PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas NR.  XIIIP-4078

 

2019-11-07

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

 

1

6

2

 

Argumentai:

Įstatymo autoriai, Įstatymu nustatė skirtingas ir aiškiai apibrėžtas nekilnojamojo turto vertės sumas, nuo kurių yra nustatyti skirtingi ir aiškiai apibrėžti mokesčių tarifai (mokami nuo sumos, viršijančios neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto dydį). Kadangi tik pačios savivaldybės prognozuoja savo pajamas, investicinius projektus, infrastruktūros sukūrimą, užimtumą ir tik jos geriau žino savo gyventojų bei ūkio subjektų poreikius, lūkesčius bei galimybes, todėl Įstatymo projekte reikia nustatyti, kad mokesčio tarifą nusistato konkrečios savivaldybių tarybos.

Taip pat siūloma neskirstyti mokamų mokesčių už nekilnojamąjį turtą į skirtingus biudžetus, o mokamą mokestį nuo nekilnojamojo turto vertės, viršijančios neapmokestinamąjį turto dydį, įskaityti ne į valstybės biudžetą, o į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą.

Šio pasiūlymo iniciatoriai siūlo atsisakyti lengvatų, kurios iškreipia visą mokestinę sistemą. Manome, kad tikslinga papildyti Įstatymo projektą nurodant, kad mokestį už nekilnojamąjį turtą moka juridiniai asmenys, kurie verčiasi žemės ūkio veikla bei Lietuvos bankas.

 

Pasiūlymai:

Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

 

 

 

 „1. Mokesčio tarifas – nuo 0,5 0 procento iki 3 2 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“

2

6

2

 

Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nekilnojamojo turto mokestinės vertę, nuo kurios bus taikomas mokesčio tarifas  ir kKonkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes,

2) priežiūros būklę, apleistumą,

3) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį);

4) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

2

6

3

 

Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu savivaldybės taryba iki šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų nenustato konkrečių mokesčio tarifų arba po šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų keičia nustatytus mokesčio tarifus, atitinkamą mokestinį laikotarpį tos savivaldybės teritorijoje taikomas 0,3 procento praeito laikotarpio mokesčio tarifas“

3

6

4

 

Pripažinti 6 straipsnio 4 dalį netekusią galios.

4. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

2) 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;

3) 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

 

4

6

5

 

Pripažinti 6 straipsnio 5 dalį netekusią galios.

5. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

2) 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;

3) 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

2

7

1

2

Pripažinti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą netekusiu galios

2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti);

2

7

2

9

Pripažinti 7 straipsnio 2 dalies 9  punktą netekusiu galios.

9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 281 dalyje, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);

 

 

7

2

17

Pripažinti 7 straipsnio 2 dalies 17 punktą netekusiu galios.

17) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;

 

3

14

3

 

Pripažinti įstatymo 14 straipsnio  3 dalį netekusią galios

 „3. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į valstybės biudžetą.

 

 

Teikia

Seimo narys

Simonas Gentvilas

Viktorija Čmilytė- Nielsen

Kęstutis Glaveckas

Eugenijus Gentvilas

Virgilijus Alekna

Ričardas Juška