LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

                                                                                                   

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUĖMIMO VYKDYMO įstatymo Nr. I-1175 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17, 20, 22, 24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 38, 39, 40 ir 42 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xiiip-3870

 

2020-05- 20 Nr. 102-P-17

Vilnius

 

 

 

            1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis,  Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski,  Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius,  Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

            Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė .

             Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, vyresnysis patarėjas Marius Rakštelis, patarėjas Tauras Rutkūnas, Vyriausybės patarėjas Audrius Kasinskas, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas, Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

2

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsnyje teikiami pakeitimai dėstytini chronologine tvarka, t.y. eilės tvarka pirmiau nurodytini Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų pripažinimas netekusiais galios, paskui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto pripažinimas netekusiu galios, o po to tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punkto pakeitimas.

 

Pritarti

Projektą patobulinus,  1 straipsnis tampa 2 straipsniu. Atitinkamai keičiasi ir kitų straipsnių numeracija.

Atkreiptinas  dėmesys, kad BVK  69 straipsnį papildžius šiomis nuostatomis, suderinat  nuostatas tarpusavyje, atitinkamai keistinas ir  Suėmimo vykdymo įstatymo  2 straipsnis, todėl įstatymo projektas XIIIP_3870(2) papildytas  nauju straipsniu (projekto 1 straipsnis), keičiančiu Suėmimo  vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

3

 

 

2. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies punktų numeracija, t.y. vietoj skaičiaus ,,4“ įrašytinas skaičius ,,3“.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

5

 

 

3. Siūlytina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių ,,kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų“ įrašyti žodžius ,,valstybės ir savivaldybių institucijų“, kadangi tokia sąvoka toliau vartojama visame keičiamame įstatyme.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

6

 

 

4. Siūlytina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje atsisakyti pirmojo sakinio kaip perteklinio, kadangi įėjimo į tardymo izoliatorius ir išėjimo iš jų tvarka turėtų patekti po šioje dalyje nurodyta Asmenų lankymosi tardymo izoliatoriuose tvarka.

Pritarti

 Suderinant nuostatas tarpusavyje, taip pat tikslinga kartu pripažinti netekusia galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3868 keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 115 straipsnio 3 dalį.

Derinant nuostatas tarpusavyje ir pritarus Seimo nario pasiūlymui projektui XIIIP-3868, šiame  lydinčiajame projekte tikslintina 6 straipsniu keičiamo SV įstatymo 11 straipsnio 2  dalis, išdėstant ją projekto 6 straipsnio 1 dalyje:

Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tardymo izoliatorių ir juose laikomų asmenų apsaugą atlieka šių įstaigų pareigūnai; jie gali būti apginkluojami šaunamaisiais ginklais. Tardymo izoliatorių apsaugai naudojamos inžinerinės ir techninės apsaugos priemonės. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo pranešti šiose įstaigose laikomiems asmenims apie apsaugos priemones, kurios gali kelti pavojų gyvybei ir sveikatai. Jeigu turima duomenų, kad tardymo izoliatoriuje gali kilti ypatinga situacija, ar tardymo izoliatoriuje susidaro ypatinga situacija, šios įstaigos apsaugai ir tvarkai palaikyti gali būti pasitelkti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, taip pat Viešojo saugumo tarnyba ir policija vidaus reikalų ir teisingumo ministrų nustatyta tvarka.“

Buvusias projekto 6 straipsnio   1 ir 2 dalį laikyti 2ir 3 dalimis.

 

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

21

3

 

5. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,nuteistųjų“ įrašytinas žodis „suimtųjų“, kadangi aptariamas straipsnis reglamentuoja suimtųjų užimtumą.

Pritarti

Patikslinus projektą, 19 straipsnis tampa 21 straipsniu.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

22

 

 

6. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnyje numatytas socialinis darbas su suimtaisiais, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame įstatyme nėra nuostatų, susijusių su socialinių ir psichologinių programų, skirtų suimtiesiems, organizavimu.

Nepritarti

Įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija organizuoja socialinį darbą, pagalbos, sprendžiant suimtųjų problemas, teikimą. Atsižvelgiant į tai, iš įstatymo projekto nuostatų aiškiai matyti, kad psichologinės pagalbos suimtiesiems teikimo organizavimas priskirtas tardymo izoliatoriaus admininistracijos kompetencijai.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

8

 

 

7. Siūlytina įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnį dėstyti nauja redakcija, kadangi pats straipsnis yra sudarytas iš dviejų dalių, o pripažinus netekusia galios 17 straipsnio 2 dalį, likusi viena dalis nenumeruojama.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

13

 

 

8. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnyje atsisakoma žodžių ,,ir kiti daiktai“, atitinkamai turi būti patikslintas ir šio straipsnio pavadinimas. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies.

Atsižvelgti iš dalies

Patikslinti keičiamo įstatymo 27 straipsnio pavadinimą taip:

„27 straipsnis. Suimtųjų teisė naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

20

 

 

9. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris reglamentuoja suimtųjų materialinę atsakomybę, yra pripažįstamas netekusiu galios, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 39 straipsnio pavadinimas, kadangi šis straipsnis dabar reglamentuotų tik suimtųjų civilinę atsakomybę. Be to, atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalis turėtų būti dėstoma nauja redakcija.

Pritarti

Projekto 20 straipsnis, keičiantis įstatymo 39 straipsnį išdėstytas taip:

„20 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Suimtųjų materialinė atsakomybė valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimas

1. Suimtieji atsako už privalo atlyginti visą jų buvimo tardymo izoliatoriuose metu valstybei padarytą turtinę žalą:

1) už žalą, padarytą atliekant darbines pareigas, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos darbo įstatymai;

2) už žalą, padarytą kitokiais veiksmais, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Civilinis kodeksas.

2. Suimtųjų valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimas išieškomas motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, jeigu žalos dydis neviršija suimtojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie išieškojimą suimtajam pranešama pasirašytinai. Kitais atvejais žalos atlyginimas išieškomas bendrais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

3. Valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo dalis, kurios pagal tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą išieškoti žalos atlyginimą paleistas iš tardymo izoliatoriaus asmuo iki galo neatlygino, išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

21

2

 

10. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vartojama deklaratyvi, neapibrėžta nuostata ,,įvairi prasminga veikla“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šios nuostatos arba įstatymo projekte įtvirtinti atskiras nuostatas, reikalavimus, požymius, kriterijus, aplinkybes, kurie garantuotų šių siekių realų įgyvendinimą.

Pritarti

Patikslinti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį taip:

„2. Suimtųjų užimtumo įvairia prasminga veikla formos:

1) bendrasis ugdymas;

2) nuotolinės studijos;

3) individuali veikla;

4) dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje;

5) savanoriška darbinė veikla.“

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

21

2

5

11. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad suimtieji gali užsiimti darbine veikla, už kurią būtų mokamos piniginės išmokos. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta suimtųjų užimtumo forma –savanoriška darbinė veikla, bet ne darbinė veikla. Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos derintinos tarpusavyje.

Pritarti

Nuostatos tarpusavyje suderintos.

12.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Rita Karpavičiūtė

2020-05-20

5

4

 

Atsižvelgiant į tai, kad 2019-07-16 buvo priimtas  Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymas  XIII-2336, kuriuo  įstatymo 10 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi (įsigaliojo nuo 2019-09-01), ir  suderinant nuostatas tarpusavyje , projektu  XIIIP-3870 keičiamo įstatymo 10 straipsnį taip pat būtina papildyti 4 dalimi:

4. Nepilnametis, kuris nepasibaigus suėmimo terminui sulaukia pilnametystės, tardymo izoliatoriaus administracijos sprendimu gali būti toliau, bet ne ilgiau negu jam sukaks 21 metai, laikomas kartu su nepilnamečiais suimtaisiais, kai tai atitinka šių nepilnamečių interesus.“

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019-10-21

 

17,

19

 

 

 

3. Projektu Nr. XIIIP-3870 siūloma Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje numatyti  draudimą drausmės izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems įsigyti asmeninių daiktų, išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes, o 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte - už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems galima skirti nuobaudą - teisės įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą iki vieno mėnesio.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms,

efektyvumo principais, reiškiančiais, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d, 2010 m. vasario 3 d. ir kt. nutarimai).

Be to, primename, kad pataisos įstaigoje vieno nuteistojo maitinimui parai skiriamos lėšos nesiekia net 2 (dviejų) eurų ir ši suma nebuvo keičiama nuo 2015 m. sausio 1 d. (nuo teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinio paros kiekio vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, patvirtinimo" įsigaliojimo datos), nors, valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais statistiniais duomenimis, nuo 2015 m. yra stebimas žemės ūkio ir maisto produktų kainų augimas. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar pataisos įstaigos gali užtikrinti visavertį ir kiekvieno nuteistojo fiziologinius poreikius atitinkantį maitinimą, kuomet nuteistajam nebebus leidžiama papildyti savo maisto raciono parduotuvėse perkamu maistu.

Todėl norėtume atkreipti dėmesį į Seimo kontrolieriaus 2019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 1/3D-1187, 2019 m. birželio 4 d. rašte Nr. 1/3D-1438, 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 1/3D-2102, taip pat 2019 m. gegužės 9 d. vykusio susitikimo metu Teisingumo ministerijai išsakytą poziciją, kad nuteistųjų teisių papildomas ribojimas turi atitikti bausmės vykdymo tikslus ir toks ribojimas turi būti proporcingas padarytam nusižengimui, bei siūlytume sudaryti sąlygas visiems šio rašto 3 punkte įvardytiems nuteistiesiems ir suimtiesiems be kitų būtiniausių prekių įsigyti ir maisto produktų (ne tik šviežių vaisių ir daržovių).

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, už padarytus suėmimo vykdymo režimo pažeidimus suimtiesiems gali būti skiriamos nuobaudos – teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio ir uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad drausmės izoliatoriuose nuobaudą atliekantys suimtieji šiuo metu taip pat neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, paskambinti telefonu, siųsti laiškų, jiems neleidžiama turėti maisto produktų ir kitų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.

Atsižvelgiant į tai, minėtose teisės normose atliekami tik redakciniai pakeitimai, dėl kurių suimtųjų teisinė padėtis nesikeičia.

Kartu pažymėtina, kad įgyvendinus siūlymą ir iš esmės suvienodinus sistemingai ar itin piktybiškai suėmimo vykdymo režimą pažeidinėjančių suimtųjų teisinę padėtį su teisės nepažeidinėjantiems suimtiesiems taikomu režimu (visiems nustatant vienodas galimybes apsipirkti parduotuvėje), tokios nuobaudos prarastų savo paskirtį, neliktų teisinių instrumentų drausminti režimą pažeidinėjančius suimtuosius.

Kadangi visi suimtieji yra maitinami fiziologinius poreikius atitinkančiu maistu, o maksimali nuobaudos atlikimo drausmės izoliatoriuose trukmė – 10 parų, įgyvendinti siūlomą teisinį reguliavimą yra netikslinga.

2.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019-10-21

 

21

 

 

 

10. Projekto Nr. XIIIP-3870 19 straipsniu keičiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnį, neatsižvelgta į Seimo kontrolieriaus teiktą pasiūlymą keičiamą straipsnį išdėstyti nauja redakcija taip, kad jame būtų nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus administracija, organizuodama suimtųjų užimtumą, privalo kiekvienam suimtajam pasiūlyti prasmingos veiklos, kad bendras suimtojo už kameros ribų praleidžiamas laikas būtų ne trumpesnis kaip aštuonios valandos per parą vietoje siūlomų keturių valandų per parą. Seimo kontrolierius 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 (12 p.) atkreipė Projekto XIIIP-3868 rengėjo dėmesį į tai, jog tiek CPT standartuose, tiek Seimo kontrolieriaus ataskaitose pabrėžiama būtinybė siekti, kad suimtiesiems būtų užtikrinta galimybė pakankamą dienos dalį, t. y. aštuonias valandas arba daugiau, praleisti ne kamerose ir užsiimti įvairia prasminga veikla.

Tinkama veiklos programa (darbas, mokslas, sportas ir t. t.) yra ypatingai svarbi kalinių gerovei, kaliniai negali būti laikomi kamerose užrakinti savaitėmis ar net mėnesiais. Suimtiesiems turi būti užtikrintas jų poreikiams pritaikytas režimas bei įvairialypė veiklos už kameros ribų programa, t. y. įvairūs švietimo, sporto, laisvalaikio grupiniai ir individualūs užsiėmimai, o į kontaktų tarp kalinių ribojimą tokių užsiėmimų metu būtų žiūrima lanksčiau.

Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, jeigu kalinamas asmuo tik vieną valandą per dieną gali pasivaikščioti lauke, jo padėtis tampa dar sunkesnė (pvz., byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Nepritarti

Nors ir pritartina siūlymo tikslui, tačiau, atsižvelgiant į šiuo metu veikiančių tardymo izoliatorių galimybes (patalpų užimtumui stygius), siūlomas įtvirtinti minimalus laikas, kurį suimtieji turėtų teisę praleisti už kameros ribų (8 val.), praktiškai negalėtų būti įgyvendintas. Organizacinėmis priemonėmis bus siekiama, kad toks tikslas būtų kuo greičiau pasiektas, tačiau, jį tiesiogiai įtvirtinus Suėmimo vykdymo įstatyme, suimtiesiems atsirastų pagrindas teikti skundus ir reikalauti žalos atlyginimo dėl minimalaus buvimo už kameros ribų laiko neužtikrinimo ir valstybė dėl to patirtų papildomus finansinius nuostolius, atlygindama jiems priteistą žalą.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Žmogaus teisių  komitetas

2019-11-13

 

 

 

*

Pritarti teikiamam įstatymo projektui Nr.XIIIP-3870 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento bei Seimo kontrolierių pastabas.  

Atsižvelgti

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui  Nr. XIIIP-3870(2) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė.

7.2. Komiteto pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2020-05-20

1

 

 

N

   Klausymų metu apsispręsta papildyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-3868 5 straipsnį, keičiantį  Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnį, nuostatomis, konkrečiai nustatant  nuteistojo dalyvavimą atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kai nėra galimybių šių veiksmų atlikti pataisos įstaigoje, kurioje nuteistasis atlieka bausmę arba dėl bylos nagrinėjimo teisme. Tuo tikslu  patobulinus Bausmių vykdymo kodekso   69 straipsnį  ir papildžius papildomomis 7,8 dalimis,  tame tarpe nustatant ir tai, kad nuteistieji, kai nėra galimybių ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti pataisos įstaigoje, gali būti ne ilgiau  kaip septynioms paroms laikinai perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą pataisos įstaigą, būtina,  derinant  nuostatas tarpusavyje,  atitinkamai keisti ir  Suėmimo vykdymo įstatymo  2 straipsnį. 

Pasiūlymas: Siūloma  įstatymo projektą XIIIP-3870 papildyti  nauju straipsniu (projekto 1 straipsnis), keičiančiu Suėmimo  vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, išdėstant ją taip:

„1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms septynioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.“

Pritarti

Atsižvelgiant į tai,   įstatymo pakeitimo pavadinimą papildyti   2 straipsniu.

2.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2020-05-20

5

4

 

N

   Atsižvelgiant į tai, kad 2019-07-16 buvo priimtas  Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymas  XIII-2336, kuriuo  įstatymo 10 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi (įsigaliojo nuo 2019-09-01), ir  suderinant nuostatas tarpusavyje , projektu  XIIIP-3870 keičiamo įstatymo 10 straipsnį taip pat būtina papildyti 4 dalimi.

 Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

4. Nepilnametis, kuris nepasibaigus suėmimo terminui sulaukia pilnametystės, tardymo izoliatoriaus administracijos sprendimu gali būti toliau, bet ne ilgiau negu jam sukaks 21 metai, laikomas kartu su nepilnamečiais suimtaisiais, kai tai atitinka šių nepilnamečių interesus.“

Pritarti

 

3.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2020-05-20

18

 

 

N

 Atsižvelgiant  į TD pastabą  dėl projekto Nr. XIIIP-3868, BVK 143 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad, nuteistiesiems skiriant nuobaudas, būtų atsižvelgiama (be kitų šioje dalyje numatytų aplinkybių) tik į paskirtų galiojančių nuobaudų kiekį ir pobūdį. Atitinkamai būtina suderinti šias nuostatas ir Suėmimo vykdymo įstatyme, todėl  siūloma įstatymo projektą XIIIP-3870 papildyti  nauju straipsniu, keičiančiu įstatymo 36 straipsnio 2 dalį išdėstant jį projekto 18 straipsnyje.

Pasiūlymas:

Išdėstyti projekto 18 straipsnį taip:

 „18 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.“

Pritarti

Atsižvelgiant į tai,   įstatymo pakeitimo pavadinimą papildyti   36 straipsniu.

4.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2020-05-20

23

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad  BVK projekto XIIIP-3868(2) įsigaliojimo nuostatos (pritarus  Seimo nario pasiūlymui) yra nukeltos iki 2022 m. sausio 1 d., todėl tikslintina ir lydinčiųjų įstatymų projektų įsigaliojimo data.

Pasiūlymas:

Išdėstyti 23 straipsnį taip:

„23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.    Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 3 dalis, 7 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis, 20, 21 ir 22 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2.    Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

 

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už –11 , prieš –nėra , susilaikė - nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis, Irena Haase.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIIP-3870(2), jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Agnė Širinskienė

 

 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė