Eil. Nr.
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
|
1
|
6
|
2
|
|
Argumentai:
Įstatymo autoriai, Įstatymu
nustatė skirtingas ir aiškiai apibrėžtas nekilnojamojo turto vertės sumas,
nuo kurių yra nustatyti skirtingi ir aiškiai apibrėžti mokesčių tarifai
(mokami nuo sumos, viršijančios neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto dydį). Kadangi tik pačios savivaldybės prognozuoja savo pajamas,
investicinius projektus, infrastruktūros sukūrimą, užimtumą ir tik jos geriau
žino savo gyventojų bei ūkio subjektų poreikius, lūkesčius bei galimybes,
todėl Įstatymo projekte reikia nustatyti,
kad mokesčio tarifą nusistato konkrečios savivaldybių tarybos.
Taip pat siūloma neskirstyti
mokamų mokesčių už nekilnojamąjį turtą į skirtingus biudžetus, o mokamą
mokestį nuo nekilnojamojo turto vertės, viršijančios neapmokestinamąjį turto
dydį, įskaityti ne į valstybės biudžetą, o į
savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą.
Šio pasiūlymo iniciatoriai siūlo atsisakyti lengvatų, kurios
iškreipia visą mokestinę sistemą. Manome, kad
tikslinga papildyti Įstatymo projektą nurodant, kad mokestį už nekilnojamąjį
turtą moka juridiniai asmenys, kurie verčiasi žemės ūkio veikla bei Lietuvos
bankas.
Pasiūlymai:
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
|
|
|
|
|
„1. Mokesčio tarifas – nuo 0,5
0 procento iki 3 2 procentų nekilnojamojo turto
mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“
|
2
|
6
|
2
|
|
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2. Nekilnojamojo turto mokestinės
vertę, nuo kurios bus taikomas mokesčio tarifas ir kKonkretų
mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito
mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo
mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9
straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo
9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus
skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo
metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą
savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio
gruodžio 1 dienos. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius
mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis
iš šių kriterijų:
1) nekilnojamojo turto
paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes,
2) priežiūros būklę,
apleistumą,
3) mokesčio mokėtojų
kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį);
4) nekilnojamojo turto
buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir
teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).“
|
2
|
6
|
3
|
|
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„3. Jeigu savivaldybės taryba iki šio
straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų nenustato konkrečių mokesčio
tarifų arba po šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų keičia nustatytus
mokesčio tarifus, atitinkamą mokestinį laikotarpį tos
savivaldybės teritorijoje taikomas 0,3 procento praeito laikotarpio
mokesčio tarifas“
|
3
|
6
|
4
|
|
Pripažinti 6 straipsnio 4 dalį netekusią
galios.
„4. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6
punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau
neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
2) 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų,
taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
3) 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio
tarifas.“
|
4
|
6
|
5
|
|
Pripažinti 6 straipsnio 5 dalį netekusią
galios.
„5. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7
punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau neviršijančiai 390
000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
2) 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų,
taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
3) 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio
tarifas.“
|
2
|
7
|
1
|
2
|
Pripažinti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą
netekusiu galios
„2) nekilnojamasis turtas (arba jo
dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai
apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2
straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti);“
|
2
|
7
|
2
|
9
|
Pripažinti 7 straipsnio 2 dalies 9 punktą
netekusiu galios.
„9) juridinių
asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį
sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos
pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 281 dalyje,
įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus
iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis
turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos
ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus
iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);“
|
|
7
|
2
|
17
|
Pripažinti 7 straipsnio 2 dalies
17 punktą netekusiu galios.
„17) Lietuvos banko
nekilnojamasis turtas;“
|
3
|
14
|
3
|
|
Pripažinti įstatymo 14 straipsnio 3 dalį netekusią galios
„3. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant
šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus tarifus,
įskaitomas į valstybės biudžetą.“
|