Plungės teismo kancleriui. Dauguma Lietuvos žmonių tos reformos kaip tokios iš esmės nepajaus, matydami tik teismų pasikeitusius pavadinimus. Bet kur žmonės netiesiogiai ją pajaus, tai, manyčiau, per tai, kad teisėjai galės specializuotis, jų teisme skaičius bus gana didelis, kad būtų įmanoma specializacija ir kvalifikacijos tobulinimas labai siauroje srityje. Tas neabejotinai turėtų prisidėti prie teismų kokybės, prie teisėjų veiklos kokybės.
Kitas dalykas, kuris yra svarbus, tai bylų paskirstymas. Nes lygiai taip pat, kaip mes čia matėme tą neobebrizmą, mažose bendruomenėse, kur yra vos keletas teisėjų, faktiškai turint bylą jau aišku, koks teisėjas tą bylą gaus nagrinėti. Tam, kad objektyviai būtų paskirstytos bylos atsitiktine tvarka, kad nebūtų susitarimų, yra svarbus didesnis teisėjų skaičius. Tai vėlgi reforma šiuo atveju iš esmės užtikrina.
Tikrai raginu pritarti. Vargu ar mes turėtume eiti su tokiu šūkiu, kuris faktiškai čia jau buvo nuskambėjęs, kad reikia mažinti atstumą iki teismo. Tikrai ne kiekvienam kaimui reikia įsteigti po teismą, o reikia didinti teisingumo prieinamumą, finansuojant valstybės garantuojamas paslaugas, teisines paslaugas, advokato paslaugas. Tai priartina žmogaus ir teismo ryšį, priartina teisingumą…
PIRMININKAS. Laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …bet tikrai ne 5 ar 6 kilometrai, kurie kai kuriais atvejais prisidės.
PIRMININKAS. Laikas. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš porą metų savivaldybių teismai gavo aplinkraštį, kad ketinama naikinti kai kuriuos apylinkės teismus. Na, pasikvietėme ministrę E. Dobrowolską, ji atvažiavo į Pasvalį, Pakruojį, pažiūrėjo, susipažino ir sako: žinote, aš rinksiuosi kitą kelią, lyginsiu krūvius, iš didelių miestų kai kurias bylas perkelsime į mažesnius. Žmonės nustebę sako: štai ministrė be laipsnių, bet taip logiškai, protingai mąsto.
Kas dabar pasikeitė po dvejų metų? Dabar Lietuvoje naikinami penki teismai, ir tai yra 8 mėnesių, kaip sakė, darbo rezultatas. Dėl geresnių paslaugų naikinami teismai, dėl geresnių paslaugų naikinamos mokyklos, dėl geresnių paslaugų naikinamos, jungiamos vandentiekių įmonės, dėl geresnės kelių priežiūros praeitoje kadencijoje pakeista kelių aptarnavimo sistema.
Ministras M. Skuodis penktadienį lankydamasis Pasvalyje pamatė rezultatus, kai reikia laukti trejus metus, kol bus gauti visokie suderinimo raštai, leidimai dėl nuslinkusio Panevėžio apvažiavimo šlaito. Dėl to, kad kažkas nubrozdino stulpelį, laukiama 3 mėnesius, užblokuotas kelias, sudėti ženklai ir didelės eilės. Tai to nebuvo niekada.
Kolegos, dėl geresnės urėdijų priežiūros, miškų priežiūros panaikintos urėdijos, o rezultatas – Pakruojyje neliko pelningai veikiančių medelynų ir panašiai. Dabar šie kriterijai panaikins Pakruojo teismą, važiuos į Joniškį. Panaikins Kupiškio teismą, važiuos į Rokiškį. Panaikins prie „Via Balticos“, kur dideli srautai ir bylų skaičius žymiai didesnis, Pasvalio teismą, važiuos į Biržus. Nėra tokių krypčių, nėra tokio susisiekimo. Žmonės kitais keliais važiuoja. Važiuoja į centrus – į Šiaulius, į Panevėžį. Aš tikrai manyčiau, kad pasiūlyta reforma yra niekinė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija įvyko, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl šio paketo, tai yra dėl 1-8.1, 1-8.2, 1-8.3, 1-8.4 klausimų. Tai yra nutarimo „Dėl apylinkės teismo reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-2822, Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2824, Teismų įstatymo projektas Nr. XIVP-2826 ir Civilinio proceso kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-2827.
Užsiregistravo 117, balsavo 114: už – 80, prieš – 9, susilaikė 25. Taigi, po svarstymo yra pritarta. Ir gerbiama premjerė per šoninį mikrofoną. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Labai ačiū visiems kolegoms, kurie palaikė šį paketą, ir prašyčiau skubos, kad ketvirtadienį būtų galima organizuoti priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Girdžiu balsus, kad balsuojame. Tai balsuojame dėl skubos.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 71, prieš – 23, susilaikė 21. Skubos tvarkai pritarta.
Gerbiamas V. Mitalas per centrinį mikrofoną. Pašom.
V. MITALAS (LF). Replika po balsavimo. Gerbiamas pirmininke, aš taip pat klausydamasis tų, kurie pasisako prieš visą projektą, puikiai supratau, kai yra keliamas, sakykime, savo miesto ar miestelio interesas prieš paslaugų kokybę ir efektyvumą, puikiai pamačiau didelį argumentą, kodėl Lietuvoje reikia naikinti vienmandates apygardas. Tikiuosi, visi pamatėme. (Šūksniai, plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dabar jau niekas daugiau… (Šurmulys salėje) Dar nori. Dėkoju. Dar per šoninį mikrofoną gerbiamas J. Varkalys. Prašom.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano balsą įskaitykite prieš per praeitą balsavimą.
PIRMININKAS. Jūsų balsas įskaitytas prieš – dėl protokolo. Gerai, tvarka. Jau visi pasisakė. Gerai. Grįžtame prie darbotvarkės šiek tiek anksčiau.
12.20 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759(2). Čia likęs tik balsavimas. Galime pabalsuoti.
Užsiregistravo 68, balsavo 68, visi 68 labai vieningai balsavo už, bet tai nepadėjo priimti įstatymo. Kitų tada neteiksiu dabar iš šio paketo. Kažkaip salėje nepadaugėjo norinčių pozityviai balsuoti.
12.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Artūro Driuko skyrimo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2900(2) (svarstymas ir priėmimas)
Tada keliaujame darbotvarke ne atgal, o į priekį. Ir čia yra darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Artūro Driuko skyrimo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2900(2). Gerbiama Irena Haase, į tribūną.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Artūro Driuko skyrimo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku“ projektą Nr. XIVP-2900(2). Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi po svarstymo nebalsuojame. Įjungsime priėmimą. Yra motyvų. Gerbiamas A. Vinkus kalbės už. Gerbiamas Antanai, jūs kalbėsite už? Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Taip. Noriu pasakyti, kad išstudijavau gerbiamo kandidato darbo patirtį, mokslinę ir pedagoginę veiklą, kvalifikacijos kėlimą ir kitus biografinius duomenis. Akivaizdu, kad gerbiamas A. Driukas palaipsniui brendo profesionaliai, nuosekliai kilo karjeros laiptais. Pradėjęs darbinę veiklą nuo advokato, vėliau dirbo apylinkės teismo, po to Apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėju. Vertingos papildomos patirties pretendentas įgijo dirbdamas Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektoriumi, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentu, profesoriumi. Eidamas įvairias pareigas įgijo patirties civilinio proceso, civilinės teisės, nemokumo teisės ir teisminės mediacijos veiklos srityje. A. Driukas periodiškai kėlė kvalifikaciją, aktyviai dalyvavo rengiant teisės aktų projektus ir įgyvendinant Europos Sąjungos projektus. Padarė daugybę pranešimų, paskelbė daug publikacijų. Prieš penkerius metus apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją. Man atrodo, kad tai tinkamas ir reikalavimus atitinkantis kandidatas, aš už jį balsuosiu ir agituoju kitus balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju pasisakiusiajam. Dabar, gerbiami kolegos, vyks slaptas balsavimas dėl šio nutarimo. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti tradicinį balsavimo biuletenį? Dėkoju, pritarta. Taigi, balsavimo pradžia numatyta 13 valandą ir, rodos, 20 minučių, jeigu aš neklystu, yra numatytas laikas. Dabar tada kitas klausimas.
12.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jadvygą Mardosevič Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-2901(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jadvygą Mardosevič Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-2901(2). Kviečiu gerbiamą I. Haase, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę, į tribūną. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jadvygą Mardosevič Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektą Nr. XIVP-2901. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, vėl po svarstymo nebalsuojama. Dėl motyvų priėmimo stadijoje pasisakyti niekas neužsirašė. Taigi, slapto balsavimo biuletenis yra visiškai analogiškas. Galime bendru sutarimu tvirtinti? Dėkoju. Balsuosime tam numatytu laiku – tarp 13 valandos ir 13 val. 20 min.
Dabar dar vienas aspektas dėl slapto balsavimo: iki šios dienos kaip ir baigėsi balsų skaičiavimo grupės įgaliojimai, bet mes gal nesudarykime vienai dienai naujos komisijos, gal gali ta pati komisija, kaip buvo, tai V. Ąžuolas, P. Gražulis, L. Jonaitis, I. Kačinskaitė-Urbonienė, I. Pakarklytė, A. Petrošius, E. Rudelienė, T. Tomilina, dar atlikti šį darbą? Dėkoju, gali.
12.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-2956 (pateikimas)
Dabar mes šiek tiek laiko esame sutaupę, tai tada galėtume imti rezervinį klausimą. Gerbiamos Seimo Pirmininkės teikimas dėl pavasario sesijos pratęsimo. Tai gerbiama Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen – rezervinis 2 klausimas. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teikiu nutarimą dėl pavasario sesijos pratęsimo iki liepos 4 dienos. Pagrindinė priežastis, kodėl teikiu tokį nutarimą, yra labai pragmatiška: dėl to, kad, kaip žinome, yra pateikta švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūra Ekscelencijai Prezidentui. Turint galvoje, kokia svarbi ši sritis, kiek daug yra iššūkių, kiek daug uždavinių, norėtųsi, žinoma, kad pavasario sesijoje turėtume galimybę prisaikdinti naują ministrą, tikiuosi. Tam, kad būtų tokia galimybė, iki liepos 4 dienos ir siūlau pratęsti sesiją, tai yra kitą antradienį turėti paskutinį posėdį ir pabaigti viską, ką esame suplanavę šioje sesijoje, visus darbus. Labai trumpas mano pristatymas. Kaip žinoma, buvome planavę birželio 30 dieną, tai yra penktadienį, turėti posėdį, tai šis posėdis keltųsi į liepos 4 dieną. Viliuosi, kad iki to laiko Prezidentas priims sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Jūsų niekas nenori paklausti. Tai gal ir blogai, bet yra, kaip yra. Už kalbėti yra užsirašęs gerbiamas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, būtų smagiau baigti mūsų sesiją birželio 30 dieną, kaip numato Konstitucija, bet, na, Prezidentas, kaip žinote, sugalvojo egzaminą kandidatui į švietimo ministrus. Tikėkimės, kad tuos egzamino rezultatus kitos savaitės pirmadienį ar antradienį įvertins, neberengs naujų egzaminų ir galėsime priimti švietimo ir mokslo ministro priesaiką antradienio posėdyje. Na, antradienio posėdį mes taip pat užpildytume įrašę nemažai pateikimų. Iš esmės visi, kas pageidavo ir prašė pateikimų, yra įrašyti. Taigi komitetai turės ką veikti per vasarą, dėl kai kurių pateikimų tikrai reikia diskusijų. Tai pritarkime su viltimi, kad Prezidentas jau pasakys galutinį žodį iki antradienio ir nebereikės mums priimti dar vieno nutarimo, dar kartą pratęsti sesijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kadangi nėra nei prieš kalbančių, nei klausiančių nė vieno nebuvo, gal galime bendru sutarimu šiam nutarimui po pateikimo pritarti? Dėkoju. Sutaupėme laiko šiek tiek.
12.29 val.
Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 62 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2890 (pateikimas)
Dabar dar turime, matyt, šiek tiek laiko, galėtume kitą rezervinį, bet nematau pranešėjo. Tai gal iš darbotvarkės pabaigos 2-14 klausimą (štai, matau, ministrė yra), jo pateikimą dar padaryti. Maisto įstatymo keleto straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2890. Manau, dar spėsime. Prašome į tribūną.
A. ARMONAITĖ (LF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Taip, skaidres tuoj įjungsime. Jeigu jūs siuntėte, tuoj atsiras ekranuose. Jūs galite per tą laiką pradėti.
A. ARMONAITĖ (LF). Būtent aš taip ir darysiu. Kol pavyks galbūt įjungti skaidres, aš pradėsiu pristatyti.
Siūlau kartu su kolegomis Maisto įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuris yra reikalingas tiek mūsų ekonomikai, tiek aplinkosaugai. Leiskite pakviesti visus prisijungti prie pažangių Skandinavijos valstybių ir imtis pokyčių šitoje srityje.
Iš tiesų maisto sektorius yra vienas iš pagrindinių, tačiau tuo pat metu ir gana taršus. Taip yra ne tik Lietuvoje, taip yra visoje Europoje, visame pasaulyje. Štai, pavyzdžiui, mes, lietuviai, kiekvienas išmetame, iššvaistome iš esmės 141 kilogramą maisto per metus, o Europos Sąjungos vidurkis yra 131 kilogramas. Irgi gana daug. Tai yra išsivysčiusių šalių problema. Tačiau apskritai mes ir išleidžiame gana daug pinigų maistui. Kitaip tariant, mes ir išmetame labai daug, ir išleidžiame savo asmeninių pinigų maistui. Štai, matome, pagal išlaidų maistui dalį iš visų namų ūkio išlaidų Lietuva yra antra Europoje po Rumunijos ir gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį, kai kalbama apie išlaidas maistui vienam gyventojui per metus.
Maisto infliacija taip pat kol kas vis dar išlieka, nors jau traukiasi ir, aišku, tikimės, kad šiemet susitrauks, tačiau vis dar yra mūsų rinkoje būdingas reiškinys. Štai mes taip atrodome apskritai Europos kontekste. Kaip minėjau, išsivysčiusioms šalims būdinga problema. Lietuvoje gal kiek daugiau negu Skandinavijos valstybėse, pavyzdžiui, Švedijoje, bet panašiai kaip Europos vidurkis išmetamas 141 kilogramas per metus vienam žmogui.
Ką mes siūlome daryti? Siūlome tai pakeisti. Šiuo metu prekybos centruose parduodami produktai yra ženklinami dvejopai: „tinka vartoti iki“, pavyzdžiui, taip ženklinama mėsa, greitai gendantys produktai, produktai, kuriais galima, paprastais žodžiais kalbant, apsinuodyti, ir yra antras ženklinimas – „geriausia vartoti iki“. Šituo ženklinimu yra ženklinami bakalėjos produktai: visokie makaronai, kruopos, kiti produktai, pavyzdžiui, miltai. Šie produktai gali būti vartojami, jie nėra nuodingi, jie nekenkia, tačiau jų geriausios savybės yra nurodomos iki būtent tos datos.
Šie produktai, taip pat noriu pažymėti, jau yra apyvartoje. Kitaip tariant, prekybos centrai atiduoda kaip labdarą „Maisto bankui“ su pasibaigusia „geriausia iki“ data ir yra manoma, jog jie yra saugūs vartoti.
Paklausiu jūsų, nors, aišku, jūs paklausite ir manęs, ar esate patys kada valgę produktų, kurių pasibaigusi ženklinimo data? Aš asmeniškai tikrai taip ir manau, jog visi galime pasakyti, kad bakalėjos produkcija yra visiškai gera ir ją galima vartoti.
Ką mes iš esmės siūlome – leisti prekybos centrams parduoti produktus, kurie yra paženklinti „geriausia iki“, pasibaigusios datos, tai yra pratęsti pardavimo terminą. Jau skamba klausimai salėje, kiek ilgai? Iš tikrųjų konsultuojamės su Maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji parengs (gal ir parengė, nes šiuo metu tai daro) prekybininkams gaires. Tai, matyt, apie keletą mėnesių toks pardavimas yra įmanomas. Vartotojai bus apsaugoti lygiai taip pat, kaip ir prieš tai, tai yra dabar: jeigu jiems prekė nepatinka, jie galės ją grąžinti, susigrąžinti pinigus, kokybės apsauga išlieka lygiai tokia pati. Prekybos centrai tiesiog turės daugiau laisvės pasirinkti, ar parduoti tokius produktus ilgiau, o klientai galės pasirinkti, ar pirkti tokius produktus pigiau. Būtent kaina taip pat yra tai, ką aš norėčiau akcentuoti, tokie produktai būtų parduodami geresne, prieinamesne kaina.
Taip atrodo Europos žemėlapis šiuo metu. Kaip matote, Europa įvairias praktikas naudoja. Tarkime, Didžiojoje Britanijoje, visose Skandinavijos šalyse ši praktika yra. Nyderlanduose, Italijoje, kai kur kitur, Slovakijoje. Lietuva būtų pirmoji Europos Sąjungoje, atsiprašau, Baltijos šalyse, bet ne pirmoji, toli gražu, Europos Sąjungoje. Siūlome prisijungti prie šių pažangių valstybių. Neišmesdami maisto mes valstybei sutaupytume apie 147,6 mln. eurų, tai yra svarbu, tačiau, ko gero, ne ką mažiau svarbu yra ir mažiau maisto iššvaistyti. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Kaži ar visi spės. Pirmasis – gerbiamas L. Savickas. Nematau salėje. T. Tomilinas yra. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, jūs turbūt žinote iš mūsų ankstesnio bendravimo, kad aš iš esmės pritariu jūsų projektui, bet su tam tikra sąlyga. Jūs siūlote spręsti makaronų, miltų ir kitų panašių produktų švaistymo problemą. Tai sudaro tikrai nedidelę dalį to iššvaistyto maisto Lietuvoje. Iš esmės tie produktai vienaip ar kitaip yra parduodami, nes įmanoma pritaikyti nuolaidas ir galiausiai juos parduoti. Tačiau yra didžiulė problema, kad mes, užuot atidavę labdarai, gana dideliais kiekiais kai kuriuose prekybos centruose utilizuojame pieną, dešras, sūrius ir taip toliau. Beje, tai yra biokurui labai nebloga žaliava. Tai iš tikrųjų yra didelė problema.
Kitos šalys, bet čia jūsų neparodytos, taiko reikalavimus prekybos tinklams bendradarbiauti su labdaros organizacijomis. Mes tokį įstatymo projektą esame pateikę. Aš tikrai labai noriu pasidžiaugti jūsų iš tiesų pozityviu nusiteikimu to projekto atžvilgiu, bet man reikia tam tikrų garantijų, kad tas projektas irgi išvys dienos šviesą. Žvelgiant į projekto „Kurk Lietuvai“ rezultatus, tai buvo susiję su kitų šalių analize, būtent Lietuvoje trūksta tokių konkrečių priemonių, tokių, kaip jūs siūlote, tai yra leidimas aukoti, parduoti pasibaigus „geriausia iki“ datai, taip pat reikalavimas…
PIRMININKAS. Laikas, kolega! Jau gerokai užtempėme dėl mano aplaidumo.
T. TOMILINAS (DFVL). …prekybos tinklams bendradarbiauti su labdara ir kitos labai svarbios priemonės.
A. ARMONAITĖ (LF). Ir įgyvendinus, pavyzdžiui, šiuos įstatymo pakeitimus, šias nuostatas, prekybos centrai galės aukoti. Neįmanoma apskritai viso maisto parduoti. Tikrai reikšminga dalis toliau liks ir jis galės būti aukojamas.
Jei klausiate konkrečiai apie savo iniciatyvą, kaip žinote, mes esame atviri, komanda tikrai dirba. Manau, kad turime gerą galimybę iš tikrųjų padaryti gerą darbą Lietuvai. Kodėl aš iš esmės taip sakau, tai yra absoliučiai pozityvi iniciatyva. Tai yra tie, kas norės, galės ir įsigyti, ir parduoti, tie, kas nenorės, galės to nedaryti. Toliau mes dirbame ir prie išvados dėl jūsų projekto. Aukojimas tikrai yra svarbus ir įmanomas. Gal tiktai pasakysiu, kad šie įstatymo pakeitimai yra svarbūs mažoms parduotuvėlėms regionuose, ypač kur neprivažiuoja „Maisto bankas“. Vis tiek tas miltų pakelis yra tiesiog išimamas ir išmetamas. Tiesiog nukainokime jį ir parduokime žmonėms, išsikeps kas nors keksų. Bus puiku. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau gerbiamas V. Ąžuolas, tačiau jo nėra. Gerbiamas D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tiesų skaičiai įspūdingi. Tiek išmetamo maisto tūkstančiai tonų, tiek jūsų pasiūlymas sutaupyti 147 mln. eurų. Bet šį klausimą mes išgirdome ne pirmą kartą, jau teko apie jį anksčiau girdėti, apie pasiūlymą dėl šito klausimo. Patvirtinkite ar paneikite, kad neseniai įvykęs pasenusio maisto atvežimas į kaimo parduotuvėles netyčia sutapo su tuo pasiūlymu. Ar kažkaip derino su jumis tie verslo žmonės, ar jūs netikėtai čia taip, visiškai nederinę, tą padarėte? O gal tai buvo geras, iš anksto apmąstytas projektas? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Tiesą sakant, įstatymų projektų nederiname su sukčiais. Kiek man yra žinoma, aš labai gerai tos situacijos gal ir nežinau, bet kiek man yra žinoma, ten buvo parduodami greitai gendantys produktai, tai yra tie produktai, kurių mes neliečiame. Mes kalbame tik apie tuos, kurie yra ženklinami „geriausias iki“, tai yra bakalėjos produktus, nėra jokių mėsos produktų ir nieko panašaus. Jeigu yra kokių nors schemų, tai tarnybos turi aiškintis ir išsiaiškins. Ir labai gerai, kad išėjo į viešumą. Tiesą sakant, aš netgi truputį nerimavau, ar nepakenks šiai iniciatyvai tokios schemos, kokios išaiškėjo, bet labai gerai, kad jos išaiškėjo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiama V. Giraitytė-Juškevičienė. Prašom.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Ačiū. Aš galvoju, kad būtent paskutinės dienos galiojimo maistas arba toks maistas, kuris yra paženklintas „geriausias iki“, yra tikrai labai didelė paskata ir pagalba toms šeimoms, kurios neturi tiek daug pajamų tam maistui įsigyti. Žinant skurdo lygį Lietuvoje, tai yra tikrai didelė parama būtent maistu. Jeigu mes leisime prekiauti toliau tokiais produktais, tai tikrai sumažės teikiamas paramai maito produktų kiekis. Bet aš norėčiau paklausti visai ko kito. Dabar besibaigiančio galiojimo maistas yra parduodamas ženkliai pigiau. Ar kaip nors bus numatyta pagal atskiras tvarkas, kad ir šis maistas, ar šios prekės, turi būti parduodamas būtent kokiu nors mažesniu įkainiu? Kur tai bus įtvirtinta?
A. ARMONAITĖ (LF). Taip, iš tikrųjų prekybos centrai jau dabar pigiau parduoda tuos produktus, kurie yra besibaigiančio „geriausias iki“ galiojimo termino. Žinoma, kad dar pigiau parduos. Tai jau kaip ir yra visuotinai sutarta, kalbant su prekybos centrais, nes Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje tiesiogiai pati kalbėjau ir kolegos taip pat. Dirbame kartu, kad tas įstatymas kuo sklandžiau būtų įgyvendintas. Kalbant apie skurdo riziką ar panašiai, tai dar kartą: neįmanoma parduoti viso maisto ir toliau „Maisto bankui“ ir kitoms labdaros organizacijoms maistas bus aukojamas. Tačiau regioninėse parduotuvėlėse dalis to maisto yra išmetama, nes tiesiog neatvažiuos „Maisto bankas“ dėl to vieno miltų pakučio į kiekvieną parduotuvėlę, į kiekvieną krautuvę. Dar daugiau, yra žmonių, kurie galbūt nenori būti „Maisto banko“ klientais, jie gali sau leisti įsigyti, bet norėtų tą daryti pigiau, oriai prekybos centre ir panašiai. Tai irgi bus tokia galimybė. Aš pati planuoju pirkti tokias prekes, nes jos yra visiškai geros, jos yra ir bus pigesnės, mes jų neišmesime, o suvartosime. Tiesiog kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausia gerbiamas R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Aišku, yra juokaujama, kad jeigu valgytojas numirs, atsakys pardavėjas. Čia taip truputį sudėtinga, bet norėjau paklausti dar ir dėl to, kas liečia miestų turgus. Kadangi dirba su kasos aparatais, čekiais, maistas taip pat turi galiojimą, ar turgūs irgi įeitų į šitą projektą, ar tai liestų tik prekybcentrius? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Kol kas kalbame apie prekybos centrus. Galime komitetuose kalbėti. Dar noriu taip pat užbėgti dėl galimų klausimų už akių, kad, tarkime, kavinėse tas reguliavimas nebūtų taikomas. Kitaip tariant, kalbame apie prekybos centrus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausia gerbiamas A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Išgirdęs pradžią, netgi pagalvojau, kad turbūt tai yra pirmas projektas, už kurį galėsiu balsuoti, palaikysiu. Tiesiog turėjau tokią viltį. Sakykite, nes neišgirdau, kokiais moksliniais tyrimais rėmėtės, nes darytina išvada, kad rizika padidės gyventojų sąskaita? Kiek kainuos sveikatos gydymo problemos, jeigu vis dėlto tos rizikos, sakykime, rizikuojant bus pažeista gyventojų sveikata, pirkėjų sveikata, kas prisiims atsakomybę? Aš sutinku, kad reikia ieškoti, sakykime, efektyvesnių būdų, priemonių, kaip keisti situaciją, lygiuotis į pažangesnes valstybes, tačiau lygiagrečiai turbūt turėtų lydėti tiek atsakomybės griežtesnis klausimas, reglamentas, tiek ir kontrolė. Dabar tikrai skeptiškai atrodo. Norėčiau jūsų komentaro. Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Taip, maisto saugos klausimas yra labai rimtas. Mes su Maisto ir veterinarijos tarnyba dirbame. Jie rengia gaires, kuriomis prekybos centrai vadovausis. Jokie kiti reikalavimai nesikeičia, tai yra ir toliau produktai turi būti saugiai laikomi. Kartais juk visko atsitinka – kartais ir nepasibaigusio ženklinimo prekės kaip nors dėl netinkamo laikymo pagenda. Algoritmas bus lygiai toks pat, vartotojas lygiai tokias pat teises turės, galės kreiptis ir į prekybos centrą, ir į Vartotojų tarnybą, ir Maisto ir veterinarijos tarnyba čia yra pasiruošusi padėti. Sakyčiau, kad gal padarykime istoriją šiandien ir, gerbiamas kolega, pritarkite pirmam mano projektui šioje kadencijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Už – gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, gerbiamas posėdžio pirmininke, noriu paraginti visus balsuoti už šį projektą. Mane motyvuoja visų pirma tai, kad ministrė kartu su aplinkos ministru tikrai rodo gerą lyderystę apskritai šioje srityje. Galbūt šiek tiek vėlokai, galėjome pradėti anksčiau. Bet mano pagrindinis motyvas vis dėlto yra tai, kad mes kartu svarstome ir reikalavimą prekybos tinklams bendradarbiauti su labdaros organizacijomis. Tą projektą šiuo metu svarsto Vyriausybė, po pateikimo Seimas jau yra pritaręs. Tik kompleksiškai galima kalbėti apie realų poveikį maisto švaistymo kiekiui ir tik taip mes galėsime iš esmės padaryti proveržį, jeigu taikysime daugiau priemonių, taikomų kitose valstybėse.
Šiandien mes turime mokestines lengvatas aukojantiesiems. Mes turime galimybę aukoti labdarai, jau pasibaigus galiojimui „geriausia iki“, tačiau nėra socialinių parduotuvių, nėra reikalavimų prekybos tinklams bendradarbiauti, visiems bendradarbiauti, su labdaros organizacijomis. Nėra privalomų nurodymų ir strategijų, kaip mažinti maisto atliekų kiekį, pavyzdžiui, prekybos sistemoje. Tos papildomos priemonės labai reikalingos ir aš tikiuosi, kad jos bus svarstomos kartu su šiuo projektu, tada mes tikrai turėsime poveikį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime tam numatytu laiku. Tačiau replika po numanomo balsavimo – gerbiamas A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Taip. Aš noriu pasakyti, kad ministrė labai gražiai čia pasakė. Dabar, ponia ministre, jūs net nesiklausote, ir nereikia, nesiklausykite – liaudžiai kalbu. Noriu pasakyti, ministre, gerai pakalbėjote ir aš norėjau pagirti, o jūs į šoną.
Pone Tomilinai, labai puiku, kad jūs irgi pristatėte, bet aš, kaip gydytojas, buvęs Lietuvos vyriausiasis sanitarijos gydytojas, noriu akcentuoti vieną dalyką. Tegul ir Maisto ir veterinarijos tarnyba, ir tie, kurie siūlo visuomenei daugiau kalbėti, kad bus, nacionaliniai sveikatos centrai žiūrės, sveikatos biurai žiūrės, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba tikrins, nes yra be galo daug alergizuotų maisto ir dabar šneka, iki ko nusigyveno Lietuva, kad jau pasenusių terminų duos žmonėms valgyti… Pabandykite tą įrodyti. Štai tokia mano replikėlė gerąja to žodžio prasme. Ir atsiprašau ministrės, kad pakritikavau.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam A. Vinkui. Iš tikrųjų aš noriu apginti ministrę, ji klausėsi, jai tik kažkas sutrukdė, priėjo ir užkalbino.
12.48 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar lieka tik pareiškimai. Gerbiamas D. Kepenis pirmasis kviečiamas į tribūną. Kokie balsavimai? Slapti? Tai per kitą balsavimo langą, po pietų tiktai. O kaipgi? Jau baigėsi dabar balsavimas. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Prieš mano akis naujausias žmonių požiūrio į pridėtinį cukrų tyrimas. Žinote, čia retas atvejis, kai galima pasidžiaugti mūsų žmonių požiūriu į mitybos reikšmę jų sveikatai. Virš 90 % žmonių sutinka, kad pridėtinis cukrus kenkia sveikatai, ir net 72 % Lietuvoje žmonių yra pasiruošę saldumynus keisti natūraliais desertais, vaisiais ir daržovėmis. Žinoma, tam reikalingos palankios sąlygos, tai yra vaisiai neturėtų kainuoti brangiau už saldumynus su pridėtiniu cukrumi.
Ši apklausa mane paskatino atlikti situacijos kaimyninėse valstybėse tyrimą, pasižiūrėti, kokiu būdu jos tai sprendžia. Tendencija yra labai aiški: faktiškai visose valstybėse niekas dviračio neišradinėja, visur aiškiai matomos tos pačios priemonės. Pagrindinė iš jų – tai vaisių ir daržovių kaina, tos kainos mažinimas. Tai daroma iš esmės per PVM’ą ir didinant konkurenciją, kartu skatinant vaisių, daržovių auginimą.
Kita aiški priemonė, kuri gali padėti įveikti šią problemą, – tai pridėtinio cukraus prieinamumo mažinimas. Gaila, kad Europoje esame beveik vieninteliai, kurie neturime jokios pridėtinio cukraus reguliavimo politikos. Pramonininkai cukraus deda į gaminius tiek, kiek jiems ekonomiškai naudinga. Prieš ketverius metus buvo Sveikatos ministerijos iniciatyva gražiuoju susitarti su pramonininkais, ir tai buvo daroma – nuosekliai buvo mažinamas cukraus kiekis maiste, bet atėjus naujai valdžiai šis susitarimas išblėso. Šiandien vėl matome didėjančią pridėtinio cukraus naudojimo gaminiuose tendenciją.
Grįžtu prie apklausos, kurią minėjau. Labai nudžiugino tai, kad žmonės yra subrendę pridėtinio cukraus kainos didinimui siekiant, kad pridėtinio cukraus maisto produktuose būtų mažiau. Taigi jeigu atkreiptume dėmesį į šias dvi priemones: cukraus apmokestinimą bei vaisių ir daržovių kainos mažinimą, tai ryškėja graži galimybė pakeisti žmonių įpročius iš esmės ir keisti dirbtinius desertus natūraliais.
Jeigu kalbame apie vaisius ir daržoves, noriu paminėti, kad Lenkijoje vaisiai ir daržovės visiškai nėra apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu, visiškai neapmokestinti, Latvijoje – tik 5 %, o Lietuvoje, mes žinome, – 21 %. Netgi Švedijoje, kurios ekonomika yra gerokai stipresnė, mokesčiai vaisiams ir daržovėms yra kone perpus mažesni negu Lietuvoje.
Kadangi mes matome visuomenės pasiryžimą eiti sveikatinimo keliu, politikai neturi to ignoruoti. Todėl imuosi iniciatyvos ir kviečiu sureguliuoti tai įstatymais. Tam reikia pakeisti bent du įstatymus – PVM’o ir Akcizų. Siūlau visiškai atsisakyti PVM’u, pridėtinės vertės mokesčiu, apmokestinimo vaisių, uogų ir daržovių, kaip yra Lenkijoje. Tai leistų žmonėms daugiau nusipirkti sveikų produktų ir būtų aiškiai išreikštas valstybės požiūris į žmonių sveikatos tausojimą.
Dar kita priemonė – cukraus akcizas. To akcizo dydis yra diskusijų klausimas, bet jeigu paklaustų mano nuomonės, tai remiantis Europos šalių patirtimi tikrai reikėtų gerokai padidinti cukraus kainą ir žmonės imtų galvoti, ar tikrai jo reikia. Na, geriausia alternatyva – medus. Gali pasirodyti, kad toks drastiškas cukraus pabrangimas gali atsiliepti žmonių biudžetui, bet aš atlikau ir tokį asmeninį tyrimą. Pasitariau su verslininkais, turinčiais regionuose maisto prekių parduotuves. Jų teigimu, pasirodo, paties cukraus per metus yra parduodama labai nedaug, pardavimų gausa išsiskiria tik tada, kai prasideda vaisių, daržovių konservavimo sezonas.
Taip pat pakalbėjau su dietologais ir išsiaiškinau dar vieną įdomų dalyką, jis tik patvirtina mano siūlomų priemonių būtinumą. Pasirodo, pastaraisiais metais kylant vaisių ir uogų kainoms žmonės, norėdami sutaupyti, stipriai pakeitė uogienių ir džemų receptus ne sveikatos naudai, tai yra anksčiau buvo dedama 80 % uogų ir 20 % cukraus, o dabar uogų dedama dėl skonio ir kvapo, iš esmės yra gaminami tik uogų skonio sirupai. Po to per metus jie yra suvartojami – tai iš esmės yra gryno cukraus vartojimas.
Taigi, mielieji, šitie tyrimai rodo, kad žmonės vis labiau supranta, kas naudinga jų sveikatai ir kas ne, bet tam reikia mūsų, mieli kolegos, pastangų ir pagalbos. Tikiu, kad tą mes kartu ir darysime. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu gerbiamą V. Valkiūną į tribūną padaryti pareiškimą. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Mielieji, šiandien nekalbėsiu apie tai, kad Biržai yra turizmui draugiškų Lietuvos vietų penketuke, kad Biržai dalijasi savo jėga, kas juos aplanko. Jūs tai žinote. Kalbėsiu šiandien apie kitką.
Tėvų pensija – tai proveržio koncepcija, ją palaikė dauguma kolegų Seimo narių. Tobulinimas, papildymas – tai puiki proga diskutuoti dėl tobulo įstatymo. Gaunu vertingų idėjų ir pasiūlymų: kreatyvus procesas veiksmingai vyksta. Ačiū tiems, kurie įvertino situacijos rimtumą ir palaikė šį procesą. Ačiū už kūrybingumą kuriant įstatymus, siekiant sukurti gerovę Lietuvoje. Ačiū jums. Mūsų siekiai teisingi ir mes tai pasieksime eidami kartu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas V. Ąžuolas kviečiamas į tribūną padaryti pareiškimą. Nėra gerbiamo V. Ąžuolo? Jeigu nėra, tai rytinio plenarinio posėdžio nebaigėme, o baigėme dabar šios darbotvarkės klausimus ir pradėsime slaptą balsavimą 13 valandą. Dėkoju, gerbiami kolegos.
Pertrauka
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Dar nesame baigę rytinio posėdžio. Skirsime jam 1–2 minutes, per jas paskelbsiu slapto balsavimo rezultatus.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Artūro Driuko skyrimo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2900(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmasis balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Artūro Driuko skyrimo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku“ projekto Nr. XIVP-2900(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso biuletenių išduota 83, rasta 83, galiojančių 83: už – 80, 1 – prieš, 2 susilaikė. Taigi minėtas Seimo nutarimas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Sveikiname poną A. Driuką, paskirtą į naujas pareigas. Kuo didžiausios sėkmės!
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jadvygą Mardosevič Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-2901(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jadvygą Mardosevič Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projekto Nr. XIVP-2901(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 83, rasta biuletenių 83, galiojančių 83: už – 76, prieš – 2, susilaikė 5. Taigi minėtas nutarimas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Sveikiname gerbiamą Jadvygą ir turime vilties, kad Prezidentas tikrai patvirtins, nes mes tik pritarėme kandidatūrai. Sėkmės toliau darbuojantis einant naujas pareigas. (Plojimai) Šiais džiaugsmingais momentais ir užbaigiame rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.