LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
Papildomo komiteto IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 627, 628, 663 IR 736 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3258
2024-03-27 Nr. 103-P-12
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę); komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vytautas Šilinskas – viceministras, Jelena Polijančuk – Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja; Teisingumo ministerijos atstovai: Aurelija Giedraitytė – Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė, Aurelija Pauliukaitė – Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja; Valstybinės darbo inspekcijos atstovai: Dalius Čeponas – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Birutė Macijauskienė – Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja; Aistė Adomavičienė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, Dalius Gedvilas – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, Rima Gražienė – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, Arnas Marcinkus – Lobistų kontoros Vento Nuovo partneris, Jonas Petrikas – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys antstolis, Akvilė Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė, Dovilė Satkauskienė – Lietuvos antstolių rūmų valdytoja.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė
|
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Finansinių
paslaugų įmonių asociacija FINCO |
1 (627) |
(1) |
(8) |
DĖL CIVILINIO PROCESO KODEKSO 627, 628, 663 IR 736 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3258 Finansinių įmonių paslaugų asociacija FINCO (toliau – FINCO) susipažino su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtomis Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3258 (toliau – CPK) pataisomis ir visu kartu teikiamų įstatymų pataisų paketu. FINCO palaiko siekius skatinti skolingus asmenis sugrįžti į darbo rinką. Visgi, projekto iniciatoriai taip ir neatsakė bei nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie atsakytų į derinimo metu iškeltas abejones dėl pataisų pakete siūlomų reguliavimo pakeitimų ir konkrečių siūlomų priemonių. Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (CPK) siūloma numatyti „skolininko atostogas“. Iniciatoriai siūlo šią išimtinę priemonę leisti naudotis visiems, kurie paskutinius 6 mėn. buvo registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbio ar darbo rinkai besirengiančio asmens statusu. Aiškinamajame rašte ir derinimo pažymoje nėra pateikta jokių argumentų, tyrimų, pagrindimo kodėl būtent siūlomas 6 mėn. terminas. Mūsų įsitikinimu, siūlomas 6 mėn. laikotarpis yra per trumpas ir turėtų būti ilginamas iki 12 mėn., jeigu, kaip deklaruoja projekto iniciatoriai, ši priemonė tikrai yra nukreipta į ilgalaikius bedarbius. FINCO pasiūlymas: Pakeisti 627 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį
išdėstyti taip: ,,8) skolininkui, kuris paskutinius Taip pat CPK projektu siūloma suteikti net 12 mėn. laikotarpio
trukmės „skolininko atostogas“. Derinimo pažymoje iniciatoriai nurodo, jog:
„...Užimtumo tarnyba vykdys atvejo vadybą, padės vengti piktnaudžiavimo
atvejų ir nustatys koks „skolų atostogų“ laikotarpis yra reikalingas
kiekvienu konkrečiu atveju“. Tačiau projekte nėra jokių teisinį tikrumą
garantuojančių reguliavimo nuostatų, kurios numatytų konkrečią Užimtumo
tarnybos pareigą ar įgaliojimus tą daryti ir kokiais kriterijais ar
principais Užimtumo tarnyba vadovautųsi atliekant tokią atvejo vadybą. Dėl
kiekvieno skolininko situacijos unikalumo ir individualumo praktikoje
susidarys atvejai, kuomet panašūs skolingų bedarbių atvejai bus traktuojami
nevienodai. Pažymime, kad šis siūlymas yra skirtas naujai įsidarbinusio
ilgai nedirbusio asmens integracijai, o skolų mokėjimo sustabdymas iki 12
mėn. yra per ilgas, nes net 4 kartus išplečia šiuo metu įstatymu
reglamentuojamą „kreditų atostogų“ rinkos praktiką. Siekiant specifinio
šio reglamentavimo tikslo tokia paskata optimaliausiu būdu realizuotųsi,
jeigu skolų mokėjimas būtų stabdomas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Taip
pat, 6 mėnesių terminas būtų dvigubai ilgesnis laikotarpis nei LR Darbo
kodekse įtvirtintas darbo išbandymo laikotarpio reguliavimas. FINCO
pasiūlymas: Pakeisti 627 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju pinigų sumų išieškojimas iš
skolininko gali būti sustabdomas ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus ir
negali viršyti bendro Dar kartą pažymime, kad palaikome siekius skatinti skolingus asmenis sugrįžti į darbo rinką ir viliamės, jog šiame rašte išdėstyti siūlymai net gi padėtų sustiprinti reglamentavimu siekiamą tikslą, kadangi skolos grąžinimas veikia kaip motyvuojantis veiksnys ir mažina ilgalaikių finansinių problemų rizikas.. Tikimės, kad priimant sprendimus bus įvertinta tai, kad siūlomas reguliavimas turės įtakos ne tik ilgalaikiams bedarbiams, bet ir koreguos finansinių paslaugų teikimo prieinamumo apimtis ir nepalankesnes sutarčių sąlygas kitiems žemesnes pajamas gaunantiems asmenims. |
Nepritarti.
|
Siūloma pritarti iniciatorių teikiamam pakeitimui, nes „skolų atostogų“ tikslas, kad asmuo, dar netapęs ilgalaikiu bedarbiu turėtų paskatų grįžti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Be to, siekiant užkirsti kelią asmeniui tapti ilgalaikiu bedarbiu, nustatyta, jog bent 6 mėn. nedirbęs asmuo turi teisę atsikvėpti nuo skolų. Įstatymo pakeitimai suteikia galimybę, o ne prievolę skolininkui prašyti „skolininko atostogų“. „Skolų atostogų“ prieiga taip pat yra ribojama –„atostogos“ suteikiamos 12 mėnesių ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, taip užkertant kelią piktnaudžiavimui.
|
|||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Lietuvos antstolių rūmai (2023-11-24) |
|
|
|
DĖL LIETUVOS RESUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMŲ PROJEKTO Lietuvos antstolių rūmai teikia šį raštą dėl 2023 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų svarstyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5(1), 16, 17, 20, 24, 25, 30(1), 30(2), 31, 32, 35, 38, 39(3), 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48(1), 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-3257)ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-3258) (toliau –CPK projektas). Lietuvos antstolių rūmai supranta įstatymų projektų tikslą skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, pagerinant jiems sąlygas užsidirbti aukštesnes potencialias pajamas, tačiau nepritaria kai kurioms CPK projektu siūlomoms priemonėms ir reguliavimo pakeitimams. Atsižvelgiant į tai, žemiau šiame rašte teikiame Lietuvos antstolių rūmų pastabas bei pasiūlymus dėl CPK projekto. Nuo 2018 m. įgyvendinti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai Siekiant mažinti patiriamą skolų grąžinimo naštą per pastaruosius kelerius metus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai buvo orientuoti į skolininko atžvilgiu vykdomo išieškojimo sąlygų pagerinimą bei platesnį skolininko interesų užtikrinimą. Juos išdėstome pridedamoje lentelėje.
Iki šiol atsakingų institucijų neatliktas paminėtų teisės aktų pakeitimo poveikio vertinimas skolų grąžinimo procesui, skolininkų elgesiui, kreditavimo sąlygoms, ekonominiams rodikliams, o jau ministerijos Projektais siūlomos naujos papildomos „lengvatos“. Dėl CPK projekto 1 str. [CPK 627 str. 8 p.] ir CPK projekto 4 str. [CPK 736 str.] CPK projektu siūlomomis nuostatomis sukuriamos palankios sąlygos skolininko piktnaudžiavimui dėl toliau pateikiamų priežasčių. Palankiai vertintume galimybę suteikti vadinamąsias „skolų atostogas“, jeigu pakeitimas būtų orientuotas būtent į tikslinę grupę –skolininkus ilgalaikius bedarbius-, grįžtančius į darbo rinką, o tokių „skolos atostogų“ suteikimo procedūra būtų aiškiai apibrėžta laike, taip pat turėtų vienkartinį pobūdį. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos antstolių rūmai siūlo įtvirtinti, jog išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų atidėjimas būtų vienkartinio pobūdžio, o „skolų atostogų“ terminas būtų susietas su Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytu 3 mėn. darbuotojo išbandymo laikotarpiu. Suėjus „skolų atostogų“ terminams, antstolis įgytų teisę išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų ir 3 mėnesius vykdytų išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų, tačiau taikydamas mažesnius išskaitų dydžius, t. y., 3 mėnesius būtų išskaitoma ½ išskaitų dydžio, nustatyto šio kodekso 736 straipsnyje. Kitaip tariant, antstolis nenukreiptų išieškojimo į asmens pajamas 3 mėnesius po įsidarbinimo ir dar 3 mėnesius vykdytų išieškojimą iš darbo užmokesčio, taikydamas mažesnius išskaitų dydžius. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti CPK nauju CPK 7361 straipsniu, kuris būtų taikomas tik tiems asmenims, kurie atitinka CPK projektu siūlomame 627 straipsnio 8 punkte nurodytas sąlygas. Tuo tarpu, šiuo metu galiojantis CPK 736 straipsnis ir išskaitų dydžiai nekeičiami ir taikomi įprastine tvarka. Svarstome, jog būtent toks palankesnių sąlygų skolininkui taikymo modelis padėtų asmeniui įsitvirtinti darbo rinkoje, būtų kaip paskata pradėti dirbti, žinant, jog tam tikrą laiko tarpą iš skolininko darbo užmokesčio nebus išieškoma arba bus išieškoma mažesnėmis išskaitomis. Siūlytume CPK 627 str. 8 p. dėstyti naujai ir papildyti CPK atskiru 7361 punktu, kuris ir detalizuotų išskaitymo iš skolininko pajamų tvarką tais atvejais, kai taikomos lengvatos: Papildyti CPK 627 straipsnį 8 punktu išdėstant atitinkamai: „8) turtinio pobūdžio išieškojimo byloje, gavus Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) dokumentą, išskaitų vykdymas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų vieną kartą atidedamas ir vykdomas šio Kodekso 7361 nustatyta tvarka.” Papildyti Kodeksą 7361 straipsniu išdėstant atitinkamai: „7361 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis Gavus Užimtumo tarnybos dokumentą dėl skolininko, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos šia tvarka: 1) 3 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos pateikto dokumento išieškojimas atidedamas; 2) 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 punkte nustatyto termino pabaigos išskaitoma ½ išskaitų dydžio, nustatyto šio Kodekso 736 straipsnyje.” Pažymėtina, kad jeigu būtų pritarta Lietuvos antstolių rūmų siūlomam sprendimui dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų mažinimui išskirtinai iš Užimtumo tarnybos atėjusiems asmenims, manome, jog 736 straipsnio 3 dalis galėtų būti taikoma visiems atvejams, t. y. antstoliui reikėtų suteikti teisę patvarkymu, atsižvelgus į skolininko finansinę padėtį, priimti sprendimą dėl išskaitų dalies mažinimo. Taip pat, pagal siūlomą CPK 627 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluotę gali susiklostyti situacija, kai išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų galės būti sustabdomas ir vykdant neturtinio pobūdžio sprendimus. Tai reiškia, kad kreditoriaus patirtos išlaidos negalės būti išieškomos iš skolininko. Atsižvelgiant į tai, siūlome numatyti teisę stabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų tik turtinio pobūdžio ginčuose. Pažymėtina, kad siūlomais pakeitimais darbdaviui būtų sukeliama papildoma administracinė našta. Projekto aiškinamajame rašte pasigendama paskaičiavimų, kiek iš Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų yra skolininkai, tad nėra aišku, dėl kokio kiekio skolininkų yra daroma ši reforma. Akivaizdu, kad reformos įgyvendinimas pareikalaus lėšų, nes diskusijoje minima atvejo vadyba. Taip pat, reikės administruoti skolininkų prašymus, ką patvirtina ir projekto nuostatos, todėl trūksta skaičiavimų, kokiai daliai asmenų ši paslauga bus reikalinga bei kiek tai kainuos valstybės biudžetui. Papildomai būtina įvertinti biudžeto išlaidas, kai „skolininko atostogos“ taikomos ir išlaikymo bylų ar žalos priteistos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės netekimo atvejais, kadangi tuo laikotarpiu išlaikymo išmokas (ar priteistas žalas iš atitinkamo fondo) turėtų mokėti Sodra (perėmusi Vaikų išlaikymo fondo funkcijas), todėl atitinkamai reikėtų paskaičiuoti, kiek susidarytų papildomų išlaidų. Dėl CPK projekto 3 str. [CPK 663 str.] Įvertinus Įstatymų projektų tikslą skatinti būtent įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, manome, jog CPK projektas neturėtų būti susijęs su išieškojimo iš turto reguliavimu. Pakeitimai tikslingi ta apimtimi, kiek tai susiję su darbo santykiais –būtent išskaitų dydžio iš darbo užmokesčio peržiūrėjimas ir išskaitymų lengvatų poreikis. Pažymėtina, kad Latvijos, Estijos įstatymai nenumato nukreipimo į skolininko turtą pagal skolos dydį ir (ar) turto vertę ribojimų apskritai. CPK projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti CPK 663 straipsnio 1 d. numatytus terminus, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 12 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėn., o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena –per 36mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 18 mėn. CPK projektu siūloma pakeisti CPK 663 straipsnio 3 dalį, padidinant šiuo metu galiojančiame CPK nustatytą 4 tūkstančių eurų sumą iki 10 MMA. Manome, jog terminų prailginimas Lietuvos regionuose sukurtų visišką draudimą vykdyti išieškojimą iš turto ir neabejotinai pablogintų visų vartotojų skolinimosi sąlygas ir apribotų išieškojimo nukreipimą į bet kokį nekilnojamą turtą. Galime numanyti, kad šie siūlymai siejami su nemokumo (bankroto) proceso administravimu, tačiau įstatymų projektų rengėjų manymas, kad tokiu būdu pavyktų išsaugoti skolininko turtą, yra klaidinantis. Projektų rengėjai pasitelkia teisinio reguliavimo priemones, kurios galutiniame rezultate nedisciplinuoja, o realiai ilguoju laikotarpiu padaro skolininką nemokiu. Reikėtų įvertinti tai, kad dalis asmenų turi turto, kurį būtų galima realizuoti, atitinkamai padengti įsiskolinimus ir jiems liktų netgi dalis turto sumos, kurios pagalba asmuo galėtų investuoti į mažesnį būstą regionuose. Pažymėtina, kad kartu su skola yra išieškomos ir procesinės palūkanos, kurios ilguoju laikotarpiu tik augtų ir viršytų pačią skolą. Turimais duomenimis, apie 57 proc. visų vykdomųjų bylų (741 tūkst.) kartu su skola išieškomos ir priteistos palūkanos. Pačios mažiausios palūkanos paprastai sudaro 5-6 proc., tačiau labai dažni atvejai, kai palūkanos viršija dešimt, ar keliasdešimt procentų (yra bylų, kuriose skaičiuojamos 40-80 proc. metinių palūkanų). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas pirmiausia dengiama ne skola, bet priskaičiuotos palūkanos (jeigu išieškomos nedidelės sumos, jos paprastai skiriamos priskaičiuotoms palūkanoms apmokėti, o skola mažėja nedidele dalimi), o palūkanos skaičiuojamos iki pilno skolos išieškojimo, t. y. skolą išieškant dalimis. Vadovaujantis 2023 m. liepos 15-24 d. atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis1, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti visuomenės požiūrį į valdžios institucijų pateiktus siūlymus mažinti išskaitas iš skolingų asmenų darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, aštuoni iš dešimties gyventojų nesirinktų ilgesnio ir brangesnio skolų išieškojimo kelio.1 Prieiga internetu: https://www.antstoliurumai.lt/index.php?id=3046 Apklausos duomenimis, 77 proc. respondentų nesutiktų papildomai sumokėti 800 eurų kreditoriui ir antstoliui už tai, kad skola iš jų pajamų kas mėnesį būtų išieškoma mažesnėmis dalimis ir per ilgesnį terminą nei dabar (ne per dvejus metus, o per penkerius metus). Projekte siūloma viena kitą dubliuojančios „lengvatos“. Skolininkui suteikiamos ne tik taip vadinamos „skolininko atostogos“, bet mažinami ir išskaitų dydžiai išieškant iš darbo užmokesčio. Todėl siūlytume laipsniškai pereiti prie skolų išieškojimo iš pajamų sąlygų pakeitimo ir terminus peržiūrėti racionaliai, pvz. 9 mėn. ir 24 mėn. CPK projekte siūloma įtvirtinti 10 MMA riba dėl draudimo nukreipti išieškojimą į turtą, tačiau, manome, kad didinimas turėtų būti laipsniškas. Atkreiptinas dėmesys, kad būsto vertė regionuose ženkliai mažesnė, nei siūlomas nustatyti 10 MMA dydis. Pažymėtina, kad kaimiškose vietovėse būstų kainos gali būti ir po 6000,00 Eur ir mažiau. Įvertinus tai, siekiant neužkirsti kelio kreditoriams atgauti skolas, siūlome šiuo metu galiojančią 4000 tūkstančių eurų ribą didinti palaipsniui po 50 proc., kas, atsižvelgiant į nuo 2024 m. įsigaliosiantį MMA (924 Eur) siektų daugiau, nei 5500 EUR. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti CPK 663 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į
skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad
išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 2. Pakeisti 663 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos
nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš
skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik
tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija Neabejotina, jog ilgesniame laikotarpyje užsitęsusių skolų administravimas, nepagrįstai apribotų kreditorių galimybes atgauti skolas. Pažymėtina, kad ilgėjant skolos grąžinimo terminui, skolininkas gali bankrutuoti, išvykti į užsienį, netekti darbingumo ar jo visišką (dalinį) nemokumą gali lemti kitos aplinkybės ar priežastys. Žvelgiant iš praktikos pusės, net ir šiuo metu galiojančio CPK 663 straipsnio atžvilgiu, antstoliai neparduoda turto dėl, pavyzdžiui, kelių tūkstančių eurų skolos susikaupusių komunalinių mokesčių, nebent išnaudotos visos skolos išieškojimo galimybės, skolos visiškai nedengiamos ir kauptos ne vienerius metus. Taip pat, svarbu pažymėti ir tai, kad esant didelėms skoloms dėl administracinių nusižengimų ir asmeniui nedirbant, tačiau turint turto daug, sueis senaties terminas. Taigi, siūlomos teisinio reguliavimo „lengvatos“ turės neigiamos įtakos skiriamų baudų prevencinės funkcijos, kaip atgrasomosios priemonės daryti pažeidimus, įgyvendinimo užtikrinimui. Dėl CPK projekto 6 str. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas Projekte Ex post vertinimo laikotarpis nustatytas nepagrįstai ilgas, net 4-eri metai. Kadangi išskaitų reguliavimas paveiks kelis šimtus tūkstančių priverstinio vykdymo proceso dalyvių, yra aktualus ir kreditoriams, ir skolininkams manytume, 2 metų laikotarpis yra būtinas pradėti vertinti naujų įstatymo pakeitimų nuostatų poveikį. Kitos, Lietuvos antstolių rūmų nuomone, galimos teisinio reguliavimo priemonės aktyvinti asmenis grįžti į darbo rinką: • Mokestinės atostogos ir socialinis kreditas; • Išieškojimas iš nedarbo išmokos pagal neapmokėtas administracines ir baudžiamąsias baudas; • Antstoliui galimybė motyvuotu skolininko prašymu atidėti/išdėstyti skolos mokėjimą. • Į darbo rinką grįžtantiems ir skolų turintiems žmonėms siūlytina suteikti “mokesčių atostogas”, kurios ne tik skatintų dirbti legaliai, bet ir valstybei padėtų sutaupyti dešimtis milijonų eurų. Bet kurio legaliai įsidarbinusiojo asmens gaunama minimalioji mėnesinė alga (MMA) dėl mokesčių valstybei mažėja 207 Eur, arba 25 proc. Būtent mokesčiai yra dažniausia nelegalaus darbo priežastis. Kreditoriams išskaičiuojamos sumos visais atvejais mažesnės už mokesčius valstybei: atsižvelgiant į MMA uždirbančio asmens skolų skaičių ir pobūdį, skoloms dengti gali būti išskaičiuojama nuo 126 iki 190 Eur. Valstybei subsidijuojant į darbo rinką grįžusių asmenų mokėtinus mokesčius ir nebemokant jiems nedarbo išmokos, kurios vidutinis dydis šiuo metu yra 458 Eur. Ilgalaikiams bedarbiams tai būtų reali paskata pradėti legaliai dirbti. Jei per metus į darbo rinką sugrįžtų 10 tūkst. ilgalaikių bedarbių, būtų sutaupoma jau 30,1 mln. Eur lėšų, o jei būtų užimtos visos 14,5 tūkst. esamų laisvų darbo vietų, valstybės biudžetas pasipildytų beveik 43,7 mln. Eur. Atkreipiame dėmesį, kad tokios “mokesčių lengvatos” sukurta nauda būtų keleriopai didesnė už tą spėjamą 6,5 mln. Eur sumą, apie kurią kalbama projekto aiškinamajame rašte. Lietuvos antstolių rūmų atliktais skaičiavimais, vien tik siūlymas du kartus mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš MMA neviršijančių skolingo asmens pajamų vienos 2000 Eur skolos išieškojimo trukmę prailgintų 2,6 karto (nuo 23 mėn. iki 59 mėn.), o finansinę naštą MMA uždirbančiam skolininkui papildomai padidintų apie 800 Eur. Asmeniui, turinčiam dvi skolas po 1000 Eur ir uždirbančiam MMA, išieškojimo trukmė pagal siūlomą tvarką ilgėtų beveik 4 kartus (nuo 15 mėn. iki 59 mėn.), o papildomai mokėtina suma didėtų iki 960 Eur. Tai ne tik priverstinio išieškojimo išlaidos, bet ir teismų priteisiamos palūkanos, kurios įprastai pradedamos skaičiuoti nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos. Užsitęsusio išieškojimo atvejais palūkanos, delspinigiai, netesybos ir administravimo mokesčiai pirmines pradelstų skolų sumas išaugina po 8-9 kartus. Į darbo rinką grįžę skolininkai, net ir mokėdami galiojančios redakcijos Civilinio proceso kodekso 736 str. įtvirtintas išskaitas iš pajamų skoloms dengti, pragyvenimui kas mėnesį turėtų 672 Eur (po 22 Eur dienai), arba 39 Eur daugiau, negu dabartinė MMA „į rankas“ (633 Eur).Taip pat, valstybė, įvertinusi asmens pastangas grįžti į darbo rinką, galėtų suteikti tokiems asmenims socialinį kreditą. Pastebėtina, kad tokia praktika taikoma ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose. • Dar vienas postūmis trauktis iš šešėlio būtų leidimas iš nedarbo išmokos išieškoti skolas už administracinės ar baudžiamosios teisės pažeidimus. Galiojant draudimui išieškoti skolas iš nedarbo išmokos, skolingas bedarbis renkasi 458 Eur nedarbo išmoką ir dar 840 Eur nelegalių darbo pajamų (iš viso – 1298 Eur), nei gauti minimalias mėnesines pajamas. Paminėtina, jog kaimyninėje Latvijoje, Lenkijoje iš baudų nesumokėjusių pažeidėjų gaunamos MMA leidžiama išskaičiuoti net 50 proc. lėšų, tokiu būdu viešąją tvarką saugant ne tik draudimais, bet ir siekiant užtikrinti paskirtų nuobaudų neišvengiamumą. Taigi, papildomai siūlome apsvarstyti CPK 738 straipsnio pakeitimą, pildant nuostatas, jog „iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo, ir vykdant baudos už administracinius nusižengimus bei baudžiamajame procese paskirtų baudų išieškojimą šio Kodekso 7361 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Įsidarbinus iš tokio asmens galėtų būti 3 mėnesius skola neišieškoma, o dar 3 mėnesius būtų taikomos sumažintos išskaitos iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. |
Nepritarti. |
Siūloma pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, kadangi nors nuo 2018 m. priverstinio išieškojimo bylų vidutiniškai sumažėjo, tačiau situacija vis dar nėra gera. Kreditoriai nėra atgavę ~4 mlrd. Eur skolų ir beveik 7 iš 10 skolininkų nedirba, atitinkamai skolos nėra grąžinamos (nes dirbant legaliai ir uždirbant MMA, lieka mažiau nei 15 Eur dienai). Be to, skolų išieškojimo sistema yra neefektyvi, nes per 2022 m. antstoliai išieškojo tik ~6 % (225 mln. Eur) iš bendros ~4 mlrd. Eur skolų sumos. Skolos augo 600 mln. Eur, tuo tarpu kai išieškojimas yra 10 kartų mažesnis (tik ~60 mln. Eur). Planuojama, kad „skolų atostogos“ būtų ne vienkartinio pobūdžio, kadangi susikaupusių ir antstoliams perduotų skolų priežastys gali pasikartoti – ekonominė krizė, pandemija, nedarbas, pablogėjusi sveikatos būklė. Išskaitų mažinimo taikymas tik ilgalaikiams bedarbiams skolininkams prarastų prevencinę funkciją ir problemos nespręstų, nes neturėtų poveikio stabdant naujų bedarbių dėl skolų atsiradimą. Išskaitų sumažinimą nustačius tik šiuo metu nedirbantiems skolininkams, šiuo metu dirbantys skolininkai atsirastų blogesnėje padėtyje ir galimai būtų suinteresuoti tapti bedarbiais. Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo 2016 m. tyrimo duomenimis per didelės išskaitos yra dažniausiai minima priežastis, kodėl skolininkai nedirba legaliai ir negrąžina skolų (75%), kaip ir darbdavių nenoras tokius asmenis įdarbinti (32,6%). Todėl prioritetas skiriamas paskatų suteikimui skolininkams grįžti į darbo rinką. Pakeitimai orientuoti į visus nedirbančius skolininkus (iki 2023 m. jų buvo ~126 tūkst.), o ne tik į šiuo metu registruotus Užimtumo tarnyboje. Vienas iš Įstatymų projektų tikslų yra padidinti skolininkų paskutinio būsto apsaugą. Aiškinamajame rašte numatytos pokyčių, susijusių su paskutiniu būstu priežastys: 1) pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką – jeigu išieškoma iš būsto, kai skola sudaro tik nedidelę būsto vertės dalį, tai gali būti neteisėta; 2) suma indeksuojama, todėl išvengiama teisės aktų keitimo ateityje. Išieškojimo iš paskutinio būsto apsauginis terminas buvo pailgintas du kartus, t. y. vietoj 18 mėn. nustatytas 36 mėn. terminas, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pasiūlymus. Toks reguliavimas sistemiškai derės su kartu teikiamais CPK 663 str. 1 d. pakeitimais, kuriais nuo 6 iki 12 mėn. ilginamas terminas, per kurį skolininkas gali atsiskaityti, taip išieškojimo nenukreipiant į kitą skolininko turtą (ne paskutinį būstą, kuriame skolininkas gyvena). Pakeitimais siekiama nenukreipti didelės vertės skolų išieškojimą į menkavertį paskutinį būstą ir neatimti iš asmens namų. Taip pat, išieškojus itin mažos vertės paskutinįjį būstą iš skolininko, padidėtų valstybės socialiniai kaštai, skirti pasirūpinti būsto neturinčiu skolininku, taip perkeliant skolos naštą mokesčių mokėtojams.
|
|||||||||||||||||||||||||
|
3. |
Lietuvos verslo konfederacija (2023-11-24) |
|
|
|
DĖL UŽIMTUMO ĮSTATYMO PAKEITIMŲ PROJEKTO (Nr. XIVP-3257) IR CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMŲ PROJEKTO (Nr. XIVP-3258 ) Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi į Jus dėl 2023 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų svarstyti Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5(1), 16, 17, 20, 24, 25, 30(1), 30(2), 31, 32, 35, 38, 39(3), 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48(1), 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-3257) ir Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-3258) (toliau kartu – Įstatymų projektai). LVK supranta, jog Įstatymų projektais siekiama padidinti legaliai dirbančių asmenų mastą Lietuvoje numatant veiksmingas ir atgrasančias sankcijas už nelegalų arba nedeklaruotą darbą, taip pat skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, pagerinant jiems sąlygas užsidirbti aukštesnes potencialias pajamas, tačiau nepritaria kai kurioms Įstatymų projektų pakete siūlomoms priemonėms ir reguliavimo pakeitimams. Žemiau šiame rašte pristatome LVK pasiūlymus, dėl kurių pateikiame argumentus ir prašome juos įvertinti, ieškant subalansuotų, visų pusių interesus tenkinančių sprendimų. <...> III. Dėl siūlymo trumpinti „skolininko atostogas“ iki 6 mėnesių Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau - CPK projektas) siūloma CPK 627 straipsnį papildyti 8 punktu, numatančiu vadinamąsias „skolininko atostogas“. Pagal CPK 627 str. antstolis turėtų teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus ir skolininkui, kuris paskutinius 6 mėn. nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu – gavęs dokumentą iš Užimtumo tarnybos. Atitinkamai siūloma įtvirtinti, kad: 1) šiame punkte nurodytu atveju sustabdomas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, išskyrus išieškojimą iš CPK 737 str. nurodytų skolininko pajamų; 2) pinigų sumų išieškojimas iš skolininko gali būti sustabdomas iki 12 mėn. ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, LVK neprieštarauja bendrai „skolininko atostogų“ idėjai, tačiau mūsų vertinimu CPK projekte numatytas išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio atidėjimo laikotarpis iki 12 mėnesių per 5 metus yra ženkliai per ilgas ir neproporcingai pažeidžia kreditorių (išieškotojų) interesus. Atsižvelgiant į tai, kad numatomais pakeitimais yra siekiama skatinti asmenis grįžti į darbo rinką, būtų logiška „skolininko atostogas“ suteikti tik 3 mėnesiams, nes tai atitiktų laikotarpį, siejamą su darbo išbandymu, kuris pagal savo trukmę yra pakankamas asmeniui įsilieti į darbo rinką ir pradėti dengti savo turimas skolas. Tačiau, įvertinus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ministerija) argumentus, kad vieniems skolininkams gali prireikti trumpesnių, o kitiems ilgesnių „skolų atostogų“ tam, kad jie integruotųsi į darbo rinką (po galimai prarastų darbo įgūdžių), manome, kad 6 mėnesių „skolininko atostogų“ terminas galėtų būti kompromisinis variantas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadinamosios „skolininko atostogos“ būtų taikomos ir išlaikymo bylų ar žalos priteistos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės netekimo atvejais, todėl šių nuostatų įgyvendinimui turės būti skiriama pakankamai valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant išvengti skolininko „pripratinimo“ prie lengvatos, CPK projekte siūlytina įtvirtinti, jog išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų atidėjimas yra vienkartinio pobūdžio, kaip paskata skolininkui įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai, kad anstoliams perduotų skolų priežastys gali pasikartoti – ekonominė krizė, nedarbas, sveikatos būklė, emociniai sutrikimai, tai neturėtų tapti pagrindu „skolų atostogas“ taikyti daugiau kaip kartą, pripratinant skolininkus prie išimtinai jiems suteikiamų pagerintų sąlygų ir tokiu būdu neskatinant keisti skolininko elgseną grąžinti įsiskolinimus. IV. Dėl siūlymo mažinamus išskaitų dydžius iš darbo užmokesčio orientuoti išimtinai į įsiskolinusius asmenis, kurie ilgą laiką nedalyvavo darbo rinkoje CPK 736 straipsnį siūloma keisti sumažinant iš skolininkų galimos išieškoti sumos ribą. Įgyvendinant šiuos siūlomus pakeitimus, ženkliai prailgėtų skolų, ypač didesnės apimties, išieškojimo terminai, o tai nėra naudinga nei kreditoriams, nei patiems skolininkams. Dėl skaičiuojamų procesinių palūkanų išaugtų ir skolų sumos, kurias skolininkams galiausiai tektų sumokėti, taip pat išaugtų ir antstoliams mokamas atlygis, kuris skaičiuojamas nuo visos išieškotos sumos, įskaitant procesines palūkanas. Manome, kad pakeitimų įteisinimas akivaizdžiai prieštarauja pastarųjų metų Valstybės pasirinktai krypčiai, skirtai fizinių asmenų, turinčių skolinių įsipareigojimų, finansinės padėties gerinimui bei sąlygų užtikrinti greitesnį ir lengvesnį skolų padengimo procesą kūrimui. Pažymime, kad siūlomais pakeitimais bus suteiktas užtikrinimas skolininkams, kad jų nelaukia neigiamos pasekmės ir jie savo skolas gali grąžinti per laikotarpį, kuris priklauso nuo jų pasirengimo ir noro dirbti legaliai ar daugiau uždirbti. Be to, siūlomi reguliavimo pakeitimai turės įtakos kreditavimui ne tik esamų ilgalaikių bedarbių, kurie turi skolų, bet visų asmenų, kurių pajamos šiuo metu yra mažos. Vartojimo kredito davėjai bus priversti įvertinti naują reguliavimą, jei jis bus priimtas ir atitinkamai riboti finansinės paslaugos prieinamumą visiems asmenims, patenkantiems į pataisose numatytą pajamų lygį. Atsižvelgiant į tai, kad bendrai ministerijos parengtais Įstatymų projektais siekiama skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, siekiant sudaryti palankias sąlygas tokiems asmenims įsitvirtinti darbo rinkoje ir pradėti dengti skolas bei kovoti su nelegalaus darbo problema, siūlome planuojamą teisinį reguliavimą (mažinamus išskaitų dydžius iš darbo užmokesčio) orientuoti išimtinai į įsiskolinusius asmenis, kurie ilgą laiką nedalyvavo darbo rinkoje, o tuo pačiu, likusiems įtvirtinti galimybę mažinti išskaitomas dalis antstolio patvarkymu tiek iki MMA, tiek virš MMA (ne tik išlaikant nedarbingus šeimos narius). V. Dėl nuosaikesnio termino keitimo (ilginimo), per kurį negalima išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto CPK projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti CPK 663 straipsnio 1 d. numatytus terminus, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 12 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėn., o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena – per 36 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 18 mėn. Pažymime, kad priverstinio vykdymo procesas yra skirtas išieškoti skolas skolininkui nemokant skolų geranoriškai. Siūlomi pakeitimai iš esmės eliminuoja operatyvumą bei suteikia skolininkui daugiau teisių, nei pareigų, nors būtent skolininkas yra prievolės pažeidėjas. Manome, kad reguliavimo pakeitimai, gerinantys skolininko ir bloginantys išieškotojo padėtį, turi būti objektyviai pagrįsti bei užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, nedaryti esminių kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad CPK projekte skolininkams jau ir taip maksimaliai projektuojamos „nuolaidos“ (skolininkui suteikiamos ne tik taip vadinamos „skolininko atostogos“, bet mažinami ir išskaitų dydžiai išieškant iš darbo užmokesčio), siūlome laipsniškai pereiti prie skolų išieškojimo iš pajamų salygų pakeitimo ir aukščiau minėtus terminus sistemingai pratęsti po 6 mėnesius, t. y. 12 mėn., ir atitinkamai 24 mėn. Pažymėtina, kad bet koks terminų pailginimas apsunkins vykdyti išieškojimą iš turto, neabejotinai pablogins visų vartotojų skolinimosi sąlygas, apribos išieškojimo nukreipimą į bet kokį nekilnojamą turtą, kas reikš išieškotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos susilpninimą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, maloniai kviečiame apsvarstyti mūsų pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei ieškoti geriausių sprendimų, kad siūlomi pokyčiai leistų pasiekti Įstatymų projektų keliamus tikslus. |
Pritarti iš dalies. |
Siūloma pritarti Konfederacijos pasiūlymui, kad darbdaviams baudos už nelegalų darbą būtų skiriamos nuo MMA (šis siūlymas atliepiamas Seimo narės P. Kuzmickienės siūlymu dėl Užimtumo įstatymo eilės straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-3257). Dėl likusių konfederacijos teikiamų pakeitimų, siūloma pritarti iniciatorių teikiamam įstatymo projektui. Kreditorių interesai yra labiau pažeidžiami, kuomet skolininkai nedirba ir negrąžina skolų bei neieškoma būdų jas grąžinti. Siekiama, kad ilgalaikiai bedarbiai įsitvirtintų darbo rinkoje ir pradėtų grąžinti skolas, todėl „skolų atostogų“ terminą siūloma ilginti iki 12 mėn. Ilgalaikiai bedarbiai gali nespėti įsitvirtinti darbo rinkoje pirmos darbo patirties metu ar per 6 mėn. laikotarpį, kadangi gali būti praradę darbo įgūdžius. Be to, asmuo gali būti atleistas bandomojo laikotarpio metu, todėl turės ieškoti kito darbo. Išskaitų mažinimo taikymas tik ilgalaikiams bedarbiams skolininkams prarastų prevencinę funkciją ir problemos nespręstų.
|
|||||||||||||||||||||||||
|
4. |
Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija (2023-12-04) |
|
|
|
Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) vienijanti 6 didžiausias Lietuvos kreditų valdymo (skolų išieškojimo) bendroves teikia pastabas svarstomam Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas), kuris turės tiesioginę įtaką Asociacijos narių, kaip kreditorių, teisėms bei savalaikiam skolų atgavimui. Dėl Civilinio proceso kodekso 627 ir 628 straipsnių pakeitimų Įstatymo projekte numatyti pakeitimai dėl vykdomosios bylos sustabdymo iki 12 mėnesių (per penkerius metus) laikotarpiui kuomet skolininkas, registruotas Užimtumo tarnyboje, įsidarbina, pažeis kreditorių teisėtus interesus ir teisę į operatyvų skolos išieškojimą. Toks įstatymo pakeitimas turės neigiamą poveikį ne tik kreditorių teisėtiems interesams, tačiau ir patiems skolininkams, kadangi dėl išsitęsusio skolos išieškojimo išaugs skolų sumos dėl skaičiuojamų sutartinių ir/ar procesinių palūkanų. Siūlomame įstatymo pakeitime pasigendama vykdomosios bylos sustabdymo tvarkos. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis bus stabdoma vykdomoji byla, ar bus atsižvelgiama į konkretaus skolininko turtinę padėtį, turimus įsiskolinimus, darbo santykių pasibaigimo pagrindus, trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nėra aišku, ar vykdomoji byla bus stabdoma visiems skolininkams, kurie atitinka įstatymo nuostatoje nurodytus kriterijus (paskutinius 6 mėnesius buvo registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbio ar darbo rinkai besirengiančio asmens statusu ir pradėjo dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu), ar bus atsižvelgiama ir į kitus kriterijus. Manytina, kad aukščiau nurodyti ir kiti papildomi kriterijai yra itin svarbūs, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų (pavyzdžiui, keičiant darbovietes ir taip kaskart įgyjant teisę į vykdomosios bylos sustabdymą). Asociacijos nuomone, siūlomas vykdomosios bylos stabdymo laikotarpis (12 mėn. per penkerius metus) yra neprotingai ilgas. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, jog naujai sudaromoje darbo sutartyje negali būti nustatytas ilgesnis nei trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, taigi trys mėnesiai yra tas laikotarpis, per kurį naujai pradėjęs dirbti asmuo gali įsitvirtinti darbo rinkoje ir pradėti dengti savo turimas skolas. Siekiant skatinti grįžti bedarbius į darbo rinką, siūlome aiškiai įtvirtinti konkrečius kriterijus, kuriuos atitinkantiems asmenims būtų taikomas vykdomosios bylos stabdymo laikotarpis. Be to, vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpį siūlome trumpinti iki 6 mėnesių. Dėl Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1 dalies pakeitimo Priėmus siūlomus pakeitimus, kuomet išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko turtą, tai ištęs priverstinio skolos išieškojimo procesą, neužtikrins greito ir efektyvaus skolos grąžinimo kreditoriui. Išdėsčius skolos grąžinimą 50 mėnesių terminui, mėnesinės įmokos nebus ženklios, be to, per tokį laikotarpį skolininko skola dėl skaičiuojamų palūkanų gali išaugti dvigubai. Pažymėtina, kad skolininkai, žinodami, jog į paskutinį jų gyvenamąjį būstą nukreipti išieškojimą galima tik po 50 mėnesių, sąmoningai piktnaudžiaus vykdymo procesu. Priverstinio vykdymo procesas skirtas operatyviai išieškoti skolas skolininkui nemokant skolų geruoju. Siūlomi pakeitimai iš esmės eliminuoja operatyvumą, bei suteikia skolininkui daugiau teisių, nei pareigų, nors būtent skolininkas yra prievolės pažeidėjas. Asociacijos narių nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra tinkamas ir subalansuotas, o jį keisti nėra poreikio. Antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo kiekvieną turto realizavimo atvejį vertina individualiai ir priverstinį turto realizavimą taiko kaip paskutinį priverstinio vykdymo proceso stadijos elementą. Tai atspindi ir pastarųjų metų statistika, kurioje aiškiai matyti, kad skelbiama vis mažiau varžytynių, kadangi skolininkai yra priversti būti aktyvūs vykdymo procese ir ieškoti sprendimų dengti savo turimus įsiskolinimus, išsaugant nekilnojamąjį turtą. Dėl Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalies pakeitimo Šiuo siūlomu pakeitimu pažeidžiami teisėti kreditorių interesai, nes skolos išieškojimo terminai pailgės drastiškai. Skolininkas, žinodamas, kad antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į jo paskutinį gyvenamąjį būstą be 25 MMA nesiekiančios skolų sumos, neieškos sprendimų kaip dengti savo turimas skolas, kadangi žinos, jog jo nelaukia priverstinis turto realizavimas. Numatytas pakeitimas apsaugo tik skolininko interesus ir panaikina galimybę kreditoriams operatyviai atgauti skolas, nukreipiant išieškojimą į skolininko paskutinį būstą. Nuo 2024-01-01 numatomas MMA dydis yra 924 Eur, todėl norint nukreipti skolos išieškojimą į skolininkui priklausantį paskutinį būstą, skolos suma turės viršyti 23 000 Eur. Nenukreipus išieškojimo į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, tokio dydžio skolos grąžinimas kreditoriui gali užsitęsti keliasdešimt metų. Dėl Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimo (dėl 10 proc. atskaitymo iš MMA) Priėmus siūlomą pakeitimą, padaugės atvejų, kuomet skolininkų skolos, dengiamos išskaitomis iš darbo užmokesčio, nemažės, bet tik didės. Sumažinus išskaitų dydžius iš MMA, skolininkai iš išskaitų dengs tik palūkanas, tačiau pagrindinė skolos suma nemažės. Be to, skolininkui turint kelis kreditorius, išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bus skirstomos proporcingai keliems kreditoriams, todėl skolos bus dengiamos tik nedidelėmis dalimis. Skolų grąžinimas išsitęs laike, todėl dėl skaičiuojamų procesinių palūkanų išaugs skolų sumos, kurias skolininkams galiausiai teks sumokėti, taip pat išaugs ir antstoliams mokamas atlygis, kuris skaičiuojamas nuo visos išieškotos sumos, įskaitant procesines palūkanas. Šis siūlymas sumažinti iš skolininkų galimos išieškoti sumos ribą ženkliai prailgins skolų, ypač didelių, išieškojimo terminus ir nebus naudingas nei kreditoriams, nei skolininkams. Skolininkams, gaunantiems MMA, bus sudarytos sąlygos piktnaudžiauti savo teisėmis. Skolininkai, žinodami, kad išieškojimas iš MMA neviršijančių pajamų yra apribotas iki 10 proc., sąmoningai vengs atsiskaitymo su kreditoriumi. Piktnaudžiavimas teisėmis gali pasireikšti ir tuo, kad skolininkai, kurie gauna MMA ir kurių įsiskolinimai dar nėra perduoti vykdymui į antstolio kontorą, nebus suinteresuoti padengti skolą geranoriškai, kadangi žinos, jog antstolis galės nukreipti išieškojimą tik į 10 proc. asmens darbo užmokesčio. Taigi potencialus priverstinio skolos išieškojimo procesas skolininko atžvilgiu neveiks prevenciškai. Negana to, labai tikėtina, kad skolininkai, kurie uždirba daugiau nei MMA, sudarys susitarimus su darbdaviais dėl oficialaus darbo užmokesčio sumažinimo iki MMA, tuo tarpu kitą atlyginimo dalį mokant neoficialiai („vokeliuose“). Tai skatins šešėlinę ekonomiką ir atitinkamai darys tiesioginę įtaką lėšų surinkimui į Valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad MMA kasmet didėja – kreditoriui užsitikrinti skolų atgavimą priverstinio išieškojimo procese kasmet bus vis sunkiau. MMA (bruto) pokytis Lietuvoje: nuo 2019-01-01 MMA – 555 Eur; nuo 2020-01-01 MMA – 607 Eur; nuo 2021-01-01 MMA – 642 Eur; nuo 2022-01-01 MMA – 730 Eur; nuo 2023-01-01 MMA – 840 Eur. Atsižvelgiant į kasmetinį spartų MMA didėjimą, lėšų suma, į kurią nebus galima nukreipti išieškojimo, kasmet taip pat didės. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditų davėjai, įvertinę potencialią riziką ir skolos išieškojimo terminą skolininkui esant nemokiam, didins skolinimosi kainą (palūkanas). Pokyčiai bus ypač nepalankūs jauniems žmonėms, kurių daugelis neturi pakankamai pinigų pirmajam būstui ir nebegalės pasinaudoti vartojimo kreditais taip, kaip tai daro šiuo metu. Apibendrinant, Asociacijos narių nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra tinkamas: subalansuotas, aiškus, užtikrinantis tiek kreditorių, tiek skolininkų interesus, todėl poreikio jo keisti nėra. |
Nepritarti. |
Argumentai tie patys, kaip ir prie Lietuvos antstolių rūmų pasiūlymo (pasiūlymas lentelėje Nr.2).
|
|||||||||||||||||||||||||
|
5. |
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (2023-12-05) |
|
|
|
Dėl Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5(1), 16, 17, 20, 24, 25, 30(1), 30(2), 31, 32, 35, 38, 39(3), 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48(1), 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projekto, Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Administracinių nusižengimų kodekso 95, 362(1), 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto, Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 22(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 3(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9(2) straipsniu įstatymo projekto, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 13(2) straipsniu įstatymo projekto ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (toliau - NSMOT) palaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekį didinti legalų darbą ir didinti įsiskolinusių asmenų galimybes grąžinti įsiskolinimus bei grįžti į darbo rinką. I. Išskaitos iš darbo užmokesčio ir joms prilyginamų pajamų bei išieškojimai iš turto ir paskutinio būsto 1.1. Dėl išskaitų iš darbo užmokesčio mažinimo. Itin svarbiais laikome Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 736 straipsnio pakeitimus, kuriais siūloma mažinti išskaitas iš darbo užmokesčio. Šiuo metu Lietuvoje taikomos išskaitos iš darbo užmokesčio yra vienos griežčiausių Europos Sąjungoje. Tokiu būdu įsiskolinimai tampa vienu iš didžiausių įsidarbinimo barjerų, stumiančių į ilgalaikę bedarbystę arba šešėlinę darbo rinką. Remiantis R. Lazutkos, R. Remeikienės, L. Gasparėnienės, B. Gruževskio, S. Krutulienės ir Ž. Straševičiūtės atliktu tyrimu (2022), 31 proc., socialinės pašalpos gavėjų nurodė, kad jie nedirba, nes didelė dalis darbo užmokesčio būtų išskaičiuojama. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, iš minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA) išskaitoma 20 proc. jei, asmuo turi vieną vykdomąją bylą (pas antstolį). 30 proc. išskaitoma, jei asmuo turi daugiau nei vieną bylą arba išieškomas išlaikymas, žala, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu. 50 proc. išskaitoma iš dalies, viršijančios MMA. Pagal šiuo metu galiojantį MMA dydį (633 Eur neto), atlikus 30 proc. išskaitymą iš asmens lieka apie 440 Eur. Atlikus išskaitas iš MMA, asmeniui liekanti suma gerokai atsilieka nuo skurdo rizikos ribos (2023 m. skurdo rizikos riba siekia 566 Eur). Asmeniui, turinčiam vieną bylą, po išskaitų liekanti pajamų suma siekia apie 89 proc. skurdo rizikos ribos, o turinčiam daugiau nei dvi bylas - 78 proc. Tai reiškia, kad dirbantis asmuo negali patenkinti būtinųjų poreikių, ypač jeigu turi išlaikomų asmenų. Todėl žmonės, turintys įsiskolinimų dažniausiai praranda motyvaciją dirbti, įkrenta į paramos sistemą, griebiasi nelegalaus darbo ar gyvena išlaikomi artimųjų. Negalėdami susimokėti būtinųjų išlaidų, žmonės toliau klimpsta į skolas – įsiskolina už būsto išlaikymą, ima greituosius kreditus, norėdami patenkinti būtinuosius poreikius arba padengti esamus įsiskolinimus. Taip įsukamas uždaras skolų ratas, kuriantis ir gilinantis socialines problemas. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad pakeitimai būtų itin reikšmingi žmonėms, gaunantiems senatvės pensijas arba netekto darbingumo išmokas, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui. Šiuo metu, vadovaujantis CPK 737 straipsniu net jei tokia išmoka nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio (šiuo metu 354 Eur), iš jos galimi nuskaitymai iki 30 proc., jei žmogus turi daugiau nei vieną bylą. Atkreiptinas dėmesys ir į asmenis, ieškančius darbo (turinčius bedarbio statusą) bei siekiančius pakeisti/pasikelti kvalifikaciją. Asmuo, lankantis Užimtumo tarnybos jam pasiūlytus kvalifikacijos kėlimo ar specialybės įgijimo kursus, turi teisę gauti stipendiją. Tačiau vadovaujantis CPK 737 str. 3 p., stipendija yra prilyginta darbo užmokesčiui ir iš jos išskaitoma 30 proc. Ši nuostata, NSMOT nuomone, nepagrįstai ir neprotingai apsunkina asmenų ieškančių darbo ir siekiančių tapti aktualiais ir reikalingais darbo rinkoje. Todėl palaikome Vyriausybės teiktus siūlymus dėl išskaitų mažinimo iš MMA iki 10 procentų (paliekant išimtį išskaitoms, susijusioms su išlaikymu, žala, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu), tarp 1 MMA ir 2 MMA - iki 30 proc. ir virš 2 MMA - 50 procentų. 1.2 Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą ir paskutinį būstą. Palaikome siekį ilginti laiką nuo 6 iki 12 mėn. prieš nukreipiant pinigų išieškojimą į skolininkų turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per tą laikotarpį. Taip pat, pritariame termino ilginimui nuo 18 iki 36 mėn., per kurį negalima išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto. Būstas yra esminė žmogaus teisė, įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose ir mokslininkų studijose įvardijamas kaip vienas iš būtiniausių poreikių, susijęs ne tik su asmens gyvenimo lygiu, bet ir su šalies ekonominiais, socialiniais ir demografiniais aspektais, su žmogaus teisių garantijomis bei žmogiškųjų išteklių išsaugojimu. Tuo pačiu palaikome siekį didinti ir indeksuoti CPK 663 nurodytą ribą, kurią peržengus galima išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena. Siūloma jį keisti iš 4000 eurų į 10 MMA. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad bankroto procedūra prieinama tik tuo atveju, jei skolos viršija 25 MMA. NSMOT vertinimu, bankroto procedūros turėtų būti prieinamos anksčiau negu žmogus praranda paskutinį būstą. II. Papildomi siūlymai dėl įsisikolinimų 2.1 Dėl nedidelių skolų išskaitų automatizavimo. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkto nuostatomis, skolų, kurių dydis yra nuo 3 iki 15 Eur, išieškojimas kainuoja 36 Eur, skolų nuo 15 iki 50 Eur – 60 Eur. Tokios skolos dažniausiai atsiranda, kaip administracinio pažeidimo pasekmė. Jas administruoja VMI. Atsižvelgiant į tai, NSMOT nuomone skolas iki 1 BSI (2023 - 49 Eur) yra tikslinga automatiškai nuskaityti nuo asmens sąskaitos neperduodant jų antstoliui, nesudarant pagrindo atsirasti vykdymo išlaidoms, kas dvigubai ar net trigubai padidina įsiskolinimą skolininkui. Tačiau itin svarbu, kad net ir mažos skolos būtų nuskaitomos nepažeidžiant asmens minimalių vartojimo poreikių dydžio (CPK 689) ir nuo pajamų, iš kurių išieškoti negalima pagal (CPK 739). 2.2 Plėsti skolų (visų pirma valstybei) pripažinimo beviltiškomis taikymą dėl objektyvių priežasčių, kai žmogui teikiamos socialinės paslaugos. Svarbu pažymėti, kad yra įrodytas ryšys tarp asmens įsiskolinimų ir psichinės sveikatos. O ekonominiai sunkumai yra įrodytas savižudybę skatinantis veiksnys. Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva yra pirmaujanti tarp ES valstybių pagal savižudybių skaičių. Švedijoje atliktas tyrimas parodė, įsiskolinusieji asmenys yra linkę 2,5 karto dažniau nusižudyti, negu neturintys įsiskolinimų. Plėčiant skolų pripažinimo beviltiškomis taikymą, sistema būtų taikoma asmenims, kurių pajamos itin mažos ir dėl objektyvių priežasčių jos niekada nebus didelės: pensinio amžiaus žmonės, žmonės su negalia, kurie objektyviai negali dirbti, asmenys, kurie slaugo ar prižiūri artimus neįgalius, ir kitais atvejais, kai tai yra objektyviai įrodoma. Toks reguliavimas užkirstų kelią itin pažeidžiamų asmenų situacijai, kai savižudybė būtų laikoma vienintele išeitimi išbristi iš skolų. 2.3 Dėl pajamų šaltinio nustatymo. Skolų išieškojimo sistemą apsunkina tai, kad antstoliai teigia nemato skolininko lėšų kilmės. Įsiskolinusieji asmenys turi raštu pateikti pažymą apie lėšų kilmę, jeigu tai yra pajamos, iš kurių nuskaitymai yra negalimi (pavyzdžiui, vaiko pinigai, laidojimo pašalpa, piniginė socialinė parama). Savivaldybės visiems skolininkams turi išrašyti pažymas (piniginės socialinės paramos gavėjų atveju – kas tris mėnesius), skolininkai savo ruožtu apie gaunamas išmokas per 15 dienų turi informuoti antstolius, priešingu atveju išieškotos sumos iš tikslinių išmokų nėra grąžinamos, o tai sukelia didelę naštą tiek išmokas gaunantiems skolininkams, tiek išmokas teikiančioms institucijoms, tiek su įsiskolinusiais asmenimis dirbantiems socialiniams darbuotojams. NSMOT nuomone tai būtų galima pasiekti kelias būdais: (1) sukurti atskirą asmens riboto disponavimo sąskaitą, prie kurios nėra prieigos antstoliams ir į kurią būtų pervedamos išmokos, nuo kurių pagal įstatymą negalimi nuskaitymai; (2) sudaryti galimybę savivaldybėms antstolių informacinėje sistemoje pateikti informaciją apie asmens neliečiamas pajamas (pvz. piniginė socialinė parama, išmokos vaikams); (3) pavedimų sistemoje įdiegti neliečiamumo žymą, pagal kurią antstoliai aiškiai atpažintų, kad tam tikros pajamos priskiriamos pajamoms, nuo kurių nuskaitymai yra neleidžiami (tokia sistema yra įdiegta Lenkijoje). 2.4. Dėl perteklinės informacijos pateikimo apie darbo užmokestį. Analogiška situacija yra ir su dirbančiais skolininkais: nors antstolis turi prieigą prie SODROS duomenų, kur matosi asmens įsidarbinimo faktas, antstolis siunčia asmens darbdaviui patvarkymą dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio, o darbdavio buhalterija įpareigota antstoliui atskaityti dalį asmens algos prieš jam išmokėdama darbo užmokestį, tačiau asmuo vis tiek yra įpareigojamas įrodyti savo pajamų kilmę antstoliui, o nepadarius to yra papildomai išieškoma iš asmeniui išmokėtos jau antstoliams atskaitytos atlyginimo dalies. Be to atlikus išskaitymus, skolininkas dar papildomai moka apytiksliai po vieną eurą už kiekvieno antstolio nuskaitymą bankui ir po vieną eurą Registrų centrui. Lygiai taip pat skolininkas moka ir už lėšų grąžinimą į jo sąskaitą, net ir tuo atveju, jei iš jo lėšų buvo išskaityta neteisėtai (pavyzdžiui, jei asmuo turi 10 antstolių, kiekvienam išskaičius lėšas, o po to jas grąžinus, jis susimoka 20 Eur vien už bankines operacijas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, NSMOT nuomone, toks reguliavimas pažeidžia asmens teises, dėl to yra tikslinga ir itin svarbu, nustatyti tokį reguliavimą, kuris užtikrintų valstybės institucijų, išieškojimą vykdančių subjektų ir kredito įstaigų sąveikavimą, kad skolos vykdymo procesas būtų optimizuotas ir neapkrautų skolininko dar didesne finansine ir administracine našta. 2.5. Dėl administracinės naštos darbdaviams. Atkreipiame dėmesį, kad ilgą laiką galiojo tvarka, kuri leido to paties asmens skoloms kauptis pas skirtingus antstolius, ir nors ši tvarka yra pakeista, seni įsiskolinimai vis dar yra administruojami skirtingų antstolių. Įsiskolinusių žmonių darbdaviai nenori priimti į darbą, nes įsiskolinimus sudėtinga administruoti, buhalterija apkraunama papildomu darbu, o jei tai maža įmonė, ji neturi pajėgumų administruoti įsiskolinimus ir nepriima tokio darbuotojo. Todėl siūlome vėl grįžti prie diskusijų ir priimti sprendimus, kurie leistų darbdaviui pervesti įsiskolinimams grąžinti priskaičiuotą sumą į vieną specialią sąskaitą. Tai ženkliai sumažintų naštą darbdaviams ir pagerintų įdarbinimo sąlygas. III. Informavimas apie atsakomybės didinimą smulkiems užsakovams 3.1 Dėl atsakomybės už nelegalų darbą didinimą privatiems užsakovams. Su didėjančia atsakomybe smulkiems užsakovams labai svarbi yra aiški ir savalaikė komunikacija, kad atsiranda atsakomybės ir ką turėtų žmogus tikrinti. Svarstytina, ar smulkiems tiekėjams su pasiūlymų pateikimu raštu (jei toks teikiamas), neturėtų atsirasti prievolė pridėti savo skaidriai veiklą vykdančio asmens žymą. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad įsiskolinusiems asmenims būtina teikti intensyvias kompleksines paslaugas, ypatingai konsultavimo dėl pajamų bei skolų valdymo paslaugas. Laiku suteikus pagalbą įsiskolinusiems, mokėdami valdyti savo finansus, neprisiimti perteklinių finansinių įsipareigojimų, dirbantys ir mokantys mokesčius asmenys prisidėtų prie valstybės ekonomikos augimo ir biudžeto didinimo, todėl ilgainiui nauda valstybei būtų ženkliai didesnė. NSMOT įsitikinimu, siūlomi pakeitimai mažintų nelegalaus darbo mastą Lietuvoje, didintų įsiskolinusiųjų motyvaciją grįžti į darbo rinką bei ženkliai prisidėtų prie skurdo mažinimo. |
Atsižvelgti. |
|
|||||||||||||||||||||||||
|
6. |
Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (2024-01-25) |
|
|
|
Dėl “Legalaus darbo” paketo Kreipiamės į Jus šiuo metu Jūsų vadovaujamuose komitetuose svarstomo taip vadinamo Legalaus darbo paketo, t.y. dėl Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5(1), 16, 17, 20, 24, 25, 30(1), 30(2), 31, 32, 35, 38, 39(3), 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48(1), 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projekto, Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Administracinių nusižengimų kodekso 95, 362(1), 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto, Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 22(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 3(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9(2) straipsniu įstatymo projekto, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 13(2) straipsniu įstatymo projekto ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Palaikome visus Vyriausybės teikiamus siūlymus ir norėtume pasiūlyti papildomas priemones, kurios gali padėti įgyvendinti Vyriausybės siekį didinti legalų darbą ir didinti įsiskolinusių asmenų galimybes grąžinti įsiskolinimus bei grįžti į darbo rinką. 1. Palaikome Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo 2023 m. gruodžio 5 d. siūlymą skolas, mažesnes kaip viena bazinė socialinė išmoka (2023 m. – 49 eurai, 2024 m. – 55 eurai), automatiškai nuskaityti nuo asmens sąskaitos neperduodant jų antstoliui ir taip nesudarant pagrindo atsirasti vykdymo išlaidoms, kas dvigubai ar net trigubai padidina įsiskolinimą skolininkui. Suprantame, kad net ir mažos skolos turi būti nuskaitomos nepažeidžiant asmens minimalių vartojimo poreikių dydžio (CPK 689 str.) ir nuo pajamų, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 str. 2. Aukščiau minimas pasiūlymas taip pat turėtų būti siejamas su “apsaugotos” sąskaitos įvedimu. CPK 739 str. numatytos pinigų kilmės rūšys turėtų būti pervedamos į asmens pasirinktą vieną Lietuvos bankuose ir mokėjimo įstaigose atidarytą specialiąją sąskaitą (t.y., būtų pravartu sukurti atskirą asmens riboto disponavimo sąskaitą, prie kurios nėra prieigos antstoliams ir į kurią būtų pervedamos išmokos, nuo kurių pagal įstatymą negalimi nuskaitymai). Tokia sąskaita galėtų priimti tik periodinius mokėjimus iš CPK 739 str. nurodytų tipų siuntėjų (savivaldybių, Sodros). Tokių siuntėjų yra 61, taigi, įmanoma gana paprastai techniškai įgyvendinti, kad tik šio riboto sąrašo siuntėjų lėšos būtų įskaitomos į specialiąsias sąskaitas, o kitų siuntėjų pavedimai neįskaitomi (grąžinami). Įvedus tokias sąskaitas, turi likti galioti nuostata dėl vykdymo instrukcijose numatytų atvejų dėl vienkartinių pervedimų (pvz., laidojimo pašalpų). 3. Siekiant sumažinti administracinę naštą darbdaviams ir kartu palengvinti įsiskolinusių asmenų galimybes įsidarbinti, reikia įvesti centralizuotą antstoliams mokėtinų sumų administravimo sistemą. Neretai darbdaviai nenori priimti į darbą įsiskolinusių žmonių, nes pervedimus antstoliams sudėtinga administruoti, darbdavio apskaita turi prisiimti papildomą darbą. Tai ypač problemiška mažose įmonėse. Siūlome įvesti sistemą, kuri leistų darbdaviui pervesti įsiskolinimams grąžinti priskaičiuotą sumą į vieną specialią sąskaitą. Tikėtina, kad ilgainiui ši centralizuota priskaičiavimų įskaitymo ir paskirstymo sistema (pvz., VĮ Registrų centras rėmuose) galėtų sumažinti viso proceso priežiūros kaštus. 4. Siūlome apsvarstyti galimybę padidinti CPK 663 str. nurodytą ribą, kurią peržengus galima išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena. Manome, kad ši suma (dabar – 4000 eurų, Vyriausybė siūlo keisti į 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumą) turėtų sutapti arba būti kuo artimesnė ribai, nuo kurios fiziniam asmeniui tampa prieinama bankroto procedūra. Dabar ši procedūra įmanoma tik tokiu atveju, kai skolos viršija 25 MMA. Akivaizdu, kad bankroto procedūros turėtų būti prieinamos anksčiau negu žmogus praranda paskutinį būstą – tokiu būdu mažintume benamystės riziką. Legalaus darbo paketo aiškinamajame rašte nurodoma, kad paskutinį būstą šiuo metu teoriškai galėtų prarasti iki 41 % skolininkų, tai yra 81 tūkst. žmonių. Reikia atsižvelgti į tai, kad daugelyje Lietuvos regionų būsto likvidacinė rinkos vertė gali būti gerokai žemesnė negu 25 MMA ar netgi 10 MMA. Todėl siūlytume svarstyti galimybę ne didinti išieškojimo iš paskutinio būsto ribą, o mažinti fizinių asmenų bankroto galimybės ribą. Kiti pasiūlymai 5. Visi Vyriausybės siūlomi ir aukščiau mūsų pasiūlyti būdai spręsti įsiskolinusių asmenų problemas nepagelbės, jei Lietuvoje nesukursime efektyvios sistemos, kuri padėtų konsultuoti tokius asmenis. Privalome 1) sumažinti riziką, kad asmuo prasiskolins, t.y. užsiimti prevencija (švietėjiškos paskaitos, seminarai), kad skolinimasis būtų stabdomas, o ne skatinamas (tame tarpe ir reklamos priemonėmis); 2) remiantis tarptautine (žr. projektą PEPPI) ir Lietuvos gerąja praktika (pvz., Vilniaus arkivyskupijos Carito, VšĮ “Pactum”), sukurti veiksmingus tarpininkavimo tarp skolininko ir kreditorių (ir/ar antstolių) mechanizmus; 3) teisiniais ir psichologiniais patarimais pagerinti įsiskolinusių asmenų būseną (supažindinti su jų teisėmis, užtikrinti teisėtus lūkesčius) ir taip padidinti jų galimybes grąžinti įsiskolinimus bei galiausiai padėti šiems žmonėms grįžti į darbo rinką, gyventi pilnavertį, socialiai aktyvų gyvenimą ir iš naujo “neįklimpti” į skolas. Šiuo metu jau paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2225 dėl vartojimo kredito sutarčių, kuria panaikinama Direktyva 2008/48/EB, numato: “[v]alstybės narės užtikrina, kad [...] būtų teikiamos nepriklausomos konsultavimo skolos klausimais paslaugos” (36 str.). Keičiant Vartojimo kredito įstatymą, Lietuva turės įvesti šio Direktyvos straipsnio nuostatas įgyvendinančias priemones. 6. Mes manome, kad perdėtą įsiskolinimą reikia stabdyti kryptingais ir daugiapusiais valstybės veiksmais. Įrodyta, kad skolinimasis pagal savo psichologinį mechanizmą prilygsta kitomis priklausomybėmis sukeliamam procesui; įvairiapuses perdėto įsiskolinimo sukeliamas socialines pasekmes išsamiai apžvelgia ES nevyriausybinė organizacija "Finance Watch" (https://www.finance-watch.org/blog/insolvency- syndrome-when-over-indebtedness-affects-health-and-well-being/). Todėl įgyvendinant Lietuvoje ES direktyvos 2023/2225 dėl vartojimo kredito sutarčių nuostatas, būtina papildomai riboti reklamą, mažinant spontaniškų kreditų “patrauklumo” komunikavimą, tame tarpe – socialiniuose tinkluose. Reikalinga ir socialinė reklama, skatinanti atmesti spontaniškus sprendimus bei prieš skolinantis pasitarti su nesuinteresuotu patarėju. 5 punkte minimos nepriklausomos konsultavimo sistemos sukūrimas bei skolinimosi “anti-reklamos” išlaidos galėtų būti finansuojamos privalomais atskaitymais nuo “greitųjų kreditų” portfelio arba iš kreditoriams bei kredito tarpininkams skiriamų baudų už pažeidimus, kurie nereti vartojimo kredito teikėjų veikloje (žr. https://www.lb.lt/lt/poveikio-priemones-2). |
Atsižvelgti. |
|
|||||||||||||||||||||||||
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei suinteresuotų asmenų pasiūlymus, į kuriuos siūloma atsižvelgti.
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Varkalys, Linas Kukuraitis.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė
Seimo kanceliarijos patarėja, kuriai pavestos SRDK biuro patarėjos funkcijos, Indrė Žukauskaitė