AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 6, 46¹,48 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.72 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 41¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO,  LIETUVOS RESPUBLIKOS KOOPERATINIŲ BENDROVIŲ (KOOPERATYVŲ) ĮSTATYMO NR. I-164 6¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKINIŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1804 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-410 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MAŽŲJŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-2159 6¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 8¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. I-1222 11¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, o žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą žurnalistas yra asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui. Taigi žurnalistams, informuojantiems visuomenę ir (ar) besispecializuojantiems tiriamosios žurnalistikos srityje, savo profesinėje veikloje ypatingai svarbu iš registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų gauti tiek aktualius, tiek istorinius duomenis apie juridinius asmenis, šių juridinių asmenų finansinės atskaitomybės dokumentus, identifikacinius duomenis apie juridinių asmenų dalyvius, taip pat nekilnojamąjį turtą, kitą informaciją. Negaudami šių duomenų žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai negalės užtikrinti viešojo intereso – visuomenės informavimo – tinkamo įgyvendinimo, neturės galimybių prisidėti prie korupcijos pasireiškimo tikimybės mažinimo, galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo ar neteisėto praturtėjimo atvejų atskleidimo ir kt. Siekiant sudaryti sąlygas žurnalistams rinkti, gauti ir skleisti informaciją, kuri būtų teisinga, tiksli ir aktuali, parengti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46¹,48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41¹ straipsnio pakeitimo įstatymo,  Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-410 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 11¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau visi kartu – įstatymų projektai).

Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas žurnalistams laisvai ir nevaržomai viešojo intereso tikslais gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų, tokiu būdu užtikrinant visuomenės teisę gauti informaciją.

Įstatymų projektų uždaviniai:

- žurnalistams visuomenės informavimo tikslais ir tiek, kiek yra būtina jų profesinei pareigai atlikti, suteikti teisę gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų neatlygintinai pagal sutartis;

- užtikrinti, kad duomenis neatlygintinai iš registrų ar valstybės informacinių sistemų gautų tik tie žurnalistai, kurie nėra pažeidę Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) ar padarę rimtų profesinių pažeidimų daugiau kaip 2 kartus, o viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu žurnalistas prašo pateikti duomenis ar kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, nėra padaręs rimto profesinio pažeidimo per paskutinius 12 mėnesių ir nėra priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai; be to, viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, jų vadovai, valdymo organo nariai arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų, neturi būti teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo pakankamas laikotarpis;

- nustatyti, kad neatlygintino registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo sąnaudos registro ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojui kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri taikoma ir už registro duomenų teikimą valstybės institucijoms, vykdančioms teisės aktuose nustatytas funkcijas.

2.   Įstatymų projektų iniciatoriai

Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Tinklų ir  tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja Kristina Semėnė (tel. (8 5) 239 3990, el. p. [email protected]).

3.  Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu duomenų iš registrų ar valstybės informacinių sistemų teikimo tvarka žurnalistams nėra reglamentuota, tačiau praktikoje daliai žurnalistų duomenys buvo teikiami neatlygintinai.

Pažymėtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios, kad sąnaudos, kurias registro tvarkytojas patirs dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, už kuriuos iš kitų subjektų imamas atlyginimas, bus finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų; sąnaudos kompensuojamos pagal atlyginimo už registro duomenų informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarką, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši tvarka nustato aiškų ir skaidrų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumo vertinimo ir kompensavimo mechanizmą, todėl leidžia užtikrinti valstybės biudžeto lėšų panaudojimo racionalumą ir skaidrumą.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46¹, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyta suteikti teisę žurnalistams visuomenės informavimo tikslais ir tiek, kiek yra būtina jų profesinei pareigai atlikti, gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų neatlygintinai pagal sutartis, sudarytas tarp registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo ir žurnalisto ar viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo. Pažymėtina, kad nors žurnalistams aktualiausi duomenys yra valstybės įmonės Registrų centro tvarkomuose registruose ir valstybės informacinėse sistemose, tačiau minėtame įstatymo projekte konkrečiai nevardijami registrų ar valstybės informacinių sistemų pavadinimai siekiant išvengti galimų apribojimų gauti informaciją iš bet kurio registro ar valstybės informacinės sistemos ar būtinybės keisti Visuomenės informavimo įstatymą sukūrus naują registrą ar valstybės informacinę sistemą, pakeitus registro ar valstybės informacinės sistemos pavadinimus ir pan.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46¹, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte taip pat įtvirtinama, kad duomenis neatlygintinai iš registrų ar valstybės informacinių sistemų gaus tik tie žurnalistai, kurie nėra pažeidę Kodekso ir nėra padarę rimtų profesinių pažeidimų per paskutinius 12 mėnesių daugiau kaip 2 kartus, o viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, kurių vardu žurnalistai prašys pateikti duomenis ar kuriam rengs ketinamą skelbti informaciją, nėra padarę rimto profesinio pažeidimo per paskutinius 12 mėnesių ir nėra priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai. Šią informaciją apie pažeidimus registrų ar valstybės informacinių sistemų tvarkytojui pagal kompetenciją teiks Lietuvos radijo ir televizijos komisija, žurnalistų etikos inspektorius ir Visuomenės informavimo etikos komisija. Kai bus sukurta Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 1 d., informaciją apie viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus galės patikrinti pats registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas. Atsižvelgiant į tai, kad Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje nebus informacijos apie žurnalistus, informaciją apie juos ir toliau teiks žurnalistų etikos inspektorius ir Visuomenės informavimo etikos komisija. Be to, registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas turės įsitikinti, kad viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, valdantis ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), taip pat viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas kaip juridinis asmuo nėra teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 10 metų. Informaciją apie teistumą, atsižvelgiant į tai, kad tokia informacija yra priskirtina prie ypatingų asmens duomenų, registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojui turės pateikti pats asmuo, ją gavęs iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro valdytojas ir tvarkytojas. Šiuo metu minėtoji institucija pagal fizinių ir juridinių asmenų pateiktus prašymus, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių teisėsaugos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų paklausimus išduoda pažymas ir išrašus, parengtus pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis ir informaciją. Pažymėtina, kad pažyma apie teistumą yra mokama ir užsakant šią pažymą elektroniniu būdu ji kainuoja 4,05 Eur.

Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti, kad tik nepažeidžiantys teisės aktų asmenys gautų duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų neatlygintinai ir tik tokiu atveju duomenų teikimo sąnaudos registro ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojui būtų kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Siūloma, kad kompensavimo mechanizmas būtų toks, kaip ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnį.

Papildomai pažymėtina, kad žurnalistai turi teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų, įstaigų, kitų organizacijų ne asmeniniais ar darbdavio, o tik viešojo intereso tikslais. Taip pat pagal Kodeksą žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, rengiantys informaciją apie įmones ir organizacijas, privalo atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas galėtų sumažinti informacijos objektyvumą. Tai reiškia, kad jeigu žurnalisto renkama informacija viešojo intereso tikslais sutampa su viešosios informacijos skleidėjo savininko tikslais, žurnalistas pagal Kodekso 29 str. yra įpareigotas atskleisti tuos ryšius ir aplinkybes savo kūrinyje. Be to, Visuomenės informavimo įstatyme, Kodekse yra numatyta, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai profesinėje veikloje neturi naudoti turimos profesinės informacijos savo asmeniniams tikslams ir naudai, neturi skelbti žinių apie privatų žmogaus gyvenimą be jo sutikimo, neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti; žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui. Taigi žurnalistas, pažeidęs šiuos profesinius reikalavimus, pagal minėtus teisės aktus galės būti laikomas profesinės etikos ar Visuomenės informavimo įstatymo nesilaikančiu žurnalistu. Taigi šių reikalavimų nesilaikymas bus pagrindas duomenų neatlygintinai neteikti.

Dėl galimų abejonių, kad žurnalistas norės gauti iš registrų ar valstybės informacinių sistemų ar rinks per daug duomenų, pabrėžtina, kad informacijos atrankos teisė, t. y. kiek reikia informacijos žurnalisto pareigai atlikti, išimtinai priklauso žurnalistui ir viešosios informacijos rengėjui. Tačiau žurnalistas, turėdamas šią atrankos teisę, atitinkamai turi ir su tuo susijusias pareigas, nustatytas Visuomenės informavimo įstatyme, Kodekse, kurių nesilaikymas užtraukia atsakomybę. Svarbu pažymėti, kad už žurnalisto padarytus pažeidimus atsako ne tik jis pats, bet ir viešosios informacijos skleidėjas, t. y. radijo ir televizijos transliuotojus, laikraščius, visuomenės informavimo priemones įsteigę ir (ar) valdantys asmenys, taip pat atsakomybė gali kilti ir pačiam juridiniam asmeniui. Dėl to Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46¹, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyti saugikliai, kurie užtikrins, kad duomenys nebus teikiami, jeigu asmuo teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

Dėl praktinių Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46¹, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatų taikymo, kad registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas negalės identifikuoti asmens, kuris yra žurnalistas, pažymėtina, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą žurnalistas yra apibrėžtas kaip darbo sutartį su viešosios informacijos rengėju ar skleidėju turintis asmuo. Dėl to kiekvienas žurnalistas turi spaudos ženklu išskirtą galiojantį pažymėjimą, kuris yra priskirtas konkrečiam rengėjui ar skleidėjui, pažymėjime taip pat yra nurodytas identifikacinis numeris.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41¹ straipsnio pakeitimo įstatymo,  Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektuose atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai siekiant užtikrinti neatlygintiną identifikacinių duomenų apie juridinių asmenų dalyvius teikimą žurnalistams iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos.

Pažymėtina, kad pagal įstatymų projektų nuostatas užsienio šalyje registruoto viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo žurnalistas, akredituotas Lietuvoje, turės tokią pačią teisę gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų, kaip ir Lietuvoje registruoto viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo žurnalistas.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimti įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės, tačiau aktualios ir tikslios informacijos viešinimas prisidės prie korupcijos pasireiškimo tikimybės mažinimo.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymų projektų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nenustatoma.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti  

Priėmus įstatymų projektus, skubos tvarka reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 45 „Dėl Atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymų projektams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų.

Reikalingiausi duomenys yra Juridinių asmenų registre, Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje ir Nekilnojamojo turto registre, kurių visų tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras. Prognozuojama, kad už neatlygintiną minėtų registrų ir valstybės informacinės sistemos duomenų teikimą žurnalistams valstybės įmonei Registrų centrui 2019 metais reikėtų kompensuoti apie 300-500 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 45 „Dėl Atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įmonės tarifai bus perskaičiuoti, nuo 2020 m. valstybės biudžeto lėšų poreikis gali kisti.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminių įstatymų projektų žodžių nėra.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.