Projekto Nr. XIIIP-3940(2)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 671, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 straipsnių pakeitimo
ĮSTATYMAS
2019 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apie rinkimų komisijos posėdį
visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė,
įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninio ryšio
priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.“
2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Seimo rinkimų
rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš
valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir
vykdyti, balsavimo
biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams
išlaidos, taip
pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei
balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų mokama už balsavimo,
apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus
įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir jų pritaikymą
neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpų ar jų
pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą. Už rinkėjų
pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir
savivaldybių biudžetų. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų
patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto
lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2
mėnesius po nuo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo
tvarka išieško iš savivaldybės.“
3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į rinkimų komisiją gali būti
siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis,
jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į
Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18
metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, Europos
Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš
rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo, Respublikos Prezidento,
Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų ar
Referendumo įstatymo pažeidimą ar dėl jo netinkamo pareigų atlikimo
nebuvo atestuotas apygardos rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų
komisijos.“
2. Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi:
„6. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos narius, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijų sudarymas
1. Apygardų
rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip likus 85 95 dienoms iki rinkimų.
2. Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) teisingumo ministro pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
2) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
3) savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;
4) partijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.
3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius turi siūlyti ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių savivaldybių teritorijų, komisijoje turi būti visų šių savivaldybių administracijose dirbančių karjeros valstybės tarnautojų, pasiūlytų į komisiją šių savivaldybių administracijų direktorių.
4. Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Partijos, partijų koalicijos kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.
5. Visais atvejais ne mažiau kaip
trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją
iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės
administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra
mažiau, komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš
teisingumo ministro, arba Lietuvos teisininkų draugijos,
arba savivaldybės
administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Bet kuriuo atveju apygardos
rinkimų
komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.
6. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba Europos Parlamento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.
7. Asmenys, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas). Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos nepasiūlė kandidatūrų į apygardos rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, arba apygardos rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų komisijų narių rezervo.
78. Apygardos
rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų
komisija. Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos
arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo
apylinkės rinkimų komisijos pirmininku
patirties bei minimalių
kompiuterinio raštingumo žinių.
89. Apygardos
rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją
ir sekretorių.
910. Jeigu pagal
šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį yra sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė
rinkimų apygarda, šios apygardos rinkimų komisijos funkcijas vykdo Vyriausioji
rinkimų komisija.
5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7)
sudaro rinkimų apygardos teritorijoje esančių sveikatos
priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų,
karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių
vykdymo įstaigų sąrašą, ir kartu su pašto vadovu pasirūpina,
kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, balsavimas specialiuose
balsavimo punktuose, taip pat
organizuoja balsavimą iš anksto;“
6 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu kandidatūrų nebuvo
pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų,
arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam
terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, apygardų
rinkimų komisijos gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės
komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos
direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas
kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros
negali būti partijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario
įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos
nariai apygardos rinkimų komisijos posėdyje, kuriame skiriamas savivaldybės
administracijos direktoriaus pasiūlytas apylinkės rinkimų komisijos narys,
prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros
paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, ši kandidatūra negali būti
skiriama komisijos nariu. trūkstamus apylinkės komisijos narius
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų
komisijų narių rezervo. Jeigu rinkimų komisijų narių rezerve nėra asmenų,
pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės komisijos nariais, trūkstamas
kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją turi pasiūlyti savivaldybės
administracijos direktorius. Apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti
apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet jį sumažinus, apylinkės Apylinkės rinkimų
komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai. Visais atvejais apylinkės
rinkimų
komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“
7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3)
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų
apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti
paštu organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visose
rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros įstaigose
(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose
vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose
(sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja
rinkėjų balsavimą namuose;“.
8 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) apygardų rinkimų komisijų
pirmininkams – 0,31 0,37 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto
atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas
apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės
tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines
algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) apygardų rinkimų komisijų
pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25
0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių rinkimų komisijų
pirmininkams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių rinkimų komisijų
pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2
0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra išspausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;
2) vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas Rinkėjų,
kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės
rinkėjų sąraše, adresas (nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašo priede).“
2. Pripažinti netekusia galios 25 straipsnio 6 dalį.
„6.
Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas
būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų
komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui
įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų
skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.“
10 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu
į apylinkės rinkimų komisiją, patvirtinus galutinius po galutinių
rinkėjų sąrašusų, patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki
rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su jame
įrašytu gyvenamosios vietos adresu arba pasą ar asmens tapatybės kortelę ir
dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti
priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo
rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę,
asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat
praneša apygardos rinkimų komisijai. Apygardos rinkimų komisija patikrina, ar
rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių
užtikrinti, kad rinkėjas jis negalėtų du kartus balsuoti arba jo
užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra
balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų
apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal
papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
11 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savo registracijos
dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų
programą trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytus reikalavimus;“.
2. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5)
kiekvieno keliamo kandidato pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas,
nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu,
sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje,
paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio
bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai,
pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai
deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų
deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą
laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Partija turi pateikti kiekvieno
kandidato fotonuotraukas, autobiografiją Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją;“.
3. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paties pasirašytą
įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą,
nesuderinamą su Seimo nario statusu, paties užpildytą kandidato į Seimo narius
anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų
valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos
mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti
rinkėjus. Asmuo turi pateikti savo fotonuotraukas, autobiografiją
trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytus reikalavimus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos
formos biografiją;“.
4. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pareiškinius dokumentus,
išskyrus užpildytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų
komisija pradeda priimti likus 85 83 dienoms ir baigia 17
valandą likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Dokumentai, pateikti
pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami
pareiškiniais dokumentais.“
5. Pakeisti 38 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Pareiškiniai dokumentai gali būti pateikiami teikiami tik elektroniniu
būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat
gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo
parašais paremti asmens išsikėlimą kandidatu.“
6. Pakeisti 38 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Apygardos
rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius,
per 3 dienas išduoda šio straipsnio 7 dalyje nurodytus vardinius rinkėjų parašų
rinkimo lapus kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų
parašams rinkti. Parašus renka kandidatai arba tai paveda atlikti kitiems
rinkėjams. Parašus rinkęs asmuo pasirašo rinkėjų parašų rinkimo lapo pabaigoje
ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Rinkėjų
parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats
turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės
kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti.
Tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą remiantis pilietis dėl neįgalumo ar kitų
priežasčių negali reikalingų duomenų rinkėjų parašų rinkimo lape įrašyti pats,
jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų
rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju rinkėjų parašų rinkimo lape padaromas
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos įrašas. Pilietis, remiantis
asmens išsikėlimą kandidatu ir neturintis neįgalumo, kuris jam trukdytų įrašyti
savo duomenis, turi tuos duomenis į rinkėjų parašų rinkimo lapą įrašyti pats.
Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti
atsilyginti už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti
pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Rinkėjų parašų rinkimo
lapus kandidatas turi grąžinti juos išdavusiai rinkimų komisijai ne vėliau kaip
likus 40 45 dienųoms iki rinkimų. Gavusi rinkėjų
parašų rinkimo lapus, atitinkama rinkimų komisija ne daugiau kaip per 10 dienų
juos patikrina. Parašus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų
apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą ar partijos iškeltą
kandidatų sąrašą (kandidatą), parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai:
asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į tos rinkimų apygardos
rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų;
jeigu įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties
asmens išsikėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad piliečių
parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas
ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai
rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius. Jeigu
rinkėjų parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas
šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia
Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius.“
12 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Kandidatų į Seimo narius registravimas
1. Prasidėjus kandidatų sąrašų
pateikimo terminui, Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios
rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos,
kokių partijų narių skaičius atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus
ir kurios iš jų turi partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar
likviduojamos partijos teisinį statusą.
2. Gavusi partijos pareiškinius
dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną
kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto ir įstatų
galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį
atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių įstatų nuorašą.
3. 1. Tikrindama
kandidato į Seimo narius užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji
rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio
reikalavimus. Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos
užsienio reikalų ministeriją Užsienio, Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministeriją Vidaus reikalų, Lietuvos
Respublikos teisingumo ministeriją Teisingumo ministerijas ar į kitas
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kompetentingas institucijas, kad
šios praneštų reikšmingus kandidato registravimo duomenis. Toks Vyriausiosios
rinkimų komisijos prašymas Lietuvos Respublikoje turi būti nagrinėjamas
ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 5 dienas, bet
ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.
4 2.
Patikrinusi ir nustačiusi, kad pateikti visi šiame įstatyme numatyti
pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o
kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos
iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti
savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, ir nustačiusi, kad
kandidatas ar kandidatų sąrašas surinko šiame įstatyme nustatytą rinkėjų parašų
skaičių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidato
(kandidatų sąrašo) registravimo ne vėliau kaip likus 31 dienai iki
rinkimų.
5 3. Jeigu
pateikti ne visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra
trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti
atitinkamam atstovui rinkimams.
6 4. Jeigu
po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato,
kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų,
arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje
nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5
punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis
draudimo papirkti rinkėjus, arba pateikia juos klaidingus ar nepateikia
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė
šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal
šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius
duomenis), arba jeigu politinė partija, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio
įstatymo 51 straipsnio 1 dalį, arba jeigu kandidatą iškėlusi partija
ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą,
Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius
registravimą, atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos
jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą
gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų arba po rinkimų
dienos, kaip tai nustatyta šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje.
5. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbia šią parengtą informaciją apie kandidatus: anketos duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kitus šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, išskyrus kandidato asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą), biografiją, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus.
6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti kandidatų duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus. Kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija iškėlė arba išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 50 metų.“
13 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Papildyti 40 straipsnį 3 dalimi:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia atstovų rinkimams duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė atstovu rinkimams, rinkimų apygardos pavadinimą bei numerį, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).“
14 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iki
pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos Iki
rinkimų likus ne mažiau kaip 35 dienoms kelios
partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo Vyriausiajai
rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo,
nurodydamos koalicijos pavadinimą. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas,
kuriame kandidatai surašyti iš naujai sudarytos eilės, ir dokumentas,
patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus.
Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose.
Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir jame negali būti nuorodų į
partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas
vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje
koalicijoje.“
15 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Partija ar rinkimų koalicija,
taip pat pilietis, iškeltas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius vienmandatėje
rinkimų apygardoje arba politinės organizacijos sąraše, bet kuriuo metu patys
gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais,
tačiau ne vėliau kaip likus 28 35 dienoms iki rinkimų. Partija ar
rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu,
pilietis – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra
informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po
rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 41
straipsnyje. Iki pareiškinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nustatytos šio
įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje, papildomai galima teikti naujus pareiškinius
dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus
vienmandatėse rinkimų apygardose.“
16 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijų kandidatų sąrašus ir duomenis apie juos (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, kokia partija iškėlė), kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus (vardą, pavardę, kokia partija iškėlė arba išsikėlė savarankiškai). Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į Seimo narius pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo momentu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo. Šiame straipsnyje nurodyta informacija nuo jos paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 5 metus.“
17 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų
komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatams suteikiama
teisė nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinius
radijuas ir televizija“ priklausančiais radiju ir interneto
portalu. Rinkimų agitacijai skirtų laidų transliacijų per
radiją ir interneto portalą rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos laidų jų trukmę ir laiką
nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su viešosios įstaigos „Lietuvos
nacionaliniso radijoas ir televizijosa“
vadovu. Ji taip pat paskirsto laidų transliacijų laiką taip, kad
nebūtų pažeisti šie lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų
daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp
kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Viešoji
įstaiga „Lietuvos nacionalinis
radijas ir televizija“ šioje dalyje nustatytas rinkimų agitacijai skirtas
transliacijas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas šių transliacijų rengimo
išlaidas.“
2. Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kandidatų, dėl kurių
balsuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje, kKandidatų sąrašus ir jų
rinkimų programas išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija per 20 dienų nuo
pateikimo jos nustatyta tvarka.“
3. Pripažinti netekusia galios 51 straipsnio 7 dalį:
„7. Kandidatų, dėl kurių balsuojama vienmandatėje rinkimų
apygardoje, rinkimų programas išspausdina tos apygardos rinkimų komisija ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų. Rinkimų programų spausdinimo tvarką
nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
18 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„57 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Pranešimų apie rinkimus, rinkimų
biuletenių, kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir kandidatų sąrašų
daugiamandatėje rinkimų apygardoje plakatų su duomenimis apie kandidatą
(kandidatus), vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų,
blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose,
pavyzdžius ir formas, taip pat jų pildymo prireikus pavyzdžius nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.“
19 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1. Apygardų
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius, ir balsavimo vokus
ir specialius ženklus pateikia centriniams pašto skyriams pateikia ne
vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų biuletenius
rinkimų apylinkėms - ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios
apylinkių rinkimų komisijoms ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki
balsavimo pradžios rinkimų dieną arba iki balsavimo specialiuose balsavimo
punktuose ir namuose pradžios.
2. Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse biuleteniai ir balsavimuio paštu
vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki
rinkimų. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams
likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimuio paštu
vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų
terminų.“
20 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų
iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi
visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų
priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė,
slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slaptai užpildyti
rinkimų biuletenius. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų
komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi
būti iškabinti kandidatų, renkamų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sąrašai;
kandidatų, renkamų toje vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų plakatai. Šio
įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš
balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų
agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija.
Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos
rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama,
perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas
praneša apygardos rinkimų komisijai bei policijai.“
21 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, užtikrinant politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia rinkimų stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė rinkimų stebėtoju, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerį).“
22 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo
patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos
narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik rinkimų
komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas policijos
pareigūnas. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina,
ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja arba užplombuoja. Po to,
kai Kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa
įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas
į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos iš
apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų
biuletenius, išdalijna rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų
biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų
biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą,
atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.“
23 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67
straipsnis. Balsavimas paštu specialiuose balsavimo punktuose
1. Balsuoti paštu
specialiuose balsavimo punktuose gali
rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros
(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka
privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę,
arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo
sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar
laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo
namuose). Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose galima
specialiai tik balsavimui sudarytuose paštuose (toliau –
specialūs paštai) specialiuose balsavimo
punktuose šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu apylinkės
rinkimų komisijos nustatytomis valandomis jų darbo
valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų
dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant
balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto
apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu specialiuose balsavimo
punktuose išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Už balsavimo paštu
organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant paštu
priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas
paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų
pirmininkais, kuriems tai pavedė apygardos rinkimų komisija, organizuoja, kad
rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose.
Už balsavimo specialiuose balsavimo punktuose organizavimą
atsako apylinkės, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo
punktas yra, rinkimų komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų
apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų
komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant
specialiuose balsavimo punktuose. Už
balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą
atsako tų karinių vienetų vadai.
3. Rinkimų
biuleteniams ir balsavimo paštu vokams išduoti ir priimti balsuojant
paštu pašto vadovas apygardos rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto
darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu apygardos
rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją
nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti
ir priimti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda nustatytos
formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti
ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,
pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs asmens tapatybę
patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją
pašto vadovas nedelsdamas praneša apygardos rinkimų komisijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant
balsavime iš anksto (balsuojant savivaldybėje, namuose ir specialiuose
balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas
išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas,
kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar
įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo)
iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų
dieną, išankstinio balsavimo lakštas yra būtinas. Šį lakštą sudaro trys dalys.
Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo
dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis –
užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam
pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – informacinis
rinkėjo lapelis, kartu su balsavimo dokumentais atiduodamas rinkėjui, kuris
balsuodamas jį įdeda į išorinį balsavimo voką. Informaciniame rinkėjo lapelyje nurodoma rinkėjo vardas ir
pavardė, rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas rinkėjas,
pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas, rinkėjo eilės numeris
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.
4. Šio įstatymo 69, 70, 71, 72 ir 73 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5. Pašto darbuotojas rinkimų
dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti
dirbti specialiame balsavimo punkte, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų
biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai ir informacinis
rinkėjo lapelis, kuriame nurodoma rinkėjo vardas ir pavardė, vienmandatės
rinkimų apygardos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas
ir numeris, rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas,
pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas, rinkėjo eilės numeris
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Išorinį balsavimo paštu voką pašto
darbuotojas komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų
komisijai, kuri nurodyta informaciniame rinkėjo lapelyje.
6. Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenius;
2) užpildytus rinkimų biuletenius
įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja vidinį balsavimo paštu
voką;
4) vidinį balsavimo voką kartu su informaciniu rinkėjo lapeliu įdeda į išorinį balsavimo voką;
5) užklijuoja išorinį balsavimo paštu
voką.
7. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu
voką (su jame esančiais informaciniu rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo paštu
voku ir ten esančiais rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia pašto
darbuotojui apylinkės rinkimų komisijos nariui,
išdavusiam jam rinkimų dokumentus. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą
voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui
šio voko priėmimo kvitą.
8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
9. Rinkimų stebėtojams ir pašto
darbuotojams komisijų nariams draudžiama už rinkėjus atlikti šio
straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų
neužklijuotus išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų
dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 71,
72 ir 73 straipsniuose. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš specialaus pašto
balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar
juos perduoti kitiems asmenims.
10. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose rinkimų apygardose, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo rinkimų apygardas Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis.
11. Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“
24 straipsnis. 671 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 671 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai pakartotiniai ar nauji
Seimo rinkimai vyksta ne visose Lietuvos Respublikoje sudarytose vienmandatėse
rinkimų apygardose, šiose apygardose balsavimas iš anksto organizuojamas šio
straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kitose rinkimų apygardose rinkėjai
gali balsuoti iš anksto apskričių centriniuose paštuose Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 671 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į
namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų
apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo
8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų
komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius
rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apygardos rinkėjų
sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai
apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus
pristato ne mažiau kaip du apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko
pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą
namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys
pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje šios apygardos rinkimų apylinkėje.
Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai
perduodami apygardos rinkimų komisijai, ši juos perduoda rinkimų apylinkėms kartu
su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių
namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į
apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus
rinkimams kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai apygardos
rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
3. Pakeisti 671 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais informaciniu
rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiais rinkimų biuleteniais)
rinkėjas įteikia apylinkės (apygardos) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs
rinkėjo įteiktą išorinį balsavimo paštu voką, rinkėjo akivaizdoje jį
užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.“
4. Papildyti 671 straipsnį 11 dalimi:
„11. Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“
25 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 68 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos
Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta
balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai
nustato balsavimo jose dienas (ne mažiau kaip 10 3 dienųas).“
2. Pakeisti 68 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,31 0,37
pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų
nariai – 0,25 0,3 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio
dydžio atlyginimą.“
26 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose.
2. Apygardos rinkimų komisija ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų
įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą
ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo juose
dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.
3. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiameuose pašte balsavimo
punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodyta:
rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir
numeris). Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių
rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda apygardos rinkimų komisijai, išspausdina
informacinius rinkėjo lapelius iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal
elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą rinkėjams,
skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie
specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4. Rinkėjai, neturintys judėjimo
sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatyta tvarka.
Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip 2 apylinkės
rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir
specialaus pašto darbuotojai.
5. Rinkėjai, kurie dėl neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
6. Komisijos nariams, specialaus
pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti
balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu
voką.
7. Daryti poveikį rinkėjui, jo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“
27 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
72 straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
„1. Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose laiką ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro teikimu.
2. Apygardos
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų Lietuvos Respublikos
teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų
balsavimo
punktų sąrašą
ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos
atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.
3. Karinių vienetų vadai sudaro
specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų
sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų
sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų
apygarda (pavadinimas ir numeris). Specialiame pašte balsavimo
punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda apygardos
rinkimų komisijai, išspausdina informacinius
rinkėjo lapelius iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba
juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir
užtikrina jų išplatinimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir
atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo
punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos
į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą balsavimo
punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo
veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų
vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą balsavimo
punktą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų
sąrašą jie įrašyti.
4. Balsavimui kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos.
5. Daryti poveikį kariniame vienete balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“
28 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apygardos rinkimų komisija ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų
teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą
ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.“
2. Pakeisti 73 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bausmių vykdymo įstaigų
vadovai sudaro specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių
rinkėjų sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė,
asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir numeris). Specialiame pašte
balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos
vadovas perduoda apygardos rinkimų komisijai, išspausdina informacinius
rinkėjo lapelius iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba
juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir
užtikrina jų išplatinimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas
patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo
punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos
į jį atvykti.“
29 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo paštu vokų,
specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą,
išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai
balsuojant namuose ir specialiuose balsavimo
punktuose tvarko apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai.
Apskaitos duomenis pašto skyriaus vadovas apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale.
Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant
užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą
tvarko tų karinių vienetų vadai. Karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų
komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo
paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su
rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais
rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų
dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas,
komisijai.
3. Likus vienai dienai iki
rinkimų dienos, pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo grąžina
nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir
rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai.
4 3.
Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto
skyrių vadovai pašto paslaugų teikėjai ar jų įgalioti asmenys
įteikia apygardų rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11
valandos, o apygardų rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų
komisijoms iki balsavimo pabaigos.
5 4.
Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos,
išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius
apygardos rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio
įstatymo 671 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius
rinkėjus. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki
rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui pašto
paslaugų teikėjams.
65.
Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki
rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų
biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų
dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.
76.
Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
87. Prieš
skaičiuojant rinkėjų balsus, gauti paštu iš
apygardos rinkimų komisijos balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo
vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais,
sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 78 straipsnį kartu ir ta pačia
tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.“
30 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„78
straipsnis. Balsavusių pašto balsavimo
vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų
balsų ir kandidatų
pirmumo balsų skaičiavimas
1. Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti balsavimo paštu
vokais paduoti balsai:
1) apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus išorinius balsavimo paštu
vokus, t. y. namuose balsavusių šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus
ir iš rinkimų apygardos komisijos gautus iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo
vokus. Šių išorinių balsavimo paštu vokų skaičiai paskelbiami ir įrašomi
į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio voko išimamas
informacinis rinkėjo lapelis, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo
eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šie duomenys sutikrinami su
apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie
elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo paštu
vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo paštu
voke esančiame informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra šios
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas,
liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra
nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens balsavimo kitoje rinkimų
apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu
vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio ar jie yra keli,
arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas,
toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame
išoriniame balsavimo paštu voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas
nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, ant jo užrašoma „Negalioja“ ir
nurodoma, dėl ko vokas pripažintas netinkamu. Tokiame vidiniame voke esantis
rinkimų biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas. Netinkamais
pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole
neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie
rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ir namuose balsuojant vokais,
pavardės įrašoma „Balsavo paštu vokais“ arba „BPV“,
o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo,
elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;
5) antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus peržiūrėti visus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip po vieną vienmandatės ir daugiamandatės apygardos rinkimų biuletenį, visi voke esantys rinkimų biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau balsavimo vokais gauti balsai skaičiuojami pagal 77 straipsnio reikalavimus.
2. Jeigu rinkimų apylinkėje
(komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas,
kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją
sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo
balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai suskaičiuoti
balsavimo patalpoje ir paštu balsavimo vokais už kandidatų
sąrašus ir kandidatus paduoti balsai, visi duomenys yra įrašyti į vienmandatės
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą ir daugiamandatės rinkimų
apygardos balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, protokolas ir pirmoji
protokolo dalis yra pasirašyti komisijos narių, pirmininko bei stebėtojų ir
apylinkės rinkimų komisija pranešė apygardos rinkimų komisijai, kad balsai už
kandidatų sąrašus ir kandidatus yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija
gali pradėti skaičiuoti balsus, paduotus už kandidatus (pirmumo balsus).
Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto
arba, jeigu leido apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne
vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą
kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti
apygardos rinkimų komisijai. Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija po to, kai
priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose
biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:
1) grąžinti biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2) pakeisti apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką.
4. Jeigu komisija pirmumo balsus
skaičiuoja kitą dieną arba perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau
kaip 3/5 narių, patikrina, ar nebuvo atidarytas specialusis vokas (vokai).
Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar
buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas apygardos rinkimų
komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima apygardos rinkimų
komisija. Įsitikinus, kad vokas nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų
skaičiavimas. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo
atveju, kai apygardos rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti biuletenius,
ne vėliau kaip prieš valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama
dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra apygardos rinkimų
komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai elektroninio
ryšio priemonėmis pranešta toje apygardoje kandidatų sąrašus keliančių partijų
atstovams, savarankiškai išsikėlusiems kandidatams arba jų atstovams ir rinkimų
stebėtojams.
Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi
budėti policininkas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių
negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus
grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai,
kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų
skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7
dienoms iki rinkimų. Balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą
galėtų matyti visi skaičiuojant balsus balsų skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, jog balsai skaičiuojami sąžiningai ir
teisingai. Suskaičiuoti balsai įrašomi į daugiamandatės rinkimų apygardos balsų
skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas
antspauduojamas ir perduodamas apygardos rinkimų komisijai.“
31 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 79 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10)
šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš
apygardos rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų
skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, antspauduotų
vidinių balsavimo vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“.
2. Pakeisti 79 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10)
šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš
apygardos rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų
skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, iš viso gautų
balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų
skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“.
3. Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pagal apylinkės rinkėjų
sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo
išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius,
kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius
nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams
išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso
dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus
balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su paštu balsavimo vokais gautų
ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.“
32 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) antspauduoti ne tos
rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti paštu - neantspauduoti
apygardos komisijos rinkimų antspaudu) neantspauduoti
rinkimų komisijos antspaudu biuleteniai;“.
33 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 3 straipsnis, 12 straipsnio 5 ir 6 dalys, 13 straipsnis, 16 straipsnis ir 21 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.
3. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Valstybės valdymo ir savivaldybių
komiteto vardu
komiteto pirmininkė Guoda Burokienė