LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-12-11  Nr. XIIIP-2402(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams  ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teisėkūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžti teisėkūros principai, išreiškiantys imperatyvius reikalavimus teisėkūros subjektams. Vertinamo projekto kontekste paminėtini šie principai - 1 punkte apibrėžtas teisėkūros tikslingumo principas, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, 5 punkte įtvirtintas teisėkūros efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, 7 punkte įtvirtintas sistemiškumo principas, reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus imperatyvius principus:

1.1. Projekto 3, 6, 9 straipsnių nuostatos yra analogiškos atitinkamoms Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatoms. Bendruomeninė organizacija pagal apibrėžimą yra nevyriausybinė organizacija, todėl  šios projekto nuostatos yra perteklinės ir  netikslingos, o projekte pakanka nuorodos į minėto įstatymo nuostatas nekartojant pažodžiui jau įstatyme įtvirtintų normų.

1.2. Projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse apibrėžiamos sąvokos, kurios yra identiškai apibrėžtos ir vartojamos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Dėl to šios projekto nuostatos yra perteklinės ir  netikslingos, o projekte pakanka nuorodos į minėto įstatymo nuostatas nekartojant pažodžiui jau įstatyme įtvirtintų normų.

1.3.  Projekto 7 straipsnio 4 dalyje nurodant teisę atšaukti savo deleguotus atstovus išvardinami visi be išimties atstovus deleguojantys subjektai, kurie jau yra nurodyti to paties straipsnio 3 dalyje.  Toks papildomas išvardinimas yra perteklinis ir netikslingas, o projekto 7 straipsnio 4 dalyje pakanka įvardinti “subjektą, delegavusi atstovą”.

1.4. Projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, numatanti siūlymus dėl "viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo vietos bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms" yra perteklinė ir galimai neatitinkanti Vietos savivaldos įstatyme bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinto reguliavimo, nes savivaldybė pagal šiuos įstatymus šių paslaugų teikimo šiems subjektams savo nuožiūra priimtu sprendimu perduoti neturi teisės. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Viešųjų paslaugų teikėjai parenkami ir sutartys su jais gali būti sudaromos tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį savivaldybių institucijos yra perkančiosios organizacijos, taigi paslaugų pirkimą vykdyti ir sutartis su viešųjų paslaugų tiekėjais sudaryti gali tik Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties siūlymai dėl galimo viešųjų paslaugų teikimo perdavimo konkretiems subjektams neturi prasmės.

2. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje nustatomas apibrėžiamos „nacionalinės skėtinės bendruomeninės organizacijos“ požymis – „vienijanti daugiau kaip pusę Lietuvos Respublikoje veikiančių bendruomeninių organizacijų atstovų“. Toks siūlomas reguliavimas diskutuotinas dviem aspektais:

2.1. „Bendruomeninė organizacija“ pagal apibrėžimą yra viešasis juridinis asmuo – asociacija. Nėra aišku, kaip tarp visų Lietuvos Respublikoje registruotų ir veikiančių asociacijų būtų identifikuojamos „bendruomeninės organizacijos“ apibrėžimą atitinkančios asociacijos, kaip būtų nustatomas jų skaičius, ir kaip būtų identifikuojama, ar bendruomeninių organizacijų asociacija atitinka nustatytus reikalavimus ir vertinamo įstatymo projekto prasme yra „nacionalinė skėtinė bendruomeninė organizacija“.

2.2. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad 10 iš 20 (tai yra, pusę) Nacionalinės  bendruomeninių organizacijų tarybos narių sudaro Nacionalinės skėtinės bendruomeninės organizacijos atstovai. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į šios išvados 2.1 punkte išdėstytą problematiką, gali būti neįmanoma identifikuoti ar egzistuoja apibrėžimą atitinkantis pusę minėtos tarybos narių deleguojantis subjektas, o jei bendruomeninių organizacijų apskaitos ir identifikavimo problema ir būtų išspręsta, būtina įvertinti tai, kad daugiau nei pusei šių organizacijų nesusijungus į asociaciją, minėtas tarybos narius deleguojantis subjektas taip pat neegzistuotų. Šiuo aspektu kelia abejonių vertinamoje normoje nurodytos tarybos sudarymo ir veiklos galima perspektyva.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]

P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]