LIETUVOS RESPUBLIKOS
Administracinių nusižengimų kodekso
488 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Didžiųjų miestų senamiesčių, taip pat Palangos J. Basanavičiaus gatvės gyventojai susiduria su ramybės valandomis (po 22 val.) keliamu triukšmu, sklindančiu iš artimoje aplinkoje esančių barų ir kavinių. Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo 1 d. dėl triukšmo J. Basanavičiaus g. užregistruotas 401 pranešimas, nurodytu laikotarpiu policijos pareigūnai asmenims surašė 131 administracinių nusižengimų protokolus pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 str. „Viešosios rimties trikdymas“ už skleidžiamą triukšmą Palangoje, J. Basanavičiaus g. Tačiau pačių policijos pareigūnų teigimu, iš jų tiesiog yra tyčiojamasi, kadangi skiriamos baudos dėl jų mažo dydžio neveikia atgrasančiai, o tuo pačiu ir prevenciškai.
Pagal šiuo metu galiojantį ANK 488 straipsnį šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų, o šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų. Tačiau pirmą kartą nusižengusiam skiriama pusė minimalios baudos dydžio bauda, t.y. tik 10 eurų, o barų savininkai neretai piktnaudžiauja, kai ANK protokolui surašyti „deleguojami“ vis kiti klubo darbuotojai, kad tai būtų traktuojama kaip pirmasis nusižengimas ir taikoma pusės minimalaus dydžio bauda.
Palyginimui pateikiamos baudos už panašius nusižengimus, taikomos kaimyninėse ES šalyse.
Estijoje už bendrųjų elgesio viešose vietose reikalavimų pažeidimą baudžiama bauda iki 400 eurų arba areštu. Juridiniai asmenys už tokį nusižengimą baudžiami bauda iki 2 000 eurų.
Lenkijoje už rimties, viešosios tvarkos, nakties poilsio trikdymą šūksmais, triukšmu, signalizavimu ir kitais būdais ar skandalo sukėlimą viešoje vietoje baudžiama areštu (nuo 5 iki 30 dienų), laisvės apribojimu 1 mėnesiui (asmuo, kurio laisvė apribota, negali be teismo sutikimo keisti gyvenamosios vietos, turi nemokamai atlikti kontroliuojamus darbus visuomenės labui ir kt.) arba bauda (nuo 20 iki 5 000 zlotų (apie 1020 eurų)). Už tų pačių veikų padarymą chuliganiškai arba apsvaigus nuo alkoholio ar kitų kvaišalų taikomos tos pačios sankcijos, tačiau įstatymu nustatytose jų ribose gali būti baudžiama griežčiau.
Latvijoje už smulkų chuliganizmą, tai yra, viešosios tvarkos suardymą, pažeidžiant įprastas elgesio normas ir sutrikdant asmenų ramybę, institucijų, verslo ar kitų subjektų darbą arba keliant grėsmę savo ar kitų asmenų saugumui, skiriama bauda nuo 70 iki 500 eurų.
Vokietijoje administracine bauda iki 5 000 eurų baudžiama už triukšmavimą, kuris kelia reikšmingų nepatogumų visuomenei ar kaimynystei ar gali būti žalingas kitų asmenų sveikatai, jeigu triukšmaujama be pagrįstos priežasties, neleistinai smarkiai ar nereikalingai smarkiai pagal esamas aplinkybes.
Taip pat pažymėtina, kad Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, triukšmas yra viena didžiausių iš aplinkos kylančių grėsmių žmonių sveikatai.
Siūloma didinti baudas už ANK 488 str. numatytus pažeidimus, taip, kad už šauksmus, švilpimus, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų, o pakartotinais atvejais – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų. Taip pat siūloma nustatyti, kad už veiksmus, numatytus 488 str., įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurios naudojamose patalpose padarytas nusižengimas, vadovui skiriama bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų, pakartotinais atvejais – nuo penkių šimtų iki septynių šimtų eurų.
Tikimasi, kad toks baudų didinimas bei atsakomybės juridinio asmens vadovui nustatymas turės atgrasomąjį bei prevencinį poveikį, o kartu ir teigiamą poveikį piliečių gyvenimo ir poilsio kokybei.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Projekto iniciatorius ir rengėjas - Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Skritulskas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu ANK 488 straipsnis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų, o šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų. Atsakomybė įmonių, įstaigų ar organizacijų, kurių naudojamose patalpose padarytas nusižengimas, vadovams šiuo metu nėra nustatyta.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma didinti baudų dydžius už ANK 488 straipsnyje numatytus pažeidimus taip, kad už šauksmus, švilpimus, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų, o pakartotinais atvejais – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų.
Siūloma nustatyti, kad veiksmai, numatyti 488 str., įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurios naudojamose patalpose padarytas nusižengimas, vadovui užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų, pakartotinais atvejais – nuo penkių šimtų iki septynių šimtų eurų.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Viešosios rimties trikdymas, baudos.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Teikia:
Seimo nariai:
Mindaugas Skritulskas
Bronislovas Matelis
Audrius Petrošius
Andrius Kupčinskas
Antanas Vinkus