LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUĖMIMO VYKDYMO įstatymo Nr. I-1175 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17, 20, 22, 24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 38, 39, 40 ir 42 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xiiip-3870
2020-05- 20 Nr. 102-P-17
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė .
Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, vyresnysis patarėjas Marius Rakštelis, patarėjas Tauras Rutkūnas, Vyriausybės patarėjas Audrius Kasinskas, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas, Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 10-04 |
2 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projekto 1 straipsnyje teikiami pakeitimai dėstytini chronologine tvarka, t.y. eilės tvarka pirmiau nurodytini Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų pripažinimas netekusiais galios, paskui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto pripažinimas netekusiu galios, o po to tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punkto pakeitimas.
|
Pritarti |
Projektą patobulinus, 1 straipsnis tampa 2 straipsniu. Atitinkamai keičiasi ir kitų straipsnių numeracija. Atkreiptinas dėmesys, kad BVK 69 straipsnį papildžius šiomis nuostatomis, suderinat nuostatas tarpusavyje, atitinkamai keistinas ir Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnis, todėl įstatymo projektas XIIIP_3870(2) papildytas nauju straipsniu (projekto 1 straipsnis), keičiančiu Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. |
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 10-04 |
3 |
|
|
2. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies punktų numeracija, t.y. vietoj skaičiaus ,,4“ įrašytinas skaičius ,,3“. |
Pritarti |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 10-04 |
5 |
|
|
3. Siūlytina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių ,,kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų“ įrašyti žodžius ,,valstybės ir savivaldybių institucijų“, kadangi tokia sąvoka toliau vartojama visame keičiamame įstatyme. |
Pritarti |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 10-04 |
6 |
|
|
4. Siūlytina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje atsisakyti pirmojo sakinio kaip perteklinio, kadangi įėjimo į tardymo izoliatorius ir išėjimo iš jų tvarka turėtų patekti po šioje dalyje nurodyta Asmenų lankymosi tardymo izoliatoriuose tvarka. |
Pritarti |
Suderinant nuostatas tarpusavyje, taip pat tikslinga kartu pripažinti netekusia galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3868 keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 115 straipsnio 3 dalį. Derinant nuostatas tarpusavyje ir pritarus Seimo nario pasiūlymui projektui XIIIP-3868, šiame lydinčiajame projekte tikslintina 6 straipsniu keičiamo SV įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, išdėstant ją projekto 6 straipsnio 1 dalyje: „ Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tardymo izoliatorių ir juose laikomų asmenų apsaugą atlieka šių įstaigų pareigūnai; jie gali būti apginkluojami šaunamaisiais ginklais. Tardymo izoliatorių apsaugai naudojamos inžinerinės ir techninės apsaugos priemonės. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo pranešti šiose įstaigose laikomiems asmenims apie apsaugos priemones, kurios gali kelti pavojų gyvybei ir sveikatai. Jeigu turima duomenų, kad tardymo izoliatoriuje gali kilti ypatinga situacija, ar tardymo izoliatoriuje susidaro ypatinga situacija, šios įstaigos apsaugai ir tvarkai palaikyti gali būti pasitelkti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, taip pat Viešojo saugumo tarnyba ir policija vidaus reikalų ir teisingumo ministrų nustatyta tvarka.“ Buvusias projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalį laikyti 2ir 3 dalimis.
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 10-04 |
21 |
3 |
|
5. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,nuteistųjų“ įrašytinas žodis „suimtųjų“, kadangi aptariamas straipsnis reglamentuoja suimtųjų užimtumą. |
Pritarti |
Patikslinus projektą, 19 straipsnis tampa 21 straipsniu. |
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 10-04 |
22 |
|
|
6. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnyje numatytas socialinis darbas su suimtaisiais, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame įstatyme nėra nuostatų, susijusių su socialinių ir psichologinių programų, skirtų suimtiesiems, organizavimu. |
Nepritarti |
Įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija organizuoja socialinį darbą, pagalbos, sprendžiant suimtųjų problemas, teikimą. Atsižvelgiant į tai, iš įstatymo projekto nuostatų aiškiai matyti, kad psichologinės pagalbos suimtiesiems teikimo organizavimas priskirtas tardymo izoliatoriaus admininistracijos kompetencijai. |
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 10-04 |
8 |
|
|
7. Siūlytina įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnį dėstyti nauja redakcija, kadangi pats straipsnis yra sudarytas iš dviejų dalių, o pripažinus netekusia galios 17 straipsnio 2 dalį, likusi viena dalis nenumeruojama. |
Pritarti |
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 10-04 |
13 |
|
|
8. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnyje atsisakoma žodžių ,,ir kiti daiktai“, atitinkamai turi būti patikslintas ir šio straipsnio pavadinimas. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies. |
Atsižvelgti iš dalies |
Patikslinti keičiamo įstatymo 27 straipsnio pavadinimą taip: „27
straipsnis. Suimtųjų teisė naudotis elektros prietaisais |
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 10-04 |
20 |
|
|
9. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris reglamentuoja suimtųjų materialinę atsakomybę, yra pripažįstamas netekusiu galios, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 39 straipsnio pavadinimas, kadangi šis straipsnis dabar reglamentuotų tik suimtųjų civilinę atsakomybę. Be to, atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalis turėtų būti dėstoma nauja redakcija. |
Pritarti |
Projekto 20 straipsnis, keičiantis įstatymo 39 straipsnį išdėstytas taip: „20 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis.
Suimtųjų 1. Suimtieji
2. Suimtųjų valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimas išieškomas motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, jeigu žalos dydis neviršija suimtojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie išieškojimą suimtajam pranešama pasirašytinai. Kitais atvejais žalos atlyginimas išieškomas bendrais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. 3. Valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo dalis, kurios pagal tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą išieškoti žalos atlyginimą paleistas iš tardymo izoliatoriaus asmuo iki galo neatlygino, išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ |
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 10-04 |
21 |
2 |
|
10. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vartojama deklaratyvi, neapibrėžta nuostata ,,įvairi prasminga veikla“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šios nuostatos arba įstatymo projekte įtvirtinti atskiras nuostatas, reikalavimus, požymius, kriterijus, aplinkybes, kurie garantuotų šių siekių realų įgyvendinimą. |
Pritarti |
Patikslinti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį taip: „2. Suimtųjų užimtumo įvairia prasminga veikla formos: 1) bendrasis ugdymas; 2) nuotolinės studijos; 3) individuali veikla; 4) dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje; 5) |
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 10-04 |
21 |
2 |
5 |
11. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad suimtieji gali užsiimti darbine veikla, už kurią būtų mokamos piniginės išmokos. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta suimtųjų užimtumo forma –savanoriška darbinė veikla, bet ne darbinė veikla. Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos derintinos tarpusavyje. |
Pritarti |
Nuostatos tarpusavyje suderintos. |
12. |
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė 2020-05-20 |
5 |
4 |
|
Atsižvelgiant į tai, kad 2019-07-16 buvo priimtas Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymas XIII-2336, kuriuo įstatymo 10 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi (įsigaliojo nuo 2019-09-01), ir suderinant nuostatas tarpusavyje , projektu XIIIP-3870 keičiamo įstatymo 10 straipsnį taip pat būtina papildyti 4 dalimi: „4. Nepilnametis, kuris nepasibaigus suėmimo terminui sulaukia pilnametystės, tardymo izoliatoriaus administracijos sprendimu gali būti toliau, bet ne ilgiau negu jam sukaks 21 metai, laikomas kartu su nepilnamečiais suimtaisiais, kai tai atitinka šių nepilnamečių interesus.“ |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo kontrolierių įstaiga 2019-10-21
|
17, 19 |
|
|
|
3. Projektu Nr. XIIIP-3870 siūloma Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje numatyti draudimą drausmės izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems įsigyti asmeninių daiktų, išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes, o 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte - už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems galima skirti nuobaudą - teisės įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą iki vieno mėnesio. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, efektyvumo principais, reiškiančiais, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d, 2010 m. vasario 3 d. ir kt. nutarimai). Be to, primename, kad pataisos įstaigoje vieno nuteistojo maitinimui parai skiriamos lėšos nesiekia net 2 (dviejų) eurų ir ši suma nebuvo keičiama nuo 2015 m. sausio 1 d. (nuo teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinio paros kiekio vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, patvirtinimo" įsigaliojimo datos), nors, valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais statistiniais duomenimis, nuo 2015 m. yra stebimas žemės ūkio ir maisto produktų kainų augimas. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar pataisos įstaigos gali užtikrinti visavertį ir kiekvieno nuteistojo fiziologinius poreikius atitinkantį maitinimą, kuomet nuteistajam nebebus leidžiama papildyti savo maisto raciono parduotuvėse perkamu maistu. Todėl norėtume atkreipti dėmesį į Seimo kontrolieriaus 2019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 1/3D-1187, 2019 m. birželio 4 d. rašte Nr. 1/3D-1438, 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 1/3D-2102, taip pat 2019 m. gegužės 9 d. vykusio susitikimo metu Teisingumo ministerijai išsakytą poziciją, kad nuteistųjų teisių papildomas ribojimas turi atitikti bausmės vykdymo tikslus ir toks ribojimas turi būti proporcingas padarytam nusižengimui, bei siūlytume sudaryti sąlygas visiems šio rašto 3 punkte įvardytiems nuteistiesiems ir suimtiesiems be kitų būtiniausių prekių įsigyti ir maisto produktų (ne tik šviežių vaisių ir daržovių). |
Nepritarti |
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, už padarytus suėmimo vykdymo režimo pažeidimus suimtiesiems gali būti skiriamos nuobaudos – teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio ir uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad drausmės izoliatoriuose nuobaudą atliekantys suimtieji šiuo metu taip pat neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, paskambinti telefonu, siųsti laiškų, jiems neleidžiama turėti maisto produktų ir kitų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Atsižvelgiant į tai, minėtose teisės normose atliekami tik redakciniai pakeitimai, dėl kurių suimtųjų teisinė padėtis nesikeičia. Kartu pažymėtina, kad įgyvendinus siūlymą ir iš esmės suvienodinus sistemingai ar itin piktybiškai suėmimo vykdymo režimą pažeidinėjančių suimtųjų teisinę padėtį su teisės nepažeidinėjantiems suimtiesiems taikomu režimu (visiems nustatant vienodas galimybes apsipirkti parduotuvėje), tokios nuobaudos prarastų savo paskirtį, neliktų teisinių instrumentų drausminti režimą pažeidinėjančius suimtuosius. Kadangi visi suimtieji yra maitinami fiziologinius poreikius atitinkančiu maistu, o maksimali nuobaudos atlikimo drausmės izoliatoriuose trukmė – 10 parų, įgyvendinti siūlomą teisinį reguliavimą yra netikslinga. |
2. |
Seimo kontrolierių įstaiga 2019-10-21
|
21 |
|
|
|
10. Projekto Nr. XIIIP-3870 19 straipsniu keičiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnį, neatsižvelgta į Seimo kontrolieriaus teiktą pasiūlymą keičiamą straipsnį išdėstyti nauja redakcija taip, kad jame būtų nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus administracija, organizuodama suimtųjų užimtumą, privalo kiekvienam suimtajam pasiūlyti prasmingos veiklos, kad bendras suimtojo už kameros ribų praleidžiamas laikas būtų ne trumpesnis kaip aštuonios valandos per parą vietoje siūlomų keturių valandų per parą. Seimo kontrolierius 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 (12 p.) atkreipė Projekto XIIIP-3868 rengėjo dėmesį į tai, jog tiek CPT standartuose, tiek Seimo kontrolieriaus ataskaitose pabrėžiama būtinybė siekti, kad suimtiesiems būtų užtikrinta galimybė pakankamą dienos dalį, t. y. aštuonias valandas arba daugiau, praleisti ne kamerose ir užsiimti įvairia prasminga veikla. Tinkama veiklos programa (darbas, mokslas, sportas ir t. t.) yra ypatingai svarbi kalinių gerovei, kaliniai negali būti laikomi kamerose užrakinti savaitėmis ar net mėnesiais. Suimtiesiems turi būti užtikrintas jų poreikiams pritaikytas režimas bei įvairialypė veiklos už kameros ribų programa, t. y. įvairūs švietimo, sporto, laisvalaikio grupiniai ir individualūs užsiėmimai, o į kontaktų tarp kalinių ribojimą tokių užsiėmimų metu būtų žiūrima lanksčiau. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, jeigu kalinamas asmuo tik vieną valandą per dieną gali pasivaikščioti lauke, jo padėtis tampa dar sunkesnė (pvz., byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją). |
Nepritarti |
Nors ir pritartina siūlymo tikslui, tačiau, atsižvelgiant į šiuo metu veikiančių tardymo izoliatorių galimybes (patalpų užimtumui stygius), siūlomas įtvirtinti minimalus laikas, kurį suimtieji turėtų teisę praleisti už kameros ribų (8 val.), praktiškai negalėtų būti įgyvendintas. Organizacinėmis priemonėmis bus siekiama, kad toks tikslas būtų kuo greičiau pasiektas, tačiau, jį tiesiogiai įtvirtinus Suėmimo vykdymo įstatyme, suimtiesiems atsirastų pagrindas teikti skundus ir reikalauti žalos atlyginimo dėl minimalaus buvimo už kameros ribų laiko neužtikrinimo ir valstybė dėl to patirtų papildomus finansinius nuostolius, atlygindama jiems priteistą žalą. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Žmogaus teisių komitetas 2019-11-13 |
|
|
|
* |
Pritarti teikiamam įstatymo projektui Nr.XIIIP-3870 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento bei Seimo kontrolierių pastabas. |
Atsižvelgti |
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3870(2) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė.
7.2. Komiteto pasiūlymai:
8. Balsavimo rezultatai: už –11 , prieš –nėra , susilaikė - nėra.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis, Irena Haase.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIIP-3870(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė